Civilinė byla Nr. 2-545-931/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-57143-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos 2.3.5.2.1.;

 (S)

3.2.6.1.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R EN D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja A. S.,         

sekretoriaujant Renatai Ulevič,

dalyvaujant ieškovei A. O., jos atstovei advokatei V. G.,

atsakovo D. D. atstovei advokatei A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. O. ieškinį atsakovui D. D. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, trečiasis asmuo D. M., institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė A. O. patikslintu ieškiniu prašo teismo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-39596-862/2014 nepilnametės dukros M. D., gim. 2011 m. vasario 11 d., išlaikymui iš D. D. priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš D. D. nepilnametės dukros M. D. išlaikymą, teikiamą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis: po 504,16 Eur už laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo dienos iki 2018 m. rugpjūčio 20 d.; po 532,72 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d.; ir po 494,64 Eur už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. iki dukra sulauks pilnametystės. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas (t. IV. b. l. 28-42).

Ieškovė nurodė, kad pagal kasacinio teismo praktiką vaikams augant, didėja ir jų poreikiai. Nutraukiant tarp šalių santuoką 3 metukų dukros poreikiai nebuvo vertinami, su atsakovu buvo sutarta dėl 144,81 Eur išlaikymo teikimo. Nuo teismo sprendimo priėmimo praėjo trys metai, dukra auga, nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. pradėjo lankyti mokyklą ir išlaidos nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti padidėjo iš esmės. Vaiko poreikius pagrįsti pateikė 2018 m. vasario 20 d. vaiko poreikių lentelę (t. II, b. l. 146-148).

Ieškovė nurodė, kad daugumą produktų perka turgeliuose, kur ūkininkai kasos aparatų nenaudoja. Mokyklos valgykloje buvo įvestos valgyklos kortelės, kurių pagalba vaikai atsiskaito už maitinimą. Pateikė paskaičiavimus, kad dukros maitinimui mokykloje išleidžiama apie 3 Eur į dieną. Ieškovė nesutinka su atsakovo argumentais, kad jis beveik pusę laiko praleidžia su dukra. Teigia, kad atsakovas nuolat važinėja į darbines komandiruotes, todėl dažnu atveju su dukra pasimatyti negali. Dukros ligos atveju, dukra slaugoma namuose. Ieškovė pažymėjo, kad šeimos atostogų metu, kurios būna 2-3 kartus metuose ir trunka iki 2 savaičių (vasarą ir ilgiau) atsakovas su dukra nesimato, kadangi jos nebūna Vilniuje. Savaitės atostogų prie jūros su atsakovu dukra važiavo du kartus - 2015 ir 2016 metais. Be to, vasarą (3 mėnesius) dukra į mokyklą neina, o tai reiškia, jog didžiąją laiko dalį ji praleis kartu su ieškove. Ieškovė paaiškino, kad dukra namuose valgo pusryčius, jai į mokyklą kasdien įdedama užkandžių ir vakare grįžus ji valgo vakarienę. Ieškovė nurodė, kad išlaidų už komunalines paslaugas vidurkis apima 2017 m. rugsėjo – 2018 m. kovo mėnesius, t. y. 7 mėnesius ir vidutiniškai per mėnesį sudaro 175 Eur. Vaikui tenkanti dalis per mėnesį sudaro 39 Eur (175 Eur/4.5 asmenų), t. y. 3 Eur didesnė, nei nurodyta vaiko poreikių lentelėje.

Ieškovė pažymėjo, kad dukrai gydyti daugiausiai perkami nereceptiniai vaistai, gydytojos rekomenduoti vizito metu ar konsultuojantis dėl ligos telefonu. Pažymėtina, kad net ir perkant receptinius vaistus, receptas lieka vaistinėje. Šalių dukra yra labai judrus vaikas, kartais pervertinantis savo galimybes bei pamirštantis atsargumą, kaip ir dauguma tokio amžiaus vaikų. Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų tokio amžiaus vaikams yra būtinybė. Ieškovė nesutinka su atsakovo teiginiais dėl drabužių bei avalynės dukrai patiriamų išlaidų pagrįstumo. Visos pateiktos išlaidos yra pagrįstos kvitais, pavedimais ar susirašinėjamais forumuose, kuriuose yra perkami drabužiai. Dukra per metus paaugo 9 cm, - nuo 124 cm iki 133 cm, o tai yra beveik 1.5 drabužių dydžio, todėl nei drabužių, nei avalynės ilgesniam laikotarpiui neužtenka. Kartu tai reiškia, kad mokyklinę uniformą, sportinę aprangą, rudeninius, žieminius, pavasarinius lauko rūbus, avalynę, laisvalaikio drabužius reikia pirkti kiekvienais metais.

Ieškovė pateikė kvitus, patvirtinančius kanceliarinių prekių pirkimą. Dukrai patinka piešti ir ji du kartus per savaitę (kartais net 3 pamokas iš eilės) lanko nemokamą dailės būrelį mokykloje, kur visomis priemonėmis reikia pasirūpinti patiems – popierius, flomasteriai, guašas, akvareliniai, akriliniai, vitražiniai dažai, prijuostės, pieštukai, kreidutės, pastelės ir t.t. Be to, ji dar nėra labai atsakinga ir nesaugo savo daiktų – kai kas pasimeta, kai kas sulūžta, kai ką padovanoja klasiokams ir pan. Todėl poreikis kasmėnesinėms kanceliarinėms išlaidoms išlieka didelis. Paaiškino, kad žurnaliukai, knygos skaitymui bei spalvojimui yra perkamos dukros lavinimui namuose, todėl sudaro atskirą išlaidų eilutę ir nėra dubliuojamos su kanceliarinėmis išlaidomis, skirtomis mokyklai ir būreliams.

Ieškovė pažymėjo, kad dukra važiuoja į ekskursijas jau nuo pirmos klasės, o įvairių išvykų su klase kasmet vis daugės. Apie patiriamas išlaidas atsakovas žino, kadangi yra prisijungęs prie klasės tėvų el. susirašinėjimo grupės, kur aptariamos visos klasės išlaidos, pvz. rinkliavos į klasės fondą (35 Eur rugsėjį (paskirtis – vaikų spintelėms klasėje įrengti, higienos prekėms, arbatai), spektaklis mokykloje (2,5 Eur spalį), žiemos išvyka su klase (16 Eur gruodį), klasės nuotraukos mokykloje (4,01 Eur kovą), Velykinė edukacinė programa mokykloje (3 Eur kovą), ekskursija į paukščių kaimą Ignalinoje (15 Eur gegužę), rinkliava auklėtojos 50-ies metų jubiliejui (suma dar svarstoma) ir pan.

Ieškovė nesutinka su atsakovo teiginiais, kad 30 Eur dydžio per mėnesį išlaidos kurui yra nepagrįstos. Dukrą ieškovė vežioja pas gydytoją, senelius, į būrelius, apsipirkti ir pan. Kelionės dukros interesais yra neišvengiama nuolat patiriamų išlaidų dalis ir yra susiję su kasdienių dukros poreikių tenkinimu. Nėra pagrindo teigti, kad išlaidos kurui prilygstančios 1 Eur per dieną yra neprotingai didelės.

Ieškovė nurodė, kad sutartis dėl plaukimo pamokų sudaryta 2018 m. vasario 14 d. Dėl spartaus dukros augimo, baseinas buvo primygtinai rekomenduotas gydytojos, siekiant palengvinti dukros raumenų bei sąnarių skausmus, patiriamus dėl labai spartaus augimo.

Ieškovė nurodė, kad dukra auga, formuojasi jos socialiniai įgūdžiai, bendravimo su artimaisiais ir draugais tradicijos, dukra mokosi šeimos tradicijų ir pan. Dėl šios priežasties išlaidos šventėms, gimtadieniams, dovanoms ir pan. yra būtinosios, susiję su dukros kaip asmenybės formavimusi.

Taip pat kelionės yra neatskiriama dukros vystymosi dalis. Atostogų ir kelionių išlaidos yra pagrįstos Teismui pateiktais dokumentais – kelionių kelialapiais, lėktuvo bilietais, viešbučių rezervacijomis bei apmokėjimai.

Ieškovė nurodė, kad tiek stalas, tiek kėdė buvo pirkti atsižvelgiant į vaiko amžių bei ūgį, todėl savaime suprantama, kad vaikui augant atsiras poreikis baldams, kurie atitiktų jo fizines charakteristikas. Su vaikišku GPS laikrodžiu dukra nevaikščios iki jai sukaks 18 metų. Todėl minėti poreikiai yra protingai įvertinti, atsižvelgiant į vaiko brendimą bei šių dienų realijas (dukrai neabejotinai reikės ir mobilaus telefono, ir kompiuterio).

Ieškovė pažymėjo, kad vaikui reikalingi žaislai, sporto ir laisvalaikio inventorius. Pilnaverčiam vaiko vystymuisi būtinas fizinis aktyvumas ir savo ruožtu tam reikalinga įranga.

Dukters higienos reikalavimai yra nepasikeitę ir yra įprasti nuo mažens, tačiau esminis skirtumas yra tas, kad kuomet dukrai buvo 3 metai, ji dar neturėjo nuolatinių dantų, kurie vis dar dygsta ir kuriuos periodiškai reikia taisyti bei silantuoti.

Ieškovė paaiškino, kad laikotarpiu iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. jai kas mėnesį buvo mokama 1162,04 Eur vaiko priežiūros išmoka (neatskaičius mokesčių). Laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. A. O. kas mėnesį bus mokama 664,02 Eur vaiko priežiūros išmoka (neatskaičius mokesčių). Už šalių nepilnametę dukrą ieškovė gauna po 30 Eur vaiko pinigų. Iki išėjimo vaiko priežiūros atostogų A. O. darbo užmokestis buvo 1350 Eur (neatskaičius mokesčių). Pasibaigus motinystės atostogoms ji gaus darbo sutartyje numatytą darbo užmokestį. 

Prie ieškinio yra pridėta A. O. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto nuomos sutartis. Vadovaujantis nuomos sutarties 5.1 punktu pajamas iš buto nuomos sudaro 350 Eur mėnesinis nuomos mokestis, kuris mokamas 9 metų mėnesius ir 310 Eur nuomos mokestis, kuris mokamas 3 metų mėnesius, t. y. 4080 Eur per metus arba vidutiniškai po 340 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių (15 proc. nuo gautos sumos sumokama pateikiant metinę gyventojų pajamų deklaraciją). 2014 m. spalio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo metu A. O. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (šiuo metu išregistruota), jos darbo užmokestis teismo sprendimo priėmimo dienai iki mokesčių buvo 1117,52 Eur, t. y. 3858,56 Lt (46302,75 Lt /12). Nutraukiant darbo sutartį 2016 metais A. O. buvo išmokėta vienkartinė išmoka, - vienkartinis 3475,44 Eur darbo užmokesčio priedas (priedai Nr. 3 ir Nr. 4) ir 5 mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė kompensacija. Tai yra vienkartinės kompensacinės išmokos ir niekaip neįtakoja A. O. turtinės padėties nagrinėjamos civilinės bylos kontekste.

Remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu A. O. vardu yra registruoto turto vidutinė rinkos vertė: 104 041,59 Eur. A. O. vardu yra prisiimti šie finansiniai įsipareigojimai, susiję su nekilnojamojo turto įsigijimu: Prievolė Luminor Bank AB (anksčiau AB Nordea bank) pagal 2014 m. gruodžio 19 d. papildomą susitarimą Nr. BKP 14/12/694M prie 2008 m. birželio 25 d. būsto kreditavimo sutarties Nr. BK08/06/63GV, remiantis kuria AB Nordea bank suteikė 72 484,43 Eur dydžio kreditą. Kredito likutis: 65 765,91 Eur ir prievolė AB Danske Bank A/S pagal 2017 m. gegužės 15 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. SL-15-3421403 specialiosios dalies redakcijos Nr. 2, remiantis kuria AB Danske Bank A/S suteikė 24640,00 Eur dydžio kreditą. Kredito likutis: Apibendrinant A. O. valdomo turto vertę ir su turto įsigijimu susijusius įsipareigojimus gauname 16 969,07 Eur (NT vertė 104 041,59 Eur – įsipareigojimai 87 072,52 Eur). 

A. O. turi du nepilnamečius vaikus, - šalių dukrą M. D. ir 2017 m. rugpjūčio 20 d. gimusį sūnų R. M..

Ieškovė nurodė, kad D. D. darbo užmokestis iki mokesčių sudaro 2105,27 Eur arba 1600 Eur į rankas. Vadovaujantis teismo išreikalautais VSDFV duomenimis metinės atsakovo pajamos už 2014 metus sudarė 54 595,28 LTL (15811,89 Eur) arba 1317,66 Eur per mėnesį. D. D. papildomai gauna dienpinigius, kurie skirti jo asmeninių poreikių tenkinimui darbo metu. Vadovaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugpjūčio 10 d. pažyma atsakovui nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gegužės mėnesio, t. y. per 8 mėnesius, buvo išmokėta 587 Eur dienpinigių arba vidutiniškai po 73,38 Eur per mėnesį (t. .

Atkreipė dėmesį, kad atsakovas nenurodė, kad gauna papildomų pajamų iš individualios veiklos. Šį faktą atsakovas nurodė Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui, tačiau gaunamų pajamų nedetalizavo (į bylą pateikto VTAS 2017 m. spalio 18 d. buities tyrimo akto Nr. A715-5370/17(2.13.2.26-AD15) dalis „Duomenys apie tėvus“). Šiuo paneigiamas ir atsakovo teiginys, kad dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis neturi galimybės užsiimti individualia veikla. Vadovaujantis D. D. metinės pajamų deklaracijos už 2017 metus duomenimis jo metinės pajamos iš individualios veiklos sudarė 21 320 Eur. Nesutinka su atsakovo argumentu, kad jis 30 procentų nuo individualios veiklos pajamų skiria veiklos išlaidoms padengti, kadangi šios išlaidos yra tik teorinės ir grindžiamos Gyventojų pajamų įstatymo 18 straipsnio 12 dalyje numatyta lengvata, kuri leidžia sumažinti pajamų mokesčio bazę 30 procentų teorinėmis išlaidomis.

Atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdo 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau jame negyvena. Parengiamųjų posėdžių metu atsakovas nurodė, kad bute niekas negyvena, tačiau vėliau nuomonę pakeitė ir teigė, kad butu, kaip verslo vykdymo vieta, naudojasi jo brolis. Akivaizdu, kad atsakovas gauna papildomas pajamas, tačiau jų nedeklaruoja.

D. D. asmeninės nuosavybės teise priklauso šis turtas: patalpa/butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 62 400 Eur. Motociklas Aprilia RST 1000, 2001 m. gamybos, vidutinė rinkos vertė 1500 Eur. Turtinės teisės įgytos lengvojo automobilio SAAB 9-3 išperkamosios nuomos sutartimi Nr. TV-161-00527-01 pasirašyta su AB Šiaulių bankas, išpirkta automobilio vertė 2018 m. kovo 15 d. yra 2880,37 Eur (6000 Eur – 3119,63 Eur. 66 780,37 Eur.

Prievolė Luminor Bank AB (anksčiau AB Nordea bank) pagal 2015 m. sausio 15 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 15/01/046M, remiantis kuria AB Nordea bank suteikė 51 697 Eur dydžio kreditą. Kredito likutis: 47 101,71 Eur. Apibendrinant D. D. valdomo turto vertę ir su turto įsigijimu susijusius įsipareigojimus gauname 19 678,66 Eur (turto vertė 66 780,37 Eur – įsipareigojimai 47 101,71 Eur). Atsakovas, grįsdamas turimus įsipareigojimus, pateikė teismui dvi paskolos sutartis su A. D.: 2015 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartį 3000 Eur sumai ir 2016 m. vasario 15 d. paskolos sutartį 2900 Eur sumai. Vadovaujantis LR gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 str. 1 d. 26 p., 3 str. 2 d. 4 p. ir 1 d. 4 p. atsakovas turi pareigą deklaruoti pasiskolintas ir negrąžintas lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 1500 Eurų, tačiau atsakovas paskolų nedeklaravo (priedai Nr. 30-32). Akivaizdu, kad paskolos sutartys pasirašytos tik dėl akių, siekiant pagrįsti blogesnę atsakovo turtinę padėtį.

D. D. turi vieną išlaikytinį, - šalių dukrą M. D..

Ieškovė kas mėnesį gauna po 30 Eur vaiko pinigų. Vaiko pinigai ieškovės turtinės padėties pasikeitimo niekaip neįtakojo, kadangi įvedus vaiko pinigus buvo panaikinta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo lengvata - papildomas neapmokestinamas pajamų dydis tėvams auginantiems vaikus - po 200 Eur už kiekvieną vaiką. Dėl šios priežasties į rankas gaunama pinigų suma nepasikeitė.

Ieškovė atkreipė dėmesį, kad atsakovas minėdamas, kad ieškinio pareiškimo metu ieškovės vidutinės pajamos sudarė 2 466,06 Eur per mėnesį, neatsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovei buvo išmokėta vienkartinė 4 mėn. išmoka už Nėštumo ir gimdymo atostogas, gimus kitam vaikui. Šios išmokos apskaičiuojamos įvertinus 12 mėn. prieš Nėštumo ir gimdymo atostogas gautų pajamų, į kurias papuolė ir ženklios vienkartinės dėl darbo praradimo išmokėtos išmokos, vidurkį.

Apibendrindama ieškovė nurodė, kad vaiko poreikių suma yra 800 Eur kas mėnesį. Atsakovui tenkanti dalis išlaikymo prievolėje už laikotarpį iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. yra 63,02 procentų arba 504,16 Eur per mėnesį. Atsakovui tenkanti dalis išlaikymo prievolėje už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. yra 66,59 procentai arba 532,72 Eur per mėnesį. Atsakovui tenkanti dalis išlaikymo prievolėje už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio20 d. yra 61,83 procentai arba 494,64 Eur per mėnesį.

Atsakovas D. D. su patikslintu ieškiniu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą (t. V, 32-42)

Atsakovas nurodė, kad pagal teismo sprendimu nustatytą detalią atsakovo bendravimo su dukra tvarką atsakovas su dukterimi bendrauja ne tik kas antrą savaitgalį, bet kur kas dažniau - kiekvieną antradienį bei ketvirtadienį vaikas gyvena pas jį su nakvyne. Atsakovas pažymėjo, kad prasidėjus teisminiams procesams, ieškovė stengiasi sudaryti kuo mažiau galimybių atsakovui susitikti dukra, prisidėti prie jos poreikių tenkinimo. Atsakovas rūpinasi savo nepilnamete dukra (buvo pasiėmęs nedarbingumo pažymėjimus slaugyti ir prižiūrėti susirgusią dukterį; duoda jai kišenpinigių pietums - apie 3,5 Eur), domisi jos kasdienybe (nuolat bendravo ir bendrauja su dukters auklėtojomis, mokytojomis, veža ir pasiima dukra iš mokyklos, domisi dukters ugdymu), aktyviai dalyvauja jos gyvenime, kartu leidžia laisvalaikį (mažiausiai dukart per mėnesį veža vaiką į baseiną, kartu aplanko senelius (atsakovo tėvus) ir gimines Ukmergėje; kartą per savaitę su dukra eina į kino teatrą, žaidimų kambarį ir pan., nuolat lanko parkus: atostogoms važiuoja prie jūros; organizavo dukters 6-ąjį gimtadienį). Taigi, be kas mėnesį į ieškovės banko sąskaitą pervedamos teismo sprendimu priteistos sumos, atsakovas kas mėnesį dukrai papildomai skiria ne mažiau kaip 180 Eur papildomiems jos poreikiams tenkinti.

Tomis dienomis, kai vaikas laiką leidžia su tėvu, akivaizdu, jog atsakovas savo lėšomis papildomai prisideda prie vaiko išlaikymo, tuo tarpu ieškovė tuo laikotarpiu kasdienių išlaidų, tokių kaip maistas, laisvalaikis, komunaliniai mokesčiai ir kt. nepatiria.

Ieškovė skaičiuoja išlaidas maistui mokykloje ne vidutiniškai per mėnesį išleidžiamą sumą, o maksimalią, preziumuojant, jog dukra mokyklą bei prailgintą grupę lanko nepertraukiamai. Tačiau pati ieškovė pateikė teismui dokumentus: medicinines pažymas, atostogų grafiką, iš kurių matyti, jog realiai tokio dydžio išlaidos kas mėnesį nepatiriamos.

Maistui taip pat kas mėnesį neišleidžiama ieškovės nurodyta suma, kadangi, visų pirma, dukra mokykloje valgo pietus, po mokyklos namo grįžta tik vakare, o visų antra, dukra beveik pusę laiko praleidžia su atsakovu, todėl abejotina, ar esant tokioms aplinkybėms, yra teisinga visos šeimos, kurioje yra du suaugę žmonės, iš kurių vienas, t. y. ieškovė, visą dieną praleidžia namuose, išlaidas dalinti lygiomis dalimis ir dar skaičiuoti maksimalias sumas dukters pietums mokykloje bei dienpinigiams. Prašo įvertinti, kad dukra pietus valgo mokykloje, kad ji nesuvalgo tiek, kiek suvalgo suaugęs žmogus, kad dukra beveik pusę laiko praleidžia su tėvu, ieškovės nurodytos išlaidos maistui turėtų būti mažinamos pusiau.

Pabrėžė, kad jis nuolat nevažinėja į darbines komandiruotes, o priešingai, jos būna epizodinės, trumpos, ką patvirtina ieškovės iš atsakovo darbdavio išreikalauta pažyma apie jam išmokėtus dienpinigius. Iš šios pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gegužės 10 d. atsakovas į trumpas komandiruotes buvo išvykęs tik 4 kartus, jam išmokėta dienpinigių suma, kuri vidutiniškai sudaro 150 Eur, patvirtina, kad komandiruotės yra trumpalaikės. Taigi, ši dienpinigių suma neturėtų būti skaičiuojama vertinant Atsakovo pajamas, nes šios išmokos yra epizodinės, nepastovios ir neįtakoja atsakovo turtinės padėties, o dienpinigiai skiriami išimtinai komandiruotės metu būtinoms išlaidoms padengti.

