Administracinė byla Nr. I-10265-596/2015
Proceso Nr. 3-61-3-03824-2015-8
Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. lapkričio 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, dalyvaujant pareiškėjui I. V. (I. V.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo I. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės dėl neturtinės žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas I. V. skunde prašo teismo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), neturtinę žalą po 50 Eur per dieną. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2015-06-12 iki 2015-06-26 buvo laikomas LAVL uždaro režimo kamerų tipo palatoje Nr. 23, kurioje kartu buvo laikomi dar 2 nuteistieji. Nors kamera yra keturvietė, ji buvo perpildyta, trūko ploto laisvai judėti, dalį kameros užėmė 2 metalinės, dviejų aukštų lovos, užimančios 3,4 kv. m, 3 spintelės be durelių ir galinių sienelių, užimančios 0,57 kv. m, sanitarinis mazgas, užimantis 0,63 kv. m, kuris neatskirtas nuo patalpos, neturi klozeto, vietoj jo yra cementinė dėžė per vidurį, kriauklė, užimanti 0,55 kv. m. LAVL pastatas yra šimto metų senumo, pareiškėjui, pagal 2015-06-15 užklausimą LAVL, buvo nurodyta, kad kameroje Nr. 23 remontas buvo atliktas 2015-03-18, nors remontas, pareiškėjo nuomone, neatliktas, išskyrus tai, kad perdažytos sienos. Kamera yra avarinės būklės, nevėdinama, kadangi dėl storo, seno dažų sluoksnio ir grotų visiškai neatsidaro ir neužsidaro langai, joje drėgna, dieną karšta, o naktį šalta, yra tarakonų ir drėgmę mėgstančių parazitų, prastas apšvietimas, o tai labai gadina akis rašant ar skaitant, baldai pasenę, suraišioti, sienos sutrupėjusios, jose yra asbesto. Dėl tokių laikymo sąlygų LAVL patyrė baimės jausmą, diskomfortą, pasišlykštėjimą, psichologines kančias, stresą, negatyvias emocijas, išgyvenimus, nuolatinę įtampą ir kitus negatyvius išgyvenimus, kurių iki šiol negali pamiršti, ir kurią vertina po 50 Eur per dieną. Pareiškėjas taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuota praktika tokio pobūdžio bylose (b. l. 1–3, 6).
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasis jame išdėstytais argumentais.
Pateiktame atsiliepime atsakovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-06-12 iki 2015-06-26 buvo gydomas Chirurgijos skyriaus 23 (8,8 m2) kamerų tipo palatoje, kurioje yra 4 lovos. Statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma asmenų, nevedama ir galiojantys teisės aktai neįpareigoja to daryti, todėl negali pateikti duomenų, kiek per ginčo laikotarpį kartu su pareiškėju buvo laikoma asmenų.
Pažymėjo, kad Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatytos. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 111 p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 m2 – LAVL palatose.
Pažymėjo, kad ligoninėje apgyvendinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas (toliau – ir SVĮ), Taisyklės, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) bei kiti teisės aktai. Ligoninėje yra teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Minėtų paslaugų teikimas yra nepertraukiamas procesas, kuris būtinas teikiant tokio pobūdžio paslaugas, užtikrinant paslaugų kokybę bei tinkamą nepertraukiamą gydymą. Ligoninė negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes joje turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems (imperatyviai) to reikalaujantiems nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems. Dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos, vienam asmeniui, galėjo būti viršytos (atsižvelgiant į atvykstančiųjų ir išvykstančiųjų asmenų skaičių). Ligoninė taip pat privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems, nustatytus BVK bei SVĮ, be to, privalo laikytis pacientų izoliavimo reikalavimų, sergant užkrečiamosiomis ligomis.
Nurodo, kad Ligoninė vadovaujasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) nuostatomis, kurios nenustato pataisos įstaigoms, kokie baldai turi būti įrengti gyvenamojoje patalpoje. Ligoninėje palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat yra remontuojamas ir/arba keičiamas. Eksploatavimo taisyklių 16.5 p. nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nei minėtame punkte, nei HN 76:2010 nenustatyta, kad unitazas ar klozetas turi būti uždengiamas.
LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, kiekvienais metais šiam tikslui skirtos lėšos (biudžeto asignavimai) pilnai panaudojami ir LAVL gydomųjų skyrių patalpos (palatos) yra nuolat remontuojamos. Ligoninės patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Tokio pobūdžio darbai atliekami kartą per mėnesį, o prireikus – ir dažniau. Visi atliekami darbai registruojami žurnaluose, patalpų valymo ir dezinfekcijos darbus atlieka paskirti sanitarai. Ligoninės pacientų maudymasis organizuojamas vadovaujantis Taisyklių 258 p. nuostatomis, ligoninė yra patvirtinusi dušų lankymo grafiką, kuris atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus. Ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę. Ligoninė yra sudariusi sutartį su skalbimo paslaugas teikiančia įmone. Ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 išduotą Leidimą-higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad ligoninės patalpos atitinka visus teisės aktuose įtvirtintus kriterijus bei normas.
Nurodo, kad vasaros laikotarpiu vienas kameros lango rėmas yra išimamas tam, kad būtų užtikrinamas vėdinimas per atidarytą langą ir nebūtų karšta patalpoje, žiemos metu lango rėmas yra įdedamas tam, kad būtų užtikrinta šiluma patalpoje. HM 76:2010 24 p. nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pažymėjo, kad kiekvienoje kameroje yra ventiliacinė vėdinimo šachta (mechaninė vėdinimo sistema), kuri užtikrina oro cirkuliaciją ir vėdinimą patalpoje.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodo, kad nepakanka nustatyti, kad ligoninės darbuotojai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pareiškėjo reikalavimas neturtinės žalos atlyginimui nėra pagrįstas jokiais įrodomąją galią turinčiais įrodymais. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp ligoninės veiksmų ir/arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat nėra pagrįsta ir prašoma priteisti neturtinės žalos suma (b. l. 18–20).
Atsakovės atstovė į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jai nedalyvaujant.
Skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas I. V. LAVL buvo gydomas nuo 2015-06-12 iki 2015-06-26 Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 23, kurios plotas – 8,8 m2, kurioje yra 4 lovos (b. l. 18–20, 21).
Pareiškėjas savo reikalavimą priteisti jam neturtinę žalą grindžia netinkamomis jo laikymo LAVL kamerų tipo palatoje Nr. 23 sąlygomis, t. y. kad per laikotarpį nuo 2015-06-12 iki 2015-06-26 nebuvo užtikrintas teisės aktų nustatytas minimalus plotas kamerų tipo palatoje, kurioje nebuvo galimybės laisvai judėti, baldai pasenę, kamera neremontuota, sienos, kuriose yra asbesto, sutrupėjusios, neužtikrinama tinkama temperatūra, prastas apšvietimas, yra tarakonų ir kitų parazitų, kamera nevėdinama, kadangi langas visiškai neatsidaro ir neužsidaro.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose nenustatomos. Taisyklių 114 p. nustatyta, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 m2.
Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad pareiškėjas per laikotarpį nuo 2015-06-12 iki 2015-06-26 buvo gydomas Chirurgijos skyriaus 23 kamerų tipo palatoje, kurios plotas – 8,8 m2, kurioje yra 4 lovos. Kiek per ginčo laikotarpį palatoje buvo laikoma asmenų duomenų atsakovės atstovė nepateikė. Pareiškėjas skunde teigia, kad jo laikymo kamerų tipo palatoje laikotarpiu kameroje buvo 3 asmenys, LAVL nepateikė įrodymų, kad per ginčo laikotarpį kameroje buvo laikoma mažiau asmenų, atsiliepime pripažįsta, kad teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos. Esant nurodytam kameros Nr. 23 plotui (8,8 m2), kurioje yra 4 lovos, ginčo laikotarpiu joje buvo laikoma 3 asmenys, vienam asmeniui tenkantis plotas sudarė 2,93 m2, todėl yra pagrindas teigti, kad per laikotarpį nuo 2015-06-12 iki 2015-06-26 pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus kamerų tipo palatos plotas, tenkantis vienam asmeniui (5,1 m2), t. y. LAVL neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Pareiškėjo nusiskundimus dėl baldų matmenų, t. y. dėl 3 spintelių, kurios užėmė 0,57 kv. m, 2 lovų, kurios užėmė 3,4 kv. m, sanitarinio mazgo, kuris užėmė 0,63 kv. m, kriauklės, kuri užėmė 0,55 kv. m, ir kad visa tai jam sukėlė nepatogumus, teismas vertina kaip aplinkybę, akivaizdžiai didinančią kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, trūkumą ir todėl kilusio ginčo kontekste vertinamą kaip pareiškėjui palankią, sprendžiant jo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo klausimą.
Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo laikymo ligoninėje sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą (15 dienų), galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą.
Atsakovės atsiliepime nurodyti argumentai, kad LAVL negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir nuteistų asmenų skaičiui, todėl ne visais atvejais gali atsižvelgti į rekomenduojamas ploto normas, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės valstybės atsakomybei. Viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 str. atsiranda ir tais atvejais, kai viešojo administravimo subjekto padaryti teisės aktų pažeidimai buvo nulemti objektyvių sąlygų – nepakako patalpų, trūko lėšų ir pan. Aplinkybė, kad ligoninės administracija neturėjo galimybių gydyti pareiškėją teisės aktų nuostatas atitinkančiomis sąlygomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.
Pabrėžtina, kad LAVL pagal turimus finansinius resursus, gavusi skirtas lėšas iš valstybės biudžeto atlieka patalpų remontą. Tai patvirtina LAVL 2013-05-16 darbų priėmimo aktas (b. l. 31–32) ir LAVL 2015-07-09 Raštas Nr. 3-738, iš kurio matyti, kad paskutinį kartą remonto darbai kamerų tipo palatoje Nr. 23 buvo atlikti 2015-03-18 (b. l. 53). LAVL 2015-08-21 raštas Nr. 7-475 patvirtina, kad LAVL palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat yra remontuojamas ir/arba keičiamas, visus atsiradusius defektus LAVL darbuotojai šalina (b. l. 56). Aplinkybę, kad patalpų būklė atitinka minimalias higienos sąlygas, patvirtina Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 išduotas Leidimas-Higienos pasas (b. l. 40), Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011-02-24 išduota įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencija Nr. 3360 (b. l. 38). Be to, iš atsakovės teismui pateiktų fotonuotraukų aiškiai matyti, kad palatos tipo kameroje Nr. 23 sienos nėra sutrupėjusios, kameroje švaru (b. l. 25–28, 33). LAVL nurodo, kad yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, patalpų valymo ir dezinfekcijos darbus atlieka paskirti sanitarai, ir nors tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, netikėti atsakovės teiginiais teismas neturi pagrindo. Vadinasi, pareiškėjo teiginiai dėl kameros tipo palatos Nr. 23 avarinės būklės, kad kameroje yra tarakonų ir kiti parazitų, remontas nebuvo atliktas, sienos nutrupėjusios, baldai pasenę, atmetami kaip nepagrįsti. Be to, LAVL yra tikrinama Vilniaus visuomenės sveikatos centro (b. l. 29–30), taigi stengiamasi gerinti LAVL laikomų asmenų laikymo sąlygas.
Pažymėtina, kad pareiškėjas teismui pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-09-21 raštą Nr. 13-15(2.1.)-2-11392 į pareiškėjo 2015-08-26 skundą dėl netinkamų higienos sąlygų LAVL pasivaikščiojimo kiemeliuose bei dušo patalpoje (b. l. 57–58), LAVL 2015-09-15 raštą Nr. 7-5221 į pareiškėjo 2015-08-26 prašymą dėl LAVL pasivaikščiojimo kiemelių ir dušo būklės (b. l. 54), LAVL 2015-07-13 raštą Nr. 7-393 į pareiškėjo 2015-06-17 prašymą, kuriame jis teigia, kad 2015-06-16 režiminio korpuso kameros Nr. 23 kratos metu LAVL pareigūnai įžeidė pareiškėją, išmėtė pareiškėjo daiktus and grindų (b. l. 55), tačiau, atsižvelgęs į tai, kad nurodytuose dokumentuose pateikta informacija nėra susijusi su bylos nagrinėjimo dalyku bei į tai, kad pareiškėjo pateikti prašymai LAVL ir Vilniaus visuomenės sveikatos centrui buvo teikti ne dėl laikotarpio, kuomet pareiškėjas buvo gydomas LVAL, teismas nurodytų dokumentų nevertina.
