Civilinė byla Nr. e2A-604-933/2022
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00203-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.1.5.1.2.1; 2.6.10.5.1; 2.6.11.10
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės, Antano Rudzinsko ir Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ąžuolas LT“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos Vytauto Didžiojo universiteto ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ąžuolas LT“ dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Vytauto Didžiojo universitetas (toliau – ir VDU) ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ąžuolas LT“ 231 690 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ieškovė organizavo viešąjį elektroninį aukcioną, kuriame buvo parduodamas ieškovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas – patalpos, unikalus Nr. 1996-7026-8010:0004, esančios – Taikos pr. 123, Kaune (toliau – ir Patalpos), ir kuris vyko 2019 m. lapkričio 29 d.–2019 m. gruodžio 2 d. Aukciono laimėtoja buvo išrinkta atsakovė, pasiūliusi didžiausią perkamo turto kainą, t. y. 1 051 000 Eur. Tarp šalių 2020 m. sausio 31 d. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria ieškovė pardavė, o atsakovė nupirko minėtas patalpas už 1 051 000 Eur kainą (toliau – ir Sutartis). Atsakovės aukciono metu sumokėtas 20 000 Eur garantinis įnašas buvo įskaitytas į daikto kainą, o likusią kainos dalį – 1 031 000 Eur – atsakovė turėjo sumokėti per 30 dienų nuo Sutarties pasirašymo dienos. Šalys susitarė, kad nuosavybės teisė į patalpas bus perduodama atsakovei po to, kai ši sumokės visą sutartą Patalpų kainą. Atsakovė nustatytu terminu Patalpų kainos nesumokėjo ir 2020 m. kovo 12 d. pranešimu informavo ieškovę, kad atsakovės kreditorius sustabdė kreditavimo procesą, todėl atsakovė atsisako įsigyti aukcione laimėtą turtą. Notaras 2020 m. balandžio 17 d. išdavė liudijimą apie Sutarties nutraukimą. Nutraukus Sutartį, kaip numatyta Sutarties 12.3 punkte, ieškovė 2020 m. gegužės 4 d. grąžino atsakovei jos sumokėtą garantinį įnašą (20 000 Eur), atskaičius ieškovės priskaičiuotus delspinigius (10 310 Eur), t. y. 9 690 Eur. Buvo surengtas naujas viešas aukcionas Patalpoms parduoti, kuris vyko 2020 m. liepos 23 d.–2020 m. liepos 24 d. ir kuriame tos pačios Patalpos buvo parduotos už didžiausią pasiūlytą 809 000 Eur kainą. 2020 m. rugpjūčio 20 d. buvo sudaryta notarinė pirkimo–pardavimo sutartis su naujuoju pirkėju.
3. Ieškovės teigimu, atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, t. y. neįvykdė Sutartyje numatyto įsipareigojimo sumokėti daikto kainą, jos kaltė preziumuojama. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė žalą, kurią sudaro negautos pajamos, kurias ieškovė būtų gavusi, jeigu nebūtų buvę atsakovės neteisėtų veiksmų. Skirtumas tarp turto kainos, kurios nesumokėjo atsakovė (1 051 000 Eur), ir naujame aukcione parduoto turto kainos (809 000 Eur) yra 242 000 Eur, tai ir sudaro ieškovės negautas pajamas (nuostolius). Jei atsakovė būtų įvykdžiusi Sutartyje numatytą įsipareigojimą ir sumokėjusi daikto kainą, ieškovė nebūtų patyrusi nuostolių. Esant visoms būtinoms sąlygoms, atsakovei turi būti taikoma civilinės atsakomybė ir iš jos priteisiami ieškovės patirti nuostoliai. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovei negrąžinta 10 310 Eur dalis garantinio įnašo kaip delspinigiai, ši suma iš dalies dengia patirtus nuostolius, ieškovė jos patirtų nuostolių dydį (242 000 Eur) sumažino pasilikto garantinio įnašo suma (10 310 Eur) ir iš atsakovės prašė priteisti 231 690 Eur nuostolių atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovei VšĮ VDU iš atsakovės UAB „Ąžuolas LT 231 690 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (231 690 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 713 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė organizavo Patalpų aukcioną, vadovaudamasi VDU rektoriaus 2019 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 606 patvirtintu VDU organizuojamų elektroninių aukcionų, kuriuose parduodamas nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas, vykdymo informacinių technologijų priemonėmis tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas arba 2019 m. aprašas). Aprašas privalomas Aukciono organizatoriui, Aukciono dalyviams ir potencialiems Aukciono dalyviams (Aprašo 3 punktas). Pagal Aprašo 45 punktą, įstatymų nustatytos formos turto pirkimo–pardavimo sutartis su aukciono laimėtoju turi būti sudaryta per 60 dienų nuo pardavimo aukcione vykdymo dienos. Aprašo 49 punkte įtvirtinti reikalavimai turto pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygoms, tarp jų: turto pirkimo–pardavimo sutartyje turi būti nurodyta aukciono laimėtojo atsakomybė ir teisinės pasekmės už sutarties (sutarčių) sąlygų nevykdymą arba netinkamą vykdymą (Aprašo 49.4 punktas). Pagal Aprašo 49.6 punktą, turto pirkimo–pardavimo sutartyje turi būti nurodyta sutarties (sutarčių) nutraukimo atvejai, tarp kurių yra galimybė vienašališkai ne teismo tvarka nutraukti turto pirkimo–pardavimo sutartį, jeigu aukciono laimėtojas per sutartyje nustatytą terminą arba per papildomai nurodytą laiką neįvykdo sutarties sąlygų, nesumoka pirkimo kainos ir pradinės įmokos skirtumo sumos ir (ar) delspinigių. Nutraukus turto pirkimo–pardavimo sutartį dėl aukciono laimėtojo kaltės, aukcione parduotas turtas grąžinamas aukciono organizatoriui, o pirkėjui grąžinama jo sumokėta pirkimo kainos dalis kartu su pradine įmoka, atskaičius aukciono organizatoriaus patirtus nuostolius, įskaitant netesybas. Aukciono organizatorius turi teisę reikalauti iš aukciono laimėtojo padengti naujo aukciono rengimo išlaidas ir kainų skirtumą, jeigu naujame aukcione turtas ir kiti nekilnojamieji daiktai buvo parduoti už mažesnę kainą negu ta, kurią būtų turėjęs sumokėti aukciono laimėtojas.