Atkreipė dėmesį, kad ieškovė sau ir atsakovui taiko skirtingus standartus, t. y. skaičiuodama vaiko išlaidas prailgintos grupės lankymui ir maistui teigia, kad nėra galimybės numatyti, kiek kartų ir laiko dukra sirgs, ir nelankys mokyklos, todėl poreikių lentelėje atliekant prailgintos grupės bei maitinimo išlaidas skaičiuojamas nepertraukiamas lankymas, tuo tarpu vaiko bendravimui su tėvu jau taiko kitus standartus, t. y. skaičiuoja, kiek laiko vaikas serga, kiek atostogauja ir tuo grindžia faktą, jog vaikas ir ateityje nepraleis su tėvu viso bendravimo tvarkoje nustatyto laiko tarpo.

Atsakovas pagrįstai mano, jog dalis į bylą pateiktų vaistinių kvitų yra nesusiję su dukters poreikių tenkinimu, kadangi ieškovė nepateikia jokių gydytojo išrašytų paskyrimų vaikui dėl pirktų medikamentų. Juo labiau, kad pagal naujai patvirtintą tvarką, visi vaistai išduodami tik pateikiant gydytojo išrašytus receptus. Ieškovė klaidingai nurodo, kad receptai lieka vaistinėje, dėl ko ji neturi galimybės jų pateikti į bylą. Pažymėtina, kad receptai ne visuomet lieka vaistinėje, kitais atvejais, galima pasidaryti recepto kopiją arba jį nufotografuoti, o be kita ko, visi įrašai apie vaikui išduodamus receptus yra atliekami vaiko medicininėje kortelėje, todėl, jeigu tokios išlaidos iš tiesų būtų patirtos, neabejotinai ieškovė būtų galėjusi jas pagrįsti. Be to, šeimoje augant daugiau vaikų, abejotina, kad visi šie perkami vaistai naudojami vien tik atsakovo dukters poreikiams.

Ieškovė be pagrindo patikslintame ieškinyje pateiktose lentelėse nurodo ir nepilnametės dukters draudimo nuo nelaimingų atsitikimų įmoką, kuri nėra ir negali būti panaudojama kasdieniniams vaiko poreikiams patenkinti, todėl į išlaikymo dydį nėra įtrauktina.

Ieškovės nurodomos išlaidos vaiko drabužiams ir avalynei taip pat yra pagrįstos tik iš dalies, nes su ieškiniu pateikti tiktai dalies daiktų, nurodomų ieškinyje pateiktose lentelėse, pirkimo dokumentai. Nėra dalies drabužių ir avalynės pirkimo dokumentų, šių ieškinyje pateiktose lentelėse nurodomų išlaidų neva vaiko drabužiams ir avalynei buvimo realumas nėra įrodytas. Be to, drabužiai ir avalynė, kaip sezoninės prekės, negali būti sunaudojamos per mėnesį, jų matyt objektyviai užteks žymiai ilgesniam laikui. Taip pat iš ieškovės pateiktų Nordea banko sąskaitos išrašų matyti, jog ieškovė periodiškai perparduoda dukters nesudėvėtus drabužius, todėl ieškovės nurodyta 1200 Eur dydžio kasmetinė suma vaiko drabužiams ir avalynei, yra akivaizdžiai neprotinga.

Atsakovas taip pat nesutinka, jog dukters mokymosi išlaidoms (kanceliarinėms prekėms, kuprinei, vadovėliams, knygoms), kas mėnesį reikia skirti po 20 Eur. Visų pirma, kuprinė yra ilgalaikio vartojimo daiktas, todėl nėra perkamas kasmet, o perkamas mažiausiai 2 -3 mokslo metams. Taip pat ieškovė į bylą nepateikė mokėjimo dokumentų, iš kurių matytųsi, jog būtent tokią sumą ieškovė patyrė dukters mokymosi reikmėms šiais mokslo metais. Į bylą dalis pateiktų čekių, neva susijusių su kanceliarinių prekių pirkimu, yra išduoti R. O. kavinės- parduotuvės „Stela“, kuri priklauso ieškovės motinai, todėl atsakovas pagrįstai abejoja, kad šios išlaidos iš tiesų buvo patirtos. Be to, šiuose čekiuose nėra įrašų apie perkamas prekes, neįmanoma identifikuoti, jog už šias prekes apmokėjo būtent ieškovė, todėl šios išlaidos negali būti laikomos pagrįstomis. Ieškovė nurodo, kad šias prekes pirko iš mamos parduotuvės, kadangi jai buvo taikomos didelės nuolaidos, tačiau iš pateiktų čekių nesimato, kad pirkiniams būtų pritaikytos nuolaidos, todėl šie teiginiai laikytini nepagrįstais.

Taip pat abejotina, jog ieškovė perka dukrai knygas bei vadovėlius, nes šiomis priemonėmis vaikus aprūpina mokykla, biblioteka. Sutiktina tik su tuo, jog vaikui perkamos pratybos, tačiau ne už ieškovės nurodytas sumas. Be to, ieškovė nepateikė tokio pobūdžio išlaidas pagrindžiančių dokumentų, dėl ko jos nurodyta 20 Eur per mėnesį suma šioms reikmėms negali būti laikoma pagrįsta. Be to, vaiko poreikių lentelėje atskiroje eilutėje dar yra nurodyta 10 Eur per mėnesį suma, skirta vaikiškiems žurnaliukams, pieštukams, knygutėms ir kt. lavinimo priemonėms. Taigi, šiuo atveju išlaidos vaiko lavinimo priemonėms yra dubliuojamos du kartus.

Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovės nurodyta dienpinigių, skiriamų dukrai, suma, kadangi jai puikiai žinoma, kad būtent atsakovas skiria dukrai dienpinigius, todėl tokio amžiaus vaikui papildomai dienpinigių skirti nėra būtinybės. Atsakovas nesutinka su nurodytomis 120 Eur dydžio per metus išlaidomis rinkliavoms mokyklai. Kiek atsakovui yra žinoma, rinkliavos mokykloje per metus sudaro ne daugiau kaip 50 Eur, iš kurių yra skiriamos lėšos tiek išvykoms, tiek mokytojos dovanai. Be to, tokio amžiaus vaikai dar nevyksta į ilgas keliones, todėl tokio dydžio išlaidos nėra pagrįstos. Taip pat nėra pagrindo tikėti, jog kasmet reikalinga skirti pinigines lėšas mokyklos remontui (tam dažniausiai skiriama 2 proc. deklaruojamų metinių pajamų), be to, tokios išlaidos į bylą nepateiktos, dėl ko jos negali būti įskaitomos į kasmėnesinę vaiko išlaikymo sumą.

Tikslindama šias aplinkybes ieškovė nurodė, kad apie patiriamas išlaidas atsakovas žino, kadangi yra prisijungęs prie klasės tėvų elektroninio susirašinėjimo grupės, kur aptariamos visos klasės išlaidos. Pagal ieškovės nurodytas išlaidas per mokslo metus jos sudaro 75,51 Eur, o ne 120 Eur, kaip nurodė ieškovė. Be to, mokyklos rinkliavoms skiriama tik 35 Eur, o visos kitos išlaidos išvykoms turėtų skiriamos iš kas mėnesį dukros išlaikymui skiriamos sumos.

Ieškovė taip pat nepagrindė 30 Eur dydžio per mėnesį kuro išlaidų dukros nuvežimui į gydymo įstaigas, būrelius, pas senelius, todėl Atsakovo nuomone, jos taip pat didžiąja dalimi nėra pagrįstos. Pažymėtina, jog kuro išlaidos pirminiame ieškovės ieškinyje nebuvo nurodytos, jas ieškovė nurodė tik vėliau, didindama ieškinio reikalavimus.

Plaukimo treniruočių išlaidos teismui taip pat nėra pateiktos, tuo tarpu paslaugų teikimo sutartis, sudaryta 2018 m. vasario 14 d., t. y. laikotarpiu, kuomet dukra pagal ieškovės pateiktą 2018 m. vasario 5 d medicininę pažymą po ligos buvo atleista nuo kūno kultūros užsiėmimų. Kadangi dukra periodiškai serga, ką nurodo pati ieškovė bei pateikia tai pagrindžiančius medicininius dokumentus, abejotina, jog ji nuolat lanko šias plaukimo treniruotes ir ieškovė kas mėnesį patiria nurodyto dydžio išlaidas.

Byloje nėra jokių dokumentų (medicininių išrašų, rekomendacijų), pagrindžiančių būtinybę vaikui lankyti baseino treniruotes, juo labiau, kad pati dukra nenori jų lankyti, o mieliau baseine lankosi su atsakovu.

Ieškovės pateiktoje sąmatoje yra metinių išlaidų, kurių negalima pavadinti būtinomis ir pagrįstomis tokio amžiaus vaiko poreikiams tenkinti: pvz. kalėdinėms , naujametinėms, gimtadienio dovanoms ir vaišėms 300 Eur, atostogos, kelionės, išvykos 1 000 Eur, be to, šios išlaidos nėra realiai patirtos, todėl jų priteisimas prieštarautų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. Juo labiau, kelionių išlaidos, kaip nurodė pati ieškovė savo 2018 m. vasario 20 d. rašytiniuose paaiškinimuose (5 punkte), jų šeimai yra įprastos, šeima nuolat keliauja, todėl jos taip pat negali būti vertinamos kaip padidėję dukters poreikiai.

2017 m. rugpjūčio 31 d. pirktų baldų iš UAB „FELIT“ (IKEA), 2017 m. rugsėjo mėnesį pirktos biuro kėdės už 388,82 Eur, išmanaus GPS laikrodžio vaikams, matyt, objektyviai užteks labai ilgam laikui, jie nėra sunaudojami per mėnesį. Taigi šiems daiktams įsigyti ieškinio lentelėse pateikiamos išlaidos nėra būtinos kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui.

Dėl metinių ir vienkartinių išlaidų vaikui atsakovas nesutinka, nes ieškovė jas įrodinėja elektroninių internetinių parduotuvių daiktų pavyzdžiais. Įstatymas nenumato galimybės vienam iš tėvų prašyti teismo iš kito tėvo priteisti išlaikymą vaikui į priekį. Tai prieštarautų teisės aktų nuostatoms, kadangi kiekvienas iš tėvų, pasikeitus aplinkybėms, turi teisę teikti ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo dydžio sumažinimo, padidinimo. Taigi, teisės aktai numato, jog išlaikymas turi atitikti to laikotarpio vaiko poreikius, o keičiantis poreikiams ir/ar tėvų turtinei padėčiai, išlaikymo dydis gali būti atitinkamai didinamas arba mažinamas. Išlaikymo priteisimas į ateitį, siekiant šias lėšas kaupti, prieštarautų išvardintoms nuostatoms ir pažeistų atsakovo teises. Pažymėjo, kad dukters higienos reikalavimai yra nepasikeitę ir turi būti įprasti nuo mažens, išleidžiama dantų taisymui suma ir kitos įrodinėjamos išlaidos taip pat yra ne naujai atsirandantys, o nuolatiniai poreikiai. Dukters laisvalaikio, atostogų poreikiai iš dalies yra tenkinami atsakovo papildomai prisidedamomis pajamomis, ką pripažįsta pati ieškovė, todėl nėra pagrindo dar jų didinti. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog vaikui paskirtas koks nors gydymas, reikalaujantis papildomų išlaidų bei kad ji tokias išlaidas patyrė, todėl jos patikslintas ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovės teiginiai, kad ji vidutiniškai per mėnesį nepilnametės dukters išlaikymui išleidžia 795,24 Eur, tėra tik prielaida. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog dukters išlaikymui iš tiesų kas mėnesį patiria po 795,24 Eur dydžio išlaidas. Tokių išlaidų buvimo realumas bei prašymas padidinti išlaikymą iki 400 Eur nėra įrodytas. Teismas turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris nepažeistų tėvų turtinės padėties ir nepilnamečio vaiko poreikių proporcingumo. Kita vertus, vaiko prabangios gyvensenos įpročių formavimui skiriamos tėvų lėšos negali indikuoti priteistino vaiko išlaikymo dydžio didinimo linkme.

Į bylą yra pateikta atsakovo metinė pajamų deklaracija už 2017 metus (už 2014 metus jis nebuvo pateikęs deklaracijos, todėl teismas turėtų vadovautis Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis), iš kurios matyti, jog 2017 metais atsakovas iš individualios veiklos gavo 21 320 Eur dydžio pajamas, tačiau vertinant faktą, jog 30 procentų šios sumos, t. y. 6 396 Eur skirta individualios veiklos išlaidoms padengti bei apytiksliai 35 procentai (5 126 Eur) skirta mokesčiams sumokėti (atsakovo profesijai taikomas GPM - 15 proc.), atėmus šias išlaidas ir mokėtinus mokesčius, iš individualios veiklos Atsakovas realiai gavo apie 9 800 Eur dydžio sumą. Pažymėjo, jog iš Valstybinio socialinio draudimo fondo pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio mėnesio iki 2017 m. balandžio mėnesio atsakovas negavo jokio darbo užmokesčio, todėl šiuo laikotarpiu iš individualios veiklos gautas pajamas jis naudojo savo pragyvenimui bei finansinių įsipareigojimų dengimui. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų matyti, jog Atsakovas įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. balandžio 12 d., kur jis dirba pagal darbo sutartį visą darbo dieną ir gauna darbo užmokestį, todėl papildomai verstis individualia veikla atsakovas neturi galimybės.

Atsakovas realiai patyrė daugiau išlaidų paslaugoms pagal individualią veiklą suteikti, tačiau siekdamas palengvinti buhalterinės apskaitos tvarkymą, jis pasinaudojo teisės aktų suteikta galimybe be jokių papildomų dokumentų į išlaidas įtraukti 30 procentų visų pajamų. Kadangi tokią galimybę numato įstatymas, Atsakovas jokių teisės normų nepažeidė, teismas neturi pagrindo atsakovo išlaidų vertinti kitaip, negu numatyta teisės aktuose. Faktą, kad šios išlaidos tik teorinės, ieškovė privalo pagrįsti. Nesant tokių įrodymų, tokie jos teiginiai laikytini deklaratyviais.

Ieškovė visiškai nevertina aplinkybės, kad 2014 m. spalio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nutraukus šalių santuoką, jo turtinė padėtis buvo geresnė, t. y. po santuokos nutraukimo jam atiteko ½ dalis buto (duomenys neskelbtini), ½ dalis 1350/10000 dalių negyvenamosios palėpės, lengvasis automobilis bei motociklas Suzuki, tuo tarpu kreditoriniai įsipareigojimai Nordea bankui liko solidarūs su ieškove, be to, jau buvo išmokėta didžioji dalis paskolos. Tuo tarpu šiuo metu atsakovas yra prisiėmęs finansinius įsipareigojimus pagal būsto paskolos sutartį, išperkamosios nuomos sutartį bei dvi paskolos sutartis, dėl ko didžioji jo darbo užmokesčio dalis kas mėnesį skiriama jo finansiniams įsipareigojimams padengti, t. y. 98,48 Eur per mėnesį automobilio lizingo įmokoms, 188,89 Eur per mėnesį būsto kredito įmokoms; 209 Eur per mėnesį pagal 2016 m. vasario 15 d. paskolos sutartį, 250 Eur per mėnesį pagal 2015 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartį; 32 Eur per metus būsto draudimui; 150 Eur per mėnesį dukters išlaikymui. Taigi, atėmus visas atsakovo mėnesio išlaidas, iš darbo užmokesčio jam lieka minimali 400 Eur suma jo būtinųjų poreikių tenkinimui ir 180 Eur suma papildomų dukters poreikių tenkinimui, kuomet pagal bendravimo tvarką dukra laiką leidžia su juo. Atsakovas nurodė, kad neketina nuomoti savo buto, kadangi greitu metu ketina pats jame gyventi.

Vien tai, jog atsakovo darbo užmokestis šiuo metu yra 550 Eur didesnis negu 2014 metais, nesudaro ieškovei pagrindo reikalauti trigubai padidinti vaiko išlaikymo sumą, kuri nepagrįsta realiais vaiko poreikiais. Be to, kaip jau minėta aukščiau, Atsakovas, gaudamas tokio dydžio darbo užmokestį, turi eilę finansinių įsipareigojimų, kuriuos privalo kas mėnesį tinkamai vykdyti.

Tuo tarpu ieškovės turtinė padėtis, lyginant ją su 2014 metais, yra akivaizdžiai pagerėjusi. Jos darbo užmokestis 2014 metais buvo 1117,52 Eur, neatskaičius mokesčių. Teikiant ieškinį teismui, jos vidutines pajamas sudarė 2 466,06 Eur per mėnesį, šiuo metu sudaro 1162,04 Eur. Papildomai ieškovė gauna išmoką už du nepilnamečius vaikus po 30 Eur per mėnesį bei papildomas pajamas iš turto nuomos. Ieškovės teigimu, ji nuomoja tik vieną butą, tačiau yra pagrindo manyti, jog ieškovė pajamas gauna ir iš kito jai priklausančio nekilnojamojo turto nuomos.

Ieškovės vardu registruoti 6 nekilnojamojo turto objektai: du butai, kuriuose ji negyvena, dvi neįrengtos pastogės bei komercinės paskirties pastatai. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad butą (duomenys neskelbtini), 4/25 dalį neįrengtos pastogės (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), bei neįrengtos pastogės (duomenys neskelbtini). Ieškovė įsigijo jau po teismo sprendimo dėl priteisto išlaikymo priėmimo 2014 m. spalio 16 d. Nepaisant to, kad ieškovė yra prisiėmusi įsipareigojimų, susijusių su nekilnojamojo turto įsigijimu 87 072,52 Eur sumai, akivaizdu, jog visas jos turimas nekilnojamas turtas turėtų teikti jai papildomas pajamas, priešingu atveju būtų nesuprantamas šio turto pirkimas bei tokio dydžio įsipareigojimų jam įsigyti prisiėmimas. Akivaizdu, kad iš aptariamo nekilnojamojo turto ieškovė galėtų gauti, o tikėtinai ir gauna daugiau papildomų pajamų, nei nurodo patikslintame ieškinyje.

Išanalizavus šalių turtinę padėtį, yra akivaizdu, kad ieškovės turtinė padėtis yra akivaizdžiai geresnė negu atsakovo bei yra pagerėjusi, lyginant ją su 2014 m. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad didesnes pajamas gaunantis asmuo turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų. Šiuo atveju, iš byloje surinktų duomenų, tai yra ieškovė.

Tokio pobūdžio bylose, pagrįstu išlaikymo dydžio nustatymo orientaciniu kriterijumi pripažintina teismų praktikoje taikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalis, kuri nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas tik atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, susijusioms su vaiko liga, sužalojimu, slaugymu ar nuolatine priežiūra. Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Ieškovė neįrodė ir neįrodinėja, kad šalių dukrai reikėtų tokio pobūdžio papildomų išlaidų.

Įvertinant aplinkybę, kad ieškovės turtinė padėtis yra pagerėjusi, lyginant ją su 2014 metais bei geresnė negu atsakovo, laikant, kad 7 metų amžiaus dukters poreikiams skirti pakankama šiuo metu patvirtintos MMA - 400 Eur, įvertinant dukters realius poreikius bei tai, kad atsakovas kas mėnesį geranoriškai prie dukters išlaikymo prisideda papildomomis pajamomis bei į tai, kad nepilnametė dukra specialių poreikių neturi, nustačius, kad dukra su tėvu praleidžia beveik pusę laiko, Atsakovo teikiamas išlaikymas dukrai turėtų likti nepakeistas - 150 Eur, tuo tarpu iš ieškovės pusės dukters išlaikymui kas mėnesį turėtų būti skiriama 250 Eur dydžio suma.

Trečiajam asmeniui D. M. buvo siųsta patikslinto ieškinio kopija, nustatytas terminas atsiliepimui pateikti. Trečiasis asmuo atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Į byla buvo pateikta ieškovės A. O. ir trečiojo asmens D. M. sudaryta povedybinė sutartis.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė patikslintame ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti. Ieškovė palaikė išlaidų lentelėje nurodytas išlaidas, papildomai nurodė, kad už baseiną reikia mokėti 40 Eur, vaikas baseiną lanko 9 mėnesius, taip pat 25 Eur už orkestro pamokas. Ieškovė patikslino, kad vaiką atsakovas paima šeštadienį, grąžina sekmadienį. Tėvas vaiką būna paima ketvirtadieni ir antradienį su nakvyne, ryte nuveža į mokyklą. Tačiau nesutinka, kad vaikas puse laiko būna su tėvu. Tėvas su vaiku atostogavo tik 2016 metais. Nurodė, kad mergaitė iki mokyklos lankė 20 Eur kainavusias anglų kalbos pamokas, darželis – 60 Eur, šokiai -20 Eur, rinkliavos po 50 Eur. + 50 Eur., kirpykloje nesilankydavo, ir tuomet sirgdavo infekcinėmis peršalimo virusinėmis ligomis, reikėjo pirkti ir lavinimo priemones, žaislus, keliaudavo su tėvais, veždavo vaiką į daželį. Nurodė, kad dabar vaikui yra nupirktas dviratis. Sutinka, kad dviratį, riedučius ir telefoną vaikas parsivežė grįžusi iš atsakovo. Ieškovė mano, kad tai senelių dovana vaikui. Baseiną vaikui tikrai patarė lankyti gydytoja.

