Administracinė byla Nr. I1-313-422/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02108-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3

 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 23 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė,

sekretoriaujant Henrikai Milevskei,

dalyvaujant pareiškėjui V. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Bruneros“ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėjas V. R. su patikslintu skundu (b. l. 7–9) kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Marijampolės pataisos namuose.

Pareiškėjas

Atsakovės atstovas Marijampolės pataisos namai atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 20–24). Nurodė, kad nuo 2020 m. vasario 27 d. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. pareiškėjui buvo užtikrinta teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma. Nurodė, kad pareiškėjui 2020 m. rugsėjo 16 d. buvo atliktas nusikalstamos rizikos vertinimas pagal OASys metodiką ir nustatyta, jog pareiškėjo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra 70 balų. Atsakydamas į pareiškėjo prašymą atsakovės atstovas paaiškino, kad kitas rizikos vertinimas atliekamas ne anksčiau kaip po 6 mėnesių. Nurodė, kad už nuteistųjų darbą valgykloje atsakinga VšĮ „Bruneros“. Pažymėjo, kad atskaitymai nuo išmokamo darbo užmokesčio atliekami pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 132 straipsnį, be to, pareiškėjas turi įsiskolinimų antstoliams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Bruneros“ nurodė, kad pataisos namuose neturi pavaldžių darbuotojų, kurie prižiūrėtų valgyklos patalpas. Visi VšĮ „Bruneros“ pavaldūs darbuotojai dirba maisto gamybos padalinyje. Darbui pataisos namuose jie pasitelkia nuteistuosius per valstybės įmonę „Mūsų amatai“, kurie atsiunčia suinteresuotus darbu nuteistuosius. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nėra įtrauktas V. R., todėl jis nėra pavaldus VšĮ „Bruneros“. Pabrėžė, kad pareiškėjo skunde nurodomų aplinkybių trečiasis suinteresuotas asmuo negali nei patvirtinti, nei paneigti. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas neįrodė atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų. Taip pat, VšĮ „Bruneros“ teigimu, teismo sprendimas šioje byloje neturės jokios įtakos trečiojo suinteresuoto asmens teisėms ir pareigoms, todėl VšĮ „Bruneros“ neturėtų būti laikoma trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė kalėdamas Marijampolės PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 27 d. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo laikotarpiu 8 būrio 2-oje gyvenamojoje patalpoje nebuvo užtikrinta minimali teisės aktais garantuojama ploto norma.

Pareiškėjas nurodė, kad ginčo laikotarpiu jam nebuvo užtikrintas teisės aktais nustatytas minimalus gyvenamųjų patalpų plotas.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 111.1 punkte (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 21 d.) buvo nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Analogiška ploto norma reglamentuota ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (toliau – Įsakymas dėl minimalaus ploto) 2.1 punkte.

Atsakovės atstovo į bylą pateiktais duomenimis (b. l. 34–36), pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko 2-ojo būrio 206 kambaryje, kurio plotas 36,00 kv. m ir kuriame ginčo laikotarpiu gyveno 10–11 nuteistųjų, todėl pareiškėjui ginčo laikotarpiu teko nuo 3,27 kv. m iki 3,60 kv. m ploto. Teismas sprendžia, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo teisė į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte ir Įsakymo dėl minimalaus ploto 2.1 punkte nustatytą vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamųjų patalpų plotą nebuvo pažeista.

