Baudžiamoji  byla Nr. N1 – 249-482/2014

                                                                 proceso Nr. 1-56-1-00329-2014-4

          procesinio dokumento kategorijos :  1.2.26.2; 1.1.11.11; 1.1.11.3; 1.1.11.7.                                                                                                

(S)

VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S 

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

2014 m. gruodžio 1 d.,

Vilkaviškis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Gitanai Būbnienei, dalyvaujant  prokurorei Agnei Kubiliūtei, gynėjai advokatei Audronei Neniškienei, nepilnamečio kaltinamojo atstovui pagal įstatymą R. P., nepilnamečiui nukentėjusiajam  Š. K., nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei R. K., Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei  Monikai Gražulienei ( dalyvauti nepilnamečių apklausoje), viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

nepilnametis L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini),  (duomenys neskelbtini),  Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesantuokoje, gyv. (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK)  284straipsnio 1 dalį,  ir

n u s t a t ė :

kad kaltinamasis pažeidė viešąją tvarką, tai yra : 2014-05-24 apie 23:00 val. poilsiavietėje (duomenys neskelbtini), t.y. viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodama nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai,  tyčia kumštimi ne mažiau kaip vieną kartą sudavė Š. K. į galvos sritį, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam Š. K. galvos smegenų sutrenkimą, lūpos muštinę žaizdą bei kraujosruvą apie žaizdą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties, nukentėjusiojo, liudytojo  parodymais, byloje surinkta rašytine medžiaga.

Kaltinamasis  L. P. dėl pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad 2014-05-24 jis buvo (duomenys neskelbtini)  esančioje poilsiavietėje, prie ežero, nes buvo su draugais atvažiavęs pailsėti.  Apie 23.30 val. ėjo į tualetą ir sutiko Š. K.. Trenkė jam kumštimi vieną smūgį į veido sritį, nes nukentėjusysis jį negražiai pavadino.Po suduoto smūgio nukentėjusysis parkrito. Ar nukentėjusysis buso vienas, ar su draugais, jis nepastebėjo. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais sutiko, kadangi šiuo metu jau visko gerai neprismena. Pareikštą Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį atlygino. Su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies : sutinka su 400 litų turtinei žalai atlyginti, su 4000 litų neturtinei žalai atlyginti sutinka iš dalies, sutinka sumokėti 1000 litų. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Jo padarymo metu buvo blaivus. Savo vardu registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, pajamų neturi, yra moksleivis, jį išlaiko tėvai, yra sveikas ir darbingas, žada toliau studijuoti (duomenys neskelbtini) mokykloje.  

2014-11-06 teisiamojo posėdžio metu nepilnametis nukentėjusysis Š. K. paaiškino, kad iki įvykio kaltinamojo nepažinojo. Tuo metu jis buvo (duomenys neskelbtini) poilsiavietėje su orkestro nariais ir vadovu dviejų dienų orkestro stovykloje. 2014-05-24 apie 23 val. jis su dviem draugais ėjo pasiimti raktus iš kito draugo. Eidami išgirdo žodžius “:iš kur tu čia”. Jie nekreipė dėmesio į žodžius, bet po to pajuto smūgį į pakaušį.  Kas jam sudavė smūgį, jis nematė, po suduoto smūgio suklupo, buvo sužalota lūpa, pradėjo bėgti kraujas. Pamatė, kad L. P. nueina. Draugai jį nuvedė nusiprausti. Po to vadovas nuvežė jį į ligoninę.  Tarp jo ir kaltinamojo nebuvo jokio pokalbio. Įvykis sutrikdė visa išvyką. Ligoninėje jis gavo vaistų, grįžo namo ir ėjo miegoti, todėl antra dieną stovykloje ir nebuvo. Jam reikėjo lankytis pas gydytojus, reikėjo tirti galvos smegenis, vartojo vaistus nuo skausmo, juto skausmą, buvo sugadinti jo drabužiai, nes buvo sukruvinti, drabužiai išmesti.  Jis negalėjo dalyvauti (duomenys neskelbtini) įvykusioje programoje, kadangi negalėjo pūsti dūdą, krito grojimo forma, prastai jis jaučiasi ir šiandien. Teko praleisti pamokas, dvi savaites negalėjo lankyti grojimo repeticijų. Šiuo metu nenori eiti į lauką, nemalonu jam apie tai kalbėti. Kaltinamasis jo neatsiprašė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo atsiprašymo jis nepriima, jam nepalengvėjo, reikėjo kitą dieną po nusikaltimo atsiprašyti.

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė R. K. paaiškino, kad sūnus buvo stovykloje. Gegužės 25 d. apie 1 val. ji pamatė sūnų, jam buvo susiūta žaizda, drabužiai kruvini. Sūnus sakė, kad jį kažkas tamsoje sumušė. Ji reiškia civilinį ieškinį 400 litų turtinei žalai atlyginti, žalą sudaro kelionės ir vaistų pirkimo išlaidos.  Taip pat prašo atlyginti 4000 litų neturtinę žalą. Jai buvo padaryta emocinė žala, nes ją ir sūnų kvietėsi į policiją apklausai, sūnui reikia eiti į mokyklą. Jai ir dabar nėra malonu būti teisme. 

Liudytojas   L. V. paaiškino, kad 2013 m. (duomenys neskelbtini)  stovykloje prie ežero apie 22 valandą jis ėjo su Š. K. ir R. Č.. Priėjęs kaltinamasis paklausė „iš kur tu čia?“  Klausė Š. K.. Po to jie paėjo toliau, o jis apsisuko ir nuėjo. Kai atsisuko pamatė, kad Š. K. parkrito. Prie jo buvo kaltinamasis ir buvo likęs R. Č.. Kaltinamasis prie jų atėjo iš šono. Š. jam nieko neatsakė, kažkur iš šono atsakė visai kitas asmuo.Ar kaltinamasis tiesė ranką pasisveikinti,  jis nematė, kaltinamasis tik paklausė „iš kur tu?“  Kaip sudavė smūgį, jis nematė, jis matė, kad Š. jau buvo parkritęs, jis gulėjo ant nugaros netoli šiukšlinės. Prie jo kaltinamasis ir draugas. Jis  prie jų nepriėjo, po to Š. ir R. priėjo prie jo. Š. skruostas buvo ištinęs. Su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nesutiko, kadangi suduodant smūgį, jis nematė. Šis įvykis paveikė  jį, to vakaro planus sugadino, sugadino visą vakarą. Jie jau ruošėsi eiti į namukus, o draugą išvežė į ligoninę. Jo draugas buvo sumuštas.

Liudytojas R. Č. paaiškino, kad  buvo su orkestru (duomenys neskelbtini) stovykloje. Tą vakarą jis  su Š. K. ir L. V. ėjo pasiimti raktų iš draugo. Nuėjo į skverą ir po to išgirdo klausiant balsą, klausė „iš kur jūs esat?“ Jie nekreipė dėmesio, nieko neatsakė, nes balsas pasirodė neblaivaus asmens. Asmuo sekė paskui juos ir priėjęs trenkė Š. į veidą. Š. stovėjo ir tada jam trenkė dar kartą, ir Š. parkrito. Tada pamatė, kad kraujuoja. Nuvedė Š. nusiprausti. Po to vadovas Š. nuvežė į ligoninę.              Š. sudavė į veidą, į žandą du kartus. Po pirmo smūgio jis liko stovėti, o po antro nukrito.              Tokio dalyko, kad kaltinamasis tiestų ranką pasisveikinti nebuvo. Kai Š. po smūgio nukrito, kaltinamasis nuėjo.               Ar kaltinamasis turėjo ką rankose nematė. Kraujas Š. bėgo, iš burnos vidaus bėgo. Po smūgio Šarūnas krito  ant nugaros. Po šio įvykio Š. nelankė grojimo būrelio gal savaitę ar dvi. Jam  nuo to įvykio labai nesmagu buvo, nesmagiai pasijautė, nes jo draugas buvo užpultas.

Ikiteisminio  tyrimo metu liudytojas L. V. parodė, kad 2014-05-24 apie 23:00 val. su draugais ėjo link (duomenys neskelbtini). Priekyje matė prie ežero vaikščiojančius jaunuolius. Priėjus vienas Š. uždavė klausimą, o nieko neatsakius, pribėgęs Š. sudavė vieną kartą į veidą. Nuo smūgio Š. parkrito ant nugaros. Matė, kad Š. iš išorės paraudęs ir patinęs skruostas, iš vidaus bėgo kraujas ( b.l. 34).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas  R. Č. parodė, kad su L. V. ir Š K. ėjo link ežero, matė einantį nepažįstamą jaunuolį, kuris ne iš orkestro narių, uždavė jiems klausimą, o jie neatsakė.  Tada nepažįstamas vaikinas priėjo prie Š. ir nieko nesakęs rankos kumštimi vieną kartą sudavė į veido sritį, paskui dar kartą trenkė Š. ir šis pargriuvo. Nepažįstamas nuėjo, o jis padėjo Š. atsistoti. Š. iš  burnos bėgo kraujas, jis spjaudė krauju ( b.l. 35).

              Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis L. P. paaiškino, kad 2014-05-24 apie 23:00 val. buvo prie (duomenys neskelbtini) netoli poilsiavietės (duomenys neskelbtini). Eidamas pas draugus netyčia  susidūrė su vaikinu, kuriam ištiesė ranką, norėdamas pasisvaikinti ir sakydamas “sveiki”. Vaikinas, kuriam jis tiesė ranką, nieko neatsakė, delnu kirto jam per ranką, pasakė keiksmažodį. Jis supyko dėl pasakyto jo atžvilgiu keiksmažodžio  ir  sudavė vieną kartą kumštimi vaikinui  į veido sritį, kokius sužalojimus dėl šio smūgio patyrė nukentėjusysis, jis nežino, dėl savo elgesio gailisi ( b.l. 44) .

BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už nepagarbos aplinkiniams ar  aplinkai demonstravimą viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais ir visuotinės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šio nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka. Viešąja tvarka laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius. 

Kaltinamasis pažeidė viešąją tvarką, nes  viešoje vietoje - poilsiavietėje „(duomenys neskelbtini)“  be jokios priežasties sudavė  smūgį nukentėjusiajam į galvos sritį.

Kaltinamasis kaltę pripažino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu, tačiau įvykio aplinkybes nurodė palankesnes savo elgesiui. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas  R. Č. nepatvirtino kaltinamojo parodymų, kad jis norėjęs pasisveikinti, tiesė ranką.  Nukentėjusysis aiškino, kad tarp jo ir kaltinamojo nebuvo jokio bendravimo. Liudytojai R. Č. ir L. V. patvirtino šią aplinkybę. Todėl teismas sprendžia, kad kaltinamasis tyčia be jokios priežasties ir motyvo sudavė smūgį nukentėjusiajam į veido srtitį.

Teismo medicinos ekspertas specialistas išvadoje Nr. G 468/14(09) Š. K. klinikiniais duomenimis konstatavo galvos smegenų sutrenkimą, lūpos muštą žaizdą, kraujosruvą apie žaizdą, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ( b.l. 15). Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra  poilsiavietėje (duomenys neskelbtini), tai yra vieša vieta ( b.l.5-6).

Visi šie parodymai yra teisėtu būdu gauti įrodymai, kurie patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti ( BPK 20 str.).  Tokiu būdu kaltinamojo veika kvalifikuota pagal LR BK 284 str.1d. teisingai.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės-kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59 str.1d.2p.).  Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių  aplinkybių nenustayta.

Kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 284 str.1d. priskirtina nesunkiems nusikaltimams. Tai baigtas nusikaltimas.

Kaltinamasis  L. P. neteistas ( b.l. 50), VšĮ Vilkaviškio PSPC dėl psichikos ir priklausomybės ligų apskaitoje nepriklauso ( b.l. 53), Kybartų seniūnijoje neigiamų pastabų ar pranešimų dėl kaltinamojo netinkamo elgesio negauta, jis gyvena su su tėvais: motina O. P. ir tėvu R. P. ( b.l. 57), (duomenys neskelbtini) gimnazijos charakterizuojamas patenkinamai: mokytis pritingi, trūksta mokymosi motyvacijos, neatlieka namų darbų, pamokų metu neaktyvus,  tačiau klasės veikloje dalyvauja, gerai atlieka jam paskirtas užduotis, klasės draugų mėgiamas, bendrauja su visos klasės nariais, konfliktų nei su mokytojais, nei su kitais mokiniais neturėjo, dėl elgesio nusiskundimų nebuvo ( b.l. 59), L. P. šeima nėra įrašyta į Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ( b.l. 61), kaltinamasis baustas administracine tvarka  2014-02-25 dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo ( b.l. 63).

Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti baudžiamąją bylą ir taikyti auklėjamojo pobūdžio priemones, esant šiame įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai.  Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, kai byloje nustatomos visos sąlygos, būtinos BK 93 straipsnio nuostatų taikymui, sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės priėmimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas privalėtų svarstyti ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo.

