Baudž. bylos Nr. 1A-16-116/2011
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
2.4; 1.2.4.5.; 1.1.8.7.9.; 1.1.5.4.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. sausio 24 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,
kolegijos teisėjų Zigmo Kavaliausko, Raimundo Jurgaičio,
sekretoriaujant Vilmai Armalytei,
dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei,
gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. G. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo T. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. areštu 45 paroms.
Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš T. G. 381,54 Lt turtinės žalos už suteiktas gydymo paslaugas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Priteista iš Tado G. R. P. 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, apeliacinį skundą,
n u s t a t ė :
T. G. nuteistas už tai, kad 2010 m. birželio 5 d. 19.30 val. A. S. sodybos kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Radviliškio rajone, asmeninio konflikto metu, tyčia galva sudavė vieną smūgį R. P. į nosį, tuo padarydamas nukentėjusiajam nosies kaulų lūžį, sukėlusį nosies deformaciją, nosies nugarėlės nubrozdinimą, kraujosruvas nosies nugarėlėje ir abiejų akių vokuose, šiais veiksmais nukentėjusiajam R. P. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes nosies kaulų lūžis, sukėlęs kaulų deformaciją, sutrikdė sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.
Apeliaciniu skundu nuteistasis T. G. prašo pašalinti iš nuosprendžio nustatomosios dalies jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas girtas ir jam paskirtą bausmę – areštą – pakeisti švelnesne bausme – laisvės apribojimu.
Apeliantas skunde nurodo, kad teismas, nepagrįstai konstatavęs, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas girtas, jam paskyrė per griežtą bausmę. Pažymi, kad kaltinamajame akte tokia jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė nurodyta nebuvo. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė gindamas moterį.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nuosprendis pakeistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. Sprendžiant apelianto kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas pažeidimų nepadarė, pagrįstai ir teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką. Nuteistasis savo apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.
Dėl nuteistajam paskirtos bausmės
Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. G. bausmę, atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau nebuvo teistas (b. l. 47), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 43-46), seniūnija dėl T. G. nusiskundimų neturi (b. l. 52), taip pat atsižvelgė į tai, kad nusikaltimą T. G. padarė gyvenvietėje, dienos metu, smurtavo prieš vyresnį žmogų, nukentėjusiojo konfliktas su E. B. jau seniai buvo pasibaigęs. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad T. G. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).
Tačiau kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veiką padarė asmuo apsvaigęs nuo alkoholio, jei ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, t. y. girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Tai yra faktinė aplinkybė, kurią nustato teismas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pripažindamas nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe jo girtumą, teismas tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad ir pats T. G., ir nukentėjusysis nurodė, kad pastarasis buvo girtas ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Kolegija tokį pirmosios instancijos teismo teiginį laiko visiškai nesuprantamu ir nepagrįstu. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad aplinkybės, jog nusikalstamą veiką T. G. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nepatvirtina jokie bylos duomenys – tarp jų ir nuteistojo T. G. (b. l. 33-34, 38-39, 93) bei nukentėjusiojo R. P. parodymai (b. l. 17, 18-19, 94). Priešingai, iš nuteistojo parodymų matyti, kad ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisminio bylos nagrinėjimo metu jis nuosekliai teigė įvykio metu buvęs blaivus. Kad T. G. būtų buvęs neblaivus, neparodė ir ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklausti asmenys (b. l. 24-25, 26-27). Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jos padarymui.
Pastebėtina, kad tokia T. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė nenurodyta ir kaltinamajame akte, o pagal suformuotą teismų praktiką, jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė nenurodyta kaltinamajame akte, ji negali būti pripažinta tokia, išskyrus atvejus, kai pagal faktines aplinkybes ji nustatyta. Įvertinus tai, kad kaltinamajame akte nenurodyta T. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui, skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).
Įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kolegija mano, kad bausmės tikslai T. G. bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę nei areštas bausmę – laisvės apribojimą, savo trukme mažesnį nei šios bausmės vidurkis (BK 48 str., 61 str.), paskiriant jam įstatyme numatytus įpareigojimus (BK 48 str. 6 d.). Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 55 str. nuostatas, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, o arešto bausmė, nors ir nėra prilyginama laisvės atėmimo bausmei, visgi yra trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 str. 2 d.).
Apelianto prašymas atsižvelgti į tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė gindamas moterį, t. y. taikyti jam BK 31 str. nuostatas, netenkinamas. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Iš šios įstatymo formuluotės matyti, kad baudžiamoji atsakomybė už padarytą veiką pašalinama tik tada, kai nustatomos būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygos: a) pavojus baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms turi būti realus ir akivaizdus, b) šis pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis ir c) padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Kadangi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių BK 31 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą, taikyti nuteistajam šio straipsnio nuostatas atsižvelgiant vien į jo parodymus, kad jis gynė E. B., kuriai R. P. buvo sudavęs per veidą, ir pripažinti T. G. veikus būtinojo reikalingumo sąlygomis, nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 331 str.,
n u s p r e n d ž i a:
Pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 14 d. nuosprendį:
panaikinti T. G. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui;
T. G., pripažintam kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., paskirtą bausmę – areštą – pakeisti laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Vaclovas Iždonas
Teisėjai Zigmas Kavaliauskas
Raimundas Jurgaitis