Civilinė byla Nr. e2-8037-1146/2024

                                   Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02311-2024-0

                 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.5; 2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 2.3.9.2.2; 3.4.1.6

                                                                                          (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 21 d.

Marijampolė

Marijampolė apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Aivaras Naujalis,

sekretoriaujant Jolitai Šilinskienei,

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Kristinai Ramanauskienei,

atsakovams P. R. ir A. A. bei jų atstovei advokatei Vilijai Kavaliauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams P. R. ir A. A. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, laikino tėvo valdžios apribojimo vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo vaikui priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: neterminuotai apriboti motinos valdžią A. A., jos nepilnamečio vaiko E. R., atžvilgiu; laikinai apriboti tėvo valdžią P. R., jo nepilnamečio vaiko E. R. atžvilgiu; nustatyti vaiko E. R. gyvenamąją vietą kartu su laikinuoju rūpintoju VšĮ (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos įsiteisėjimo; priteisti iš A. A., materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikiui E. R., periodinėmis išmokomis mokamomis po 100 eurų kas mėnesį, iki jos pilnametystės, nuo kreipimosi į teismą dienos šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, suteikiant uzufrukto teisę į išlaikymo lėšas vaiko rūpintojui, išimtinai vaiko interesams tenkinti; priteisti iš P. R., materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikiui E. R., periodinėmis išmokomis mokamomis po 200 eurų kas mėnesį, iki jos pilnametystės, nuo kreipimosi į teismą dienos šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, suteikiant uzufrukto teisę į išlaikymo lėšas vaiko rūpintojui, išimtinai vaiko interesams tenkinti.

Ieškinyje nurodė, kad atsakovai A. A. ir P. R. turi nepilnametį vaiką E. R., gimusią (duomenys neskelbtini) A. A. šeimoje auga dar trys nepilnamečiai vaikai. P. R. turi dar du išlaikomus nepilnamečius vaikus. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui A. A. ir P. R., turintys nepilnametį vaiką E. R., žinomi nuo 2020 m., dėl pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų: 2023 m. spalio 25 d. nepilnametė E. R. išreiškė pageidavimą būti paimta iš vaiko atstovų pagal įstatymą – motinos ir tėvo, ir norėjo būti apgyvendinta pas globėją. Pasak nepilnametės, jos elgesys yra agresyvus, ją nervuoja visi šeimos nariai, su kuriais ji pradeda konfliktuoti ir smurtauti prieš juos; 2023 m. spalio 23 d. mergaitei buvo pykčio priepuolis – ji mėtė ir daužė daiktus, teigė, jog nusižudys, nes nenori gyventi; 2023 m. spalio 22 d. mergaitei buvo pykčio priepuolis – ji mėtė ir daužė daiktus, teigė, jog nusižudys, nes nenori gyventi. Įstatymų nustatyta tvarka atlikus veiksmus, nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai; 2023 m. spalio 20 d. gautas pranešimas iš ugdymo įstaigos, kad E. R. praleidžia pamokas be pateisinamos priežasties dėl netinkamo mergaitės elgesio. 2023 m. rugsėjo 22 d. gautas pranešimas iš ugdymo įstaigos, kad motina nepasirūpino E. R. paskirtų vaistų išrašymu ir dukros gydymu – dėl to nutrūko paskirtas gydymas. 2023 m. rugsėjo 15 d. krizių centras pranešė, kad motina nesugeba atlikti savo, kaip motinos, pareigų; 2023 m. rugsėjo 2 d. motina su vaikais gyveno krizių centre. Ji išvyko į Kauno klinikas gimdyti, tačiau namuose vaikams buvo nesaugi aplinka, o krizių centre vaikus prižiūrinčio asmens nebuvo; 2023 m. rugpjūčio 31 d. skyriuje gautas Kazlų Rūdos pedagoginės psichologinės tarnybos raštas, kuriame pateikta informacija apie A. A., auginančios E. R., šeimos situaciją. Prašoma pakartotinai spręsti klausimą dėl saugios aplinkos vaikui užtikrinimo. E. R. turėjo suicidinių minčių, užsiėmė savižala, o motina lydėjo mergaitę į Kauno klinikas; 2023 m. rugpjūčio 24 d. patėvis galimai naudojo fizinį smurtą prieš E. R. brolį, o mergaitė su motina neturėjo kur gyventi; 2023 m. rugpjūčio 3 d. gautas pranešimas apie A. A. šeimą, kuriame prašoma įvertinti, ar mažamečiams vaikams yra saugi aplinka ir ar tėvai užtikrina geriausius vaikų interesus; 2023 m. gegužės 30 d. E. R. pabėgo iš pamokų ir nuvyko į Kauno „Pastogę“. Mergaitė atsisakė grįžti į namus, nes, jos teigimu, nesutaria su mama ir patėviu. Mergaitė taip pat teigė, kad mama prieš ją smurtavo; 2023 m. kovo 15 d. E. R. buvo negražiai išvadinta mamos sugyventinio ir patyrė patyčias ugdymo įstaigoje. Dėl šios priežasties ji save žalojosi; 2023 m. vasario 8 d. ugdymo įstaiga informavo, kad E. R. ketina pabėgti iš namų, tačiau ugdymo įstaigoje vaikui buvo suteikta pagalba; 2023 m. sausio 16 d. paauglė negrįžo į namus, nes mama, dėl netinkamo elgesio, paėmė jos telefoną. Vakare paauglė buvo pristatyta mamai; 2020 m. gruodžio 14 d. nepilnametės tėvai tarpusavyje konfliktavo, o motina planavo pradėti skyrybų procesą. 2023 m. vasario 13 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu VšĮ Kazlų Rūdos socialinės paramos centro socialinė darbuotoja, dirbanti su šeima, nurodė, kad dirbant su A. A. šeima dėl susidariusios situacijos šeimoje (pasikartojančių bandymų pabėgti) pravedami motyvaciniai pokalbiai su E. R. ir aiškinamasi pabėgimo priežastys. Pasak socialinės darbuotojos, lankymosi metu namuose visuomet būdavo tvarkinga ir švaru, pagaminto maisto taip pat būdavo. Pastebėta, kad A. A. dukra nenori laikytis namuose esamų taisyklių ir pareigų, mergina nelinkusi reaguoti nei į motinos, nei į motinos sugyventinio pastabas. Socialinės darbuotojos turimomis žiniomis, E. R. lankė individualias psichologo konsultacijas ugdymo įstaigoje, taip pat gaudavo ir socialinio pedagogo teikiamas paslaugas. Motinai rekomenduota dėl kylančių tarpusavio nesutarimų lankyti psichologo konsultacijas, E. R. toliau rekomenduota lankyti psichologo konsultacijas. 2023 m. balandžio 18 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu VšĮ Kazlų Rūdos socialinės paramos centro socialinė darbuotoja, dirbanti su šeima, nurodė, kad apie E. R. netinkamą elgesį ir asmens higienos svarbą yra pravedami motyvaciniai pokalbiai. Su motina kalbėta apie dukters patiriamas patyčias ugdymo įstaigoje, taip pat apie pareigų pasiskirstymą namuose. Motinai ir patėviui buvo rekomenduota, tarpininkaujant socialiniam darbuotojui, susidaryti taisykles ir pareigas, tačiau jie atsisakė. Socialinė darbuotoja nurodė, kad šeimos nariai noriai bendradarbiavo ir bendravo su socialiniu darbuotoju, o lankantis namuose būdavo švaru ir tvarkinga. 2023 m. rugpjūčio 24 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu A. A. nurodė, kad jos santykiai su sugyventiniu pablogėjo. Motinos teigimu, vyras skriaudė vaikus. Motina taip pat pripažino, kad sugyventinis jai nepadeda rūpintis vaikais, tai padaryti padėdavo E. R.. Motina atviravo, kad jai sunku valdyti vaikus, jie nereaguoja į sakomas pastabas. Dukrą E. R. taip pat išvadina necenzūriniais žodžiais. Posėdžio metu socialinė darbuotoja informavo, kad situacija šeimoje yra pablogėjusi, šeimoje vyksta tarpusavio nesutarimai. Socialinės darbuotojos teigimu, A. A. ir vaikų atžvilgiu naudojamas psichologinis smurtas. A. A. teigė, kad bijo E. R. agresyvaus elgesio, konfliktinėse situacijose nesugeba užtikrinti nei savo, nei kitų 4 vaikų saugumo, kuomet ji būna viena su vaikais. Pasak motinos, dėl E. R. suicidinių minčių, savęs žalojimosi, vis dažniau kylančių konfliktiniu situacijų, kurių metu E. R. bando kelti ranką, šeimoje jaučiama didelė įtampa. A. A. yra nurodžiusi, kad kalbėjosi su dukra dėl jos situacijos ir abi nusprendė, kad E. R. būtų geriau gyventi ne su savo šeima, o su globėjais. Pastebėta, kad A. A. trūksta įgūdžių, motyvacijos tvarkytis buityje, atsakingai rūpintis vaikais, tinkamai spręsti konfliktines situacijas su E. R.. Skyriaus specialistams bendraujant su nepilnamete E. R., ši papasakojo, kad ji nenori gyventi su motina, nes jos tarpusavyje konfliktuoja ir ji nesusivaldžiusi pradeda smurtauti prieš motiną ir kitus asmenis. Nepilnametė sakė, kad ją labai nervuoja jos jaunesnės sesės ir brolis, ji nuo jų pavargo. Pasak pilnametės, ji nenori toliau su motina gyventi VšĮ Kazlų Rūdos pirminės sveikatos priežiūros centro, socialinių paslaugų įstaigos padalinyje, nes ji čia jaučiasi blogai, viskas ją čia nervuoja. Taip pat, ji nenori grįžti gyventi į motinos sugyventinio namus, nes ten ji neturi savo erdvės, negali niekur pabūti viena. Mergina sakė, kad ji nori gyventi pas globėjus, nes nori pailsėti nuo motinos ir kitų šeimos narių. E. R. sakė, kad jos su motina apie šią situacija ilgai klabėjosi ir kartu nusprendė, jog jai pas globėjus gyventi bus geriau, nes ji šiuo metu nekontroliuoja savo emocijų, elgesio ir bijo, jog gali per ištikusius pykčio priepuolius sužeisti motiną at kitus šeimos narius. 2023 m. spalio 30 d. buvo atliktas nepilnamečio vaiko E. R. situacijos vertinimas, kurio metu buvo nustatyti rizikos veiksniai, kurie nustatyti abiem vaiko įstatyminiams atstovams – motinai ir tėvui: vaiko elgesys kelia realų pavojų jo fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti reikšmingą žalą jo sveikatai ir (ar) realų pavojų aplinkiniams, o vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima jokių veiksmų, nemato ir (ar) neįvertina tokio pavojaus ar žalos; autodestruktyvus vaiko elgesys (savižala, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas ir kt.), kurio jo atstovai pagal įstatymą negali suvaldyti; vaikas išreiškia pageidavimą būti paimtas iš vaiko atstovų pagal įstatymą. Vaiko situacijos vertinimo metu, nustačius aukščiau paminėtus rizikos veiksnius, nepilnametei E. R. buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis, priimtas sprendimas, kad teikta pagalba laukiamų, teigiamų pokyčių nedavė. Pagrindinę šeimos problemą – negebėjimą tinkamai atlikti tėvų pareigų, išlaikyti artimą tarpusavio ryšį su vaiku (E. R.), šeima pripažįsta, bet jos nesprendžia. Atsainaus požiūrio į vaiko auginimą, auklėjimą šeima nekeičia, to pasekoje jokie teigiami pokyčiai šeimoje nevyksta. Šeimos funkcionavimas yra sutrikęs, dėl motinos riboto tėvystės pareigų supratimo, žemos vidinės motyvacijos, atsakomybės vengimo. Šeimoje situacija blogėja, rezultatai nėra tvarūs. Šeimos nariams stinga vidinės motyvacijos imtis konkrečių veiksmų sprendžiant šeimos problemas. Atsakovė A. A. vengia atlikti savo pareigą auklėti vaiką, juo nesirūpina, atsakovė nesupranta vaiko interesų ir nesistengia įgyvendinti savo vaiko teisės gyventi šeimoje. Duomenų, kad atsakovė nevykdo tėvų valdžios dėl objektyvių priežasčių Skyrius neturi. Atvirkščiai konstatuotina, kad atsakovė neįgyvendina tėvų valdžios dėl jos pačios kaltės, dėl aplaidumo, abejingumo savo pareigoms, nenoro keistis. Pažymėtina, kad tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms jau laikytinas kaltais jos veiksmais. Atsakovė A. A. nevykdo tėvų valdžios, vaiko neauklėja, neprižiūri, nesirūpina, nesudaro palankių sąlygų vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis, nededa pastangų susigrąžinti vaiką į šeimą, atsakovė nėra pajėgi užtikrinti savo vaiko interesų. Atsakovo P. R. nepilnamečiui vaikui laikinoji rūpyba nustatyta dėl tėvo netinkamo gyvenimo būdo, netinkamų gyvenimo sąlygų, kurios neatitinka geriausių vaiko interesų. Atsakovas P. R. nebuvo pajėgus vaikui E. R. užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas, tėvas iš dalies vykdė pagalbos plane numatytas pagalbos priemones. Šiuo metu atsakovas bendrauja su dukra, palaiko artimą ryšį su ja, laukia kol jam bus suteiktas socialinis būstas, yra užsiregistravęs užimtumo tarnyboje. Atsakovas taip pat kreipėsi į Skyrių, nes dukrą E. R. nori auginti pats. Atsižvelgiant į situaciją P. R. šeimoje, į tai, kad atsakovo elgesyje stebimi teigiami pokyčiai, nors šiuo metu jie yra nepakankami, kad E. R. galėtų grįžti gyventi į tėvo šeimą, Skyriaus nuomone, yra galimybė E. R. grįžti gyventi į tėvo šeimą.

