Civilinė byla Nr. e2A-288-910/2023

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00056-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.1.5.1.3.11; 2.6.18.3

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ir atsakovės akcinės bendrovės „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ dėl įpareigojimo pašalinti trūkumus, nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Viltekta“, uždaroji akcinė bendrovė „VEKADA“, institucija, teikianti išvadą, – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė viešoji įstaiga Vilniaus universitetas (toliau – ir ieškovė, užsakovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė: 1) įpareigoti atsakovę akcinę bendrovę (toliau – ir AB) „PANEVĖŽIO STATYBOS TRESTAS“ (toliau – ir atsakovė, rangovė) per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita parengti Jungtinio gyvybės mokslų centro pastato (unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir pastatas) elektrotechninės dalies defektų šalinimo projektą, pateikti projektą ieškovei ir pagal tokį projektą atlikti pastato elektrotechninės dalies defektų šalinimo darbus; 2) atsakovei neįvykdžius teismo įpareigojimo ištaisyti pastato elektrotechninės dalies defektus per teismo nustatytą terminą, suteikti ieškovei teisę atlikti pastato elektrotechninės dalies defektų šalinimo darbus atsakovės lėšomis, kartu išieškant iš atsakovės reikiamas išlaidas; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės 27 101,14 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad vykdant jos paskelbtą viešąjį pirkimą šalys 2013 m. birželio 11 d. sudarė rangos sutartį Nr. RanS-13700-1303 (toliau – rangos sutartis) dėl pastato ir su juo susijusių statinių statybos rangos darbų atlikimo. Vykdydama rangos sutartį, atsakovė parengė ir ieškovei perdavė pastato ir su juo susijusių statinių darbo projektą (toliau – darbo projektas), atliko pastato ir su juo susijusių statinių statybos rangos darbus bei šiuos darbus perdavė ieškovei. 2015 m. gruodžio 8 d. statybos užbaigimo aktu Nr. SUA-00-151208-00627 pastato ir su juo susijusių statinių statyba buvo pripažinta baigta. 

3.       Ieškovė pažymėjo, kad 2018 m. liepos 24 d. pastato elektros įvadinio paskirstymo skydo 01-ĮPĮ-2 reaktyviosios galios kompensavimo įrenginyje RGKĮ-H-700 kvar sprogo kondensatorius, o elektros įvadinio paskirstymo skydo 01-ĮPĮ-1 RGKĮ-H-890 (900) kvar įrenginyje dalis kondensatorių sugedo (išsipūtė), todėl skydai buvo išjungti. 2018 m. atsakovė savo lėšomis atliko sugedusios pastato elektrotechninės įrangos remontą. 2019 m. liepos 8 d. pastato elektros įvadinio paskirstymo skyduose 01-IPĮ-1 ir 01-ĮPĮ-2 (toliau – skydai) sprogo prie antrųjų sekcijų prijungtos kondensatorių baterijos ir įvyko trumpasis jungimas bei dalis skyduose esančių baterijų sugedo (suveikė elektros baterijų mechaninė viršslėgio apsauga), dėl to skydai buvo išjungti. Pasikartojus gedimui, dalyvaujant antstoliui bei technikos ir mokslo žinių turintiems specialistams (UAB „Energy Advice“ atstovams), skydai buvo nuodugniai apžiūrėti. 2020 m. vasario 26 d. UAB „Energy Advice“ surašė bei pateikė ieškovei aukštesniųjų harmonikų matavimų ir tyrimo pastate ataskaitą (toliau – ir Matavimų ataskaita), kurioje konstatavo esminius skydų defektus, lemiančius pasikartojančius skydų gedimus, bei ieškovės per vienerius metus papildomai patiriamus ne mažesnius nei 7 000 Eur dydžio nuostolius dėl netinkamai įrengtų elektros galios kompensavimo įrenginių. 2020 m. balandžio 5 d. UAB „Energy Advice“ surašė pastato statybos darbo ir techninio projekto elektrotechninėje dalyje numatytų sprendimų bei faktiškai pastate įgyvendintų sprendimų palyginamąją ataskaitą, kurioje buvo identifikuoti bei įvardinti konkretūs darbo projekto bei atliktų darbų esminiai trūkumai, sąlygojantys besikartojančius gedimus skyduose, bei ieškovės papildomai patiriami nuostoliai.

4.       Ieškovė teigė, kad ji 2020 m. liepos 13 d. visiems statybos dalyviams pateikė pretenzijas su reikalavimu ištaisyti projekto, darbo projekto bei darbų, susijusių su skyduose sumontuota įranga, trūkumus. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 12 d. raštu ieškovės pretenziją atmetė.

5.       Ieškovė nurodė, kad ji dėl skyduose įrengtos reaktyviosios energijos kompensavimo sistemos defektų, dėl kurių nekompensuojama pastate sunaudojama ir generuojama reaktyvioji elektros energija, patyrė 23 047,84 Eur dydžio papildomų išlaidų pastate sunaudojamai elektros energijos kainai apmokėti. Siekdama nustatyti skyduose sumontuotos įrangos kokybės trūkumus ir apskaičiuoti nuostolių dydį, ieškovė naudojosi antstolio pagalba ir UAB „Energy Advice“ paslaugomis bei patyrė 4 053,50 Eur dydžio išlaidas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Panevėžio apygardos teismas 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies: įpareigojo atsakovę per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita parengti pastato elektrotechninės dalies defektų šalinimo projektą; pateikti projektą ieškovei ir pagal tokį projektą atlikti pastato elektrotechninės dalies defektų šalinimo darbus – pašalinti defektus ir juos sukėlusias priežastis; priteisė ieškovei iš atsakovės 23 047,64 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė ieškovei iš atsakovės 2 554,13 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė trečiajam asmeniui UAB „Viltekta“ iš atsakovės 5 325 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.

7.       Dėl atsakovės prašymo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą teismas nurodė, kad reaktyviajai galiai kompensuoti skirtos kondensatorių baterijos yra sumontuotos riboto prieinamumo įtampos skirstykloje, įtampų svyravimas gali būti tik matuojamas, tačiau nėra pastebimas vizualiai apžiūrint įtampos skirstymo spintas, todėl padarė išvadą, jog pastato elektrotechninės dalies įranga priskiriama prie sumontuotos paslėptos statinio konstrukcijos statybos darbų. Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 11.2 papunktyje atsakovė statinių statybos darbų rezultatui (statiniui) suteikė kokybės garantinį terminą, nustatytą pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 36 straipsnio 1 dalį ir CK 6.698 straipsnį. Teismas, atsižvelgęs į nustatytus elektrotechninės dalies gedimus, jų pobūdį ir juos lėmusias priežastis, nusprendė, jog nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad šiuo atveju turėtų būti taikomas sutrumpintas garantinis terminas įrangos gedimui, o ne garantinis terminas paslėptiems statybos darbų trūkumams šalinti. Dėl to padarė išvadą, kad ieškovė nėra praleidusi ieškinio senaties termino.

8.       Teismas, vertindamas šalių pozicijas dėl skyduose esančios įrangos gedimo, atsižvelgė į 2022 m. gegužės 3 d. parengto statinio elektros (elektrotechninių) inžinerinių sistemų projektavimo ir statybos darbų teismo ekspertizės akto Nr. 2205-01 (toliau – ekspertizės aktas) išvadas. Teismas pažymėjo, kad ekspertizės akte nustatyta, jog pasikartojančių gedimų priežastis sietina su rangovo prievole, atsižvelgiant į techninio projekto pagrindinius sprendinius darbo projekto rengimo metu tinkamai suprojektuoti eksploatacijos sąlygas atitinkančius elektros tinklo komponentus, t. y. įvertinti gamintojų numatomus bei elektromagnetinio suderinamumo (EMC) standartais aprašomoms eksploatacinėms sąlygoms užtikrinti būtinas papildomas priemones, būtinai įvertinant suminę harmonikų galią ir reaktoriaus perkrovimo lygį, numatyti individualias ir grupines reaktyviosios galios kompensavimo bei harmonikų pasyvinio ir aktyvinio filtravimo elektros tinkle technines priemones. Ekspertizės akte pažymėta, kad rangovo sumontuoto elektros tinklo su statinio inžinerinių įrenginių nelyginių apkrovos sukeltų standartų reikalavimus viršijančių harmonikų ir didelės galios pereinamųjų procesų iškraipymas bei pridavimas užsakovui be suderinimo gali būti vertinamas kaip technologinio statybos proceso kokybės užtikrinimo pažeidimas su rangovo sukurto produkto paslėptų darbų, o šiuo atveju – paslėptų gedimų – požymiais.

9.       Teismas nustatė, kad, įgyvendinant techninio projekto sprendinius, rengiant darbo projektą ir atliekant montavimo darbus, nebuvo individualizuoti parametrai, būtini tinkamam įrangos funkcionavimui. Atsakovė, prieš priduodama objektą užsakovei, vertino tik vėdinimo, šildymo sistemos įtaką elektros tinklo svyravimams, tačiau nebuvo vertinama oro kondicionavimo sistemos įtaka elektrotechninės įrangos naudojimui. Pažymėjo, kad oro kondicionavimo įranga kelia didžiausią harmonikų atsiradimą elektros tinkle bei elektros srovės svyravimus. Nors atsakovė teigia, kad šiuo atveju jai nebuvo žinoma, kokia įranga bus montuojama objekte ir kiek tai turės įtakos harmonikoms atsirasti, be to, tokio reikalavimo nebuvo numatyta techniniame projekte, tačiau teismas nusprendė, jog atsakovė turėjo pareigą, prieš priduodama objektą užsakovei, įvertinti visų sistemų (šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo) įtaką elektrotechninės įrangos naudojimui ir harmonikų susidarymą elektros tinkle, o tai turi tiesioginę įtaką sumontuotos įrangos eksploatacijai. Be to, ekspertizės akte nurodyta, kad elektros tinklų įvadų analizatoriai ir registratoriai eksploatacijos pradžioje turėjo fiksuoti ir signalizuoti apie atskirų 10 proc. bei suminių 20 proc. srovės harmonikų THDI iškraipymus, viršijančius maksimalias standartines nustatytas ribas. Rangovas turėjo visas galimybes įvertinti akivaizdžius srovės ir įtampos kreivių sinusiškumo iškraipymus ir sumines įrangos įtampos bei srovės harmonikų procentines reikšmes ir jų galią. Prie skydų yra prijungti šaldymo mašinų įrenginiai, šiltuoju metų laiku padidinantys suminius srovės harmonikų THDI elektros tinkle procentinius dydžius bei galią ir reaktyviosios galios kondensavimo kondensatorių baterijų netiesinę harmonikų iškraipymo perkrovą. Dėl šios priežasties reaktyviosios galios kondensatorių gedimai pasikartoja liepos mėnesį, t. y. šilčiausio sezono metu. Dėl to teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad atsakovė neturėjo galimybės vertinti įtampos svyravimų tinkle ir negalėjo įvertinti karščio įtakos oro kondicionavimo sistemos naudojimui.