Pareiškėjo teigimu, jis kreipėsi dėl pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys programą, tačiau toks vertinimas jam nebuvo atliktas. Taip pat teigė, jog jam atvykus į pataisos namus nebuvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. V-313 „Dėl Individualaus socialinės reabilitacijos plano formos ir jo rengimo metodikos patvirtinimo“ 16 punkte nustatyta, kad per vieną mėnesį nuo naujai į pataisos įstaigą atvykusio nuteistojo paskyrimo į nuteistųjų būrį dienos atliekamas nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas. Atsižvelgiant į taikytos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos rezultatus nustatomi kintamieji kriminogeniniai poreikiai, turintys įtakos nusikalstamo elgesio rizikai, parenkamos prevencinės ir / ar intervencinės socialinės reabilitacijos priemonės ir šia informacija papildomas individualus socialinės reabilitacijos planas. Atsakovės atstovas nurodė, kad V. R. į Marijampolės pataisos namus atvyko 2020 m. vasario 25 d., tačiau dėl žmogiškųjų resursų trūkumo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pareiškėjui buvo atliktas 2020 m. rugsėjo 16 d. (b. l. 128–134). 2020 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN direktorių su prašymu išduoti pažymą apie anksčiau atliktą nusikalstamos rizikos vertinimą pagal OASys programą. 2020 m. rugsėjo 24 d. Marijampolės PN atsakė, jog pareiškėjo prašymas nebus nagrinėjamas, nes jo turinys neaiškus (b. l. 26, 27). 2020 m. rugsėjo 28 d. pareiškėjas raštu prašė pakartotinai atlikti nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą. Jam buvo paaiškinta, jog pakartotinai vertinimas bus atliktas ne anksčiau kaip po 6 mėnesių (b. l. 32, 33). Teismo vertinimu, tai, jog, pareiškėjui atvykus į Marijampolės PN nebuvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodiką, laikytina pažeidimu.

Pareiškėjas nurodė, kad dirbo valgykloje be išeiginių dienų, iš jo algos atskaičiuoja kalėjimų fondas, o ne „Sodra“. Tvirtino, kad darbo sąlygos yra blogos, nehigieniškos, o administracija per mėnesį skiria 1 litrą indų ploviklio ir keletą kempinių.

Marijampolės PN atsiliepime nurodė, jog už dirbančių valgykloje nuteistųjų įdarbinimą atsakinga VšĮ „Bruneros“. VšĮ „Bruneros“ atsiliepime tvirtino, jog VšĮ „Bruneros“ organizuoja ir teikia nuteistųjų maitinimo paslaugas, pasireiškiančias maisto gamyba bei pagaminto maisto tiekimu. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad tarp Kybartų pataisos namų (dabar – Marijampolės PN Kybartų sektorius) ir VšĮ „Bruneros“ 2019 m. vasario 8 d. buvo sudaryta Maitinimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 3/20-8, kuria VšĮ „Bruneros“ įsipareigojo teikti įstaigos nuteistųjų (suimtųjų) maitinimo paslaugas (b. l. 75–82). Maitinimo paslaugos teikimui VšĮ „Bruneros 2019 m. gegužės 3 d. sudarytos patalpų, kito ilgalaikio turto ir ūkinio inventoriaus nuomos sutarties Nr. 27/10-42 pagrindu buvo perduotos maisto ruošimo ir gaminimo patalpos (b. l. 97–104). Pagal byloje esančius VšĮ „Bruneros“ ir Marijampolės PN darbo laiko apskaitos žiniaraščius nustatyta, kad V. R. dirba Marijampolės PN (duomenys neskelbtini) (b. l. 105–114, 121–126), todėl už pareiškėjo darbo laiką ir sąlygas yra atsakingi Marijampolės PN. V. R. Marijampolės PN (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2020 m. balandžio 15 d. 

Pagal BVK 111 straipsnį, darbas yra viena iš nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pataisos priemonių. Kaip pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje, šios pataisos priemonės pagrindinis tikslas – paruošti asmenį integracijai į visuomenę bei išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis (LVAT 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1396/2011). Nuteistųjų darbas yra esminis nuteistųjų laisvės atėmimu resocializacijos elementas ir turi didelę reikšmę jų pataisos procese (LVAT 2012 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1956/2012). Aiškindamas BVK antrojo skirsnio normas Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad nuteistųjų mokamas ir nemokamas darbas yra jiems privalomas. Nuteistiesiems dirbant mokamą ir nemokamą darbą yra numatytos tokio darbo paskyrimo alternatyvos, priklausančios nuo pataisos įstaigos administracijos valios parinkti nuteistajam vienokį arba kitokį darbą, atsižvelgiant į nuteistųjų darbingumą, jų turimą kvalifikaciją (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-1898/2013, 2013 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1449/2013).