Atsakovai atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Nepilnametės E. R. motina A. A. nurodė, kad šiuo metu jos nepilnametei dukrai nėra galimybių grįžti į šeimą, kad jų tarpusavio ryšys yra sudėtingas ir motina neprieštarauja, kad ateityje nepilnametė dukra gyventų su savo biologiniu tėvu P. R.. Atsakovė A. A. sutinka su ieškinyje reikalaujamu 100 Eur išlaikymo dydžiu, nepilnametei dukrai E. R.. Nepilnametės E. R. tėvas P. R. nurodė, jog jis neprieštaraujantis, kad nepilnametės dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su laikinuoju rūpintoju VšĮ (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas teigia dėsiantis visas pastangas susigrąžinti dukrą į šeimą. Atsakovas teigia šiuo metu išsinuomojęs dviejų atskirų kambarių butą, tinkamą jiems gyventi su nepilnamete dukra ir šiuo metu intensyviai ieškantis nuolatinio darbo. Atsakovas nesutinka su ieškinyje reikalaujamu 200 Eur išlaikymo dydžiu nepilnametei dukrai E. R. ir sutinka su 100 Eur išlaikymo dydžiu periodinėmis išmokomis.

Teismo posėdžio metu ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Kristina Ramanauskienė nurodė, kad reikalavimus palaiko. Dėl E. R. registruota 15 teisės pažeidimų. Paskutinio pažeidimo metu mergaitė išreiškė norą, kad būtų paimta iš tėvų ir apgyvendinta pas laikiną globėją. Buvo nutarta taikyti motinai ir dukrai laikiną priežiūrą. Motinai trūksta motyvacijos, ir situacija nesikeičia. Mergaitė laikinai apgyvendinta (duomenys neskelbtini). Esminių pokyčių šeimos situacijoje nėra. Motina neturi motyvacijos, kad dukra grįžtų į šeimą. Motina nededa pastangų susigrąžinti vaiką į šeimą. Pagalbos priemonės jau išnaudotos. Tikslinga motinai neterminuotai apriboti tėvų valdžią. Tėvas šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), nuomojasi butą. Jis neturėjo tinkamų gyvenimo sąlygų ir negalėjo jų užtikrinti. Tėvas su dukra bendrauja telefonu ir vaizdo skambučiais. Jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau jo pajamos nėra pakankamos dviem žmonėms išlaikyti. Stebimi minimalūs teigiami pokyčiai. Todėl tikslinga tėvo atžvilgiu laikinai apriboti tėvų valdžią. Iki nuolatinės rūpybos nustatymo vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su laikinuoju rūpintoju. Trečiasis asmuo pateikė vaiko poreikių lentelę, kurioje vidutiniškai išleidžiama 470 Eur. Atsakovei sumažėjęs darbingumas dėl ligos (35 proc.). Atsakovo darbingumas nėra sumažėjęs. Nėra duomenų, kad dėl sveikatos jis negalėtų gauti pakankamai pajamų, dirbti ir užsidirbti. Prašoma priteisti iš atsakovės 100 Eur, o iš atsakovo – 200 Eur išlaikymą. Motinos valdžios ribojimo pagrindas nėra liga – pas ją auga trys nepilnamečiai vaikai, tačiau jai trūksta motinystės įgūdžių, ji nesugeba atliepti mergaitės poreikių. Mergaitė nelankė mokyklos, mama nesugebėjo užtikrinti jos poreikių ir sveikatos priežiūros (mergaitė nevartojo tinkamų medikamentų). Mergaitė gauna vaiko išmokas (96 Eur per mėnesį). Globos išmoka vaikui skiriama – 357 Eur, tikslinis priedas globėjui šiuo metu nėra mokamas.