10.       Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad viena iš priežasčių, dėl kurios įvyko kondensatorių baterijų sprogimas, galėjo būti netinkamas eksploatavimas (dulkių sluoksnis), nes ekspertizės akte nurodyta, jog dulkių susikaupimas negali daryti įtakos tokio pobūdžio gedimui, koks įvyko ieškovės objekto įvadinėse skirstyklose, atsirasti. Šias aplinkybes taip pat patvirtino UAB „Energy Advice“ atstovas. Atsakovė įrodymų, paneigiančių teismo eksperto išvadą ir UAB „Energy Advice“ atstovo paaiškinimus, nepateikė.

11.       Teismas pripažino nepagrįstais atsakovės argumentus, kad objektas ir sumontuota elektrotechninės dalies įranga atitiko esamus reikalavimus ir buvo tinkami naudoti. Teismas pažymėjo, kad rangovas ir darbo projekto rengėjas yra atsakingi už didelės galios harmonikų elektros tinkle iškraipymus ir nepakankamą sumontuotos įrangos skleidžiamų harmonikų filtravimą tiek elektros tinkle, tiek skirstyklų įvaduose, taip pat galimus apsaugos atmosferinių viršįtampių techninių priemonių įrengimo trūkumus (CK 6.695 straipsnis). Be to, darbo projekto dalyse, susijusiose su reaktyviosios galios kompensavimu, yra su projektuotoju ir užsakovu nesuderintų techninio projekto sprendinių pakeitimų. Rangovas, rengdamas darbo projektą, naudojosi tik techniniame projekte numatytais bendraisiais techniniais reaktyviosios galios kompensavimo ir dominuojančių harmonikų filtravimo reikalavimų standartinėmis sąlygomis, tačiau šio darbo projekto neindividualizavo ir neįvertino individualių parametrų, taikomų būtent šiam objektui. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė informavo ieškovę apie trukdžius įgyvendinant techninio projekto sprendinius arba vertinant parenkamą įrangą, būtiną tinkamam elektrotechninės dalies funkcionavimui (CK 6.684 straipsnis).

12.       Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nusprendė, kad įrenginių gedimus nulėmė netinkamai parengtas darbo projektas, netinkamas reaktorių parinkimas ir eksploatacinių sąlygų neindividualizavimas, atsižvelgiant į galimus elektros srovės svyravimus naudojant įrenginius, neįvertinant suminės harmonikų galios ir reaktoriaus perkrovimo lygio, netinkamas elektros inžinerinių tinklų reaktyviosios galios kompensavimo įrenginių kondensatorių parinkimas, neįrengiant elektroninio valdymo ir kondensatorių blokų perjungimo galios kompensavimo įrenginių kondensatorių baterijų. Atsakovės reaktyviosios galios kompensavimo įrenginiai parinkti be eksploatacinių sąlygų, t. y. nebuvo atsižvelgta į sumontuotų statinio inžinerinių sistemų įrenginių generuojamų įtampos ir srovės harmonikų sukeliamus viršįtampius.

13.       Teismas nurodė, kad pašalinti šiuos statybos darbų trūkumus galima tik parengus naują darbo projektą, kiek tai susiję su elektrotechninės dalies projektiniais sprendiniais, įvertinant ir individualizuojant darbo projekte galimus elektros srovės svyravimus naudojant įrenginius, įskaitant ir kondicionavimo sistemos bei kitų įrenginių įtaką galimiems elektros srovės svyravimams dėl susiformavusių harmonikų, demontuoti esamą netinkamą ir (ar) galimai defektų turinčią įrangą. Pastato elektrotechninės dalies defektai gali būti pašalinti tik kompleksiškai juos pritaikant prie atliktų pastato statybos rangos darbų. Ieškovė negali tinkamai naudotis elektrotechnine pastato dalies įranga dėl elektros tinkle besiformuojančių įtampos svyravimų, sukeliančių pasikartojančius gedimus, be to, šiuo metu negalima tiksliai nustatyti pastato elektrotechninės dalies trūkumų šalinimo masto, kadangi šie trūkumai atsirado dėl netinkamų darbo projekto sprendinių, kurie nebuvo individualizuoti įrengiant pastato elektrotechninę dalį, tikslinga nustatyti terminą, per kurį atsakovė būtų įpareigota tinkamai ištaisyti pastato elektrotechninės dalies defektus. Teismas netenkino ieškovės prašymo suteikti jai teisę atlikti pastato elektrotechninės dalies defektų šalinimo darbus atsakovės lėšomis, nes iki šios dienos nėra duomenų, kokie gali būti naujo darbo projekto rengimo ir defektų šalinimo darbai.

14.       Teismas tenkino ieškovės prašymą priteisti jai 23 047,64 Eur nuostolių atlyginimą, nurodęs, kad ieškovė savo patirtiems nuostoliams pagrįsti pateikė detalų apskaičiavimą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl netinkamų darbo projekto sprendinių ir netinkamai atliktų statybos rangos darbų nebuvo tinkamai įrengta pastato elektrotechninė dalis, todėl ne tik įvyko gedimai, bet ir elektros tinkle nebuvo tinkamai reguliuojama įtampa, ir tai lėmė didesnes ieškovės išlaidas už sunaudotą elektros energiją.

15.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė kaip nuostolių atlyginimą taip pat prašė priteisti patirtas išlaidas už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą ir Matavimų ataskaitos parengimą. Teismas nusprendė, kad šios išlaidos gali būti priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų, tačiau jos nevertintinos kaip ieškovės patirti nuostoliai.

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

16.       Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visa apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė, siekdama išvengti ginčų dėl jai palankaus teismo sprendimo, kuriuo atsakovė būtų įpareigota savo lėšomis atlikti pastato elektrotechninės dalies defektų šalinimo darbus, siekė pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 273 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise ir prašė teismo, atsakovei teismo sprendime nustatytu terminu nepašalinus pastato elektrotechninės dalies defektų, suteikti teisę jai (ieškovei) pašalinti atsakovės nepašalintus pastato elektrotechninės dalies defektus atsakovės lėšomis, kartu išieškant iš atsakovės reikiamas išlaidas. Teigia, kad kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2013. Teismų praktika. 2013, 40, p. 223–232) išskirtas vienintelis atvejis, kai CPK 273 straipsnio 1 dalies nuostata negalėtų būti taikoma, tai yra tuo atveju, kai teismo sprendimu nustatytą įpareigojimą gali atlikti tik pats skolininkas. Pašalinti pastato elektrotechninės įrangos gedimus lėmusias priežastis gali ne tik pati atsakovė, bet ir kiti rangovai. Šiuo atveju neegzistuoja kasacinio teismo praktikoje minima CPK 273 straipsnio 1 dalies taikymą eliminuojanti sąlyga. Todėl teismo išvada, kad, neturint duomenų apie defektų šalinimo projekto rengimo ir defektų šalinimo darbų mastą (kiekybę), nėra galimybės taikyti CPK 273 straipsnio 1 dalies, yra nepagrįsta.

17.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Viltekta“ prašo jį patenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas, patikslintu ieškiniu reiškiant reikalavimą, kad, atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, ieškovė pati įgytų teisę atlikti tuos veiksmus arba galėtų imtis priemonių jiems nutraukti atsakovės lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovės reikiamas išlaidas, yra įtvirtintas CK 6.664 straipsnio 3 dalyje, kurios nuostatos ginčo teisiniams santykiams yra taikytinos. Trečiasis asmuo pritaria ieškovės argumentams, susijusiems su CPK 273 straipsnio 1 dalies taikymu.

18.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo skundo netenkinti. Ieškovės pacituotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo padarinius, kai skolininkas per teismo nustatytą terminą neįvykdo sprendimo, įpareigojančio jį atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tik pats skolininkas (CPK 771 straipsnio 5 dalis), aiškinimo ir taikymo. Nagrinėjama byla yra dėl materialiojo reikalavimo pašalinti statybos darbų trūkumus. Priešingai negu nurodo ieškovė, nei CPK 273 straipsnyje, nei teismų praktikoje nėra išaiškinimo, kad CPK 273 straipsnio 1 dalies nuostata negalėtų būti taikoma tuo vieninteliu atveju, kai teismo sprendimu nustatytą įpareigojimą gali atlikti tik pats skolininkas. Tai tik subjektyvios ieškovės interpretacijos, kylančios iš klaidingo CPK 273, 771 straipsnių aiškinimo. Byloje nėra duomenų apie galimas rangos darbų atlikimo išlaidas, jų vertę. Ieškovė neneigia, kad numatyti tokių išlaidų vertės net nėra galimybės. Teismui atsakovės neveikimo atveju leidus ieškovei atlikti darbus, būtų suteiktos galimybės iš atsakovės išieškoti nepagrįstai dideles išlaidas, atsakovei net neturint galimybių jų ginčyti. Taip būtų pažeistos atsakovės teisės.

19.       Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti visa apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

19.1.                      Avarija, dėl kurios ieškovė įrodinėjo patyrusi nuostolių, įvyko energetikos įrenginiuose – skyduose, todėl ginčui taikytinos ne tik statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK, SĮ), bet ir specialiosios teisės normos, reglamentuojančios energetikos įrenginių eksploatavimą, priežiūrą, bei kitus privalomus reikalavimus reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (toliau – Energetikos įstatymas). Teismas Energetikos įstatymo nuostatų ginčo teisiniams santykiams netaikė, nors atsakovė prašė jas taikyti. Atsakovė mano, kad dėl to ginčas buvo išnagrinėtas neteisingai.

19.2.                      Teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nes didesnę įrodomąją galią suteikė teismo ekspertizės akto išvadoms, neįvertino dalies rašytinių įrodymų ir aplinkybės, kad elektros įrenginių priežiūrą vykdanti institucija išdavė įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą, neįvertino Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – VERT) išvados.

19.3.                      Teismas pastato elektrotechninės dalies įrangą nepagrįstai įvertino kaip sumontuotos paslėptos statinio konstrukcijos statybos darbus. Įrangoje įvyko avarija, įranga buvo prieinama ir ją galėjo patikrinti tiek ieškovė, tiek specialistai, įranga turėjo būti nuolat prižiūrima. Sudedamoji įrangos dalis yra kondensatoriai. Buvo sudarytos visos sąlygos vizualinei ir termovizinei įrangos apžiūrai. Pačios įrangos techniniuose pasuose nurodyta, kad „gaminys montuojamas ant konstrukcijų, kurios saugiai išlaikytų gaminį. Eksploatacijos metu būtina, nors vieną kartą per metus, atlikti profilaktinę apžiūrą“. Be to, antstolis 2020 m. kovo 2 d. atliko faktinių aplinkybių konstatavimą, kurio metu jis turėjo galimybę apžiūrėti įrangą. Byloje taip pat pateikti ir gaminių bei įrenginių techniniai pasai, sertifikatai, eksploatacijos taisyklės, iš kurių aiškiai matyti, kad tai – gaminiai bei įrenginiai, ir jie niekaip negali būti laikomi paslėptomis statinio konstrukcijomis ar būti priskiriami prie paslėptų statybos darbų.

