Civilinė byla Nr. e2-16818-1018/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10888-2024-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1;
(S)
2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 2.3.9.2.2; 3.2.6.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 29 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Petrauskienė,
sekretoriaujant Gintarei Truncaitei,
dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Godai Šimkienei,
atsakovės M. M. atstovei advokatei Aurelijai Vingrienei-Šimkūnienei,
trečiojo asmens Biudžetinės įstaigos Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namų atstovei Ievai Norkienei,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjant civilinę bylą pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei M. M. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinės rūpybos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo Biudžetinė įstaiga Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namai,
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei M. M., kuriuo prašė: 1) neterminuotai apriboti motinos valdžią M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; 2) priteisti iš M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikui A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po 200 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės; 3) A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namuose, į. k. 190987980; 4) nustatyti A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę rūpybą, jo rūpintoju, gaunamų lėšų administratoriumi paskirti Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namus, į. k. 190987980.
Nepilnametis A. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra likęs be motinos globos. Tėvystė A. M. atžvilgiu nėra nustatyta, o motina M. M. motinos valdžios sūnaus atžvilgiu visiškai neįgyvendina.
Nuo 2024 m. vasario 2 d. atsakovės šeimai taikomas atvejo vadybos procesas. Pagalbos šeimai skyriaus specialistai pastebi, kad nepilnamečio motina neužtikrina sūnaus ugdymo įstaigos lankymo, jai trūksta motinystės įgūdžių. Nepilnamečio motina pripažino, kad nesaikingai vartojo alkoholį, buvo nusišalinusi nuo vaiko auklėjimo ir priežiūros, sūnus apie pusmetį gyveno močiutės namuose. Ugdymo įstaiga Aleksandro Puškino gimnazija informavo, kad 7 klasės pabaigoje padažnėjo vaiko pamokų praleidinėjimas be pateisinamos priežasties, nuo 8 klasės pradžios pamokų praleidinėjimai tapo sistemingi: praleido 381 pamoką be pateisinamos priežasties. Vaikas I pusmetį iš 12 dalykų nepasiekė teigiamos pažangos. Pažymėta, kad motina gimnazijoje lankėsi vos kelis kartus, prie elektroninio dienyno nėra prisijungusi, motina neturi jokios įtakos sūnui.
2024 m. kovo 27 d. Skyrius kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl teismo leidimo paimti nepilnametį A. M. iš jo motinos M. M. išdavimo. Toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad su vaiko motina socialines paslaugas teikiantiems specialistams nebuvo įmanoma susisiekti, atsakovė susigrąžinti vaiką galimybių neieškojo (nesikreipė nei į Skyrių, nei į socialines paslaugas teikiančius specialistus), vaikui tėvystė nėra nustatyta, šeimai nuo 2024 m. vasario 2 d. buvo suteiktos visos įmanomos pagalbos priemonės (buvo taikoma laikina priežiūra tiek su asmeniu, tiek įstaigoje), atsakovė spręsti šeimoje iškilusias problemas neketino, laikinoji priežiūra pas močiutę taip pat buvo neveiksminga – močiutė neturi įtakos vaikui, jos gyvenimo sąlygos labai kuklios, 2024 m. kovo 17 d. A. M. laikinai apgyvendintas saugioje aplinkoje – Vilniaus miesto krizių centro Pagalbos vaikui skyriuje, Stalupėnų g. 30, Vilnius.
Vilniaus miesto apylinkės teismui 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. eS2-9667-545/2024) leidus paimti A. M. iš jo motinos M. M., Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 955-596/2024 A. M. nustatyta laikinoji rūpyba nuo 2024 m. balandžio 25 d. Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namuose, į. k. 190987980.
2024 m. gegužės 15 d. Skyriaus specialistė lankėsi pas nepilnametį vaiką. Apsilankymo metu nustatyta, kad A. atsisako kalbėti apie motiną. Su tėvu ryšių nepalaiko, tėvas nepilnamečio gyvenime nedalyvauja (nepilnametis sako, kad jeigu tėvas atsirastų, jis norėtų su juo bendrauti). Trečiojo asmens darbuotojai bandė pasikviesti vaiko mamą į šeimyną, kad susipažintų. Ji su darbuotojais nebendrauja ir nebendradarbiauja.
2024 m. birželio 7 d. Skyriuje gauta informacija iš atsakovės šeimos atvejo vadybininkės, kurioje nurodoma, kad M. M. šeimoje situacija pablogėjo. Paslaugų gavėja pagalbos plano įsipareigojimų nevykdo, visiškai nebendrauja bei nebendradarbiauja su Pagalbos šeimai skyriaus specialistais. 2024 m. vasario 29 d., 2024 m. gegužės 6 d. ir 2024 m. gegužės 21 d. Pagalbos šeimai skyriuje buvo organizuojami M. M. šeimos atvejo vadybos posėdžiai, tačiau moteris dalyvavo tik pirmame posėdyje. 2024 m. vasario 29 d. sudarytame pagalbos plane M. M. įsipareigojo: spręsti galimos priklausomybės alkoholiui problemą, užtikrinti vaikui saugią aplinką, užtikrinti tęstinę psichologinę pagalbą sūnui bei sau, užtikrinti vaiko ugdymo įstaigos lankymą, kurti artimą bei saugų ryšį su sūnumi, gilinti bei stiprinti pozityvaus auklėjimo žinias, išsilaikyti darbo rinkoje, gerinti gyvenimo sąlygas, bendradarbiauti su specialistais, teikiančiais pagalbą šeimai. Visgi paslaugų gavėja pagalbos plano įsipareigojimų nevykdo. 2024 m. gegužės 21 d. Pagalbos šeimai skyriuje vykusio atvejo vadybos posėdžio metu globos namų socialinė darbuotoja informavo, kad M. M. nebendradarbiauja, neatsiliepia į telefono skambučius, neinicijuoja pasimatymų su sūnumi, nesidomi vaiko gyvenimu, išlaikymo vaikui neteikia.
Pagalbos šeimai skyriaus socialinė darbuotoja nuo 2024 m. kovo 16 d. moters (atsakovės) gyvenamojoje vietoje lankėsi 6 kartus, tačiau M. M. rasti nepavyko. 2024 m. gegužės 3 d. socialinei darbuotojai apsilankius, pavyko susitikti su paslaugų gavėja, kuri nenorėjo bendrauti, nereagavo į specialistės raginimus bendradarbiauti bei įsitraukti į pagalbos procesą, siekti susigražinti sūnų į šeimą ir kategoriškai atsisakė dalyvauti 2024 m. gegužės 6 d. atvejo vadybos posėdyje. M. M. šeimoje teigiami pokyčiai nevyksta, vaiko motina nesiekia susigrąžinti sūnaus, nevykdo savo pareigų vaiko atžvilgiu, neatliepia vaiko fizinių bei emocinių poreikių. Atsižvelgiant į pateiktą informaciją, siūloma svarstyti klausimą dėl nuolatinės rūpybos nustatymo nepilnamečiui A. M..
2024 m. birželio 13 d. Skyriuje gauta informacija iš Vilniaus Aleksandro Puškino gimnazijos, kurioje nurodoma, kad globos įstaigos darbuotojai, kurioje šiuo metu gyvena nepilnametis A. M., bendradarbiavo su ugdymo įstaiga, rūpinosi jo atvežimu į gimnaziją, tačiau jis pabėgdavo iš gimnazijos arba tiesiog neatvykdavo į ją.
2024 m. birželio 13 d. Skyriuje gauta informacija iš Respublikinio priklausomybės ligų centro (toliau – RPLC), kurioje nurodyta, kad atsakovei minėtoje įstaigoje paslaugos nebuvo teikiamos.
2024 m. birželio 14 d. Skyriuje gauta informacija iš Vilniaus rajono centrinės poliklinikos, kurioje nurodoma, kad vaiko sveikata dabartiniai rūpintojai rūpinasi, prižiūri, gydytojų nurodymų ir rekomendacijų visada laikosi, į specialistų konsultacijas atvyksta, vaiko nepriežiūros, netinkamo elgesio su juo ar kitų jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo atvejų nepastebėta. Šiuo metu nepilnamečio tėvai nesidomi jo sveikatos būkle.
Surinkus atsakovę charakterizuojančią informaciją, nustatyta, kad informacijos SODROS duomenų bazėje apie šiuo metu (ieškinio teikimo metu) moters gaunamas pajamas – nėra, atsakovė Užimtumo tarnyboje nėra registruota.
Atsakovė iš bylos dokumentų akivaizdu, kad savo gyvenimo būdo nepakeitė ir teigiamų išvadų dėl savo gyvenimo būdo ir poelgių nepadarė (vaiko motina yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko gyvenimo, taigi galima daryti išvadą, jog atsakovė yra perleidusi savo kaip motinos pareigas trečiajam asmeniui).
Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, bylos dokumentus, vaiko interesus, konstatuotina, kad atsakovė vengia atlikti savo pareigas auginti ir auklėti vaiką A. M., ir juo nesirūpina, todėl vadovaujantis LR CK 3.180 str., atsakovei apribotina motinos valdžia vaiko atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesiima aktyvių, konkrečių veiksmų susigrąžinant vaiką į šeimą, jo nelanko, artimų ryšių su juo nepalaiko, kad nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad situacija artimiausiu metu galėtų pasikeisti, todėl motinos valdžia vaiko atžvilgiu apribotina neterminuotai.
Atsižvelgiant į nepilnamečio amžių, sveikatą ir poreikius: aprangai, maistui, higienai, gyvenamajam būstui, ugdymui, lavinimui, į atsakovės darbingą amžių, pajamas, turtinę padėtį, į turimų išlaikytinių skaičių (tai ketvirtasis atsakovės vaikas), priteistinas išlaikymas iš atsakovės vaikui po 200 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės.
A. M. kaip ir bet koks kitas vaikas, turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai. Nors prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, moraliniu ir dvasiniu ugdymu, išlaikyti jį, sudaryti palankias visapusiškos ir darnios raidos sąlygas, kad jis būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje – visų pirma yra tėvų pareiga, tačiau vaikas tokią teisę turi neatsižvelgiant į tai, ar šias pareigas jo tėvai gali atlikti ar ne. Būtent vaiko globa padeda įgyvendinti vaiko teises, kai šito negali arba nenori daryti jo tėvai.
Todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovė motinos valdžios vaiko atžvilgiu šiuo metu neįgyvendina, į tai, kad esant dabartinei situacijai atsakovės šeimoje grįžti į biologinę šeimą vaikas negali, vadovaujantis LR CK 3.256 str., 3.263 str. nuostatomis nepilnamečiui nustatytina nuolatinė rūpyba ir paskirtinas nuolatinis globėjas.
Apribojus atsakovei motinos valdžią, vadovaujantis LR CPK 406, 407 str., nustatytina nepilnamečio A. M. gyvenamoji vieta. Kaip jau ir buvo nurodyta, Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 955-596/2024 A. M. nustatyta laikinoji rūpyba nuo 2024 m. balandžio 25 d. Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namuose, į. k. 190987980.
Skyrius pažymi, kad vaiko laikinoji rūpyba vyksta sklandžiai, globėjas sudaro vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrina saugią, stabilią, jo amžių ir poreikius atitinkančią aplinką, todėl Skyriaus vertinimu, vaikui užtikrinamos saugios gyvenimo sąlygos, trečiasis asmuo galėtų tinkamai vaiką globoti ir juo rūpintis kaip nuolatinis jo globėjas.
Pažymėjo, jog nėra gauta fizinių asmenų prašymų tapti nepilnamečio rūpintojais.
Atsižvelgiant į nurodyta, į vaiko geriausius interesus gyventi saugioje vaikui aplinkoje, Skyriaus vertinimu, tikslinga A. M. nuolatiniu rūpintoju skirti Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namus, į. k. 190987980.
Teismo posėdžio metu ieškovo (Tarnybos) atstovė palaikė ieškinį bei jame išdėstytus argumentus.
Atsakovė M. M., atstovaujama advokatės Aurelijos Vingrienės, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad atstovei su atsakove susisiekti nepavyko. Pažymėjo, kad bendraujant telefonu su Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriaus vadybininke bei Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namų darbuotoja kitokios informacijos taip pat negavo, buvo tik patvirtintos ieškinyje nurodytos aplinkybės. Tačiau Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro pagalbos šeimai skyriaus 2024 m. birželio 12 d. Pasitarimo protokole nurodyta, kad „A. kalbėjo apie tai, jog su mama bendrauja“ (Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namų darbuotojos Augustės Banevičiūtės informacija). Tai reiškia, kad nors atsakovė nebendradarbiauja su institucijomis, tačiau ryšį su vaiku palaiko, socialinis ryšys nėra visiškai nutrūkęs. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė, nors ir nesiekė susigrąžinti sūnaus, tačiau jų socialinis ryšys nenutrūkęs, todėl mano, kad motinos valdžia turėtų būti apribota ne neterminuotai, o laikinai. Taip pat, atsižvelgiant į byloje esančius dokumentus, mano, kad vaiko gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namuose. Byloje nėra duomenų, o ir nepavyko jų gauti iš atsakovės, kad atsakovė teiktų išlaikymą savo sūnui. Atsakovė yra darbingo amžiaus, nėra duomenų apie jai nustatytą ribotą darbingumą, sveikatos sutrikimus, todėl atsakovė galėtų ir privalėtų mokėti sūnui išlaikymą.