Atsakovės A. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė su reikalavimais sutinka. Sutinka su neterminuotu motinos valdžios apribojimu ir reikalavimu nustatyti vaiko gyvenamąją vietą iki sprendimo dėl nuolatinės rūpybos su (duomenys neskelbtini). Sutinka su reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo dukrai. Santykiai su dukra palaikomi telefonu. Dukra nesuvaldo emocijų. Ji nenori dukros susigrąžinti į šeimą, nes augina dar tris mažus vaikus. Dukra erzina ir skriaudžia jos 8 metų berniuką, kuris dabar nusiraminęs, kai E. gyvena atskirai. A. neturi pakankamų gebėjimų susitvarkyti su dukra, nors bandė įgyti įgūdžių. Ji daug kalbėjo su dukra, lankėsi pas psichologą ir psichiatrą, tačiau mergaitė nesupranta, kad ji nori jai gero. Medikamentai, kuriuos mergaitė vartojo, jai nepadėjo. Dukros elgesio problemų priežastis, jos nuomone, – tėvai, kurie išlepino mergaitę, skyrybos ir dar vienos dukros gimimas. Ji nežino, ar dukrai diagnozuotas psichikos sutrikimas. A. turi keturis vaikus, iš kurių trys auga namuose. Jos pajamos sudaro apie 400 Eur už vaikus, 300 Eur neįgalumo išmoka ir 200 Eur už lengvą vieno vaiko protinį atsilikimą. 

Atsakovas P. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su ieškiniu iš dalies. E. R. yra jo dukra, tačiau ji su juo negyvena, nes jis neturi galimybių ja tinkamai pasirūpinti. Jis nevairuoja, šiuo metu laikinai nuomojasi dviejų kambarių butą, kuriame yra patogumai, tačiau dėl dukros būdo ir charakterio, taip pat jos gydymo (medikamentų vartojimo), jis neturi galimybių ją vežioti pas gydytojus. Dukra gyvena pas laikinus globėjus. Jis ją aplanko kartą per mėnesį. Dukra yra paauglė, turėjusi savižalos epizodų, jos emocijos nestabilios. Jis pats gydosi inkstų ligą, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna nedarbo išmoką. Jis pripažįsta, kad jam būtų sudėtinga tinkamai pasirūpinti dukra, nes neturi žinių, kaip prie jos prieiti. Žino, kad dukra turi nervų sistemos problemų, vartoja stiprius vaistus nuo agresijos. Šiuo metu jis negali jos auginti, nes neturi galimybių vežioti pas gydytojus ir yra bedarbis. Po Naujųjų metų planuoja rimčiau ieškotis darbo. Jis ketina įsidarbinti paminklų įmonėje kaip staklininkas-poliruotojas. Darbdavys pažadėjo minimalų darbo užmokestį ir gyvenamąją vietą pirmame namo aukšte (duomenys neskelbtini). Jis mano, kad ten galėtų gyventi kartu su dukra, nes mokykla yra vos už 8 kilometrų. Šiuo metu jis nedirba ir gauna 360 Eur nedarbo išmoką. Jis turi dar vieną sūnų, kuriam moka 100–150 Eur išlaikymo pagal galimybes (sutarta 200 Eur). E. išlaikymo nemoka, nes neturi iš ko. Dukra nori gyventi su juo. Nuo kovo mėnesio jis nesusirado darbo.. Dukrą lanko kartą per mėnesį, kasdien su ja bendrauja nuotoliniu būdu. Gyvena (duomenys neskelbtini).

Atsakovų atstovė Vilija Kavaliauskienė teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl A. daug problemų kyla dėl to, kad dukra netoleruoja naujo A. sutuoktinio ir naujai gimusių vaikų šeimoje. A. su ieškiniu sutiko visiškai. R. yra registruotas Užimtumo tarnyboje, palaiko nuolatinius ryšius su dukra, todėl nėra pagrindo neterminuotai apriboti jo tėvų valdžios. Jis neturi žalingų įpročių, todėl ateityje galėtų auginti dukrą. Jis turi planų, kurie yra įgyvendinami. Dėl išlaikymo reikia spręsti sprendimo priėmimo dieną. Šiuo metu jis registruotas Užimtumo tarnyboje ir gauna nedarbo išmoką. Turi dar vieną išlaikytinį. Atsakovas R. taip pat turi sveikatos problemų. Abiejų tėvų situacija panaši, todėl iš jų abiejų turėtų būti priteista po 100 Eur vaikui išlaikyti. Vaikas gauna valstybės išmoką.

Ieškinys tenkintinas.

Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

Byloje pateiktas gimimo įrašas patvirtina, kad E. R., gimusi (duomenys neskelbtini) yra A. A. ir P. R., dukra. Nuo 2020 m. gruodžio 14 d. iki 2023 m. spalio 25 d. gauti 15 pranešimų dėl galimų atsakovų sukeltų vaiko teisių pažeidimų. 2023 m. spalio 25 d. skyriaus specialistams bendraujant su nepilnamete, ši sakė, kad ji nenori gyventi su motina, nes jos tarpusavyje konfliktuoja ir ji nesusivaldžiusi pradeda smurtauti prieš motiną ir kitus asmenis. Nepilnametė sakė, kad ją labai nervuoja jos jaunesnės sesės ir brolis, ji nuo jų pavargo. Pasak nepilnametės, ji nenori toliau su motina gyventi VšĮ (duomenys neskelbtini), nes ji čia jaučiasi blogai, viskas ją čia nervuoja. Taip pat ji nenori grįžti gyventi į motinos sugyventinio namus, nes ten ji neturi savo erdvės, negali niekur pabūti viena. Mergina sakė, kad ji nori gyventi pas globėjus, nes nori pailsėti nuo motinos ir kitų šeimos narių. 2023 m. spalio 25 d. Skyriaus specialistams nepilnametė E. R. išreiškė pageidavimą būti paimta iš vaiko atstovų pagal įstatymą – motinos ir tėvo, ir norėjo būti apgyvendinta pas globėją. Pasak nepilnametės, jos elgesys yra agresyvus, ją nervuoja visi šeimos nariai, su kuriais ji pradeda konfliktuoti, smurtauti prieš juos. 2023 m. spalio 25 d. E. R. laikinai apgyvendinta VšĮ (duomenys neskelbtini), dėl to, kad vaiko laikinosios priežiūros taikymo metu, vaiko tėvai nedėjo pastangų, nekeitė savo elgesio ir toliau išliko šeimoje realus pavojus vaiko fiziniam ar psichologiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsti jo gyvybei. 2023 m. spalio 27 d. Kazlų Rūdos pedagoginės psichologinės tarnybos motyvuotame siūlyme nurodyta, kad visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichologiniam saugumui, sveikatai ir gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, pokyčiai šeimoje yra minimalūs ir šeima priima pagalbą tik iš dalies. 2023 m. spalio 30 d. buvo atliktas nepilnamečio vaiko E. R. situacijos vertinimas, kurio metu buvo nustatyti rizikos veiksniai, kurie nustatyti abiem vaiko įstatyminiams atstovams – motinai ir tėvui: vaiko elgesys kelia realų pavojų jo fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti reikšmingą žalą jo sveikatai ir (ar) realų pavojų aplinkiniams, o vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima jokių veiksmų, nemato ir (ar) neįvertina tokio pavojaus ar žalos; autodestruktyvus vaiko elgesys (savižala, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas ir kt.), kurio jo atstovai pagal įstatymą negali suvaldyti; vaikas išreiškia pageidavimą būti paimtas iš vaiko atstovų pagal įstatymą. 2023 m. lapkričio 13 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-9578-570/2023 nutarta leisti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui paimti vaiką E. R., laikinai gyvenančią (duomenys neskelbtini), iš vaiko tėvų P. R. ir motinos A. A.. Kazlų Rūdos savivaldybės mero 2023 m. lapkričio 28 d. potvarkiu Nr. MV-235 E. R. nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintoju paskiriant I. L. šeimyną. Kazlų Rūdos savivaldybės mero 2024 m. sausio 3 d. potvarkiu Nr. MV-2 pakeistas E. R. laikinasis rūpintojas, kuriuo paskirta Kazlų Rūdos pedagoginė psichologinė tarnybą, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta pas budintį globėją (duomenys neskelbtini). Kazlų Rūdos savivaldybės mero 2024 m. birželio 28 d. potvarkiu Nr. MV-151 pakeistas E. R. laikinasis rūpintojas, kuriuo paskirti VšĮ (duomenys neskelbtini). 

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Tėvų valdžios esmę įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. 

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Domėtis vaiku neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008).

Ieškovas ieškinyje prašo neterminuotai apriboti A. A. motinos valdžią dukros E. R. atžvilgiu.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus teisinius kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad atsakovės A. A. elgesys atitinka dvi tėvų valdžiai apriboti būtinas sąlygas, t. y. motina vengia atlikti savo pareigą auklėti dukrą ir nesirūpina dukra (CK 3.180 straipsnio 1 dalis), o atsakovės kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. atsakovė neįgyvendina tėvų valdžios dėl jos pačios kaltės, dėl aplaidumo, abejingumo savo pareigoms, nenoro keistis.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog atsakovė A. A. negali užtikrinti gyvenimo sąlygų, būtinų nepilnamečio vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi ir byloje nėra duomenų, kurie leistų teismui daryti išvadą, kad situacija atsakovės A. A. šeimoje artimiausiu metu gali iš esmės pasikeisti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė nevykdo motinos valdžios dėl objektyvių priežasčių, atsakovė neįgyvendina motinos valdžios dėl jos pačios kaltės, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms, nenoro keistis. Pažymėtina, kad tėvų pareigų nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms jau laikytinas kaltais jų veiksmais. Atsakovė pagrindinę šeimos problemą – negebėjimą tinkamai atlikti motinos pareigų, išlaikyti artimą tarpusavio ryšį su dukra E. R., šeima pripažįsta, bet jos nesprendžia. Atsainaus požiūrio į vaiko auginimą, auklėjimą atsakovė nekeičia, dėl ko teigiami pokyčiai šeimoje nevyksta. Atsakovė A. A. nevykdo tėvų valdžios, vaiko neauklėja, neprižiūri, nesirūpina, nesudaro palankių sąlygų vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis, nededa pastangų susigrąžinti vaiką į šeimą, atsakovė nėra pajėgi užtikrinti savo vaiko interesų.

Esant nustatytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą neterminuotai apriboti atsakovės A. A. motinos valdžią nepilnamečiui vaikui E. R..

Teismas pažymi, kad neterminuotas motinos valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovei A. A. ateityje kreiptis į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo buitinių sąlygų ir elgesio su vaiku pasikeitimą bei galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo bei ugdymo procese. Teismas išaiškina, kad apribojus motinos valdžią, jai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Ieškovas ieškinyje prašo laikinai apriboti P. R. tėvo valdžią dukros E. R. atžvilgiu.

Minėta, jog laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Tokiu atveju turi būti vertinamas tėvų elgesys, siekiant pakeisti situaciją, kad vaikas galėtų būti grąžinamas į šeimą, objektyvios aplinkybės, kurios galbūt sutrukdė tėvams iki galo išspręsti esamas problemas ir kt. Nagrinėjamu atveju atsakovo P. R. nepilnamečiui vaikiui laikinoji rūpyba nustatyta dėl netinkamų gyvenimo sąlygų, kurios neatitinka geriausių vaiko interesų. Teismas, įvertinęs byloje gautus duomenis, konstatuoja, kad šiuo metu nepilnametis vaikas E. R. negali grįžti gyventi į atsakovo šeimą. Tačiau paskutiniu  metu fiksuotas teigiamas tėvo požiūris į situaciją, t. y. tėvas iš dalies vykdė pagalbos plane numatytas pagalbos priemones. Šiuo metu atsakovas bendrauja su dukra, palaiko artimą ryšį su ja, laukia kol jam bus suteiktas socialinis būstas, yra užsiregistravęs užimtumo tarnyboje. Atsakovas taip pat kreipėsi į Skyrių, nes dukrą E. R. nori auginti pats. Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas P. R. šiuo metu nėra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo ir auginimo, tėvas su dukra turi kontaktą. Teismui įvertinus byloje surinktą medžiagą darytina išvada, kad atsakovas P. R. deda pastangas, siekdamas pakeisti susiklosčiusią situaciją, jis domisi vaiko gyvenimu, yra požymių, jog jo elgesys yra nukreiptas į ilgalaikius teigiamus pokyčius ir į galutinį tokių pokyčių tikslą – susigrąžinti vaiką į šeimą. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad yra pagrindas manyti, jog ateityje situacija atsakovo P. R. šeimoje gali pagerėti ir E. R. galėtų grįžti į atsakovo šeimą. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovo reikalavimas tenkintinas, atsakovo P. R. tėvo valdžia jo nepilnametės dukros E. R. atžvilgiu apribotina laikinai.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 406 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. 

Atsižvelgus į tai, kad atsakovų P. R. ir A. A. vaikui E. R. yra nustatyta laikinoji globa ir jos laikinuoju globėju paskirti VšĮ (duomenys neskelbtini), laikinai apribojus atsakovo P. R. tėvo valdžią nepilnametės dukros E. R. atžvilgiu ir neterminuotai apribojus atsakovės A. A. motinos valdžią nepilnametės dukros E. R. atžvilgiu, atsakovų nepilnametės dukros E. R. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl jo nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina pas laikinąjį globėją – VšĮ (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 406 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Apribojus tėvų valdžią, tėvams išlieka pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.195 straipsnis). Kadangi apribojus tėvų valdžią atsakovams P. R. ir A. A. išlieka pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką, išlaikymas iš atsakovų privalo būti priteistas.

Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir panašiai), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-491/2013).

Iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, kad pagal nepilnametės laikinosios globėjos pateiktas išlaidas E. R. poreikiams tenkinti per mėnesį vidutiniškai išleidžiama 473 Eur.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis Nr. e3K-3-70-969-2018).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis Nr. 3K-7-231-969/2016).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

 Atsakovo atstovė atsiliepime nurodė, kad atsakovas sutinka teikti 100 Eur išlaikymą nepilnametei dukrai, kadangi jo finansinė padėtis yra sudėtinga, jo pajamas per mėnesį sudaro 396 Eur gaunama socialinė išmoka, iš kurios atsakovas 100 Eur skiria būsto nuomai.

Atsakovės atstovė nurodė, kad atsakovė A. A. sutinka, su iš atsakovės prašoma priteisti išlaikymo suma, t. y. 100 Eur.

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-294/2010), tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą.

Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius: subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; pvz., žr. 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 14 punktas).

Iš teismo išreikalautų nekilnojamojo ir kilnojamojo registro duomenų matyti, kad atsakovas jo vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi. Iš ieškovo pateiktų Sodros duomenų bazės išrašo matyti, kad atsakovas gauna nedarbo išmoką, kurią sudaro 396,59 Eur. Atsakovas nurodė, jog būsto nuomai jis per mėnesį išleidžia 100 Eur. Atsakovas nurodė, kad išlaikymą teikia dar vienam savo nepilnamečiui vaikui. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1231-802/2022, iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikui po 200 Eur per mėn. P. R. yra darbingo amžiaus, atsakovui darbingumas nėra sumažėjęs, jis yra užsiregistravęs užimtumo tarnyboje ir, kaip nurodo pats, šiuo metu aktyviai ieško darbo ir tikėtina po šios bylos išnagrinėjimo įsidarbins. Įvertinus tai bei atsižvelgiant į pačio atsakovo nurodytas aplinkybes, t. y. į tai, kad jis aktyviai ieško darbo, yra registruotas užimtumo tarnyboje, teismo vertinimu, yra tikslinga iš atsakovo P. R. priteisti 200 Eur išlaikymą, mokamą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nepilnametei E. R.. Teismas pažymi, kad iš atsakovės priteistinas mažesnio dydžio išlaikymas, nes atsakovės darbingumas yra sumažintas, dėl ko ji negali pilnavertiškai dirbti ir užsidirbti. Kaip minėta, atsakovo darbingumas nėra sumažėjęs (tokie duomenys teismui nepateikti), kas sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas gali dirbti ir užsidirbti bei teikti reikalingo dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Nors atsakovas akcentuoja, kad iki šiol nerado darbo, tačiau pastebėtina, kad atsakovas ir nesiėmė priemonių įgyti/keisti kvalifikaciją, kitų aktyvių veiksmų, kurie padidintų jo įsidarbinimo galimybes. Šioje dalyje teismas akcentuoja, jog pasikeitus tėvų turtinei padėčiai ar/ir nepilnamečio vaiko poreikiams, priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas.

Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, į protingus atsakovų nepilnametės dukros E. R. poreikius, į Lietuvos ekonominę būklę ir pragyvenimo lygį, atsakovų P. R. ir A. A. turtinę padėtį, turimus duomenis apie sveikatos būklę, nepilnametės gaunamas pajamas bei vadovaudamasis išimtinai atsakovų nepilnamečio vaiko interesais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad neterminuotai apribojus atsakovės A. A. motinos valdžią nepilnamečio vaiko E. R. atžvilgiu ir laikinai apribojus  P. R. tėvo valdžią nepilnamečio vaiko E. R. atžvilgiu, nepilnametei E. R. iš motinos A. A. priteistinas išlaikymas po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. rugpjūčio 12 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, iš tėvo P. R. priteistinas išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2024 m. rugpjūčio 12 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Vadovaujantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismo sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui vykdytina skubiai.

Kadangi teismas neterminuotai apribojo atsakovės A. A. motinos valdžią nepilnametės dukros E. R. atžvilgiu ir laikinai apribojo atsakovo P. R. tėvo valdžią nepilnametės dukros E. R. atžvilgiu, todėl vaiko globėjas/rūpintojas (taip pat ir laikinas) paskirtinas išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktai).

Nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo buvo atleistas ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, turėtų būti priteistos iš atsakovų P. R. ir A. A. į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Tačiau atsakovai P. R. ir A. A. byloje pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugpjūčio 26 d. sprendimus yra atleisti 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Kadangi abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos iš jų nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis). 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 406–407 straipsniais, 

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečio vaiko E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Laikinai apriboti atsakovo P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio vaiko E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti vaiko E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą pas laikinąjį rūpintoją VšĮ (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą kas mėnesį po 100 Eur (vieną šimtą eurų) dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. rugpjūčio 12 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, suteikiant uzufrukto teisę į išlaikymo lėšas vaiko globėjui (rūpintojui).

Priteisti iš atsakovo P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą kas mėnesį po 200 Eur (du šimtus eurų) dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024 m. rugpjūčio 12 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, suteikiant uzufrukto teisę į išlaikymo lėšas vaiko globėjui (rūpintojui).

Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas                                                                                                                              Aivaras Naujalis