Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-264-806/2022
Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00099-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.13; 21.12.5
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. liepos 7 d. nutarties, kuria netenkintas A. M. skundas dėl VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės 2022 m. kovo 9 d. sprendimo,
n u s t a t ė :
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės įgaliotas atstovas 2022 m. kovo 9 d. priėmė sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių pagal A. M. prašymą. Sprendime nurodoma, kad VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Adutiškio pasienio užkardoje 2020 m. spalio 15 d. A. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 209 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnio 4 dalį ir 506 straipsnio 4 dalį. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 18 d. nutarimu A. M. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 209 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 4 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas 6 000 Eur dydžio bauda, A. M. paskirtos administracinio poveikio priemonės – 2000 pakelių cigarečių „Fest“ (kirilica) su Baltarusijos Respublikos banderolėmis (po 20 cigarečių pakelyje) ir A. M. priklausančio automobilio ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, taip pat teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi atmetė A. M. skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 18 d. nutarimo ir nutarimą paliko nepakeistą. A. M., prašydamas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nepateikė VSAT Vilniaus pasienio rinktinei jokių dokumentų bei nenurodė naujų bylai reikšmingų aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareigūnui, surašiusiam administracinio nusižengimo protokolą, ir teismui nagrinėjant bylą ir kurios vienos ar kartu su nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. liepos 7 d. nutartimi netenkintas A. M. skundas dėl VSAT prie LR VRM Vilniaus rinktinės 2022 m. kovo 9 d. sprendimo.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
2. Skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. liepos 7 d. nutartį byloje Nr. II-183-405/2022 ir pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
3.1. Teismui buvo žinomas pareiškėjo teiginys, kad tarnybinis automobilis „Škoda“ buvo be skiriamųjų ženklų ir švyturėlio. Tačiau aplinkybė, kad automobilis, kuris yra naudojamas kaip įrodinėjimo priemonė, buvo nufotografuotas iš karto po įvykio, ir jo nuotraukos buvo pateiktos draudimo bendrovei, nei vienos instancijos teismui nebuvo žinoma. Ši aplinkybė, kaip ir buvo minima pareiškėjo skunduose, tapo žinoma tik tada, kai jo advokatas, dalyvaudamas civilinėje byloje, susipažino su bylos medžiaga. Tai yra du skirtingi dalykai – jo parodymai ir tarnybinio automobilio nuotraukos iš karto po įvykio. Todėl ši aplinkybė, kad automobilis buvo fotografuojamas po įvykio, laikytina nauja ir būtina ištirti. Tai seka iš teisingumo principo įgyvendinimo, t. y. asmuo turi būti pripažintas kaltu remiantis neabejotinais įrodymais. Jei įrodymai yra abejotini, asmuo negali būti pripažintas kaltu.
3.2. Pareiškėjas mano, kad šios naujai paaiškėjusios aplinkybės ištyrimas leistų nustatyti, ar jis yra teisingai nubaustas pagal ANK 426, 506 straipsnius. Pareiškėjo minima aplinkybė atitinka įstatymo nustatytus kriterijus – ji nebuvo žinoma proceso metu bei turi įtakos sprendžiant jo kaltumo klausimą.
1. Atsiliepimu į atskirąjį skundą VSAT prie LR VRM įgaliotas atstovas Vygantas Stunžėnas prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-183-405/2022 palikti nepakeistą, o A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. A. M., prašydamas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nepateikė jokių dokumentų bei nenurodė naujų bylai reikšmingų aplinkybių, kurios pareigūnui, surašant administracinio nusižengimo protokolą, ir teismui nagrinėjant bylą nebuvo ir negalėjo būti žinomos ir kurios vienos ar kartu su nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba, kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn.
4.2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. liepos 7 d. nutartimi pagrįstai įvertino visas bylos aplinkybes, liudytojų parodymus, teismų nutarimus/nutartis ir nutarė A. M. skundo dėl VSAT Vilniaus pasienio rinktinės 2022 m. kovo 9 d. sprendimo netenkinti.
