Civilinė byla Nr. e2A-256-587/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20350-2018-1

Procesinio dokumento kategorijos: 2.1.4; 2.4.2.3; 2.6.1.4; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

(S)

Kauno apygardos teismas

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                       2020 m. vasario 27 d.

                                                                   Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių D. S., R. K. ir G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1749-877/2019 pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovėms D. S., R. K. ir G. K. dėl netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas R. Š. solidariai iš atsakovių D. S., R. K. ir G. K. prašo priteisti 10 000 Eur netesybas pagal preliminariąją sutartį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:  

1.1.       2018 m. rugsėjo 28 d. ieškovas R. Š. ir atsakovė D. S., veikianti savo ir pagal įgaliojimą bendrasavininkių R. K. bei G. K. vardu, naudodamiesi nuotoline ryšio priemone – elektroniniu paštu, susitarė dėl patalpų esančių (duomenys neskelbtini) Vilniuje (toliau – ir Patalpos arba Turtas) pirkimo-pardavimo. 2018 m. rugsėjo mėnesį šalys pradėjo tartis dėl aukščiau minėto turto pardavimo. Atsakovė atsiuntė ieškovui preliminarią turto pirkimo-pardavimo sutartį bei pareikalavo sumokėti nustatytą 10000 Eur avansą. Ieškovas tuo metu buvo išvykęs į užsienį. Atsakovė D. S. elektroniniais laiškais vis tiek ragino ieškovą pervesti avansą pagal Preliminarią sutartį, priešingu atveju Patalpas ketino parduoti kitiems pirkėjams. Ieškovas sumokėjo 10 000 Eur avansą. Atsakovė prašė ieškovui grįžus atsiųsti pasirašytą Preliminarią sutartį ir išreiškė norą kuo greičiau užbaigti Patalpų pirkimo-pardavimo procesą. 2018 m. lapkričio 13 d. ieškovas grįžęs į Lietuvą gavo atsakovės pranešimą, jog, nepasirašius Preliminarios sutarties, ji grąžina ieškovui piniginį pavedimą, pasilikdama pinigus už nuomą. Ieškovui grąžinta 9652,46 Eur suma kaip permoka už lapkričio mėnesio patalpų nuomą, mokamą pagal nuomos sutartį. Ieškovas, kaip fizinis asmuo, nieko iš atsakovės nesinuomojo, pareikalavo grąžinti pilną avansą ir tokio paties dydžio netesybas, numatytas Preliminarioje sutartyje. Atsakovė grąžino likusius 347,54 Eur, tačiau netesybas sumokėti atsisakė, nurodė, jog Preliminari sutartis nebuvo sudaryta.

1.2.       Ginčo preliminarioji sutartis buvo rašytinė, joje nurodyti teisingi šalių rekvizitai, susitarta dėl visų esminių sutarties sąlygų: sutarties dalyko, pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo termino, turto kainos ir atsiskaitymo tvarkos, pardavėjo ir pirkėjo teisių ir pareigų, sankcijų bei kitų sąlygų. Preliminariosios sutarties 7.1 punkte buvo nurodyta, jog ši sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo, o ne pasirašymo momento. Atsakovė sutiko, jog Preliminarioji sutartis fiziškai būtų pasirašyta ieškovui grįžus į Lietuvą. Nors fiziškai nepasirašyta, Preliminarioji sutartis buvo pradėta vykdyti. Šalys 2018 m. lapkričio 5 d. susitarė dėl sutarties sudarymo, lapkričio 6 d. ieškovas elektroniniu mokėjimu atsakovei pervedė 10 000 Eur avansą, lapkričio 7 d. atsakovė patvirtino pinigų gavimą. Atlikęs mokėjimą ieškovas suprato, jog jeigu po šios sutarties sudarymo atsisakytų pirkti Turtą, prarastų sumokėtus 10 000 Eur. Ieškovas siekė įsigyti ginčo patalpas nuo 2016 metų, jose  jo įmonė vykdė veiklą jau šešerius metus. Ieškovo įmonė investavo į Patalpų vietos, kaip jos veiklos vietą, reklamą. Ieškovas daugiau kaip mėnesį aktyviai siekė gauti paskolą, užsakė Patalpų vertinimą ir už jį sumokėjo 363 Eur, skolinosi trūkstamas lėšas iš fizinių asmenų, įsipareigojo jiems sumokėti dideles palūkanas, viso 4 500 Eur, tarėsi dėl paskolų su giminaičiais, savo įmonės vardu užsakė ir nupirko šiltinimo medžiagas, būtent perkamų Patalpų remontui už 3 388,80 Eur.

1.3.       Atsakovė elektroniniame laiške pripažino, jog suprato, už ką buvo pervesti pinigai, pervedimą priėmė, Preliminarioje sutartyje nėra įvardintos specifinės mokėjimo identifikavimo sąlygos. Atsakovė kitam pirkėjui patalpas pardavė ne už 160 000 Eur, kaip buvo sutarta su ieškovu, o už 175 000 Eur. Naujasis patalpų savininkas ieškovui žodžiu patvirtino, kad atsakovė jam sudarė tokį įspūdį, kad jo papildomai sumokėti pinigai bus skirti netesyboms ieškovui padengti.

2.       Atsakovės D. S., R. K. ir G. K. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:

2.1.       preliminarioji sutartis šalių nebuvo pasirašyta, byloje pateiktas tik sutarties juodraštis. Atsakovės neneigia, jog su ieškovu buvo vedamos derybos dėl Patalpų pardavimo. Jam siūlė pasirašyti Preliminariąją sutartį dėl šių patalpų pirkimo-pardavimo, tačiau ieškovas vengė įsipareigojimo realiu terminu įsigyti nuomojamas patalpas. Realūs ieškovo veiksmai nerodė jo pasiryžimo įsigyti Patalpas, o atsakovės jokiais savo veiksmais nerodė, kad jos yra įsipareigojusios ieškovui pagal sutarties juodraštį.

