Baudžiamoji byla Nr. 1A-433-396/2018
Teisminio proceso Nr. 1-05-7-00006-2017-9
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.19.3.2.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 7 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Pocienės,
sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, Agatai Minkel,
dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui,
gynėjui advokatui Justui Jankauskui,
išteisintajam R. A.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Gintaro Jasaičio apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį, išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
1. R. A. buvo kaltinamas tuo, kad 2017 m. birželio 4 d. po 17 val., svečiuodamasis pas M. K. namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), tiesiogiai davė 600 Eur kyšį valstybės tarnautojui – M. rajono apylinkės teismo teisėjui M. K., pageidaudamas, jog M. K. vykdydamas savo, kaip teisėjo įgaliojimus, neteisėtai veiktų, t. y. išnagrinėjęs V. V. skundą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo, priimtų neteisėtą, V. V. palankų sprendimą ir sumažintų teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą.
2. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:
2.1. R. A. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, paskiriant 500 MGL (25 000 Eur) dydžio badą. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, R. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 15 MGL (750 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
2.2. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatas, nes netinkamai įvertino baudžiamoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino prieštaravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
2.3. Prokuroro vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad M. K. parodymų metu nurodomos įvykio aplinkybės yra prieštaringos, nenuoseklios ir nelogiškos. Tačiau prokuroras skunde atkreipia dėmesį į tai, kad M. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme davė aiškius, nuoseklius ir logiškus parodymus tiek apie 2017 m. birželio 4 d. vykusį susitikimą su R. A., kurio metu jam buvo perduoti pinigai, skirti už V. V. palankų sprendimą, nagrinėjamoje administracinio pažeidimo byloje, tiek apie tolimesnias įvykio aplinkybes, t. y. pinigų gražinimo aplinkybes; prokuroro Ž. G. pakartotinį kyšio pasiūlymą dėl V. V. palankaus sprendimo priėmimo bei kreipimąsi į STT pareigūnus dėl papirkimo.
2.3.1. Skunde nurodoma, kad M. K. parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojų V. V., R. N., G. G., M. N., R. N. (R. N.), M. N. (M. N.) parodymai.
2.4. Pažymima, kad pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.
2.4.1. Prokuroras nurodo, kad R. A. atlikti veiksmai objektyviai pasireiškė tiesioginiu 600 Eur kyšio perdavimu. Be to, R. A. užmaskuotai (įmautėje su teismų praktikos pavyzdžiais) perduodamas 600 Eur kyšį, paaiškino ir savo veiksmų tikslą, t. y. prašė M. K., kad nagrinėjamoje administracinėje byloje, tenkintų V. V. skundą ir neatimtų vairuotojo pažymėjimo. Apelianto vertinimu, akivaizdu, kad R. A. pats būdamas profesionaliu teisininku, suvokė, jog M. K. turi realią galimybę patenkinti V. V. skundą, todėl siekdamas šio tikslo, įtikinėjo M. K., priimti V. V. palankų sprendimą.
2.4.2. Prokuroras tvirtina, kad R. A. išreiškęs savo pageidavimą ir perdavęs įmautėje esančius 600 Eur, papirko M. K., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje. Tai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo rasti 600 Eur, nešalina R. A. atsakomybės pagal BK 227 straipsnio 2 dalį.
2.5. Apelianto vertinimu, išteisintojo R. A. duoti parodymai, akivaizdžiai prieštarauja M. K. parodymams, todėl jais tikėti nėra jokio pagrindo ir turi būti vertintini kaip neteisingi, siekiant tokiu būdu išvengti atsakomybės.
2.6. Skunde prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nevertino nagrinėjamoje byloje esančių reikšmingų duomenų, t. y. 2017 m. birželio 23 d. 12 val. 04 min. – 12 val. 05 min., telefoninio pokalbio turinio, kuris vyko tarp R. A. ir M. K.; liudytojo M. N. pateiktų telefono ekrano vaizdo skambučių ir pokalbių turinio bei elektroninių laiškų; R. A. mobilaus ryšio telefono atliktu tyrimu ir pateikta specialisto išvada, kurioje buvo nustatyti kontaktiniai duomenys su Ž. G., M. K., R. N. ir V. V.
2.7. Taip pat, prokuroras skunde tvirtina, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą ir vertinant įrodymus, kurie buvo surinkti atliekant procesinius veiksmus, būtina atsižvelgti į Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartyje išdėstytus argumentus, t. y. jog Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartys dėl leidimo atlikti kratas, negali būti nei pakeistos, nei panaikintos, nes šios nutartys yra galutinės ir neskundžiamos. Todėl prokuroro vertinimu, akivaizdu, kad šios Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartys yra galiojančios, pagrįstos ir teisėtos.
2.8. Skunde prokuroras prašo teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytoją M. K.
3. Atsiliepime į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Gintaro Jasaičio apeliacinį skundą, išteisintojo R. A. gynėjas advokatas Justas Jankauskas prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Taip pat, prašo informuoti prokurorą dėl M. K. galimai nusikalstamų veikų, t. y. pateikiant melagingą pareiškimą (BK 236 straipsnis) ir darant poveikį liudytojui G. G. (BK 233 straipsnis), bei įvertinti M. K., kaip teisėjo veiksmus, nesuderinamus su teisėjų profesinių pareigų atlikimu ir teisėjų etikos standartais.
3.1. Pažymima, kad Generalinės prokuratūros prokuroras skunde nepagrįstai prašo vadovautis liudytojo M. K. parodymais, kurie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo prieštaringi, nenuoseklūs ir nelogiški. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad abejones dėl liudytojo M. K. atliktų veiksmų ir parodymų patikimumo kelia teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų G. G. ir M. N. parodymai.
3.1.1. Išteisintojo R. A. gynėjo vertinimu, liudytojo M. K. parodymai yra ne tik prieštaringi ir neįtikinami, bet ir įtakoti STT pareigūnų, kurių nepatvirtina jokie kiti nagrinėjamoje byloje esantys duomenys.
3.2. Atsiliepime nurodoma, kad pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Tuo tarpu, R. A. veiksmuose nenustatytas nei vienas alternatyvus veiksmas, kuriuo objektyviai pasireiškia papirkimas. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra jokių patvirtinančių duomenų, kad R. A. siūlė, pažadėjo ar davė M. K. kyšį.
3.3. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai prašoma įvertinti R. A. mobilaus ryšio telefone užfiksuotus duomenys, nes jie buvo surinkti neteisėtais būdais, t. y. neteisėtai atlikus kratas. Be to, gynėjo vertinimu, šie duomenys yra visiškai neinformatyvūs ir nesusiję su R. A. pareikštu kaltinimu.
3.4. Atsiliepime nurodoma, kad 2017 m. birželio 23 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas M. K. inicijuotas telefoninis pokalbis vertinamas kaip neteisėtas ir pažeidžiantis leistinumo ribas, nes šio pokalbio metu R. A. buvo tiesiogiai provokuojamas atsakyti į menamus ir neaiškius klausimus apie 2018 m. birželio 4 d. įvykį, dėl kurio nebuvo ikiteisminio tyrimo teisėjo sankcijos. Gynėjo vertinimu, M. K. atlikdamas veiksmus pagal BPK 159 straipsnį, negalėjo rinkti duomenų apie tariamai praeityje įvykusį įvykį, nes šie veiksmai nebuvo sankcionuoti.
3.5. Pažymima, kad prokuroro prašymas pakartotinai apklausti liudytoją M. K. apeliacinės instancijos teisme, yra nepagrįstas, siekiant savaip interpretuoti prieštaringus, nenuoseklius ir nelogiškus liudytojo parodymus.
3.6. Gynėjo vertinimu, šioje nagrinėjamoje byloje buvo atliekami ne tik provokaciniai veiksmai, bet ir kiti BPK pažeidimai, dėl kurių pirmosios instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje nepasisakė.
3.7. Atsiliepime nurodoma, kad šioje nagrinėjamoje byloje turėjo būti priimtas išteisinamasis nuosprendis, konstatuojant, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, t. y. vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu.
4. Apeliacinio proceso metu prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t. y. pripažinus kaltu ir nuteisus R. A. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – 15 MGL (750 Eur) dydžio įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Išteisintasis R. A. ir jo gynėjas prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Gintaro Jasaičio apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
6. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino įrodymus ir R. A. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, pagrįstai išteisino. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išteisindamas R. A. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, nurodė netinkamą išteisinimo pagrindą, t. y. neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Todėl ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis keistina (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 1, 3 punktai).
6.1. Baudžiamojo proceso teisės taikymo aspektu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis apeliaciniame skunde nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo skundžiamu nuosprendžiu dėl R. A. išteisinimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų, jų tiesiogiai neištyrė, nepašalino prieštaravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino duomenų visumos, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
6.1.1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė apeliaciniame skunde nurodytas Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, reikalaujančias bylos įrodymus įvertinti išsamiai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, vadovaujantis įstatymu, o išteisinamasis nuosprendis neatitinka tokio nuosprendžio turiniui įstatymo keliamų reikalavimų. Pažymėtina, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjamu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyvą. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir prokuroras, gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Įvertinus pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą, nėra pagrindo daryti išvadą, jog Vilniaus apygardos teismas netinkamai įvertino įrodymus bei priėmė neteisėtą sprendimą. Aplinkybė, kad įrodymų vertinimas neatitinka apelianto lūkesčių, nėra išteisinamojo nuosprendžio neišsamumą ir prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad Vilniaus apygardos teismas įvertino visus proceso dalyvių parodymus, rašytinius įrodymus kaip visumą, nė vienam įrodymų šaltiniui nesuteikė išskirtinės prioritetinės reikšmės bei tinkamai vadovaudamasis baudžiamosios teisės principais pateikė motyvuotas išvadas. Tuo tarpu, prokuroras apeliaciniame skunde, priešingai, vadovaujasi tik tam tikrais byloje esančiais įrodymais, kuriuos vienpusiškai, atskirai ir selektyviai analizuoja, jų nesieja tarpusavyje su kitais objektyviais bylos duomenimis.
6.2. Skunde prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino 2017 m. liepos 19 d. kratos metu R. A. pateikto mobilaus ryšio telefono atliktu tyrimu ir Lietuvos teismo ekspertizės centro pateikta 2018 m. sausio 8 d. specialisto išvada Nr. 11-1568 (17), kurioje buvo nustatyti kontaktiniai duomenys su Ž. G., M. K., R. N. ir V. V. Be to, prokuroro nuomone, šie įrodymai buvo surinkti teisėtai atliekant procesinius veiksmus, t. y. pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartis, kuriomis buvo leista atlikti kratas. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad šios nutartys negali būti nei pakeistos, nei panaikintos, nes yra galutinės, neskundžiamos ir teisėtos.
6.2.1. Pažymėtina, kad pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį, įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais. Tuo tarpu, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad tais atvejais, kai duomenis surenka valstybės institucijos ar pareigūnai (ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, teismas), būtina patikrinti, ar jie gauti įstatyme nurodytu būdu (principas „leidžiama tai, kas numatyta įstatyme“) ir, ar nebuvo pažeista įstatyme nustatyta duomenų gavimo tvarka. Nustačius, kad renkant duomenis buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir, ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuojamos kaltinamojo teisės.
6.2.2. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad laikinai einantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pareigas Ž. R. 2017 m. birželio 21 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl teisėjo R. A. ir kitų asmenų, galimai padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 227 straipsnio 2 dalies požymius, kurį pavedė organizuoti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentui (t. 1, b. l. 2). Teisėjų kolegija pažymi, kad teisėjui R. A. ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas teisėtai, t. y. pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodoma, jog pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjo gali tik generalinis prokuroras.
6.2.3. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras T. M. 2017 m. birželio 27 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymus Nr. 8.10-114, Nr. 8.10-113, Nr. 8.10-112, Nr. 8.10-111 leisti atlikti kratas teisėjo R. A. bute, esančiame (duomenys neskelbtini); name, esančiame (duomenys neskelbtini) rajone; automobilyje „V“ valst. Nr. XXXX; taip pat asmens kratą, kurios metu būtų galima paimti mobilaus ryšio priemones, kompiuterius, patalpų ir automobilio raktus, voką su dokumentais ir jų kopijas, susijusius su šiuo ikiteisminiu tyrimu (t. 1, b. l. 51–52, 55–56, 59–60, 63–64). Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2017 m. birželio 28 d. nutartimis Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro prašymų leisti atlikti kratas netenkino, konstatuodama, kad šioje ikiteisminio tyrimo byloje, nėra gautas kompetentingo subjekto sutikimas patraukti teisėją R. A. baudžiamojon atsakomybėn (BPK 3² straipsnis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnis) (t. 1, b. l. 53–54, 57–58, 61–62, 65–66). Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras T. M. 2017 m. liepos 4 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. birželio 28 d. nutarčių panaikinimo (t. 1, b. l. 68–69). Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 13 d. nutartimis panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. birželio 28 d. nutartis ir priėmė naujus sprendimus, t. y. leido atlikti tiek teisėjo R. A. asmens kratą, tiek kratas name, bute bei automobilyje (t. 1, b. l. 70–75, 100–105, 109–112).
6.2.4. Iš nagrinėjamoje byloje esančio 2017 m. liepos 19 d. kratos protokolo turinio matyti, kad atliekant kratą teisėjo R. A. gyvenamojoje vietoje, name, (duomenys neskelbtini) rajone, R. A. savo noru pateikė asmeninį mobilaus ryšio telefoną, kuris Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos Kauno valdybos pareigūnų buvo paimtas apžiūrai (t. 1, b. l. 76–81). Tuo tarpu, kitų daiktų, dokumentų ir pan., kratų metu nebuvo paimta (t. 1, b. l. 106–108, 114–115). 2017 m. liepos 24 d. atlikus šio mobilaus ryšio telefono apžiūrą (t. 1, b. l. 82–87), buvo nuspręsta atlikti informacinių technologijų tyrimą, todėl 2017 m. liepos 25 d. Lietuvos teismo ekspertizės centrui buvo pateikta užduotis atlikti šio mobilaus ryšio telefono tyrimą (t. 1, b. l. 88–90). Lietuvos teismo ekspertizės centras specialisto išvadą Nr. 11-1568 (17) pateikė 2018 m. sausio 8 d. (t. 3, b. l. 63–64).
6.2.5. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad BPK 3² straipsnyje nustatyta, jog nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kuris baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik kompetentingos institucijos leidimu arba kuris pagal tarptautinės teisės normas turi imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos, baudžiamasis procesas pradedamas, tačiau jam negali būti surašytas pranešimas apie įtarimą, jis negali būti apklausiamas kaip įtariamasis ar pripažįstamas įtariamuoju, negali būti suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 114 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ar kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be Respublikos Prezidento sutikimo. Ši nuostata taip pat įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, kad teisėjas gali atsakyti baudžiamąja tvarka, gali būti suimtas arba gali būti kitaip suvaržyta jo laisvė tik Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento sutikimu, išskyrus atvejus, kai teisėjas užtinkamas darantis nusikalstamą veiką (in flagranti). Be to, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta ir tai, kad draudžiama įeiti į teisėjo gyvenamąsias ar tarnybines patalpas, daryti ten arba teisėjo asmeniniame ar tarnybiniame automobilyje, arba kitoje asmeninėje susisiekimo priemonėje apžiūrą, kratą ar poėmį, taip pat atlikti teisėjo asmens apžiūrą ar kratą, jam priklausiančių daiktų ir dokumentų apžiūrą ar poėmį, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.
6.2.6. Teisėjų kolegija pažymi, kad krata yra procesinė prievartos priemonė, kurią vykdant priverstinai ištiriama ir apieškoma patalpa, vietovė ar asmuo. Akivaizdu, kad tiek kratos, tiek asmens kratos atlikimas, neabejotinai suvaržo asmens laisvę, kurio atžvilgiu šie veiksmai atliekami. Todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas įstatymų nuostatas ir aplinkybes, pažymėtina, kad teisėjo R. A. krata tiek gyvenamojoje vietoje ir automobilyje, tiek asmens krata, galėjo būti atliekama tik esant Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento sutikimu, nes teisėjas šiuo atveju nebuvo užtiktas darantis nusikalstamą veiką. Tačiau remiantis bylos medžiaga matyti, kad 2017 m. liepos 19 d. atliekant kratą teisėjo R. A. gyvenamojoje vietoje, nei Seimo, nei Respublikos Prezidento sutikimo nebuvo. Šis leidimas Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu buvo duotas tik 2017 m. liepos 26 d. (t. 2, b. l. 104).
6.2.7. Teisėjų kolegija įvertinusi aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pripažinti pagal Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartis atliktus procesinius veiksmus (t. y. atliktas kratas teisėjo R. A. atžvilgiu) teisėtais, nėra jokio teisinio pagrindo. Todėl visi duomenys, gauti 2017 m. liepos 19 d. atliktos kratos metu pas teisėją R. A., laikomi gauti neteisėtu būdu ir nepripažįstami įrodymais pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Atkreipiamas prokuroro dėmesys į tai, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro pateikta 2018 m. sausio 8 d. specialisto išvada Nr. 11-1568 (17), atlikta pagal 2017 m. liepos 19 d. kratos metu R. A. pateiktą mobilaus ryšio telefoną, taip pat negali būti vertinama šioje nagrinėjamoje byloje, nes krata, kurios metu buvo paimtas šis mobilaus ryšio telefonas, buvo atlikta neteisėtai, t. y. nesant Respublikos Prezidento sutikimo dėl Kauno apygardos teismo teisėjo R. A. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo arba kitokio jo laisvės suvaržymo.
Dėl R. A. išteisinimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį
7. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Gintaras Jasaitis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai išteisino R. A. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį. Remiantis apeliacinio skundo turiniu matyti, kad prokurorui nepriimtinos Vilniaus apygardos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo.
7.1. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Pažymėtina ir tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.
7.2. Remiantis nagrinėjamoje byloje pateiktu 2017 m. lapkričio 7 d. kaltinamuoju aktu (t. 2, b. l. 181–185) matyti, kad R. A. buvo kaltinamas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį dėl to, jog 2017 m. birželio 4 d. po 17 val., svečiuodamasis pas M. K. namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), tiesiogiai davė 600 Eur kyšį valstybės tarnautojui – M. rajono apylinkės teismo teisėjui M. K., pageidaudamas, jog M. K. vykdydamas savo, kaip teisėjo įgaliojimus, neteisėtai veiktų, t. y. išnagrinėjęs V. V. skundą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo, priimtų neteisėtą, V. V. palankų sprendimą ir sumažintų teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą. Pažymėtina, kad šis kaltinimas R. A. buvo grindžiamas M. K. 2017 m. birželio 21 d. protokolu – pareiškimu bei jo parodymais, 2017 m. birželio 23 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolu, 2017 m. birželio 30 d., 2017 m. spalio 10 d. apžiūros protokolais, 2017 m. birželio 29 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, liudytojų M. N., R. N., V. V., G. G., M. N., G. G., Ž. G. parodymais.
7.3. Tuo tarpu, Vilniaus apygardos teismas kruopščiai išnagrinėjęs, įvertinęs ir sugretinęs visus faktinius duomenis, kurių šaltiniai buvo paties kaltinamojo R. A. parodymai duoti pirmosios instancijos teisme (t. 3, b. l. 185–188), 2017 m. birželio 21 d. protokolas – pareiškimas (t. 1, b. l. 3–6), 2017 m. birželio 23 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolas (t. 1, b. l. 19–21), 2017 m. birželio 30 d. (t. 1, b. l. 168–173), 2017 m. spalio 10 d. (t. 1, b. l. 42–49) apžiūros protokolai, 2017 m. birželio 29 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (t. 1, b. l. 166–167), liudytojo M. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 146–148, 150–156) ir pirmosios instancijos teisme (t. 3, b. l. 101–110), liudytojų R. N. (t. 1, b. l. 157–159; t. 3, b. l. 150–153), M. N. (t. 1, b. l. 162–164, 179–188; t. 3, b. l. 153–154), V. V. (t. 2, b. l. 84–85; t. 3, b. l. 110), G. G. (t. 2, b. l. 88–89; t. 3, b. l. 125–128), M. N. (t. 2, b. l. 91–92; t. 3, b. l. 148–149), R. N. (t. 3, b. l. 124–125) parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir / ar pirmosios instancijos teisme, Ž. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo (t. 2, b. l. 135–138), nenustatė R. A. veiksmuose jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių ir jį išteisino.
7.4. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija patikrinusi bylos duomenis, įvertinusi pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio motyvus, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas vertindamas įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnyje, nepažeidė. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad buvo vertinamas kiekvienas įrodymas atskirai, taip pat jų visuma bei tokio vertinimo pagrindu buvo daromos atitinkamos išvados dėl R. A. kaltės. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamoje byloje nėra surinkta pakankamai R. A. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, patvirtinančių įrodymų, kurie neabejotinai pagrįstų, jog R. A. tiesiogiai davė 600 Eur kyšį valstybės tarnautojui – M. rajono apylinkės teismo teisėjui M. K., pageidaudamas, kad M. K. vykdydamas savo, kaip teisėjo įgaliojimus, neteisėtai veiktų.
7.5. Pažymėtina, kad pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Papirkimo sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta: 1) pasiūlius duoti kyšį; 2) pažadėjus (susitarus) duoti kyšį; 3) davus kyšį. Kyšis laikomas duotu, kai papirkėjas jį perduoda (tiesiogiai ar netiesiogiai) valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą jo veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų. Neteisėtas veikimas kyšininkavimo atveju teismų praktikoje suprantamas kaip veiksmai, kurių valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neturi teisės atlikti vykdydamas įgaliojimus (pvz.; savo tarnybinės kompetencijos viršijimas, sprendimo priėmimas nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, nusikalstamos veikos ar kitos rūšies viešosios teisės pažeidimo padarymas ir pan.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, būtina nustatyti ne tik objektyvią papirkimo veiksmų išraišką, bet ir tiesioginę tyčią papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį. Todėl sprendžiant įtariamo ar kaltinamo asmens kaltumo klausimą, tokiais atvejais reikia įvertinti ne tik tai, kaip jo atitinkamus veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, bet ir nustatyti šio asmens realų ketinimą papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį siekiant, kad šis veiktų ar neveiktų jo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-506-788/2015; Nr. 2K-536-942/2015; 2K-439-788/2016; Nr. 2K-332-693/2018 ir kt.).
7.6. Remiantis apeliacinio skundo turiniu matyti, kad prokuroras grįsdamas išteisintojo R. A. kaltę dėl 600 Eur kyšio davimo, tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai rėmėsi paties išteisintojo parodymais, nes jie prieštarauja liudytojo M. K. nuosekliems parodymams, todėl jais tikėti nėra jokio pagrindo ir turi būti vertinti kaip neteisingi, siekiant tokiu būdu išvengti atsakomybės. Taip pat skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, neatsižvelgė į tai, jog liudytojo M. K. parodymus iš dalies patvirtina ir liudytojų V. V., R. N., G. G., M. N., R. N., M. N. parodymai. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino ir kitų nagrinėjamoje byloje reikšmingų duomenų, t. y. 2017 m. birželio 23 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokole užfiksuoto telefoninio pokalbio bei liudytojo M. N. 2017 m. birželio 29 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotų duomenų.
7.7. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad įrodinėjimo procese lemiamą reikšmę paprastai turi ne vienos rūšies įrodymai, o visuma bylos proceso metu gautų įrodymų bei jų tarpusavio ryšys. Be to, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir, ar jų pakanka nustatyti visas įrodinėtinas aplinkybes.
7.8. Remiantis liudytojo M. N. parodymais duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, kurie atskleidžia prasidėjusio tyrimo eigą matyti, kad 2017 m. birželio mėnesį, Telšių apskrities policijos komisraiato pareigūnai gavo žodinę informaciją apie tai, jog galimai policijos pareigūnai nori papirkti M. rajono apylinkės teismo teisėją M. K. Ši informacija buvo perduota liudytojui, kaip Imuniteto skyriaus viršininkui. Liudytojas nurodė, kad gavęs šią informaciją, paskambino pačiam M. K. ir paprašė patikslinti informaciją. Pokalbio metu, M. K. inforamvo, kad jį nori papirkti ne policijos pareigūnai, o advokatas ir teisėjas R. A., kuris jam siūlo 600 Eur už vairuotojo pažymėjimo sugrąžinimą asmeniui, kuris vairavo neblaivus. Taip pat, M. K. pokalbio metu nurodė, kad siuntė laišką Specialiųjų tyrimų tarnybai, tačiau jokio laiško negavo, todėl prašė padėti. Liudytojas pažymėjo, kad po šio pokalbio su M. K., paskambino Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnui T. M. ir Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui, kuriuos informavo apie šį įvykį ir perdavė M. K. kontaktus. Paaiškino ir tai, kad tikslios šio įvykio aplinkybės nėra žinomos, nes šiame tyrime nedalyvavo (t. 2, b. l. 91–92; t. 3, b. l. 148–159).
7.9. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. birželio 21 d. M. K. pateikė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybai Šiaulių valdybai pareiškimą Nr. 5-10-431, kuriame nurodė, jog 2017 m. birželio 4 d. apie 17 val. buvo atvykęs į svečius K. apygardos teismo teisėjas R. A., kuris davė 600 Eur kyšį už tai, kad jis (M. K.) išnagrinėjęs V. V. skundą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo, priimtų V. V. palankų sprendimą, t. y. sumažintų teisės atėmimo terminą vairuoti transporto priemonę. Tačiau 2017 m. birželio 9 d. šiuos pinigus, gautus įmautėje su dokumentais, grąžino, t. y. įdėjo į R. A. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pašto dėžutę. Pareiškime M. K. nurodė ir tai, kad 2017 m. birželio 13 d. ar 14 d., tikslios datos neprisimena, į jo namus buvo atvykęs advokatas G. G., kuris taip pat domėjosi V. V. skundo nagrinėjimu. Advokatą informavo, kad dėl šio skundo buvo atvykęs R. A., kuris perdavė voką su 600 Eur, tačiau šiuos pinigus jam grąžino. Advokatas informavo, kad už tokius sprendimus (reikalus) mokama apie 2 000 Eur. Pateiktame pareiškime, M. K. nurodė ir tai, kad dėl to paties asmens, t. y. V. V., 2017 m. birželio 20 d. siūlė jam 2 000 Eur kyšį ir prokuroras Ž. G. (t. 1, b. l. 3–6). Pagal šį M. K. pateiktą pareiškimą Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos Šiaulių valdybos skyriuje 2017 m. birželio 21 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b. l. 10–11; t. 3, b. l. 88).
7.10. Tolesnės įvykio aplinkybės patvirtina, kad pradėjus šį ikiteisminį tyrimą, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras 2017 m. birželio 22 d. pateikė prašymą leisti M. K. atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, siekiant išsiaiškinti visus papirkime dalyvaujančius asmenis ir užfiksuoti jų nusikalstamą veiką pagal BPK nustatytą tvarką (t. 1, b. l. 13–15), kurį Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2017 m. birželio 22 d. nutartimi tenkino (t. 1, b. l. 16–18). Iš byloje pateikto Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos 2017 m. birželio 23 d. nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad M. K. atliko nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus prieš R. A. Protokole užfiksuota, kad 2017 m. birželio 23 d. nuo 12 val. 04 min. iki 12 val. 05 min., M. K. skambina R. A. ir pokalbio metu klausia, ar „..išsivalė tas reklamas iš pašto dėžutės?“. R. A. patvirtinus, kad „jo, jo.., pasiėmiau“, M. K. dar kartą pasiteirauja konkrečiai įvardindamas skaičių ar „..pasiėmei tuos šešis šimtus?“, R. A. atsako „jo,... jo“. Taip pat, iš šio pokalbio turinio matyti, kad M. K. pasakoja, jog „.. ten buvo tas, biški pamotyvavo, tos praktikos privežė ir viskas normaliai atrodo“, tačiau R. A. tik klausiamai atsakė „Ane?“. Be to, M. K. tęsdamas pokalbį pasakoja apie tai, kad buvo atvykęs Ž.: „Buvo žinai Ž.“ ir klausia R. A., ar jis kalbėjosi su Ž. „Nu. A šnekėjai gal su Ž..?“, tačiau R. A. atsakius, kad „..Mhm.. Ne... nebuvau“, pokalbis iš esmės buvo baigtas (t. 1, b. l. 19–21). Pažymėtina, kad šiame nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas telefoninis pokalbis patvirtina tik bendravimo faktą tarp M. K. ir R. A., tačiau šio pokalbio išsakyti žodžiai (nei užslėpta forma, nei netiesiogiai išsakyti), akivaizdžiai, nėra informatyvūs ir nepatvirtina esminių kyšio davimo aplinkybių, t. y. jog R. A. 2017 m. birželio 4 d. svečiuodamasis pas M. K., tiesiogiai davė 600 Eur kyšį. Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios, lemiančios vienokio ar kitokio sprendimo priėmimą, nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas, t. y. pareigūnų parodymai, protokolai, pareiškimai ir kt. dokumentai, neturi išskirtinės įrodomosios galios, nes turi būti palyginti ir įvertinti su kitais byloje esančiais įrodymais, vadovaujantis bendraisiais įrodymų vertinimo kriterijais.
7.11. Remiantis nagrinėjamos bylos medžiaga matyti, kad R. A. duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme savo kaltės nepripažino ir paaiškino, jog 2017 m. birželio 4 d. skambino M. K. ir informavo, jog atvažiuos medaus. Susitikimo metu jie kalbėjosi įvairiomis temomis ir M. K. papasakojo, kad nagrinėja administracinio nusižengimo bylą, kurioje jų bendras pažįstamas V. V. pateikė skundą dėl paskirtos administracinės nuobaudos bei teisės vairuoti atėmimo termino sutrumpinimo. Šio pokalbio metu, M. K. domėjosi kokia teismų praktika yra formuojama apygardos teismuose, tačiau atsakius, kad kiekvienas atvejis yra labai skirtingas ir individualus, pokalbis šia tema buvo baigtas. Pažymėjo ir tai, kad jis (R. A.) nieko neprašė ir nieko neperdavė M. K., nes tam nebuvo jokio tikslo ar pagrindo. Parodė ir tai, kad M. K. skambino jam 2017 m. birželio 9 d., tačiau į skambutį iš karto neatsiliepė, nes buvo konferencijoje. Perskambinęs M. K., pokalbio metu jis nurodė išsivalyti pašto dėžutę. Paiškino, kad šio pokalbio metu suprato, jog M. K. atsiųntė kažkokią informaciją į elektorinio pašto dėžutę, todėl grįžęs į namus ją pasitikrino. Neradęs jokio laiško, skambino M. K. pasitikslinti, tačiau į telefoninį skambutį neatsiliepė. Vėliau atsakė į žinutę, kurioje nurodė, kad reikia išsiimti reklamas. Pažymėjo, kad iš šio pranešimo turinio taip pat suprato, jog M. K. kalbėjo apie elektroninio pašto dėžutę, todėl į aplinkybes nebesigilino ir M. K. daugiau nei skambino, nei rašė. Taip pat, R. A. parodymų metu paaiškino, kad 2017 m. birželio 23 d. vykusio telefoninio pokalbio metu, nesuprato pokalbio turinio, t. y. apie ką kalba M. K., nes kalba buvo nerišli, todėl nesigilindamas atsakinėjo neįpareigojančiai ir norėdamas greičiau baigti pokalbį, nes vairavo automobilį. Pažymėjo ir tai, kad jo (R. A.) gyvenamoji vieta yra deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šis butas yra nuomojamas. Be to, šiuo adresu yra registruota Nervų raumenų ligų asociacija „S“, todėl ten yra siunčiama visa korespondencija, kurią iš pašto dėžutės išima nuomininkai ir laiko kol atvyksta jis (R. A.) pasiimti. Nurodė, kad M. K. į pašto dėžutę jam įdėti nieko negalėjo, nes nieko jam neperdavė. Patvirtino ir tai, kad nei su Ž. G., nei su G. G., nei su pačiu V. V. apie šią administracinę bylą nekalbėjo ir nieko neprašė (t. 3, b. l. 185–188).
7.12. Nors prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad šiais R. A. parodymais tikėti nėra jokio pagrindo ir turi būti vertinti kaip neteisingi, siekiant tokiu būdu išvengti atsakomybės, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog išteisintojo (įtariamojo, nuteistojo) parodymai, nežiūrint jų specifiškumo (suinteresuotumas bylos baigtimi; nevaržomas priesaikos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą; teisės turėjimas laisvai rinktis gynybos būdą ir pan.), pagal BPK 20 straipsnį, taip pat yra savarankiškas įrodymų šaltinis. Todėl norint tokius parodymus patvirtinti ar paneigti būtina nurodyti, kokie kiti savarankiški ir patikimi įrodymai patvirtina arba paneigia išteisintojo (nuteistojo) nurodytas aplinkybes. Remiantis apeliacinio skundo turiniu, matyti, kad apeliantas R. A. parodymų neteisingumą ir prieštaringumą grindžia iš esmės tik liudytojo M. K. parodymais, kurie prokuroro vertinimu, yra aiškūs ir nuoseklūs.
7.13. Liudytojas M. K. ikiteisminio tyrimo 2017 m. liepos 21 d. papildomos apklausos metu parodė, kad iš esmės visas išsamias aplinkybes išdėstė 2017 m. birželio 21 d. pareiškime Nr. 5-10-431, kurį pateikė Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos Šiaulių valdybai. Papildomai paaiškino, kad 2017 m. birželio 4 d. apie 17 val., paskambino R. A. ir pasisiūlė užsukti į svečius medaus. Susitikimo metu kalbėjosi ir R. A. paklausė, ar jis (M. K.) gavo V. V. („prietelio“, „D“) skundą. Pokalbio metu, R. A. pasakė, kad turi teismo šaukimą ir bylos numerį, kurį gali duoti, tačiau jis (M. K.) atsakė, jog nereikia, nes žino apie kokią bylą kalbama. Liudytojas nurodė, kad R. A. pokalbio metu jam pasakė, jog jis pažiūrėtų ir galbūt išeitų sumažinti teisių atėmimo terminą. Nors jis atsakė neigiamai, tačiau pasidomėjo R. A. kokia teismų praktika yra susiformavusi K. apygardos teisme. R. A. atsakė, kad apygardos teisme praktika yra labai įvairi, todėl atrinko jam paskaityti tinkamos teismų praktikos, kurią padavė išvažiuojant. Liudytojas pažymėjo, kad R. A. padavė jam A 4 formato įmautę, kurioje buvo sudėti lapai, o viršuje matėsi atspausdintas elektroniniu paštu iš M. rajono apylinkės teismo išsiųstas šaukimas, adresuotas V. V. atvykti 2017 m. birželio 16 d. Liudytojas pažymėjo, kad gavęs šią įmautę iš R. A. buvo įsitikinęs, jog joje yra teismų praktika, todėl vakare norėdamas ją paskaityti, rado V. V. skundą, teismo šaukimą ir baltos spalvos vokelį, kuriame buvo 12 vnt. kupiūrų po 50 Eur, t. y. iš viso 600 Eur. Paaiškino, kad jį ištiko šokas dėl to, jog R. A. perdavė jam kyšį už tai, kad sumažintų V. V. teisės vairuoti transporto priemonę terminą. Po to svarstė kokiu būdu grąžinti šiuos pinigus R. A., ar kam nors pranešti apie perduotus pinigus. Liudytojas paaiškino ir tai, kad žinojo apie R. A. turimą butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl 2017 m. birželio 9 d. ten nuvyko ir į pašto dėžutę Nr. X įdėjo perlenktą voką, kuriame sudėjo R. A. perduotus dokumentus ir vokelį su 600 Eur. Nurodė ir tai, kad tą pačią dieną susisiekė su R. A. ir informavo, jog išsiimtų reklamas iš pašto dėžutės, t. y. norėdamas pasakyti, kad pasiimtų perduotus pinigus. Po to R. A. atsiuntė SMS pranešimą per „Viber“ programą, tačiau jis (M. K.) neatrašė, o visus pranešimus bei „Viber“ programą iš telefono ištrynė. Šių parodymų metu, liudytojas nurodė ir tai, kad 2017 m. birželio 13 d. ar 14 d., tikslios datos neprisimena, į jo namus buvo atvykęs advokatas G. G., kuris taip pat domėjosi V. V. skundo nagrinėjimu. Advokatą informavo, kad dėl šio skundo buvo atvykęs R. A., kuris perdavė voką su 600 Eur, tačiau šiuos pinigus jam grąžino, įmesdamas į pašto dėžutę. Be to, advokatas pokalbio metu užsiminė, kad už tokius sprendimus (reikalus) mokama apie 2 000 Eur, tačiau jis (G. G.) supranta, jog jam (M. K.) pinigų nereikia, todėl pokalbis buvo baigtas. Liudytojas šių parodymų metu patvirtino ir tai, kad už V. V. palankų sprendimą, 2017 m. birželio 20 d. siūlė jam 2 000 Eur kyšį ir prokuroras Ž. G. (t. 1, b. l. 150–156).
7.13.1. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytojas paaiškino ir tai, kad pasiėmęs paskaityti R. A. perduotą teismų praktiką, rado tarp A 4 formato lapų voką, kurį pradaręs pamatė banknotus po 50 Eur, nors šių pinigų neištraukė ir neskaičiavo, tačiau peržvelgęs akimis suprato, jog yra 600 Eur. Taip pat nurodė, kad vykusio susitikimo metu su R. A., V. V. skundo nenagrinėjo, o diskusijos forma kalbėjosi apie formuojamą teismų praktiką, tokio pobūdžio bylose. Patvirtino ir tai, kad pokalbio metu su R. A., jam nekilo jokių minčių, jog jį bandoma papirkti. Taip pat pažymėjo, kad R. A. apie nuobaudos sušvelninimą V. V. nekalbėjo, nieko neprašė ir jokių piniginių pasiūlymų nebuvo, tačiau vėliau įmautėje radęs pinigus jis (M. K.) pagalvojo, jog tai yra kyšis, nes R. A. pokalbio metu užuominomis įvardijo konkrečią bylą, į kurią siūlė pažiūrėti kūrybiškai. Liudytojas taip pat paaiškino, kad iki 2017 m. birželio 9 d., t. y. iki pinigų grąžinimo R. A. momento, pinigų niekam nerodė ir apie juos su niekuo nesikalbėjo, nes nenorėjo jokių procesų ir skandalų, tačiau Ž. G. neteisėti veiksmai įtakojo 2017 m. birželio 21 d. kreiptis į STT pareigūnus. Liudytojas taip pat paaiškino, kad nors nuo 600 Eur perdavimo buvo praėję septyniolika dienų ir juos buvo grąžinęs R. A., t. y. įdėjęs į pašto dėžutę, o visus vykusius susirašinėjimus su R. A. buvo ištrynęs, tačiau STT pareigūnai apklausos metu nurodė pasakoti visas aplinkybes susijusias su V. V. byla. Pažymėjo ir tai, kad nors R. A. ir nebuvo poreikio skambinti, tačiau teismui leidus jam (M. K.) atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, vėl parsisiuntė „Viber“ programą ir paskambino R. A. Liudytojo teigimu, skambučio tikslas buvo išsiaiškinti, ar viskas gerai, t. y. ar vokas pasiekė adresatą. Parodymų pradžioje tvirtino, kad neprisimena ar paskambinti R. A. buvo pasiūlytą STT pareigūnų, ar savo iniciatyva, tačiau patvirtino, jog vykusio pokalbio metu STT pareigūnas buvo šalia. Vėliau patikslino, kad 2017 m. birželio 23 d. telefoninį skambutį per „Viber“ programą, inicijavo STT pareigūnai (t. 3, b. l. 101–110).
7.13.2. Teisėjų kolegija pažymi, kad tinkamam baudžiamojo įstatymo taikymui labai svarbu tiksliai nustatyti faktines bylos aplinkybes. Remiantis aukščiau aptartais liudytojo M. K. parodymais, matyti, kad šie nėra nuoseklūs ir vienodi. Be to, iš liudytojo parodymų duotų teisiamajame posėdyje nėra aišku, ko konkrečiai siekė R. A. perduodamas įmautę su pinigais, nes vykusio pokalbio metu apie nuobodos sušvelninimą V. V. iš esmės nekalbėjo, taip pat nieko neprašė ir jokių piniginių pasiūlymų nebuvo. Pritartina pirrmosios instancijos teismo išvadai, kad M. K. veiksmai ir parodymai apie tai, jog gavęs įmautę su dokumentais, tarp kurių buvo 600 Eur (kyšis), norėjo informuoti teisėsaugos pareigūnus (STT), tačiau dėl nesuprantamų priežasčių tokio pareigūno nerado, yra nelogiški. Pažymėtina ir tai, kad M. K. eidamas teisėjo pareigas apie kyšio gavimą niekam nepranešė ir nepasakė, o įmautę su pinigais laikęs kelias dienas, neva grąžino R. A., įmesdamas juos į buto pašto dėžutę ir telefonu (naudodamasis „Viber“ programa) nurodydamas jam (R. A.) užuomina „išsivalyti reklamas iš pašto dėžutės“. Pažymėtina ir tai, kad M. K. iš savo telefono ne tik ištrynė pranešimus R. A., bet dėl jo (R. A.) neteisėtų veiksmų STT pareigūnams pareiškimą parašė praėjus beveik dviem savaitėms. Todėl akivaizdu, kad remiantis vien tik liudytojo M. K. nuomone, taip pat nenuosekliais ir iš esmės abejotinais bei spėjamojo pobūdžio parodymais, negalima spręsti apie R. A. tyčios kryptingumą. Nors prokuroras apeliaciniame skunde prašė papildomai apklausti liudytoją M. K., tačiau atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad Baudžiamojo proceso įstatymas neįpareigoja teismo tenkinti visų proceso dalyvių prašymų. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinio proceso metu, teisėjų kolegija teisiamojo posėdžio metu, atsižvelgė į šį prokuroro prašymą, tačiau protokoline nutartimi atmetė, konstatuodama, jog liudytojas buvo apklaustas pirmosios instancijos teismo 2018 m. kovo 26 d. teisiamojo posėdžio metu, o proceso dalyviai (tarp jų ir prokuroras) turėjo galimybę užduoti klausimus. Be to, apeliantas pateikdamas šį prašymą, nenurodė įtikinamų argumentų, kokias naujas svarbias bylos aplinkybes šis liudytojas galėtų patvirtinti arba paneigti (t. 4, b. l. 101–104).
7.14. Iš liudytojo G. G. parodymų duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 88–89), tiek pirmosios instancijos teisme (t. 3, b. l. 125–128) matyti, kad 2017 m. birželio mėnesį buvo užvažiavęs pas M. K. pasiteirauti, ar būtų galimybė sušvelninti V. V. paskirtą administracinę nuobaudą. M. K. atsakė neigiamai ir sarkastiškai pabrėžė, kad dėl to paties buvo atvykęs R. A. ir davė voką su 600 Eur. Liudytojas nurodė, kad iš vykusio pokalbio suprato, jog M. K. ši suma yra per maža, todėl norėdamas jį paprovokuoti pasakė, jog toks sprendimas turėtų kainuoti nuo 1 000 Eur iki 2 000 Eur. Be to, liudytojas nurodė, kad iš M. K. pasakytų žodžių, t. y. jog V. V. byloje jokių išlygų nedarys, suprato, jog pinigų iš R. A. jis nepaėmė. Liudytojas teisiamojo posėdžio metu atkreipė dėmesį ir į tai, kad 2018 m. kovo 27 d. buvo susitikęs M. K., kuris prašė teisiamojo posėdžio metu duodant parodymus patvirtinti, jog jis (M. K.) pinigus R. A. grąžino įmesdamas į pašto dėžutę. Tačiau šių aplinkybių jis (G. G.) nežinojo, todėl M. K. atsakė, kad šio melagingo prašymo netenkins, nes tokių aplinkybių tikrai neprisimena. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant liudytojo G. G. parodymus būtina atsižvelgti ir į tą aplinkybę, jog liudytojas parodė tai, ką jam susitikimo metu papasakojo liudytojas M. K. (t. y. kad R. A. susitikimo metu davė voką su 600 Eur), kurio parodymai dėl šių aplinkybių yra pripažinti abejotinais.
7.15. Tuo tarpu, vertinant liudytojų R. N. (t. 1, b. l. 157–159; t. 3, b. l. 150–153), M. N. (t. 1, b. l. 162–164, 179–188; t. 3, b. l. 153–154), V. V. (t. 2, b. l. 84–85; t. 3, b. l. 110), R. N. (t. 3, b. l. 124–125), Ž. G. (t. 2, b. l. 135–138) parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir / ar pirmosios instancijos teisme, matyti, kad nei vienam iš jų nebuvo žinomos aplinkybės apie galimai neteisėtus R. A. veiksmus, t. y. realų ketinimą papirkti M. K. bei duotą 600 Eur kyšį, ar M. K. grąžintus pinigus pašto dežutėje. Pažymėtina ir tai, kad skunde apelianto akcentuoti liudytojo M. N. 2017 m. birželio 29 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotų duomenys (t. 1, b. l. 166–167), taip pat nepatvirtina reikšmingų aplinkybių, susijusių su R. A. neteisėtais veiksmais.
7.16. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia prokuroro dėmesys į tai, kad tyčinė kaltės forma, kaip ir kiekvienas inkriminuojamas nusikalstamos veikos sudėties požymis, privalo būti įrodyta ne prielaidomis, o abejonių nekeliančiais įrodymais. Pažymėtina ir tai, kad duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, jog nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Be to, konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma.
7.17. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamojoje byloje esančių duomenų, akivaizdžiai, nepakanka pagrįsti R. A. kaltės padarius kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką, o apeliacinio skundo argumentai, šiuo atveju yra prielaidos ir spėjimai, kuriais grįsti kaltės negalima.
7.18. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas R. A. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, išteisino pagrįstai, tačiau nurodė netinkamą išteisinimo pagrindą, t. y. neįrodžius, jog R. A. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
7.18.1. Teismų praktikoje nurodoma, kad sprendimas išteisinti šiuo pagrindu priimamas tada, kai teismas nustato, jog kaltinamajame akte nurodyta nusikalstama veika yra padaryta, tačiau nenustatyta, kad ją padarant dalyvavo kaltinamasis. Be to, toks išteisinimo pagrindas įpareigoja teismą imtis BPK 303 straipsnio 6 dalyje numatytų veiksmų, t. y. perduoti bylą prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192/2009; Nr. 2K-191-648/2017 ir kt.).
7.18.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad šioje byloje nepakanka įrodymų konstatuoti objektyviųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, požymių, t. y. pačios veikos, jog R. A. tiesiogiai davė 600 Eur kyšį valstybės tarnautojui – M. rajono apylinkės teismo teisėjui M. K., pageidaudamas jo neteisėto veikimo vykdant teisėjo įgaliojimus; taip pat subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės. Todėl, akivaizdu, kad nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo yra išteisinamas ne neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, o dėl to, kad tokia veika nepadaryta, t. y. pagal BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktą.
7.18.3. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į tai, konstatuoja, kad R. A. yra išteisinamas nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais,
n u s p r e n d ž i a :
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. nuosprendį pakeisti:
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. A. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį išteisintas, neįrodžius, jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką.
R. A. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Gintaro Jasaičio apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjai Jolanta Čepukėnienė
Kęstutis Jucys
Regina Pocienė