Administracinė byla Nr. I-3557-624/2012

(Proceso Nr. 3-61-3-01644-2012-3)

Procesinio sprendimo kategorija  9.1.1; 9.1.5; 9.3; 74

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, dalyvaujant pareiškėjui A. J., nedalyvaujant atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovams, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas A. J. pateiktame skunde, kurį patikslino 2012-07-11 ir 2012-11-21, prašo teismo panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK prie LRV) 2012-05-28 sprendimo Nr. S-72(7-50/2012) dalį, kurioje nuspręsta patvirtinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą; 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM, Inspekcija) 2012-03-09 sprendimą Nr. 68-35; 3) Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2012-01-11 sprendimą Nr. (4.65)-256-14. Nurodo, kad mokesčių inspekcija nepagrįstai vertino jo individualią veiklą parduodant nekilnojamąjį turtą per 2003-2007 m., kadangi  jis 2002-2003 metais įsigijo bankrutuojančių įmonių kelis urmu parduodamus ir fiziškai nusidėvėjusius nekilnojamojo turto komplektus, kuriuos pertvarkė, kad ateityje galėtų jį naudoti pagal paskirtį. Kadangi ne visą urmu varžytynėse įsigytą turtą buvo įmanoma pritaikyti tolimesniam panaudojimui, todėl dalį pardavė. Likusį nekilnojamąjį turtą (apie 70 proc.) nuo įsigytojo, paruošė naudoti pagal paskirtį ir iki šiol naudoja neparduodamas ar kitaip neperleisdamas trečiųjų asmenų nuosavybėn. Tai įrodo, kad prekyba nekilnojamuoju turtu nebuvo ir nėra jo tikslas ir pragyvenimo lėšų šaltinis. Didesnes pajamas pragyvenimui turėjo ir turi iš kitos legalios ir apmokestintos veiklos. Vertinti jo veiklą kaip individualią, motyvuojant, kad ji  turi savarankiškumo, tęstinumo ir ekonominės naudos siekimo požymių yra neteisinga. Šeimoje jis tik disponavo asmeniniu nekilnojamuoju turtu. VMI prie FM nurodyti požymiai yra būdingi bet kokiai žmogaus veiklai. Sklypus (duomenys neskelbtini), įsigijo savo šeimos reikmėms ir net šešerius metus naudojo daržovėms auginti. Planavo, kad vaikai sklypuose greta vienas kito pasistatys gyvenamuosius namus. Tačiau planai pasikeitė, todėl sklypus (du šalia vienas kito esantys sklypai) pardavė. Mano, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo formuluotė ir jo aiškinimas taip, kaip tai aiškina atsakovė, prieštarauja Konstitucijos 127 str. Pareiškėjas disponavo šeimos nekilnojamuoju turtu, nesiekė prekiauti juo, o tik prieš daug metų jį persitvarkė pagal savo poreikius, nereikalingą turtą pardavė (b. l. 39-41, 86).

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasis jame išdėstytais argumentais.

