Administracinė byla Nr. eI-3817-821/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01744-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 55.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. lapkričio 2 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjos atstovei D. R.,
atsakovės atstovui G. M. (G. M.),
trečiojo suinteresuoto asmens atstovams E. D., I. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Via Unica“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai Lietuvos verslo ir paramos agentūra dėl įsakymo panaikinimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Via Unica“ su skundu (el. b. l.1–3) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2017 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. 4-242 (toliau – ir Įsakymas) kaip neteisėtą ir nepagrįstą; priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant advokato teisinę pagalbą.
Skunde pareiškėja paaiškina, kad 2010 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – Ūkio ministerija), viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Lietuvos verslo ir paramos agentūra (toliau – LVPA) ir pareiškėja sudarė projekto „SPA, konferencijų salės ir turistinės klasės apgyvendinimo paslaugų įrengimas UAB „VIA UNICA“, projekto kodas Nr. S-VP3-1.3.-ŪM-06-K-02-075, finansavimo ir administravimo sutartį (toliau – ir Sutartis). Projektui įgyvendinti pareiškėjai skirta iki 1 349 397,00 Lt. 2012 m. liepos 26 d. atliktas vienašalis sutarties pakeitimas, pagal kurį projektui įgyvendinti skirta iki 1 187 185,85 Lt. 2017 m. sausio 11 d. LVPA, atlikusi pažeidimo tyrimą, pateikė išvadą (toliau – Išvada), kuria pasiūlė Ūkio ministerijai nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, susigrąžinti visas sumokėtas lėšas 273 456,1 Eur. LVPA Išvados 7.1. p nurodyta, kad pareiškėja pažeidė Juridinių asmenų, kurie nėra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto 2008 m. birželio 11 d. LR finansų ministro įsakymu Nr. 1K-212 (toliau — NPO aprašas) 3–5 punktus, 26 punktą, Vykdomų pagal Lietuvos 2007—2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių, patvirtintų 2007 m. spalio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1179 (toliau — ir Atitikties taisyklės) 8.5.1. p., 8.7 p., 8.8 p., VP3-1.3.-ŪM-06-K priemonės „Turizmo paslaugų (produktų) įvairovės plėtra ir turizmo paslaugų kokybės gerinimas“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto LR ūkio ministro 2009-04-30 įsakymu Nr. 4-195 (toliau – ir Aprašas) 23 p., Sutarties specialiųjų sąlygų 8.4 p., 10.4 p., bei bendrųjų sąlygų 2.1.1 p., 2.1.3 p., 2.1.6 p., 2.1.8 p., 2.1.13 p., 3.1.3 p., 11.2 p. LVPA nurodė, kad pažeidimas užfiksuotas nuo 2010 m. lapkričio 4 d.
Pareiškėja su skundžiamu Įsakymu, kurio pagrindu nutraukta Sutartis, pritaikytos finansinės korekcijos ir nustatytas palūkanų bei delspinigių mokėjimas, ir Išvada, nesutinka.
Nurodo, kad pareiškėjai taikomos finansinės korekcijos praėjus akivaizdžiai per ilgam laikotarpiui nuo projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos. Sutarties 3.1. p. nustatyta, kad projekto veiklų įgyvendinimo pradžia — 2010 m. rugpjūčio 2 d., o pabaiga – 2011 m. liepos 1 d. LVPA tyrimo išvadoje nurodyta, kad pažeidimas padarytas 2010 m. lapkričio 4 d. Todėl mano, kad LVPA išvada, kuria atnaujintas pažeidimo tyrimas, neribojant atnaujinimo galimybės jokiais terminais nuo procedūros užbaigimo dienos, nesuderinami su gero administravimo principu bei su susiformavusių santykių stabilumo ir teisėtumo principu. Teigia, kad jai finansinės korekcijos pritaikytos nepagrįstai, praėjus neprotingai daug laiko nuo projekto pabaigos, ir šiuo atveju turi būti taikomas senaties terminas, kuris yra suėjęs, nes nuo tariamo pažeidimo padarymo dienos praėjo beveik septyni metai, todėl Įsakymas ir LVPA Išvada turi būti panaikinti, o pažeidimo tyrimas nutrauktas. Projektas ir veiklos įgyvendinti dar 2011 m. Pažeidimą LVPA užfiksavo 2017 m. sausio 11 d., ūkio ministras Įsakymą priėmė 2017 m. balandžio 19 d. Toks nepagrįstai ilgai užsitęsęs pareiškėjos tikrinimas ir kontroliavimas neatitinka ne tik protingumo, teisinio stabilumo bei teisėtų lūkesčio, bet ir Sutarties bendrųjų sąlygų 8.1 punkto, pagal kurį pareiškėja galėjo būti kontroliuojama 3 metus nuo projekto veiksmų programos užbaigimo.
