VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 7 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl 2017 m. spalio 6 d. privalomo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius ir savavališkos statybos akto dalies panaikinimo, tretieji asmenys A. S., K. K., M. S., A. S., J. S., A. A., I. K., P. M., D. R. S., Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. K. (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau ir atsakovas) 2017 m. spalio 5 d. Savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Aktas) ir 2017 m. spalio 5 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Nurodymas); panaikinti Akto dalį, kurios skiltyje „Pažeidimo esmė“ nurodyta „Bendrojo naudojimo pastogėje įrengta vonios patalpa“ ir Nurodymo dalį, kurios skiltyje „Privalomas nurodymas“ nurodytas įpareigojimas „išardyti palėpėje įrengtą vonios patalpą“; panaikinti Akto dalį, kurios skiltyje „Pažeidimo esmė“ nurodyta „dalis stogo dangos“ ir Nurodymo dalį, kurios skiltyje „Privalomas nurodymas“ nurodytas įpareigojimas „atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardyti jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Atstatyti buvusią kultūros paveldo objekto išvaizdą“; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė paaiškino, kad yra buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Butui priklauso patalpa 8-6, kuri įeina į namo pastogę ir pastatų vidaus plotų eksplikacijoje yra įvardinta kaip vonia. Patalpa įvardinta kaip „vonios patalpa“ dar 1986 m. sausio 10 d. (pagal pastatų vidaus ploto eksplikaciją), o tai, kad ji buvo įrengta, pažymėta Nekilnojamojo turto registre dar 2006 m. rugpjūčio 9 d. Ankstesni buto savininkai pakeitė virš buto esančias namo stogo dalis, kas yra užfiksuota 2008 m. vasario 5 d. Kultūros vertybių registre. 2017 m. spalio 17 d. ieškovė gavo ginčijamą Nurodymą, su kuriuo nesutinka, nes ieškovė nekeitė namo stogo, o butui priklausanti vonia buvo įrengta palėpėje dar 1985 metais. Ieškovė teigia, kad priimtas Nurodymas naikintinas, nes yra neaiškus ir nekonkretus – nenurodyti konkretūs darbai, kuriuos ieškovė privalo atlikti. Pažymėjo, kad nėra duomenų, jog ieškovė gavo atsakovo pranešimą apie inspektorės atvykimą. Įsigydama butą ieškovė nežinojo apie padidintą vonią, tai sužinojo po kelių savaičių.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jo netenkinti, o civilinę bylą dalyje dėl Akto dalies panaikinimo nutraukti. Pažymėjo, kad Aktas nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas. Nurodė, kad darbuotojai, nustatę, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą ir privalo pateikti privalomąjį nurodymą. Ieškovė buvo kviečiama atvykti į statybos patikrinimą, tačiau jame nedalyvavo, o galimi statytojai paaiškėjo tik vėliau, jau surašius ginčijamus dokumentus. Aktas įteikiamas statytojui, o jeigu jo nėra – statinio savininkui, vadinasi ginčijamas Aktas ieškovei buvo surašytas pagrįstai. Ieškovei buvo nurodyta išardyti palėpėje įrengtą vonios patalpą, kuri neteisėtai padidinta iki 11,34 kv. m bendrojo ploto bei atstatyti buvusią kultūros paveldo objekto išvaizdą. Ieškovė iki šiol naudojasi savavališko statybos padariniais, todėl ji yra atsakinga už Nurodymo vykdymą. Naujoji savininkė perimdama nuosavybę su savavališkos statybos padariniais, perima ir atsakomybę bei pareigas juos pašalinti įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad ieškovės reikalavimai dėl minėto 2017 m. spalio 5 d. Nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius dalies panaikinimo yra pareikšti praleidus Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytą terminą, todėl byla šioje dalyje turi būti nutraukta.
4. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija patvirtino, kad buvo pastebėti remonto darbai, apie kuriuos ji informavo atsakovą.
5. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašė ieškinį atmesti, nurodydamas, kad darbams atlikti buvo reikalingas statybos leidimas.
6. Trečiasis asmuo A. A. su ieškiniu nesutiko. Teigė, kad ieškovė 2017 metų birželio mėnesį pradėjo remonto darbus, pakeitė stogą, padidino vonios kambarį, neturėdama tam leidimų, nesitardama su kaimynais.