Pateiktame atsiliepime į skundą atsakovė VMI prie FM su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Vilniaus AVMI pakartotinio patikrinimo metu, atsižvelgusi į LVAT 2011-06-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2250/2011 bei įvertinusi ankstesnio patikrinimo metu nustatytų pirkimo-pardavimo sandorių kiekį, tęstinumą, ekonominės naudos siekimo, savarankiškumo požymius konstatavo, kad A. ir R. J. veikla susijusi su nekilnojamojo turto pirkimu bei pardavimu yra individuali gyventojų veikla, ir 2003-2007 m. gautos pajamos už turto pardavimą laikytinos abiejų sutuoktinių pajamomis, gautomis vykdant individualią veiklą. Šiuo atveju Vilniaus AVMI 2011-11-10 patikrinimo aktu Nr. (4.65)-04-77-50 pareiškėjui papildomai apskaičiavo 21 136 Lt, iš jų: 7627 Lt pridėtinės vertės mokestį (toliau – ir PVM), 4986 Lt valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokų bazinei pensijai, 4020 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 2493 Lt VSD įmokų bazinei pensijai bauda, 2010 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai bauda, taip pat 2624 Lt padidintas grąžintinas iš biudžeto gyventojų pajamų mokestis (toliau – ir GPM). Vilniaus AVMI, išanalizavusi patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei įrodymus ir įvertinusi pateiktas pareiškėjo pastabas, 2012-01-11 sprendimu Nr. (4.65)-256-14 patvirtino patikrinimo aktą, kuriame papildomai apskaičiuotos bei patvirtintos grąžintinos minėtos sumos, taip pat vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčių įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 123 str. 1 d. (2004-01-15 redakcija Nr. IX-1960), 3 d. (2002-03-03 redakcija Nr. IX-751), Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 96 str. 1 d. 2 p. (2004-04-13 redakcija Nr. IX-2112), 97 str. 2 d. (2004-04-13 redakcija Nr. IX-2112, 2007-07-03 redakcija Nr. X-1249), 98-99 str. (2004-04-13 redakcija Nr. IX-2112), apskaičiavo 6932.18 Lt PVM delspinigių ir skyrė 10 proc. 763 Lt PVM baudą. Dėl individualios veiklos vertinimo nurodo, kad pareiškėjas iš esmės neginčija, jog jo patikrinimo laikotarpiu vykdyta veikla yra savarankiška. Pareiškėjas, tikrinamuoju laikotarpiu sudarydamas nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo bei nuomos sandorius, savarankiškai sprendė su šia veikla susijusius klausimus, dengė patirtas išlaidas, sudarytuose sandoriuose nenustatyta darbo santykiams būdingų aplinkybių (pareiškėjas nebuvo atskaitingas kitiems asmenims, nebuvo samdomas ar pan.), t. y. veiklą vykdė savarankiškai. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie priverstinį turėto turto pardavimą. Minėti objektai nebuvo naudojami asmeninių poreikių tenkinimui. Patikrinimo metu pareiškėjas pateikė 2009-10-28 paaiškinimą, kuriame teigė, kad derybose, perkant ir parduodant turtą, dalyvavo tik jis pats asmeniškai. Pirkėjų ieškojo pareiškėjas, beveik visais atvejais per skelbimus. Kai kurie pirkėjai susirado jį patį asmeniškai. Dėl įsigytų aštuonių butų, esančių (duomenys neskelbtini) pareiškėjas teigė, kad butai buvo įsigyti jo iniciatyva. Šio nekilnojamojo turto pardavėjus pareiškėjas rado per skelbimus. Derybose dalyvavo jis asmeniškai. Dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) įsigijimo ir naudojimo aplinkybių jis teigė, kad šio nekilnojamojo turto pardavėjus rado per skelbimus, ir derybose dalyvavo jis asmeniškai. Nustatyta, jog nebuvo darbo ar kitų teisinių (faktinių) pavaldumo ryšių su sutarties šalimis bei kitų aplinkybių, leidžiančių pagrįstai manyti, jog pareiškėjas neveikė savo valia ir nuožiūra. Taigi, pareiškėjo veiklai būdingas savarankiškumo požymis. Siekiant tam tikras pajamas priskirti individualios veiklos pajamoms, turi būti konstatuojamas tokios veiklos tęstinumas, t. y. tokio pobūdžio veiklos vykdymas tęstinį laikotarpi, kuris nėra ribojamas mokestiniu laikotarpiu. LVAT ne kartą yra pažymėjęs, jog tokios veiklos vykdymo aplinkybės kaip nevienkartinis, nuolatinis sandorių sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (pasikartojimas) sudaro pagrindą konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį. Iš patikrinimo medžiagoje esančių įrodymų padarė išvadą, kad pareiškėjo vykdyta veikla turi tęstinumo požymių: pareiškėjas 2003 m. įsigijo 15 nekilnojamojo turto objektų, pardavė - 14, 2004 m. pardavė 8, 2005 m. pardavė 3, 2006 m. pardavė 1 objektą. Nekilnojamojo turto pirkimo -pardavimo sandoriai ne atsitiktiniai, o pasikartojantys. Pareiškėjo skundo argumentas, kad nors buvo pirkta ir parduota daug objektų, tačiau buvo sudarytos tik kelios sutartys, kadangi didelė dalis objektų išsidėstę tuo pačiu adresu, buvo įsigyti ar parduoti viena sutartimi, tačiau dėl nekilnojamojo