BVK 128 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip aštuonių valandų darbo diena. Darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą nustato pataisos įstaigos direktorius, vadovaudamasis BVK 117 straipsnio nuostatomis. Nuteistiesiems suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę. Nuteistieji negali būti skiriami dirbti švenčių ir poilsio dienomis, išskyrus darbo įstatymuose nustatytus atvejus. Nepertraukiamai veikiančiose įmonėse, atskiruose cechuose, baruose, darbuose, kur yra pertraukiamasis darbo dienos (pamainos) režimas, taip pat darbuose, kur dėl techninių gamybos sąlygų negalima laikytis nuteistiesiems nustatytos kasdieninės ar kassavaitinės darbo trukmės, vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis, galima taikyti suminę darbo laiko apskaitą. Nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbą poilsio arba švenčių dienomis, suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba šios dienos pridedamos prie atostogų (BVK 128 straipsnio 2–3 dalys).

Nuteistųjų darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (BVK 131 straipsnio 1 dalis). Pagal Nuteistųjų laisvės atėmimu darbo apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228 „Dėl Nuteistųjų laisvės atėmimu darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 4 punktą, suimtiesiems ir nuteistiesiems, dirbantiems nuolatinius konkrečios apimties ilgalaikius darbus, mokama mėnesinė alga. Mėnesinę algą nustato laisvės atėmimo vietų ar valstybės įmonių prie pataisos įstaigų vadovai, taikydami koeficientus, kurie nustatomi pagal darbų rūšis (2 priedas). Darbo užmokesčio koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydis. Mėnesinė alga apskaičiuojama atitinkamą koeficientą dauginant iš minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Pagal Aprašo 11 punktą, už viršvalandinį ir nakties darbą suimtajam ir nuteistajam mokama ne mažiau kaip pusantro jo darbo užmokesčio. Darbo užmokestis apima nustatytą valandinį tarifinį atlygį (mėnesinę algą) ir visus papildomus uždarbius, įvairiais būdais tiesiogiai išmokamus už atliktą darbą. Nuteistiesiems, kurie įtraukiami į darbą poilsio ar švenčių dienomis, suteikiamas poilsis kitomis dienomis arba šios dienos pridedamos prie atostogų (12 punktas).

Iš byloje esančių darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir darbo grafikų matyti, kad V. R. (duomenys neskelbtini)  dirbo 2020 m. balandžio mėnesį 10 dienų po 4 valandas, jam buvo suteiktos 6 poilsio dienos, viršvalandžių nedirbo; 2020 m. gegužės mėnesį dirbo 20 dienų po 4 valandas, jam buvo suteikta 11 poilsio dienų, viršvalandžių nedirbo; 2020 m birželio mėnesį dirbo 21 dieną po 4 valandas, jam buvo suteiktos 9 poilsio dienos, viršvalandžių nedirbo; 2020 m. liepos mėnesį dirbo 22 dienas po 4 valandas, jam buvo suteiktos 9 poilsio dienos, viršvalandžių nedirbo; 2020 m. iki rugpjūčio 14 d. (ginčo laikotarpio pabaigos) pareiškėjas dirbo 9 dienas, jam buvo suteiktos 5 poilsio dienos, viršvalandžių nedirbo.

Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad pareiškėjas dirbo poilsio dienomis: 2020 m. balandžio 19, 26 dienomis; 2020 m. gegužės 1, 10, 24 dienomis; 2020 m. birželio 7, 21, 24, 28 dienomis; 2020 m. liepos 5, 6, 12, 19, 26 dienomis; iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. (ginčo laikotarpio pabaigos) – 2020 m. rugpjūčio 9 d. Visos šios dienos buvo kompensuotos suteikiant pareiškėjui poilsio dienas kitomis dienomis. 