7. Tretieji asmenys A. A., M. S., A. S., K. K. nurodė, kad ieškovė praleido 1 mėnesio ieškinio senaties terminą, todėl jos ieškinys turi būti atmestas. Pažymėjo, kad ieškovė savavališkai įrengė didesnio ploto vonią, pakeitė stogo dangą. Paaiškino, kad tik turto savininkas gali spręsti, kokiu būdu šalinti savavališkos statybos padarinius, todėl atsakinga yra būtent ieškovė.
8. Trečiasis asmuo A. S. pripažino, kad vonią bei stogo dangą, kaip buvęs ginčo buto savininkas, remontavo jis. Teigė, kad vonios sienos buvo išvirtusios, todėl jo samdyti darbininkai jas atstatė maždaug toje vietoje, kurioje jos turėjo būti. Darbus atliko be leidimo ir projekto.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 27 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Bylą dalyje dėl 2017 m. spalio 5 d. Akto panaikinimo nutraukė; panaikino 2017 m. spalio 5 d. Nurodymo dalis, kuriose nurodyta „išardyti palėpėje įrengtą vonios patalpą“ bei „atstatyti buvusią kultūros paveldo objekto išvaizdą“; priteisė ieškovei V. K. iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 1505,83 Eur bylinėjimosi išlaidų.
10. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė dėjo pastangas apginti savo pažeistas teises ir į teismą kreipėsi nepraleisdama įstatymu nustatyto termino. Teismas sprendė, kad senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas.
11. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ginčijamame Akte yra aktualių bei konkrečių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) ir kad skundžiamas Aktas pats savaime ieškovei gali sukelti kokių nors materialinių teisinių pasekmių. Konstatavo, kad skundžiamas Aktas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, todėl šioje dalyje bylą nutraukė.
12. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš Nurodymo neįmanoma suprasti ką konkrečiai ir kurioje vietoje ieškovė turi pakeisti, į kokią būklę ar išvaizdą turi atkurti namą ar jo stogą. Vertino, kad Nurodymas „išardyti palėpėje įrengtą vonios patalpą“ nėra pakankamai aiškus ir konkretus bei neatitinka nustatytų privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius rekvizitų. Taip pat nėra aišku kurią stogo dalį privalo atkurti ieškovė (stogo danga buvo keista keliose vietose), nėra aišku kokiu būdu, nes senoji danga buvo pagaminta iš asbesto, kuris yra kenksmingas ir uždraustas naudoti. Pažymėjo, kad ieškovei nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos susitarti dėl buto apžiūros. Taip pat teismas vertino, jog negalima Nurodymo surašyti turto savininkui, kai yra žinomi statytojai.
13. Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas pažymėjo, kad nors formaliai tenkintas tik vienas iš dviejų ieškovės reikalavimų, tačiau teismas vertina, kad šie reikalavimai yra betarpiškai vienas su kitu susiję ir bylos nagrinėjimo sąnaudos nebūtų buvusios mažesnės, jei būtų nagrinėjamas vien reikalavimas dėl Nurodymo panaikinimo. Tuo remiantis, ieškovei iš atsakovo teismas priteisė 1505,83 Eur bylinėjimosi išlaidų (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
14. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3386-861/2018 dalį, kuria teismas ieškovės V. K. naudai iš atsakovės priteisė 1505,83 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės V. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas sumažinti pagal pareikštų ir tenkintų ieškinio reikalavimų santykį, t. y. sumažinti per pusę; panaikintoje sprendimo dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės V. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas sumažinti, nes jos nepagrįstos bei neįrodytos.
15. Nurodo, kad ieškovė ieškiniu pareiškė du savarankiškus reikalavimus – panaikinti Aktą ir Nurodymą. Teismas sprendimu ieškovės ieškinį tenkino tik iš dalies, t. y. tenkino tik vieną iš minėtų reikalavimų – panaikino Nurodymo dalį, o bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimo panaikinti Aktą nutraukė. Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos pagal pareikštų ir teismo sprendimu patenkintų reikalavimų santykį, t. y. bylinėjimosi išlaidas sumažinti per pusę.
