Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1A-178-135-2010].doc
Bylos nr.: 1A-178-135-2010
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Ðiauliø apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pranešėjas Bronius Zalaga

 

Pranešėjas Bronius Zalaga                                                        Baudžiamoji byla Nr. 1A-178-135/2010

Teisėjas Kęstutis Ačas                                                  Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.4.4.4.; 1.2.14.1.2.3; 2.1.7.4.; 1.1.8.1.1.;1.1.8.11.  (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 

 

2010 m. gegužės 27 d.

Šiauliai 

            Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teisėjų  Virginijos Žindulienės, Raimundo Jurgaičio,

sekretoriaujant  Audronei Peleckienei,

dalyvaujant prokurorei Ninai Raugienei,

nuteistojo R. R. gynėjui advokatui Edmundai Jankaičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu  ir nuteistas :

-         pagal LR BK 24 str. 5 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;

-         pagal LR BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;

-         pagal LR BK 215 str.1 d. laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;

-         pagal LR BK 182 str. 3 d. paskirtas 30 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 5 d. 1 p. bausmės pagal LR BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 3 d. subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 3 d. subendrinta bausmė už LR BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 3 d. padarytas nusikalstamas veikas subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal LR BK 24 str. 5 d., 178 str. 2 d., 241 str. 1 d. iš dalies jas sudedant ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d. paskirta bausmė iš dalies sudėta su 2008-05-30 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir V. M., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neapskųstas.  

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi pranešėjo,

 

n u s t a t ė:

 

R. R. nuteistas už tai, kad 2009 m. rugsėjo 13 d. tarp 10-14 val., Radviliškyje, (duomenys neskelbtini) namo kieme pokalbio metu sukurstė ir įtikino V. M. padaryti svetimo turto vagystę – pagrobti K. D., sėdinčio prie parduotuvės ,,Norfa“, esančios (duomenys neskelbtini)., turtą, o V. M. tuo metu iš K. D. megztinio kišenės atvirai pagrobė K. D. priklausančius: mobilųjį telefoną ,,Nokia 6200“ 200 Lt vertės su SIM kortele 5 Lt vertės, piniginę 20 Lt vertės ir pinigus 20 litų, tuo K. D. padarydamas 245 Lt turtinę žalą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 24 str. 5 d. ir 178 str. 2 d.

 Be to, R. R. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone, nes 2009 m. rugsėjo 13 d, tarp 10-14 val., savo namuose (duomenys neskelbtini),  žinodamas ir suprasdamas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra pagrobta, neteisėtai įgijo svetimą,  išduotą K. D. atsiskaitymo kortelę „Viza“ Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“  ir neteisėtai laikė ją su savimi iki 2009 m. rugsėjo 14 d., kol ją išmetė, t.y. padarė nusikaltimą , numatytą LR BK 214 str. 1 d.

Be to, R. R. nuteistas už tai, kad turėdamas sumanymą naudotis atsiskaitymo kortele, išduota K. D., kol joje bus pinigų, neteistai ją panaudojo 5 finansinėms operacijoms inicijuoti -  atsiskaityti už prekes parduotuvėse: 2009-09-13 10.10 val. prekybos centre „Norfos mažmena“  ir šioje kortelėje esančiomis lėšomis atsiskaitė už prekes 11,54 Lt sumai; tęsdamas nusikalstamą vaiką 12.02 val. UAB „Palink“ parduotuvėje „Iki“ šioje kortelėje esančiomis lėšomis atsiskaitė už prekes 60,67 Lt sumai ir ten pat tęsdamas nusikalstamą veiką, 13.19 val. šioje kortelėje esančiomis lėšomis atsiskaitė už prekes 74,22 Lt sumai; ten pat tęsdamas nusikalstamą veiką,13.20 val. šioje kortelėje esančiomis lėšomis atsiskaitė už prekes 7,50 Lt sumai; ten pat tęsdamas nusikalstamą veiką, 13.22 val.  šioje kortelėje esančiomis lėšomis atsiskaitė už prekes 12 Lt sumai, ir tuo padarė K. D. 165, 83 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 215 str. 1 d.

 Be to, R. R. nuteistas už tai, kad jis, 2009 m. rugsėjo 13 d. tarp 10.10 val.  ir 13.22 val. minėtuose prekybos centruose, pateikęs  AB „Swedbank“ išduotą K. D. atsiskaitymo kortelę „Viza“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos duomenis bei atsiskaitydamas ja už prekes, taip prisistatęs teisėtu  jos turėtoju, apgaule savo naudai įgijo svetimą nedidelės vertės turtą – K. D. pinigus 165,83 litus, t.y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 182 str. 3 d.