6. Teismas nustatė, kad šalys sudarė Sutartį, kuria ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrės 2018 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. V-832 „Dėl sprendimo dėl viešosios įstaigos Vytauto Didžiojo universiteto vykdomų nekilnojamojo turto pardavimo sandorių priėmimo“ ir Aprašo nuostatomis, pardavė, o atsakovė, laimėjusi aukcioną, nuosavybės teise nupirko Patalpas. Aukciono laimėtojo atsakomybę (t. y. atsakovės) ir teisines pasekmes už Sutarties sąlygų nevykdymą šalys aptarė Sutarties 12.3 punkte. Pagal šį Sutarties punktą pirkėjui nustatytu terminu nesumokėjus likusios daikto kainos ir nustatyta tvarka pardavėjui vienašališkai nutraukus Sutartį, „pirkėjui grąžinamos sumokėtos pagal Sutartį pinigų sumos (įskaitant garantinį įnašą), atskaičius pardavėjo patirtus nuostolius“.
7. Teismas nurodė, kad ne tik tarp šalių sudaryta Sutartis kartu su Aprašo nuostatomis, bet ir įstatyme įtvirtinta daiktų pirkimo aukciono būdu kaip sandorio esmė lemia, jog aukcioną laimėjęs dalyvis įsipareigoja nupirkti aukcione laimėtą turtą ir per nustatytą terminą sumokėti daiktų kainą, o šią pareigą pažeidęs be svarbių priežasčių turi padengti nuostolius. Teismas konstatavo, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus: pasiūliusi didžiausią turto kainą ir laimėjusi aukcioną, aukciono protokole patvirtinusi, kad su Aprašu ir aukciono sąlygomis yra susipažinusi ir įsipareigoja jas vykdyti, sudariusi su ieškove Sutartį, kuria patvirtino, kad turi reikiamas finansines galimybes prisiimti įsipareigojimus pagal Sutartį ir gali vykdyti iš Sutarties kylančius įsipareigojimus (Sutarties 9.19 punktas), nesumokėjo Patalpų kainos, dėl ko Sutartis buvo nutraukta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis). Atsakovės kaltė preziumuojama.
8. Pasisakydamas dėl atsakovės argumentų, kad naujasis aukcionas faktiškai vyko kitokiomis sąlygomis, negu pirmasis, ir antrajame aukcione didžiausios pasiūlytos kainos dydį sąlygojo nuo atsakovės nepriklausantys veiksniai, kurių nebuvo pirmojo aukciono vykdymo metu, teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 karantiną paskelbė nuo 2020 m. kovo 16 d., Pasaulio sveikatos organizacija koronaviruso protrūkį paskelbė pandemija 2020 m. kovo 11 d. Dėl to, anot teismo, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti, kad COVID-19 pandemija ribojo Sutarties pareigų įgyvendinimą. Atsakovė yra juridinis asmuo, savo srities profesionalas, kuriam dalyvavimas viešame aukcione neturėtų būti naujiena, todėl nepranešimas atsakovei apie viešai skelbiamą naują elektroninį aukcioną patalpoms parduoti nagrinėjamu atveju laikytinas formaliu CK 6.422 straipsnio 2 dalies pažeidimu. Teismas iš esmės pritarė ieškovės argumentams, kad tokie skirtumai tarp pirmojo (Nr. 179831) ir antrojo (Nr. 192441) aukciono, kaip nustatytas garantinio įnašo dydis (pirmojo aukciono – 20 000 Eur, antrojo – 25 000 Eur), registravimo mokestis (pirmojo aukciono – netaikomas, antrojo – 100 Eur negrąžinamas registravimo mokestis), kai parduodamas apie milijono eurų vertės turtas, negali būti vertinami kaip nepalankūs aukciono dalyviams ir mažinti jų skaičių. Teismas pažymėjo, kad tiek pirmajame, tiek antrajame aukcione buvo skelbiama ta pati pradinė parduodamo nekilnojamojo turto objekto kaina, t. y. 786 000 Eur. Tiek vienu, tiek kitu atveju visos kainos sumokėjimas susietas su kredito įstaigos garantija ar kredito sutartimi, todėl nėra pagrindo teigti, kad 2020 m. aprašo pakeitimai yra nepalankūs aukciono dalyviams. Teismo vertinimu, trumpesnė antrojo aukciono trukmė vasaros laiku nelaikytina priežastimi, dėl kurios ieškovė gavo mažesnę kainą, nes atsakovė neįrodė tarpusavio koreliacijos tarp aukciono trukmės ir jo dalyvių skaičiaus, o tik pateikė savo subjektyvią nuomonę šiuo aspektu. Teismas konstatavo, kad atsakovė kaltės prezumpcijos nepaneigė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis).
9. Teismas nustatė, kad ieškovė, sudariusi Sutartį su atsakove, turėjo realias galimybes gauti nustatytą Patalpų kainą – 1 051 000 Eur. Naujai surengto aukciono laimėtojui tos pačios Patalpos buvo parduotos už mažesnę kainą, t. y. 809 000 Eur. Skirtumas tarp kainos, kurios nesumokėjo atsakovė, ir naujajame aukcione parduotų Patalpų kainos yra 242 000 Eur. Tokios aplinkybės, anot teismo, suponuoja išvadą, kad ieškovė patyrė realių nuostolių, t. y. negavo 242 000 Eur pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
10. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė neįvykdė Sutartyje numatytos pareigos sumokėti daikto kainą, o ieškovė patyrė dėl to nuostolių, t. y. negavo 242 000 Eur pajamų, teismas padarė išvadą, jog tarp atsakovės veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
11. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė iš pervesto 20 000 Eur garantinio įnašo yra negrąžinusi atsakovei priskaičiuotos delspinigių sumos – 10 310 Eur, ir pritardamas ieškovės argumentams, jog ši delspinigių suma iš dalies dengia ieškovės patirtus nuostolius, ieškovės patirtų nuostolių dydį sumažino pasilikto garantinio įnašo priskaičiuotų delspinigių suma ir iš atsakovės ieškovei priteisė 231 690 Eur (1 051 000 - 809 000 – 10 310) nuostolių atlyginimą (Sutarties 12.3 punktas).
12. Teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas taikyti aukciono laimėtojo atsakomybę ir konkrečias teisines pasekmes atsakovei nustatytu terminu nesumokėjus aukcione įsigyto turto kainos nepatenka į CK 1.125 straipsnio 3 dalies taikymo sritį. Ieškiniu nėra ginčijamos konkurso sąlygos, vykusios procedūros ar kurių nors dalyvavusių jame asmenų veiksmai, aukciono organizatoriaus priimti ar nepriimti sprendimai ir pan. Vadinasi, nagrinėjamo ginčo atveju CK 1.125 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto sutrumpinto vienio mėnesio ieškinio senaties termino taikyti nėra pagrindo, o CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto termino ieškovė nėra praleidusi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. Atsakovė UAB „Ąžuolas LT“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
13.1. Sistemiškai ir lingvistiškai aiškinant Aprašo 49.4 ir 49.6 punktų nuostatas, darytina išvada, kad aukciono laimėtojo atsakomybė ir teisinės pasekmės už sutarties nevykdymą, įskaitant ir aukciono organizatoriaus teisę reikalauti kainų skirtumo, turi būti aptarta pirkimo–pardavimo sutartyje. Iš Sutarties 12.3 punkto akivaizdu, kad šalys atsisakė pirkėjos teisės reikalauti iš aukciono laimėtojos padengti kainų skirtumą, jeigu naujame aukcione turtas būtų parduotas už mažesnę kainą negu ta, kurią būtų turėjusi sumokėti aukciono laimėtoja. Būtent šių sąlygų, kurios yra įtvirtintos Aprašo 49.4 ir 49.6 punktuose, šalys sąmoningai neįtraukė į Sutartį, taip išreiškė tarpusavyje suderintą valią netaikyti vienos iš pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo sankcijų – aukciono organizatoriaus teisės reikalauti iš atsakovės padengti aukcionų kainų skirtumus. Tai patvirtino atsakovės vadovas R. N., duodamas paaiškinimus 2021 m. gruodžio 1 d. teismo posėdyje. Byloje esantis šalių susirašinėjimas patvirtina, kad šalys derino pozicijas Sutarties sudarymo ir nutraukimo klausimais, ne kartą aptarė sankcijų (delspinigių) dydžio klausimus, tačiau ieškovė nereikalavo įtraukti į Sutartį sąlygos dėl kainų skirtumo apmokėjimo. Šalių susitarimą modifikuoti Apraše nustatytas pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas patvirtina ir tai, kad Sutarties 12.3 punkte įtvirtinta ieškovės pareiga grąžinti atsakovei garantinį įnašą, nors tokia ieškovės teisė aukciono taisyklėse ar Apraše nėra nurodyta. Kadangi šalys dėl esminių sąlygų susitarė Sutartyje, teismas nepagrįstai taikė aukcioną reglamentuojančias bendrąsias teisės normas ir Aprašo nuostatas.
13.2. Pagal CK 6.422 straipsnio 2 dalį aukciono organizatorius turi pareigą pranešti nesąžiningam pirkėjui apie naujo aukciono rengimą, jeigu aukciono organizatorius pageidauja pasinaudoti teise reikalauti kainų skirtumo. Tokia pareiga nustatyta tam, kad kainos nesumokėjęs pirkėjas turėtų galimybę įvertinti naujojo aukciono rengimo pasekmes (pavyzdžiui, mažesnės kainos gavimo tikimybę) ir ginti savo teises, siekdamas nepatirti neigiamų finansinių padarinių. Ieškovė per protingą terminą nepranešė atsakovei, kad nusprendė rengti naują aukcioną, todėl ieškovė prarado CK 6.422 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisę reikalauti sumokėti kainų skirtumą.
13.3. Analogiško pobūdžio byloje suformuota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, kad sprendžiant reikalavimus dėl kainų skirtumo priteisimo iš nesąžiningo pirkėjo, turi būti konstatuota, jog abu aukcionai vyko tapačiomis (analogiškomis) sąlygomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-141-236/2019). Atsakovė byloje įrodinėjo, kad antrasis aukcionas faktiškai įvyko kitokiomis sąlygomis negu pirmasis aukcionas, t. y. aukcionai organizuoti pagal skirtingo turinio aprašus, skyrėsi garantinio įnašo dydžiai, aukciono trukmė, antrasis aukcionas vyko prasidėjus pasaulinei pandemijai dėl COVID-19, kai rinkoje vyravo neapibrėžtumas, žymiai sumažėjo nekilnojamojo turto sandorių skaičius, antrasis aukcionas vyko praėjus 8 mėnesių laikotarpiui, antrojo aukciono metu atsirado registravimo mokestis, buvo nustatytas trumpesnis sutarties pasirašymo terminas. Visi šie veiksniai palankesni pirmojo aukciono dalyviams ir tuo pačiu didesnės kainos gavimui. Teismas iš esmės nepaneigė fakto, kad šie du aukcionai negali būti vertinami kaip vykdyti tapačiomis sąlygomis.
13.4. Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senaties terminą, nustatytą CK 1.125 straipsnio 3 dalyje. Šis ieškinio senaties terminas taikomas visiems reikalavimams, atsirandantiems iš konkurso rezultatų. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai yra būtent tokie – ieškovė lygina vieno aukciono (konkurso) rezultatus su kito aukciono (konkurso) rezultatais ir šių rezultatų skirtumą siekia prisiteisti iš atsakovės. Ieškovė apie aukcionų rezultatus ir kainų skirtumus sužinojo ne vėliau, nei baigėsi antrasis aukcionas ir buvo surašytas 2020 m. liepos 24 d. Nekilnojamojo turto viešojo aukciono Nr. 192441 protokolas Nr. 2. Ieškinio senaties terminas pasibaigė 2020 m. rugpjūčio 24 d., tačiau ieškovė į teismą kreipėsi tik 2021 m. balandžio 28 d., t. y. tik po 9 mėnesių. Ieškovė senaties termino praleidimo argumentais nepagrindė, pagrindų atnaujinti praleistą senaties terminą nenurodė. Tai sudaro savarankišką ieškinio atmetimo pagrindą (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
14. Ieškovė VšĮ VDU atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus į skundo argumentus:
14.1. Sutartyje nurodyta, kad Patalpos yra parduodamos remiantis Aprašu. Aprašo 49.6 punkte numatyta, kad aukciono organizatorius turi teisę reikalauti iš aukciono laimėtojo padengti naujo aukciono rengimo išlaidas ir kainų skirtumą, jeigu naujame aukcione turtas ar kiti nekilnojamieji daiktai buvo parduoti už mažesnę kainą negu ta, kurią būtų turėjęs sumokėti aukciono laimėtojas. Atsakovė pasirašytinai patvirtino, kad susipažino su Aprašu. Pardavėjos teisė reikalauti atlyginti nuostolius yra minima Sutarties 12.3 punkte, kuris nebuvo modifikuotas pagal šalių susitarimą. Ieškovės teisės reikalauti nuostolių atlyginimo atsisakymas nėra expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) numatytas šalių sudarytoje Sutartyje, apie Aprašo nuostatų negaliojimą taip pat nėra pasisakyta. Ieškovė yra viešoji įstaiga, todėl negali savarankiškai atsisakyti teisės reikalauti nuostolių atlyginimo iš nesąžiningo pirkėjo, nes tai prieštarautų ieškovės teisinei formai, įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintiems tikslams ir tiesiogiai – lokaliniams teisės aktams, t. y. Aprašo 49.6 punktui. Atsakovės vadovas R. N., duodamas paaiškinimus 2021 m. gruodžio 1 d. teismo posėdyje, nepatvirtino ir nenurodė, kad šalys prieš Sutarties pasirašymą derino jos sąlygas dėl atsakomybės ribų ir sąmoningai numatė (susitarė) netaikyti teisės normų dėl kainų skirtumo atlyginimo. Be to, jo paaiškinimai negali būti laikomi patikimu įrodymu, nes jis turi suinteresuotumą bylos baigtimi. Šalių susirašinėjime nebuvo keliamas klausimas dėl atsakovės pareigos padengti aukcionų kainų skirtumą, nes tai buvo iš anksto aptarta ir akivaizdu iš Aprašo nuostatų, kuriomis iki teisminio proceso rėmėsi pati atsakovė.