16. Atsakovė dar savo atsiliepime į ieškinį dėl Akto panaikinimo išsamiai nurodė teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, o ieškovė Civilinio proceso kodekso 141 straipsnio 1 dalyje numatyta teise iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą nepasinaudojo, jai atsiliepimo gavimo momento buvo žinomos galinčios kilti teisinės dėl ieškinio reikalavimo panaikinti Aktą pasekmės, o kartu ir tai, kad bylinėjimosi išlaidos už nepagrįsto ieškinio reikalavimo pareiškimą teks tik jai pačiai.
17. Teismas skundžiama sprendimo dalimi tiesiog priteisė ieškovės paprašytas kaip patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors iš sąskaitos nėra aišku ar joje nurodytos sumos už suteiktas teisines paslaugas buvo būtinos, neperteklinės, taip pat nevertinta aplinkybė, jog sąskaita nėra detalizuota – nenurodyta teisinės paslaugos teikimo trukmė, įkainiai, o joje nurodytos ieškovei suteiktos teisinės paslaugos abstrakčios, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos bei neįrodytos.
18. Byloje nagrinėti klausimai dėl Akto ir Nurodymo panaikinimo nebuvo sudėtingi, nereikalavo specialių žinių, pagal savo specifiką ieškinio reikalavimai nepriskirtini naujiems teisės aiškinimo klausimams, pati byla nedidelės apimties, o teismų praktika dėl skundžiamų aktų panaikinimo jau suformuota ir yra gausi.
19. Tokia teismo sprendimo dalis, kuria atsakovė įpareigota atlyginti absoliučiai visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas pažeidžia procesinės teisės normas bei nukrypsta nuo teismų praktikos, taigi naikintina. Teismas šios dalies nemotyvavo, vien teismo išvada, kad abu ieškinio reikalavimai neva yra betarpiškai susiję ir todėl priteistinos visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, nelaikytina tinkamu skundžiamos teismo sprendimo dalies pagrindimu.
20. Ieškovė atsiliepimu prašo teismo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad byloje buvo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtinantys tiek bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek jų apmokėjimą. Apelianto teiginiai esą ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos yra neįrodytos - prieštarauja rašytiniams byloje esantiems įrodymams. Teismui buvo pateikta PVM sąskaitos-faktūra AB Nr. 315. Sąskaitoje buvo aiškiai ir atskirai išskirtos atskiros teisinės paslaugos ir pateiktas jų dydis.
21. Priteistos bylinėjimosi išlaidos už suteiktas teisines paslaugas atitinka teisės aktuose nustatytus užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas kriterijus ir apskaičiavimo tvarką, jų neviršija, ir yra netgi mažesnės, todėl jos negali būti laikomos nepagrįstomis. Ieškovė už ieškinio parengimą, prašymą dėl trečiųjų suinteresuotų asmenų įtraukimo ir įrodymų išreikalavimo bei pranešimą teismui dėl ieškovės gyvenamosios vietos sumokėjo daugiau nei tris kartus mažesnes sumas nei Rekomendacijos nurodytas galimas maksimalus dydis.
22. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, tinkamai įvertino tai, jog tiek reikalavimas panaikinti Aktą, nepaisant to, kad jis pats savaime nesukelia kokių nors materialinių teisinių pasekmių, ir Nurodymą yra iš esmės vienas su kitu betarpiškai susiję, nes tik esant aktui subjektui dėl savavališkos statybos gali būti surašomas nurodymas. Iš esmės visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos dėl Nurodymo neteisėtumo, šiuo atveju reikalavimai yra susiję betarpiškai ir akivaizdu, kad net ir nekeliant reikalavimo dėl Akto panaikinimo bylinėjimosi išlaidos nebūtų buvę kitokios.
23. Civilinio proceso kodekse nėra nurodyta, kaip sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas esant susijusiems reikalavimams, kai vienas iš jų tenkinamas, o kitas - ne, todėl šiuo konkrečiu atveju turi būti vadovaujamasi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais. Ieškinyje buvo keliami susiję reikalavimai ir bylos nagrinėjimo sąnaudos nebūtų buvusios mažesnės, jei būtų nagrinėjamas vien reikalavimas dėl Nurodymo panaikinimo. Teismas sprendimu priteisdamas visas bylinėjimosi išlaidas įvertino apelianto veiksmu neteisėtumo surašant ieškovei Nurodymą mastą, kuris pasireiškė tokiais apelianto veiksmais/neveikimu.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
25. Byloje ginčas kilo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, t. y. palėpėje įrengtos vonios patalpos išardymo, kultūrinio paveldo statinio atstatymo, statybvietės sutvarkymo. Ieškovė V. K. prašė teismo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. spalio 5 d. Akto dalis, kurių skiltyje „Pažeidimo esmė“ nurodyta „Bendrojo naudojimo pastogėje įrengta vonios patalpa“ ir „dalis stogo dangos“ bei 2017 m. spalio 5 d. Nurodymo dalis, kuriuose nurodytas įpareigojimas „išardyti palėpėje įrengtą vonios patalpą“ bei įpareigojimas „išardyti palėpėje įrengtą vonios patalpą“. Ieškovė nurodė, kad patalpa įvardinta kaip „vonios patalpa“ dar 1986 m. sausio 10 d., o jos įrengimo faktas pažymėtas Nekilnojamojo turto registre dar 2006 m. rugpjūčio 9 d. Ankstesnių buto savininkų atlikti virš buto esančios namo stogo dalies pakeitimai yra užfiksuoti 2008 m. vasario 5 d. Kultūros vertybių registre. Teigia, kad priimtas Nurodymas naikintinas, nes yra neaiškus ir nekonkretus – nenurodyti konkretūs darbai, kuriuos ieškovė privalo atlikti. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Aktas ieškovei buvo surašytas pagrįstai, bet jis nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovė buvo kviečiama atvykti į statybos patikrinimą, tačiau jame nedalyvavo, o galimi statytojai paaiškėjo tik vėliau, jau surašius ginčijamus dokumentus. Ieškovei buvo nurodyta išardyti palėpėje įrengtą vonios patalpą, kuri neteisėtai padidinta iki 11,34 kv. m. bendrojo ploto. Atkreipė dėmesį, kad naujoji savininkė perimdama nuosavybę su savavališkos statybos padariniais, perima ir atsakomybę bei pareigas juos pašalinti. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies: bylą dėl 2017 m. spalio 5 d. Akto panaikinimo nutraukė, panaikino 2017 m. spalio 5 d. Nurodymo dalis, kuriuose nustatytas įpareigojimas „išardyti palėpėje įrengtą vonios patalpą“ bei įpareigojimas „išardyti palėpėje įrengtą vonios patalpą; teismas vertino, kad ieškinio reikalavimai betarpiškai susiję, bylos nagrinėjimo sąnaudos nebūtų mažesnės, jei būtų nagrinėjamas vien reikalavimas dėl Nurodymo panaikinimo. Teismas priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 1505,83 Eur bylinėjimosi išlaidų.
26. Apeliantė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje, nurodydama, kad ieškovė ieškiniu pareiškė du savarankiškus reikalavimus – panaikinti Aktą ir Nurodymą. Teismas tenkino tik vieną iš minėtų reikalavimų – panaikino Nurodymo dalį, o bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimo panaikinti Aktą nutraukė, todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos pagal pareikštų ir teismo sprendimu patenkintų reikalavimų santykį. Iš ieškovės pateiktos sąskaitos už suteiktą teisinę pagalbą nėra aišku ar joje nurodytos sumos už suteiktas teisines paslaugas buvo būtinos, neperteklinės, taip pat nevertinta aplinkybė, jog sąskaita nėra detalizuota.
27. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
28. Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje, Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Taigi, civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos ne formaliai, bet atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovės procesinis elgesys kreipiantis į teismą, siekiant apginti pažeistas teises ir interesus, buvo tinkamas ir sąžiningas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimu nebuvo konstatuoti ieškovės neteisėti veiksmai. Priešingai, teismas atsakovės veiksmuose nustatė pažeidimus – vertino, kad atsakovės surašytas Nurodymas nėra pakankamai aiškus ir konkretus, neatitinka nustatytų privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius rekvizitų; pažymėjo, kad Nurodyme nurodytos aplinkybės nebuvo patikrintos, nepagrįstos nustatytais faktais; nurodė, kad ieškovei nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos susitarti dėl buto apžiūros.
29. Atsakovė apeliaciniame skunde akcentuoja, kad ieškovė ieškiniu pareiškė du savarankiškus reikalavimus – panaikinti Aktą ir Nurodymą, bet teismas tenkino tik vieną ieškovės ieškinio reikalavimą, todėl bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos pagal pareikštų ir teismo sprendimu patenkintų reikalavimų santykį. Teisėjo kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tai, jog tiek reikalavimas panaikinti Aktą, nepaisant to, kad jis pats savaime nesukelia kokių nors materialinių teisinių pasekmių, tiek reikalavimas panaikinti Nurodymą yra iš esmės vienas su kitu betarpiškai susiję, nes tik esant surašytam Aktui, subjektui dėl savavališkos statybos gali būti surašomas Nurodymas. Atkreiptinas dėmesys, kad visos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu buvo kvestionuojamas ir ginčijamas Nurodymo teisėtumas, t. y. iš esmės visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos dėl Nurodymo neteisėtumo. Taigi, net ir nekeliant reikalavimo dėl Akto panaikinimo nėra pagrindo teigti, kad bylinėjimosi išlaidos būtų buvę kitokios.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Civilinio proceso kodeksas reglamentuoja ne visus su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu susijusius klausimus. Tais atvejais, kai situacijos tiesiogiai nereglamentuoja įstatymas, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos vadovaujantis tiek su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu susijusiais principais, tiek bendraisiais sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais. Teismas vertina, kad šioje situacijoje formalus teisės aktų, kuriuose nurodoma, kad išlaidos paskirstomos proporcingai keltiems ir patenkintiems reikalavimams, įgyvendinimas neatitiktų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų, kadangi, kaip teisingai konstatavo pirmos instancijos teismas, ieškinyje buvo keliami betarpiškai susiję reikalavimai ir bylos nagrinėjimo sąnaudos nebūtų buvusios mažesnės, jei būtų nagrinėjamas vien reikalavimas dėl Nurodymo panaikinimo. Todėl šioje situacijoje turi būti vadovaujamasi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais.
31. Apeliantė nurodo, kad iš ieškovės pateiktos sąskaitos nėra aišku ar joje nurodytos sumos už suteiktas teisines paslaugas buvo būtinos, neperteklinės. Pažymi, kad sąskaita nėra detalizuota – nenurodyta teisinės paslaugos teikimo trukmė, įkainiai, o joje nurodytos ieškovei suteiktos teisinės paslaugos abstrakčios, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstos bei neįrodytos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 nurodė, kad išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Bylos duomenimis nustatyta, ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius tiek bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek jų apmokėjimą. Rašytiniai byloje esantys įrodymai – PVM sąskaita-faktūra Nr. 315, kur aprašytos visos suteiktos teisinės paslaugos, ir griežtos atsakomybės grynųjų pinigų kvitas. Taigi, apeliantės argumentas, kad ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos yra neįrodytos prieštarauja rašytiniams byloje esantiems įrodymams.
32. Pažymėtina, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis). Taigi sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės pateiktos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, rekomenduojamų priteistini mokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių.
33. Apeliantė nurodo, kad teismas sprendimu tiesiog priteisė ieškovės prašomas bylinėjimosi išlaidas, o tokio sprendimo niekuo nepagrindė. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apelianto argumentu. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas aiškiai nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos yra paskirstamos, atsižvelgiant į reikalavimų betarpiškumą bei į tai, kad ir bylos nagrinėjimo sąnaudos nebūtų buvusios mažesnės, jei būtų nagrinėjamas vien reikalavimas dėl Nurodymo panaikinimo, t. y. pateikė motyvus dėl savo sprendimo ir paaiškino savo sprendimo esmę. Taip pat teismas nurodė teisės normas, kuriomis remiantis buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-331/2014).
34. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ir pagrįstai taikė Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalies normą. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
35. Ieškovė pateikė prašymą priteisti jos patirtas 798,60 Eur teisinės pagalbos išlaidas apeliaciniame procese, pateikė jas pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Ieškovės pateiktos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, rekomenduojamų priteistini mokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių, todėl apeliacinį skundą atmetus, jos priteistinos ieškovei iš apeliantės.
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r ė :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apeliantės Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, kodas 288600210, ieškovės V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 798,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Teisėjai Ramunė Mikonienė
Renata Volodko
Andrius Verikas