Nuteistasis R. R. skundžia nuosprendį. Skunde nuteistasis R. R. nurodo, kad apylinkės teismas, skirdamas jam griežtas bausmes, nesilaikė LR BK 54 str. numatytų bausmės skyrimo pagrindų, neatsižvelgė į padarytų nuskalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nepritaikė atsakomybę lengvinančios aplinkybės, paskyrė bausmes pažeisdamas teisingumo principą. Skunde taip pat nurodo, kad V. M. nekurstė apvogti nukentėjusiojo, dėl to kaltu neprisipažino, todėl teismas, nuteistojo nuomone, nepagrįstai jį pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 24 str. 5 d. ir 178 str. 2 d. Nurodo, kad dėl kitų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino, todėl teismas turėjo taikyti atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir skirti švelnesnę bausmę, taip pat ir bendrindamas bausmes turėjo nustatyti švelnesnę bausmę. Skunde taip pat nurodo, kad 2008-05-30 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė priimant skundžiamą nuosprendį buvo atlikta, todėl teismas, nuteistojo nuomone, prie 2010-02-20 nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėdamas 2008-05-30 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį – 6 mėnesius, nesilaikė BK 54 str. 3 d. numatyto bausmės skyrimo teisingumo principo. Taip pat nurodo, kad gailisi dėl LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymo, todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, turėjo taikyti jo atsakomybę švelninančią aplinkybę ir skirti švelnesnę bausmę, tačiau to nepadarė. Nurodo, kad nukentėjusiajam šiuo metu žala yra atlyginta, o nusikaltimus padarė todėl, kad neturėjo ko valgyti, o dėl esamos padėties Lietuvoje nerado darbo.

Skundu nuteistasis prašo išteisinti jį pagal LR BK 24 str. 5 d. ir 178 str. 2 d., o dėl kitų nusikalstamų veikų pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybę tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikaltimus, nuoširdžiai gailisi ir skirti švelnesnę bausmę.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti priimtą nuosprendį.

Skundas atmestinas.

Nuteistasis apeliaciniu skundu ginčija savo kaltę dėl LR BK 24 str. 5 d. ir 178 str. 2 d. nusikalstamų veikų padarymo, t.y. jo teigimu, jis V. M. apvogti nukentėjusiojo nekurstė, ir prašo dėl šių veikų išteisinti.

Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas ištyrė byloje esančius įrodymus nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai nuteistąjį R. R. pripažino kaltu pagal LR BK 24 str. 5 d. ir 178 str. 2 d. dėl V. M. sukurstymo apvogti nukentėjusįjį K. D..

Pateikus įtarimus V. M., jis apklausiamas parodė, kad R. R. pasiūlė šalia prekybos centro sėdintį vyrą apvogti (,,nukarosinti“), tada jis (V. M.) nuėjo prie nukentėjusiojo, iš nukentėjusiojo pavogė piniginę ir telefoną, o grįžęs pas R. R., telefoną ir piniginę jam atidavė (b.l.116, 131). Tokios pat aplinkybės nurodytos jo nuoširdžiame prisipažinime (b.l.118), tą V. M. patvirtino ir akistatoje su R. R. (b.l.125), apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo (b.l.123) bei teisminio nagrinėjimo metu (b.l.197).

V. M. parodymus iš dalies patvirtino nukentėjusiojo K. D., liudytojų Ž. B. ir N. M. parodymai.

Nukentėjusysis K. D., apklausiamas liudytoju, parodė, kad R. R. jo sūnui Ž. B. prisipažino, kad su draugu iš jo (K. D.) pavogė piniginę ir mobilų telefoną, prašė nesikreipti į policiją (b.l.22). Šiuo teiginius iš dalies patvirtino Ž. B., parodydamas, kad nuėjus pas R. R. į namus, šis žadėjo grąžinti pagrobtą telefoną ir pinigus, kuriuos nuėmė iš banko mokėjimo kortelės, prašė nesikreipti į policiją (b.l.45), teismo posėdyje Ž. B. parodė, kad nuėjus su V. M. pas R. R. aiškintis dėl vagystės, jie vienas kitą pradėjo kaltinti vagystės įvykdymu (b.l.199). Asmens atpažinimo iš nuotraukų protokole užfiksuota, kad liudytojas N. M. R. R. iš pateiktų nuotraukų atpažino kaip asmenį, iš kurio įsigijo vogtą iš K. D. mobilaus ryšio telefoną (b.l.56-58).

Nuteistasis R. R. savo kaltę ikiteisminio metu dėl kurstymo apvogti nukentėjusįjį neigė, tačiau teismo posėdyje parodė, kad jam užeina momentai, kai jis neprisimena, žodžio ,,karosinti“ V. M. nesakęs, neprisimena, gal V. M. ir parodė į tą žmogų (nukentėjusįjį), tačiau taip pat neprisimena kodėl (b.l.198).

Kolegija, ištyrus byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad nuteistojo R. R. kaltė dėl kurstymo apvogti nukentėjusįjį pilnai įrodyta, o R. R. prieštaringus parodymus ir apeliacinio skundo argumentus vertina kaip siekį išvengti atsakomybės.