2.2.       Mokėjimo nurodymas, kuriuo ieškovas pervedė 10 000 Eur į atsakovės D. S. sąskaitą, nenurodant mokėjimo paskirties, neįrodo, kad mokėjimas atliktas vykdant konkrečią sutartį. Iš ieškovo ir atsakovės D. S. susirašinėjimo matyti, kad atsakovė D. S. reikalavo iš ieškovo avanso, kaip garanto, kad ieškovas realiai ketina įsigyti Patalpas, tokio avansinio mokėjimo reikalavimo atsakovė D. S. nesiejo su jokia konkrečia sutartimi.

2.3.       Ieškovo vertinimas, kad Preliminari sutartis įsigaliojo nuo jos sudarymo (ne pasirašymo) momento, yra subjektyvus, vertinant izoliuotai nuo visų kitų pasiūlytos apsvarstyti ir pasirašyti sutarties nuostatų. Atsakovės niekada ieškovo atlikto pavedimo nelaikė Preliminariosios sutarties patvirtinimu ir nuosekliai reikalavo, kad ši sutartis būtų pasirašyta. Patalpos, kurias atsakovės pardavinėjo, ieškovui pasiūlytos įsigyti pirmumo teise kaip patalpų nuomininkui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino. Ieškovui solidariai iš atsakovių priteisė 10 000 Eur netesybas ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš kiekvienos iš atsakovių ieškovui priteisė po 491,67 Eur bylinėjimosi išlaidas. Valstybei iš kiekvienos iš atsakovių priteisė po 3,89 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Teismas nustatė, kad: 

3.1.       ieškovas šioje byloje prašo priteisti netesybas pagal preliminariąją sutartį dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis. Atsakovės nepripažįsta preliminariosios sutarties sudarymo fakto, teigia, kad preliminarioji sutartis nebuvo pasirašyta, todėl negali būti laikoma sudaryta.

3.2.       2018 m. lapkričio 5 d. sudaryta Preliminarioji sutartis dėl būsimos nekilnojamojo daikto – negyvenamosios patalpos-parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas – Vilnius, (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybes teise priklausiusios atsakovėms D. S., R. K., G. K., pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (1 t., b. l. 7-9). Atsakovės įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2018 m. lapkričio 30 d. už 160 000 Eur kainą sudaryti Turto pirkimo-pardavimo sutartį. Savo prievolėms pagal šią Sutartį užtikrinti per 1 dieną po šios Sutarties pasirašymo ieškovas turėjo sumokėti pardavėjui pavedimu į D. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 10 000 Eur, kurie, sudarius Turto pirkimo-pardavimo sutartį, bus įskaitomi į Turto kainą (Sutarties 3.2 punktas). Jei pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma dėl to, kad pardavėjas nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, jis privalo grąžinti pirkėjui jo sumokėtus pagal šią sutartį 10 000 Eur bei sumokėti 10000 Eur baudą už sutarties nevykdymą (Sutarties 6.2 punktas). Preliminarią sutartį ieškovui atsakovė D. S. atsiuntė elektroniniu paštu. 2018 m. lapkričio 6 d. mokėjimo nurodymu ieškovas pervedė atsakovei D. S. 10 000 Eur (1 t., b. l. 25). 2018 m. lapkričio 13 d. mokėjimo nurodymais D. S. pervedė R. Š. 347,54 Eur ir 9652,46 Eur (1 t., b. l. 31,32).

3.3.       Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovės ilgą laiką, daugiausia elektroniniu paštu, tarėsi dėl joms priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo. Dėl Patalpų pirkimo-pardavimo buvo susitarta, kai ieškovas buvo išvykęs ir neturėjo jokių praktinių galimybių fiziškai pasirašyti Preliminarią sutartį. Atsakovė D. S., 2018 m. lapkričio 5 d. ieškovui elektroniniu paštu pateikusi preliminariąją sutartį, pareikalavo ją nedelsiant vykdyti – per 1 dieną atsakovėms sumokėti Preliminarioje sutartyje sulygtą 10 000 Eur avansą. Atsakovės nereikalavo, kad Preliminarioji sutartis nedelsiant būtų ieškovo, kuris tuo metu buvo išvykęs, fiziškai pasirašyta. 

3.4.       Preliminarioji sutartis turėjo ne tik teisės aktų reikalaujamas esmines sąlygas – įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas, susitarimo išreiškimas rašytine forma – tačiau ir visas būtinas sutarčiai sudaryti reikalingas sąlygas bei informaciją, joje buvo įrašyti visi duomenys, reikalingi sandorio šalims ir turtui nustatyti ir identifikuoti. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog šalių elektroninio pašto adresais vyko šalių susirašinėjimas ir buvo pateikta Preliminarioji sutartis. Teismas sprendė, jog šalys sutartį sudarė raštu, abipusiai suderinusios ir koregavusios. Tiek ieškovas, tiek atsakovė laikė, kad dėl Turto pirkimo realiai yra susitarta, ir tolesni veiksmai reikalauja ne fizinio sutarties pasirašymo, bet sutartyje įtvirtintų įsipareigojimų vykdymo – užstato pervedimo. Teismas sprendė, kas šios aplinkybės patvirtina, jog šalys suprato ir elgėsi taip, lyg preliminarioji sutartis buvo sudaryta, kas patvirtina jos sudarymo faktą.

3.5.       Atsakovių nurodytas aplinkybes, jog ieškovas neva vengė sudaryti sutartį, teismas vertino kaip jų gynybinę poziciją. Sprendė, kad šiuo atveju turi būti vertinami tikrieji šalių ketinimai, kadangi priešingas situacijos aiškinimas (t. y. laikymas, kad Preliminarioji sutartis negalioja dėl to, kad ji nėra fiziškai pasirašyta) prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teismas sprendė, kad yra pagrindas atsakovėms taikyti sutartyje nustatytą atsakomybę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4.       Atsakovės D. S., R. K., G. K. (toliau – ir apeliantės) prašo panaikinti 2019 m. spalio 29 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo R. Š. ieškinį atmesti, priteisti atsakovėms iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.       pirmosios instancijos teismas ginčijamą sprendimą priėmė pagrįstai neatmetęs atsakovių įrodinėtų aplinkybių, neištyręs ir neišsiaiškinęs visų esminių bylos aplinkybių, išskirtinai ieškovo naudai interpretuodamas byloje surinktus įrodymus, iš esmės pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnio, 263 straipsnio 1 dalies, 265 straipsnio 1 dalies nuostatas, 12 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą, CPK 13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principą, CPK 6 straipsnyje įtvirtintą asmens lygybės įstatymui ir teismui, CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, netinkamai taikė materialinės teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. 

4.2.       Avanso iš ieškovo, kaip garantijos, buvo pareikalauta žymiai anksčiau, nei šalys sutarė sudaryti ir pasirašyti Preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, kurios juodraštinė versija ieškovui susipažinti prieš pasirašymą buvo pateikta žymiai vėliau. Reikalavimas atlikti mokėjimą nepatvirtina, kad tokiu reikalavimu atsakovės pripažino, jog neva tarp šalių buvo sudaryta Preliminarioji sutartis. Atsakovės niekada nelaikė ieškovo atlikto pavedimo Preliminariosios sutarties patvirtinimu ir nuosekliai reikalavo, kad ši sutartis būtų pasirašyta. Niekada ir jokia forma susitarimas dėl sutartinių netesybų tarp šalių nebuvo pasiektas ir įformintas.

4.3.       Atsakovės negavo iš ieškovo akcepto dėl ofertos sudaryti Preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į sutarties sudarymą reglamentuojančias teisės normas, į paties ieškovo laiškuose išsakytą poziciją dėl būtinybės fiziškai pasirašyti sutartį.  

4.4.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai neanalizavo ir nepasisakė dėl atsakovių triplike nurodytos aplinkybės, jog ieškovas nedisponavo reikiama 95 000 Eur suma. Atsakovių atstovo prašymą apklausti šioje byloje liudytoja I. S. pirmosios instancijos teismas atmetė, nors toleravo ieškovo elgesį, dėl ko neįvyko net keli posėdžiai šioje byloje, suteikė ieškovui galimybę apklausti jo nurodytą liudytoją R. Š..

4.5.       Įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota faktinė aplinkybė, jog UAB „Skansen“ iš atsakovių nuomotas patalpas suteikė kitai įmonei UAB „Universus.lt“, bei jokių išlaidų, susijusių su šių patalpų priežiūra ar remontu, nepatyrė. Bankrutavus UAB „Universus.lt“, ši bendrovė negalėjo toliau vykdyti veiklos parduotuvėje, UAB „Skansen“ turėjo išsigabenti savo prekes iš UAB „Universus.lt“ parduotuvės į kitą prekybos vietą, o atsakovėms nekyla pareiga apmokėti tokio prekių gabenimo išlaidas. 2018 m. lapkričio 15 d. UAB „Lemora“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. 000530215 ieškovas išsirašė jau po to, kai su juo buvo nutraukta patalpų nuomos sutartis ir jis buvo informuotas, jog patalpos jam nebus parduotos. Ieškovo nuomotų patalpų nuotraukose matyti, kad jokio remonto šiose patalpose ieškovas neatliko. Net ir deliktinės atsakovių atsakomybės ieškovas šioje byloje neįrodė.

5.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. Š. skundžiamą teismo sprendimą prašo palikti nepakeistą, o atsakovių apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovui iš atsakovių visas bylos eigoje jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

5.1.       šalys būtent avanso sumokėjimą visada siejo su patvirtinimu, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta. Atsakovės D. S. pozicija laiškuose vienareikšmiškai patvirtina, jog atsakovė lygiai taip pat kaip ir ieškovas traktavo, kad Preliminarioji sutartis yra sudaryta, ir jos pagrindu bei joje nurodytais terminais privalu atlikti tolimesnius mokėjimus. Atsakovė reikalavo laiku vykdyti joje įtvirtintas sąlygas – sumokėti užstatą. Nors fiziškai nepasirašyta, Preliminarioji sutartis buvo pradėta vykdyti, avansinis mokėjimas patvirtina šalių sudarytą sutartį. Šalių ikisutartiniai santykiai, byloje esantis šalių susirašinėjimas, atsakovės teikti reikalavimai bei elgesys gavus pavedimą patvirtina, kad šalys laikė sutartį sudarytą ir patvirtintą pervestu avansiniu mokėjimu, net nesant fiziškai pasirašytą. Atsakovės nenurodo jokio kito pagrindo, kuriuo iš ieškovo buvo reikalaujama avanso ir jis atsakovėms buvo pervestas.

5.2.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad šalių Preliminariojoje sutartyje buvo numatytos ne tik teisės aktų reikalaujamas esminės sąlygos, tačiau joje apskritai buvo visos jai būtinos ir sutarties sudarymui reikalingos sąlygos bei informacija. Atsakovė D. S. su 6.2 p. numatytomis netesybomis bei jų dydžiu buvo susipažinusi ir, išsiųsdama šią sutartį ieškovui, joms akivaizdžiai pritarė. Po Preliminarios sutarties sekę šalių susirašinėjimai ir veiksmai aiškiai liudija buvus ieškovo akceptą – sutikimą su Preliminarios sutarties sąlygomis, tarp jų ir taikytina atsakomybe.

