Civilinė byla Nr. 2-2458/2013
Proceso Nr. 2-55-3-01325-2013-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 126.2.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. spalio 31 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Eltopas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Conlex“ pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Eltopas“ dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie finansų ministerijos, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovui UAB ,,Eltopas“; bankroto administratoriumi skirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. Nurodė, kad 2013 m. balandžio 8 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2013/04/08-1 ieškovas perėmė UAB „Berneliai“ reikalavimo teises, turėtas nuomos paslaugų teikimo pagrindu, į UAB „Eltopas“ 4 500 Lt sumai. Ši suma ieškovui nėra sumokėta, be to, atsakovas turi ir 9 274,78 Lt įsiskolinimą VSDFV. ieškovo nuomone, UAB „Eltopas“ yra nemokus.
Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos prašė įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje ir iškelti bankroto bylą atsakovui, administratoriumi skirti UAB „Adminova“. Nurodė, kad 2013 m. liepos 11 d. duomenimis UAB „Eltopas“ mokestinė nepriemoka yra 247 755,12 Lt; prieš atsakovą vykdomi Mokesčių administravimo įstatyme numatyti išieškojimo veiksmai, tačiau mokestinės nepriemokos išieškojimas nėra rezultatyvus. Bendrovės 2012 m. finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte nurodyta, jog bendrovė 2012 m. pajamų negavo, iš Pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų registro išregistruota 2012 m. lapkričio 9 d. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas yra nemokus.
Atsakovas UAB „Eltopas“, nesutikdamas su prašymais iškelti bankroto bylą, nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 31 d. balanso duomenimis įmonė turi turto, kurio vertė 757 951 Lt, todėl pradelsti 262 134,9 Lt dydžio įsiskolinimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartimi iškėlė UAB „Eltopas“ bankroto bylą; įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Adminova“.
Iš Juridinių asmenų registrui UAB „Eltopas“ pateikto balanso už 2012 metus teismas nustatė, kad įmonė turi turto, kurio vertė – 757 951 Lt; per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 239 551 Lt. teismas sprendė, kad trumpalaikių įsipareigojimų dydis nesudaro pusės įmonės turto vertės, tačiau iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM pateiktų duomenų nustatė, kad atsakovas vien VMI yra skolingas 247 755,12 Lt, be to, yra žinomi mažiausiai dar du bendrovės kreditoriai – ieškovas UAB „Conlex“ ir VSDFV Vilniaus skyrius. Teismas konstatavo, jog vien žinomos atsakovo mokėtinos sumos iš viso sudaro 263 550,09 Lt. Teismas nustatė, kad didžiąją dalį atsakovo į balansą įrašyto turto sudaro iš VšĮ „Amžiaus žiedas“ gautini 770 743,24 Lt, tačiau nėra jokios garantijos, kad šis dar 2011 m. susidaręs įsiskolinimas bus apmokėtas. Be to atsakovas, kaip atsiliepime nurodė jo vadovas, į teismą dėl įsiskolinimo nesikreipia tik todėl, kad negali sumokėti 11 707 Lt dydžio žyminio mokesčio. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad 2012 m. finansinės atskaitomybės balansas neatspindi faktinės UAB „Eltopas“ mokumo būklės; laikė, kad bendrovė yra nemoki, ir yra pagrindas jai iškelti bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: atsisakyti iškelti UAB „Eltopas“ bankroto bylą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius finansinės atskaitomybės dokumentus, nevertino apelianto pateiktų dokumentų, rėmėsi išimtinai VMI išdėstytais argumentais, todėl pažeidė materialiosios teisės ir procesines teisės normas.
2. Vien iš dokumentų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, matyti, kad apelianto pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės, apeliantas neatitinka nemokios įmonės sąvokos, todėl bankroto byla jam nėra keltina.
3. Pažymi, kad įmonės mokumo klausimas turi būti vertinamas pagal naujausius buhalterinės apskaitos duomenis. Tokie duomenys teismui buvo pateikti, tačiau teismas apie šių dokumentų duomenis neužsimena. Remiantis naujausiais apelianto finansinės atskaitomybės dokumentais, pradelsti įsipareigojimai taip pat neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės, todėl apeliantui nėra bankrotinės situacijos
4. Nesutinka su teismo pozicija dėl galimybės gauti debitorinio įsiskolinimo patenkinimą iš VšĮ „Amžiaus žiedas“ nebuvimo. Kauno apygardos teisme buvo nagrinėtas šio subjekto mokumo klausimas ir nenustatyta pagrindo jam kelti bankroto bylą.
Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.).
ĮBĮ normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius. Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktą bankroto byla keliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.).
Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iškėlė atsakovui UAB „Eltopas“ bankroto bylą, remdamasis atsakovo 2012 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, liudijančiais faktą, kad atsakovo turto vertė sudarė 757 951 Lt, nustatęs, jog žinomi pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 263 550,09 Lt, o didžiąją dalį į balansą įrašyto turto sudaro iš VšĮ „Amžiaus žiedas“ gautini 770 743,24 Lt, kurių gavimas negarantuotas; teismas padarė išvadą, kad 2012 m. balansas neatspindi faktinės atsakovo mokumo būsenos.
Apeliantas teisus, kad siekiant tinkamai įvertinti įmonės mokumą/nemokumą, šis klausimas turi būti analizuojamas pagal naujausius įmonės buhalterinės apskaitos duomenis, todėl teismas nepagrįstai nepasisakė dėl apelianto pateiktų 2013 m. rugpjūčio 31 d. sudarytų finansinių dokumentų.
Teismų praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, įvertinant jo svarbą procesinių sprendimų, kurie yra itin reikšmingi tiek įmonės likimo, tiek kreditorių interesų gynimo aspektais, priėmimui, kiekvienu atveju šalių teikiami duomenys apie įmonės finansinę padėtį, kreditorių skaičių, įsipareigojimų apimtis, jų (ne)tinkamą vykdymą, prievolių vykdymo pradelstų terminų kiekį, trukmę, priežastis, įmonės veiklą, perspektyvas ir pan. turi būti įvertinami ne formaliai, o pagal maksimaliai surinktus šioje stadijoje duomenis apie realią įmonės situaciją. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis nustato, jog sprendžiant įmonės nemokumo klausimą turi būti vadovaujamasi į balansą įrašyto turto verte (o ne įrašyta turto verte), taigi, į balansą įrašytas turtas turi realiai egzistuoti, realiai turi būti nustatyta ir jo vertė.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas, pateikęs atsiliepimą į ieškinį ir grįsdamas savo finansinę padėtį, pateikė 2010 m. kovo 31 d. projektavimo paslaugų sutartį Nr. 10/03/31, sudarytą su VšĮ „Amžiaus žiedas“ (68-75 b. l.), papildomą susitarimą, avansinio mokėjimo grafiką, darbų atlikimo grafiką, PVM sąskaitas faktūras, atliktų darbų aktus, perdavimo-priėmimo aktus, kt., patvirtinančius šios sutarties vykdymą; taip pat pateikė 2013 m. rugpjūčio 31 d. sudarytą balansą (87-88 b. l.), pelno-nuostolių ataskaitą (91 b. l.), kreditorių ir debitorių sąrašus (89-90 b. l.). Vertinant šiuos duomenis, sutiktina su apeliantu, kad pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto santykis neduoda pagrindo daryti išvadą apie apelianto nemokumą. Tačiau, kaip minėta, svarbu nustatyti tikrąją turto vertę. Nagrinėjamoje byloje apelianto turtą iš esmės sudaro 770 743,24 Lt reikalavimo teisė į VšĮ „Amžiaus žiedas“ pagal 2010 m. kovo 31 d. projektavimo paslaugų sutartį Nr. 10/03/31 su priedais. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis vien tik tuo, kad atsakovo kontrahento įsiskolinimas susidarė 2011 m., konstatavo garantijų, kad šis įsiskolinimas bus apmokėtas, nebuvimą. Kitų aplinkybių, leidžiančių abejoti galimybe gauti nurodytą įsiskolinimą, nenurodė, nors viešasis interesas bankroto bylose ir ĮBĮ normos įpareigoja teismą imtis aktyvių veiksmų pasirengiant bankroto bylos teisminiam nagrinėjimui. Teismas turi išnaudoti visas galimybes, nurodytas ĮBĮ ir CPK, nustatyti atsakovo finansinę būklę bankroto bylos iškėlimo dienai.
Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis, liudijančius VšĮ „Amžiaus žiedas“ gerą finansinę padėtį, bei skunde nurodė, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjant šio juridinio asmens mokumo klausimą, nuspręsta, kad VšĮ „Amžiaus žiedas“ mokus rinkos dalyvis. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 str. 3 d.) patvirtina, jog Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 15 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-1987-264/2013) atsisakė iškelti bankroto bylą VšĮ „Amžiaus žiedas“ dėl įstaigos nemokumo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme nebuvimo. Nurodytos aplinkybės paneigia teismo išvadą dėl atsakovo negalimumo atgauti debitorinį įsiskolinimą ir dėl to konstatuotą nemokumą. Tačiau iš minėtos Kauno apygardos teismo nutarties matyti, jog bankroto bylos VšĮ „Amžiaus žiedas“ iškėlimą inicijavo nagrinėjamos bylos ieškovas UAB „Conlex“, remdamasis tuo, kad 2013 m. kovo 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2013/03/04-2 jis perėmė iš UAB „Eltopas“ (nagrinėjamos bylos atsakovo) reikalavimo teisę į VšĮ „Amžiaus žiedas“ 770 743,24 Lt skolą pagal 2010 m. kovo 31 d. poilsio namų komplekso projektavimo paslaugų sutartį Nr. 10/03/31. Taip pat iš LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-15594-947/2013 pagal VšĮ „Amžiaus žiedas“ ieškinį atsakovui UAB „Eltopas“ dėl 63 996 Lt nuostolių priteisimo; šioje byloje spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą 2013 m. liepos 23 d. nutartyje teismas nurodė, jog prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas grindė tuo, kad UAB „Eltopas“ be VšĮ „Amžiaus žiedas“ sutikimo visas teises ir pareigas perleido UAB „Conlex“, tačiau, kaip konstatavo teismas, tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Minimų, su atsakovo turto – reikalavimo teisių, perleidimu susijusių aplinkybių nagrinėjamoje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose nei ieškovas, nei apeliantas nenurodė.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjama bylos situacija reikalauja išsiaiškinti realią atsakovo finansinę padėtį, susijusią su reikalavimo teisės į VšĮ „Amžiaus žiedas“ turėjimu, t. y. ar apeliantas turi šią reikalavimo teisę ar ją perleido, ir jeigu taip, tai kokiomis sąlygomis, ką už tai gavo, kaip tai atsispindi atsakovo finansinėje atskaitomybėje.
Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo turimo turto vertę ir atitinkamai jos santykį su pradelstais įsipareigojimais, formaliai vertino atsakovo pateiktus finansinius dokumentus, nepakankamai išsiaiškino atsakovo turto sudėtį bei realią jo vertę, galimybę gauti debitorinių reikalavimų patenkinimą. Dėl nurodytų aplinkybių, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų teisingam klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, nepareikalavo ir nevertino jas pagrindžiančių įrodymų, todėl atsakovo mokumo klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai.
Dėl šių nepašalintų abejonių apie atsakovo finansinę būklę bei paaiškėjusių aplinkybių dėl galimo reikalavimo teisės perleidimo skundžiama nutartis naikinama, o bankroto bylos iškėlimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str., 338 str., 337 str. 1 d. 3 p.). Nagrinėjant bylą iš naujo būtina iš šalių pareikalauti minėtą reikalavimo teisių perleidimo sutartį bei naujausius atsakovo finansinės atskaitomybės duomenis ir tik juos įvertinus spręsti dėl atsakovo (ne) mokumo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Eltopas“ klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėja Danutė Gasiūnienė