14.2. Ieškovės nepranešimas atsakovei apie antrąjį aukcioną nepaneigia ieškovės teisės pagal CK 6.422 straipsnio 2 dalį reikalauti sumokėti kainų skirtumą. Apeliantė, kaip anksčiau aukcione dalyvavęs asmuo, galėjo pasidomėti ir sužinoti apie antrojo aukciono rengimą. Ieškovės nepranešimas tiesiogiai atsakovei apie antrojo aukciono rengimą nėra ir negali būti laikomas esminiu procedūriniu pažeidimu. Atsakovė buvo susipažinusi su Aprašo nuostatomis ir žinojo, kad, įvykus antrajam aukcionui, atsakovei reikės padengti kainų skirtumą. Atsakovė neįrodinėjo, kad negali įvykdyti prievolės, t. y. atlyginti žalos, dėl to, jog ieškovė nepranešė apie antrojo aukciono vykdymą.
14.3. Apeliantės nurodytos civilinės bylos Nr. e2A-141-236/2019 aplinkybės iš esmės skiriasi nuo ginčo tarp ieškovės ir atsakovės. Toje byloje ginčo šalys nebuvo sudariusios pirkimo–pardavimo sandorio po aukciono; atsakovė atsisakė įforminti sandorį, nes negavo komercinių bankų finansavimo ir prašė grąžinti garantinio įnašo dalį; ieškovė priėmė sprendimą pripažinti aukcioną neįvykusiu. Apeliantės išvardintos priežastys, neva sudarančios faktiškai kitokias antrojo aukciono sąlygas, yra tik subjektyvus atsakovės situacijos vertinimas, todėl nėra pagrindo laikyti šias prielaidas įrodytomis. 2020 m. apraše iš esmės nepakeistos esminės 2019 m. aprašo nuostatos. 2020 m. apraše nustatytas 30 dienų trumpesnis terminas pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti, registravimo mokesčio negrąžinimas yra nepalankesnės nuostatos tik nesąžiningiems pirkėjams. Garantinio įnašo padidinimas 5 000 Eur neapsunkina turto pardavimo iš esmės, kai turto kaina yra apie 1 mln. Eur. Apeliantė, akcentuodama pirmojo aukciono ilgesnę trukmę, neatsižvelgia į to aukciono laikotarpį patenkančias nedarbo dienas. Antrasis aukcionas įvyko 2020 m. liepos 23 d.–2020 m. liepos 24 d., t. y. kai pandemija Lietuvoje buvo aprimusi ir buvo panaikinti tam tikri žiemą bei pavasarį galioję apribojimai.
14.4. Ieškovė prašė taikyti sutartinę civilinę atsakomybę atsakovei. Šiam reikalavimui taikytinas ne CK 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatytas sutrumpintas vieno mėnesio terminas, o CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris šiuo atveju nėra praleistas.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų
16. Byloje nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 29 d.–2019 m. gruodžio 2 d. vyko ieškovės organizuotas viešasis elektroninis aukcionas Nr. 179831, kuriame buvo parduodamas ieškovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas – patalpos, unikalus Nr. 1996-7026-8010:0004, esančios – Taikos pr. 123, Kaune. Aukciono laimėtoja buvo išrinkta atsakovė, pasiūliusi didžiausią perkamo turto kainą, t. y. 1 051 000 Eur.
17. Šalys 2020 m. sausio 31 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovė (pardavėja), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrės 2018 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. V-832 „Dėl sprendimo dėl viešosios įstaigos Vytauto Didžiojo universiteto vykdomų nekilnojamojo turto pardavimo sandorių priėmimo“ ir VDU organizuojamų elektroninių aukcionų, kuriuose parduodamas nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas, vykdymo informacinių technologijų priemonėmis tvarkos aprašo, patvirtinto VDU rektoriaus 2019 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 606, nuostatomis, pardavė, o atsakovė (pirkėja), laimėjusi aukcioną, nuosavybės teise nupirko Patalpas (Sutarties 2.1 punktas).
18. Atsakovės aukciono metu sumokėtas 20 000 Eur garantinis įnašas buvo įskaitytas į Patalpų kainą, o likusią kainos dalį – 1 031 000 Eur – atsakovė įsipareigojo sumokėti per 30 dienų nuo Sutarties pasirašymo dienos (Sutarties 5.1–5.2 punktai). Šalys susitarė, kad nuosavybės teisė į Patalpas bus perduodama atsakovei po to, kai ši sumokės visą sutartą Patalpų kainą (Sutarties 7.2 punktas).
19. Ieškovė 2020 m. kovo 2 d. raštu informavo atsakovę, kad Patalpų kainos galutinio sumokėjimo termino pabaiga – 2020 m. kovo 2 d., todėl ieškovė, vadovaudamasi Sutarties 5.7 punkto nuostatomis, nuo 2020 m. kovo 3 d. už kiekvieną praleistą sumokėti dieną skaičiuos 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovė paragino atsakovę kuo skubiau atsiskaityti už aukcione įsigytą turtą.
20. Atsakovė nustatytu terminu Patalpų kainos nesumokėjo ir 2020 m. kovo 12 d. pranešimu informavo ieškovę, kad atsakovės kreditorius sustabdė kreditavimo procesą, todėl atsakovė atsisako įsigyti aukcione laimėtą turtą.
21. Notaras 2020 m. balandžio 17 d. išdavė liudijimą, kad pagal Sutarties 12.3 punktą Sutartis yra nutraukta. Nutraukus Sutartį, kaip numatyta Sutarties 12.3 punkte, ieškovė 2020 m. gegužės 4 d. grąžino atsakovei jos sumokėtą garantinį įnašą (20 000 Eur), atskaičius ieškovės priskaičiuotus delspinigius (10 310 Eur), t. y. 9 690 Eur.
22. Ieškovė surengė naują viešą aukcioną Patalpoms parduoti, kuris vyko 2020 m. liepos 23 d.–2020 m. liepos 24 d., ir kuriame tos pačios Patalpos buvo parduotos kitam pirkėjui už jo didžiausią pasiūlytą kainą – 809 000 Eur. 2020 m. rugpjūčio 20 d. sudaryta Patalpų pirkimo–pardavimo sutartis su naujuoju pirkėju. Pastarasis sumokėjo ieškovei visą Patalpų kainą pagal 2020 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartį.
23. Byloje sprendžiamas ginčas dėl nuostolių atlyginimo, t. y. pardavėjos negautų pajamų nutraukus Sutartį su aukciono laimėtoja, šiai atsisakius nupirkti aukcione parduotas Patalpas ir šį turtą kitame aukcione pardavus kitam pirkėjui už mažesnę kainą. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo ieškinys patenkintas, apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad teismas netinkamai įvertino šalių susitarimu išreikštą valią dėl pirkėjos atsakomybės apribojimo, netinkamai aiškino ir taikė įstatymo nuostatą, reglamentuojančią aukciono organizatoriaus pareigą pranešti apie naujo aukciono rengimą, neatsižvelgė į aktualią teismų praktiką ir nepaneigė atsakovės argumentų, kad antrasis aukcionas vyko iš esmės kitokiomis sąlygomis negu pirmasis aukcionas, taip pat netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas.
Dėl ieškinio senaties
24. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), todėl teisėjų kolegija pirmiausia pasisako šiuo ginčo klausimu.
25. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia ne ieškovo materialinės subjektinės teisės išnykimą, o asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Šio teisės instituto tikslas yra dvejopas: pirma, sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, antra, užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir skatinti asmenį kuo greičiau imtis aktyvių procesinių veiksmų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-78-464/2017 12 punktą).
26. Apeliantė byloje prašė atmesti ieškinį, be kita ko, dėl praleisto ieškinio senaties termino. Apeliantės teigimu, ieškovės reikalavimai atsiranda iš aukciono (konkurso) rezultatų, todėl šiuo atveju taikytinas sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 3 dalyje.
27. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad aukcionas (savanoriškas arba priverstinis) yra konkurso rūšis, todėl iš aukciono rezultatų atsirandantiems reikalavimas taikomas sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas, nustatytas ginčyti konkurso rezultatams (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-78-464/2017 14–16 punktus).
28. Nagrinėjamu atveju šalys skirtingai aiškina šio konkretaus ginčo dėl ieškovės teisės reikalauti kainų skirtumą pobūdį, t. y. ar šis ginčas yra dėl aukciono rezultatų ir jam dėl to taikytinas sutrumpintas vieno mėnesio terminas pagal CK 1.125 straipsnio 3 dalį, ar CK 1.125 straipsnio 8 dalyje (9 dalyje pagal nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojančią šio straipsnio redakciją) nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo.
29. Apeliantės teigimu, ieškovė lygina vieno aukciono rezultatus su kito aukciono rezultatais ir šių rezultatų skirtumą siekia prisiteisti iš atsakovės. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pozicija ir pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad ieškovės reikalavimas taikyti aukciono laimėtojo atsakomybę ir konkrečias teisines pasekmes atsakovei nustatytu terminu nesumokėjus aukcione įsigyto turto kainos nepatenka į CK 1.125 straipsnio 3 dalies taikymo sritį. Konkurso (aukciono) rezultatu, kurį įstatymų leidėjo valia derėtų teisme ginčyti itin operatyviai, galėtų būti, pavyzdžiui, pralaimėjusių konkursą asmenų reikalavimai, ginčijant konkurso organizatoriaus sprendimą dėl laimėjusio asmens, ar panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-684/2016), nes ginčo baigtis galėtų turėti įtakos ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Šiuo atveju tokio pobūdžio reikalavimai nėra reiškiami, ieškinį pareiškė aukciono organizatorius, o ne aukciono dalyvis, šio ginčo baigtis neturės įtakos kitų aukciono dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams, ieškovė iš esmės prašė taikyti sutartinę civilinę atsakomybę atsakovei.
30. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šiam reikalavimui taikytinas ne CK 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatytas sutrumpintas vieno mėnesio terminas, o CK 1.125 straipsnio 8 dalyje (9 dalyje pagal nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojančią šio straipsnio redakciją) nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris šiuo atveju nėra praleistas.
Dėl aukciono laimėtojos sutartinės atsakomybės apimties
31. Kaip minėta, Sutartis su atsakove buvo sudaryta vadovaujantis Aprašu, kuris reglamentuoja VDU viešų aukcionų, kuriuose parduodamas VDU nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas, organizavimą ir vykdymą informacinių technologijų priemonėmis interneto svetainėje www.evarzytynes.lt (Aprašo 1 punktas). Aprašas privalomas aukciono organizatoriui, aukciono dalyviams ir potencialiems aukciono dalyviams (Aprašo 3 punktas).
32. Aprašo 49 punkte yra įtvirtinti reikalavimai turto pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygoms. Pagal šiuos reikalavimus turto pirkimo–pardavimo sutartyje, be kita ko, turi būti nurodyta:
32.1. Aukciono laimėtojo atsakomybė ir teisinės pasekmės už sutarties (sutarčių) sąlygų nevykdymą arba netinkamą vykdymą (Aprašo 49.4 punktas);
32.2. Sutarties (sutarčių) nutraukimo atvejai, tarp kurių yra galimybė vienašališkai ne teismo tvarka nutraukti turto pirkimo–pardavimo sutartį, jeigu aukciono laimėtojas per sutartyje nustatytą terminą arba per papildomai nurodytą laiką neįvykdo sutarties sąlygų, nesumoka pirkimo kainos ir pradinės įmokos skirtumo sumos ir (ar) delspinigių. Nutraukus turto pirkimo–pardavimo sutartį dėl aukciono laimėtojo kaltės, aukcione parduotas turtas grąžinamas aukciono organizatoriui, o pirkėjui grąžinama jo sumokėta pirkimo kainos dalis kartu su pradine įmoka, atskaičius aukciono organizatoriaus patirtus nuostolius, įskaitant netesybas. Aukciono organizatorius turi teisę reikalauti iš aukciono laimėtojo padengti naujo aukciono rengimo išlaidas ir kainų skirtumą, jeigu naujame aukcione turtas ir kiti nekilnojamieji daiktai buvo parduoti už mažesnę kainą negu ta, kurią būtų turėjęs sumokėti aukciono laimėtojas (Aprašo 49.6 punktas).
