Pranešėjas
Bronius Zalaga Baudžiamoji
byla Nr. 1A-178-135/2010
Teisėjas Kęstutis
Ačas Procesinio
sprendimo kategorija:
1.1.4.4.4.;
1.2.14.1.2.3; 2.1.7.4.; 1.1.8.1.1.;1.1.8.11. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R
T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gegužės 27 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,
teisėjų Virginijos Žindulienės, Raimundo
Jurgaičio,
sekretoriaujant Audronei Peleckienei,
dalyvaujant
prokurorei Ninai Raugienei,
nuteistojo
R. R. gynėjui advokatui Edmundai Jankaičiui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo
baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundą
dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 20 d. nuosprendžio,
kuriuo R. R. pripažintas kaltu ir nuteistas :
-
pagal LR BK 24 str. 5 d., 178
str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams;
-
pagal
LR BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams;
-
pagal
LR BK 215 str.1 d. laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams;
-
pagal
LR BK 182 str. 3 d. paskirtas 30 parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1,
5 d. 1 p. bausmės pagal LR BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 3 d. subendrintos
apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems)
metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 3 d. subendrinta
bausmė už LR BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 3 d. padarytas nusikalstamas veikas subendrinta
su bausmėmis, paskirtomis pagal LR BK 24 str. 5 d., 178 str. 2 d., 241 str. 1
d. iš dalies jas sudedant ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1
(vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d. paskirta
bausmė iš dalies sudėta su 2008-05-30 Radviliškio rajono apylinkės teismo
nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinė subendrinta
bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos
namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir V. M., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neapskųstas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi
pranešėjo,
n u s t a
t ė:
R. R. nuteistas už tai, kad 2009 m. rugsėjo 13 d. tarp
10-14 val., Radviliškyje, (duomenys
neskelbtini) namo kieme pokalbio metu sukurstė ir įtikino V.
M. padaryti svetimo turto vagystę – pagrobti K. D.,
sėdinčio prie parduotuvės ,,Norfa“, esančios (duomenys neskelbtini)., turtą, o V. M. tuo
metu iš K. D. megztinio kišenės atvirai pagrobė K. D. priklausančius: mobilųjį telefoną ,,Nokia 6200“ 200 Lt
vertės su SIM kortele 5 Lt vertės, piniginę 20 Lt vertės ir pinigus 20 litų,
tuo K. D. padarydamas 245 Lt turtinę žalą, tai yra padarė
nusikaltimą, numatytą LR BK 24 str. 5 d. ir 178 str. 2 d.
Be to, R. R. nuteistas už
tai, kad neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone, nes 2009 m. rugsėjo 13 d, tarp
10-14 val., savo namuose (duomenys
neskelbtini), žinodamas ir
suprasdamas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra pagrobta, neteisėtai įgijo
svetimą, išduotą K. D. atsiskaitymo
kortelę „Viza“ Nr. (duomenys
neskelbtini) AB „Swedbank“ ir
neteisėtai laikė ją su savimi iki 2009 m. rugsėjo 14 d., kol ją išmetė, t.y.
padarė nusikaltimą , numatytą LR BK 214 str. 1 d.
Be to, R. R. nuteistas už
tai, kad turėdamas sumanymą naudotis atsiskaitymo kortele, išduota K. D., kol joje bus pinigų, neteistai ją panaudojo 5
finansinėms operacijoms inicijuoti -
atsiskaityti už prekes parduotuvėse: 2009-09-13 10.10 val. prekybos
centre „Norfos mažmena“ ir šioje
kortelėje esančiomis lėšomis atsiskaitė už prekes 11,54 Lt sumai; tęsdamas
nusikalstamą vaiką 12.02 val. UAB „Palink“ parduotuvėje „Iki“ šioje kortelėje
esančiomis lėšomis atsiskaitė už prekes 60,67 Lt sumai ir ten pat tęsdamas
nusikalstamą veiką, 13.19 val. šioje kortelėje esančiomis lėšomis atsiskaitė už
prekes 74,22 Lt sumai; ten pat tęsdamas nusikalstamą veiką,13.20 val. šioje
kortelėje esančiomis lėšomis atsiskaitė už prekes 7,50 Lt sumai; ten pat
tęsdamas nusikalstamą veiką, 13.22 val.
šioje kortelėje esančiomis lėšomis atsiskaitė už prekes 12 Lt sumai, ir tuo
padarė K. D. 165, 83 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą,
numatytą LR BK 215 str. 1 d.
Be to, R. R. nuteistas už tai, kad jis, 2009 m. rugsėjo 13 d. tarp
10.10 val. ir 13.22 val. minėtuose
prekybos centruose, pateikęs AB
„Swedbank“ išduotą K. D. atsiskaitymo kortelę „Viza“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir
jos duomenis bei atsiskaitydamas ja už prekes, taip prisistatęs teisėtu jos turėtoju, apgaule savo naudai įgijo
svetimą nedidelės vertės turtą – K. D. pinigus 165,83
litus, t.y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 182 str. 3 d.
Nuteistasis
R. R. skundžia nuosprendį. Skunde nuteistasis R. R. nurodo, kad apylinkės teismas, skirdamas jam griežtas
bausmes, nesilaikė LR BK 54 str. numatytų bausmės skyrimo pagrindų,
neatsižvelgė į padarytų nuskalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nepritaikė
atsakomybę lengvinančios aplinkybės, paskyrė bausmes pažeisdamas teisingumo
principą. Skunde taip pat nurodo, kad V. M. nekurstė
apvogti nukentėjusiojo, dėl to kaltu neprisipažino, todėl teismas, nuteistojo
nuomone, nepagrįstai jį pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 24 str. 5 d. ir 178
str. 2 d. Nurodo, kad dėl kitų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino, todėl
teismas turėjo taikyti atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir skirti švelnesnę
bausmę, taip pat ir bendrindamas bausmes turėjo nustatyti švelnesnę bausmę. Skunde
taip pat nurodo, kad 2008-05-30 Radviliškio rajono apylinkės teismo
nuosprendžiu paskirta bausmė priimant skundžiamą nuosprendį buvo atlikta, todėl
teismas, nuteistojo nuomone, prie 2010-02-20 nuosprendžiu paskirtos bausmės
pridėdamas 2008-05-30 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį – 6
mėnesius, nesilaikė BK 54 str. 3 d. numatyto bausmės skyrimo teisingumo
principo. Taip pat nurodo, kad gailisi dėl LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d.,
182 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymo, todėl teismas,
atsižvelgdamas į tai, turėjo taikyti jo atsakomybę švelninančią aplinkybę ir
skirti švelnesnę bausmę, tačiau to nepadarė. Nurodo, kad nukentėjusiajam šiuo
metu žala yra atlyginta, o nusikaltimus padarė todėl, kad neturėjo ko valgyti, o
dėl esamos padėties Lietuvoje nerado darbo.
Skundu
nuteistasis prašo išteisinti jį pagal LR BK 24 str. 5 d. ir 178 str. 2 d., o
dėl kitų nusikalstamų veikų pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybę tai,
kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikaltimus, nuoširdžiai gailisi ir skirti
švelnesnę bausmę.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį
skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais, prokurorė prašė apeliacinį skundą
atmesti ir palikti galioti priimtą nuosprendį.
Skundas atmestinas.
Nuteistasis apeliaciniu skundu ginčija savo kaltę
dėl LR BK
24 str. 5 d. ir 178 str. 2 d. nusikalstamų veikų padarymo, t.y. jo teigimu, jis
V. M. apvogti nukentėjusiojo nekurstė, ir prašo dėl šių
veikų išteisinti.
Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas ištyrė
byloje esančius įrodymus nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301
str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai nuteistąjį R. R. pripažino kaltu pagal LR BK 24 str. 5 d. ir 178 str. 2
d. dėl V. M. sukurstymo apvogti nukentėjusįjį K. D..
Pateikus įtarimus V. M.,
jis apklausiamas parodė, kad R. R. pasiūlė šalia prekybos
centro sėdintį vyrą apvogti (,,nukarosinti“), tada jis (V. M.)
nuėjo prie nukentėjusiojo, iš nukentėjusiojo pavogė piniginę ir telefoną, o
grįžęs pas R. R., telefoną ir piniginę jam atidavė
(b.l.116, 131). Tokios pat aplinkybės nurodytos jo nuoširdžiame prisipažinime
(b.l.118), tą V. M. patvirtino ir akistatoje su R. R. (b.l.125), apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo
(b.l.123) bei teisminio nagrinėjimo metu (b.l.197).
V. M. parodymus iš dalies patvirtino
nukentėjusiojo K. D., liudytojų Ž. B. ir
N. M. parodymai.
Nukentėjusysis K. D.,
apklausiamas liudytoju, parodė, kad R. R. jo sūnui Ž. B. prisipažino, kad su draugu iš jo (K. D.)
pavogė piniginę ir mobilų telefoną, prašė nesikreipti į policiją (b.l.22). Šiuo
teiginius iš dalies patvirtino Ž. B., parodydamas, kad
nuėjus pas R. R. į namus, šis žadėjo grąžinti pagrobtą
telefoną ir pinigus, kuriuos nuėmė iš banko mokėjimo kortelės, prašė
nesikreipti į policiją (b.l.45), teismo posėdyje Ž. B. parodė,
kad nuėjus su V. M. pas R. R. aiškintis
dėl vagystės, jie vienas kitą pradėjo kaltinti vagystės įvykdymu (b.l.199).
Asmens atpažinimo iš nuotraukų protokole užfiksuota, kad liudytojas N. M. R. R. iš pateiktų nuotraukų
atpažino kaip asmenį, iš kurio įsigijo vogtą iš K. D. mobilaus
ryšio telefoną (b.l.56-58).
Nuteistasis R. R. savo
kaltę ikiteisminio metu dėl kurstymo apvogti nukentėjusįjį neigė, tačiau teismo
posėdyje parodė, kad jam užeina momentai, kai jis neprisimena, žodžio
,,karosinti“ V. M. nesakęs, neprisimena, gal V. M. ir parodė į tą žmogų (nukentėjusįjį), tačiau taip pat
neprisimena kodėl (b.l.198).
Kolegija, ištyrus byloje surinktus įrodymus,
konstatuoja, kad nuteistojo R. R. kaltė dėl kurstymo
apvogti nukentėjusįjį pilnai įrodyta, o R. R. prieštaringus
parodymus ir apeliacinio skundo argumentus vertina kaip siekį išvengti
atsakomybės.
Apeliantas taip pat skundu prašo sušvelninti jam
skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra
pagrindo apeliantui švelninti paskirtos bausmės. Apylinkės teismas, skirdamas
nuteistajam R. R. bausmę, atsižvelgė į visas reikšmingas
bylos aplinkybes ir Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. keliamų reikalavimų
nepažeidė.
Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje
nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę
sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas
BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar
griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos
vidurkio.
Nustatydamas bausmės rūšį ir jos trukmę,
pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į
padarytų nusikalstamų veikų (padaryti nusikaltimas ir nusižengimas
nuosavybei ir nusikaltimai finansų
sistemai) pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (tiesiogine tyčia
padaryti 3 apysunkiai nusikaltimai ir 1 baudžiamasis nusižengimas), apelianto
atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo
asmenybę apibūdinančius duomenis. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos,
R. R. anksčiau teistas 6 kartus, didžiąja dalimi už
nusikalstamas veikas nuosavybei (b.l. 79-84), teistumas neišnykęs ir
nepanaikintas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nusikaltimų padarymu metu R. R. atžvilgiu buvo taikytas lygtinis paleidimas. Taigi,
aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, jog nuteistasis yra linkęs nusikalsti,
nedaro jokių pozityvių išvadų iš ankstesnių teistumų, nesistengia pasitaisyti
bei pakeisti savo gyvenimo būdo. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad apeliantas
baustas administracine tvarka, niekur nedirba, t.y. neturi legalaus pragyvenimo
šaltinio. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos
teismas daro išvadą, jog skundžiamu nuosprendžiu R. R. paskirta
laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta ir jos švelninti nėra pagrindo.