Pagal BVK 132 straipsnio 1 dalį, iš nuteistųjų darbo užmokesčio į pataisos įstaigose sudaromą socialinės paramos nuteistiesiems fondą atskaitoma: atvirose kolonijose – dešimt procentų, pataisos namuose, laisvės atėmimo vietų ligoninėse ir kalėjimuose – dvidešimt penki procentai, iš nepilnamečių nuteistųjų, išskyrus atliekančius bausmę atviroje kolonijoje, – dvidešimt procentų bendros darbo užmokesčio sumos. Šios išskaitos nedaromos iš darbo užmokesčio dalies, priskaičiuotos už nustatytų išdirbio normų viršijimą, ir premijų. Socialinės paramos nuteistiesiems fondo sudarymo ir jo lėšų naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išskaitų, iš bendros darbo užmokesčio sumos, išskyrus atviras kolonijas, atskaitomi penki procentai į nuteistojo neliečiamąją asmeninės sąskaitos dalį, kurios naudoti nuteistasis neturi teisės. Ypatingais atvejais bausmės atlikimo metu pataisos įstaigos direktoriaus leidimu nuteistasis gali panaudoti pinigus, turimus neliečiamojoje asmeninės sąskaitos dalyje. Likusi šioje sąskaitoje pinigų suma nuteistajam išduodama tik paleidimo iš pataisos įstaigos metu. Atlikus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas išskaitas, iš likusios uždirbtos sumos atskaitoma pagal vykdomuosius raštus ir kitus vykdomuosius dokumentus Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (3 dalis).

Iš byloje pateiktų atsiskaitymo lapelių matyti, kad V. R. yra atskaitoma pagal vykdomuosius raštus, 25 procentai į socialinės paramos nuteistiesiems fondą, 5 procentai į neliečiamą pareiškėjo sąskaitos dalį (b. l. 10–13). Taigi teismas konstatuoja, jog Marijampolės PN visus atskaitymus iš pareiškėjo darbo užmokesčio atlieka pagal BVK nustatytą tvarką.

Teismas konstatuoja, kad byloje esantys darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, jog pareiškėjui darbas poilsio dienomis buvo kompensuotas suteikiant poilsio dienas kitomis dienomis. Pareiškėjo darbo valandų skaičius neviršijo teisės aktuose nustatyto 8 val. darbo laiko trukmės per dieną, nes dirbo tik po 4 val. per dieną, viršvalandžių nedirbo. Pareiškėjo pateikti atsiskaitymo lapeliai ir atsakovės atstovo pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjui buvo mokamas darbo užmokestis pagal išdirbtų dienų ir valandų skaičių. Atsiskaitymo lapelių ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenys sutampa, todėl teismui nekyla abejonių, jog darbo užmokestis pareiškėjui apskaičiuojamas ir išmokamas teisingai.

Byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas dėl, jo manymu, netinkamų darbo sąlygų ar netinkamo apmokėjimo už darbą teikė Marijampolės PN pretenzijas ar prašymus. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo argumentus dėl nesuteiktų poilsio dienų, neapmokėjimo už viršvalandinį darbą ir neteisingų atskaitymų iš jo darbo užmokesčio atmeta kaip nepagrįstus.

Pareiškėjas tvirtino, kad jam neužteko išduodamo indų ploviklio ir kempinėlių, nebuvo šiukšlių dėžės. Atsakovės atstovas dėl šių aplinkybių jokių paaiškinimų ir įrodymų nepateikė, todėl teismas šias aplinkybes vertina pareiškėjo naudai. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016, 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015, kt.; taip pat žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą byloje Grigoryevskikh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 22/03), 2004 m. balandžio 6 d. sprendimą byloje Ahmet Özkan ir kiti prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 21689/93).

Pareiškėjas prašė priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė papildomą diskomfortą, nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, skausmą, reputacijos pablogėjimą. Pažymėtina, kad byloje nėra objektyvių duomenų apie nustatytų pažeidimų galimai pareiškėjui sukeltus fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimus, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Vis dėlto teismui nekyla abejonių, kad dėl byloje nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, papildomą diskomfortą, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008).

Įvertinęs byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, byloje esančią asmens sveikatos istoriją (b. l. 137–144), teismas nenustatė, jog ginčo laikotarpiu fiksuoti pareiškėjo sveikatos sutrikimai galėtų būti siejami su nustatytais pažeidimais. Darytina išvada, kad, nesant kitų duomenų apie šių pažeidimų pareiškėjo sveikatai sukeltas neigiamas pasekmes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitiktis teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo V. R. skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista V. R. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Marijampolės pataisos namuose sąlygas.

Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja