Civilinė byla Nr. e2YT-2724-918/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32509-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.5.15.1.; 3.4.5.19.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 29 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Petrevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys G. P., R. P., D. L.
Teismas
n u s t a t ė
pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad po sutuoktinio H. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdama paveldimą turtą valdyti, naudoti ir prižiūrėti.
Pareiškėja pareiškime nurodo, kad po sutuoktinio mirties liko jo įpėdiniai pareiškėja ir sūnus R. P, ir taip pat sutuoktinio vaikai iš pirmosios santuokos G. P. ir D. L. Nurodo, kad su sūnumi R. P. per trijų mėnesių terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau liko gyventi bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), rūpinosi kitu turtu, kuris buvo įgytas su sutuoktiniu bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Sutuoktinio vaikai iš pirmosios santuokos per tris mėnesius po tėvo mirties kreipėsi į notarų biurą su pareiškimais dėl palikimo priėmimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimai pagal įstatymą jiems nebuvo išduoti. Pareiškėja 2020 m. spalio 23 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 9-ąjį notarų biurą, kur jai buvo išduoti nuosavybės teisės liudijimai – Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties pareiškėja liko gyveni bute (duomenys neskelbtini), moka komunalinius mokesčius, kurie yra priskaičiuojami minėtam butui, ir kitus mokėjimus už komunalines paslaugas. Sūnus R. P. šiuo metu bausmę atlieka Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje. Nurodo, kad taip pat moka žemės mokestį už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)/
Suinteresuotam asmeniui R. P. procesiniai dokumentai (pareiškimas, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) įteikti asmeniškai 2020 m. gruodžio 10 d. Per teismo nustatytą terminą suinteresuotas asmuo R. P. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Suinteresuotam asmeniui D. L. procesiniai dokumentai (pareiškimas, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) įteikti 2021 m. vasario 19 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio taisyklėmis viešo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje būdu. Suinteresuotas asmuo D. L. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Suinteresuotam asmeniui G. P. procesiniai dokumentai įteikti 2021 m. vasario 25 d. vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatytomis taisyklėmis. Suinteresuotas asmuo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
2021 m. kovo 17 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2021 m. kovo 29 d. 10.00 val. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti išsiunčiant procesinius dokumentus bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis).
Pareiškimas tenkintinas.
Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).
Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis H. P. Bylos duomenimis nustatyta, kad H. P. turėjo tris vaikus – D. L., R. P. ir G. P. Remiantis rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja iki ir po palikėjo mirties gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas bendrosios dalinės nuosavybės teise po pareiškėjos ir palikėjo santuokos sudarymo. Iš 2020 m. spalio 26 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad pareiškėjai ir jos sutuoktiniui priklauso po ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėja ir palikėjas po santuokos sudarymo įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Testamentų registro bei Vilniaus miesto 9 – ojo notarų biuro pateiktos paveldėjimo bylos kopijos duomenimis nustatyta, kad po H. P. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą 2012 m. spalio 3 d kreipėsi palikėjo vaikai – G. P. ir D. L. Pareiškime nurodyta, kad G. P. ir D. L. palikimą priima pagal apyrašą. Nepaisant to, kad paveldėjimo teisės liudijimai nebuvo išduoti, tačiau palikėjo vaikai G. P. ir D. L. teisę priimti palikimą realizavo pateikdami pareiškimą notarui.
Pareiškėja, kaip palikėją pergyvenusi sutuoktinė, paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra) (CK 5.13 straipsnis). Pateikti rašytiniai įrodymai (duomenys apie mokamus komunalinius mokesčius, žemės mokestį) patvirtina, kad pareiškėja palikėjo turtu rūpinasi kaip savu (CK 5.51 straipsnis) – valdo, naudoja, moka mokesčius.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuota, kad per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėja išreiškė savo valią priimti sutuoktinio H. P. palikimą, t. y. pareiškėja atliko aktyvius veiksmus (mokėjo mokesčius). Šie S. P. veiksmai sudaro pagrindą išvadai, kad ji po sutuoktinio mirties palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja S. P. po sutuoktinio H. P. mirties priėmė palikimą per įstatymo numatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjos S. P. paveldėjimo teisei į palikėjo H. P., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), turtą įgyvendinti.
Teismas šioje byloje patyrė 12,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu yra atleista nuo 50 procentų bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą mokėjimo, CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio ir 443 straipsnio 6 dalies pagrindu iš pareiškėjos į valstybės biudžetą priteistina 6,35 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio H. P., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjos S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisei įgyvendinti.
Priteisti iš pareiškėjos S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 12,70 Eur (šeši eurai trisdešimt penki centai) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Aistė Petrevičienė