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu prašė 2018 m. gegužės 21 d. patikslintą ieškinį tenkinti. Prašydama pakeisti Išlaikymo dydį remiasi dviem aplinkybėmis – išaugusiais vaiko poreikiais ir pasikeitusia atsakovo turtine padėtimi. Nurodė, kad ir atsakovas išleidžia vaikui tam tikras sumas, bet tai neturi priklausyti nuo atsakovo noro, nereiškia, kad neturi būtų užtikrintas vaiko poreikių tenkinimo pastovumas. Pasak ieškovės, atsakovas ne taip dažnai bendrauja su vaiku. Atsakovas su vaiku atostogavo 2016 metais, o šiais metais neatostogavo. Nors atsakovas stengėsi įrodyti, kad jo turtinė padėtis nepasikeitusi, tačiau ji pasikeitė iš esmės. Ieškovė nesutinka su atsakovo pozicija, kai jis bylos nagrinėjimo eigoje keičia savo turtinę padėtį, kad jo darbo užmokestis sumažėjo per pusę. Mano, kad tai atsakovas padarė sąmoningai ir teismas turi į tai atsižvelgti. Pažymėjo, kad atsakovas net neginčija savo atlyginimo sumažinimo. Atsakovas sakė ne tiesą apie gaunamas pajamas, nes jau 2017 metų pabaigoje spalio mėnesį buvo įkūręs mažąją bendriją, iš kurios nėra išsimokėjęs nieko. Ieškovės atstovė rėmėsi Mažųjų įmonių įstatymo 24 straipsniu, mano, kad atsakovas turėjo galimybę išsimokėti įmonės pelną ir tai pakeistų atsakovo pajamas. Atstovė pažymėjo, kad išvedus proporciją tarp ieškovės ir atsakovo turimo turto, atsakovas turėtų didesne dalimi prididėti prie vaiko išlaikymo. Mano, kad šiuo atveju turėtų būti apskaičiuotos ir pajamos, kurias gautų jei nuomotų savo butą. Šiuo atveju yra negautos pajamos, kurias galėtų gauti iš nuomos, butas stovi laisvas. Paskolos sutartį su atsakovo broliu vertina kritiškai, nes nuomos ar panaudos sutartis su broliu neįforminta, o skolos sutartys įformintos, atsakovas negalėjo nurodyti kokiu tikslu skolinosi iš brolio pinigus. Tikėtina, kad ta paskola nebuvo reali vien dėl tos priežasties, kad ji nebuvo deklaruota.

Pažymėjo, kad ieškovės turtinę padėtį sunkina tai, kad ji turi du išlaikytinius. Už 2017 metus pateiktoje deklaracijoje aiškiai nurodyta suma, kurią atsakovas gavo iš individualios veiklos. Ieškovės atstovės nuomone, atsakovas gali tenkinti ne tik būtinuosius, bet visus vaiko poreikius.

Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad nebuvo pateikta skirtumo kas pasikeitė nuo 2014 metų. Nei išlaidos maistui, nei drabužiams nepagrįstos įrodymais. Nurodė, kad jo pajamos per mėnesį 2014 m. buvo 1200 Eur, dabar 1600 Eur. Atsakovo įsipareigojimai per mėnesį sudaro 900 Eur. Atsakovas turi būsto paskolą, paskolą automobiliui įsigyti, skolingas broliui, kadangi skolinosi pinigų butui įsirengti. Taigi, jo pajamos liko tokios pat, ir vertinti to kaip turto pagerėjimo negalima. Atsakovas sutinka, kad reikalinga 100 Eur per mėnesį skirti maistui. Atsakovas sutinka su išlaidomis kirpyklai, sutinka, kad mokykloje skiriama po 3 Eur maistui, tačiau vaikas dažnai serga ir tikrai per mėnesį mokyklą lanko ne visas darbo dienas. Atsakovas nesutinka su išlaidomis dovanoms, sutinka kad turi prisidėti prie komunalinių mokesčių sumokėjimo. Mano, kad 200 Eur vaistams yra per didelė suma, kol nebuvo prasidėjęs teismo procesas ir jis prisidėdavo prie išlaidų vaistams. Pažymėjo, kad riedučius ir kitą laisvalaikio inventorių perka ir pats atsakovas. Atsakovas nesutinka mokėti gyvybės draudimo. Dėl atostogų pažymėjo, kad jei ieškovė turi pinigų vykti į keliones, ta tegu ji ir perka keliones. Pažymėjo, kad ir jis vyksta su dukra prie jūros. Nurodė, kad kai vaikas būna pas atsakovą, tai atsakovas išleidžia apie 160 Eur per mėnesį vaiko poreikiams tenkinti. Atsakovas per mėnesį iš viso skiria 250 Eur vaikui. Daugiau prie vaiko išlaikymo pridėti neturi galimybės. 400 Eur yra paties atsakovo poreikiai.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nesutiko su ieškinio reikalavimais. Pažymėjo, kad iš pradžių ieškovė ieškinį grindė tik padidėjusiais vaiko poreikiais, po to reikalaujama priteisti suma augo su kiekvienu patikslintu ieškiniu, ir kiekvieną kartą augo nurodomas atsakovo turtas ir pajamos. Ieškovė neįrodinėjo kokie vaiko poreikiai konkrečiai padidėjo. Atsakovas trečdalį laiko praleidžia su dukra. Pabrėžė, kad kaip vaikas seniau išaugdavo rūbus, taip ir dabar išauga. Dukra lankė darželį - reikėjo mokėti už vaiko maitinimą, dabar irgi reikia, tačiau nebereikia mokėti už prailgintą grupę. Seniau lankė būrelius, dabar irgi lanko, reikėjo pirkti lavinimo priemone ir dabar reikia, šeimai buvo įprasta keliauti, taigi neaišku kokie vaiko poreikiai padidėjo.

Atsakovo atstovė pažymėjo, kad neaišku, jei ieškovė turi tiek paskolų, finansinė padėtis yra tokia prasta, tai iš kur gali skirti vaikui 800 Eur per mėnesį. Ieškovė slepia savo turtinę padėtį, nes į bylą įtraukus trečiąjį asmenį D. M. ieškovė su juo pasirašė povedybinę sutartį. Atsakovas nesutinka prisidėti prie ieškovės atostogų, dovanų, žaislų, sporto inventoriaus. Pažymėjo, kad didžioji dalis išlaidų nėra pagrįsta įrodymai, nes informacija pasiimta iš interneto puslapių. Atsakovo atstovė pažymėjo, kad situacija per 4 metus nepasikeitė tiek, kad vaiko poreikiai išaugo 2,5 karto. Atsakovė pažymėjo, kad atsakovas skiria vaikui apie 160 Eur papildomai kiekvieną mėnesį. Padidinus vaikui skiriamą išlaikymo dydį, būtų pažeistos atsakovo teisės. Kai vaikas būna pas tėvą, ieškovė nepatiria jokių išlaidų. Ieškovė paskaičiavo viską maksimaliai, kad vaikas maksimalia lanko mokyklą, kad maksimaliai lanko būrelius, taip pat kad vaikui maksimaliai reikia vaistų. Tačiau reikia nustatyti kiek realiai išlaidų patiriama. Dėl kambario įrengimo nurodė, kad ieškovė nepatyrė jokių išlaidų, išlaidos nepagrįstos pa skaičiavimais, sąmatomis, nėra aišku, kad kambarys yra įrengta šalių dukrai, kadangi kartu gyvena dar du nepilnamečiai vaikai. Atkreipė dėmesį, kad reiktų įvertinti ir povedybinę ieškovės ir jos sutuoktinio sutartį.

Ieškovės sutuoktinio D. M. turtas pasirašius povedybinę sutartį A. O. finansinės padėties neįtakoja, iš turto ataskaitą matyti, kad jis yra paėmęs paskolą buto įrengimui, todėl akivaizdu, kad kambarys įrenginėjamas ne šalių dukrai, neįtikėtina, kad D. M. pasirašęs povedybinę sutartį, pagal kurią dukros išlaikymas yra asmeninė A. O. prievolė, imtų kreditą sutuoktinės dukrai įrengti kambarį.

Dėl atsakovo turtinės padėties yra išsamiai pasisakyta atsiliepimuose į pateiktus ieškinius. Atsakovo pajamos yra ne tik kad ne padidėjusios, o šiai dienai sumažėjusios. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas gauna papildomas pajamas iš individualios veiklos.

Mažoji bendrija yra juridinis asmuo, todėl įmonės turtą įskaičiuoti į atsakovo turtą negalima. Įmonė gauna pelno, naudoja jį apyvartai, o ne visą pelną išsidalina steigėjai. Dėl 2018 m. spalio 18 d. pažymos nurodė, kad , ją pasirašęs ne tik atsakovas, bet ir vyr. finansininkė. Iš šios pažymos matyti, kad atsakovas jokių pajamų iš šios įmonės nėra gavės. Steigėjas tik turi teisę, o ne privalo išsimokėti pelną. Pirmais metais nerekomenduojama net pelną skirstyti kaip dividendus. Atsakovas šiai dienai neturi realios galimybės teikti vaikui prašomo dydžio išlaikymą. Išanalizavus šalių turtinę padėtį matyti, kad ieškovės vardu įregistruoti 6 turto objektai. Už butą Šv. Stepono gatvėje ieškovė gauna nuomą, tačiau tai nuslėpė. Kadangi ieškovė kėlė klausimą dėl atsakovo sudarytų paskolų pagrįstumo, tai atsakovo atstovė nurodė, kad po santuokos nutraukimo ieškovei atiteko po santuokos nutraukimo nekilnojamasis turtas, todėl atsakovui teko skolintis pinigų buto pradiniam įnašui.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovė A. O. ir atsakovas D. D. turi nepilnametę dukrą M. D., gimusią 2011 m. vasario 11 d. (t. I, b. l. 12). Vilniaus mieto apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-39596/2014 buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių. Minėta sutartimi šalys susitarė, kad M. D. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su motina, o tėvas D. D. įsipareigoja dukrai išlaikyti mokėti po 500 Lt (144,81 Eur) per mėnesį iki dukros pilnametystės (t. I, b. l. 16-19).

2017 m. spalio 9 d. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti šalių sutartą išlaikymo dydį ir priteisti dukrai iš atsakovo 340 Eur dydžio išlaikymą (t. I, b. l. 1-11). Vėliau patikslino ieškinį ir 2018 m. kovo 30 d. prašė padidinti dukrai teikiamo išlaikymo dydį iki 400 Eur per mėnesį iki dukros pilnametystės (t. III, 61-69). 2018 m. gegužės 22 d. gavusi papildomus įrodymus apie ieškovės manymu pasikeitusią atsakovo turtinė padėtį ieškovė patikslino ieškinį ir prašė teismo iš atsakovo D. D. priteisti dukros išlaikymą, teikiamą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 504,16 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki 2018 m. rugpjūčio 20 d.; po 532,72 Eur už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d.; ir po 494,64 Eur. Už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. iki dukros pilnametystės (t. IV, b. l. 28-41).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant kartu su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; kt.). Ieškinio dalykas, nagrinėjant bylas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu nustačius vaikams reikalingo išlaikymo dydį), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. iš esmės padidėjo vaiko poreikiai, ženkliai pasikeitė įpareigoto teikti išlaikymą ar antrojo tėvo ar motinos turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006). Taigi išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis ir (arba) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokių sąlygų buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016), siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, bet turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Sprendžiant dėl šalių dukters poreikių pasikeitimo ir jiems patenkinti kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio, nustatyta, kad šalims sudarant sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo bendru sutikimu pasekmių, kurią Vilniaus miesto apylinkės teismas patvirtino 2014 m. spalio 16 d. sprendimu, vaikui buvo trys metai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tačiau vien to nepakanka konstatuoti, kad situacija, lyginant su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu, yra pasikeitusi iš esmės. Pastaroji aplinkybė turi būti įrodyta konkrečiai pagrindžiant išaugusius šalių vaiko poreikius.

Ieškovė į bylą pateikė vaiko poreikių lentelę (t. II, b. l. 146-148), kurioje nurodo, kad dukters poreikiams patenkinti reikia 795,24 Eur per mėnesį.

Iš ieškovės pateiktos lentelės matyti, kad išlaidos maistui, skanėstams, higienos prekėms bei buitinei chemijai ir kt. per mėnesį vidutiniškai sudaro 160 Eur. Ieškovė nurodo, kad išlaidos vienam šeimos nariui paskaičiuotos įvertinus A. O. ir D. M. patirtas išlaidas. Padalinus jas iš 4. Teismo posėdžių metu ieškovė ne kartą minėjo, kad su A. O., jos dukra, sūnumi ir sutuoktiniu trečiuoju asmeniu D. M. gyvena taip pat sutuoktinio sūnus V. M.. Atsižvelgiant į tai, teismas mano, kad patiriamos išlaidos turėtų būti paskirstomos 5 asmenims. Pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. sprendimu patvirtintą skyrium gyvenančio tėvo su nepilnamete dukra tvarką, atsakovas D. D. turi teisę bendrauti su dukra kas antrą savaitgalį, paimant dukrą šeštadienį ryte ir grąžinant ją sekmadienį vakare, taip pat antradieniais ir ketvirtadieniais turi teisę paimti dukrą Mają iš darželio/mokyklos ir kitą dieną palydėti ją į darželį/mokyklą (t. y. dukra nakvoja pas tėvą). D. D. turi teisę praleisti su dukra 14 kalendorinių dienų iš eilės vasaros atostogų laikotarpiu, turi teisę kas antrą kasmetinę šventę praleisti su dukra, paimant ją iš A. D. šventės išvakarėse ir grąžinant atitinkamos paskutinės šventės dienos vakare. Vienas šventes D. D. turi teisę praleisti su dukra poriniais metais, kitas – neporiniais metais. Šalys taip pat aptarė, kad dukros ligos atveju, taip pat esant kitoms svarbioms aplinkybėms, numatytas D. D. bendravimas su dukra M neįvyksta. Atsakovas duodamas teismui paaiškinimus taip pat nurodė, ir jo atstovė pažymėjo, kad atsakovas beveik puse laiko būna su dukra. Taigi, nors M. D. daug laiko praleidžia su atsakovu, ieškovė dukrai tenkančios dalies išlaidų maistui, higienos prekėms ir buitinei chemijai nemažina. Todėl teismo vertinimu, pagrįstą visas išlaidas dalinti 5 asmenims, o ne 4 ar 4,5, kaip skaičiuoja ieškovė.

Teismas daro išvadą, kad M. D. tenkanti minėtų išlaidų dalis sudaro 128 Eur per mėnesį ((160 Eurx4)/5). Atsižvelgiant į visuotinai žinomas atitinkamų prekių ir paslaugų kainas, teismas vertina, kad tokios išlaidos yra protingo dydžio. Ieškovė pagrindė didžiąją dalį išlaidų į bylą pateiktais įrodymais.

Ieškovė nurodė, kad maistui mokykloje išleidžia 3 Eur dienai, teismas pripažįsta pagrįstomis 49,50 Eur išlaidas maistui mokykloje. Teismas atkreipia dėmesį, kad iš anksto numatyti, kiek vaikas dienų sirgs per mėnesį, negalima, todėl išlaidas maistui mokykloje skaičiuoja visoms darbo dienoms per mėnesį.

Tačiau įvertinus tai, kad į vaiko poreikių tenkinimui skirtas išlaidas ieškovė įtraukė ir maistą (tame tarpe skanėstus, kaip nurodyta vaiko poreikių lentelėje), papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad įdeda iš namų ir į mokyklą užkandžių, papildomai skiriama 3 Eur per dieną maistui, teismas nepripažįsta būtinomis ieškovės lentelėje nurodytų 22 Eur išlaidų dienpinigiams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką su vaiku bendrauja antradieniais ir ketvirtadieniais su nakvyne, ir tuomet trečiadienį ir penktadienį ryte nuveža vaiką į mokyklą ir nurodė taip pat duodantis vaikui dienpinigių.

Patikslintame ieškinyje 2018 m. gegužės 22 d. ieškovė nurodė, kad vidutiniškai mokesčiai už komunalines paslaugas sudaro 175 Eur. Teismas mano, kad šias išlaidas taip pat reikia dalinti iš 5 asmenų, o ne iš 4,5 kaip nurodo ieškovė. Teismas daro išvadą, kad M. D. tenkanti išlaidų dalis yra 35 Eur. Tėvai privalo užtikrinti vaiko teisę į būstą, o tai pasireiškia išlaidomis, skirtomis būstui išlaikyti, todėl šios išlaidos laikytinos būtinomis vaiko būsto poreikiui patenkinti. Abu vaiko tėvai privalo užtikrinti šį vaiko poreikį dėdami maksimalias pastangas sudaryti vaikui kaip įmanoma geresnes gyvenimo sąlygas, todėl teismas pripažįsta pagrįstomis 35 Eur išlaidas per mėnesį už komunalinius mokesčius.

Išlaidų lentelėje nurodyta, kad 50,33 Eur išleidžiama už prailgintą grupę mokykloje. Teismas šias išlaidas atmeta kaip nepagrįstas. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 1-1675 patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės ugdymo įstaigų visos dienos mokyklos tvarkos aprašas ir pripažintas netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 1-360 „Dėl mokamos pailgintos dienos grupės paslaugos teikimo Vilniaus miesto savivaldybės ugdymo įstaigose tvarkos aprašo tvirtinimo“.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, kiekvienas vaikas turi teisę į laisvalaikį, bendravimo, saviraiškos pomėgius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kiekvienas vaikas turi teisę į papildomą ugdymą, kurį turi užtikrinti abu tėvai, skirdami lėšų vaiko papildomiems užsiėmimams, atsižvelgiant į tėvų galimybes ir turtinę padėtį.

Ieškovė nurodė, kad vaikui gydytojai dėl spartaus augimo rekomendavo lankyti baseiną. Posėdžio metu nurodė, kad vaikas baseiną lankys 9 mėnesius. Taip pat tikėtina, kad orkestro pamokos lankomos mokslo metais, todėl teismas laiko, kad vaiko baseinui ir orkestru skiriama išlaidų dalis turi būti skaičiuojama 9 mėnesiams, t. y. skiriama 48,75 Eur. ((40+25)x9)/12.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vaiko poreikiai neapsiriboja vien būtinųjų poreikių tenkinimu, pripažįsta pagrįstomis kirpėjo paslaugas po 3,33 Eur per mėnesį. Dėl ieškovės nurodytos 10 Eur per mėnesį sumos laisvalaikiui (teatrai, kino teatras, įvairių renginių ir parkų lankymas, kitų vaikų gimtadienių, švenčių dovanos), įvertinant pramogų, poilsio paslaugų kainas, teismas sprendžia, kad šios sumos yra protingo dydžio.

Ieškovė į vaiko poreikių lentelę įtraukia dukros mokymuisi progimnazijoje išlaidas (pratybos, vadovėliai, knygos, kuprinės ir kt. ) – 240 Eur per metus, t. y. 20 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į visuotinai žinomas kainas, teismas šias išlaidas pripažįsta pagrįstomis.

Ieškovė nurodo, kad taip pat vaikiškiems žurnaliukams, pieštukams ir kt. lavinimo priemonėms namuose išleidžia – 10 Eur. Teismas šias išlaidas vertina kaip pagrįstas. Ir atkreipia dėmesį, kad 10 Eur išlaidos žurnaliukams, knygelėms bei 10 laisvalaikiui, iš viso 20 Eur išlaidos bendrai vaiko laisvalaikiui laikytinos pakankamomis, kurių turėtų pakakti ir kitiems laisvalaikio praleidimo būdams, kelionėms, laisvalaikio inventoriui.

Ieškovė nurodo, kad rinkliavos mokykloje 120 Eur per metus. Tačiau ieškovė nepagrindė įrodymais, kad per mokslo metus dukros mokykloje rinkliavoms ieškovė išleido 120 Eur. Ieškovė nurodo, kad apie patiriamas išlaidas atsakovas žino, kadangi yra prisijungęs prie klasės tėvų elektroninės susirašinėjimo grupės, kur aptariamos visos klasės išlaidos, pvz. rinkliavos į klasės fondą (35 Eur rugsėjį (paskirtis – vaikų spintelėms klasėje įrengti, higienos prekėms, arbatai), spektaklis mokykloje (2,5 Eur spalį), žiemos išvyka su klase (16 Eur gruodį), klasės nuotraukos mokykloje (4,01 Eur kovą), Velykinė edukacinė programa mokykloje (3 Eur kovą), ekskursija į paukščių kaimą Ignalinoje (15 Eur gegužę), rinkliava auklėtojos 50-ies metų jubiliejui (suma dar svarstoma) ir pan. Net į išlaidas rinkliavoms mokykloje įtraukus nurodomą 35 Eur sumą rugsėjį, nors abejotina, kad kiekvienais metais iš naujo reikės įrenginėti mokiniams spinteles, suma sudaro 75,51 Eur per metus. Teismas mano nepagrįstą įtraukti 50 Eur sumą auklėtojos 50 metų jubiliejui, kadangi pati ieškovė nurodė, kad suma yra tikslinama, taip pat tai vienkartinė rinkliava, skirta būtent auklėtojos 50 metų jubiliejui. Taigi teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė reikalinga į vaiko poreikių lentelę įtraukti 75,60 Eur per metus rinkliavoms mokykloje, t. y. 6,30 Eur per mėnesį.

Ieškovė į vaiko poreikių lentelę įtraukė 3 Eur gyvybės draudimui. Teismas atkreipia dėmesį, kad šios išlaidos nepripažintinos iš esmės pasikeitusiomis. Šalys, 2014 metais susitardamos dėl išlaidų reikalingų vaikui išlaikyti, turėjo galimybę aptarti ir į jas įtraukti išlaidas vaiko draudimui. Todėl šios išlaidos teismo neskaičiuotinos prie iš esmės keičiančių vaiko poreikius.

