Baudžiamoji byla Nr. 1-1810-271/2016
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25452-2016-0
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Vilnius, 2016 m. birželio 10 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski,
sekretoriaujant Gražinai Osinskajai,
dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui,
kaltinamajam A. K.,
jo gynėjai advokatei Danutei Elenai Mikalauskaitei,
nukentėjusiajai B. K.,
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
A.K., a.k. (duomenys neskelbtini),
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 38 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už veiką pagal BK 145 str. 1 d.;
2016-02-18 teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 str. 1 d. (du epizodai), BK 140 str. 2 d. (du epizodai) ir BK 146 str. 1 d., pritaikius BK 64(1) str., 63 str. 1 d., 4 d. skiriant laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas nuteistajam atidėtas 1 metams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos (miesto) ribų, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas sulaikymo bei suėmimo terminas nuo 2015-12-11 iki 2016-02-18,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.,
n u s t a t ė:
A. K. 2016-05-30 apie 18.30 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu stumdė sutuoktinę B. K., po to prispaudė ją virtuvės kampe prie sienos, delnu sudavė jai vieną kartą į galvą, vieną kartą į pilvą, tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. K. teisiamajame posėdyje nusikalstamos veikos padarymo faktą pripažino iš dalies ir parodė, kad įvykio dieną išgėrė. Gerdamas sumaišė vyną su alumi. Alkoholį vartojo kartu su žmona. Susiginčijo su žmona B., o ši parašė po ginčo pareiškimą. Ginčo metu nieko ypatingo neatsitiko, gal tik pastūmė ją virtuvėje. Glostydamas sudavė į galvą, o per pilvą trinktelėjo švelniai, pasakydamas, kad ji stora. Kokie ten smūgiai. Išsprūdo netyčia, daugiau tai nepasikartos.
Nukentėjusioji B. K. parodė, kad gyvena kartu su buvusiu vyru viename bute. A. bėda yra alkoholis. Jis geria diena iš dienos. Išgėręs kelia pavydo scenas, būna agresyvus, visaip ją niekina, kaltina, įžeidinėja. Įvykio dieną ji su juo negėrė. Jis prispaudė ją virtuvės kampe, pastūmė prie krosnies, mosavo rankomis, prispaudęs sudavė į galvą ir pilvą. Jai skaudėjo. Dar labai skaudėjo nugarą. Jis nesiskaito su kaimynais, visi jo nekenčia. Jo labai bjaurus charakteris. Oficialiai jiedu su vyru išsituokę, o faktiškai atsiskirti negali. Jai sunku su juo gyventi. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Antras jų butas yra tame pačiame kieme, oficialiai jis priklauso dukrai, bet jie gali juo naudotis. Norėtų, kad buvęs vyras būtų įpareigotas gyventi atskirai.
2016-05-30 A. K. nustatytas (1,28 promilių) apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis (b.l. 23).
2015 m. gegužės 30 d. buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto. Atvykę pareigūnai fiksavo pranešimą, kad A. K. bute stumdė ir kumščiavo B. K.. A. K. buvo neblaivus, jis buvo sulaikytas (b.l. 6, 11).
Įrodymų vertinimas, teismo išvados
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose.
Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią jam skirtina bausmė.
Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumą daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, kad kaltinamasis A. K., būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos jo veiksmams, 2016 m. gegužės 30 d. pastūmė, sudavė delnu per galvą ir į pilvą nukentėjusiajai B. K., sukėlė jai fizinį skausmą. Nusikalstamos veikos padarymą iš dalies įrodo kaltinamojo, kuris neneigia pastūmęs B. K., sudavęs jai į galvą ir pilvą, tačiau savo veiksmus vertina kaip neintensyvaus pobūdžio, nerimtus, nesukėlusius fizinio skausmo, parodymai. Šiuos jo teiginius paneigia byloje surinkti įrodymai: pranešimas Bendrajam pagalbos centrui, iš kurio matyti, kad pranešėja, to paties namo gyventoja, girdi, kad bute smurtaujama, galimai vyras muša moterį (b.l.5); pranešimai apie smurtą artimojoje aplinkoje (b.l. 6, 11), pačios nukentėjusiosios parodymai, kuri nuo pat tyrimo pradžios nurodo dėl kaltinamojo veiksmų patyrusi fizinį skausmą (b.l. 1, 8). Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, kad A. K. veiksmai jai sukėlė realų fizinį skausmą, o kaltinamojo veiksmai jos atžvilgiu iš tiesų buvo smurtinio ir tyčinio pobūdžio, kadangi į iškvietimą atvykusios policijos pareigūnės R. U. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad vyras buvo itin agresyviai nusiteikęs žmonos atžvilgiu, esant galimybei nuolat ją stumdė netgi pareigūnų akivaizdoje, B. K. verkė, buvo susijaudinusi ir nervinga (b.l. 6).