5.3.       Abiejų sutarties šalių žodžiai ir veiksmai patvirtino rimtus ketinimus sukurti tarpusavio teises ir pareigas, dalį jų pradedant vykdyti pagal raštu apsikeistą sutartį. Šalių parašų buvimas preliminarioje sutartyje negali būti suabsoliutinimas, šalys sutartį sudarė raštu, abipusiai ją suderinusios ir koregavusios. Sutarties pagrindu ir joje nurodytais terminais atsakovė skatino ieškovą pervesti avansą. Darytina išvada, kad preliminari sutartis buvo sudaryta, nepaisant to, kad šalys jos fiziškai nebuvo pasirašiusios.

5.4.       Teismui buvo pateikti ieškovo patirtų nuostolių įrodymai, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė preliminariai tikėtinais. Pirmosios instancijos teisme atsakovės neginčijo ieškovo patirtų nuostolių dydžio. Ieškovas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, jog CK 6.73 straipsnio 1 dalies nuostata dėl netesybų įskaitymo panaikina teisinį pagrindą kreditoriui iš skolininko reikalauti baudinių netesybų, ieškovas įskaitė patirtus nuostolius, lygius 8251,80 Eur, į netesybų sumą, ir iš atsakovių bendrai reikalavo tik preliminarioje sutartyje numatytų netesybų, lygių 10 000 Eur, atlyginimo.

5.5.       Apeliančių atstovo prašymas apklausti šioje byloje liudytoja I. S. buvo išreikštas paskutinio teismo posėdžio pabaigoje, šios liudytojos parodymai nebūtų turėję jokios įtakos tinkamam šalių sudarytos sutarties įvertinimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

8.       Byloje nustatyta, kad ieškovui, iš atsakovės D. S. elektroninio pašto (dėl to ginčo nėra), atstovaujančios ir kitas atsakoves R. K. bei G. K. elektroniniu paštu buvo atsiųsta preliminarioji sutartis, kurioje nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 5 d. tarp D. S., veikiančios pagal įgaliojimą bendrasavininkių R. K. bei G. K. (pardavėjų) ir R. Š. (pirkėjo) buvo sudaryta nekilnojamojo turto – negyvenamosios patalpos – parduotuvės, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 124,61 kv. m., adresas – Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybes teise priklausiusios atsakovėms D. S., R. K., G. K. preliminarioji sutartis dėl būsimos nekilnojamojo daikto (toliau – Turtas) pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (1 t., b. l. 7-9, b. l. 10-12).

9.       Pagal šią sutartį atsakovės įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2018 m. lapkričio 30 d. sudaryti Turto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią nekilnojamojo turto kaina 160 000 Eur.

10.       Sutarties 3.2 punkte nustatyta, kad savo prievolėms pagal šią Sutartį užtikrinti per 1 (vieną) dieną po šios Sutarties pasirašymo Pirkėjas sumokės Pardavėjui, pavedimu į D. S. priklausančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 10 000 Eur, kurie, tinkamai įvykdžius, t. y. sudarius Turto pirkimo-pardavimo sutartį, bus įskaitomi į Turto kainą.

11.       Sutarties 4.5 punkte nurodyta, kad Pardavėjas iki Turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo įsipareigoja nesudaryti jokių sandorių ir neprisiimti jokių įsipareigojimų, kurie apsunkintų, trukdytų ar darytų negalimu šios Sutarties vykdymą ir /ar Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą ir/ ar vykdymą.

12.       Sutarties 6.2 punkte nurodyta, kad Tuo atveju, jei Pirkimo-pardavimo sutartis yra nesudaroma dėl to, kad Pardavėjas nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti Pirkimo-pardavimo sutartį, jis privalo grąžinti Pirkėjui jo sumokėtus pagal šią sutartį 10 000 Eur 00 ct bei sumokėti 10 000 Eur   baudą už sutarties nevykdymą.

13.       Šią sutartį D. S. atsiuntė ieškovui elektroniniu paštu. 2018 m. lapkričio 5 d. 6:13 pm el. laiške nurodo „<...> norėdama būti tikra, kad viskas vyksta taip, kaip Jūs sakot, siunčiu preliminarią sutartį ir laukiu pavedimo. Jau per ilgai mes kalbamės ir niekas nevyksta, kai bus įmokėtas avansas, aš būsiu tikra, kad pirkimas įvyks. O dabar vien tik kalbos ir jokių veiksmų. Jei norit, redaguokit tekstą ir perveskit didesnę sumą. Noriu tikrumo.“(1 t., b. l. 21). 7:31 pm laiške atsakovė nurodo „<...> laukiu Jūsų pavedimo, jei ne, skaitysim, kad šių susirašinėjimų nebuvo“. 8:25 pm laiške atsakovė rašo: „R., aš noriu užstato ir tai paskutinė sąlyga. Rašėt, kad turit pinigų ir galit padaryti pavedimą, dabar vėl kitaip. Negaliu ir nenoriu laukti ir galvoti kada. Pats žinote, kad padarius pavedimą ir teisme, tai yra kaip dokumentas, o aš nieko nesiruošiu apgaudinėti“. 2018 m. lapkričio 6 d. 12:20 pm atsakovė rašo: „jei šiandien neįkris užstatas, patvirtinantis, kad Jūs perkat patalpas, aš jas parduodu kitiems“ (1 t., b. l. 24).

14.        2018 m. lapkričio 7 d. 1:11 pm atsakovė nurodo „Pavedimą gavau, ačiū. Kai grįšite pasirašykit ir atsiųskit man preliminarią sutartį, aš ją pasirašysiu ir Jums persiųsiu. Ir turiu prašymą, baigiam kuo greičiau šį pirkimo-pardavimo procesą.“ (1 t., b. l . 24). Kaip matyti iš 2018 m. lapkričio 6 d. mokėjimo nurodymo, ieškovas pervedė atsakovei D. S. 10 000 Eur (1 t., b. l. 25). Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sutartis iš ieškovo pusės buvo vykdoma, nors fiziškai ir nebuvo pasirašyta dėl to, kad ieškovas buvo išvykęs.