Atsakovė Ūkio ministerija su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (el. b. l. 57–61) nurodo, kad LVPA 2016 m. gruodžio 2 d. atnaujino įtariamo pažeidimo tyrimą vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-4930-463/2016, ir pateikė Ūkio ministerijai Išvadą bei siūlymą nutraukti Sutartį bei susigrąžinti visas sumokėtas lėšas, nustačius Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimą. Ūkio ministerija gavusi LVPA sprendimą (Išvadą) dėl pažeidimo, išnagrinėjo jį ir nekeisdama nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, ir jo pagrindu, neperrašinėdama LVPA sprendime (Išvadoje) dėl pažeidimo nustatytų aplinkybių, priėmė Įsakymą, kuriame nurodė konkrečius teisės aktus ir dokumentus, kuriais vadovavosi ir į ką atsižvelgė jį priimdama. LVPA sprendimas dėl pažeidimo buvo nagrinėjamas darbo grupėje, kuriai pavesta nagrinėti LVPA Ūkio ministerijai pateiktus sprendimus dėl LVPA nustatytų ES finansinės paramos panaudojimo pažeidimų ir teikti pasiūlymus ūkio ministrui dėl sprendimų, susijusių su pažeidimais, priėmimo. Darbo grupė 2017 m. kovo 1 d. posėdžio protokolu Nr. 3 pritarė LVPA sprendime dėl pažeidimo pateiktam pasiūlymui Ūkio ministerijai.
Atsakovė pažymi, kad pareiškėja LVPA sprendimą dėl pažeidimo su 2017 m. vasario 3 d. skundu apskundė Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, kuri 2017 m. vasario 17 d. raštu Nr. ((24.16)-5K-1702812)-6K-1701457 „Dėl administracinės procedūros sprendimo“ pareiškėjos skundo netenkino, konstatuodama, jog „<...> nėra pagrindo taikyti senaties terminą“.
Ūkio ministerija teigia, kad Įsakymą priėmė per nustatytą terminą, vadovaudamasi paramos administravimą reglamentuojančiais teisės aktais. LVPA sprendimas (Išvada) dėl nustatyto pažeidimo ir Įsakymas turėtų būti teismo vertinami kaip vientisas dokumentas.
Pasisakydama dėl senaties termino taikymo Ūkio ministerija nurodė, kad pagal Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. IK-173 „Dėl Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos), 15 punktą, pažeidimo tyrimo išvada yra reglamento (EB) Nr. 1828/2006 27 straipsnio b dalyje nurodomas pirmasis rašytinis įvertinimas (pažeidimo nustatymo patvirtinimo dokumentas), kuriame remiantis konkrečiais faktais nurodyta, kad buvo padarytas pažeidimas, neatmetant galimybės šią išvadą vėliau patikslinti ar panaikinti administracinio ar teisminio proceso metu. LVPA, turėdama teisę tikslinti pirminę pažeidimo tyrimo išvadą, dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kaip tai nustatyta Rekomendacijų 27 punkte, 2016 m. gruodžio 2 d. atnaujino įtariamo pažeidimo tyrimą ir priėmė sprendimą dėl projekto „SPA, konferencijų salės ir turistinės klasės apgyvendinimo paslaugų infrastruktūros įrengimas UAB „Via Unica“ nustatyto ES finansinės paramos naudojimo pažeidimo.
Atsakovė teigia, kad priimtas Įsakymas argumentuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytus reikalavimus ir principus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo LVPA pateikė atsiliepimą į skundą (el. b. l. 89–91), kuriame su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pažeidimo tyrimo procedūra dėl pareiškėjos veiksmų buvo atnaujinta, vykdant 2016 m. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriuo LVPA įpareigota įvertinti naujai paaiškėjusių aplinkybių įtaką sprendimui dėl pažeidimo.
Pažymi, kad 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamento Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 3 straipsnio 1 dalyje yra aptartas patraukimo atsakomybėn senaties terminas, vykdant daugiametes programas: vykdant daugiametes programas, senaties terminas nesibaigia tol, kol visiškai nebaigiama programa. Toje pačioje šio reglamento 3 straipsnio dalyje nurodyta, kad senaties eiga nutrūksta, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui.
Nurodo, kad pažeidimas dėl pareiškėjos veiksmų pradėtas tirti dar 2013 m. gruodžio mėnesį. Pareiškėjos Projektas finansuotas įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos laikotarpio Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemones. Veiksmų programos pabaiga, vadovaujantis 2006 m. liepos 11d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinantis reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 88-90 straipsniais siejama su Lietuvos teikiamų galutinės ataskaitos ir užbaigimo deklaracijos tvirtinimu Europos Komisijoje. Šio atsiliepimo teikimo dieną veiksmų programa nėra pasibaigusi, t. y. Europos Komisija nėra patvirtinusi Lietuvos pateiktos galutinės ataskaitos ir užbaigimo deklaracijos.
Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja teisingai nurodo, jog Projekto finansavimo ir administravimo sutarties bendrųjų sąlygų 8.1 punkte numatyta įvairių kontroliuojančių institucijų teisė susipažinti su visais projekto dokumentais 3 (trejus) metus nuo veiksmų programos, pagal kurią buvo įgyvendintas projektas, užbaigimo, teisė tikrinti ir kontroliuoti Projektą, tačiau klaidingai sieja savo Projekto vykdymo pabaigos datą su veiksmų programos užbaigimu. LVPA pakartotinai pabrėžia, kad Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos laikotarpio Sanglaudos skatinimo veiksmų programa nėra užbaigta.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, remdamasi jame išdėstytais argumentais.
Atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro Įsakymo, kuriuo nutraukta 2010 m. rugsėjo 23 d. pasirašyta projekto „SPA, konferencijų salės ir turistinės klasės apgyvendinimo paslaugų įrengimas UAB „VIA UNICA“ sutartis Nr. S-VP3-1.3.-ŪM-06-K-02-075; pareiškėja iki 2017 m. birželio 30 d. įpareigota grąžinti 273 456,10 Eur Europos Sąjungos (toliau – ES) fondų lėšų į Ūkio ministerijos sąskaitą; taip pat nustatytas palūkanų ir delspinigių mokėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo (el. b. l. 5–6, 62–63).