33. Šalių sudarytos Sutarties 12.3 punkte nustatyta tokia sąlyga: „Jei Pirkėjas nesumokės likusios Daikto Kainos, numatytos šios Sutarties 5.2 punkte, ilgiau nei 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų, skaičiuojamų nuo visos skolinės prievolės įvykdymo dienos, Pardavėjas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą, Pirkėjui pateiktu vienašaliu rašytiniu pareiškimu nutraukti šią Sutartį. Šiuo atveju Pardavėjas, nutraukiantis šią Sutartį savo vienašaliu rašytiniu pranešimu, turės teisę kreiptis į šią Sutartį patvirtinusį notarą (ar jo tuo metu nesant – į bet kurį kitą notarą), prašydamas: (I) notariškai patvirtinti Pardavėjo pareiškimą apie vienašalį Sutarties nutraukimą, ir (II) išduoti notaro liudijimą, kad ši Sutartis yra Pardavėjo vienašališkai nutraukta. Pasirašydamos šią Sutartį Šalys neatšaukiamai nurodo (paveda) notarų biurui įvykdyti minėtą prašymą. Nutraukus Sutartį, Pardavėjas turi teisę pats persiųsti arba kreiptis į notarų biurą su prašymu persiųsti Pirkėjui (jo nurodytu adresu) pranešimą apie vienašalį šios Sutarties nutraukimą, kurio pagrindu ši Sutartis ir jos pagrindu atsiradusios teisės ir pareigos bei juridiniai faktai išregistruojami iš Nekilnojamojo turto registro. Tokiu atveju Pirkėjui grąžinamos sumokėtos pagal šią Sutartį pinigų sumos (įskaitant garantinį įnašą), atskaičius Pardavėjo patirtus nuostolius.“
34. Apeliantė nurodo, kad sistemiškai ir lingvistiškai aiškinant Aprašo 49.4 ir 49.6 punktų nuostatas, darytina išvada, jog aukciono laimėtojo atsakomybė ir teisinės pasekmės už sutarties nevykdymą, įskaitant ir aukciono organizatoriaus teisę reikalauti kainų skirtumo, turi būti aptarta pirkimo–pardavimo sutartyje. Anot apeliantės, iš Sutarties 12.3 punkto akivaizdu, kad šalys atsisakė pirkėjos teisės reikalauti iš aukciono laimėtojos padengti kainų skirtumą, jeigu naujame aukcione turtas būtų parduotas už mažesnę kainą negu ta, kurią būtų turėjusi sumokėti aukciono laimėtoja.
35. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Visų pirma, negalima sutikti su apeliantės teiginiu, kad tai, jog Sutarties sąlygose, nustatančiose pirkėjos atsakomybę ir teisines pasekmes už Sutarties sąlygų nevykdymą arba netinkamą vykdymą, nėra konkrečiai aptarta pardavėjos teisė tuo atveju, kai Sutartis nutraukiama dėl pirkėjos kaltės, reikalauti iš pastarosios padengti kainų skirtumą, jeigu naujame aukcione Patalpos bus parduotos už mažesnę kainą nei nustatyta Sutartyje, reiškia šalių susitarimą, kad šiuo atveju pardavėja (t. y. ieškovė) tokios teisės atsisakė.
36. Sutarčių aiškinimo taisyklės yra įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).
37. Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021 85 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
38. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, Sutartis su atsakove buvo sudaryta vadovaujantis Aprašu, kuris yra privalomas, be kita ko, ir aukciono dalyviams (Aprašo 3 punktas). Byloje pateiktas VDU Nekilnojamojo turto viešojo elektroninio aukciono Nr. 179831 2019 m. gruodžio 3 d. protokolas Nr. 10, kurį pasirašęs aukciono laimėtojos UAB „Ąžuolas LT“ atstovas patvirtino, kad su Aprašu ir šio elektroninio aukciono sąlygomis yra susipažinęs. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad Aprašo nuostatos, taigi ir Aprašo 49.6 punkte nustatyta pardavėjos teisė reikalauti padengti kainų skirtumą, apeliantei buvo (ar turėjo būti) žinoma, todėl net ir konkrečiai neaptarus Sutartyje tokios sąlygos, ši sąlyga laikytina įprastine tokio pobūdžio sutarties sąlyga, į kurią turi būti atsižvelgiama aiškinant sutartį (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nei minėtame Sutarties 12.3 punkte, nei kitose Sutarties sąlygose nėra expressis verbis įtvirtintas pardavėjos (t. y. ieškovės) teisės reikalauti padengti kainų skirtumą Sutarties nutraukimo atveju atsisakymas. Dėl to atmestinas apeliantės argumentas, kad šalys Sutarties 12.3 punkte akivaizdžiai išreiškė valią ir susitarė dėl tokios teisės atsisakymo.
39. Apeliantė taip pat remiasi šalių susirašinėjimu, kuris, anot jos, patvirtina šalių pozicijų derinimą Sutarties sudarymo ir nutraukimo klausimais bei tai, jog ieškovė nereikalavo įtraukti į Sutartį sąlygos dėl kainų skirtumo apmokėjimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje pateikto šalių susirašinėjimo laikotarpiu iki Sutarties sudarymo matyti tik tai, kad apeliantė teiravosi apie Patalpų aukciono numatomą datą, sąlygas (dėl garantinio įnašo dydžio, dėl sklypo suformavimo), tačiau klausimas dėl pirkėjo pareigos padengti aukcionų kainų skirtumą nebuvo keliamas. Vien tai, kad atsakovės vadovas R. N., duodamas paaiškinimus pirmosios instancijos teismo 2021 m. gruodžio 1 d. posėdyje, teigė, jog prieš Sutarties sudarymą vyko derybos, be kita ko, ir dėl sąlygos, numatančios pirkėjo pareigą padengti aukcionų kainų skirtumą, neįtraukimo į Sutartį, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, jog šalys, aiškiai nenurodydamos tokios sąlygos į Sutartį, tokiu būdu išreiškė suderintą valią dėl pirkėjos atsakomybės apribojimo. Be to, atsakovės vadovas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl jo paaiškinimai negali būti laikomi patikimu įrodymu, o kitų objektyvaus pobūdžio duomenų, kurie patvirtintų jo teiginius, byloje nėra (CPK 178, 185 straipsniai).
40. Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad šalių susitarimą modifikuoti Apraše nustatytas pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas patvirtina ir tai, jog Sutarties 12.3 punkte įtvirtinta ieškovės pareiga grąžinti atsakovei garantinį įnašą, nors tokia ieškovės teisė aukciono taisyklėse ar Apraše nėra nurodyta. Kaip minėta, Aprašo 49.6 punkte, be kita ko, nustatyta, kad nutraukus turto pirkimo–pardavimo sutartį dėl aukciono laimėtojo kaltės, aukcione parduotas turtas grąžinamas aukciono organizatoriui, o pirkėjui grąžinama jo sumokėta pirkimo kainos dalis kartu su pradine įmoka, atskaičius aukciono organizatoriaus patirtus nuostolius, įskaitant netesybas. Vien tai, kad Apraše vartojama sąvoka „pradinė įmoka“, o Sutartyje – „garantinis įnašas“, neturi esminės reikšmės.