19.4.                      Teismas ieškovės reikalavimams įpareigoti pašalinti defektus nepagrįstai netaikė sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino, o reikalavimams, susijusiems su įrangos gedimais ir avarija, nepagrįstai taikė bendruosius statybos darbų garantinius terminus. Teismas sutapatino garantinį terminą ir ieškinio senaties terminą. Ieškiniu pareikšti reikalavimai susiję su įrangos tariamu netinkamumu ir gedimais, avarija įrangoje, jos priežastimis, kurios ieškovės buvo įvardijamos kaip netinkamai parinkta įranga, netinkamai parengtas darbo projektas. Kad įrangai taikytini sutrumpinti garantiniai terminai, patvirtina byloje pateiktas įrangos gamintojos UAB „AUTOMATIKOS SISTEMOS“ išduotas techninis pasas, kuriame nurodoma, kad gamintojas suteikia vienerių metų garantiją gaminiui nuo pardavimo datos, bet ne ilgiau kaip 18 mėn. nuo pagaminimo datos. Gaminio sumontavimo darbams suteikiama 3 metų garantija, jeigu naudotojas vykdė gabenimo, laikymo ir naudojimosi reikalavimus. Už montavimo kokybę atsako montuotojas. Garantinė priežiūra ir remontas nevykdomi pažeidimams, atsiradusiems dėl netinkamos eksploatacijos. Teismas nevertino šių dokumentų ir nenurodė, kodėl jie nėra teisiškai reikšmingi, sprendžiant dėl taikytinų garantinių terminų. Įranga ir visi kiti atsakovės atlikti statybos darbai perduoti ieškovei 2015 m. lapkričio 3 d. Darbai pripažinti tinkamais 2015 m. gruodžio 8 d. statybos užbaigimo aktu Nr. SUA-00-151208-00627. Iki 2016 m. gruodžio 8 d. jokie reikalavimai dėl įrangos trūkumų nebuvo pareikšti, jokie gedimai ir avarijos neužfiksuoti. 2019 m. liepos 8 d. įvykus avarijai įrangoje, jau nebegaliojo įrangos garantiniai terminai. Ieškinys pareikštas tik 2021 m. birželio mėn., t. y. praėjus beveik dvejiems metams nuo įrangos gedimo ir atitinkamai ieškovės sužinojimo apie jos teisių pažeidimą. Teismas nenustatė reikalavimams taikytino ieškinio senaties termino pradžios ir pabaigos momento.

19.5.                      Reikšdama reikalavimus pasibaigus garantiniam terminui, ieškovė privalėjo įrodyti visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, o ne tik defektų (gedimų) faktą, tačiau to nepadarė.

19.6.                      Teismas neįvertino statinio projektavimo proceso ir stadijų. Atsakovė buvo antrojo projektavimo darbų etapo dalyvė – pastato elektrotechninės dalies darbo projekto rengėja. Techninio projekto rengimas yra pirminis ir pagrindinis projektavimo etapas. Atsakovė darbo projektą parengė pagal techninio projekto sprendinius. Jokie papildomi tyrimai ar bandymai užsakant ir parenkant įrangą darbo rengimo stadijoje atsakovei nebuvo numatyti nei rangos sutartyje, nei techniniame projekte, nei tuo metu galiojusiuose techniniuose reglamentuose. Teismas, vertindamas darbo projekto ir įrangos tinkamumą, neįvertino aplinkybės, kad pastato projekto ekspertizė patvirtino projekto tinkamumą, atitikį visiems privalomiems reikalavimams, taip pat nevertino ir statybos užbaigimo akto, kuriame konstatuota, kad statyba atitinka projektą ir kad atlikti visi privalomi bandymai bei matavimai. Darbo projekto tinkamumo ir įrangos tinkamumo pastatui ir jo sistemoms reikšmingas faktas buvo ir prieš statybos užbaigimo akto pasirašymą išduota tuo metu privaloma VERT pažyma dėl įrenginių techninės būklės tinkamumo. Apeliantės nuomone, VERT pažyma dėl įrangos techninės būklės turėjo būti vertinama kaip oficialus rašytinis įrodymas.

19.7.                      Įrangos perdavimo metu atsakovė negalėjo ir neturėjo pareigos numatyti visos į tinklą jungiamos įrangos parametrų, todėl neturi galimybės sumodeliuoti tinkle harmonikų užterštumo. Tokie skaičiavimai ir jų poreikis turėjo būti numatyti pirkimo dokumentuose arba techniniame projekte, o šiuo atveju to nebuvo padaryta. Jeigu elektros tinklo parametrų analizės veiksmai gali būti atliekami eksploatavimo metu, atsakovė neturėjo pagrindo tokią išsamią analizę atlikti dar darbo projekto rengimo metu.

19.8.                      Teismo ekspertizės akte nepateikta vienintelė ir kategoriška išvada, kad atsakomybė už įrangos gedimus ir defektus tenka tik atsakovei kaip darbo projekto rengėjai. Skundžiamame sprendime remiamasi tik tomis teismo ekspertizės akto išvadomis, kuriose pasisakyta apie rangovo pareigas, tačiau nevertinta ekspertizės akto visuma, neatsižvelgta į prieštaravimus ir jie nepašalinti. Atsakovės nuomone, antra teismo eksperto išvada, kad techninio projekto sprendiniai buvo pakankami, nėra tiksli ir teisinga, nes teismo ekspertas taip pat pripažįsta, jog techninio projekto rengėjas turėjo numatyti tam tikrus papildomus sprendinius, nurodymus darbo projekto rengėjui (rangovui). Dėl trečios teismo eksperto išvados atsakovė pažymi, kad nei rangos sutartyje, nei techninio projekto sprendiniuose nebuvo numatytas reikalavimas dėl elektromagnetinio suderinamumo (EMS) standartų, todėl mano, kad ši eksperto išvada nėra grindžiama galiojančiais privalomais reikalavimais. Teismas, vertindamas ketvirtą teismo eksperto išvadą, kad dulkės negalėjo būti gedimų priežastis, neįvertino, jog gedimas įvyko 2019 m. liepos mėn., o teismo ekspertizė atlikta 2022 m., todėl, atsakovės nuomone, teismo ekspertas negalėjo nustatyti, ar 2019 m. liepos mėn. įranga buvo tinkamai prižiūrėta, koks buvo dulkių sluoksnis ir ar jis galėjo turėti įtakos avarijai. Be to, ekspertizės metu nevertintos įrangos eksploatavimo sąlygos, taip pat aplinkos oro sąlygos įvykio metu, įrangos priežiūros vykdymas, kuris gamintojo nurodymuose yra viena iš pagrindinių tinkamo įrangos veikimo sąlygų. Teismo ekspertizės išvados nėra grindžiamos teisės aktų reikalavimais, nenurodyta, kokius konkrečiai privalomus darbų atlikimo metu galiojusius reikalavimus pažeidė ar jų nesilaikė rangovas, rengdamas darbo projektą ir parinkdamas įrangą.

19.9.                      Ieškovės užsakymu parengta Matavimų ataskaita neįrodo atsakovės įrangos netinkamumo, atsakovės atsakomybės už gedimus ir avariją. Matavimų ataskaitos tikslas negali būti pasiektas matavimus atliekant esant išjungtai ar neveikiančiai įrangai.

19.10.                      Teismas nepagrįstai ieškovei priteisė 23 047,64 Eur nuostolių už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2021 m. birželio 10 d.), nes avarija įvyko 2019 m. liepos 9 d. Ieškovė nevykdė įrenginių priežiūros, profilaktiškai neatliko bandymų, kaip reikalaujama pagal gamintojo nurodymus. Po pirmojo gedimo 2018 m. liepos 24 d., subrangovo ir įrangos gamintojo atstovui apžiūrėjus įrangą ir pašalinus gedimus, buvo nustatyta, kad numanoma pagrindinė gaisro priežastis – netinkamas įrangos eksploatavimas, atidarius spintas buvo daug dulkių, eksploatavimo metu būtina pervaržyti kontaktus (dėl to vyksta kaitimas ir įrenginys gali užsidegti). Nėra įrodymų, kad po šio pirmojo įvykio ieškovė tinkamai prižiūrėjo ir eksploatavo įrangą. Apie antrąją avariją, įvykusią 2019 m. liepos 8 d. (dėl kurios byloje pareikšti reikalavimai), ieškovė atsakovės neinformavo, po 6 mėn. užsakė faktinių aplinkybių konstatavimą. Tik po daugiau kaip 6 mėn. ieškovė užsakė atlikti mokslinį vertinimą, skaičiavimus, kurių rezultatus gavo 2020 m. balandžio mėn., o atsakovei apie atliktus vertinimus ir pretenzijas pareiškė 2020 m. liepos mėn. Taigi jau 2020 m. liepos mėn. ieškovei buvo žinoma, kad su reikalavimais atsakovė nesutinka, tačiau ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi tik po beveik vienerių metų – 2021 m. birželio mėn. Atsakovė laiko tai nepateisinamu delsimu ginti savo teises ir tokiu būdu rizikos dėl didesnių nuostolių prisiėmimu.

19.11.                      Visos pirmiau nurodytos aplinkybės ir įrodymai buvo susiję su atsakovės atsakomybę šalinančiais pagrindais, todėl teismas privalėjo juos visus iš esmės įvertinti bei dėl jų pasisakyti.

19.12.                      Teismas, priteisdamas trečiajam asmeniui UAB „Viltekta“ bylinėjimosi išlaidas, jų dydžio pagrįstumo nevertino Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) kontekste. UAB „Viltekta“ bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į jos statusą šioje byloje, į suteiktas teisines paslaugas ir į ieškovės prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, yra aiškiai per didelės, todėl teismas jas turėjo sumažinti.

20.       Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

20.1.                      Skydai nelaikytini energetikos įrenginiais. Energetikos įstatymas ieškovės elektros įrenginiams netaikytinas. Nors plačiausia prasme skydai yra techninės konstrukcijos, tačiau jie nėra skirti elektros energijai žvalgyti, išgauti, perdirbti, gaminti, laikyti, transportuoti, perduoti, skirstyti, t. y. energetikos veiklai vykdyti. Teismas pagrįstai ir teisėtai, spręsdamas ginčą byloje, netaikė Energetikos įstatymo nuostatų bei nelaikė skydų energetikos įrenginiais, kaip jie apibrėžti Energetikos įstatymo 2 straipsnio 8 punkte. Teismas ginčo teisiniams santykiams pagrįstai taikė statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Skydai, sudarantys pastato elektros inžinerinės sistemos dalį, laikytini pastato statybos rangos darbų rezultato sudedamąja dalimi, todėl skyduose esanti įranga pagrįstai bei teisėtai buvo pripažinta paslėptų statybos rangos darbų rezultatu.

20.2.                      Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl kokybės reikalavimų neatitinkančio statybos rangos darbų (skydų pagaminimo ir jų sumontavimo) rezultato trūkumų. Ieškovė rangos sutartimi nepirko iš atsakovės tik skydų ar jų montavimo darbų, o pavedė atsakovei atlikti viso pastato, inter alia (be kita ko), pastato elektros inžinerinės sistemos, statybos rangos darbus. Skyduose įvykęs sprogimas yra pastato elektros inžinerinės sistemos įrengimo statybos rangos darbų rezultato trūkumas.

20.3.                      Skydų gamintojo nustatytas kokybės garantinis laikotarpis yra taikomas atsakovės ir skydų gamintojo santykiams. Tačiau visam pastatui ir pastato elektros inžinerinės sistemos statybos rangos darbų rezultatui, pasiektam įgyvendinant klaidingus darbo projekto sprendinius, kokybės garantinis laikotarpis nustatomas pagal rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 11.12 papunktį.

20.4.                      Ieškovė sutinka su atsakove, kad teismas sprendime neišsamiai pasisakė dėl kokybės garantinio ir ieškinio senaties terminų nustatymo bei taikymo. Tačiau ieškovė mano, kad teismo išvada, jog ieškinio senaties terminas nepraleistas, o skyduose įvykusiu sprogimu pasireiškęs statybos rangos darbų rezultato kokybės trūkumas buvo nustatytas kokybės garantiniu laikotarpiu, yra teisinga.

20.5.                      Atsakovė ieškovės reikalavimams prašė taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą ieškinio senaties terminą ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti, todėl teismas pagrįstai dėl šios normos taikymo pasisakė. Atsakovė papildomai nurodė, kad ieškovė praleido CK 6.667 straipsnio 1 dalyje numatytą ieškinio senaties terminą. Teismas dėl šio argumento motyvuotai nepasisakė, tačiau pagrįstai ieškovės reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo pašalinti pastato elektrotechninės dalies defektus pripažino pareikštu nepraleidus ieškinio senaties termino. Skydų gedimų priežastys atsakovei galutinai paaiškėjo 2020 m. balandžio 5 d. gavus UAB „Energy Advice“ parengtą pastato statybos darbo ir techninio projekto elektrotechninėje dalyje numatytų sprendinių bei faktiškai pastate įgyvendintų sprendinių palyginamąją ataskaitą. Ieškovė 2020 m. liepos 13 d. pateikė pretenziją dėl skydų gedimų. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 12 d. raštu pretenziją atmetė. Kadangi pastato elektros inžinerinės sistemos kokybės trūkumai buvo nustatyti per rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 11.12 papunktyje numatytą kokybės garantinį laikotarpį (nepasibaigus bendrajam penkerių metų pastato statybos darbų rezultato (pastato) kokybės garantiniam laikotarpiui), ieškinio senaties terminas pagal CK 6.667 straipsnio 1 ir 3 dalis pasibaigė 2021 m. liepos 12 d. Teismui ieškinys pateiktas 2021 m. birželio 10 d. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės pareikšti reikalavimai dėl atsakovės atliktų darbų trūkumų laikytini pareikštais nepraleidus ieškinio senaties termino.

20.6.                      Dėl kokybės garantinio termino ieškovė nurodo, kad byloje nėra ginčo, jog pastato statybos rangos darbai buvo baigti 2015 m. gruodžio 8 d. Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 11.12 papunktyje ieškovei atsakovė visam be išimties pastato statybos darbų rezultatui (pastatui) suteikė kokybės garantinį terminą, skaičiuotiną nuo pastato pripažinimo tinkamu naudoti dienos, nustatytiną pagal SĮ 36 straipsnio 1 dalį ir CK 6.698 straipsnį. Taip pat atsakovė užtikrino ieškovę, kad visu kokybės garantiniu laikotarpiu pastatas, inter alia, pastato elektros inžinerinę sistemą sudaranti elektros įranga, atitiks ieškovės reikalavimus, techninių specifikacijų ir normatyvinių statybos dokumentų rodiklius bei bus tinkamas naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Rangos sutartimi šalys iš esmės susitarė netaikyti SĮ 36 straipsnio 4 dalyje numatytos išlygos. Net ir darant hipotetinę prielaidą, kad pastato statybos metu panaudotiems produktams ir įrenginiams taikytinas jų gamintojo nustatytas kokybės garantinis terminas (SĮ 36 straipsnio 4 dalis), skydams, kaip savarankiškiems elektros įrenginiams, ši taisyklė netaikytina. Skydai yra tiesiogiai susiję su SĮ 4 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose numatytais esminiais pastato reikalavimais, todėl jiems, kaip atskiriems įrenginiams, SĮ 36 straipsnio 4 dalis netaikytina. Teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino skyduose sprogusių baterijų sumontavimo, įskaitant jų gamybos ir parinkimo, rezultatą paslėptais statybos darbais, todėl šiuo požiūriu SĮ 36 straipsnio 4 dalies nuostatos taip pat netaikytinos. Atliekant pirmojo skydų gedimo šalinimo darbus, atsakovė pripažino, kad skydams, kaip ir pastato elektros inžinerinės sistemos statybos rangos darbų rezultatui, taikomas ne trumpesnis nei penkerių metų kokybės garantinis laikotarpis. 

20.7.                      Pastato elektros inžinerinės sistemos (skydų) kokybės trūkumai buvo nustatyti per rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 11.12 papunktyje nustatytą kokybės garantinį laikotarpį. Todėl ieškovė privalėjo įrodyti kokybės trūkumų bei jų nustatymo kokybės garantiniu laikotarpiu faktus. Atitinkamai atsakovė, atsikirsdama į tokį reikalavimą, privalėjo įrodyti faktą, kad pastato elektros inžinerinės sistemos trūkumai atsirado dėl pastato ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, netinkamo naudojimo, ieškovės pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl kitų ieškovės pasamdytų asmenų kaltų veiksmų. Teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą.

20.8.                      Teismas pagrįstai vadovavosi teismo ekspertizės akte pateiktomis išvadomis. Ekspertizės akte yra įvertintos projektavimo stadijos, atskiriant techninio projekto parengimą nuo darbo projekto parengimo stadijos.

20.9.                      Darbo projekto sprendiniai privalo atitikti techninio projekto sprendinius ir juos tiesiog detalizuoti. Techniniame projekte nėra numatyta konkreti pastato elektros inžinerinės sistemos įranga ir pateikiamos tik bendros tokios įrangos charakteristikos. Tokią įrangą pagal techninio projekto sprendinius parinko ir jos techninius parametrus detalizavo atsakovė darbo projekte. Atsakovė nepateikė duomenų, kad rengiant darbo projektą buvo atlikti techniniame projekte nurodyti perskaičiavimai bei patikslinti skyduose naudojamų elementų techniniai parametrai. Nors atsakovė apeliaciniame skunde ir nurodo, esą techninis projektas turėjo trūkumų (jame numatyti sprendiniai nebuvo pakankami darbo projektui parengti), apie tokius trūkumus atsakovė ieškovės neįspėjo ir nesikreipė į UAB „Viltekta“ (techninio projekto rengėją) su prašymu paaiškinti ar patiksinti techninio projekto sprendinius. Taigi, net jei techninis projektas ir turėjo trūkumų, atsakovė, neinformavusi ieškovės apie tokius trūkumus, pagal CK 6.659 straipsnio 2 dalį yra atsakinga už skydų kokybės trūkumus.

20.10.                      Ieškovės vertinimu, VERT pažyma ir pastato statybos užbaigimo aktas iš tiesų laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais, kuriais sukuriama pastato elektros inžinerinės sistemos atitikties kokybės reikalavimams prezumpcija. Tačiau šią prezumpciją paneigia pats skydų gedimo faktas bei ekspertizės akte ir Matavimų ataskaitoje nurodyti akivaizdūs darbo projekto ir paslėpti skydų kokybės trūkumai. Todėl, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, VERT pažyma ir pastato statybos užbaigimo aktas nepaneigia ekspertizės akto ir Matavimų ataskaitoje nurodytų darbo projekto ir paslėptų skydų kokybės trūkumų egzistavimo fakto.

20.11.                      Atsakovė ne tik rengė darbo projektą ir jame numatė konkrečią pastate montuotiną elektros įrangą (šalčio mašinas, generuojančias harmonikas), bet ir tokią įrangą sumontavo. Žinodama parenkamos elektros įrangos techninius parametrus, atsakovė darbo projekto, kuriame numatyti skydų techniniai sprendiniai, rengimo metu galėjo ir privalėjo įvykdyti techniniame projekte numatytą įpareigojimą patikslinus prijungiamų naudotojų galingumą atlikti schemų perskaičiavimą bei patikslinti skyduose panaudojamų elementų techninius parametrus ir magistralinių linijų kabelių skerspjūvius. Atsakovė šio įpareigojimo neįvykdė.

20.12.                      Ieškovė nesutinka su atsakovės argumentais, kad skydai buvo netinkamai eksploatuojami ir prižiūrimi. Atsakovė nesikreipė į ieškovę su prašymu pateikti duomenis apie vykdytą skydų eksploatavimą ir priežiūrą. Atsakovė teigdama, kad skydų gedimai atsirado dėl netinkamo jų eksploatavimo ir priežiūros, šį savo teiginį privalėjo įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Ekspertizės akte ir Matavimų ataskaitoje pateikta vienareikšmė išvada, kad skydų eksploatavimas ir priežiūra nelaikytini skydų gedimų priežastimi, nes jų gedimus nulėmė dėl atsakovės netinkamai parengto darbo projekto skyduose esantis paslėptas defektas. Gedimui išoriniai veiksniai, kuriuos būtų galima pastebėti atliekant profilaktinę apžiūrą (dulkės ar kontaktų laisvumas), jokios įtakos neturėjo.

20.13.                      Skydas neveikia pagal tiesioginę paskirtį (nekompensuoja reaktyviosios galios) ir dėl šios priežasties ieškovė papildomai moka elektros energijos tiekėjui už nekompensuotą reaktyviąją galią. Ieškovė laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos elektros energijos tiekėjui sumokėjo 23 047,64 Eur sumą už nekompensuotą reaktyviąją galią. Jei skydai būtų veikę tinkamai ir kompensuotų reaktyviąją galią, elektros energijos tiekėjas netaikytų ieškovei mokesčio už reaktyviąją galią, nes naudojant skydus ji būtų kompensuota.

21.       Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Viltekta“ prašo skundo netenkinti, priteisti iš atsakovės 2 772 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

21.1.                      UAB „Viltekta“ su atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nesutinka, tačiau išsamiau pasisako tik dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su trečiojo asmens UAB „Viltekta“ rengto statinio techninio projekto tinkamumu.

21.2.                      Teismas tinkamai įvertino techninio ir darbo projekto tikslus, detalumą, rengėjų teises ir pareigas bei teisingai nustatė, kad už defektų atsiradimą ir dėl to kilusius neigiamus padarinius ieškovei yra atsakinga atsakovė kaip statinio darbo projekto rengėja bei statybos darbų rangovė. Teismas teisingai vertino, jog būtent darbo projekto rengėjos klaidos turėjo tiesioginę įtaką defektams atsirasti.