4.3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 18 d. A. M. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 209 str. 8 d., 426 str. 4 d., 506 str. 4 d., ir, vadovaujantis 38 str., jam paskirta subendrinta nuobauda – 6000 Eur bauda su 2000 pakelių cigarečių „Fest“ (kirilica) su Baltarusijos Respublikos banderolėmis (po 20 vnt. cigarečių pakelyje), A. M. priklausančio automobilio Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
4.4. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs A. M. atstovo advokato Giedriaus Baziulio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. birželio 18 d. nutarimo, 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi argumentavo, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir naikinti ar keisti šio teismo priimtą nutarimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nustatytas bylos aplinkybes ir pagrįstai A. M. pripažino kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 209 str. 8 d., 426 str. 4 d. ir 506 str. 4 d.
4.5. Administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-336-885/2021 Vilniaus apygardos teismas įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, surinktų įrodymų nuoseklumą ir pakankamumą, bei konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas aplinkybes ir pagrįstai A. M. pripažino kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 209 str. 8 d., 426 str. 4 d. ir 506 str. 4 d. Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino A. M. parodymus kaip nepatikimus, jog jis negirdėjo, kad jį kas nors stabdo. Liudytojo E. Usovo parodymais nustatyta, kad A. M. buvo persekiojamas tarnybiniu automobiliu apie 7,5 km, tarnybinis automobilis važiavo su įjungtu švyturėliu ir garsiniu signalu, o A. M. bandė pabėgti nuo pareigūnų ir tyčia nestojo. Šias aplinkybes patvirtina ir faktas, kad A. M., kliudęs tarnybinį automobilį, ne sustojo, o nuvažiavo toliau. Tai, kad buvo padarytas eismo įvykis, patvirtina byloje pateikta eismo įvykio deklaracija bei įvykis buvo registruotas Švenčionių raj. policijos komisariate.
4.6. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad tarnybinis automobilis Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra kriminalinės žvalgybos paskirties specialusis automobilis, kuriam esant tarnybiniam būtinumui, ant durų tvirtinami magnetiniai skiriamieji ženklai bei ant stogo uždedamas švyturėlis. Pažymima, kad tarnybinis automobilis Škoda Octavia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nufotografuotas pateikiant informaciją draudimo kompanijai ir „Škoda“ markės automobilių servisui, į kurį jis buvo pristatytas be VSAT skiriamųjų ženklų.
4.7. ANK gana detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo procedūrą, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos. ANK 658 straipsnis numato baigtinį sąrašą pagrindų, kuriais remiantis yra galimas administracinio nusižengimo bylos atnaujinimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas bylą atnaujinti prašo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktas kaip vieną iš administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindų kaip tik ir numato, kad administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta tais atvejais, kai paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas.
4.8. ANK 661 straipsnio 1 dalis numato administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisę kreiptis su prašymu dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių ištyrimo į instituciją, kurios pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną. To paties straipsnio 661 straipsnio 2 dalį nurodyta institucija, gavusi tokį prašymą, kai nėra pagrindo pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, priima sprendimą atsisakyti pradėti tyrimą, kuris gali būti skundžiamas. Įgaliotas asmuo, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo klausimą, priima sprendimą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą arba atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Pažymima, jog įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo institutą pagal paskirtį ir tikslus priskyrė išimtinei procedūrai, kuri taikoma tik ypatingais atvejais. Įsiteisėjusi 2021 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-336-885/2021, kuria byla buvo išspręsta, įgyja res judicata galią, kas reiškia šalių ginčo galutinį išsprendimą bei negalimumą revizuoti įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) šios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. P6-169/2007, Nr. P556-68/2008, Nr. P858-43/2010, Nr. P520-28/2012). Proceso atnaujinimo pagrindu laikomas tik esminių bylos aplinkybių paaiškėjimas tuo atveju, kai šios aplinkybės bylos šalims ne tik tai, kad nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, bet ir dėl tam tikrų objektyvių priežasčių tuo metu apskritai negalėjo būti žinomos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. P438-104/2010, Nr. P502-187/2010). A. M. skunde pateikta informacija aptariamu atveju nėra teisiškai reikšminga ir niekaip nesudaro pagrindo abejoti.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Pareiškėjo A. M. skundas atmetamas.
1. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs pareiškėjo A. M. atskirojo skundo argumentus, patikrinęs skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. liepos 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant ANK normų.
2. Proceso atnaujinimas – tai išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų (institucijų) procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo (institucijos) procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tokią proceso atnaujinimo instituto paskirtį, ANK gana detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo procedūrą, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos. Sprendžiant baigtoje administracinio nusižengimo byloje proceso atnaujinimo klausimą, byloje priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra nagrinėjamas iš esmės, sprendžiama tik tai, ar yra esminės bylos atnaujinimui reikšmingos aplinkybės.
3. ANK 657 straipsnis numato, kad administracinio nusižengimo byla, užbaigta įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi arba įvykdytu administraciniu nurodymu, gali būti atnaujinta šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.
4. ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindas, kai paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas.
5. Pažymėtina, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės turi būti ne bet kokios, tačiau iš esmės susijusios su administracinėn atsakomybėn patraukto ar nepatraukto asmens kaltės klausimu, dėl kurio įsiteisėjęs nutarimas, nutartis ar administracinis nurodymas būtų pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais. Administracinio nusižengimo bylai esminėmis aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos asmeniui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes asmuo sužinojo jau įsiteisėjus sprendimui; 4) šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks sprendimas administracinio nusižengimo byloje.
6. Pareiškėjas skunde nurodo, jog nagrinėjamu atveju būtina ištirti aplinkybę, ar tarnybinis automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo su VSAT skiriamaisiais ženklais bei švyturėliu, nes dokumentuose dėl pareiškėjo padarytos žalos minėtam tarnybiniam automobiliui atlyginimo šis automobilis nufotografuotas be skiriamųjų ženklų. Pasak pareiškėjo, aplinkybė, kad tarnybinis automobilis buvo fotografuojamas po įvykio, laikytina nauja ir būtina ištirti. Šis pareiškėjo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
7. Kaip minėta, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo, byloje priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra nagrinėjamas, sprendžiama tik tai, ar yra esminės bylos atnaujinimui reikšmingos aplinkybės.
8. Bylos duomenimis nustatyta, jog tarnybinis automobilis „Škoda Octavia“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), yra kriminalinės žvalgybos paskirties specialusis automobilis, kuriam, esant tarnybiniam būtinumui, ant durų tvirtinami magnetiniai skiriamieji ženklai bei ant stogo uždedamas švyturėlis.
9. Kaip minėta, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laikytinos, be kita ko, tik tokios aplinkybės, kurios turi esminę reikšmę bylai. Nagrinėjamu atveju tai, kad VSAT tarnybinis automobilis buvo fotografuojamas po įvykio, ir jo nuotraukos buvo pateiktos draudimo bendrovei, nesudaro prielaidų išvadai, kad pareiškėjas taip pat buvo stabdomas automobilio, kuris nebuvo pažymėtas skiriamaisiais ženklais. Atsiliepime į pareiškėjo skundą pažymėta, kad tarnybinis automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nufotografuotas pateikiant informaciją draudimo kompanijai ir „Škoda“ markės automobilių servisui, į kurį jis buvo pristatytas be VSAT skiriamųjų ženklų. Taigi, ši pareiškėjo nurodyta aplinkybė nelaikytina esmine, t. y. net ir žinant šią aplinkybę nebūtų pagrindo priimti kitokį sprendimą administracinio nusižengimo byloje – ši aplinkybė nei viena pati, nei kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis neįrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – pareiškėjas yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn. Taip pat pareiškėjo nurodyta aplinkybė objektyviai galėjo būti nustatyta (žinoma), t. y. ji nelaikytina naujai paaiškėjusia ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme.
10. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai įvertino nustatytas bylai reikšmingas aplinkybes ir tinkamai pritaikė įstatymą, todėl naikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. liepos 7 d. nutartį pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. liepos 7 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė