Civilinė byla Nr. e2-1358-614/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01478-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ADPF“ nemokumo administrratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Katalonija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Senamiesčio turtas“ dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „ADPF“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu ab initio ieškovės BUAB „ADPF“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Senamiesčio turtas“ 2019 m. balandžio 8 d. atliktą Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymą 767 140,00 Eur sumai; priteisti iš atsakovės UAB „Senamiesčio turtas“ ieškovės BUAB „ADPF“ naudai 767 140,00 Eur įsiskolinimą ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-147-640/2020 buvo nutarta iškelti UAB „ADPF“ nemokumo bylą, nemokumo administratoriumi paskirti UAB „Katalonija“. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartimi buvo patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai viso 1 599 733,16 Eur sumai.
3. Susipažinęs su gautais bendrovės buhalteriniais ir kitais dokumentais, nemokumo administratorius nustatė, jog 2019 m. kovo 28 d. tarp UAB „ADPF“, atstovaujamos direktoriaus S. P., bei UAB „Senamiesčio turtas“ direktoriaus R. S., buvo sudaryta Pirkimo - pardavimo sutartis pagal kurią pardavėjas UAB „ADPF“ pirkėjui UAB „Senamiesčio turtas“ pardavė pastatą - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)) bei žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)) už bendrą 767 140,00 Eur kainą (su PVM). Nemokumo administratorius taip pat nustatė, jog 2019 m. balandžio 8 d. tarp UAB „APDF“ ir UAB „Senamiesčio turtas“ buvo sudarytas Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas (duomenys neskelbiami), kuriuo šalys patvirtino, kad UAB „ADPF“ 767 140,00 Eur sumą užskaito kaip gautą iš UAB „Senamiesčio turtas“ už nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą bei pastatą - gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbiami).
4. Nurodo, kad ginčijamas sandoris (įskaitymas) UAB „Senamiesčio turtas“ atžvilgiu buvo atliktas bendrovei esant nemokiai bei buvus kitų pradelstų bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų. Nemokumo administratoriaus vertinimu, bendrovė buvo nemoki nuo 2018 m. gruodžio 31 d. Nemokumo administratoriaus duomenimis, 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovė iš viso turto turėjo už 4 320 511,00 Eur sumą, iš kurio trumpalaikis turtas – 4 311 898,00 Eur. Tuo tarpu, 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė net 4 457 893,99 Eur sumą, tai yra viršijo visą bendrovės turėtą turtą. Nemokumo administratoriaus vertinimu, bendrovės bei atsakovo UAB „Senamiesčio turtas“ veiksmai atliekant įskaitymą yra nesąžiningi ir neteisėti, kadangi buvo sumažinta bendrovės turto masė (kai bendrovė buvo nemoki), dėl ko ginčijamas sandoris pripažintinas negaliojančiu ir taikius restituciją iš atsakovės UAB „Senamiesčio turtas“ ieškovės BUAB „ADPF“ naudai priteistina 767 140,00 Eur dydžio skola.
5. Atsakovei yra tinkamai įteikti ieškovės ir teismo procesiniai dokumentai (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymu, teismas priima sprendimą už akių (Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 4 dalis, 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
II. Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados
6. Byloje yra pateikti tik ieškovės argumentai ir įrodymai. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
7. Teismas, atlikęs formalų įrodymų vertinimą, pripažįsta, kad byloje esantys įrodymai, jeigu pasitvirtintų jų turinys, leidžia pareikštą ieškinį laikyti teisiškai pagrįstu (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalis).
8. Ieškinys reiškiamas actio Pauliana pagrindu. Kasacinis teismas yra išskyręs tokias actio Pauliana taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinos visos nurodytos sąlygos. Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
Dėl kreditorių neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės
9. Ieškovės BUAB „ADPF“ bankroto byloje yra patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, bendrovės nemokumo administratorius ne tik atstovauja bankrutuojančią bendrovę teisme, tačiau taip pat gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3, 10 punktai). Taigi, BUAB „ADPF“ kreditoriai, kurių reikalavimai yra patvirtinti, turi neabejotinas ir galiojančias reikalavimo teises bankrutuojančiai bendrovei. Vadovaujantis JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3 punktu nemokumo administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, todėl jis turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę visų BUAB „ADPF“ kreditorių vardu. Bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų - ir CK 1.80 bei 6.66 straipsnių pagrindu.
Dėl kreditorių teisių pažeidimo
10. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Šioje byloje įrodinėjama, jog ieškovė, būdama nemoki, suteikė pirmenybę vienam iš kreditorių – atsakovei.
11. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar yra pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad jai būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas CK 6.66 straipsnio taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2018).
12. Byloje nustatyta, kad 2019 m. kovo 28 d. tarp UAB „ADPF“, atstovaujamos direktoriaus S. P., bei UAB „Senamiesčio turtas“ direktoriaus R. S., buvo sudaryta Pirkimo - pardavimo sutartis pagal kurią pardavėjas UAB „ADPF“ pirkėjui UAB „Senamiesčio turtas“ pardavė pastatą - gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)) bei žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbiami)) už bendrą 767 140,00 Eur kainą (su PVM). Taip pat nustatyta, kad 2019 m. balandžio 8 d. tarp UAB „APDF“ ir UAB „Senamiesčio turtas“ buvo sudarytas Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas Nr. (duomenys neskelbiami), kuriuo šalys patvirtino, kad UAB „ADPF“ 767 140,00 Eur sumą užskaito kaip gautą iš UAB „Senamiesčio turtas“ už nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą bei pastatą - gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbiami).
13. Analizuojant faktinę situaciją ginčijamų sandorių sudarymo metu, yra aktualu nustatyti, koks tuo metu buvo ieškovės faktinis mokumas. Iš į bylą pateiktų finansinės atskaitomybės duomenų už 2019 m. ataskaitinį laikotarpį matyti, kad 2019 m. UAB „ADPF“ patyrė 141 499 Eur nuostolius, taip pat 2019 m. ženkliai sumažėjo UAB „ADPF“ turtas ir sudarė tik 1 465 167 Eur (sumažėjo 2 855 344 Eur), o per metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 279 491 Eur. Iš 2019 m. gruodžio 31 d. sudaryto UAB „ADPF“ kreditorių sąrašo matyti, kad atsakovės įsiskolinimai kreditoriams tuo metu realiai sudarė 1 633 928,62 Eur, todėl spręstina, kad mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo UAB „ADPF“ turimą turtą. Įvertinus tai, darytina išvada, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu UAB „ADPF“ buvo nemoki.
14. Nustačius, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu įmonė buvo faktiškai nemoki, todėl ginčijamu sandoriu nustatytas atsiskaitymo būdas, kuriuo ieškovė neteko galimybės gauti lėšas iš atsakovės, kurios galėjo būti panaudotos atsiskaitymui ir su kitais ieškovės kreditoriais, vertintinas kaip pažeidžiantis įmonės ir jos kreditorių interesus, nes nepagrįstai buvo suteikta pirmenybė vienam iš kreditorių.
Dėl sandorio sudarymo privalomumo
15. CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo. Ši sąlyga gali būti paaiškinama kaip teisinės prievolės neturėjimas sudaryti sandorį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad privaloma aplinkybe sudaryti sandorį gali būti konstatuota tik tuomet, kai pareiga sudaryti sandorį kyla iš privalomų teismo ar kitų institucijų sprendimų. Neįrodžius šių aplinkybių, galioja įstatymo nuostata, leidžianti šalims laisvai sudaryti sandorius, jeigu jie nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo normų ar trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas Nr. (duomenys neskelbiami), pagal kurį UAB „ADPF“ 767 140,00 Eur sumą užskaitė kaip gautą iš UAB „Senamiesčio turtas“ už nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą bei pastatą - gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbiami). Jokio įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs šalis pakeisti pagal 2019 m. kovo 28 d. šalių sudarytą Pirkimo - pardavimo sutartį numatytą atsiskaitymo už nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą bei pastatą - gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbiami), tvarką, nebuvo, todėl negalima pripažinti, kad ieškovė turėjo pareigą sudaryti ginčijamą sandorį.
Dėl sandorius sudariusių asmenų nesąžiningumo
17. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinas sandoris, o kai neatlygintinas – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2012).
18. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškovė neabejotinai žinojo apie savo nemokumą ginčijamo sandorio sudarymo metu. Tai patvirtina į UAB „ADPF“ bankroto bylą pateikti finansinės atskaitomybės duomenis už 2019 m. ataskaitinį laikotarpį.
19. Vertinant kitų sandorio šalių – atsakovo sąžiningumą, teismų praktikoje pripažįstama, kad sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko, kaip subjekto, nuolat sudarančio jo veiklai užtikrinti būtinus sandorius, statusas sustiprina reikalavimą domėtis kita sandorio šalimi, jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti nepažeidžiant įstatymų, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad atsakovė, kaip asmuo suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu, elgėsi apdairiai ir iki ginčijamų sandorių sudarymo prašė informacijos apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan. Teismas sprendžia, kad visų ginčijamame sandoryje dalyvavusių asmenų sąžiningumas, kaip actio Pauliana tenkinimo sąlyga, yra paneigtas.
