Civilinė byla Nr.2S-855-656/2013

Teisminio proceso Nr.2-01-3-09108-2012-9

               Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.2.; 122.4.; 129.17.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų (apeliantų) A. S. ir S. S. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo ir atidalinto turto naudojimosi tvarkos nustatymo, suinteresuoti asmenys A. S., S. S..

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti skolininko A. S. turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine S. S., padalinti turtą lygiomis dalimis ir nustatyti naudojimosi turtu tvarką: A. S. naudojasi kambariais, kadastriniame plane pažymėtais Nr. 7-6, 7-9 bei garažu, kadastriniam plane pažymėtu Nr. G-15; S. S. naudojasi kambariais, kadastriniame plane pažymėtais Nr, 7-4, ir 7-8, bei pagalbine patalpa Nr. 7-7; sutuoktiniai S. S. ir A. S. bendrai naudojasi prieškambariais, kadastriniams plane pažymėtais Nr. 7-1 ir 7-5, virtuve, kadastriniame plane pažymėta Nr. 7-2, vonios ir tualeto kambariu, kadastriniams plane pažymėtu Nr. 7-3.

Suinteresuotas asmuo A. S. su pareiškimu sutiko iš dalies. Suinteresuotas asmuo nesutiko dėl turto padalijimo lygiomis dalimis, su pareiškėjo prašoma nustatyti naudojimosi turtu tvarka.

Suinteresuotas asmuo S. S. atsiliepimo į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 4 d. nutartimi prašymą tenkino.

Nustatė, kad skolininkui A. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso  ½ dalis 4-ių kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis garažo, esančio (duomenys neskelbtini).

Nustatė, kad S. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis 4-ių kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei ½ dalis garažo, esančio (duomenys neskelbtini).

Nustatė, kad S. S. naudojasi buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambariais, plane pažymėtais indeksais 7-4 ir 7-8, turinčiais 27,99 kv.m. ploto, bei pagalbine patalpa 7-7, turinčia 4,69 kv.m. ploto, o A. S. naudojasi buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambariais, plane pažymėtais indeksais 7-6 ir 7-9, turinčiais 28,88 kv.m. ploto bei garažu, esančiu (duomenys neskelbtini), turinčiu 19,44 kv.m. .

Nustatė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos, plane pažymėtos 7-1 ir 7-5 (12,83 ir 4,36 kv. m. ploto koridorius), 7-2 (14,20 kv. m. ploto virtuvė), 7-3 (4,02 kv. m. ploto vonia ir tualetas), paliekami bendram naudojimui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Suinteresuoti asmenys atskiraisiais skundais prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį pakeisti, nustatant turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje tokia tvarka: 1/3 turto atitenka A. S., o 2/3 – S. S. pagal jų prašomą naudojimosi tvarką:

Nustatyti A. S. naudotis kambariu, kadastriniame plane pažymėtu 7-6;

Nustatyti S. S. su dukra naudotis kambariais, kadastriniame plane pažymėtais Nr. 7-4, 7-8, 7-9 bei pagalbine patalpa Nr. 7-7:

Nustatyti abiems sutuoktiniams bendrai naudotis prieškambariais, kadastriniame plane pažymėtais Nr. 7-1 ir 7-5, virtuve, kadastriniame plane pažymėta Nr. 7-2, vonios ir tualeto kambariu, kadastriniame plane pažymėtu Nr. 7-3, bei garažu, kadastriniame plane pažymėtu Nr. G-15.

Atskirieji skundai grindžiami argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Teismas neatsižvelgė į tai, kad sutuoktiniai gyvena atskirai, faktiškai yra išsiskyrę, sutuoktinė su dukra gyvena ginčo bute, viena moka komunalinius mokesčius, butą išlaiko. Sutuoktiniams santuokoje įgyjant butą, didžiąją dalį jo kainos bei už remonto darbus sutuoktinė mokėjo iš asmeninių lėšų, todėl butas negalėjo būti padalintas lygiomis dalimis.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 d.).

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, atskirųjų skundų argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, tinkamai aiškino ir taikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis V. M. vykdo vykdomąjį dokumentą Nr. DJ-2307, išduotą Vilniaus miesto 15-ojo notarų biuro dėl 242 423 Lt skolos išieškojimo iš skolininko A. S. išieškotojo A. B. naudai. Antstolis areštavo skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine S. S. priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 2012-05-15 patvarkymu pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo (b.l. 3).

Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis skolininko ir jo sutuoktinės lygiomis turto dalimis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Apeliantų tvirtinimu, byloje pateikti įrodymai leidžia nukrypti nuo CK 3.117 straipsnyje nustatyto sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nes sutuoktiniai gyvena atskirai, faktiškai yra išsiskyrę, sutuoktinė su dukra gyvena ginčo bute, viena moka komunalinius mokesčius, butą išlaiko, o sutuoktinis nuomojasi kitą būstą. Tačiau apeliantų nurodytos aplinkybės nepagrįstos įrodymais (CPK 178). Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad sutuoktiniai faktiškai yra išsiskyrę, gyvena skyrium. Tiek sutuoktinių, tiek jų pilnametės dukros gyvenamoji vieta deklaruota bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Nepateikti įrodymai, kad S. S. viena mokėjo komunalinius mokesčius ar suinteresuoti asmenys būtų sudarę vedybų (povedybinę) sutartį. Dalijamas nekilnojamasis turtas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas  kaip bendroji jungtinė nuosavybė.

Suinteresuotų asmenų tvirtinimu, santuokoje įgyjant butą, didžiąją dalį jo kainos bei už remonto darbus iš asmeninių lėšų (80.000 Lt), gautų pagal dovanojimo sutartis, sumokėjo sutuoktinė, kas taip pat leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo nustatant turto dalis. Apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus pripažįsta nepagrįstais ir neįrodytais.

Byloje pateikta 1998 m. gruodžio 15 d. pinigų dovanojimo sutartis, pagal kurią M. K. dovanoja savo dukrai S. S. 40.000 Lt sumą buto įsigijimui bei 2001 m. sausio 8 d. dovanojimo sutartis, pagal kurią M. K. dovanoja  S. S. 40.000 Lt sumą (b.l. 61, 62). Dovanojimo sutartys sudarytos galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui, kurio 282 straipsnio 3 dalis nustatė, kad pinigų, kurių suma didesnė kaip trisdešimt tūkstančių litų, dovanojimo sutartys turi būti rašytinės formos ir notariškai patvirtintos. Apeliantų pateiktos dovanojimo sutartys nėra notariškai patvirtintos, t.y. neatitinka įstatymų reikalavimų, todėl lėšų dovanojimo faktas nėra pagrįstas leistinais įrodymais (CPK 177 str. 3 d.).

Dėl aptartų aplinkybių pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nustatytą skolininko turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje,  nėra pagrindo keisti ir teismo nustatytos atidalinto turto naudojimosi tvarkos.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, ją keisti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

              Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                        Andrius Ignotas