Pranešėjas Kęstutis Dargužis              Baudžiamoji byla Nr. 1A-539-245/2016

Teisėja Lina Šafronienė              Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00291-2015-6

              Procesinio sprendimo kategorijos:

              2.4.6.4.2.; 2.4.7

(S)

Kauno apygardos teismas

N u O S p R e n d i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 21 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas), Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio,

sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei,

dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,

išteisintajam A. R., jo gynėjai advokatei Albinai Cirulienei,

nukentėjusiosios S. Č. atstovui advokatui Rimantui Bučmai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios S. Č. atstovo advokato R. Bučmos apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 4540,11 Eur turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiosios S. Č. gydymą, paliktas nenagrinėtu.

Nukentėjusiosios S. Č. civilinis ieškinys dėl 233,59 Eur turtinės ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.

Nukentėjusiosios S. Č. ir jos atstovo advokato R. Bučmos prašymas atlyginti nukentėjusiosios patirtas 1000 Eur išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. A. R. buvo kaltinamas tuo, kad 2013 m. birželio 15 d., apie 18.00 val., būdamas S/B „(duomenys neskelbtini)“, sodo sklype Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiame V. J., staiga suėmęs sūpynes, kuriose nesilaikydama sėdėjo S. Č., prieš jos valią, S. Č. prašant nesupti, jis sūpynes iškėlė į viršų ir stipriai pastūmė į priekį, dėl ko S. Č. iš sūpynių iškrito ir kojomis atsitrenkusi į žemę susižalojo, t. y. dėl nurodytų neatsargių veiksmų S. Č. padarė dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio distalinių metafizinių (kūnų) įstrižinius skeveldrinius lūžimus su poslinkiais, tai yra, padarė dešinio blauzdikaulio kūno atvirą lūžimą, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais savo veiksmais A. R. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 137 straipsnio 1 dalyje.
2. Jonavos rajono apylinkės teismas, 2016 m. birželio 2 d. priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad A. R. veikoje nėra BK 137 straipsnio 1 dalyje, numatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymio – kaltės. Kaltės A. R. veikoje nebuvimas parodo, jog A. R. veiksmai nebuvo neatsargūs. Jo veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 137 straipsnio 1 dalyje, subjektyviosios pusės – neatsargumo. Situacija, kuomet asmuo, dėl kurio veikos buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, nenumatė ir pagal įvykio aplinkybes neturėjo arba negalėjo numatyti tokių padarinių, traktuojama kaip kazusas, tai yra, sunkios žalos sveikatai padarymas be kaltės.
3. Apeliaciniame skunde nukentėjusiosios S. Č. atstovas advokatas Rimantas Bučma prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 137 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 40 parų arešto bausmę. S. Č. civilinius ieškinius tenkinti pilnai ir jai iš A. R. priteisti 233,59 Eur turtinei ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, bei 1 300 Eur išlaidų patirtų advokato paslaugoms apmokėti.
1. Skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje A. R. veiksmus įvertino kaip kazusą, nes sunkų sveikatos sutrikdymą S. Č. padarė be kaltės. Tokia teismo išvada, advokato teigimu, neatitinka faktinių aplinkybių. Pirmos instancijos teismas, A. R. parodymus dėl sūpynių išsupimo, pripažino neatitinkančiais tikrovės, nes jie paneigti ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertų D. T. ir Ž. M. paaiškinimais, liudytojos D. K. ir nuosekliais nukentėjusiosios S. Č. parodymais. Teismas konstatavo, kad sūpynes, ant kurių sėdėjo nukentėjusioji, A. R. pakėlė ir jas stumtelėjo stovėdamas nukentėjusiajai už nugaros. Taip pat, konstatuota, kad sūpynės turėjo būti pastumtos gan stipriai. Skunde pažymėta, jog teismas nukentėjusiosios parodymus įvertinęs nuosekliais, vėliau tuos pačius jos parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, laikė nepatikimais ir prieštaraujančiais kitiems byloje esantiems įrodymams. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis, teisiamojo posėdžio metu duotais nukentėjusiosios parodymais, jog nuo stipraus pastūmimo manė užšoksianti ant namelio stogo, padarė išvadą, jog nukentėjusioji pati iššoko iš sūpynių. Tokie nukentėjusiosios parodymai paimti iš konteksto. Skunde teigiama, jog šiais parodymais nukentėjusioji norėjo pasakyti, kad krisdama iš sūpynių, galvojo, jog gali užkristi ant namelio stogo. Be to, teismo išvada, kad nukentėjusioji pati iššoko iš sūpynių nelogiška ir ta prasme, jog joks blaiviai mąstantis žmogus, bijodamas užkristi ant namelio stogo, sąmoningai šoktų iš sūpynių.
2. Teismo išvada, jog iš sūpynių su atlošu nukentėjusiosios išslydimas iš jų aplamai objektyviai neįmanomas, advokato teigimu, prieštarauja bet kokiems fizikiniams dėsniams, ne žmogaus kūnas sūpynėse, siekiant išlaikyti pusiausvyrą, visada juda priešinga kryptimi, nei pačios sūpynės. Be to, sūpynėms esant aukščiausiame taške, žmogui būnant atsilošus, iš jų iššokti nesilaikant už jų ir be jokios papildomos atsispyrimo jėgos objektyviai neįmanoma. Skunde pažymėta, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad nukentėjusioji pati savo noru iššoko iš sūpynių, teismas taip pat neatsižvelgė į netikėtumo faktorių, dėl ko nukentėjusioji nesigriebė už sūpynių strypų. Skunde teigiama, jog A. R. nukentėjusiosios buvo paprašytas jos nesupti ir įspėtas, kad ji suptis bijo, todėl toliau nebesupo. Tačiau, tuoj pat, nepaisydamas šio prašymo ir įspėjimo A. R. užėjęs nukentėjusiajai už nugaros vėl stipriai patraukęs sūpynės atgal staigiai pastūmė į priekį. Nukentėjusioji tokiam A. R. elgesiui pasiruošusi nebuvo, todėl suveikė netikėtumo faktorius ir nukentėjusioji iš sūpynių išslydo, ko pasėkoje jai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tokia A. R. veika buvo rizikinga. Pažymėta, kad šiuo atveju veikos rizikingumas yra ne tai, kad nukentėjusioji buvo supama sūpynėmis, o tai, kad A. R. neįsitikino, jog tai daryti saugu, nes S. Č. tokiems netikėtiems A. R. veiksmams nebuvo pasiruošusi. Advokato teigimu, A. R. pažeidė bendro pobūdžio atsargumo taisykles, neįsitikino, kad nukentėjusiąją supti yra saugu. Kaip suaugęs žmogus, blaiviai mąstantis ir turintis gyvenimiško patyrimo, jis privalėjo suvokti, kad supant asmenį, kuris bijo suptis ir tokio įsupimo veiksmo nesitiki bei nėra tam pasiruošęs, gali iš sūpynių iškristi. Faktas, kad jam supant kitus asmenis to dar niekada nebuvo, nereiškia, kad jo veiksmai buvo saugūs.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje išteisintasis ir jo gynėja prašė skundą atmesti, nukentėjusiosios atstovas ir prokurorė pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti.
5. Nukentėjusiosios S. Č. atstovo advokato R. Bučmos skundas tenkinamas.
6. Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendis naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 328 straipsnio 1 ir 3 punktai, 329 straipsnio 2 punktas).
7. Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, nukentėjusiosios S. Č. atstovo advokato R. Bučmos apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teisme, kolegija sprendžia, kad Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendis dėl A. R. išteisinimo pagal BK 137 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, tai yra, teismas išvadą, jog A. R. veiksmuose nėra jo kaltės, padarė didesne dalimi analizuodamas nukentėjusiosios veiksmus, kas įtakojo neteisėto nuosprendžio priėmimą.
8. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
9. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, nukentėjusiosios parodymus vertino atskirai nuo kitų įrodymų, kas įtakojo neteisėto nuosprendžio priėmimą, teismas didesnį dėmesį skyrė nukentėjusiosios veiksmams, padarė neteisingą ir surinktais bei teisme ištirtais įrodymais nepagrįstą išvadą. Tokiu būdu ignoravo faktines bylos aplinkybes ir taip nepagrįstai vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, tokiu būdu pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai esmingai įtakojo teismo išvadą dėl A. R. kaltės klausimo.            
10. Pirmos instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai nustatė, kad nukentėjusioji S. Č. po atliktų išteisintojo veiksmų – staigaus ir stipraus sūpynių pastūmimo, nesilaikė už turėklų, be jokio reikalo šoko iš sūpynių, todėl pati nukentėjusioji yra kalta dėl atsiradusių sunkių pasekmių. Tokią išvadą apylinkės teismas grindė, vertindamas nukentėjusiosios parodymus apie iškritimo iš sūpynių aplinkybes kaip nenuoseklius. Teismas nustatinėdamas, ar nukentėjusioji iškrito iš sūpynių, ar pati iššoko, ir vertindamas, jog S. Č. teiginių apie iškritimą ar išslydimą iš sūpynių nepatvirtina, jos paaiškinimai, jog nuo stipraus pastūmimo manė užšoksianti ant namelio stogo, padarė išvadą, kad S. Č. iššoko.
11. Apylinkės teismas nepagrįstai padarė išvadą dėl kaltinamojo, jog „pilnai tikėtina, kad jis neįsivaizdavo, jog S. Č. pasupimas sukels tokias sunkias pasekmes. Be kita ko, sūpynės nėra didelį pavojų keliantis objektas, juo labiau suaugusiems žmonėms. Sūpynės pagal paskirtį yra skirtos pramogai – supimuisi, todėl kaltinamasis A. R. neatliko jokių bendrųjų saugumo reikalavimų neatitinkančių veiksmų“. Šias išvadas teismas padarė, remdamasis fizikiniais dėsniais, nors šios srities specialistas bylą nagrinėjant teisme nedalyvavo, taip pat nurodytoms aplinkybėms nustatyti nebuvo atliktas tyrimas ir pateikta išvada ikiteisminio tyrimo metu.
12. BK 16 straipsnio 3 dalis nustato, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Padariniai dėl veikos gali atsirasti ir be kaltės. Veika pripažįstama kazusu, kai asmuo, darydamas veiką, nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes negalėjo ar neturėjo to numatyti. Pastaruoju atveju baudžiamoji atsakomybė nekyla. Jie skiriasi tik pagal valinį kaltės momentą, todėl teismui kyla pareiga motyvuoti bet kokį savo sprendimą, argumentuoti išvadą dėl turėjimo ir galėjimo suprasti veikos rizikingumą (pavojingumą) ir numatyti galimus padarinius.
13. Skundžiamame nuosprendyje yra paminėtas valinis momentas nurodant precedentą 2K-150-696/2016, sprendžiant, ar yra kazusas, tačiau minėtoje nutartyje, priešingai Jonavos rajono apylinkės teismo padarytai išvadai, kaltinamosios veiksmai įvertinti kaip nusikalstamas nerūpestingumas. Apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, savo išvadų apie kaltinamojo A. R. valinį kaltės momentą iš esmės nepagrindė, aiškino klaidingai, tai yra, kaltę dėl kilusių pasekmių – kūno sužalojimo, priskyrė pačiai nukentėjusiajai S. Č., kad pastaroji esamoje situacijoje po pastumtos sūpynės elgėsi neteisingai. Teismas leido sau paaiškinti, kaip S. Č. turėjo elgtis. Toks kaltės perkėlimas nukentėjusiajai pusei yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi S. Č. elgesys buvo inspiruotas kaltinamojo sukurtos situacijos, kuriai pati nukentėjusioji prieštaravo, t. y., kai išteisintasis A. R. pradžioje nestipriai nukentėjusiąją pasupo, pastaroji paprašė to nedaryti, kadangi bijo suptis sūpynėse. Tokiu būdu nukentėjusioji prieštaravo tokiems veiksmams ir tokią teisę ji turėjo, o išteisintasis privalėjo tokią nukentėjusiosios teisę gerbti. Tačiau išteisintasis neįspėjęs nukentėjusiosios, apėjęs pastarąją iš nugaros, valiūkiškai staiga ir netikėtai nukentėjusiajai, sūpynes patraukęs atgal, stipriai pastūmė į priekį. Nukentėjusioji bijodama stipraus supimo, elgėsi taip, kaip nustatė apylinkės teismas, t. y., pradžioje S. Č. teigė iššokusi iš sūpynių, kadangi išsigando, vėliau, kad iškrito dėl supimo veikiančios jėgos. Kolegija laiko, kad tai neturi esminės reikšmės veikos kvalifikavimui, kadangi tokioje situacijoje žmogaus elgsenos nereglamentuoja kokios nors taisyklės. Nukentėjusioji elgėsi pasimetimo dėl netikėto pašalinio asmens elgesio, kuris pastarajai buvo netikėtas, būsenoje. Ji buvo priversta saugotis, rasti išeitį per labai trumpą – sekundės ar sekundžių – laiko tarpą. Todėl, kokį sprendimą S. Č. bebūtų priėmusi – racionalų ar ne – reikšmės veikos kvalifikavimui neturi, kadangi situacija buvo sukurta kito, t. y., išteisintojo A. R. veiksmais, o tokiam pastarojo elgesiui S. Č. buvo išsakiusi prieštaravimą. Išteisintasis veikos aplinkybes pagal savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti, kadangi pastarasis išgirdo nukentėjusiosios prašymą nesupti, sudarydamas netikėtą nukentėjusiajai situaciją, t. y., apėjęs iš nugaros, atliko aukščiau aprašytus veiksmus. Tokiu būdu A. R. elgėsi savo valia ir tie veiksmai buvo tik jo valios išraiška. Veikos rizikingumas yra tai, jog tai daryti saugu, suprasti savo veiksmų rizikingumą. Tačiau padarytos veikos pavojingumo ar rizikingumo nesupratimas yra tiek vienas iš nusikalstamo nerūpestingumo, tiek ir kazuso požymių, apibūdinančių kaltininko psichinį santykį su padaryta veika (Baudžiamoji byla Nr. 2K-150-696/2016). Nesuprasdamas savo veiksmų pavojingumo ar rizikingumo, išteisintasis nenumatė galimų pavojingų padarinių kilimo. Galimų padarinių nenumatymas yra bendras požymis, apibūdinantis tiek neatsargią kaltę, tiek kazusą. Esminis kaltės ir kazuso skirtumas yra valinis momentas – turėjimas ir galėjimas numatyti padarinius. Būtent, išvada dėl turėjimo ir galėjimo numatyti padarinius leidžia teismui konstatuoti neatsargią kaltę. Ar pažeidė bendro pobūdžio atsargumo taisykles, ar įsitikino, kad taip elgtis saugu, ar privalėjo suvokti, kad taip gali atsitikti, ar pagal asmenines savybes (amžių, išsilavinimą, gyvenimišką patyrimą) taip pat galėjo suvokti savo veiksmų rizikingumą ir numatyti galimus padarinius (Baudžiamoji byla Nr. 2K-150-696/2016). BK 137 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo tais atvejais, kai veika neturi neatsargaus sunkaus sveikatos sutrikdymo pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles požymių, t. y., kai tai atsitinka buityje nepaisant visuotinai pripažintų bendrųjų atsargumo taisyklių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas veiksmais, poelgiais, neatitinkančiais tiek įprastų, visuotinai žinomų bendrųjų atsargumo, tiek specialiųjų, oficialiomis taisyklėmis reglamentuotų atsargumo reikalavimų (Baudžiamoji byla Nr. 2K- 74/2014). Konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių, būtina nustatyti, kad kaltininko veika buvo ne tik būtina kilusių padarinių sąlyga, bet ir šių padarinių priežastis (Baudžiamoji byla Nr. 2K-132/2007). Nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tais atvejais, kai nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Byloje nustatyta, kad A. R. sūpynių, kuriose sėdėjo S. Č., pasupimas, buvo pavojingų padarinių, numatytų BK 137 straipsnio 1 dalyje – sunkaus sveikatos sutrikdymo – vienintelė priežastis. Išteisintasis nenumatė, jog dėl jo veiksmų gali kilti pavojingi, BK numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Pagal įvykio situaciją ir išteisintojo asmenines savybes (pilnametis, pakaltinamas, išsilavinęs ir kt.), jis turėjo ir galėjo numatyti, kad dėl stipraus, staigaus ir netikėto nukentėjusiajai sūpynių pastūmimo, nesilaikant elementaraus atsargumo (neįsitikinęs, ar nukentėjusioji staiga neišsigąs, nepasimes), gali kilti tam tikri pavojingi padariniai. Atsakomybė kyla pagal realiai kilusius padarinius. Taigi, išteisintasis nusikalstamą veiką, numatytą BK 137 straipsnio 1 dalyje, padarė dėl neatsargumo, pasireiškusio nusikalstamu nerūpestingumu, kadangi visos minėtos nusikaltimo objektyviosios pusės aplinkybės išteisintajam buvo žinomos, t. y., girdėjo nukentėjusiosios prieštaravimą jo veiksmams, savo sąmoningais veiksmais – valia, sukūrė pavojingą situaciją, kurios metu nukentėjusioji dėl to patyrė sužalojimą, yra priežastinis ryšys tarp išteisintojo veiksmų ir kilusių pasekmių. Tai reiškia, kad nuosprendyje minimo kazuso nėra.
14. Taigi, apylinkės teismas neteisingai nuosprendyje įvertino ir aptarė įrodymų visumą, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, tuo pačiu nepagrįstai A. R. išteisino pagal BK 137 straipsnio 1 dalį.
15. Apeliacinės instancijos teismas, teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, ištyręs ir įvertinęs įrodymus,

n u s t a t ė :

16. A. R. 2013 m. birželio 15 d., apie 18.00 val., būdamas S/B „(duomenys neskelbtini)“, sodo sklype Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiame V. J., staiga suėmęs sūpynes, kuriose nesilaikydama sėdėjo S. Č., prieš jos valią, S. Č. prašant nesupti, jis sūpynes iškėlė į viršų ir stipriai pastūmė į priekį, dėl ko S. Č. iš sūpynių iškrito ir kojomis atsitrenkusi į žemę susižalojo, t. y., dėl nurodytų neatsargių veiksmų S. Č. padarė dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio distalinių metafizinių (kūnų) įstrižinius skeveldrinius lūžimus su poslinkiais, tai yra, padarė dešinio blauzdikaulio kūno atvirą lūžimą, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą.
17. Padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 137 straipsnio 1 dalį.
18. Kaltinamasis A. R. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2013 m. birželio 15 d. buvo sode pas V. J.. Vakarop, apie 17.00 val. atvyko nukentėjusioji S. Č. su draugu A. K.. S. Č. jis matė pirmą kartą, anksčiau jos nepažinojo, su ja iki įvykio nekalbėjo, nežinojo, ar ji bijo suptis ar ne. Buvo švenčiamas L. gimtadienis. Jis buvo blaivus, nes turėjo vairuoti ir parvežti visus namo. Švęsdami iš namelio visi persikėlė į lauką, nes lauke buvo kepami šašlykai. S. Č. atsisėdo į sūpynes, o jis eidamas pro šalį sūpynes švelniai pajudino. Jis viena ranka į nugaros pusę sūpynes patraukė ir švelniai pastūmė į priekį. Sūpynių strypai metaliniai, tvirti. Sūpynių aukštis buvo kaip paprastos kėdės. Jas stumtelėjus, sūpynės pakilo 80 cm nuo žemės. Jei nukentėjusioji būtų iškritusi, tai būtų iškritusi po sūpynėmis, o ji nuo sūpynių šoko į tolį. Nukentėjusioji nukrito 1 m – 1,20 m atstumu nuo pačių sūpynių. Nukentėjusioji atsispyrė ir iššoko, nes buvo turėklai nuo kurių galima atsispirti. Nukentėjusioji iššoko, kai sūpynės buvo aukščiausiame taške. Jos kojos buvo ištiestos. Tą dieną jis supo visas moteris – V., V., D.. Prieš tai kažkas supo ir nukentėjusiąją, tačiau ji taip pat iššoko. Kai pradėjo supti nukentėjusiąją, ji jam nieko nesakė. Nesupranta, kodėl nukentėjusioji iššoko iš sūpynių. Nukentėjusioji šokdama nekliudė D. K., nes D. K. buvo žymiai toliau. Mano, kad S. Č. duoda klaidingus parodymus norėdama iš jo gauti pinigų. Jis matė atvirą nukentėjusiosios kojos lūžį, nuo to jam pasidarė bloga. Su civiliniu ieškiniu nesutinka. Ligoninėje nukentėjusiosios nelankė, neatsiprašė, žalos neatlygino. 2013 m. rugsėjo 30 d. jis gavo laišką iš S. Č.. Ji prašė 5 000 Lt kompensacijos už gydymą. Jis atrašė, jog tai nelaimingas atsitikimas ir, kad mokėti nesutinka. Neturi informacijos apie ankstesnius S. Č. susirgimus, tačiau iš kitų žmonių žino, kad operaciją antrą kartą jai teko daryti dėl pačios nukentėjusiosios aplaidumo, be to, nukentėjusioji serga kaulų retėjimu. Jis turi dukrą iš pirmos santuokos, kuriai teikia išlaikymą. Dirba dvejuose darbuose, dirbdamas (duomenys neskelbtini) 0,5 etato gauna 150 Eur, o dirbdamas įmonėje elektriku gauna 405-415 Eur. Nuosavybės teise turi butą, garažą, automobilį. Po senelės mirties paveldėjo sodybą (duomenys neskelbtini) rajone (t. 1, 99-100 b. l., t. 2, 83-84, 86-87,88-94, 96-99, 185 b. l.).
19. Nukentėjusioji S. Č. apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu iš esmės davė analogiškus parodymus, kad kaltinamąjį A. R. pirmą kartą pamatė įvykio dieną – 2013 m. birželio 15 d. Tą dieną su draugu A. K. vyko į sodų bendriją parvežti namo D. K.. Žinojo, kad sode švenčiamas gimtadienis. Nuvykus į sodą ji visiems pasiūlė eiti į lauką, į pavėsinę. Ji atsisėdo ant sūpynių. Tuo metu iš kairės atėjo A. R. ir nestipriai pasupo. Ji pasakė, kad nesuptų, nes bijo. A. R. nieko neatsakė, galbūt pamanė, kad ji juokauja. A. R. užėjo jai už nugaros, paėmęs sūpynes už sėdynės pakėlė į viršų ir stūmė. Tuo metu viena jos koja buvo ant žemės. Ji nesilaikė, išslydo ir nukrito ant kojų. Apsiavusi buvo su šlepetėmis per pirštą. Tuo metu pro šalį į namelį ėjo D. K.. Jai buvo labai silpna ir ji atsirėmė į D. K.. Pirmojo pasupimo metu rankomis laikėsi už turėklų, o supant antrą kartą, nebesilaikė, nes manė, kad A. R. po pirmojo supimo nuėjo. Sėdėdama sūpynėse rankas laikė ant kelių. Pasupimas buvo smarkus. Sūpynės pakilo tikrai virš metro. Iš sūpynių iškrito sūpynių ėjimo į priekį metu, t. y., sūpynėms kylant į viršų. Sūpynės nebuvo didelio aukščio, supdamasi kojomis lietė žemę. D. K. pamatė, kad jos kojos kaulas įsmigęs į žemę. Kraujo nebuvo, su rankšluosčiais suveržė koją. Atsisukusi pamatė išbalusį A. R., kuris ant savęs pylėsi vandenį. Buvusieji sode skambino greitajai. V. R. jai kalbėjo, kad viskas bus gerai, kad jie jai padės, prašė niekam nieko nesakyti. Ji iš kaltinamojo nesulaukė jokio atsiprašymo, jis net nesidomėjo jos sveikatos būkle. Tą dieną niekas kitas jos sūpynėse nesupo. A. R. geriančio alkoholį nematė. Dėl traumos jai buvo padarytos keturios operacijos. Iki įvykio jai nebuvo kaulų osteoporozės. Šiuo metu laukia 5-ta operacija. Yra dėti du donoro kaulai. Ligoninėje po operacijos ji pasakė, kad iššoko iš sūpynių, nes V. R. buvo žadėjusi padėti. Tik neseniai pradėjo vaikščioti su ramentais, keturis mėnesius visiškai negalėjo vaikščioti. Po įvykio dar nebuvo tokio laikotarpio, kad galėtų vaikščioti be ramentų. Gydymo rėžimo nepažeidė, besigydydama nebuvo išgriuvusi. Gyvena penktame aukšte. Jai padeda draugai, tėvai, pati viena net nusiprausti negali. Jaučia fizinį skausmą, kiekvieną dieną vartoja vaistus. Neįgalumas jai skirtas iki pensijos. Didesnis nedarbingumas nei buvo iki traumos, nekonstatuotas. Iki įvykio jai buvo nustatytas neįgalumas dėl hipertenzijos ir onkologinio susirgimo. Civilinio ieškinio kaltinamasis neatlygino (t. 1, 100-101 b. l., t. 2, 157-158, 182-184 b. l.).
20. Baudžiamojoje byloje esantys dokumentai rodo, kad nukentėjusioji S. Č. buvo apklausta įvykio vietoje – S/B „(duomenys neskelbtini)“, sodo sklype Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, 173-189 b. l.). Akistatos su A. R. metu S. Č. taip pat patvirtino ankstesnius savo parodymus (t. 1, 96-99).
21. Ikiteisminio tyrimo metu daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusioji S. Č. policijos pareigūnams pateikė savo šlepetes, kuriomis buvo apsiavusi įvykio metu (t. 1. 190 b.1.). Apžiūrėjus šlepetes nustatyta, kad jos moteriškos, guminės, violetinės spalvos, įmaunamos per pirštą (t. l. 191-192 b. l.).
22. Liudytoja D. K. parodė, kad matė, kaip S. Č. atsisėdo į sūpynes. Ji buvo šalia. A. R. stovėjo gale už sūpynių. A. R. patraukė sūpynes, nukentėjusioji gal išsigandusi iš jų pati iššoko ir parklupo. Sūpynė nebuvo išsupta, A. R. tik patraukė už metalinio sūpynių strypo iš dešinės pusės. Kontakto su nukentėjusiąja nebuvo, nukentėjusioji nekliudė jos ir neatsirėmė į ją. Sūpynė buvo neaukšta. Negirdėjo, ar S. Č. prašė A. R. jos nesupti. Mano, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas. Niekas S. Č. neišstūmė. Prieš tai sūpyne suposi ir ji, ir V. R.. (t. 1, 102 b. l., t. 2, 13-14, 185 b. l.).
23. Liudytoja V. J. (B.) parodė, kad ji matė, jog S. Č. iššoko iš sūpynės joms judant į priekį. Sūpynė buvo žema, buvo neišsisiūbavusi, nukentėjusioji krito maždaug iš metro aukščio. Nematė, ar S. Č. laikėsi už strypų. Nematė, kur tuo metu buvo A. R., nematė ar jis supo S. Č.. Buvo nedaug išgėrusi (t. 1, 101 b. l., t. 2, 186 b. l.).
24. Liudytojas A. K. parodė, kad 2013 m. birželio 15 d. įvykio aplinkybių nematė. Kai priėjo S. Č. jau gulėjo. Vėliau sužinojo, kad jai lūžusi koja, ją operavo. S. Č. jam pasakojo, kad A. R. priėjus, ji prašė jos nesupti, nes bijo, tačiau jis ją iškėlė ir išsupo (t. 1, 102-103 b. l., t. 2, 19-21,186 b. l.).
25. Liudytojas L. B. parodė, kad 2013 m. birželio 15 d. jį į sodą A. K. nuvežė neblaivų. Pačio įvykio nematė, apie įvykį žino iš pasakojimų. Jam pasakojo, kad A. R. patraukė už sūpynių, o S. Č. iš jų iššoko. Moterys jam pasakojo, kad S. Č. sakė A. R., kad bijo suptis. Ligoninėje S. Č. nelankė. Buvo sutikęs nukentėjusiosios tetą Z. K., nepamena, ką ji jam pasakojo. Apie dabartinę S. Č. būklę nieko nežino (t. 1, 102 b. l., t. 2, 26-27, t. 3, 13- b. l.).
26. Liudytoja V. R. parodė, kad 2013 m. birželio 15 d. buvo sode. Paties įvykio, kai S. Č. iššoko iš sūpynių nematė. Matė S. Č. atvirą kojos lūžį. Ligoninėje nukentėjusiosios nelankė, teiravosi D. K., kokia nukentėjusiosios sveikata. Po įvykio A. R. jai pasakojo, kad jis lengvai pasupo supynę, o S. Č., sušukusi, kad nesuptų, pati iš jos iššoko (t. 1, 102 b. l., t. 2, 16-17, 185-186 b. l.).
27. Liudytoja N. K. parodė, kad nukentėjusioji yra jos dukra. Paskambinęs A. K. pranešė, kad S. Č. susižalojo. Nuvykus į sodybą visi buvo girti, V. R. buvo atsitūpusi šalia S. Č.. Pamatė ant pievos, prie sūpynių sėdinčią S. Č.. Jos dešinė koja buvo kažkuo surišta. Tuo metu S. Č. jai sakė, kad iškrito iš sūpynių. A. R. paprašytas mašinos nevairavo, nes sakė, kad yra išgėręs alaus. Vėliau S. Č. jai pasakojo, kad V. R. prašė nesakyti, nenurodyti aplinkybių kaip buvo. S. Č. pasakojo, kad A. R. priėjo iš šono, pajudino sūpynes, o  S. Č. prašė nesupti. Tada jis priėjo iš nugaros, iškėlė sūpynes ir dukra iškrito. Dėl patirtos traumos S. Č. jau buvo atliktos trys ar keturios operacijos, neaišku kiek laukia ateityje. Jos savijauta prasta. Jai padeda tėvai, draugai. Iki įvykio S. Č. buvo linksma ir judri (t. 1, 101 b. l., t. 2, 10-11, 185 b. l.).
28. Liudytojas M. K. parodė, kad S. Č. yra jo podukra. Įvykio dieną atvykus į sodybą pamatė kaip S. Č. sėdėjo ištiesusi koją, matėsi kaulas, nebuvo jokio kraujo. Atvykus į sodą S. Č. nurodė, kad buvo įvykis su sūpynėmis, detalių nesiaiškino. Jis paprašė A. R., kad nuvarytų A. K. mašiną į kiemą, jis pasakė, kad yra išgėręs. Nei karto nematė A. R. ligoninėje lankant nukentėjusiosios (t. 1, 102 b. l., t. 2, 7-8, 184-185 b. l.).
29. Liudytoja Z. K. parodė, kad ji yra nukentėjusiosios teta. Ji aplankė S. Č. ligoninėje, sutiko L. B., kuris užsiminė, kad S. Č. išsupo A. R.. Ji tai papasakojo sesei N. K., nes S. Č. šių aplinkybių nebuvo pasakojusi. Vėliau S. Č. jai pasakojo, kad ji sėdėjo ant sūpynės, prie jos priėjo vyriškis, bandė ją supti, tačiau ji jam pasakė, kad bijo, paprašė, kad nesuptų. Vyriškis jos nepaklausė ir jai visai nesitikint, užėjo jai už nugaros, ir suėmęs sūpynių apačią, ją iškėlė aukštai ir stipriai paleido. Kadangi Sonata to nesitikėjo, nesilaikė už rėmo (t. 1, 101 b. l., t. 2, 23-24, 186-187 b. l.).
30. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. Č. konstatuota dešinio blauzdikaulio ir dešinio šeivikaulio atviras kaulų lūžimas, kuris galėjo gautis tiriamosios nurodytomis aplinkybėmis ir nurodytu laiku, t. y., 2013 m. birželio 15 d. kieto buko daikto poveikyje. Atviras dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio distalinės metafizės kaulų lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šių sužalojimų sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui (t. 1, 18 b. l.).
31. Iš ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad dešinės blauzdos abiejų kaulų lūžimai galėjo būti padaryti dešine koja, ištiesta per kelio sąnarį nušokus (nukritus) nuo sūpynių ant kieto paviršiaus. Dešinės kojos sąlyčio su kietu paviršiumi metu buvo netaisyklingai pastatyta dešinė pėda. Tai galėjo įvykti dėl nelygaus paviršiaus arba dėl nestabilios avalynės (S. Č. buvo apsiavusi vasarinėmis šlepetėmis su virvele tarp pirštų). Dėl to dešinė pėda pasisuko į išorę, čiurna judėjo į vidų padarė plėštinę žaizdą blauzdos-čiurnos viduriniame paviršiuje. Nušokus (nukritus) nuo sūpynių ant sulenktos per kelio sąnarį dešinės kojos („pakišus koją po savimi”) minėtų sužalojimų pasidaryti neįmanoma. Kadangi nukritus (nušokus) nuo sūpynių supimo metu įgaunamas papildomas greitis, todėl traumavimosi tikimybė yra didesnė, o minėtiems kaulų lūžiams patirti galėtų pakakti ir 1 metro ar jam artimo aukščio. Atviras blauzdikaulio kūno lūžimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, 141-144 b. l.).
32. Ekspertas D. T. patvirtino pateiktą išvadą ir papildomai parodė, kad aukštis iki kurio buvo išsupta supynė nebuvo lemiamas dalykas. Įvykio metu ant kojos turėjo būti visas krūvis. Gydymas kūno sužalojimo laipsniui įtakos neturi, nuo gydymo kūno sužalojimas netaps sunkesnis ar lengvesnis (t. 2, 185 b. l.).
33. Ekspertas Ž. M. paaiškino analogiškai ir papildomai parodė, kad sužalojimo mechanizmas rodo, jog nuo sūpynių turėjo būti nušokta tiesiomis kojomis. Ant ištiestų kojų įvyko kaulo spaudimas ir lenkimas, todėl įvyko ištisas blauzdikaulio lūžis. Kuo didesnis aukštis, tuo didesnė tikimybė, kad kaulas lūš. Taip pat kaulo lūžiui turi įtakos nukentėjusiosios kūno svoris. Silpnai pajudinus sūpuokles nebus kur ištiesti kojų, todėl aukštis turėjo būti didesnis. Pagal taisykles atviras blauzdikaulio lūžis yra sunkus sveikatos sužalojimas, neatsižvelgiant į gydymą (t. 2, 185 b. l.).
34. Iš 2013 m. lapkričio 29 d. privataus kaltinimo skundo matyti, kad Jonavos rajono apylinkės teisme buvo gautas S. Č. pareiškimas dėl jos atžvilgiu 2013 m. birželio 15 d. padarytos nusikalstamos veikos, dėl ko buvo sutrikdyta jos sveikata (t. 1, 9-12 b. l.).
35. Iš Kauno teritorinės ligonių kasos pareikšto ieškinio matyti, kad už S. Č. gydymą valstybė patyrė 4540,11 Eur dydžio išlaidų, kurias prašoma priteisti iš kaltinamojo (t. 2, 33-42 b. l.).
36. Iš 2016 m. birželio 4 d. civilinio ieškinio matyti, kad nukentėjusioji S. Č. prašo iš A. R. priteisti 233,59 Eur turtinės ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 2, 177-178 b. l.).
37. Kaip anksčiau minėta, BK 137 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo tais atvejais, kai veika neturi neatsargaus sunkaus sveikatos sutrikdymo pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles požymių, t. y. kai tai atsitinka buityje nepaisant visuotinai pripažintų bendrųjų atsargumo taisyklių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas veiksmais, poelgiais, neatitinkančiais tiek įprastų, visuotinai žinomų bendrųjų atsargumo, tiek specialiųjų, oficialiomis taisyklėmis reglamentuotų atsargumo reikalavimų (Baudžiamoji byla Nr. 2K- 74/2014). Konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių, būtina nustatyti, kad kaltininko veika buvo ne tik būtina kilusių padarinių sąlyga, bet ir šių padarinių priežastis (Baudžiamoji byla Nr. 2K-132/2007). Nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tais atvejais, kai nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis).
38. Bylos duomenimis nustatyta, jog A. R. pasupus nukentėjusiąją S. Č., ji patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad nukentėjusiajai S. Č. padarytas atviras blauzdikaulio kūno lūžimas, kuris vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 141-144). S. Č. nuo pat pradžių nuosekliai ir detaliai nurodė jai padaryto sužalojimo aplinkybes, kad atėjo A. R., nestipriai pasupo, ji prašė nesupti, nes bijo, tačiau A. R. užėjo jai už nugaros, pakėlė sūpynes į viršų ir stūmė, ji to nesitikėjo, nesilaikė ir nukrito ant kojų (t. 1, 100-101 b. l., t. 2, 157-158, 182-184 b. l.). Liudytojams A. K., N. K., M. K., Z. K. S. Č. paaiškino, kad ją išsupo A. R., nors ji prašė nesupti, ir po to ji susižalojo (t. 2, 7-8, 10-11, 19-21, 23-24 184-187 b. l.). A. R. veiksmus – paėmimą už sūpynės ir jos patraukimą, patvirtino liudytoja D. K. (t. 1. b. l. 102). Liudytoja V. J. matė, jog S. Č. iššoko sūpynėms judant į priekį (t. 2, 13-14, 185 b. l.). Liudytoja V. R. nurodė, kad A. R. po įvykio jai papasakojo, jog jis lengvai pasupo supynę, o S. Č. sušukusi, kad nesuptų, pati iš jos iššoko (t. 2, 16-17 b. l.). Pats kaltinamasis neneigė supimo fakto, tačiau nurodė, jog S. Č. atsisėdus į sūpynes,  jis eidamas pro šalį sūpynes švelniai pajudino, tai yra, viena ranka į nugaros pusę sūpynes patraukė ir švelniai pastūmė į priekį (t. 2, b. l. 182).
39. Kolegija ankstesnėje nuosprendžio dalyje pasisakė, kad aplinkybės, jog nukentėjusioji pati iššoko, nelaiko esmine veikos kvalifikavimui, kadangi situacija buvo sukurta A. R. veiksmais, todėl plačiau neaptariama. Tai, kad nukentėjusioji S. Č. žodžiu išreiškė nenorą būti supama, o po to sekę A. R. veiksmai jai buvo netikėti, patvirtina prieš tai nurodyti liudytojų A. K., V. R., N. K., M. K., Z. K. parodymai. Aptarti duomenys taip pat patvirtina, kad A. R., apeidamas iš nugaros nukentėjusiąją ir ją staigiai pasupdamas, tokius veiksmus atliko savo valia ir rizika. Taigi, nustatyta, kad pagrindinis veiksnys, sukėlęs BK 137 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes, buvo A. R. sūpynių, ant kurių sėdėjo S. Č., pasupimas. Byloje konstatuota, kad po aprašytų kaltinamojo veiksmų S. Č. patyrė atvirą blauzdikaulio kūno lūžimą, sukėlusį sunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, 141-144 b. l.). Taigi tarp A. R. padarytos veikos ir atsiradusių padarinių – nukentėjusiajai padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis priežastinis ryšys.
40. Kolegijos vertinimu, A. R. nusikalstama veika buvo padaryta, esant nusikalstamam nerūpestingumui. Nusikalstamam nerūpestingumui būdinga tai, kad veiką padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 str. 3 d.). Baudžiamajame įstatyme vartojama sąvoka „turėjo“ apibūdinama objektyviais kriterijais ir pateikia nominalų konkrečios situacijos vertinimą bei pareigą numatyti savo veikos pavojingus padarinius, o sąvoka „galėjo“ reiškia subjektyvias asmens savybes, dėl kurių jis turėjo realią galimybę numatyti pavojingus savo veikos padarinius. Apklaustų asmenų parodymais nustatyta, kad įvykio metu A. R. girdėjo nukentėjusiosios prieštaravimą jo veiksmams, savo sąmoningais veiksmais-valia sukūrė pavojingą situaciją, kurios metu nukentėjusioji dėl to patyrė sužalojimą, yra priežastinis ryšys tarp išteisintojo veiksmų ir kilusių pasekmių. Įvykio metu A. R. buvo 35 metų amžiaus, turėjo dukrą, dirbo (duomenys neskelbtini)ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausomybės ligų įskaitose neregistruotas. A. R. parodė, kad įvykio dieną supo kitus šventės dalyvius. Iš to galima daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis pagal įvykio aplinkybes, savo asmenines savybes ir turimą patirtį turėjo ir galėjo numatyti, kad staiga netikėtai nukentėjusiajai stipriai pastumdamas sūpynes, neįsitikinus, ar nukentėjusioji staiga neišsigąs, nepasimes, neiškris, neiššoks ir dėl šio veiksmo gali kilti tam tikri pavojingi padariniai, tačiau to nenumatė ir taip nesilaikė elementaraus atsargumo.
41. Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad A. R. 2013 m. birželio 15 d., apie 18.00 val., būdamas S/B „(duomenys neskelbtini)“, sodo sklype Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiame V. J., staiga suėmęs sūpynes, kuriose nesilaikydama sėdėjo S. Č., prieš jos valią, S. Č. prašant nesupti, sūpynes iškėlė į viršų ir stipriai pastūmė į priekį, dėl ko S. Č. iš sūpynių iškrito ir kojomis atsitrenkusi į žemę susižalojo, t. y. dėl nurodytų neatsargių veiksmų S. Č. padarė dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio distalinių metafizinių (kūnų) įstrižinius skeveldrinius lūžius su poslinkiais, tai yra, padarė dešinio blauzdikaulio kūno atvirą lūžimą, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. A. R. veika kvalifikuojama pagal BK 137 straipsnio 1 dalį.
42. A. R. pripažinus kaltu, išsprendžiamas proporcingos jo padarytai nusikalstamai veikai bausmės paskyrimo klausimas, taip pat civilinio ieškinio priteisimo pagrįstumo klausimas.
43. Individualizuodamas bausmę teismas yra saistomas bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmių skyrimo nuostatomis. Šių imperatyvų taikymui taip pat turi įtakos konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės, teisės į teisingą teismą, proporcingumo bei kiti principai. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Nukentėjusiosios S. Č. atstovas apeliaciniame skunde prašo A. R. už BK 137 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą skirti 40 parų arešto bausmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šia bausmės rūšimi sutinka, kadangi byloje nėra ypatingai neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų. Atsižvelgtina į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, jis padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, turi spec. vidurinį išsilavinimą, dirba. Bylos aplinkybės leidžia teigti, kad padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinis reiškinys A. R. gyvenime, tai nebuvo dėsninga jo elgesio ir gyvenimo būdo pasekmė. Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir laikantis apeliacinio skundo ribų, A. R. skiriama mažesnė už BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytą arešto trukmės vidurkį bausmė, t. y. 30 parų arešto bausmė.
44. Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį (t. 2, 33-42 b. l.), kuriuo prašo Valstybinės ligonių kasos naudai iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiosios 4540,11 Eur išlaidų dydžio gydymo išlaidas, patvirtintas gydymo įstaigos pateiktais duomenimis. Ieškinys pagrįstas ir tenkinamas. BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Kaltinamajam neatsargiais nusikalstamais veiksmais sužalojus nukentėjusiąją, ji dėl sužalojimų buvo gydoma. Valstybinė ligonių kasa už suteiktas paslaugas gydymo įstaigai apmokėjo, todėl išlaidos Valstybinei ligonių kasai atsirado dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų. Valstybinei ligonių kasai padaryta turtinė žala neatlyginta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalimi kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalos žmogaus sveikatai, privalo atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų dėl to turėtas išlaidas.
45. Nukentėjusioji S. Č. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti turtinės žalos atlyginimą – 233,59 Eur (t. 2, 177-178 b. l.). Nurodo, kad dėl kaltinamojo veiksmų patyrė 806,55 Lt, kas atitinka 233,59 Eur turtinę žalą. Šią žalą sudaro išlaidos vaistams. Patirtas išlaidas patvirtina byloje esantys vaistų pirkimo kvitai (t. 1, 24-32 b. l.). Įvertinus tai, kad nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą lėmė nusikalstami A. R. veiksmai, prašoma priteisti 233,59 Eur turtinė žala patvirtinta dokumentais ir nėra per didelė, teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusiajai padaryta turtinė žala iš A. R. priteistina. Nuteistasis privalo atlyginti išlaidas, kurias nukentėjusioji turėjo, gydydamasi nusikaltimo metu patirtus sužalojimus (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis).
46. Nukentėjusioji S. Č. civiliniu ieškiniu (t. 2, 177-178 b. l.) taip pat prašo iš kaltinamojo priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir didelį stresą, dvasinį bei emocinį sukrėtimą, išgyvenimus ir nepatogumus. Po padaryto sužalojimo iš esmės pasikeitė jos gyvenimo kokybė. Nukentėjusioji gydosi iki šiol, kada baigsis gydymas neaišku, nes dar bus daromos operacijos. Pažymi, kad iki šiol neremia dešinės kojos, jos judėjimas apribotas, gali neilgai vaikščioti tik ramentų pagalba. Dėl sužalojimo negali išeiti į lauką, negali nueiti į parduotuvę apsipirkti, taip pat be kitų pagalbos negali nusimaudyti. Neturi galimybės susitvarkyti buto. Dėl apriboto judėjimo sumažėjo bendravimo galimybė. Prarado beveik visus draugus. Patirtas sužalojimas neleidžia jai mėgautis pilnavertišku gyvenimu. Neturinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibūdina kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitas aplinkybes, teismo įvertintas pinigais. CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis, jį nustato teismas. Teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnis) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiosios patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).
47. Nustatant atlygintinos žalos dydį, asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, be ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Kaip matyti iš byloje esančios specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusioji S. Č. patyrė dešinio blauzdikaulio ir dešinio šeivikaulio atvirą kaulų lūžį, kurie sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Iš nukentėjusiosios ir jos tėvų parodymų matyti, kad S. Č. tiek įvykio metu, tiek po to sekusios reabilitacijos eigoje patyrė didelį fizinį skausmą. Po įvykio nukentėjusioji buvo operuota, buvo įdėtas aparatas, ji gulėjo reanimacijoje, taikytas medikamentinis gydymas, perrišimai. 2013 m. liepos 18 d. operuota dar kartą, po ko taikyta antibiotikoterapija, perrišimai, medikamentinis gydymas. Po to buvo trečia ir ketvirta operacijos, laukia penkta su aparato išėmimu. Iki šiol S. Č. judėjimas apribotas, ji priklausoma nuo artimųjų, o tai neabejotinai apsunkina jo socialinę integraciją. Kolegija pažymi, kad šiuo atveju nukentėjusioji patyrė didelius fizinius skausmus ir dvasinius išgyvenimus, bendravimo sunkumus, taip pat atsižvelgia į tai, jog dėl apribotos galimybės judėti jos gyvenimas tapo nevisavertis. Dėl visų šių aplinkybių nukentėjusioji neabejotinai patyrė didelę neturtinę žalą. Tačiau nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti ir į kaltininko turtinę padėtį, būtinas pragyvenimui ir įsipareigojimų vykdymui gaunamas pajamas, priteistą turtinės žalos dydį bei į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių nukentėjusiosios patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo esminę įtaką jos tolesniam gyvenimui (mokslui, šeiminiams santykiams ir pan.). Iš bylos duomenų matyti, kad A. R., nors dirba dvejuose darbuose, vienoje darbovietėje turi tik 0,5 etato, o per abi darbovietes į rankas gauna tik apie 555 Eur, be to, išlaiko nepilnametę dukrą. Kita vertus, A. R. yra darbingas, šiuo metu dirba, turi butą, garažą, automobilį, po senelės mirties paveldėjo sodybą (duomenys neskelbtini) rajone, tokiu būdu galės atlyginti žalą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekdama užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, bei atsižvelgdama į konkrečios situacijos ypatumus, atsižvelgdama į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, kad žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas, jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010), vadovaudamasi teismų praktika, sprendžia, kad S. Č. ieškinys dėl padarytos neturtinės žalos mažintinas, iš A. R. priteisiant 7 000 Eur. Kolegijos nuomone, tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas užtikrina nuteistojo bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, taip pat atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
48. Nukentėjusioji S. Č. civiliniu ieškiniu (t. 2, 177-178 b. l.) taip pat prašo iš kaltinamojo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš pateiktų pinigų priėmimo kvitų matyti, jog S. Č. advokatui R. Bučmai už atstovimą pirmosios instancijos teisme sumokėjo 1 000 Eur (3 t. 7-8 b. l.), už atstovavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje – 300 Eur (3 t. 35 b. l.). Kadangi baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu yra nustatyta, kad nukentėjusiosios S. Č. atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika, todėl nukentėjusi S. Č. turėjo teisę tinkamai atstovaudama savo procesines teises turėti atstovą ir jai patirtos atstovavimo išlaidos, atsižvelgiant į baudžiamosios bylos nagrinėjimo trukmę, posėdžių skaičių, advokato ruoštus dokumentus, visos atstovavimo išlaidos – 1 300 Eur priteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 328 straipsnio 1 ir 3 punktais, 329 straipsnio 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Nukentėjusiosios S. Č. atstovo advokato Rimanto Bučmos apeliacinį skundą tenkinti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

A. R. pripažinti kaltu pagal BK 137 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, nustatant ją atlikti poilsio dienomis.

Nukentėjusiosios S. Č. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš A. R. nukentėjusiajai S. Č. 233,59 Eur (du šimtus trisdešimt tris eurus 59 ct) turtinės žalos atlyginimo, 7 000 Eur (septynis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir  1 300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) atstovavimo išlaidų.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. R. priteisti 4540,11 (keturi tūkstančius keturiasdešimt eurų 11 centų) Eur žalos atlyginimo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

A. R. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Teisėjai                                Kęstutis Dargužis

                                Danutė Giačaitė

                                Evaldas Gražys