Atsakovė M. M. apie posėdį informuota viešo paskelbimo būdu, į posėdį neatvyko. Posėdyje dalyvavo atsakovės atstovė advokatė Aurelija Vingrienė, kuri palaikė atsiliepime nurodytą poziciją. Nors atsakovė nelabai atlieka savo pareigų vaiko atžvilgiu, bet su vaiku bendrauja, tad jų socialinis ryšys nėra visiškai nutrūkęs. Mano, kad, atsižvelgiant į vaiko interesus, motinos valdžia apribotina laikinai.
Trečiasis asmuo Vilniaus žolynų vaikų socialinės globos namai pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka.
Trečiojo asmens atstovė Iena Norkienė teismo posėdžio metu išreiškė sutikimą su ieškiniu, paaiškindama, kad vaikas apleidęs mokslus. Mokyklos lankymo problemos yra sprendžiamos. Berniukas jaučiasi gerai, nėra piktybiškas, bet linkęs netesėti pažadų. Buvo 2 mėn. dingęs, dėl ko buvo skelbta jo paieška.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Dėl motinos valdžios apribojimo.
Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti, prižiūrėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą.
Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).
Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.
Iš 2009 m. sausio 21 d. gimimo įrašo Nr. 515 nustatyta, kad A. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovės M. M. sūnus. Duomenys apie tėvą nenurodyti.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-9667-545/2024) leido paimti A. M. iš jo motinos M. M.. Byloje buvo nustatyta, kad vaiko motina pripažino nesaikingai vartojanti alkoholį, buvo nusišalinusi nuo vaiko aklėjimo ir priežiūros, neužtikrino tinkamo ugdymo apie pusmetį vaikas gyveno pas močiutę namuose.
Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 955-596/2024 A. M. nustatyta laikinoji rūpyba nuo 2024 m. balandžio 25 d. Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namuose, į. k. 190987980.
Tarnyba nurodė, kad atsakovė savo gyvenimo būdo nepakeitė ir teigiamų išvadų dėl savo gyvenimo būdo ir poelgių nepadarė (vaiko motina yra visiškai nusišalinusi nuo vaiko gyvenimo). Taigi galima daryti išvadą, jog atsakovė yra perleidusi savo, kaip motinos, pareigas trečiajam asmeniui.
Pagal Administracinių nusižengimų registro duomenis M. M. administracine tvarka bausta 7 kartus. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre duomenų apie atsakovę nėra.
Bylos duomenys įrodo, kad vaiko motina M. M. yra nusišalinusi nuo vaiko (A. M.) auklėjimo, šią atsakomybę perkėlusi kitiems asmenims, nerodo iniciatyvos keisti gyvenimo būdo, kad vaikui būtų sudarytos tinkamos sąlygos augti jos šeimoje. Toks atsakovės elgesys atitinka dvi tėvų valdžios apribojimo sąlygas, t. y. vengimą atlikti savo pareigas visapusiškai auklėti vaiką ir nesirūpinimą (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas neterminuotai apriboja M. M. motinos valdžią vaiko A. M. atžvilgiu.
Paaiškintina, kad tėvai gali kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo ir tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai/tėvas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvo valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3.182 straipsnio 3 dalis).
Dėl išlaikymo priteisimo.
Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės M. M. nepilnamečio vaiko išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Bylos duomenimis atsakovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo, registruoto kilnojamojo turto. SODRA duomenys patvirtina, kad atsakovė buvo įsidarbinusi 2024 m. liepos – rugpjūčio mėn. Teismas neturi duomenų dėl apribojimų atsakovei dirbti, o pagal savo amžių M. M. yra jauna ir darbingo amžiaus moteris, todėl turi dėti visas pastangas, kad įsidarbintų ir gautų pajamas vaikui išlaikyti.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstyta, nepilnamečio vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, mokslams, papildomam ugdymui, poilsiui, laisvalaikiui ir kita, pripažįsta būtinu priteisti iš atsakovės M. M. išlaikymą vaikui, mokamą po 200,00 Eur, kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Bylos duomenimis nepilnametis A. M. savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, kuriam būtų reikalinga nuolatinė priežiūra, neturi.
Sprendimo dalys dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo nukreiptinos vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).