15.       Tačiau D. S. bei kitos atsakovės, nesilaikydamos preliminarios sutarties 4.5 punkto, sudarė kitą sandorį ir pardavė patalpas kitiems asmenims. Po preliminarios sutarties 4.5 punkto pažeidimo – įsipareigojimo neparduoti patalpų kitiems asmenims, ir jas pardavus, atsakovės nevykdo sutarties sąlygos numatytos 6.2 punkte – sumokėti 10 000 eurų baudą.

16.       2018 m. lapkričio 13 d. mokėjimo nurodymais D. S. pervedė R. Š. 347,54 Eur ir 9652,46 Eur, tai yra grąžino viską, ką jis buvo įmokėjęs pagal preliminarią sutartį (1 t., b. l. 31,32).

17.       Ieškovas šioje byloje prašo priteisti netesybas pagal preliminariąją sutartį dėl nesudarytos pagrindinės sutarties. Atsakovės nepripažįsta preliminariosios sutarties sudarymo fakto, laikydamos, kad preliminarioji sutartis nebuvo pasirašyta, todėl negali būti laikoma sudaryta.

Dėl sutarties sudarymo sąlygų ir netesybų

18.       CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis). Pagal CK 6.181 straipsnio 4 dalį sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas pareikštas įstatymų reikalaujama forma. Rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais (CK 1.73 straipsnio 2 dalis). Šios formos sandorius turi pasirašyti juos sudarę asmenys (CK 1.76 straipsnio 1 dalis). Aiškinantis, ar sutartis buvo sudaryta, taip pat svarbu atsižvelgti į tai, ar sutartis buvo sudaroma derybų būdu, konkurso ar kitokiu būdu.

19.       CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Pasiūlymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis yra pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Akceptu laikomas akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas. Tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu. Akceptas sukelia teisinių padarinių nuo to momento, kai jį gauna oferentas (CK 6.173 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinio teismo išaiškinta, kad tam, jog būtų konstatuota, kad sutartis sudaryta, būtinas aiškus ir besąlygiškas akcepto sutikimas su oferento pateiktu pasiūlymu, pareiškiamas oferentui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2011).

20.       CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminariosios sutarties bruožai: aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; šio susitarimo įforminimas rašytine forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-P-382/2006). Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 5 dalis).

21.       Ieškovas šioje byloje prašo priteisti netesybas pagal preliminariąją sutartį dėl nesudarytos pagrindinės sutarties. Atsakovės nepripažįsta preliminariosios sutarties sudarymo fakto, laikydamos, kad preliminarioji sutartis nebuvo pasirašyta, todėl negali būti laikoma sudaryta.

22.       Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovas su atsakovėmis ilgą laiką tarėsi dėl joms priklausančio nekilnojamojo turto – atsakovėms priklausančios negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo. Šalys ilgai bendravo ir tarėsi tiek dėl pardavimo kainos, tiek dėl veiksmų, kuriuos reikia atlikti perkant patalpas, kadangi ieškovui buvo reikalinga banko paskola bei turto vertinimas. Šalių komunikacija daugiausia vyko elektroniniu paštu, šie susirašinėjimai pirmos instancijos teismui buvo pateikti ir įvertinti. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad byloje pateikta tik viena 2018 m. lapkričio 5 d. preliminarioji sutartis, todėl kolegijos įsitikinimu, teisingai laikė, kad būtent tokio turinio ofertą atsakovės pateikė ieškovui. Byloje taip pat teisingai nustatyta, kad susitarimas dėl patalpų pirkimo-pardavimo buvo pasiektas ir ieškovui elektroniniu paštu pateikta sutartis tuomet, kai ieškovas buvo išvykęs ir neturėjo jokių praktinių galimybių fiziškai pasirašyti sutarties (ginčo dėl to byloje nėra), tačiau atsakovė D. S. pareikalavo sumokėti preliminarioje sutartyje sulygtą avansą 10 000 eurų, tikindama, jog „Tai yra kaip dokumentas“. Ieškovas šią sumą, vadovaujantis jam pateikta preliminaria sutartimi, sutikdamas su jos sąlygomis sumokėjo, tačiau po septynių dienų atsakovė ją grąžino, nurodydama, jog dėl to, kad preliminarioji sutartis nebuvo pasirašyta, pinigai grąžinami.

23.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad sutarčių sudarymo praktikoje nėra įprasta, kad sutarties pasirašymas visais atvejais būtų traktuojamas kaip fizinis veiksmas, atliekamas šalims fiziškai susitikus. Akivaizdu, kad šalys visą laiką bendravo elektroniniu paštu, dėl šalių identifikavimo ginčo byloje nėra. Atsakovės 2018 m. lapkričio 5 d. ieškovui elektroninėmis ryšių priemonėmis – elektroniniu paštu pateikė preliminariąją sutartį ir pareikalavo nedelsiant ją vykdyti, per 1 dieną sumokėti atsakovėms 10 000 Eur, kurie sudarius Turto pirkimo-pardavimo sutartį, bus įskaitomi į Turto kainą, kaip tai numatyta preliminariosios sutarties 3.2 punkte. Todėl kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovės pateikė ofertą ieškovui bei pareikalavo nedelsiant akceptuoti jų ofertą preliminariojoje sutartyje nurodytu būdu – sumokant 3.2 punkte nurodytą pinigų sumą. Atsakovės, žinodamos, kad ieškovas yra išvykęs iš Lietuvos, nereikalavo, kad preliminarioji sutartis nedelsiant jo būtų fiziškai pasirašyta, o reikalavo nedelsiant vykdyti sutarties sąlygą dėl avanso sumokėjimo.