Ieškovė į vaiko poreikių užtikrinimui skirtų lėšų lentelę įtraukia 30 Eur transporto išlaidas, skirtas vaiką nuvežti pas senelius, būrelius ir gydymo įstaigas. Teismas vertina šias išlaidas kaip nepagrįstas. Byloje nėra paneigta aplinkybė, kad vaiko seneliai patys nelanko anūkės. Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų, vaikas su seneliais iš motinos pusės bendravo visuomet, ir visuomet važiavo su jais net į keliones. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas taip pat turi užtikrinti vaiko bendravimą su seneliais iš tėvo pusės. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė su vaiku gyvena Antakalnyje Grybo gatvėje. Byloje taip pat pateikti kvitai, kad vaikas lankosi klinikoje Grybo klinikoje (t. II, b. l. 9), netoliese yra Antakalnio klinikos. Taigi neįrodyta, kad išlaidos per mėnesį nuvežti vaiką į būrelius ir gydymo įstaigas reikalinga skirti 30 Eur. Teismas sutinka, kad reikalinga skirti išlaidas vaikui transportui, tačiau šias išlaidas mažina iki 10 Eur per mėnesį išlaidas transportui.

Teismas pagrįstomis pripažįsta išlaidas odontologo paslaugoms –255 Eur per metus arba 21,25 Eur per mėnesį. Ieškovė jas pagrindė į bylą pateiktais įrodymais (t. II, b. l. 9, 46, 132). Teismas vertina kaip nepagrįstus šioje dalyje atsakovo ir jo atstovės argumentus šioje dalyje dėl nepasikeitusių vaiko higienos įpročių. Teismo vertinimu šalys negalėjo numatyti, išleidžiamos sumos vaiko nuolatinių dantų gydymui.

Ieškovė į išlaidų lentelę įtraukė žaislus ir kitą sporto ir laisvalaikio inventorių. Teismo vertinimu ieškovė neįrodė kiek išleidžia per mėnesį vaiko sporto ir laisvalaikio inventoriui. Teismo posėdžio metu ieškovė nepaneigė, kad laisvalaikio inventorių dukra gauna ir iš savo tėvo. Dalis ieškovės nurodomo inventoriaus yra ilgalaikio naudojimo. Pažymėtina ir tai, kad kaip įrodymus, pagrindžiančius jos teiginius, ieškovė pateikė iš elektroninių internetinių parduotuvių daiktų (dviračių, paspirtukų, pripučiamų čiužinių, aitvarų, rogučių ir kt.) pavyzdžius su jų kainomis. Teismas sprendžia, kad šie duomenys bylos nagrinėjimui nėra svarbūs, kadangi byloje nėra pateikta įrodymų, kad būtent šiuos daiktus ieškovė nepilnametei dukrai yra pirkusi, kad mokėjo už juos būtent tokią kainą ir pan. Teismas pažymi, kad šios išlaidos yra hipotetinio pobūdžio ir negali būti priteisiamos jei priimant teismo sprendimą nėra aiškus jų poreikis ir dydis. Be to atkreiptinas dėmesys, kad teismas pagrįstomis pripažino kiekvieną mėnesį po 10 Eur išlaidas vaiko laisvalaikiui r 10 Eur 5vairioms knygut4ms, žurnaliukams ir padarė išvadą, kad 20 Eur vaiko laisvalaikiui yra pakankama sumą, kuri turėtų apimti ir išlaidas laisvalaikio inventoriui.

Ieškovė nurodo itin daug vaikui reikalingų drabužių 1200 Eur per metus. Nors ieškovė nurodė, kad vaikas itin greitai išauga rūbus, avalynę, tačiau tokią sumą objektyviai pagrindžiančių įrodymų, jog per mėnesį reikėtų skaičiuoti po 100 Eur vaiko drabužiams, nepateikė. Teismo posėdžio metu pati ieškovė teigė, kad daug drabužių perka internetu iš svetainės „Mūsų mažyliai“, kur parduodami dėvėti vaikiški rūbai. Atsižvelgiant į tai, teismas 100 Eur per mėnesį darbužiams laiko neįrodytomis ir teismas jas mažina iki 70 Eur per mėnesį. Teismas atkreipia dėmesį, kad vaiko poreikiai turi būti racionalūs ir ekonomiški. Juos tenkinant turi būti atsižvelgiama į šalių galimybes. Nepagrįstas išlaidavimas, neūkiškumas nėra vertybė, ginama teismo.

Ieškovė taip pat nurodo, jog vaikui reikalingi maisto papildai ir vitaminai, vaistai už 200 Eur per metus. Teismas daro išvadą, kad 16,66,Eur suma gali būti skiriama vitaminams, maisto papildams bei vaistams, atsižvelgia į tai, kad vaikas, pasak šalių, dažnai serga.

Teismas nesutinka su ieškovės nurodomomis 300 Eur patiriamomis papildomomis išlaidomis per metus kalėdinėms dovanoms, gimtadienio, kitoms šventėms. Teismas atkreipia dėmesį, kad dovanos vaikui negali būti įskaičiuojamos į vaiko išlaikymą, nes teikiamos kiekvieno iš tėvų laisva valia. Taip pat kiekvienas iš tėvų pasirenka kaip su vaiku švęsti vaiko gimtadienį ar kitas šventes ir atitinkami jas finansuoja.

Ieškovė taip pat skaičiuoja 1000 Eur per metus vaiko kelionėms. Ieškovė teismo posėdžio metu ir papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad jų šeimai visada buvo įprasta keliauti. Vaikas keliaudavo nuo mažens. Teismas atkreipia dėmesį, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad vaikas keliauja kartu su seneliais (t. I, b. l. 109, 186). Taigi nėra paneigta aplinkybė, kad kelionės su seneliais yra organizuojamos senelių iniciatyva ir teikiama kaip dovana vaikui.

Be to, ši aplinkybė ieškovei buvo žinoma ir ši aplinkybė turėjo būti įvertinta sprendžiat dėl išlaikymo vaikui teikimo 2014 metais susitariant dėl išlaikymo vaikui dydžio. Kaip pati ieškovė nurodė, šeimai visada buvo įprasta keliauti. Be to, teismo vertinimu situacija kuomet kartu negyvenantis tėvas privalėtų skirti lėšų visoms kelionėms, į kurias vaikas vyksta su motina, neatitiktų protingumo kriterijų. Ieškovė pati pasirenka kur su vaiku atostogaus. Kelionės į užsienį siūlomos labai įvairiomis kainomis, todėl jas renkantis šalys turi atsižvelgti į kiekvienos jų galimybes, o reikalavimas įtraukti 1000 Eur į privalomas išlaidas vaiko kelionėms negali būti tenkinamas. Atsakovas atitinkamai turi teisę atostogauti kartu su vaiku ir tokiu atveju taip pat turėtų apmokėti kelionės išlaidas. Būtent toks pasidalinimas atitiktų tėvų lygiateisiškumo principą. Tai, kad atsakovas 2018 metais neatostogavo ir pasak ieškovės galimai faktiškai su vaiku neatostogaus, situacijos nekeičia. Teismo manymu prie vaiko atostogų atsakovas turėti prisidėti mokėdamas periodines išlaikymo išmokas. Teismas pripažino jau pagrįstomis ieškovės nurodomas išlaidas vaiko laisvalaikiui.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog išlaikymas vaikui priteisiamas tokio dydžio, koks jis reikalingas jo priteisimo metu. Ateityje atsirasiančios hipotetinės išlaidos negali būti priteisiamos jei priimant teismo sprendimą nėra aiškus jų poreikis ir dydis. Todėl teismas, spręsdamas dėl šalių vaiko išlaikymui reikalingų lėšų, neskaičiuoja ieškovės nurodytų lėšų daiktams, kurių vaikui galimai reikės iki jo pilnametystės (2 kompiuterių, televizoriaus, 4 mobilaus telefono aparatų, baldų) sumoje už 6680 Eur.

Teismas pripažįsta pagrįstomis ieškovės nurodytas 4 Eur dydžio išlaidas vaiko telefonui/GPS laikrodžio ryšio paslaugoms apmokėti.

Ieškovė nurodo, kad vaikui buvo pirktas stalas, biuro kėdė, juos irgi įtraukė į būsimų vaiko išlaidų dydį. Teismas pažymi, kad patyrusi realias išlaidas ieškovė turėjo teisę prašyti priteisti iš atsakovo kompensaciją vaiko kambariui įrengti. Tačiau tokio reikalavimo byloje nebuvo pareikšta ir jis nebuvo įrodinėjimas.

Teismas laiko įrodyta, kad vaiko poreikiai nuo 2014 m. spalio 16 d. išaugo ir šiai dienai vaikui išlaikyti reikalinga skirti 409 Eur suma.

Atsakovas, nesutikdamas su ieškinio reikalavimu priteisti iš jo didesnį išlaikymą, teismo posėdžio metu paaiškino, kad bendraudamas su dukra irgi patiria papildomų išlaidų. Teismo vertinimu, tai, kad atsakovas patiria tam tikrų išlaidų bendraudamas su vaiku, negali būti priežastis dėl ko ieškovė negalėtų padidinti vaikui priteisto išlaikymo dydį.

Pažymėtina, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų yra mokama 0,79 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, kuri šiuo metu sudaro 30,02 Eur. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, šalių teiktinas išlaikymas vaikui turi sudaryti 379 Eur.

Tėvų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra lygios, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą bei turimų išlaikytinių skaičių.

Ieškovė teismo prašo nustatyti, kad atsakovas didesne dalimi turi prisidėti prie vaiko poreikių, kadangi pasikeitė šalių turtinė padėtis lyginant su 2014 metais buvusia. Ieškovė ieškinio reikalavimus diferencijuoja pagal laikotarpius ir prašo priteisti skirtingą išlaikymą vaikui iš atsakovo atsižvelgiant į ieškovės nurodytus laikotarpius, kai ji bus vaiko priežiūros atostogose.

Teismas su tokiu reikalavimu nesutinka.

Pirmiausia, teismas pažymi, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, jog išlaikymas vaikui priteisiamas tokio dydžio, koks jis reikalingas jo priteisimo metu. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta kaip nepagrįstą ieškovės atstovės reikalavimą išlaikymą priteisti skirtingais laikotarpiais. Ir sprendžia dėl išlaikymo dydžio iš atsakovo priteisimo konkrečiu sprendimo priėmimo metu.

Ieškovė A. O. taip pat prašo padidinti vaikui teikiamo išlaikymo dydį tuo argumentu, kad pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismas pabrėžia, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis.

Ieškovė paaiškino, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. ji kas mėnesį iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. gaus 664,02 Eur vaiko priežiūros išmoka (neatskaičius mokesčių), 561,78 Eur.

Prie ieškinio yra pridėta A. O. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto nuomos sutartis. Iš kurios matyti, kad vadovaujantis nuomos sutarties 5.1 punktu pajamas iš buto nuomos sudaro 350 Eur mėnesinis nuomos mokestis, kuris mokamas 9 metų mėnesius ir 310 Eur nuomos mokestis, kuris mokamas 3 metų mėnesius, t. y. 4080 Eur per metus arba vidutiniškai po 340 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių (15 proc. nuo gautos sumos sumokama pateikiant metinę gyventojų pajamų deklaraciją). Taigi ieškovės pajamos sudaro 1004 Eur per mėnesį.