41. Antra, vertinant apeliantės poziciją dėl šalių susitarimo apriboti pirkėjos atsakomybę Sutarties nutraukimo dėl jos kaltės atveju, atsižvelgtina ir į CK 6.252 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti imperatyviųjų teisės normų, nustatančių civilinę atsakomybę, jos formą ar dydį.
42. Aprašo 49 punkte įtvirtinti reikalavimai, be kita ko, susiję su aukciono laimėtojo atsakomybe dėl jo kaltės nutraukus turto pirkimo–pardavimo sutartį, yra imperatyvaus pobūdžio. Pažymėtina, kad Aprašo 49.6 punkto nuostata, numatanti aukciono organizatoriaus teisę reikalauti iš aukciono laimėtojo padengti naujo aukciono rengimo išlaidas ir kainų skirtumą, jeigu naujame aukcione turtas ir kiti nekilnojamieji daiktai buvo parduoti už mažesnę kainą negu ta, kurią būtų turėjęs sumokėti aukciono laimėtojas, iš esmės atitinka CK 6.422 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią nesąžiningas pirkėjas tokiais atvejais privalo atlyginti aukciono vedėjui naujo aukciono organizavimo ir surengimo išlaidas, taip pat sumokėti kainų skirtumą, jeigu naujame aukcione daiktas buvo parduotas už mažesnę kainą negu ta, kurios nesumokėjo nesąžiningas pirkėjas. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliantės argumentą, jog šalims susitarus dėl esminių sąlygų Sutartyje, teismas nepagrįstai taikė aukcioną reglamentuojančias bendrąsias teisės normas ir Aprašo nuostatas.
43. Apibendrinant pirmiau aptartus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, priešingai nei nurodo apeliantė, iš esmės teisingai aiškino Sutartį, kiek tai susiję su pirkėjai už įsipareigojimų pažeidimą taikomos atsakomybės apimtimi.
Dėl aukciono organizatorės pareigos pranešti apie naujo aukciono rengimą
44. Pagal CK 6.422 straipsnio 2 dalį, jeigu pirkėjas nustatyta tvarka ir terminais kainos nesumoka, aukciono vedėjas turi teisę įgyvendinti visas pardavėjo teises. Be to, aukciono vedėjas turi papildomą teisę paskelbti, kad rengia naują aukcioną tai prekei parduoti, per protingą terminą pranešęs pirkėjui. Šiuo atveju nesąžiningas pirkėjas neturi teisės dalyvauti naujame aukcione.
45. Apeliantės teigimu, ieškovė per protingą terminą nepranešė atsakovei, kad nusprendė rengti naują aukcioną, todėl ieškovė prarado CK 6.422 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisę reikalauti sumokėti kainų skirtumą.
46. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka, nes, pirma, pagal minėtą įstatymo nuostatą aukciono vedėjo teisė paskelbti naują aukcioną kyla iš aukcioną laimėjusio pirkėjo įsipareigojimo nustatyta tvarka ir terminais sumokėti prekės kainą neįvykdymo, todėl reikalavimas per protingą terminą pranešti pirkėjui apie ketinimą surengti naują aukcioną tai prekei parduoti iš esmės skirtas informuoti pirkėją, jog sutartis su juo bus nutraukta ir jis bus laikomas nesąžiningu, taip sudarant jam galimybę atitinkamai ginti savo teises. Tokia išvada darytina, be kita ko, atsižvelgiant į CK 6.421 straipsnio 1 dalyje nustatytą pirkimo–pardavimo aukciono būdu sutarties sudarymo momentą ir CK 6.422 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą nesąžiningam pirkėjui dalyvauti naujame aukcione. Tačiau, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė naują Patalpų aukcioną paskelbė jau po to, kai apeliantei buvo pranešta apie Sutarties nutraukimą. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovė, nepranešusi apeliantei apie rengiamą Patalpų aukcioną, užkirto galimybę pastarajai ginti savo teises. Juolab kad apeliantė neginčijo ieškovės vienašalio Sutarties nutraukimo teisėtumo.
47. Antra, Aprašo 49.6 punkto nuostatos suformuluotos kiek kitaip nei CK 6.422 straipsnio 2 dalyje, t. y. pagal Aprašo 49.6 punktą aukciono organizatoriaus teisė reikalauti padengti naujo aukciono rengimo išlaidas ir kainų skirtumą numatyta būtent nutraukus turto pirkimo–pardavimo sutartį dėl aukciono laimėtojo kaltės, o reikalavimas tokiu atveju pranešti pirkėjui apie rengiamą naują aukcioną Apraše nėra numatytas.
48. Trečia, kadangi apeliantė neginčijo ieškovės vienašalio Sutarties nutraukimo teisėtumo ir neneigė, kad ji laikytina nesąžininga pirkėja CK 6.422 straipsnio 2 dalies prasme, nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovė prarado CK 6.422 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisę reikalauti sumokėti kainų skirtumą dėl to, kad per protingą terminą nepranešė atsakovei apie rengiamą naują Patalpų aukcioną. Apeliantė neturėjo teisės dalyvauti naujame aukcione, todėl šiuo atveju toks pranešimas neturėtų reikšmės, taigi šio reikalavimo neįvykdymas nagrinėjamu atveju nelaikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu.
49. Ketvirta, tiek iš Aprašo, su kuriuo apeliantė buvo (turėjo būti) susipažinusi, 49.6 punkto, tiek iš CK 6.422 straipsnio 2 dalies nuostatų apeliantė žinojo (turėjo žinoti) apie ieškovės teisę, nutraukus Sutartį, parduoti Patalpas naujame aukcione ir reikalauti padengti kainų skirtumą, jei Patalpos bus parduotos už mažesnę kainą nei apeliantės pasiūlyta. Todėl apeliantė galėjo ir pati pasidomėti apie viešai paskelbtą naują Patalpų aukcioną.
50. Penkta, nepranešimas apie ieškovės rengiamą naują Patalpų aukcioną nepaneigia atsakovės padaryto Sutarties pažeidimo, dėl kurio Sutartis turėjo būti nutraukta ir ieškovė patyrė nuostolių negautų pajamų forma.
51. Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, priešingai nei nurodo apeliantė, iš esmės teisingai aiškino ir taikė CK 6.422 straipsnio 2 dalies nuostatas, susijusias su aukciono organizatoriaus pareiga pranešti pirkėjui apie naujo aukciono rengimą.
Dėl pirmojo ir antrojo aukciono sąlygų skirtumo
52. Apeliantė, siekdama paneigti savo kaltę dėl ieškovės patirtų nuostolių, t. y. negautų pajamų naujame aukcione Patalpas pardavus už mažesnę kainą, byloje įrodinėjo, kad antrasis aukcionas faktiškai įvyko kitokiomis sąlygomis negu pirmasis aukcionas.