turto iš viso buvo sudaryti 9 atskiri nekilnojamojo turto pirkimo (1998 m. - 2 sandoriai, 2002 m. - 3, 2003 m. - 4) ir 13 pardavimo sandorių. Pareiškėjo vykdomai nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo veiklai yra būdingas ir versliškumas bei ekonominės naudos siekimas. Siekis gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį reiškia, kad gyventojas tam tikrą laikotarpį pasikartojančiais sandoriais savo pajamas investuoja į veiklą, iš kurios nuolat uždirba pajamas, tikėdamasis gauti pelno. Taigi, norint individualią veiklą atriboti nuo atsitiktinių sandorių turi būti nustatyta siekiant uždirbti pelną sudaromų sandorių sistema, t. y. gyventojas nuo veiklos pradžios turi turėti veiklos planą, nuosekliai patirti išlaidas šiai veiklai ir iš vykdomos veiklos gauti pajamų. Atskirais atvejais ir ne vieną analogišką sandorį per trumpą laiką sudaręs gyventojas nelaikomas vykdančiu individualią veiklą, jeigu jis per trumpą laiko tarpą parduoda keletą tapačių daiktų, tačiau įrodo, kad šis turto pardavimas susijęs su jo išvykimu nuolat gyventi į užsienį ar pan. Pažymėjo, kad analizuojant mokestinio patikrinimo metu surinktą informaciją, nustatyta, kad 2003 - 2007 m. gautos pajamos už parduotą nekilnojamąjį turtą ir turto nuomą buvo pervestos į pareiškėjo vardu atidarytas AB SEB banko atsiskaitomąsias sąskaitas ir gautos pajamos už parduotą turtą buvo naudojamos kito turto įsigijimui bei turto atnaujinimui. Nekilnojamojo turto pardavimo kaina buvo aukštesnė už įsigijimo kainą. Analizuojant nekilnojamojo turto pardavimo sandorių sudarymo aplinkybes, nustatyta, kad pareiškėjas 2003 - 2007 m. gavo 1 216 680 Lt turto pardavimo pajamų, jo šiam turtui įsigyti patirtos išlaidos sudaro 370 026 Lt. Be to, pareiškėjas pripažino, jog turtas buvo parduotas pasikeitus ekonominei situacijai. Dėl to padaryta išvada, kad pareiškėjas turėjo tikslą gauti ekonominės naudos, o ne tenkinti asmeninius poreikius. Pažymėjo, kad prieš parduodamas dalį nekilnojamojo turto objektų (transformatorines pastotes), juos atnaujino, nes šie pastatai buvo labai apleisti, t. y. mokesčių mokėtojas formavo patrauklius turto objektus. Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) perleidimo pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų ar kitų įrodymų, dėl kurių būtų galima teigti, jog jis, įsigydamas žemės sklypus (duomenys neskelbtini), turėjo tikslą ateityje naudoti juos tik savo asmeniniams poreikiams tenkinti, o ne gauti ekonominės naudos iš jų pardavimo ateityje. Šiuos 2 sklypus mokesčių mokėtojas įsigijo 1998 m. pabaigoje (1998-12-23 ir 1998-12-17), o sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), jis taip pat įsigijo 1998 m. Be to, savo paaiškinime nurodė, kad pinigus, pardavus žemės sklypus (duomenys neskelbtini) panaudojo kito nekilnojamojo turto įsigijimui ir pagerinimui. Patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjas 2005 - 2006 m. įsigijo 6 žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuose pagal 2009-10-28 paaiškinimą  planuoja statyti sodybą, visi šie sklypai įsigyti iš šeimos lėšų, gautų pardavus anksčiau turėtus pastatus, taip pat banko paskolos. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus AVMI pagrįstai konstatavo, kad žemės sklypų (duomenys neskelbtini) pardavimo pajamos priskirtinos pajamoms iš nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo individualios veiklos, nes nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sklypų (duomenys neskelbtini) įsigijimo ir pardavimo sandorių pripažinti atsitiktiniais. Todėl pagrįstai padaryta išvada, kad pareiškėjo vykdyta veikla atitinka GPMĮ įtvirtintos individualios veiklos savarankiškumo, tęstinumo ir ekonominės naudos siekimo požymius. Taip pat nurodo, kad patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjo gautos pajamos iš vykdytos ekonominės veiklos (turto nuomos) per paskutinius 12 mėnesių viršijo 100 000 Lt ir 2002-12-31 sudarė 119 940 Lt pajamų, todėl patikrinimo metu Vilniaus AVMI, vadovaudamasi PVMĮ 2 str. 5 d., 3 str., 13 str. 3 d. (2004-01-15 redakcija Nr. IX-1960), 31 str. 2 d. 2 p. (2002-03-05 redakcija Nr. IX-751), 32 str. 2 d., 71 str. 1 d., 92 str., 123 str. 3 d., nuo gautų 50 000 Lt (100 000 Lt:2) pajamų iš individualios veiklos (už 2005-02-18 parduotus žemės sklypus) pagrįstai priskaičiavo ir nurodė sumokėti pareiškėjui 7627 Lt PVM ir su juo susijusias sumas. Atsižvelgiant į tai, VMI prie FM priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą, o MGK prie LRV 2012-05-28 sprendimu Nr. S-72 (7-50/2012) pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (pareiškėjas buvo atleistas tik nuo 3619.11 Lt PVM delspinigių mokėjimo) (b. l. 78-79).

Atsakovės atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. 

Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamasi atsakovės VMI prie FM atsiliepime išdėstytais argumentais (b. l. 77).

Trečiojo suinteresuotojo asmens atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Skundas tenkinamas iš dalies.

Kaip nustatyta pareiškėjo paaiškinimu ir kitais byloje pateiktais įrodymais, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-06-23 nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-2250/2011 panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-10-21 sprendimą, kuriuo pareiškėjo A. J. skundas buvo atmestas, ir skundą tenkino iš dalies: panaikino Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-06-21 sprendimo Nr. S-167-(7-116/2010) ir Inspekcijos 2010-04-13 sprendimo Nr. 68-86 dalis patvirtinti nurodymus pareiškėjui sumokėti 47 758 Lt GPM ir 14 293 Lt GPM delspinigių, 4386 Lt GPM baudos, 15 254 Lt PVM, 9860 Lt PVM delspinigių, 1525 Lt PVM baudos, 4986 Lt VSD įmokų bazinei pensijai, 4020 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai, 2493 Lt VSD įmokų bazinei pensijai baudos, 2010 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudos bei įpareigojo Inspekciją pareiškėjo skundą dėl šių nurodymų išnagrinėti iš naujo (MGK bylos I tomas, b. l. 246-251). Inspekcija, vykdydama minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, 2011-07-22 sprendimu Nr. 68-103 pavedė atlikti pakartotinį pareiškėjo patikrinimą (MGK bylos I tomas, b. l. 232-233). Pakartotinai patikrinusi pareiškėjo A. J. gyventojų pajamų bei pridėtinės vertės mokesčių už 2003-2007 m. ir valstybinio socialinio draudimo įmokų už 2004-2007 m. apskaičiavimo bei mokėjimo teisingumą, Vilniaus AVMI 2011-11-10 patikrinimo aktu konstatavo, kad pareiškėjas nedeklaravo 2003–2007 metais gautų individualios veiklos, susijusios su nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu, pajamų už parduotą nuosavybės teise valdytą turtą ir neapskaičiavo nuo šių pajamų gyventojų pajamų mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio, taip pat valstybinio socialinio draudimo įmokų (MGK bylos I tomas, b. l. 59-66). Vilniaus AVMI 2012-01-11 sprendimu Nr. (4.65)-256-14 patvirtino minėtą patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjui sumokėti 7627 Lt pridėtinės vertės mokestį, kuris apsikačiuotas nuo 100 000 Lt sumos, gautos 2005 m. padavus du 1998 m. žemės sklypus statybai, 6932.18 Lt PVM delspinigius, 763 Lt PVM baudą, 4986 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokas bazinei pensijai, 4020 Lt VSD įmokas papildomai pensijos daliai, 2493 Lt VSD įmokų bazinei pensijai baudą, 2010 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudą. Minėtu vietos mokesčių administratoriaus sprendimu taip pat patvirtinta pareiškėjui 2624 Lt grąžintino iš biudžeto gyventojų pajamų mokesčio suma (MGK bylos I tomas, b. l. 21-31). VMI prie FM 2012-03-09 sprendimu Nr. 68-35 patvirtinus Vilniaus AVMI 2012-01-11 sprendimą Nr. (4.65)-256-14 (MGK bylos I tomas, b. l. 12-14), pareiškėjas šį sprendimą apskundė MGK prie LRV, kuri patvirtino VMI prie FM 2012-03-09 sprendimą Nr. 68-35 ir atleido pareiškėją nuo 3619.11 Lt PVM delspinigių mokėjimo, motyvuodama tuo, kad patikrinimo metu nustatyta pareiškėjo turima GPM permoka, kuri, skaičiuojant PVM delspinigius, nebuvo įvertinta, tuo tarpu komisija laikėsi pozicijos, kad mokesčių mokėtojo turima permoka lemia tai, kad permokos dydžio dalyje žala biudžetui nebuvo padaryta, atitinkamai yra pagrindas atleisti mokesčių mokėtoją nuo dalies jam apskaičiuotų delspinigių mokėjimo (b. l. 45-50).

Pareiškėjas pateiktame skunde iš esmės ginčija tiek mokesčių administratoriaus nustatytą aplinkybę, kad laikotarpiu, kuriuo buvo atliktas mokestinis patikrinimas, jis vertėsi individualia veikla – nekilnojamo turto pirkimu-pardavimu, atitinkamai – dėl tokios veiklos vykdymo atsiradusią prievolę skaičiuoti gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčius, valstybinio socialinio draudimo įmokas kaip asmeniui, vykdančiam individualią veiklą, taip pat, kaip matyti iš skundo turinio ir paaiškinimo teismo posėdyje, atskirus mokesčių administratoriaus sprendimus, kuriais jis pajamas pagal atskirus turto perleidimo sandorius priskyrė pajamoms, gautoms vykdant individualią veiklą. Aritmetinis PVM ir VSDĮ, šio mokesčio bei įmokų delspinigių ir baudų paskaičiavimas nėra ginčijamas.  

Įvertinus byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų visumą, nėra pagrindo pripažinti, kad mokesčių administratorius pareiškėjo A. J. 2003-2007 m. vykdytą veiklą, susijusią su nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu, nepagrįstai kvalifikavo kaip individualią Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7 d. prasme, atitinkamai – visiškai naikinti MGK prie LRV, atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens priimtus sprendimus šiose dalyse: laikotarpiu, už kurį buvo atliktas mokestinis patikrinimas, galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7 d. numatė, kad individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint  liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ar kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A5-902/2006 2006-06-16 priimtoje nutartyje, aiškindamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7 d. pateiktą individualios veiklos apibrėžimą, nurodė, kad vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, o taip pat tokios veiklos priskirtinumą išvardytoms veiklos rūšims. Kaip nustatė mokesčių administratorius bei kas iš esmės nėra ginčijama pateiktu skundu (t. y. tik patys nekilnojamojo turto įsigijimo ir perleidimo sandorių sudarymo faktai), pareiškėjas A. J. ir jo sutuoktinė 2002-2004 m. įsigijo nekilnojamąjį turtą, kurį 2003-2007 metais pardavė, įrodymai, kad minėtą turtą ketino naudoti ar naudojo šeimos poreikiams tenkinti ar veiklai, nesusijusiai su nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu, nėra pateikti: nors pareiškėjas pateiktose pastabose ir skunduose teigė, kad įsigytuose nekilnojamojo turto objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ketino vykdyti gamybinę veiklą, o juos pardavė pasikeitus ekonominei situacijai Lenkijoje ir Baltarusijoje (MGK bylos II tomas, b. l. 92-96, 104-107; MGK bylos III tomas, b. l. 46-51), jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų nenurodė ir nepateikė. Tuo tarpu iš tų pačių mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių, susijusių su nekilnojamojo turto objektų įsigijimu, suskaidymu ir pardavimu, ir paties pareiškėjo paaiškinimų, iš kurių matyti, kad prieš parduodant atskirus nekilnojamo turto objektus, jie buvo pagerinami, kad pareiškėjas, greta vykdytos individualios veiklos, susijusios su nekilnojamojo turto nuoma, vykdė ir individualią veiklą, susijusią su nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu. Tačiau vien minėta aplinkybė savaime nereiškia, kad visos pajamos, gautos pagal atskirus turto perleidimo sandorius laikotarpiu, kada pareiškėjas A. J. vykdė veiklą, susijusią su nekilnojamo turto pirkimu-pardavimu, turi būti priskirtos pajamoms, gautoms vykdant individualią veiklą: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006-06-16 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A5-902/2006, aiškindamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7 d. pateiktą individualios veiklos apibrėžimą, taip pat pabrėžė, kad vienas iš gyventojo individualios veiklos požymių yra jos versliškumas arba komerciškumas, kas savo ruožtu reiškia, kad visa veikla nuo pat jos vykdymo pradžios turi turėti tikslą gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos. Tuo tarpu mokesčių administratorius, patikrinimo akte teigdamas esant nustatyta, kad A. J. su sutuoktine R. J. 2002-2004 m. įsigijo turtą, kurį 2003-2007 m. pardavė, t. y. minėtą tęstinį laikotarpį vykdė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veiklą, pareiškėjo 2005 m. 50 000 Lt pajamas, gautas pardavus 1998 m. gruodžio 17 ir 23 d. sudarytomis sutartimis įsigytus žemės sklypus (duomenys neskelbtini), priskyrė pajamoms, gautoms vykdant individualią veiklą, nors patikrinimo aktu neteigia, kad A. J. su sutuoktine R. J. individualią veiklą, susijusią su nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu, pradėjo vykdyti dar 1998 m. Atsižvelgiant į minėtą aplinkybę, taip pat ir tai, kad pareiškėjo paaiškinimai, kad žemės sklypus (duomenys neskelbtini), įsigijo ketindamas čia statyti namus sau ar vaikams, o pardavė pasikeitus planams, t. y. įsigijus kitą sklypą, o vaikams neketinant čia įsikurti, nėra nei nelogiški, nei paneigti mokestinio patikrinimo surinktais įrodymais, minėtų sklypų įsigijimas, atsižvelgiant į jų įsigijimo laiką ir paskirtį, iškrenta iš vėliau pradėtos vykdyti individualios veiklos bendro konteksto, t. y. atrodo atsitiktinis, todėl galima teigti, kad A. J. iš šių sandorių gautos 50 000 Lt pajamos nepagrįstai priskirtos pajamoms, gautoms vykdant individualią veiklą. Kadangi pagal 2005 m. galiojusios redakcijos GPMĮ 17 str. 1 d. 21 p. nuostatas gyventojo ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, gautos pardavus nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, jeigu jis įsigytas anksčiau negu prieš trejus metus iki šio turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, yra neapmokestinamos, galima teigti, kad už 2005 m. grąžintinas iš biudžeto GPM pareiškėjui apskaičiuotas neteisingai, atitinkamai – ginčijamas atsakovo ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimas šioje dalyje turi būti panaikintas, mokestinis ginčas šioje dalyje grąžinamas nagrinėti atsakovui, kuris, atsižvelgiant į turimas galimybes, turėtų pats perskaičiuoti pareiškėjo A. J. GPM už 2005 m. arba pavesti tai padaryti Vilniaus AVMI (pavesti atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą).

Pažymėtina, kad pareiškėjo A. J. teiginiai, kad šiame mokestiniame ginče turėtų būti taikoma nuo 2011-12-11 galiojanti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7 d. redakcija (2010-11-23 įstatymo Nr. XI-1152 redakcija), pagal kurios nuostatas individualiai veiklai nebepriskiriama nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veikla, yra nepagrįsti, kadangi ši nuostata, kaip numato 2010-11-23 įstatymo Nr. XI-1152 12 str. 1 d., taikoma apskaičiuojant ir deklaruojant tik 2010 metų ir vėlesnių metų mokestinių laikotarpių pajamas.

2005 m. galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 str., reglamentuojančio Lietuvos Respublikos PVM objektą, 1 d. numatė, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks. Kai fizinio asmens sudaromi sandoriai nėra susiję su jo vykdoma ekonomine veikla, nelaikoma, kad fizinis asmuo tiekia prekes ir (arba) teikia paslaugas veikdamas kaip apmokestinamasis asmuo. Šiame punkte nurodyta sąlyga netaikoma, jeigu šalies teritorijoje už atlygį tiekiama nauja transporto priemonė, kurią tiekėjas, pirkėjas arba bet kurio iš jų užsakymu trečioji šalis išgabena iš šalies teritorijos, tačiau į Europos Bendrijų teritoriją. Kadangi, kaip jau minėta, A. J. iš žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), perleidimo sandorių gautos 50 000 Lt pajamos nepagrįstai priskirtos pajamoms, gautoms vykdant individualią veiklą, o 7627 Lt PVM suma už 2005 m., kaip matyti iš patikrinimo akto, jam apskaičiuota būtent nuo 50 000 Lt pajamų sumos, gautos už žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimą, ginčijami sprendimai dalyse, kuriose pareiškėjui nurodyta sumokėti 7627 Lt PVM, šio mokesčio delspinigius ir baudą, yra naikinami.

Kadangi, kaip jau minėta, mokesčių administratorius pareiškėjo A. J. 2003-2007 m. vykdytą veiklą, susijusią su nekilnojamojo turto pirkimu-pardavimu, pagrįstai kvalifikavo kaip individualią Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7 d. prasme, be to, galiojančia mokesčių administratoriaus sprendimo dalimi jau yra nustatyta, kad pareiškėjas 2004-2007 m. vykdė individualią veiklą, susijusią su nekilnojamojo turto nuoma (MGK bylos I tomas, b. l. 239-245), ginčijami sprendimai, kuriais patvirtintas nurodymas pareiškėjui A. J. sumokėti 4986 Lt VSD įmokas bazinei pensijai, 4020 Lt VSD įmokas papildomai pensijos daliai, 2493 Lt VSD įmokų bazinei pensijai baudą, 2010 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudą, yra pagrįsti ir teisėti: atskirų argumentų, susijusių su sprendimų neteisėtumu ar nepagrįstumu šioje dalyje pareiškėjas nenurodė ir bylos nagrinėjimo metu jie nėra nustatyti, o pareiškėjo teiginiai, kad 2004-2007 m. individualios veiklos jis nevykdė, kuo, kaip matyti iš pareiškėjo skundo ir jo paaiškinimo teismo posėdyje, yra grindžiamas reikalavimas panaikinti sprendimus ir šioje dalyje, kaip jau minėta yra nepagrįsti.                             

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1, 2 ir 4 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo A. J. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-05-28 sprendimą Nr. S-72-(7-50/2012) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012-03-09 sprendimą Nr. 68-35 dalyse, kuriose patvirtinta A. J. grąžintina iš biudžeto 2624 Lt GPM suma, ir perduoti pareiškėjo A. J. skundą dalyje dėl neteisingai apskaičiuoto GPM iš naujo nagrinėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-05-28 sprendimą Nr. S-72-(7-50/2012), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012-03-09 sprendimą Nr. 68-35 ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-01-11 sprendimą Nr. (4.65)-256-14 dalyse, kuriose A. J. nurodyta sumokėti / patvirtintas nurodymas sumokėti 7627 Lt PVM, 3313,07 Lt PVM delspinigius, 763 Lt PVM baudą.

Pareiškėjo A. J. skundą dalyje dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-05-28 sprendimo Nr. S-72-(7-50/2012), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012-03-09 sprendimo Nr. 68-35 ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012-01-11 sprendimo Nr. (4.65)-256-14 dalyse, kuriose nurodyta sumokėti / patvirtintas nurodymas sumokėti 4986 Lt VSD įmokas bazinei pensijai, 4020 Lt VSD įmokas papildomai pensijos daliai, 2493 Lt VSD įmokų bazinei pensijai baudą, 2010 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudą, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas                                                                                                                       Arūnas Dirvonas