2014 m. spalio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo priėmimo metu A. O. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (šiuo metu išregistruota), jos darbo užmokestis teismo sprendimo priėmimo dienai iki mokesčių buvo 1117,52 Eur, t. y. 3858,56 Lt (46302,75 Lt /12). Nutraukiant darbo sutartį 2016 metais A. O. buvo išmokėta vienkartinė išmoka, - vienkartinis 3475,44 Eur darbo užmokesčio priedas (priedai Nr. 3 ir Nr. 4) ir 5 mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė kompensacija. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad tai buvo vienkartinės kompensacinės išmokos ir niekaip neįtakoja A. O. turtinės padėties nagrinėjamos civilinės bylos kontekste.

Remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu A. O. vardu yra registruota 6 nekilnojamojo turo objektai. Viso turto vidutinė rinkos vertė: remiantis VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašu yra 104 041,59 Eur. A. O. vardu yra prisiimti šie finansiniai įsipareigojimai, susiję su nekilnojamojo turto įsigijimu: prievolė Luminor Bank AB (anksčiau AB Nordea bank) pagal 2014 m. gruodžio 19 d. papildomą susitarimą Nr. BKP 14/12/694M prie 2008 m. birželio 25 d. būsto kreditavimo sutarties Nr. BK08/06/63GV, remiantis kuria AB Nordea bank suteikė 72 484,43 Eur dydžio kreditą. Kredito likutis: 65 765,91 Eur ir prievolė AB Danske Bank A/S pagal 2017 m. gegužės 15 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. SL-15-3421403 specialiosios dalies redakcijos Nr. 2, remiantis kuria AB Danske Bank A/S suteikė 24640,00 Eur dydžio kreditą. Teismas sutinka, kad iš A. O. valdomo turto vertės atėmus su turto įsigijimu susijusius įsipareigojimus, jos turto vertė yra 16 969,07 Eur (NT vertė 104 041,59 Eur – įsipareigojimai 87 072,52 Eur). 

Taigi ieškovės pajamos per mėnesį 1004 Eur per mėnesį, o valdomo turto vertė 16969,07 Eur. A. O. turi du nepilnamečius vaikus, - šalių dukrą M. D. ir 2017 m. rugpjūčio 20 d. gimusį sūnų R. M..

D. D. darbo užmokestis iki mokesčių sudaro 2105,27 Eur arba 1600 Eur į rankas. Vadovaujantis teismo išreikalautais VSDFV duomenimis metinės atsakovo pajamos už 2014 metus sudarė 54 595,28 LTL (15811,89 Eur per mėnesį).

Ieškovė teigia, kad D. D. papildomai gauna dienpinigius, kurie skirti jo asmeninių poreikių tenkinimui darbo metu. Vadovaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugpjūčio 10 d. pažyma atsakovui nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gegužės mėnesio, t. y. per 8 mėnesius, buvo išmokėta 587 Eur dienpinigių arba vidutiniškai po 73,38 Eur per mėnesį. Teismo vertinimu nepagrįsta atsakovo gautus dienpinigius įtraukti į jo gaunamas šiai dienai pajamas. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovo komandiruotės būtų nuolatinės, ir atsakovas gautų kiekvieną mėnesį iš jų pastovias pajamas.

Ieškovė teigia, kad vadovaujantis D. D. metinės pajamų deklaracijos už 2017 metus duomenimis jo metinės pajamos iš individualios veiklos sudarė 21 320 Eur. Nesutinka su atsakovo argumentu, kad jis 30 procentų nuo individualios veiklos pajamų skiria veiklos išlaidoms padengti, kadangi šios išlaidos yra tik teorinės ir grindžiamos Gyventojų pajamų įstatymo 18 straipsnio 12 dalyje numatyta lengvata, kuri leidžia sumažinti pajamų mokesčio bazę 30 procentų teorinėmis išlaidomis. Teismas vadovaujasi į bylą pateikta atsakovo atstovės pažyma (t. VI, b. l. 8)., kad D. D. būdamas vieninteliu MB „(duomenys neskelbtini)“ nariu. Darbinės veiklos laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 12 d. iki 2018 m. spalio 18 d. neišsiėmė pinigų savo reikmėms, kaip nario išmoka.

Byloje nustatyta, kad atsakovas asmeninės nuosavybės teise valdo 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau jame negyvena. Ieškovės atstovė teismo posėdžių metu teigė, kad atsakovas nuomoja minėtą butą ir gauna iš to pajamas. Byloje buvo apklaustas liudytojas A. D., kuris teismui davė parodymus, kad porą kartų per savaitę atsakovas jam leidžia pernakvoti minėtame bute. Atsiliepimuose atsakovas nurodė, kad buto nenuomoja, kadangi ketina pats gyventi jam nuosavybės teise prikalsiančiame bute. Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso tik vienas neįknojamasis turtas. Byloje nebuvo įrodyta, kad minėtą butą atsakovas nuomoja ir gauna iš nuomos papildomas pajamas.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo vaikui padidinimo ir remiasi aplinkybe ženklai pasikeitusia atsakovo turtine padėtimi, todėl būtent ieškovei teko pareiga įrodyti ženkliai pasikeitusią atsakovo turtinę padėtį.

Byloje nustatyta, kad D. D. asmeninės nuosavybės teise priklauso šis turtas: patalpa/butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 62 400 Eur. Motociklas Aprilia RST 1000, 2001 m. gamybos, vidutinė rinkos vertė 1500 Eur. Turtinės teisės įgytos lengvojo automobilio SAAB 9-3 išperkamosios nuomos sutartimi Nr. TV-161-00527-01 pasirašyta su AB Šiaulių bankas, išpirkta automobilio vertė 2018 m. kovo 15 d. yra 2880,37 Eur (6000 Eur – 3119,63 Eur. 66 780,37 Eur.

Prievolė Luminor Bank AB (anksčiau AB Nordea bank) pagal 2015 m. sausio 15 d. būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 15/01/046M, remiantis kuria AB Nordea bank suteikė 51 697 Eur dydžio kreditą. Kredito likutis: 47 101,71 Eur. Taigi D. D. valdomo turto vertė įvertinus su turto įsigijimu susijusius įsipareigojimus yra 19 678,66 Eur (turto vertė 66 780,37 Eur – įsipareigojimai 47 101,71 Eur).

Byloje buvo pateiktos atsakovo sudarytos dvi paskolos sutartys su A. D.: 2015 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartį 3000 Eur sumai ir 2016 m. vasario 15 d. paskolos sutartį 2900 Eur sumai. 2018 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio metu liudytojas A. D. nurodė, kad atsakovas jam yra skolingas 3400 Eur.

D. D. turi vieną išlaikytinį, - šalių dukrą M. D..

Ieškovė nurodė, kad kas mėnesį gauna po 30 Eur vaiko pinigų. Teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad vaiko pinigai ieškovės turtinės padėties pasikeitimo niekaip neįtakoja, kadangi šie pinigai yra valstybės parama vaikui, ir teismo jie buvo įvertinti skaičiuojant vaiko poreikiams per mėnesį patenkinti reikalingą sumą.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis pagerėjo, tačiau tokios finansinės padėties pagerėjimo negalima vertinti kaip ženklaus, įvertinus pasikeitusią šalies ekonominę padėtį ir infliaciją.

Tačiau pripažintina, kad šiuo metu, kai ieškovė yra vaiko priežiūros atostogos, jai tenka pareiga išlaikyti du nepilnamečius vaikus, atsakovo turtinė padėtis yra šiek tiek geresnė nei ieškovės, todėl jis galėtų daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo. Teismas taip pat įvertina tai, kad pagal 2014 m. spalio 16 d. teismo sprendimu nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką tėvas su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį, kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos ir nuvesdamas kitos dienos ryte į ugdymo įstaigą, t. y. su nakvyne.

Įvertinus tai, kad teismas pripažino pagrįstomis vaiko poreikiui tenkinti 409 Eur per mėnesį, atėmus 30 Eur valstybės skiriamą išmoką, daro išvadą, kad iš atsakovo D. D. dukters M. D. išlaikymui priteistina 209 Eur kas mėnesį mokama periodinė išmoka.

Teismų praktikoje pažymima, jog modifikuotos išlaikymo prievolės (nagrinėjamu atveju – padidinto išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas CK nereglamentuojamas. Pareiškus ieškinį CK 3.201 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, reikalinga įvertinti, kokio teisinio rezultato – išlaikymo sumažinimo ar padidinimo – juo siekiama. Aiškinant ir taikant CK 3.201 straipsnio nuostatas atsižvelgtina ne tik į konkrečias bylos aplinkybes, bet turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnis). Turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Atsižvelgiant į šioje byloje pareikštus reikalavimus, didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-2014). Remiantis nurodyta teismų praktika, teismas didesnį išlaikymą įsiskolinimą vaikui priteisia nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2017 m. spalio 9 d.).

Nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikytina ieškovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas vykdomas skubiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 23 Eur (209-144,81)x12x0,03) žyminio mokesčio.

Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurios sudaro 4000,02 Eur (t. V, b. l. 105-110, 112, 128,129; t. VI, b. l. 11,12). Ieškovė sprendimo priėmimo dienai prašė priteisti 532,72 Eur dydžio išlaikymą, teismas priteisė po 209 Eur, taigi buvo patenkinta 39,23 procentai iešinio reikalavimų, o 60,77 procentų reikalavimų buvo atmesta. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad iškovė turi teisę į 39,23 procentus jos patirtų išlaidų atlyginimo, o atsakovas atmestai reiklavimų daliai – 60,77 procentus.

 Ieškovė pateikė paskaičiavimas ir juos pagrindė įrodymais, kad patyrė 4000,02 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1569,20 Eur išlaidų atlyginimas.

Atsakovas pateikė įrodymus, kad patyrė 3100 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (t. V, 140, 141, 142; t. VI, b. l. 13, 14). Atsakovui D. D. priteistina iš ieškovės A. O. 60,77 procentų patirtų0 bylinėjimosi išlaidų dalis, t. y. 1883,87 Eur.

Byloje taip pat susidarė 22,22 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Remiantis aukščiau nurodytomis proporcijomis, 60,77 procentai šios sumos – 13,50 Eur priteisiama iš ieškovės A. O.. Iš atsakovo priteistina 8,71 Eur šių išlaidų.

 Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-39596/2014 patvirtintoje santuokos sudarymo apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių sutartyje nustatytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo D. D., a. k.  (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 209 Eur (du šimtus devynis eurus) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017 m. spalio 9 d.) iki vaiko pilnametystės, vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdant ieškovei A. O., a. k.  (duomenys neskelbtini) išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 23 Eur (dvidešimt tris eurus) žyminio mokesčio ir 8,71 (aštuonis eurus septyniasdešimt vieną euro centą) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 1562,20 (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt du eurus ir dvidešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 13,50 Eur (trylika eurų penkiasdešimt euro centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš A. O., a. k. (duomenys neskelbtini) 1883,87 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus ir aštuoniasdešimt septynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                  Agnė Stankevičienė