Dėl pareiškėjo teiginio apie ventiliacijos kamerose nebuvimą pažymėtina, kad LAVL yra nurodžiusi, jog kamerų langai vėdinimui yra pritaikyti, įrengta mechaninė vėdinimo sistema, abejoti jų paaiškinimais nėra pagrindo, tai atitinka HN 76:2010 24 p. reikalavimus. Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad buvimo LAVL metu būtų skundęsis dėl blogos ventiliacijos, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis dėl to patyrė nepatogumus, diskomfortą ir pan.
Pareiškėjo skundo argumentai, kad LAVL netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, yra nepagrįstas, kadangi iš byloje pateiktų fotonuotraukų yra aiškiai matoma, kad LAVL įrengti sanitariniai mazgai nuo bendro kameros ploto yra atskirti 1,5 m aukščio sienelėmis ir padengtomis lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga (b. l. 26–28, 33), tai atitinka Lietuvos Higienos normos HN 76:2010 21 p. reikalavimus.
Nors pareiškėjas nurodo, jog LAVL sienose yra asbesto ir tai kenkė jo sveikatai, jokių tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Priešingai, iš asmens sveikatos istorijoje esančių įrašų matyti, kad pareiškėjas jokių nusiskundimų dėl sienose esančio asbesto neturėjo (b. l. 21), į LAVL administraciją dėl to nesikreipė, todėl teismas šio pareiškėjo abstraktaus argumento nevertina ir dėl jo nepasisako.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad kameros tipo palatoje Nr. 23 dieną buvo karšta, o naktį šalta, nebuvo užtikrinamas tinkamas apšvietimas.
EŽTT ne kartą savo praktikoje yra konstatavęs, kad šio pobūdžio ginčuose ne visada galima pritaikyti affirmanti incumbit probatio (tas, kas teigia, turi tai įrodyti) principą, nes tam tikrais atvejais tik atsakovas turi prieigą prie informacijos, galinčios atmesti ar paneigti konkrečius teiginius (EŽTT 2011-01-13 sprendimas byloje Hacioglu prieš Rumuniją), todėl pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (EŽTT 2010-07-01 sprendimas byloje Nedayborshch prieš Rusiją; EŽTT 2009-10-15 sprendimas byloje Antipenkov prieš Rusiją; EŽTT 2008-02-14 sprendimas byloje Pshenichnyy prieš Rusiją; EŽTT 2006-06-01 sprendimas byloje Gridin prieš Rusiją). Pareiga paneigti pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t.y. laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT 2013-09-30 nutartis adm. byloje Nr. A442-1251/2013). Pastebėtina, kad laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (LVAT 2013-11-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). LAVL jokių įrodymų apie kameros tipo palatos Nr. 23, kurioje vertinamuoju laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, oro temperatūrą, dirbtinę apšvietą, santykinę oro drėgmę nepateikė, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl kameros tipo palatos Nr. 23 santykinės oro drėgmės, dirbtinės apšvietos, temperatūros neatitikties Higienos normos HN 76:2010 reikalavimams yra laikomos įrodytomis.
CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai.
Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui LAVL kameros tipo palatoje Nr. 23 nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktų nustatytas plotas, tenkantis vienam asmeniui (iš viso 15 dienų), į tai, kad nėra įrodymų, jog laikymo sąlygos LAVL pakenkė pareiškėjo sveikatai, į tai, kad pareiškėjas išdėstė nepagrįstus teiginius dėl netinkamų laikymo sąlygų LAVL, išskyrus tai, kad neužtikrinamas minimalus teisės aktuose nustatytas plotas, o santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta ir temperatūra neatitinka Higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, į atsakovo pažeidimo mąstą, jo trukmę, formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus, į tai, kad pareiškėjas, be skunde nurodytų aplinkybių, nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjui priteisiama 90 Eur neturtinė žala.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo I. V. (I. V.) skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui I. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 90 Eur (devyniasdešimties eurų) neturtinę žalą.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Jolita Rasiukevičienė