24.       CK 6.181 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal įstatymus sutartis turi būti tam tikros formos, ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas pareikštas įstatymų nustatyta forma. Būtinais preliminariosios sutarties elementais yra suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas, susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, kolegija pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad atsakovių pateikta bei ieškovo akceptuota preliminarioji sutartis atitinka įstatymo reikalavimus. Ši sutartis buvo sudaryta raštu (elektroninių ryšių priemonėmis), joje buvo nurodyti teisingi šalių rekvizitai – šalių vardai, pavardės, asmens kodai, gyvenamųjų vietų adresai. Taip pat buvo aiškiai įvardintas ir apibrėžtas ketinamas parduoti turtas – jo unikalus numeris, plotas, jo adresas bei savininkai. Taip pat buvo įrašyta data – 2018 m. lapkričio 5 d., bei preliminariosios sutarties sudarymo vieta – Vilniaus miestas. Buvo numatytas pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo terminas, kaina, avansinio mokesčio dydis. Buvo nurodyta galiojanti atsakovės D. S. banko sąskaita, įtvirtinta šalių atsakomybė už sutarties sąlygų nevykdymą. Šalių preliminarioji sutartis turėjo ne tik teisės aktų reikalaujamas esmines sąlygas, tačiau ir visas jai būtinas, ir sudarymui reikalingas sąlygas bei informaciją. Kolegija sprendžia, kad vadovaujantis aukščiau nurodytomis civilinio kodekso normomis, tokia sutartis laikoma sudaryta.

25.       CK 1.76 straipsnis, numatantis rašytinės formos sandorių pasirašymą, nurodo, jog sandoriui esant sudarytam panaudojant telekomunikacijų galinius įrenginius, visais atvejais privalo būti pakankamai duomenų sandorio šalims nustatyti. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovo elektroninio pašto adresas yra (duomenys neskelbtini), o atsakovės D. S. – (duomenys neskelbtini), šiais adresais vyko šalių susirašinėjimas ir buvo pateikta preliminarioji sutartis. Todėl akivaizdu, jog joje buvo įrašyti visi duomenys, reikalingi sandorio šalims ir turtui nustatyti ir identifikuoti. Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad šalių sudaryta preliminarioji sutartis atitiko visus įstatymų keliamus reikalavimus tokio tipo sutarties sudarymui. Šalių fizinių parašų buvimas preliminarioje sutartyje negali būti suabsoliutinimas, kadangi sutarties pasirašymas ir sutarties sudarymas raštu, kaip tai nurodoma teisės aktuose, yra skirtingos sąvokos. Nepaisant to, kad preliminarioje sutartyje nebuvo sutarties šalių fizinių parašų, tačiau tiek joje esanti kita informacija – tikslūs šalių vardai ir pavardės, asmens kodai, adresai, sutarties sudarymo data ir vieta, tiek šalių susirašinėjimas, kuriame užfiksuotas sutarties sąlygų – kainos, rekvizitų derinimas, patvirtina, jog šalys sutartį sudarė raštu, abipusiai suderinusios ir koregavusios. Be to, sutarties pagrindu ir joje nurodytais terminais atsakovė skatino ieškovą skubiai pervesti avansą, kas ir buvo padaryta, t. y. sutartis iš ieškovo pusės buvo įvykdyta. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad preliminarioji sutartis buvo sudaryta, nepaisant to, kad šalys jos fiziškai nebuvo pasirašiusios.

26.       Kolegija taip pat pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, jog faktą, kad sutartis buvo abiejų šalių laikoma sudaryta, patvirtina ir jų elgesys po šios sutarties sąlygų derinimo. Ieškovas Preliminariąją sutartį gavo 2018 m. lapkričio 5 d. elektroniniu paštu, patvirtino, jog visos esminės sąlygos jį tenkina, tik nurodė, kad turtą pirks kaip fizinis asmuo, todėl reikalinga pakeisti rekvizitus. Dar tą pačią dieną atsakovė D. S. nurodė, jog „R., aš noriu užstato ir tai paskutinė sąlyga“ (1 t., b. 1. 22). Ieškovas atsakė „viskas gerai, grįžtu, pasirašom tą sutartį ir iškart pervedu. Pirmadienį galiu atvažiuoti pas jus, pasirašome ir valio. Manau nieko nenutiks per tas kelis dienas“. Tuomet tą pačią dieną atsakovė D. S. atrašė: „Aš parašiau savo sąlygą, o jūs galvokite. Jums neskubu, man skubu. Noriu rytoj sąskaitoje pamatyti užstatą, jei ne, pasilieku teisę priimti kitus sprendimus.“ Taigi akivaizdu, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė laikė, kad dėl turto pirkimo realiai yra susitarta, ir tuo pagrindu yra reikalinga atlikti sutartyje numatytą mokėjimą.

27.       Preliminariosios sutarties 7. 1. punkte buvo nurodyta, jog ši sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo momento. Sutarties 3.2 punkte numatyta, kad savo prievolėms pagal šią sutartį užtikrinti, per vieną dieną po šios sutarties pasirašymo, pirkėjas sumokės pardavėjui pavedimu į D. S. priklausančią banko sąskaitą 10 000 Eur, kurie tinkamai įvykdžius sutartį, bus įskaitomi į turto kainą“. Kaip matyti iš ankščiau cituoto šalių susirašinėjimo, atsakovė D. S. nurodė, jog „rytoj (t. y. sutinkamai su preliminariosios sutarties 3.2 punktu, praėjus vienai dienai nuo sutarties pasirašymo) sąskaitoje nori matyti užstatą, jei ne – pasilieka teisę priimti kitus sprendimus“.