53. Apeliantė kaip vieną iš skirtumų nurodo tai, kad aukcionai organizuoti pagal skirtingo turinio aprašus. Iš bylos duomenų nustatyta, kad antrasis Patalpų aukcionas vyko jau galiojant VDU rektoriaus 2020 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 280 patvirtintam VDU organizuojamų elektroninių aukcionų, kuriuose parduodamas nuosavybės teise valdomas nekilnojamasis turtas, vykdymo informacinių technologijų priemonėmis tvarkos aprašui (toliau – 2020 m. aprašas). Naujos redakcijos apraše, kaip teigia apeliantė, nebeliko 2019 m. aprašo 28–32 punkto nuostatų, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2019 m. aprašo 28–31 punktuose buvo išsamiai reglamentuotas kainos didinimas automatiniu ir neautomatiniu būdu, o 2020 m. aprašo 27 punkte įtvirtinta blanketinė norma, nukreipianti į kitą teisės aktą, t. y. valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro direktoriaus 2018 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. V-379 patvirtintą Juridinių asmenų organizuojamų elektroninių aukcionų vykdymo informacinių technologijų priemonėmis tvarkos aprašą, kuriame įtvirtintos atitinkamos nuostatos dėl kainos didinimo automatiniu ir neautomatiniu būdu. 2019 m. aprašo 32 punktas atitinka 2020 m. aprašo 28 punktą. Apeliantė taip pat akcentuoja skirtingus pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo terminus (2019 m. apraše – 60 dienų, 2020 m. apraše – 30 dienų); 2020 m. aprašo 48 punkte atsiradusią nuostatą, kad aukciono laimėtojas turi sumokėti kainų skirtumą ir nesudaręs pirkimo–pardavimo sutarties, ko nebuvo numatyta 2019 m. apraše; 2020 m. apraše nebelikusios galimybės kainą mokėti dalimis. Šie nuostatų pakeitimai, nors ir numato griežtesnes atsiskaitymo sąlygas bei yra mažiau palankūs aukciono dalyviams, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nesudaro pagrindo spręsti, jog naujojo Patalpų aukciono sąlygos iš esmės pasikeitė ir dėl to galėjo sumažėti potencialių aukciono dalyvių skaičius. Be to, iš byloje pateiktų aukcionų Nr. 179831 ir Nr. 192441 suvestinių ataskaitų matyti, kad abiejuose aukcionuose kainas kėlė tik du dalyviai.
54. Teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, pritaria ieškovės argumentams, kad tokie skirtumai tarp pirmojo (Nr. 179831) ir antrojo (Nr. 192441) aukciono, kaip nustatytas garantinio įnašo dydis (pirmojo aukciono – 20 000 Eur, antrojo – 25 000 Eur), registravimo mokestis (pirmojo aukciono – netaikomas, antrojo – 100 Eur negrąžinamas registravimo mokestis), kai parduodamas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina 786 000 Eur, negali būti vertinami kaip nepalankūs aukciono dalyviams, kurie iš tikrųjų siekia įsigyti šį turtą, ir mažinti jų skaičių.
55. Tas pats pasakytina ir dėl apeliantės nurodomo aukcionų trukmės skirtumo (pirmasis vyko 2019 m. lapkričio 29 d.–2019 m. gruodžio 2 d., o antrasis – 2020 m. liepos 23–24 d.). Apeliantė nepagrindė, kokią įtaką ši aplinkybė turi turto pardavimo kainai, atsižvelgiant į tai, kad apie aukcioną yra skelbiama iš anksto. Be to, pirmojo aukciono vykdymo laikotarpis apima dvi nedarbo dienas (savaitgalį).
56. Vertinant apeliantės nurodytas aplinkybes, kad antrasis aukcionas vyko praėjus beveik 8 mėnesių laikotarpiui, prasidėjus pasaulinei pandemijai dėl COVID-19, dėl kurios rinkoje vyravo neapibrėžtumas, pažymėtina, jog antrasis aukcionas įvyko 2020 m. liepos 23 d.–2020 m. liepos 24 d., t. y. kai pandemija Lietuvoje buvo aprimusi ir buvo panaikinti tam tikri anksčiau galioję apribojimai (tai visuotinai žinoma). Be to, pačios apeliantės byloje pateikti VĮ Registrų centro statistiniai duomenys apie įregistruotų nekilnojamojo turto sandorių skaičių rodo, kad jau nuo 2020 m. gegužės mėn. sandorių skaičius nuosekliai didėjo ir pasiekė iki pandemijos buvusį sandorių skaičių. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad dėl šių priežasčių antrasis aukcionas įvyko iš esmės kitokiomis sąlygomis negu pirmasis aukcionas ir tai nulėmė mažesnę Patalpų pardavimo kainą antrajame aukcione.
57. Teisėjų kolegija pritaria ieškovės argumentui, kad apeliantės nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-141-236/2019, negalima vadovautis kaip precedentu, nes toje byloje nustatytos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šioje byloje nustatytų aplinkybių, t. y. minėtoje nutartyje teismo išvada, kad naujas aukcionas faktiškai įvyko kitokiomis sąlygomis nei ankstesnis, padaryta, be kita ko, nustačius, jog naujas aukcionas paskelbtas atlikus naują turto vertinimą ir nustačius 45 proc. didesnę pradinę turto pardavimo kainą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiek pirmajame (Nr. 179831), tiek antrajame (Nr. 192441) aukcione buvo skelbiama ta pati pradinė parduodamo nekilnojamojo turto objekto kaina, t. y. 786 000 Eur.
58. Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad apeliantė byloje neįrodė, jog antrasis aukcionas įvyko iš esmės kitokiomis sąlygomis negu pirmasis aukcionas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė turi teisę reikalauti kompensuoti jos negautas pajamas, kurių ieškovė negavo dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, t. y. Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų sumokėti Patalpų kainą neįvykdymo. Pažymėtina, kad ginčo dėl priteisto nuostolių dydžio apeliacinės instancijos teisme nėra.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
59. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
60. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas pirmiau išdėstyta, konstatuoja, kad atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovės ieškinį, padarė procesinės ir (ar) materialinės teisės normų pažeidimus, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Todėl apeliantės skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
61. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, procesinis sprendimas priimamas ieškovės naudai, todėl nėra pagrindo priteisti atsakovei šios patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
62. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą neprašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dokumentų, patvirtinančių apeliacinės instancijos teisme turėtas išlaidas.
63. Pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartimi apeliantei atidėtas 2 713 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo byloje priėmimo. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, iš jos priteistina 2 713 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybei.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ąžuolas LT“ (juridinio asmens kodas 303403027) 2 713 Eur (du tūkstančius septynis šimtus trylika eurų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybei.
Teisėjai Asta Radzevičienė
Antanas Rudzinskas
Irmantas Šulcas