DOK-711
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01495-2022-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. kovo 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės,
susipažinusi su 2024 m. vasario 19 d. paduotu ieškovės UAB „Proit“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 16 d. nutarties peržiūrėjimo
,
n u s t a t ė :
Ieškovė UAB „Proit“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Valstybės duomenų agentūrai (buv. Lietuvos statistikos departamentui), kuriuo prašė: 1) panaikinti atsakovės 2022 m. spalio 25 d. rašte nurodytą sprendimą dėl 2021 m. lapkričio 9 d. Integruotos statistikos informacinės sistemos modernizavimo (III etapas) paslaugų viešojo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu, ir įpareigoti atsakovę tęsti sutarties vykdymą; 2) įpareigoti atsakovę pašalinti informaciją apie ieškovę, kaip apie nepatikimą tiekėją pagal Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 91 straipsnio 2 dalį; 3) priteisti iš atsakovės 308 869,44 Eur su PVM skolos ieškovei už pagal sutartį suteiktas paslaugas.
Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. lapkričio 16 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad sutarties galiojimo metu ieškovė neperdavė atsakovei nė vieno tinkamai (kokybiškai) atlikto darbo ar jo dalies. Sutarties galiojimo metu dauguma darbų nebuvo ne tik ištestuoti, tačiau nebuvo atliktas paskutinysis – bandomosios eksploatacijos etapas, kuris buvo privalomas pagal sutartį. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės atlikti darbai buvo tinkami, kokybiški ir baigti, jog jie gali būti naudojami pagal paskirtį. Taigi, nėra pagrindo atsakovei atsiskaityti su ieškove (apeliacinės instancijos teismo nutarties 111, 114 punktai). Atsakovė pagrįstai ir teisėtai nutraukė sutartį su ieškove dėl esminio sutarties pažeidimo, todėl teismas netenkino ir ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovę pašalinti informaciją apie ieškovę, kaip apie nepatikimą tiekėją (apeliacinės instancijos teismo nutarties 118 punktas).
Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Proit“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 16 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą, ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ieškovės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovės kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad atsakovė, neišmanydama informacinių technologijų techninių aspektų ir tokių projektų vykdymo specifikos, neįvykdė dalies jai pačiai tenkančių pareigų. Be kita ko, dėl šios priežasties susiklosčius projekto uždelsimui, visa atsakomybė negalėjo tekti vien ieškovei. Komunikuojant su atsakove ir viso teismo proceso metu ieškovė teigė, jog sutarties nutraukimo metu didžioji dalis darbų buvo jau padaryta ir galėjo būti naudojama pagal paskirtį, todėl sutartis galėjo bei turėjo būti išsaugota, o projektas – užbaigtas per numatytą 16 mėnesių terminą (skundo 3 punktas). Vykdant sutartį buvo būtinas Orbeon (formų generavimo sistema) atnaujinimas, kurį atsakovė turėjo užtikrinti, bet to nepadarė (skundo 6 punktas).
2. Byloje egzistavo akivaizdus specialiųjų žinių poreikis, o teismui, neturinčiam tokių žinių, tinkamai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą nepaskyrus ekspertizės nebuvo įmanoma apskritai (skundo 9, 12.1, 27-46 punktai). Ekspertizės nepaskyrimas lėmė Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą (skundo 12.2, 47-62 punktai). Nepaskyręs ekspertizės teismas neveikė pakankamai aktyviai (skundo 63-83 punktai).
3. Prieš įtraukiant subjektą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, subjektui turi būti suteikta galimybė įrodyti, kad sutarties trūkumai nesusiję su individualiu elgesiu. Jei trūkumai nėra dėl asmeninio elgesio ir nebuvo pagrindo reikalauti daugiau veiksmų trūkumams pašalinti, draudžiama tokį subjektą įtraukti į nepatikimų tiekėjų sąrašą pagal ES Direktyvą 2014/24 (skundo 12.4, 84-95 punktai).
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti ieškovei UAB „Proit“ (j. a. k. 302560374) 3618 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus aštuoniolika eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. vasario 19 d. Luminor banke mokėjimo nurodymu Nr. 5484.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gediminas Sagatys
Donatas Šernas
Egidija Tamošiūnienė