Ir nors apylinkės teismas nenustatė R. R. atsakomybę
lengvinančių aplinkybių, su kuo skunde nesutinka apeliantas, tačiau už nusikalstamas
veikas paskyrė bausmes, mažesnes bei sankcijose numatyti bausmių vidurkiai.
Kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas
pagrįstai nenustatė R. R. atsakomybės lengvinančių
aplinkybių. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio
tyrimo metu R. R. teigė, kad svetimą banko kortelę jam
davė V. M., o jis ją tik naudojęs pirkiniams apmokėti, supratęs,
kad kortelė ne V. M., tačiau nežinojo, iš kur V. M. ją gavo, jos grobti nebuvo susitaręs, teigė, kad jokio
mobilaus telefono nematė, niekas jam jo nedavė ir niekam jis telefono nepardavė
(b.l.62-63, 67-68, 73). Teismo posėdyje kaltę dėl kurstymo apvogti
nukentėjusįjį neigė, tačiau prisipažino, kad pardavė telefoną, nurodė, kad
nesuprato, kad telefonas vogtas (b.l.198). Iš prieštaringų R. R.
parodymų matyti, kad jis stengėsi duoti tik sau naudingus parodymus,
nurodydamas tik kai kurias įvykio aplinkybes, kitas aplinkybes neigdamas arba
teigdamas, kad neprisimena.
Apelianto skundo argumentas, kad nukentėjusiajam
žala atlyginta, o jis nusikalstamas veikas padarė tik todėl, kad neturėjo ko
valgyti, taip pat negali būti pagrindu paskirtosios bausmės sušvelninimui,
kadangi iš teismo medžiagos matyti, kad žalą nukentėjusiajam atlygino ne jis, o
V. M. seserys (b.l.197), iki 2009-10-01 R.
R. buvo paskirta socialinė pašalpa (b.l.104), kas rodo, kad nuteistasis
maistui lėšų turėjo, tačiau R. R. charakterizuojamas, kaip
asmuo, nevengiantis vartoti alkoholio (b.l.105), o ir iš nustatytų faktinių
aplinkybių matyti, kad didžioji dalis pinigų iš svetimos banko kortelės buvo
išleista alkoholiniams gėrimams įsigyti.
Kaip nepagrįstas atmetamas ir skundo teiginys,
kad pirmos instancijos teismas
nepagrįstai prie 2010-02-20 nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo 2008-05-30
nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį, kadangi, kaip nurodė
apeliantas, nuosprendžio priėmimo metu (2010-02-20) jis bausmę pagal 2008-05-30
nuosprendį jau buvo atlikęs.
BK 64 str. nustato bausmės skyrimo tvarką, kai neatlikus
bausmės padaroma nauja nusikalstama veika. 2009-06-12 Marijampolės rajono
apylinkės teismo nutartimi R. R. buvo lygtinai paleistas
iš įkalinimo įstaigos neatlikęs 7 mėnesių 24 dienų bausmės dalies (b.l.95), o
nusikaltimą, dėl kurio priimtas skundžiamas nuosprendis, įvykdė 2009-09-13,
t.y. praėjus tik 3 mėnesiams po lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Todėl
teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Radviliškio
rajono apylinkės teismo 2008-05-30 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės
dalimi, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir BK 64 str. įtvirtintų
reikalavimų nepažeidė. Teismas, bausmes sudėdamas iš dalies, parinko
nuteistajam palankesnį bendrinimo būdą, todėl švelninti nustatytos galutinės
bausmės nėra pagrindo.
Esant
šioms aplinkybėms, naikinti ar keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl
nuteistojo R. R. apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų
nėra pagrindo.
Kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r
ė:
nuteistojo R. R. apeliacinį
skundą atmesti.
Kolegijos
pirmininkas Bronius Zalaga
Teisėjai Virginija Žindulienė
Raimundas Jurgaitis