Nustatyta, kad LVPA 2013 m. gruodžio 6 d. gavo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus 2013 m. gruodžio 4 d. raštą Nr. 4-09-694 dėl duomenų pateikimo (administracinės bylos Nr. I-4930-463/2016 II tomo b. l. 40–101), kuriame nurodyta, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-410-12 dėl piktnaudžiavimo tarnyba, nusikaltimų valstybei ir nuosavybei. LVPA 2014 m. rugsėjo 12 d. priėmė sprendimą dėl pažeidimo (2014 m. rugsėjo 9 d. pažeidimo tyrimo išvada Nr. VP3-1.3-ŪM-06-K-02-075/IT03) ir 2014 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. R4-8622(13.1.5) (administracinės bylos Nr. I-4930-463/2016 I tomo b. l. 129, 130–139, II tomo b. l. 23–32) su priimtu sprendimu supažindino pareiškėją ir Ūkio ministeriją, o 2014 m. rugsėjo 26 d. raštu Nr. R4-9087(13.1.5) (administracinės bylos Nr. I-4930-463/2016 I tomo b. l. 81, 140, II tomo b. l. 20) bei 2014 m. spalio 8 d. raštu Nr. R4-6364(13.1.5) pateikė sprendimo patikslinimus. Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2014 m. lapkričio 26 d. priėmė įsakymus Nr. 4-859 ir Nr. 4-860 (administracinės bylos Nr. I-4930-463/2016 I tomo b. l. 18–19, 20, 87–88, 89, 126–127, 128, II tomo b. l. 12–13, 14), kuriais nusprendė nutraukti Sutartį ir įpareigoti pareiškėją grąžinti 944 190,64 Lt ES fondų lėšų į Ūkio ministerijos sąskaitą, nustatė palūkanų ir delspinigių mokėjimo tvarką.
Pareiškėja, nesutikdama su Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. lapkričio 26 d. priimtais įsakymais Nr. 4-859 ir Nr. 4-860, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris įsiteisėjusiu 2016 m. birželio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4930-463/2016 panaikino skundžiamus įsakymus ir perdavė iš naujo nagrinėti pareiškėjos UAB „Via Unica“ tyrimo pažeidimą (administracinės bylos Nr. I-4930-463/2016 III tomo b. l. 2–14).
LVPA, vykdydama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-4930-463/2016, kuriuo LVPA įpareigota įvertinti naujai paaiškėjusių aplinkybių įtaką, 2016 m. gruodžio 2 d. atnaujino pažeidimo tyrimo procedūrą dėl pareiškėjos veiksmų ir 2017 m. sausio 20 d. raštu Nr. R4-647(13.3.20-36) „Dėl nustatyto Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo pažeidimo (projekto kodas Nr. VP3-1.3-ŪM-06-K-02-075)“ pateikė Ūkio ministerijai priimto sprendimo kopiją – 2017 m. sausio 11 d. pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP3-1.3-ŪM-06-K-02-075/IT04 ir siūlymą – nutraukti 2010 m. rugsėjo 23 d. projekto „SPA, konferencijų salės ir turistinės klasės apgyvendinimo paslaugų infrastruktūros įrengimas UAB „Via Unica“, projekto kodas Nr. VP3-1.3-ŪM-06-K-02-075, finansavimo ir administravimo sutartį Nr. S-VP3-1.3-ŪM-06-K-02-075 ir sugrąžinti visas sumokėtas lėšas, nustačius ES finansinės paramos naudojimo pažeidimą (el. bylos l. 34–49, 64–79). Atsakovė, gavusi trečiojo suinteresuoto asmens LVPA sprendimą dėl pažeidimo, jį išnagrinėjo ir nekeisdama nustatyto apžeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, ir jo pagrindu priėmė skundžiamą Įsakymą (el. b. l. 5–6, 62–63). Įsakyme nurodė konkrečius teisės aktus ir dokumentus, kuriais vadovavosi ir į ką atsižvelgė jį priimdama.
Išvadoje, kuri yra sudėtinė Įsakymo dalis, nustatyta, kad pareiškėja iš anksto nustatydama Pirkimų kainas, sudarydama sąlygas laimėti vienam tiekėjui (t. y. leisdama Pirkimų laimėtojams pasirinkti kitus Pirkimų konkurse dalyvausiančius dalyvius ir pati pasirinkdama kitus dalyvius, kuriems nurodė pateikti pasiūlymus didesne kaina) bei reikalaudama atlygio už Pirkimų laimėjimą, pažeidė lygiateisiškumo ir skaidrumo principą.
Pareiškėja neginčija LVPA sprendime (Tyrimo išvadoje) nustatytų aplinkybių, o atsakovės priimtą Įsakymą ginčija, remdamasi tik tuo pagrindu, kad nuo tariamo pažeidimo padarymo dienos, tuo pačiu ir nuo projekto pabaigos, praėjo pernelyg daug laiko. Todėl, mano, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas 3 m. senaties terminas, kurį skaičiuoja nuo projekto „SPA, konferencijų salės ir turistinės klasės apgyvendinimo paslaugų įrengimas UAB „VIA UNICA“ veiksmų programos užbaigimo, t. y. nuo Projekto veiklų įgyvendinimo pabaigos – 2011 m. liepos 1 d. Todėl teismas detaliai pasisakys tik dėl senaties termino eigos.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) sudedamąja dalimi esančio 2004 m. liepos 13 d. Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 2 straipsnį, Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis (Konstitucijos 150 str.). Pagal paminėtą Konstitucinį aktą, jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 str., be kita ko, nustato, jog vykdydamos Sąjungos kompetenciją, institucijos priima reglamentus. Šis straipsnis taip pat įtvirtina, jog reglamentas yra taikomas visuotinai. Jis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) taip pat yra konstatavęs, kad reglamentas yra bendro pobūdžio ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse – todėl jis dėl savo paties pobūdžio ir vietos Sąjungos teisės šaltinių sistemoje veikia iš karto ir gali suteikti fiziniams asmenims teises, kurias nacionaliniai teismai privalo ginti (ESTT 2002 m. rugsėjo 17 d. sprendimas AntonioMuaz y Cia SA ir Superior Fruiticola SA prieš Frumar Ltd ir Redbridge Produce Marketing Ltd, C-253/00). Tiesioginis reglamento taikymas reiškia, kad jo įsigaliojimas ir palankus ar nepalankus taikymas tam tikriems teisės subjektams nepriklauso nuo jokių nacionalinės teisės priemonių priėmimo, nes griežtas šio įsipareigojimo laikymasis yra privaloma vienalaikio ir vienodo reglamentų taikymo visoje Europos Sąjungoje sąlyga (ESTT 2011 m. liepos 14 d. sprendimas Bureau national interprofessionnel du Cognac prieš Gust. Ranin Oy, C-4/10 ir C-27/10).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) taip pat laikosi nuostatos, jog ne tik Lietuvos teismai, bet ir viešojo administravimo subjektai privalo tiesiogiai taikyti reglamentus, neieškodami jų nuostatas perkeliančių nacionalinių teisės aktų (LVAT 2009 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I143–18/2009). ESTT taip pat yra išaiškinęs, kad nors dėl pobūdžio ir paskirties Europos Sąjungos teisės šaltinių sistemoje reglamentų nuostatos paprastai iškart veikia nacionalinės teisės sistemose ir todėl nacionalinėms valdžios institucijoms nereikia imtis taikymo priemonių, tačiau vis dėlto kai kurias jų nuostatas gali prireikti įgyvendinti valstybėms narėms priimant taikymo priemones. Valstybės narės gali priimti reglamentą įgyvendinančias priemones, jeigu jos nepažeidžia jo tiesioginio taikymo, neiškraipo jo, kaip Bendrijos teisės akto, prigimties ir jei patikslina šiuo reglamentu suteiktos diskrecijos įgyvendinimą, nepažeisdamos jo nuostatų (ESTT 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimas Danske Svineproducenter prieš Justitsministeriet, C-316/10, 39, 40). Taigi iš to, kas išdėstyta, matyti, jog vertinant byloje susiklosčiusią situaciją, visų pirma, turi būti vadovaujamasi tiesiogiai taikomų reglamentų, reguliuojančių bylos teisinius santykius, nuostatomis. Nacionaliniai poįstatyminiai aktai taikytini tiek, kiek reglamentuose apibrėžtos diskrecijos ribose juos papildo ar patikslina. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT, pažymėdamas, kad tais atvejais, kai tuos pačius teisinius santykius reguliuoja ir reglamento, ir nacionalinės teisės nuostatos, visų pirma turi būti vadovaujamasi reglamento normomis. Būtent reglamentas tokiu atveju yra pagrindinis teisės aktas, kuriame įtvirtintas reguliavimas taikomas tiesiogiai (LVAT 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438–1102/2014). Taigi, nagrinėjamu atveju ginčo santykiams taikytinos Tarybos reglamento Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – Reglamentas Nr. 2988/95) nuostatos.
Pažymėtina, kad Reglamentas Nr. 2988/95 buvo priimtas, siekiant veiksmingai kovoti su Bendrijų finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu (Reglamento Nr. 2988/95 preambulė). Pagal Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 2 dalį pažeidimu pripažintinas, bet kuris Bendrijos teisės aktų nuostatų pažeidimas, susijęs su ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų (veiksmais) ar neveikimo (neveikimu), dėl kurio (kurių) Bendrijų bendrajam biudžetui ar jų valdomiems biudžetams padaroma žala sumažinant ar iš viso prarandant pajamas, gaunamas iš tiesiogiai Bendrijų vardu surinktų nuosavų lėšų arba darant nepagrįstas išlaidas. To paties Reglamento 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas patraukimo atsakomybėn senaties terminas – ketveri metai nuo tada, kai buvo padarytas pažeidimas. Atskirų sektorių taisyklėse gali būti nustatytas trumpesnis senaties terminas, tačiau ne trumpesnis kaip treji metai. Jeigu pažeidimai daromi nuolat ir (arba) pakartotinai, senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo baigtas. Vykdant daugiametes programas, senaties terminas nesibaigia, kol visiškai nebaigiama programa. Senaties eiga nutrūksta, jeigu kompetentinga institucija imasi bet kokio su pažeidimo tyrimu ar teisminiu nagrinėjimu susijusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui. Senaties eiga atsinaujina po kiekvieno ją nutraukusio veiksmo, apie kurį pranešama atitinkamam asmeniui. Byloje esanti medžiaga patvirtina tą aplinkybę, kad pareiškėjos padarytas pažeidimas pradėtas tirti 2013 m. gruodžio 16 d. (el. bylos l. 35–49, 65–79, administracinės bylos Nr. I-4930-463/2016 I–III tomas).
Minėtas teisinis reglamentavimas įtvirtina taisyklę, kad nors bendrasis patraukimo atsakomybėn senaties terminas yra ketveri metai, tačiau daugiamečių programų atveju jis gali būti pratęsiamas iki tol, kol visiškai baigiama programa. Kadangi šia nuostata senaties terminas gali būti pratęsiamas, tokiu atveju, jei ketverių metų terminas baigtųsi vėliau nei būtų užbaigta daugiametė programa, galiotų pastarasis terminas. Vadinasi, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 2988/95 tikslą užtikrinti Sąjungos finansinių interesų apsaugą, specialiąją daugiametėms programoms taikomą senaties termino dies ad quem (diena, kurią baigiasi terminas) apskaičiavimo taisyklę senaties terminas gali būti tik prailginamas, bet nesutrumpinamas.
Atsakovė padaryto pažeidimo tyrimą pradėjo dar 2013 m. gruodžio 16 d., gavusi Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos informaciją apie pareiškėjos galimai padarytą pažeidimą, kuris tęsėsi nuo 2010 m. lapkričio 4 d. iki 2014 m. rugsėjo 9 d. Pažeidimo tyrimas baigtas 2014 m. rugsėjo 9 d. surašius pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP3-1.3-ŪM-06-K-02-075/IT03. Apie tyrimo rezultatus pareiškėja buvo informuota atsakovės 2014 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. R4-8622(13.1.5). Nesutikdama su tokiu atsakovės sprendimu, pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2016 m. birželio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4930-463/2016 panaikino skundžiamus įsakymus ir perdavė pareiškėjos tyrimo pažeidimą nagrinėti iš naujo. Todėl atsakovė 2016 m. gruodžio 2 d. atnaujino įtariamo pažeidimo tyrimą ir baigė jį 2017 m. sausio 11 d. surašydama pažeidimo tyrimo išvadą. Iš pareiškėjos padaryto pažeidimo tyrimo eigos matyti, kad pareiškėjos padaryto tęstinio pobūdžio pažeidimo ketverių metų senaties termino eiga buvo nutrūkusi kompetentingoms institucijoms (LVPA ir teismui) pradėjus su pažeidimo tyrimu ir teisminiu nagrinėjimu susijusius veiksmus, apie kuriuos pareiškėjai buvo pranešta, ir ji juose dalyvavo. Todėl, darytina išvada, kad 2016 m. birželio 17 d. atnaujinus pažeidimo tyrimą ir skundžiamu Įsakymu pritaikius lėšų grąžinimo sankciją Reglamente Nr. 2988/95 nustatytas ketverių metų senaties terminas nebuvo pasibaigęs.
ESTT 2017 m. birželio 15 d. prejudiciniame sprendime byloje Nr. C–436/15 nurodė, kad sąvoka „daugiametė programa“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, apima tokį projektą, kaip pagrindinėje byloje nagrinėjamas projektas dėl atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo konkrečiame regione, kurį įgyvendinti buvo numatyta per kelerius metus ir kuris buvo finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų. Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą patraukimo atsakomybėn už pažeidimą, padarytą vykdant „daugiametę programą“ senaties termino eiga prasideda nuo tokio pažeidimo padarymo dienos, turint omenyje tai, kad pagal šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą „tęstinio ar pakartotinio“ pažeidimo atveju senaties termino eiga prasideda tą dieną, kai pažeidimas buvo baigtas. Be to, „daugiametė programa“ laikytina visiškai užbaigta, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies antros pastraipos antrą sakinį, šiai programai taikomose nuostatose nurodytą jos pabaigos datą (žr. ESTT 2017 m. birželio 15 d. sprendimą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra prieš UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, C–436/15).
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjos projektas „SPA, konferencijų salės ir turistinės klasės apgyvendinimo paslaugų įrengimas UAB „VIA UNICA“, projekto kodas Nr. S-VP3-1.3.-ŪM-06-K-02-075, finansuotas įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos laikotarpio Sanglaudos skatinimo veiksmų programos, kuri vyksta keletą metų ir taip pat priskirtina daugiametėms programoms, priemones. Vadovaujantis 2016 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą Nr. 1260/1999, 88–90 straipsniais veiksmų programos pabaiga siejama su Lietuvos teikiamų galutinės ataskaitos ir užbaigimo deklaracijos tvirtinimu Europos Komisijoje.
Pažymėtina, kad nors pareiškėjos Projekto vykdymo pabaigos data, nurodyta 2010 m. rugsėjo 23 d. Sutartyje Nr. S-VP3-1.3-ŪM-06-K-02-075, yra 2011 m. liepos 1 d., tačiau Lietuvos 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos laikotarpio Sanglaudos skatinimo veiksmų programa šiai dienai dar nėra pasibaigusi, nes Europos Komisija nėra patvirtinusi Lietuvos pateiktos galutinės ataskaitos ir užbaigimo deklaracijos, vadinasi nėra suėjęs pareiškėjos patraukimo atsakomybėn senaties terminas, nes dar nėra pasibaigusi daugiametė programa. Be to, kaip jau buvo minėta, nebuvo pasibaigęs ir Reglamente Nr. 2988/95 nustatytas ketverių metų senaties terminas. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad yra suėjęs pareiškėjos patraukimo atsakomybėn senaties terminas, ir tuo pačiu panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2017 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr. 4-242.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Via Unica“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Tomas Blinstrubis
Rytis Krasauskas
Iveta Pelienė