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį iškyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia. Šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs fizinį skausmą, padaromi tiesiogine tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens – elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą – ir nori taip elgtis.
Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris nurodytą veiką padarė savo giminaičiui ar šeimos nariui (BK įstatymo Nr.XII-501, 2013-07-02, Žin.Nr.75-3772, 2013-07-13 redakcija).
Tyčiniai kaltinamojo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., nes jis smurtavo prieš šeimos narį.
Bausmės skyrimas
Kaltinamasis A. K. padarė tyčinį nusikaltimą, kurį įstatymas priskiria prie nesunkių.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Sunkina kaltinamojo atsakomybę tai, kad nusikaltimą jis vykdė būdamas neblaivus, kas įtakojo jo veiksmus (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kaltinamasis A. K. buvo teistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.,145 str. 1 d. ir 146 str. 1 d. Teistumas neišnykęs. Bausmės vykdymo atidėjimo metu vėl įvykdė tyčinius, smurtinius nusikaltimus, konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (LR BK 27 str. 1 d.). Priklausomas nuo alkoholio, nesigydo, išvadų dėl savo elgesio nedaro. Baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus (b.l. 30-31). Jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, neviršijanti šios bausmės rūšies, įstatymo leidėjo numatytos už padarytą nusikaltimą, vidurkio. Lietuvos BK 64 str. 1 d., 4 d. pagrindu bausmė bendrintina su bausme, paskirta jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-18 nuosprendžiu. Atsižvelgdamas į tai, kad A. K. yra pensininkas, turi sveikatos sutrikimų, teismas laiko, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės, todėl kaltinamajam taikytinas BK 75 str. numatytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, skiriant jam teismo įpareigojimus. Ankstesniu nuosprendžiu A. K. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, tačiau ji vykdyti taip ir nepradėta, Vilniaus probacijos skyriaus psichologams nepavykus parinkti smurtinį elgesį keičiančios programos, kadangi šioje programoje negali dalyvauti psichikos sveikatos problemų turintys asmenys. Vilniaus probacijos skyrius kreipėsi į teismą dėl baudžiamojo poveikio priemonės netikslingumo ir keitimo kitu įpareigojimu, atsižvelgiant į tai, kad A. K. buvo gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, jam nustatytas bipolinis afektinis sutrikimas, manija, taip pat gydytas Vilniaus miesto psichikos centre, diagnozė analogiška, rekomenduojama kreiptis į psichikos sveikatos specialistus dėl jo psichikos sveikatos būklės ir jos įtakos emocinei būklei įvertinimo (b.l. 51-52). Nukentėjusioji teismo posėdyje nurodė, kad buvęs sutuoktinis yra sunkaus būdo, o išgėręs tampa labai agresyvus. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas mano, kad be LR BK 75 str. 2 d. numatytų įpareigojimų LR BK 75 str. 3 d. pagrindu tikslinga A. K. skirti įpareigojimą - kreiptis į psichikos sveikatos centrą dėl konsultacijos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-307 str.str., teismas
NUSPRENDĖ :
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą pagal BK 140 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams.
Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 4 d. pagrindu dalinio sudėjimo būdu subendrinti bausmę su bausme, paskirta jam 2016-02-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nusprendžiu, galutinę bausmę nuteistajam nustatyti 1 metus 1 mėnesį laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str., A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:
- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio);
- nesilankyti bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei nebendrauti su B. K.,
- per vieną mėnesį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo kreiptis į psichikos sveikatos centrą dėl konsultacijos.
Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal ankstesnį nuosprendį: sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2015-12-11 iki 2016-02-18 d. bei sulaikymo laiką šioje byloje nuo 2016-05-30 20.13 val. iki 2016-05-31 10.02 val. (vieną parą).
Iki nuosprendis bus pradėtas vykdyti nuteistajam palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos.
Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas P.Borkovski