Dėl nuolatinės rūpybos nustatymo.
Vadovaujantis CK 3.256 straipsniu, nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai.
Nepilnametis A. M. liko be tėvų globos.
Šiuo metu nepilnametis gyvena VšĮ Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namuose budinčio globėjo šeimoje. Tarnyboje iš nepilnamečio sveikatos priežiūros įstaigos gauta informacija, kad vaiko sveikata dabartiniai rūpintojai rūpinasi, prižiūri, gydytojų nurodymų ir rekomendacijų visada laikosi, į specialistų konsultacijas atvyksta, vaiko nepriežiūros, netinkamo elgesio su juo ar kitų jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo atvejų nepastebėta. Tarnyba pažymėjo, kad vaiko laikinoji rūpyba vyksta sklandžiai, globėjas sudaro vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrina saugią, stabilią, jo amžių ir poreikius atitinkančią aplinką, todėl vaikui užtikrinamos saugios gyvenimo sąlygos. Byloje nėra duomenų apie netinkamą vaiko priežiūrą pas laikiną globėją.
Ieškovas prašo nuolatiniu vaiko globėju paskirti trečiąjį asmenį viešąją įstaigą Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namus. Viešosios įstaigos atstovė teismo posėdžio metu išreiškė sutikimą su ieškiniu.
Duomenų apie kitų asmenų pageidavimą būti vaiko globėju byloje nėra, todėl, nesant galimybės vaikui augti šeimoje, vaikas gali būti apgyvendintas globos institucijoje (CK 3.261 straipsnio 1 dalis, 3.265 straipsnio 3 punktas).
Kai vaikui yra nustatoma globa, išlaikymas priteisiamas vaikui, išieškomų lėšų ir turto tvarkytoju skiriamas globėjas, kuris gaunamą išlaikymą tvarko CK ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (CK 3.275 straipsnis, 4.236-4.252 straipsniai).
Ieškovės reikalavimas paskirti trečiąjį asmenį viešąją įstaigą Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namus nepilnamečio rūpintoju bei gaunamų lėšų administratoriumi tenkinamas, rūpintojos įstaigoje nustatoma A. M. nuolatinė gyvenamoji vieta.
Vadovaujantis CPK 503 straipsnio 5 dalimi, CPK 504 straipsnio 4 dalimi, išaiškinama globos nustatymo ir globėjo paskyrimo pasekmės, paskirtam globėjui ar rūpintojui - išaiškinamos teisės ir pareigos.
Vaiko globėjas (rūpintojas) privalo užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą, rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi, auklėti vaiką, spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis, netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams, palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais, rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius, rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje (CK 3.271 straipsnis). Vaiko globėjas (rūpintojas) yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus, vaiko globėjas (rūpintojas) turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.272 straipsnis). Vaiko globėjas (rūpintojas) už vaiko padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka, vaiko globėjas (rūpintojas) už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų atlikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.273 straipsnis). Vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais šio kodekso ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (CK 3.275 straipsnis). Globojamas vaikas neįgyja turtinių teisių į savo globėjo (rūpintojo) turtą, vaiko globėjas (rūpintojas) neįgyja turtinių teisių į globojamam vaikui nuosavybės teise priklausantį turtą (CK 3.276 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Ieškovo ieškinys patenkintas visiškai. Ieškovas nepateikė įrodymų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudarė 4,32 Eur, kurios neviršija minimalios priteistinos 8 Eur sumos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5, 14 punktai). Atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už patenkintą reikalavimą apriboti motinos valdžią (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).
Šioje byloje atsakovei buvo teikta antrinė teisinė pagalba.
Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau- VGTPĮ) 12 straipsnio 16 punktą atsakovė turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, byloje, kurio sprendžiamas klausimas dėl motinos valdžios apribojimo. Turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) nagrinėjant civilines bylas mokėjimo (VGTPĮ 20 straipsnio 1 dalis).
Remiantis išdėstytu, visos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis), o iš atsakovės valstybės naudai nepriteisiamos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260 straipsniais, 268–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti atsakovės M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią vaiko A. M., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Nustatyti nepilnamečiui A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę rūpybą, jo rūpintoju, gaunamų lėšų administratoriumi paskirti VšĮ Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namus, į. k. 190987980.
Nustatyti A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą VšĮ Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namuose, į. k. 190987980.
Priteisti iš atsakovės M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui A. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 8 d.) iki jo pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimo dalis dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Jurgita Petrauskienė