21.3.                      Nors darbo projektas rengiamas antruoju etapu kaip techninio projekto tąsa (pirmasis etapas), kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai, techninio projekto sprendiniai buvo pakankami, atitiko teisės aktų keliamus reikalavimus bei užsakovo užduotį. Pagal techninį projektą buvo gautas statyba? leidžiantis dokumentas, parinktas statinio statybos rangovas, parengtas darbo projektas, kurio rengimo metu atsakovė dėl jokių techninio projekto trūkumų ar sprendinių nepakankamumo nei į užsakovę, nei į techninio projekto rengėją nesikreipė. Taigi techninis projektas atitiko jam teisės aktų keliamus reikalavimus ir juo buvo pasiekti teisės aktų reikalaujami techninio projekto tikslai. Be to, nė vienas statinio statybos procese dalyvavęs dalyvis nesikreipė dėl techninio projekto sprendinių išaiškinimo. Nė vienas iš statybos procese dalyvavusių asmenų techninio projekto įgyvendinimo metu neteigė esant techninio projekto sprendinius nepakankamus sumanymui atskleisti bei įgyvendinti. Techniniam projektui buvo atlikta ekspertizė, kurios metu jokių techninio projekto spragų nebuvo nustatyta. Techninio projekto sprendiniai taip pat buvo pakankami statinio statybos skaičiuojamajai kainai nustatyti. 

21.4.                      Pagal techninio projekto apimtį buvo numatyta ir pateikta visa galima informacija, kurią UAB „Viltekta“ galėjo pateikti techninio projekto rengimo metu, taip pat įvadinio paskirstymo skydo schemos projekto dalyje „Elektrotechnikos (vidaus tinklai – magistraliniai ir jėgos tinklai)“ brėžinio E‑1522/0358-01-TP-E-2 pastabose numatė nurodymą darbo projekto rengėjui: „7. Darbo projekto stadijoje, kada bus patikslinti prijungiamų vartotojų galingumai, būtina atlikti schemos perskaičiavimą. Patikslinti skyde panaudojamų elementų techninius parametrus ir magistralinių linijų kabelių skerspjūvius“. Projektuotojas techniniame projekte, vadovaudamasis statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ nuostatomis, turi teisę numatyti bendruosius nurodymus atlikti reikalingus tyrimus prieš rengdamas projekto dalies darbo projektą, o tai UAB „Viltekta“ ir padarė, taigi šiuo konkrečiu atveju darbo projekto rengėjas privalėjo atlikti įrangos įvertinimą ir pagal tai patikslinti sprendinius darbo projekto rengimo metu. Techniniame projekte nurodyta, kad elektros tiekimo įrenginiams taikomi visų standartų – LST, IEC, EN – reikalavimai. Ieškovės atstovas 2022 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdyje patvirtino, kad reglamentuose yra nustatyti reikalavimai elektros tinklo kokybei, harmonikų lygiui įvertinti, tačiau ši prievolė atsakovės įvykdyta nebuvo. Reikalavimai įvertinti visu? sistemų įtaką elektrotechninės įrangos naudojimui ir harmonikų susidarymui elektros tinkle buvo numatyti tiek techniniame projekte, tiek tokia pareiga nustatyta ir galiojančiuose reglamentuose.

21.5.                      Atsakovė yra ne tik darbo projekto rengėja, bet ir visų statybos darbų rangovė. Ji įrengė ir (ar) sumontavo didžiąją dalį į statinio tinklą jungiamos pastato įrangos, kurios parametrus ne tik galėjo, bet ir privalėjo įvertinti. 

21.6.                      Teismo ekspertas aiškiai pasisakė, kad techninis projektas yra tinkamai parengtas ir pakankamas. Tai, jog ekspertas mano, kad galėjo būti apraše pateiktos nuorodos į norminius aktus, negali būti sutapatinta su nepakankamais sprendiniais techniniame projekte ir vertinama kaip pareiga, kurios neva techninio projekto rengėjas neįvykdė. Netgi ir be papildomų nuorodų į norminius aktus, kurias mini ekspertas, darbo projekto rengėjas projektuodamas privalo tais aktais vadovautis. Be to, tai, kad nuorodos, eksperto nuomone, galėjo būti pateiktos techninio projekto apraše, nereiškia, jog techninio projekto sprendiniai yra nepakankami, nes, kaip minėta, projektavimą reglamentuojančiais teisės aktais darbo projekto rengėjas privalėjo vadovautis bet kuriuo atveju. Darbo projekto rengėjas yra toks pat profesionalas kaip ir techninio projekto rengėjas, todėl atkreipti dėmesį į tam tikras aplinkybes, galinčias kilti ateityje, priklausomai nuo pasirinktos įrangos, kurios techninio projekto rengėjas neparinko, nėra techninio projekto rengėjo prievolė, kurios jis neįvykdė, o laikytina techninį projektą rengusio profesionalo papildoma nuoroda kitam profesionalui – darbo projekto rengėjui, kuris pagal savo kompetenciją ir be papildomų nuorodų privalo įvertinti visas projekto rengimo proceso metu iškilusias aplinkybes bei jas tinkamai atspindėti ir individualizuoti darbo projekte. Dėl to, kad viena iš statybos rangos sutarties šalių – rangovas – yra profesionalas, būtent jam suponuojama pareiga žinoti, kokie darbo atlikimo būdai gali būti naudojami, kad galutinis rangos rezultatas atitiktų rangos sutarties reikalavimus, todėl darbo projekto rengėjas, kaip profesionalas, ir be techninio projekto rengėjo papildomų nuorodų privalėjo atsižvelgti į jau po techninio projekto parengimo naujai atsiradusias aplinkybes, jas įvertinti ir tinkamai parengti darbo projektą.

21.7.                      UAB „Viltekta“ įvykdė savo pareigą ir informavo darbo projekto rengėjus, kad rengiant darbo projektą ir parinkus konkrečius įrenginius reikia patikslinti skyde panaudojamų elementų techninius parametrus. Pastaba apima visus gaminių parametrus, įskaitant ir reaktyviosios galios kompensavimo harmonikų filtrus. Be to, visą darbo projekto rengimo laiką bei pagal darbo projektą atliekant statybos darbus, taip pat ir parinkus įrangą, atsakovė nesikreipė į techninio projekto rengėją paaiškinti ar patikslinti techninio projekto sprendinius.

21.8.                      Atsakovė, nesutikdama su ekspertizės akto išvadomis, teismo neprašė byloje skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pavieniais eksperto teiginiais, tačiau ne su ekspertizės akto išvadomis.

21.9.                      Trečiajam asmeniui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos yra mažesnės, nei galėjo būti. UAB „Viltekta“ į bylą trečiuoju asmeniu įtraukta atsakovės prašymu, dėl to atsakovė privalėjo numatyti, kad priėmus teismui nepalankų atsakovei sprendimą ji patirs neigiamų su tuo susijusių padarinių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

23.       Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinių skundų ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

24.       Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovė padavė apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimo. Taigi nagrinėjamoje byloje tikrinamas nurodyto pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl įpareigojimo pašalinti pastato elektrotechninės dalies defektus ir susijusių nuostolių atlyginimo priteisimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

25.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos rangos darbų rezultato defektų pašalinimo ir susijusių nuostolių atlyginimo priteisimo.

26.       Ieškovė ir atsakovė 2013 m. birželio 11 d. sudarė rangos sutartį, kuria atsakovė (rangovė) įsipareigojo ieškovei (užsakovei) už sulygtą sutarties kainą tinkamai atlikti ir laiku užbaigti pastato statybos rangos darbus pagal šią sutartį ir per nustatytą terminą ištaisyti visus defektus, laikydamasi sutarties nuostatų (rangos sutarties 3 punktas). Atsakovė užtikrino, kad statybos objektas per visą garantinį laiką atitiks ieškovės reikalavimų (techninių specifikacijų) ir normatyvinių statybos dokumentų rodiklius bei bus tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį (rangos sutarties konkrečiųjų sutarties sąlygų 11.12 papunktis). 

27.       2015 m. gruodžio 8 d. buvo pasirašytas statybos užbaigimo aktas ir statinių statyba pripažinta baigta.

28.       2018 m. liepos 24 d. statinių elektros įvadinio paskirstymo skydo 01-ĮPĮ-2 reaktyvinės galios kompensavimo įrenginyje RGKĮ-H-700 kvar sprogo kondensatorius, o elektros įvadinio paskirstymo skydo 01-ĮPĮ-1RGKĮ-H-890(900) kvar įrenginyje dalis kondensatorių sugedo (išsipūtė), todėl skydai buvo išjungti. Atsakovė savo lėšomis atliko sugedusios statinių elektrotechninės įrangos remontą.

29.       2019 m. liepos 8 d. skydai sprogo prie antrųjų sekcijų prijungtos kondensatorių baterijos ir įvyko trumpasis jungimas bei dalis elektros įrenginių spintose esančių baterijų sugedo (suveikė elektros baterijų mechaninė viršslėgio apsauga), todėl skydai buvo išjungti.

30.       2020 m. vasario 26 d. antstolis, dalyvaujant specialių technikos ir mokslo žinių turintiems specialistams (UAB „Energy Advice“), parengė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.  2020 m. vasario 26 d. UAB „Energy Advice“ parengė Matavimų ataskaitą, kurioje konstatavo esminius skydų defektus, lemiančius pasikartojančius skydų gedimus, bei ieškovės per vienerius metus papildomai patiriamus ne mažesnius nei 7 000 Eur dydžio nuostolius dėl netinkamai įrengtų elektros galios kompensavimo įrenginių.

31.       2020 m. balandžio 5 d. UAB „Energy Advice“ surašė pastato statybos darbo ir techninio projekto elektrotechninėje dalyje numatytų sprendinių bei faktiškai pastate įgyvendintų sprendinių palyginamąją ataskaitą, kurioje buvo identifikuoti bei įvardinti konkretūs darbo projekto bei atliktų darbų esminiai trūkumai, nulemiantys pasikartojančius gedimus skyduose, bei ieškovo papildomai patiriami nuostoliai.

32.       2020 m. liepos 13 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę ir kitus pastato statybos dalyvius su pretenzija dėl netinkamai atliktų darbų.

33.       2020 m. rugpjūčio 12 d. raštu atsakovė atsisakė atlikti skydų remonto darbus, nurodydama, kad skydų gedimas atsirado dėl netinkamos jų eksploatacijos.

34.       2021 m. birželio 10 d. ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei dėl įpareigojimo pašalinti pastato elektrotechninės dalies defektus ir susijusių nuostolių atlyginimo priteisimo.

Dėl ginčo santykiams taikytinų teisės normų

35.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad bylai aktualus gedimas įvyko energetikos įrenginiuose – skyduose, todėl ginčui taikytinos ne tik bendrosios teisės normos, reglamentuojančios statybos rangos teisinius santykius, bet ir specialiosios teisės normos, reglamentuojančios energetikos įrenginių eksploatavimą, priežiūrą ir kitus privalomus reikalavimus. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas skydus privalėjo pripažinti energetikos įrenginiais, kaip jie apibrėžti Energetikos įstatyme (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės argumentais.