28.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog ši aplinkybė patvirtina, kad atsakovė lygiai taip pat kaip ir ieškovas traktavo, kad preliminarioji sutartis yra sudaryta, ir jos pagrindu bei sutinkamai su joje nurodytais terminais privalu atlikti tolimesnius mokėjimus, kas ir buvo padaryta. Taigi, atsakovė savo teisę priimti kitus sprendimus siejo ne su sutarties pasirašymu ar nepasirašymu, bet būtent su laiku sumokėtu užstatu, nors sutartis fiziškai ir nepasirašyta. Tą patvirtina ir tą pačią dieną, kai ieškovui buvo išsiųsta preliminarioji sutartis, atsakovės parašytas tekstas, jog „kai bus įmokėtas avansas, aš būsiu tikra, kad pirkimas įvyks“ (1 t., b. 1. 21). Taigi, atsakovė tikrumą siejo ne su sutarties fiziniu pasirašymu, bet būtent su sutartyje nustatytų įsipareigojimų tolesniu vykdymu – užstato pervedimu. Todėl kolegija sprendžia, jog tai aiškiai įrodo, jog atsakovė D. S. laikė, kad sutartis yra sudaryta net ir šalims fiziškai jos nepasirašius, tačiau ją vykdant ir tuo pagrindu ji reikalavo laiku vykdyti joje įtvirtintas sąlygas.

29.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, jog faktą, kad atsakovė sutarties sudarymą siejo būtent su užstato pervedimu, o ne fiziniu pasirašymu, patvirtino ir jos teiginiai ikisutartiniuose santykiuose, o būtent iki tol buvusiuose susirašinėjimuose, kur ji rašė, jog: „laukiu jūsų pavedimo, jei ne, skaitysim, kad šių susirašinėjimų nebuvo ir aš nusimetu visus moralinius įsipareigojimus, nes nematau Jūsų noro įsigyti patalpas“, „R., aš noriu užstato ir tai paskutinė sąlyga. Rašėt, kad turit pinigų ir galit padaryti pavedimą, dabar vėl kitaip. Negaliu ir nenoriu laukti ir galvoti kada. Pats žinote, kad padarius pavedimą ir teisme, tai yra kaip dokumentas, o aš nieko nesiruošiu apgaudinėti“. „Noriu rytoj sąskaitoje pamatyti užstatą, jei ne, pasilieku teisę priimti kitus sprendimus“, „Aš tariausi su teisininku ir Jūs pats žinot, kad jokios rizikos nėra. Dar kartą pasikartoju, jei šiandien neįkris užstatas patvirtinantis, kad Jūs perkat patalpas, aš jas parduodu kitiems“ ir t. t..

30.       Taigi, atsakovė, kaip ir ieškovas, buvo įsitikinusi, kad šalims suderinus visas esmines ir kitas preliminariajai sutarčiai būdingas sąlygas, tolesni veiksmai reikalauja ne fizinio sutarties pasirašymo, bet sutartyje įtvirtintų įsipareigojimų vykdymo – užstato pervedimo, kas ir buvo atlikta.

31.       Kolegija sutinka, jog toks ginčo preliminarios sutarties aiškinimas neprieštarauja teisės aktams, sutarčių sudarymo bei vykdymo praktikai ir visuotinai pripažintiems standartams. Sutarties sudarymą gali liudyti ne tik sutarties pasirašymas bet ir tai, jog šalys pradėjo sutartį vykdyti, nors nebuvo pateiktas joks pasiūlymas ir nebuvo pasirašyta rašytinė sutartis. Akivaizdu, kad nors fiziškai nepasirašyta, Preliminarioji sutartis buvo pradėta vykdyti – atsakovė elektroniniuose laiškuose kalbėjo taip, tarsi avanso pervedimas garantuos turto rezervavimą ieškovui (kas ir sudaro preliminarios sutarties funkciją), tuo pagrindu ji reikalavo sumokėti avansą (nors pagal sutartį jis turėjo būti sumokėtas per vieną dieną nuo sutarties pasirašymo), mokėjimą priėmė ir laikė tinkamu.

32.       Todėl kolegija sprendžia, kad šios aplinkybės patvirtina, jog šalys elgėsi taip, lyg preliminarioji sutartis buvo sudaryta, kas dar kartą patvirtina jos sudarymo faktą.

33.       Sutiktina su pirmos instancijos teismo argumentais, jog atsakovių procesiniuose dokumentuose dėstytos aplinkybės, jog ieškovas neva vengė ir delsė sudaryti sutartį, vertintinos kaip jų gynybinė pozicija, neatitinkanti faktiškai susiklosčiusios situacijos. Iš pateiktų įrodymų ir ieškovo paaiškinimų akivaizdu, kad ieškovas šias patalpas siekė įsigyti dar nuo 2016 metų ir tai atsakovei buvo žinoma. Tai, kad patalpų įsigijimas užtruko nėra pagrindas laikyti, kad ginčo preliminarioji sutartis nebuvo sudaryta, šios aplinkybės nėra reikšmingos šioje byloje. Priešingai, tam, kad baigti sandorį greičiau, atsakovės ir iškėlė savo sąlygas surašydamos ir pateikdamos ieškovui preliminarią sutartį, reikalaudamos ją vykdyti skubiai kurią jis ir įvykdė.

34.       Apeliacinio skundo argumentai, kad jis neturėjo reikiamos sumos lėšų pirkti patalpoms atmestini kaip nepagrįsti, kadangi nebuvo išlauktas terminas iki kada turi būti sudarytas pagrindinis sandoris, o kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų ieškovas buvo kreipęsis dėl paskolos, tai matyti iš kredito ir lizingo paraiškos (1 t. b. l. 29), vertino perkamas patalpas (užsakydamas turto vertinimą UAB „Turto spektras“) (1 t. b. l. 27) ir tik suėjus ginčo sutartyje nustatytam pagrindinės sutarties sudarymo terminui būtų buvę galima spręsti apie ieškovo turėjimą ar neturėjimą lėšų patalpų pirkimui.

35.       Pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovių argumentus ir dėl to, kad neva jos nesuprato už ką gavo 10 000 Eur į savo banko sąskaitą. Atsiliepime teigiama, jog „mokėjimo nurodymas, kuriuo ieškovas pervedė 10000 Eur į atsakovės D. S. sąskaitą, nenurodant šio mokėjimo paskirties, nėra įrodymas, kad toks mokėjimo nurodymas yra padarytas vykdant konkrečią sutartį.“ Atsakovė 2018 m. lapkričio 7 d. 1:11 pm elektroniniame laiške rašydama „Pavedimą gavau, ačiū. Kai grįšite pasirašykit ir atsiųskit man preliminarią sutartį, aš ją pasirašysiu ir Jums persiųsiu. Ir turiu prašymą, baigiam greičiau šį pirkimo-pardavimo procesą.“ pripažino, jog suprato, už ką buvo pervesti pinigai, pervedimą priėmė ir dėl jo paskirties ar dydžio nereiškė jokių klausimų ar pretenzijų. Turėdama gautą avansą kaip įrodymą ir motyvuodama tuo, jog jau sudarė Preliminariąją sutartį su ieškovu, atsakovė kitam pirkėjui, dabartiniam patalpų savininkui UAB „MTLT Valdymas“ direktoriui R. Š., sakė, jog turės grąžinti dvigubus rankpinigius ieškovui, dėl ko naujasis savininkas prie patalpų kainos sutiko pridėti papildomus 10 000 Eur ir pridėjo dar 5 000 Eur, kad atsakovė turėtų motyvą parduoti patalpas būtent jam, o ne ieškovui. Naujasis savininkas įsigijo patalpas ne už 160 000 Eur, kaip buvo sutarta su ieškovu, o už 175 000 Eur. Liudytojas R. Š. patvirtino, kad atsakovė, padidindama turto pardavimo kainą, teigė, kad jo papildomai sumokėti 10 000 Eur bus skirti netesyboms su ieškovu padengti. 

36.       Taigi, šie įrodymai aiškiai patvirtina atsakovių bandymą išsisukti iš situacijos, nenorint mokėti ieškiniu prašomos ieškovui sumos.

37.       Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmos instancijos teismo argumentams bei išvadoms sprendžia, jog šalių susirašinėjimas, preliminariosios sutarties sąlygų derinimas, atsakovės raginimas sutarties pagrindu ir numatytais terminais pervesti užstatą ir ieškovo sutikimas su šiais raginimais patvirtina, jog šalys laikė preliminariąją turto pirkimo-pardavimo sutartį sudaryta, nepaisant to, kad joje nebuvo šalių parašų. Šiuo atveju turi būti vertinami tikrieji šalių ketinimai, kadangi priešingas situacijos aiškinimas (t. y. laikymas, kad preliminarioji sutartis negalioja dėl to, kad ji nėra fiziškai pasirašyta) prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei aukščiau minėtiems teisės aktams. Būtent byloje esančių įrodymų visuma, t. y. šalių susirašinėjimo kopijos, patvirtinančios ilgą laiką vestas derybas, preliminariosios sutarties tekstas ir joje esanti informacija, ieškovo užsakinėtas turto vertinimas, kredito paraiškų pildymas, paskolos sutarčių su fiziniais asmenimis pasirašymas, pagal preliminariąją sutartį atliktas pavedimas, ieškovo užsakyta verslo reklama, pritaikyta norimoms pirkti patalpoms ir kitos aplinkybės neginčijamai patvirtina kryptingą ir aktyvų šalių siekį sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, dėl jos sąlygų susitariant preliminarioje sutartyje. Iš atsakovės D. S. elektroniniuose laiškuose rašytų teiginių darytina išvada, jog jai preliminariosios sutarties sudarymą, t. y. ieškovo įsipareigojimą sudaryti pagrindinę patalpų pirkimo-pardavimo sutartį patvirtino ne fiziškai pasirašyti šalių parašai, bet preliminarios sutarties pagrindu ir terminais atliktas avansinis mokėjimas. Šį mokėjimą atlikus, atsakovė padėkojo, pranešė, kad mokėjimą gavo, ir nurodė ieškovui grįžus sutartį pasirašyti, atsiųsti jai, ji ją taip pat pasirašys ir ieškovui persiųs. Iš to akivaizdu, jog dėl visų sutarties sąlygų šalys jau buvo susitarusios, pagal jas veikė, o fiziškas preliminarios sutarties pasirašymas šalims reiškė tik formalų veiksmą, tačiau ne sutarties galiojimo patvirtinimą. Visi šie argumentai patvirtina, jog šalys laikė, jog preliminarioji sutartis buvo sudaryta, todėl jos pagrindu ir joje nustatytais terminais atlikinėjo tolimesnius veiksmus.

38.       CK 6.38 ir 6.200 straipsniuose yra įtvirtinti prievolių vykdymo principai, nustatantys, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai bei nustatytais terminais. CK 6.256 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), kuriuos nustato įstatymai ar sutartis (6.258 straipsnio 1 dalis).

39.       Vadovaujantis CK 6.189 straipsniu, šalių sudaryta preliminarioji sutartis turi įstatymo galią ir jose esantys susitarimai privalo būti vykdomi. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog atsakovėms nevykdant preliminariosios sutarties sąlygų, joms turi būti taikoma sutartyje nustatyta atsakomybė. Sutinkamai su šalių sudarytos preliminariosios sutarties 6.2 punktu, ieškovui turi būti sumokėta 10 000 Eur bauda. Atsakovėms gera valia nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ši suma pagrįstai priteista ieškovui iš atsakovių.

40.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovių 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat yra pagrįstai tenkintas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

41.       Kiti šalių argumentai neturi teisinės reikšmės šalių ginčo išsprendimui, dėl to plačiau dėl jų nepasisakoma.

42.       Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

43.       Ieškovas R. Š. apeliacinės instancijos teismo procese patyrė 700,00  Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pirmos instancijos teismo sprendimą paliekant nepakeistą, bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, priteistinos ieškovui R. Š. iš ieškovių D. S., R. K., G. K. lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 233,34 Eur (du šimtus trisdešimt tris eurus 34 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 233,33 Eur (du šimtus trisdešimt tris eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 233,33 Eur (du šimtus trisdešimt tris eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Albina Rimdeikaitė

           Egidijus Tamašauskas

                                                                                                                             Lina Žemaitienė