Apeliantas taip pat skundu prašo sušvelninti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo apeliantui švelninti paskirtos bausmės. Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam R. R. bausmę, atsižvelgė į visas reikšmingas bylos aplinkybes ir Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. keliamų reikalavimų nepažeidė.

Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Nustatydamas bausmės rūšį ir jos trukmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į  padarytų nusikalstamų veikų (padaryti nusikaltimas ir nusižengimas nuosavybei ir  nusikaltimai finansų sistemai) pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (tiesiogine tyčia padaryti 3 apysunkiai nusikaltimai ir 1 baudžiamasis nusižengimas), apelianto atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę apibūdinančius duomenis. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, R. R. anksčiau teistas 6 kartus, didžiąja dalimi už nusikalstamas veikas nuosavybei (b.l. 79-84), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nusikaltimų padarymu metu R. R. atžvilgiu buvo taikytas lygtinis paleidimas. Taigi, aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, jog nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nedaro jokių pozityvių išvadų iš ankstesnių teistumų, nesistengia pasitaisyti bei pakeisti savo gyvenimo būdo. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad apeliantas baustas administracine tvarka, niekur nedirba, t.y. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiamu nuosprendžiu R. R. paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta ir jos švelninti nėra pagrindo. Ir nors apylinkės teismas nenustatė R. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, su kuo skunde nesutinka apeliantas, tačiau už nusikalstamas veikas paskyrė bausmes, mažesnes bei sankcijose numatyti bausmių vidurkiai.

Kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nenustatė R. R. atsakomybės lengvinančių aplinkybių. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu R. R. teigė, kad svetimą banko kortelę jam davė V. M., o jis ją tik naudojęs pirkiniams apmokėti, supratęs, kad kortelė ne V. M., tačiau nežinojo, iš kur V. M. ją gavo, jos grobti nebuvo susitaręs, teigė, kad jokio mobilaus telefono nematė, niekas jam jo nedavė ir niekam jis telefono nepardavė (b.l.62-63, 67-68, 73). Teismo posėdyje kaltę dėl kurstymo apvogti nukentėjusįjį neigė, tačiau prisipažino, kad pardavė telefoną, nurodė, kad nesuprato, kad telefonas vogtas (b.l.198). Iš prieštaringų R. R. parodymų matyti, kad jis stengėsi duoti tik sau naudingus parodymus, nurodydamas tik kai kurias įvykio aplinkybes, kitas aplinkybes neigdamas arba teigdamas, kad neprisimena.  

Apelianto skundo argumentas, kad nukentėjusiajam žala atlyginta, o jis nusikalstamas veikas padarė tik todėl, kad neturėjo ko valgyti, taip pat negali būti pagrindu paskirtosios bausmės sušvelninimui, kadangi iš teismo medžiagos matyti, kad žalą nukentėjusiajam atlygino ne jis, o V. M. seserys (b.l.197), iki 2009-10-01 R. R. buvo paskirta socialinė pašalpa (b.l.104), kas rodo, kad nuteistasis maistui lėšų turėjo, tačiau R. R. charakterizuojamas, kaip asmuo, nevengiantis vartoti alkoholio (b.l.105), o ir iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad didžioji dalis pinigų iš svetimos banko kortelės buvo išleista alkoholiniams gėrimams įsigyti.

Kaip nepagrįstas atmetamas ir skundo teiginys, kad  pirmos instancijos teismas nepagrįstai prie 2010-02-20 nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo 2008-05-30 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, kadangi, kaip nurodė apeliantas, nuosprendžio priėmimo metu (2010-02-20) jis bausmę pagal 2008-05-30 nuosprendį jau buvo atlikęs.

BK 64 str. nustato bausmės skyrimo tvarką, kai neatlikus bausmės padaroma nauja nusikalstama veika. 2009-06-12 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi R. R. buvo lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos neatlikęs 7 mėnesių 24 dienų bausmės dalies (b.l.95), o nusikaltimą, dėl kurio priimtas skundžiamas nuosprendis, įvykdė 2009-09-13, t.y. praėjus tik 3 mėnesiams po lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Todėl teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008-05-30 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir BK 64 str. įtvirtintų reikalavimų nepažeidė. Teismas, bausmes sudėdamas iš dalies, parinko nuteistajam palankesnį bendrinimo būdą, todėl švelninti nustatytos galutinės bausmės nėra pagrindo.

 Esant šioms aplinkybėms, naikinti ar keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl nuteistojo R. R. apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė:

 

nuteistojo R. R. apeliacinį skundą atmesti.

 

Kolegijos pirmininkas                                                                            Bronius Zalaga

 

 

Teisėjai                                                                                                             Virginija Žindulienė

 

 

                                                                                                                        Raimundas Jurgaitis