Kadangi kaltinamasis  kaltę pripažino, atsiprašė nukentėjusiojo, anksčiau neteistas, ikiteisminiai tyrimai jo atžvilgiu nėra pradėti, anksčiau jam nėra taikytos poveikio priemonės, 2014-09-03 Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos pervedė 228,42 litus už Š. K. gydymą  ( b.l. 31, 32), atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą ( sveikas), jo atžvilgiu taikytinas BK 93 str. 1d.1 ir 3p.p., jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, skiriant auklėjamojo poveikio priemones.

Auklėjamojo poveikio priemonės skirtinos, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, terminas nustatytinas, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių  bei užimtumą ( mokosi), tai yra  - įspėjimas ir elgesio apribojimas   6 mėnesiams – mokytis, tęsti mokslą arba dirbti,  nakties metu būti savo gyvenamojoje vietoje ( BK 83str., 87str.1d., 2d.1p., 2p.). BPK 27 straipsnyje nurodyta, kad nakties metas yra paros metas nuo 22 val. iki 6 valandos.

Paskirtos  auklėjamojo poveikio priemonės padės įgyvendinti bausmės paskirtį, teigiamai veiks kaltinamąjį, padės jam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį ir bus pakankama jo nubaudimo priemonė ( BK  82str.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, paskirta kaltinamajam kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina.

              Š. K., atstovaujamas R. K., pateikė  civilinį ieškinį 400 Lt turtinei ir 4000 Lt  neturinei žalai atlyginti ( b.l. 12). Kaltinamasis su civilinio ieškinio dalimi dėl turtinės žalos sutiko. Sutinkamai su BPK 113 straipsniu, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. CPK 140 str. 2 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta.Todėl kaltinamajam pripažinus civilinį ieškinį dėl 400 litų turtinei žalai atlyginti, teismas tenkina ir priteisia iš kaltinamojo 400 litų turtinei žalai atlyginti civilinio ieškovo R. K. naudai.

Dėl 4000 litų neturtinės žalos :

Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko sumokėti 1000 litų neturtinei žalai atlyginti.

CK 6.250 str. 1 dalis numato, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.  Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.  Kaltinamasis jauno amžiaus, moksleivis, išlaikomas tėvų, savo pajamų ar turto neturi, tačiau yra sveikas ir darbingas.

Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusysis jautė skausmą,  turėjo lankytis medicinos įstaigose, vartoti nuskausminamuosius, negalėjo lankyti orkestro būrelio. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam buvo konstatuotas galvos smegenų sutrenkimas, lūpos mušta žaizda, kraujosruva apie žaizdą, tai yra nežymus sveikatos sutrikdymas ( b.l.16). Neturtinės žalos dydžio nustatymą pirmiausia lemia nusikalstama veika sukeltus padarinius apibūdinančios aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie nukentėjusio skausmingų išgyvenimų dydį, neigiamų padarinių perspektyvas, jų ilgalaikiškumą ir kt.  Nukentėjusysis ir liudytojas R. Č. patvirtino, kad Š. K. orkestro būrelio nelankė apie dvi savaites.

Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-371/2003, Nr. 3K-3-394/2006). Nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip nustatytas, nes jo nustatymas yra priskirtas teisingumą vykdančiam subjektui – teismui (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-81/2013).

Todėl teismas atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, nustato neturtinės žalos dydį 1500 litų, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai.

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK  297-304str. str., 306str., 312str., 313str., teismas 

n u s p r e n d ė :

L. P. pripažinti, padarius nusikalstamą veiką, numatytą  Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso  284 straipsnio 1dalyje, ir  nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ( BK 93str.1d.1p.,3p.), baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti auklėjamojo  poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 6 mėnesiams : būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., mokytis, tęsti mokslą arba dirbti ( BK 83str., 82str.1d.1p., 5p., 87str.1d., 2d.1p., 2p.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą ir civilinės ieškovės R. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamojo L. P. 400 litų turtinei žalai atlyginti  civilinio ieškovo R. K. naudai ir 1500 litų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiojo Š. K. naudai.

Nuosprendį per 20 dienų  nuo jo paskelbimo dienos galima  skųsti Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą  Vilkaviškio rajono apylinkės teismui.

                       Teisėja                                        Aksinija    Žemantauskienė