20. Šalių nesąžiningumas ieškinyje grindžiamas taip pat CK 6.67 straipsniu nustatyta šalių nesąžiningumo prezumpcija. Šiame straipsnyje nustatyta, kad preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su juridiniu asmeniu, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyvis, nuosavybės teise tiesiogiai ar netiesiogiai valdantis mažiausiai penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra skolininko sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kiti artimieji giminaičiai, arba kai jiems visiems kartu priklauso mažiausiai penkiasdešimt procentų to juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.). Nors ieškovė ir nurodė, kad šie juridiniai asmenys yra glaudžiai susijusios įmonės, nes ieškovės vadovas ir atsakovės akcininkas buvo giminystės ryšiais susiję asmenys (ginčijamo sandorio sudarymo metu, ir dabar UAB „Senamiesčio turtas“ vieninteliu akcininku yra P. P., kuris yra buvusio UAB „ADPF“ vadovo (direktoriaus) S. P. (ieškovo vardu sudariusio Ginčijamą sandorį) tėvas), tačiau jokių giminystės ryšius patvirtinančių dokumentų ieškovė į bylą nepateikė, todėl nagrinėjamu atveju CK 6.67 straipsnyje numatyta nesąžiningumo prezumpcija netaikoma.
Kreditorių reikalavimai nukreipiami į turtą tiek, kiek būtina šiems reikalavimams patenkinti
21. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartimi ieškovės bankroto byloje patvirtinta bendra 1 599 733,16 Eur kreditorių finansinių reikalavimų suma. Tuo tarpu šioje byloje ginčijamas sandoris, kuriuo buvo atliktas įskaitymas 767 140,00 Eur sumai. Dėl šių priežasčių kreditorių reikalavimas gali būti nukreipiamas į visą 767 140,00 Eur sumą.
Nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį
22. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog actio Pauliana pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2020 m. vasario 18 d. Sandorius nemokumo administratorius privalo patikrinti per 6 mėnesius (JANĮ 64 straipsnio 1 dalis). Ieškinys šiuo atveju pareikštas 2020 m. gruodžio 2 d., taigi, darytina išvada, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra suėjęs.
23. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos actio Pauliana sąlygos. Byloje esančios aplinkybės patvirtina tai, kad visos šalys žinojo arba turėjo žinoti apie ieškovės nemokumą ir elgėsi nesąžiningai, sudarydamos ginčo sandorį, todėl 2019 m. balandžio 8 d. sudarytas Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas Nr. (duomenys neskelbiami), pagal kurį UAB „ADPF“ 767 140,00 Eur sumą užskaitė kaip gautą iš UAB „Senamiesčio turtas“ už nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą bei pastatą - gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbiami), pripažįstamas negaliojančiu nuo sudarymo momento.
Dėl restitucijos taikymo
24. Vienai bylos šaliai prašant pripažinti sandorį negaliojančiu, teismas, patenkinęs tokį reikalavimą, toje pačioje byloje privalo išspręsti ir restitucijos klausimą.
25. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 767 140,00 Eur sumą. Vadovaujantis CK 6.145 straipsnio 1 dalimi, restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad skolininko nepagrįstai perleistas turtas grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005). Pripažinus negaliojančiu tarp ieškovės UAB „ADPF“ ir atsakovės UAB „Senamiesčio turtas“ 2019 m. balandžio 8 d. sudarytą Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą (duomenys neskelbiami), yra pagrindas taikyti restituciją ir ieškovei iš atsakovės priteisti 767 140,00 Eur sumą.
Dėl palūkanų priteisimo
26. Teismui pripažinus ginčo sandorį negaliojančiu, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (767 140,00 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
27. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų atleista, o ieškinys patenkintas, mokėtinas 6 729 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovės patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų fakto nenustatyta (CPK 98 straipsnis, 178 straipsnis).
28. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu, sudaro mažesnę nei 5 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 285 – 286 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento tarp UAB „APDF“ ir UAB „Senamiesčio turtas“ 2019 m. balandžio 8 d. sudarytą Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą Nr. (duomenys neskelbiami).
Taikyti restituciją ir priteisti ieškovei BUAB „APDF“ (įmonės kodas 300603275) iš atsakovės UAB „Senamiesčio turtas“ (įmonės kodas 303882855) 767 140,00 Eur skolą bei 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (767 140,00 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės UAB „Senamiesčio turtas“ (įmonės kodas 303882855) 6 729 Eur bylinėjimosi išlaidų (mokamos į sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos).
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos jį apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Eglė Surgailienė