36.       Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus bylos šalių ginčas, kvalifikavimas yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019). Teismas, įgyvendindamas šią savo išimtinę teisę, tiksliau – netgi pareigą, nėra saistomas šalių pateiktu ginčo materialiojo teisinio santykio kvalifikavimu – teismas savo nuožiūra parenka įstatymą, kuris turi būti taikomas sprendžiant šalių ginčą (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/2020).

37.       Energetikos įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtis – šis įstatymas nustato bendruosius energetikos veiklos Lietuvos Respublikoje tikslus, taip pat energetikos sektoriaus valstybinio valdymo, reguliavimo, priežiūros ir kontrolės teisinius pagrindus, visuomeninių santykių vykdant energetikos veiklą bendruosius kriterijus, sąlygas ir reikalavimus, pagrindines valstybės energetikos politikos kryptis.

38.       Pagal Energetikos įstatymo 2 straipsnio 8 punktą energetikos įrenginiai tai – techninės konstrukcijos, tarp jų – mechanizmai, mašinos, aparatai, linijos, jų pagalbiniai įtaisai ir technologiniai priklausiniai, skirti energijos ištekliams ir (ar) energijai žvalgyti, išgauti, perdirbti, gaminti, laikyti, transportuoti, perduoti ir (ar) skirstyti. Energetikos įstatymo 2 straipsnio 13 punkte nustatyta, kad energetikos veikla – ekonominė veikla, apimanti energijos išteklių ar energijos žvalgymą, gavybą, perdirbimą, gamybą, laikymą, transportavimą, perdavimą, skirstymą, tiekimą, prekybą, rinkodarą ir (ar) energetikos objektų ir įrenginių eksploatavimą.

39.       Taigi Energetikos įstatyme numatyta, kad energetikos įrenginiai yra techninės konstrukcijos, kurios skirtos energijos ištekliams ir (ar) energijai žvalgyti, išgauti, perdirbti, gaminti, laikyti, transportuoti, perduoti ir (ar) skirstyti, t. y. energetinei veiklai vykdyti. Nagrinėjamo ginčo atveju skydai nėra skirti energetinei veiklai vykdyti, t. y. elektros energijai žvalgyti, išgauti, perdirbti, gaminti, laikyti, transportuoti, perduoti, skirstyti. 

40.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje sprendžiamas ginčas dėl atsakovės atliktų statybos rangos darbų rezultato defektų, t. y. sprendžiama, ar atsakovė tinkamai įvykdė savo prievolę parengti pastato ir su juo susijusių statinių darbo projektą, ar tinkamai atliko sulygtus statybos darbus, taip pat dėl atsiradusių defektų ištaisymo. Tuo tarpu Energetikos įstatymas, kaip viešosios teisės taikymą reglamentuojantis teisės aktas, nėra aktualus sprendžiant dėl atsakovės statybos rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

41.       Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad šalis sieja statybos rangos teisiniai santykiai, t. y. ieškovė (užsakovė) ir atsakovė (rangovė) 2013 m. birželio 11 d. sudarė rangos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parengti pastato ir su juo susijusių statinių darbo projektą, atlikti statybos darbus, o ieškovė – už tai atsiskaityti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skydų, kaip statinio inžinerinės sistemos dalies, funkcija yra apibrėžta SĮ. 

42.       SĮ (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013 m. liepos 1 d.) 2 straipsnio 61 punkte nurodyta, kad statinio inžinerinės sistemos – „statinio patalpų inžinerinės sistemos (jų dalys, stovai), skirtos statinio naudojimo ir priežiūros tikslams, statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams tenkinti: elektros <...>, ir kitos sistemos bei jų reguliavimo, valdymo, automatizavimo ir signalizacijos sistemos“.

43.       Taigi SĮ prasme skydai laikytini pastato inžinierinės sistemos (elektros) dalimi. Šią inžinierinės sistemos dalį sudaro elektros įrenginiai, kuriems skydai priskirtini. Dėl to gedimas, dėl kurio skyduose įvyko sprogimas, yra pastato inžinerinės sistemos įrengimo (statybos rangos darbų rezultato) trūkumas. Statybos rangos sutartis siejama su statinių statybos darbų visumos, įskaitant ir statinio inžinierinės sistemos, rezultatu.

44.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą, kuriuo prašo atsakovę pašalinti statinio elektrotechninės dalies defektus, kurie siejami su statybos darbų rezultato trūkumais. Ieškovė, sudarydama rangos sutartį, nesiekė įsigyti skydų ar jų montavimų darbų atskirai nuo pastato statybos darbų rezultato visumos. Taigi atsakovė nepagrįstai nurodo, kad šiuo atveju turėtų būti taikomos Energetikos įstatymo teisės normos.

Dėl ieškinio senaties termino

45.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas dėl to, jog teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias garantinius ir ieškinio senaties terminus; pirmosios instancijos teismas nenustatė ieškinio senaties termino pradžios, sutapatino ieškinio senaties ir garantinius terminus, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino.

46.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai motyvavo išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškinys pateiktas nepraleidus ieškinio senaties termino.

47.       CK 1.124 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti; jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 1 ir 2 dalys).

48.       Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje – ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-701/2022).

49.       CK 6.667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Pagal šio straipsnio 3 dalį, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos.

50.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad dėl to, jog CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės, nustatytos CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, išimtis, kurios taikymą lemia pareikšto reikalavimo turinys (dėl atliktų rangos darbų trūkumų, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą) ir tam tikros sąlygos (nustatytas garantinis terminas, užsakovo veikimo iniciatyva, pareiškiant apie trūkumus per garantinį terminą), taikant šią išimtį svarbus yra tik objektyvusis – užsakovo pareiškimo apie trūkumus – momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-701/2022).

51.       Nagrinėjamu atveju rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 11.12 papunktyje šalys susitarė, kad atsakovė užtikrina, jog statybos objektas atitinka ieškovės reikalavimų (techninių specifikacijų) ir normatyvinių statybos dokumentų rodiklius bei yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Garantinis terminas nustatomas pagal SĮ 36 straipsnio 1 dalį ir CK 6.698 straipsnį.

52.       Pagal SĮ (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 9 d. iki 2013 m. liepos 1 d.) 36 straipsnio 1 dalį statinio garantinis terminas nustatomas statinio projektavimo, rangos ir statinio statybos techninės priežiūros sutartyse. Šis terminas negali būti trumpesnis (skaičiuojant nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos) kaip penkeri metai, paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) – dešimt metų, o jeigu buvo nustatyta šiuose elementuose tyčia paslėptų defektų, – dvidešimt metų. Analogiški terminai įtvirtinti ir CK 6.698 straipsnyje.

53.       Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aptartomis šalių sudarytos rangos sutarties sąlygomis ir ginčui išspręsti aktualiu teisiniu reglamentavimu, pažymi, kad ieškinio senaties pradžiai nagrinėjamo ginčo atveju nustatyti svarbus tik objektyvusis momentas, t. y. ieškovės pareiškimo apie trūkumus (pretenzijos) momentas. Ginčo šalys susitarė, kad terminas pretenzijai pareikšti yra ne trumpesnis nei penkeri metai; dėl užslėptų statinio elementų – dešimt metų; dėl tyčia paslėptų defektų – dvidešimt metų.

54.       Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 11.12 papunktyje šalys taip pat susitarė, kad garantinis terminas pradedamas skaičiuoti nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos. Be to, užsakovė (ieškovė), per garantinį laiką nustačiusi objekto defektus, privalo per protingą terminą nuo jų nustatymo pareikšti pretenziją rangovei (atsakovei).

55.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2015 m. gruodžio 8 d. buvo pasirašytas statybos užbaigimo aktas ir statinių statyba buvo pripažinta baigta, todėl nuo šio momento prasidėjo garantinis kokybės terminas.

56.       Byloje nustatyta, kad garantinio kokybės termino laikotarpiu pastato elektros įvadinio paskirstymo skyduose įvyko techniniai gedimai. Taigi ieškovė turėjo teisę pareikšti pretenziją atsakovei, kuri pagal rangos sutartį atsako už pastato defektus bei užtikrina, kad pastatas bus tinkamas naudoti pagal rangos sutartyje nustatytą paskirtį.

57.       Dar nesuėjus penkerių metų garantiniam kokybės terminui, t. y. 2020 m. liepos 13 d., ieškovė kreipėsi į atsakovę ir kitus pastato statybos dalyvius su pretenzija dėl netinkamai atliktų darbų, tačiau atsakovė raštu atsisakė atlikti skydų remonto darbus. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė tinkamai, t. y. penkerių metų garantinio kokybės termino laikotarpiu, pateikė atsakovei pretenziją dėl pastato kokybės trūkumų.

58.       Jau nurodyta, kad pagal kasacinio teismo praktiką CK 6.667 straipsnyje numatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo objektyvaus momento – užsakovo pareiškimo apie trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-701/2022). Taigi vienerių metų ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo pretenzijos pareiškimo dienos iki ieškinio pareiškimo pirmosios instancijos teismui dienos. Nagrinėjamoje byloje ieškovė apie trūkumus atsakovę informavo 2020 m. liepos 13 d., o ieškinį teismui padavė 2021 m. birželio 10 d., t. y. nepraleidusi vienerių metų ieškinio senaties termino.

59.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad, nors pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias garantinius ir ieškinio senaties terminus, tačiau padarė iš esmės teisingą išvadą, jog ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino reikalavimui dėl atliktų darbų trūkumų pareikšti.

Dėl įpareigojimo pašalinti pastato elektrotechninės dalies defektus

60.       Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą, neįvertino statinio projektavimo proceso ypatumų ir stadijų, netinkamai įvertino ekspertizės aktą ir kitus byloje pateiktus įrodymus.

61.       CK 6.697 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, jog statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį.

62.       CK 6.697 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.

63.       Šioje nutartyje jau konstatuota, kad pastato elektros inžinierinės sistemos (skydų) kokybės trūkumai atsirado rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 11.12 papunktyje nustatytu kokybės garantiniu laikotarpiu. Dėl to ieškovė, pareiškusi reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo, turi pareigą įrodyti kokybės trūkumų bei jų nustatymo kokybės garantiniu laikotarpiu faktus, o atsakovė, siekdama atsikirsti į tokį reikalavimą, privalo įrodyti, kad pastato elektros inžinierinės sistemos trūkumai atsirado dėl pastato ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, netinkamo naudojimo, ieškovės pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl kitų ieškovės pasamdytų asmenų kaltų veiksmų. Išanalizavus bylos duomenis, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą.

64.       Pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su statinio projektavimo proceso ir stadijų vertinimu, byloje pateiktų įrodymų vertinimu, apeliacinės instancijos teismas pažymi tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė remdamasis visuma civilinėje byloje pateiktų įrodymų, tarp jų – ir teismo ekspertizės išvada.

65.       Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Jokie įrodymai, išskyrus oficialiuosius (CPK 197 straipsnio 2 dalis), teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Pagal kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktus įstatyme įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių išaiškinimus bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas. Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vadovaudamasis įstatymais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015, kt.).

66.       Dėl eksperto išvados ir jos vertinimo kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvada teismui nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, be kita ko, taikant įrodymų pakankamumo ir patikimumo kriterijus. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra jų prieštaravimų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba, priešingu atveju, motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas, jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Vertindamas ekspertizės išvadas, teismas privalo vertinti ir akto tiriamojoje dalyje nurodytas aplinkybes bei patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-313/2022 ir joje nurodyta teismų praktika).

67.       Nagrinėjamoje byloje atliktos teismo ekspertizės akte nurodyta, kad techninio projekto principiniai techniniai sprendiniai bei nurodymai atsakovei (rangovei ir darbo projekto rengėjai) dėl reaktyviosios galios kompensavimo įrenginių įrengimo iš esmės yra pakankami (ekspertizės akto 34 psl.); darbo projektas iš esmės yra perrašytas techninis projektas, nėra būtinų darbo projekto sprendinių (ekspertizės akto 34 psl.); kadangi techninio projekto ir darbo projekto rengimą ieškovė (užsakovė) yra atskyrusi, atsakovė (rangovė) negalėjo išskirtinai vadovautis tik techninio projekto pagrindiniais ir dažnai preliminariais techniniais sprendiniais, kurie pradinėje projekto vykdymo stadijoje yra svarbūs preliminarios kainos įvertinimui ir viešųjų pirkimų organizavimui; atsakovė (rangovė) ir jos darbo projekto rengėjas, pasirinkdami elektros tinklo komplektuojančiąsias dalis, privalėjo numatyti techninį projektą patikslinančius ir detalizuojančius techninius darbo projekto sprendinius (ekspertizės akto 35 psl.); darbo projekte (su reaktyviosios galios kompensavimu susijusiose dalyse) yra su UAB „Viltekta“ (projektuotoju) ir ieškove (užsakove) nesuderintų techninio projekto sprendinių pakeitimų (ekspertizės akto 41 psl.); skydų gedimus galėjo nulemti netinkamai parengtas darbo projektas; techniniam projektui esminių pastabų nėra (ekspertizės akto 41 psl.). Ekspertizės akte padaryta išvada, kad tuo pačiu metų laikotarpiu (2018 m. liepos 24 d. ir 2019 m. liepos 8 d.) pasikartojančių skydų gedimų priežastis sietina su atsakovės (rangovės) prievole, atsižvelgiant į techninio projekto pagrindinius sprendinius, rengiant darbo projektą teisingai parinkti ir suprojektuoti eksploatacijos sąlygas atitinkančius elektros tinklo komponentus (ekspertizės akto 43 psl.).

68.       Ekspertizės akto turinio ir padarytų išvadų analizė leidžia teigti, kad atsakovė (rangovė) yra atsakinga už skydų gedimų priežastis. Tokią išvadą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, parengti, be kita ko, specialių žinių turinčių asmenų, t. y. UAB „Energy Advice“ 2020 m. vasario 26 d. ir 2020 m. balandžio 5 d. ataskaitos, kuriose konstatuoti darbo projekto ir skydų kokybės trūkumai.

69.       Nors atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad VERT pažyma ir pastato statybos užbaigimo aktas laikytini oficialiaisiais rašytiniais įrodymais, kuriais sukuriama pastato elektros inžinerinės sistemos atitikties kokybės reikalavimams prezumpcija, tačiau sutiktina su ieškovės argumentais, jog pats skydų gedimo faktas bei ekspertizės akte ir kituose įrodymuose konstatuoti darbo projekto ir paslėpti skydų kokybės trūkumai iš esmės paneigia tokią atsakovės poziciją. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, VERT pažyma ir pastato statybos užbaigimo aktas nepaneigia ekspertizės akto išvadų dėl darbo projekto ir paslėptų skydų kokybės trūkumų, paaiškėjusių garantiniu laikotarpiu, fakto.

70.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog skydų gedimas nulemtas atsakovės parengto darbo projekto ir skydų kokybės trūkumų, pagrįsta ekspertizės akto ir kitų byloje esančių įrodymų analize, visiškai atitinka įrodymų pakankamumo reikalavimus, nenustatyta pagrindo abejoti jos pagrįstumu (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Dėl nuostolių atlyginimo priteisimo

71.       Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovės ieškovės naudai nepagrįstai priteisė 23 047,64 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, grindžiamą papildomomis išlaidomis, patirtomis dėl skydų nekompensuojamos reaktyvinės galios. Be to, teismas neargumentavo, kodėl išlaidas už elektros energiją priteisė už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1 d., nors ieškovė savo reikalavimą kildino iš 2019 m. liepos 8 d. įvykio.

72.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad subjektas, manantis, jog dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas pagal CK 6.246–6.249 straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-687/2016). 

73.       CK 6.246 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

74.       Šioje nutartyje jau konstatuoti atsakovės neteisėti veiksmai – atsakovė pažeidė šalių rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 11.12 papunktyje įtvirtintą įsipareigojimą užtikrinti, kad statybos objektas atitinka ieškovės reikalavimų (techninių specifikacijų) ir normatyvinių statybos dokumentų rodiklius bei yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Dėl to apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako dėl šios civilinės atsakomybės sąlygos.

75.       CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

76.       Atsakovė iš esmės nekvestionuoja ieškovės reikalaujamų atlyginti nuostolių fakto, tik nesutinka su tuo, kad nuostolių atlyginimas priteistas nuo 2016 m. vasario 1 d., nes ieškinio reikalavimas kildinamas iš 2019 m. liepos 8 d. įvykio. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais.

77.       Pažymėtina tai, kad atsakovė neginčija ieškovės pozicijos, jog tuo atveju, jeigu skydai būtų tinkamai įrengti ir tinkamai veiktų, jie kompensuotų reaktyvinę galią, elektros energijos tiekėjas netaikytų ieškovei mokesčio už reaktyvinę galią, nes skydų dėka ji būtų kompensuota.

78.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovės neteisėti veiksmai, t. y. netinkamai parengtas darbo projektas ir skydų kokybės trūkumai, atlikti dar statinio projektavimo ir statybos darbų vykdymo procese, t. y. iki 2019 m. liepos 8 d. įvykio. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovei iš atsakovės priteistinas nuostolių atlyginimas skaičiuotinas nuo 2016 m. vasario 1 d., o ne nuo 2019 m. liepos 8 d. įvykio (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

79.       CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

80.       Įvertinus teismo ekspertizės akte nustatytas skydų gedimo priežastis, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad reaktyvinės galios nekompensavimas susijęs su atsakovės neteisėtais veiksmais, t. y. tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (nuostolių) yra tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis).

81.       Nustačius, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, nulėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, atsakovės kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų atsakovės kaltės prezumpciją (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

82.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas nurodytus motyvus, prieina prie išvados, kad, elektros energijos tiekėjui taikant ieškovei reaktyvinės galios kompensavimo mokestį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 23 047,64 Eur dydžio nuostolių, patirtų skydams nekompensuojant reaktyvinės galios, atlyginimą.

Dėl CPK 273 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje

83.       Ieškovė padavė apeliacinį skundą, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos, remiantis CPK 273 straipsnio 1 dalimi, pareikštas reikalavimas – atsakovei neįvykdžius teismo įpareigojimo ištaisyti pastato elektrotechninės dalies defektus per teismo nustatytą terminą, suteikti ieškovei teisę atlikti pastato elektrotechninės dalies defektų šalinimo darbus atsakovės lėšomis, kartu išieškant iš atsakovės reikiamas išlaidas.

84.       CPK 273 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, jog, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas.

85.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad kasacinio teismo išaiškinimai, kuriais remiasi ieškovė, yra susiję su CPK 771 straipsnio aiškinimu, ir nėra aktualūs aiškinant CPK 273 straipsnį.

86.       Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 273 straipsnio 1 dalį, yra pažymėjęs, kad teismas, išspręsdamas ginčą iš esmės ir priimdamas sprendimą, gali tame pačiame sprendime nurodyti sprendimo neįvykdymo padarinius – tuos veiksmus, kuriuos turėjo atlikti skolininkas, tačiau įpareigojimo neįvykdė, pavesti atlikti išieškotojui, jeigu tie veiksmai nėra asmeninio pobūdžio ir išieškotojas juos gali atlikti už skolininką. Šiuo atveju, skolininkui neįvykdžius teismo sprendimu nurodytų veiksmų, antstolis apie tai surašo aktą, perduoda jį vykdymo vietos teismui, kuris priima nutartį taikyti sprendimu nurodytus padarinius, nes skolininkas neatliko teismo sprendimu nustatytų veiksmų (CPK 771 straipsnio 1, 2 dalys). Kitu atveju, kai teismo sprendime nenurodyti sprendimo neįvykdymo padariniai, t. y. nenurodyta išieškotojo teisė atlikti veiksmus už skolininką, kai šis jų neįvykdo, antstolio surašytas sprendimo neįvykdymo aktas perduodamas sprendimą priėmusiam teismui, kuris išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą pagal CPK 284 straipsnyje nustatytas taisykles. Tai reiškia, kad sprendimą priėmęs teismas toje pačioje byloje priima nutartį, kuria pakeičia sprendimo vykdymo tvarką ir nustato išieškotojui teisę atlikti už skolininką jo lėšomis teismo sprendime nurodytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2010).

87.       Taigi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, atsakovui nevykdant teismo sprendimo, kuriame nėra numatyti teismo sprendimo neįvykdymo padariniai, antstolis surašo sprendimo neįvykdymo aktą, kuris perduodamas sprendimą priėmusiam teismui, o teismas išsprendžia sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą pagal CPK 284 straipsnį (CPK 771 straipsnio 3 dalis). Vadinasi, tuo atveju, kai jau teismo sprendime nurodomi priimto sprendimo neįvykdymo padariniai, yra išvengiama papildomo kreipimosi į teismą, prašant pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką.

88.       Sutiktina su atsakovės argumentais, kad CPK 273 straipsnio 1 dalies nuostatoms taikyti yra numatyta teismo diskrecijos teisė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įgyvendindamas šią teisę, teismas turi atsižvelgti į kilusio ginčo pobūdį ir konkrečiai bylai svarbias, individualiu atveju teisiškai reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina tai, kad CPK 273 straipsnio 1 dalies taikymas, be kita ko, yra svarbi priemonė paskatinti atsakovą efektyviai ir operatyviai įvykdyti teismo sprendimą, nes, jam laiku neįvykdžius teismo sprendimo, ieškovas įgyja teisę tai padaryti atsakovo lėšomis ir išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. 

89.       Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodytus argumentus, kad CPK 273 straipsnio 1 dalies taikymas šiuo atveju pažeistų atsakovės teises, nes būtų sudaryta galimybė iš atsakovės išieškoti nepagrįstai dideles išlaidas. Pažymėtina tai, kad atsakovė per teismo nustatytą terminą turi galimybę įvykdyti teismo sprendimą tokiu būdu ir tokiomis sąnaudomis, kad kokybiškas rezultatas būtų pasiektas kiek galima racionaliai ir ekonomiškai. Tik tuo atveju, jeigu ji per nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo, ieškovė įgis teisę tai padaryti atsakovės lėšomis. Nėra jokio pagrindo a priori (iš anksto) abejoti ieškovės sąžiningumu, imantis defektų pašalinimo atsakovės lėšomis, t. y.  manyti, kad ieškovė, įgyvendindama teisę pašalinti ginčo defektus atsakovės lėšomis, veiks neracionaliai ir neekonomiškai, sumokėdama rinkos kainų neatitinkančias sumas. Kita vertus, tuo atveju, jeigu ieškovės reikalaujamas išlaidas atsakovė įvertintų kaip nepagrįstai dideles, neatitinkančias rinkos kainų, ji savo galbūt pažeistas teises galėtų ginti kreipdamasi į teismą ir įrodinėdama, kad ieškovės reikalaujamos išlaidos neatitinka rinkos kainų ir šiuo konkrečiu atveju yra nepagrįstai didelės.           

90.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, nusprendžia, kad yra pagrindas patenkinti ieškovės apeliacinį skundą: panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas nustatyti teismo sprendimo neįvykdymo teisines pasekmes, ir šį reikalavimą patenkinti – tuo atveju, jeigu atsakovė neįvykdys teismo įpareigojimo ištaisyti pastato elektrotechninės dalies defektus per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, suteikti ieškovei teisę atlikti elektrotechninės dalies defektų šalinimo darbus atsakovės lėšomis, kartu išieškant iš atsakovės reikiamas išlaidas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų

91.       Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3-33-823/2020).

92.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pareikštame ieškinyje pasirinktą teisių gynimo būdą, dėl ieškinio reikalavimų įpareigoti atsakovę pašalinti pastato elektrotechninės dalies defektus bei atlyginti nuostolius, kilusius dėl atsakovės netinkamai įvykdytų sutartinių įsipareigojimų, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl to atsakovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CPK 273 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nagrinėjamo ginčo atveju nepagrįstai atsisakė nustatyti ieškovės prašomas teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes. Dėl to yra pagrindas ieškovės apeliacinį skundą patenkinti. Pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, konstatuojant, kad ieškovės ieškinys patenkinamas visa apimtimi.

93.       Apeliacinės instancijos teismui pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

94.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šioje teisės normoje įtvirtintas pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas, kurio esmė – „pralaimėjęs moka“.

95.       Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovės interesas pirmosios instancijos teisme yra patenkintas 100 proc., taigi ieškovė turi teisę gauti iš atsakovės visų teismo pripažintų pagrįstomis bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis).

96.       Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis).

97.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad žyminis mokestis, mokėtinas, už ieškovės pareikštus reikalavimus, yra 623 Eur. Kadangi ieškovė yra sumokėjusi 1 259 Eur dydžio žyminį mokestį, 636 Eur dydžio žyminio mokesčio permoka grąžintina ieškovei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

98.       Ieškovė taip pat patyrė 8 017,50 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Įvertinus šias išlaidas pagal CPK 98 straipsnio 2 dalies, Rekomendacijų 2 punkto kriterijus, jos pripažintinos būtinomis, protingo dydžio, todėl atlygintinos visa apimtimi.

99.       Apibendrinant tai, kas nurodyta, ieškovės naudai iš atsakovės priteistina 8 640,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

100.       Nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Viltekta“ teismo prašė priteisti 7 100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad trečiasis asmuo dalyvavo ieškovės pusėje, todėl bylinėjimosi išlaidas priteisė proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 75 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos – 5 325 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

101.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, trečiojo asmens statusą, suteiktas teisines paslaugas byloje, trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, todėl neatlygintinos visa apimtimi.

102.       Iš 2022 m. rugsėjo 16 d. ir 2022 m. lapkričio 23 d. prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas matyti, kad UAB „Viltekta“ patyrė 7 100 Eur išlaidų, kurias sudaro: 193 Eur išlaidos už susipažinimą su civilinės bylos medžiaga (pagal Rekomendacijų 8.20 papunktį maksimali priteistina suma – 190 Eur (1 900,3 Eur x 0,1); 1 926 Eur išlaidos už atsiliepimo į ieškinį rengimą (pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį maksimali priteistina suma – 4 815 Eur (1 900,3 Eur x 2,5); 321 Eur išlaidos už prašymo priimti papildomus rašytinius įrodymus, įskaitant nuomonės dėl teismo eksperto ir klausimų teismo ekspertui uždavimo, parengimą (pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį maksimali priteistina suma – 760,12 Eur (1 900,3 Eur x 0,4); 250 Eur išlaidos už susipažinimą su civilinėje byloje atlikta ekspertize (2 val.) (pagal Rekomendacijų 8.20 papunktį maksimali priteistina suma – 380 Eur (1 900,3 Eur x 0,1 x 2); 2 190 Eur išlaidos už atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimą (pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį maksimali priteistina suma –4 815 Eur (1 900,3 Eur x 2,5); 6) 125 Eur išlaidos už susipažinimą su naujai pateiktais procesiniais dokumentais (pagal Rekomendacijų 8.20 papunktį maksimali priteistina suma – 190 Eur (1 900,3 Eur x 0,1); 1 000 Eur išlaidos už rašytinių paaiškinimų surašymą (pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį maksimali priteistina suma – 760,12 Eur (1 900,3 Eur x 0,4); 438 Eur išlaidos už atstovavimą teismo posėdyje (2 val.) (pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį maksimali priteistina suma – 380 Eur (1 900,3 Eur x 0,1 x 2); 657 Eur išlaidos už atstovavimą teismo posėdyje (3 val.) (pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį maksimali priteistina suma – 570 Eur (1 900,3 Eur x 0,1 x 3).

103.       Įvertinęs nagrinėjamos bylos pobūdį, trečiojo asmens atstovo parengtų procesinių dokumentų ir atliktų procesinių veiksmų apimtį, turinį, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo pagrįsta pripažinti išlaidų dalį, viršijančią pagal Rekomendacijų nuostatas apskaičiuotas maksimalias rekomenduojamas priteisti išlaidų už atitinkamas teisines paslaugas sumas (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į nutarties 102 punkte nurodytus duomenis, darytina išvada, kad pagrįsta pripažintina 6 712,12 Eur dydžio trečiojo asmens patirtų teisinės pagalbos išlaidų suma. Kadangi trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Viltekta“ nagrinėjant bylą dalyvavo ieškovės, kurios reikalavimai patenkinti visa apimtimi, pusėje, jam iš atsakovės priteistina visa pagrįstomis pripažintų išlaidų suma – 6 712,12 Eur.

Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų 

104.       Ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Viltekta“  pateikė prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

105.       Atsižvelgiant į proceso apeliacinės instancijos teisme rezultatą (ieškovės apeliacinis skundas patenkintas, atsakovės apeliacinis skundas atmestas), ieškovės ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Viltekta“ patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės priteisiamos visa apimtimi, o atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis).

106.       Byloje nustatyta, kad ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 105 Eur dydžio žyminį mokestį (2023 m. sausio 10 d. mokėjimo nurodymas Nr. 16747). Iš ieškovės 2023 m. kovo 28 d. prašymo matyti, kad ji patyrė 2 934,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato pagalba apeliacinės instancijos teisme: 125 Eur už komunikavimą ir susitikimą su klientu; 750 Eur už apeliacinio skundo parengimą; 100 Eur už susipažinimą su atsakovės apeliaciniu skundu; 50 Eur už prašymą nustatyti terminą atsiliepimui pateikti; 1 400 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą. Nurodytos ieškovės išlaidos neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotų rekomenduojamų atlyginti maksimalių sumų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, galimas atstovo darbo ir laiko sąnaudas, yra pagrįstos ir protingo dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų 2 punktas). Dėl to ieškovei iš atsakovės priteistina 3 039,25 Eur (105 Eur + 2 934,25 Eur) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

107.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Viltekta“ su 2023 m. sausio 27 d. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti 2 772 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme: 250 Eur už susipažinimą su atsakovės apeliaciniu skundu (2 val.), 1 260 Eur už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą rengimą; 1 260 Eur už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą rengimą. Nurodytos trečiojo asmens išlaidos neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotų rekomenduojamų atlyginti maksimalių sumų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, galimas atstovo darbo ir laiko sąnaudas, yra pagrįstos ir protingo dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Rekomendacijų 2 punktas). Dėl to trečiajam asmeniui, dalyvaujančiam byloje ieškovės pusėje, iš atsakovės priteistina 2 772 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovę akcinę bendrovę „Panevėžio statybos trestas“ per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo sąskaita parengti pastato – jungtinio gyvybės mokslų centro (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), elektrotechninės dalies defektų šalinimo projektą, pateikti projektą ieškovei viešajai įstaigai „Vilniaus universitetas“ ir pagal tokį projektą atlikti pastato – jungtinio gyvybės mokslų centro (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), elektrotechninės dalies defektų šalinimo darbus – pašalinti defektus ir juos sukėlusias priežastis.

Neįvykdžius teismo įpareigojimo ištaisyti pastato – jungtinio gyvybės mokslų centro (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), elektrotechninės dalies defektus per teismo nustatytą terminą, suteikti ieškovei viešajai įstaigai „Vilniaus universitetas“ teisę atlikti pastato –  jungtinio gyvybės mokslų centro (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), elektrotechninės dalies defektų šalinimo darbus atsakovės akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ lėšomis, kartu išieškant iš atsakovės akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ reikiamas išlaidas.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ (juridinio asmens kodas 147732969) ieškovei viešajai įstaigai „Vilniaus universitetas“ (juridinio asmens kodas 211950810) 23 047,64 Eur (dvidešimt tris tūkstančius keturiasdešimt septynis eurus 64 ct) nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos (2021 m. birželio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8 640,50 Eur (aštuonis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ (juridinio asmens kodas 147732969) uždarajai akcinei bendrovei „Viltekta“ (juridinio asmens kodas 122030381) 6 712,12 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus dvylika eurų 12 ct) atstovavimo išlaidų.

Grąžinti ieškovei viešajai įstaigai „Vilniaus universitetas“ (juridinio asmens kodas 211950810) 636 Eur (šešis šimtus trisdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. birželio 2 d. (duomenys neskelbtini). Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šiuo teismo procesiniu sprendimu“.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ (juridinio asmens kodas 147732969) ieškovei viešajai įstaigai „Vilniaus universitetas“ (juridinio asmens kodas 211950810) 3 039,25 Eur (tris tūkstančius trisdešimt devynis eurus 25 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ (juridinio asmens kodas 147732969) uždarajai akcinei bendrovei „Viltekta“ (juridinio asmens kodas 122030381) 2 772 Eur (du tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                            Marius Bajoras

                                                                                                            Laima Ribokaitė

                                                                                                    Tomas Venckus