Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Antarija“ 2021 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 3-uoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo,

n u s t a t ė :

1.       Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartimi BUAB „Antarija“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2020 d. vasario 6 d.

2.       2021 m. birželio 30 d. įvyko pakartotinis UAB „Antarija“ kreditorių susirinkimas, kurio ginčijamu 3-uoju darbotvarkės klausimu buvo spręsta dėl kilnojamojo turto realizavimo kainos ir tvarkos nustatymo.

3.       Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pateikė teismui skundą, kuriame prašė panaikinti BUAB „Antarija“ 2021 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą trečiuoju darbotvarkės klausimu.

4.       Skunde teigia, kad BUAB „Antarija“ nuosavybės teise priklauso kilnojamasis turtas: 1. Vėjapjovė Husqvarna Automower 450X 18 su priedais; 2. Raideris Husqvarna R316Ts AWD New; 3. Agregatas pjovimo CombiClip 112 New 300se; 4. Priekaba traktoriukui/karutis 300 kg. (toliau – ir Kilnojamasis turtas). Administratorius kreditoriams pasiūlė BUAB „Antarija“ nuosavybės teise priklausantį Kilnojamąjį turtą pardavinėti kompleksu, laisvu pardavimu ir pardavimą vykdyti etapais. VMI balsavo raštu ir balsavo „prieš“ trečiuoju darbotvarkės klausimu siūlomą nutarimo projektą bei pateikė nutarimo projektą, kuriame iš esmės siūlo Kilnojamąjį turtą pardavinėti atskirais vienetais bei nenustatant konkrečiais etapais siūlomų kainų, o išreiškiant procentiniais dydžiais.

5.       VMI nesutinka su BUAB „Antarija“ turto pardavimo tvarka. Skunde vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.110 straipsnio 2 dalimi, apibūdinančiu kompleksą kaip civilinių teisių objektą, ir nurodė, kad 4 kilnojamieji bendrovės turto vienetai nėra de facto funkciškai susiję vienas su kitu, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad jie sudaro vientisą turtinį kompleksą, susietą tarpusavio sąsajumu ir vientisumu. Atskirų objektų kaip vieno pardavimas yra galimas tik siekiant naudingiausio turto realizavimo tiek ekonominiu, tiek visų teisėtų kreditorių ir skolininko interesų derinimo aspektu, t. y. turtas gali (bet neprivalo) būti parduodamas kaip vienas turtinis kompleksas, jei tokiu būdu turtas įgytų didesnę rinkos vertę, jo pardavimo organizavimo sąnaudos sumažėtų, turtas būtų likvidesnis kaip vienas vienetas. Pareiškėjos teigimu, pardavinėjant visus objektus kaip vieną turto vienetą sukuriama situacija, kad pirkėjas privalo įsigyti ne tik jį dominantį objektą, bet pirkti absoliučiai nereikalingus objektus. Pirkėjų ratas, parduodant UAB „Antarija“ kilnojamąjį turtą atskirais vienetais, būtų didesnis. Toks turto pardavimo būdas, kai parduodamas vienas turto objektas, o ne tarpusavio ryšio neturintys, yra racionalesnis, rinkoje atskiri kilnojamojo turto vienetai yra paklausesni ir likvidesni.

6.       Atsakovės BUAB „Antarija“ nemokumo administratorius UAB „Adminova“ pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriame prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7.       Atsiliepime nurodo, kad pareiškėja skunde nenurodė jokių imperatyvių nuostatų, kurioms neva prieštarauja priimtas kreditorių nutarimas. Nustatyta pradinė Kilnojamojo turto realizavimo kaina atitinka tiek teisės aktų nuostatas, tiek bankroto proceso principus, tiek pareiškėjos interesus. Pati VMI nesutikimo su nustatyta turto pardavimo kaina nekelia.

8.       Nemokumo administratoriaus teigimu, Kilnojamasis turtas yra neatsiejamai susijęs ir skirtas žemės sklypo vejos priežiūrai kaip kompleksas, taigi nepagrįsti teiginiai, kad turtas yra nesusijęs tarpusavyje. Pažymi, kad nustatyta turto realizavimo tvarka Kilnojamųjų daiktų, skirtų žemės sklypo vejai prižiūrėti, pardavimas kompleksu užtikrina naudingiausią turto realizavimo tvarką.

9.       Toks pardavimo būdas atitinka ekonomiškumo ir operatyvumo principus, kadangi vienu metu aprodomas visas turtinis kompleksas, dėl to mažėja kuro sąnaudos bei nereikia dėl kiekvieno daikto vykti apžiūrai atskirai, skirtingu laiku. Šiuo atveju pardavinėjant tarpusavyje susijusius daiktus, turtas įgyja didesnę rinkos vertę, yra patrauklesnis pirkėjui, negu pardavinėjant atskirais vienetais.

10.       Pažymi, kad Kilnojamasis turtas turėtų būti nurašytas kaip susidėvėjęs, kuo operatyviau šio turto nerealizavus kyla grėsmė, kad pajamos iš šio turto apskritai nebus gaunamos, VMI veikia sąmoningai priešingai kreditorių interesams, inicijuodama beprasmius teisminius ginčus.

Skundas netenkinamas

11.       Nustatyta, kad BUAB „Antarija“ nuosavybės teise priklauso kilnojamasis turtas: 1. Vėjapjovė Husqvarna Automower 450X 18 su priedais; 2. Raideris Husqvarna R316Ts AWD New; 3. Agregatas pjovimo CombiClip 112 New 300se; 4. Priekaba traktoriukui/karutis 300 kg.

12.       2021 m. birželio 30 d. įvyko pakartotinis UAB „Antarija“ kreditorių susirinkimas, kurio darbotvarkėje buvo šie klausimai: 1. Dėl kreditorių susirinkimo darbotvarkės tvirtinimo; 2. Dėl kreditorių susirinkimui sekretoriaujančio ir balsų skaičiuotojo išrinkimo; 3. Dėl kilnojamojo turto realizavimo kainos ir tvarkos nustatymo.

13.       Trečiuoju skundžiamo nutarimo klausimu buvo nutarta BUAB „Antarija“ nuosavybės teise priklausantį Kilnojamąjį turtą pardavinėti kompleksu, laisvu pardavimu ir pardavimą vykdyti sekančiais etapais: I etapas: Kilnojamąjį turtą pardavinėti už didžiausią, bet ne mažesnę nei 10 200,00 Eur kainą, pardavimą vykdyti 14 dienų nuo viešo paskelbimo apie parduodamą Kilnojamąjį turtą dienos; II etapas: nerealizavus Kilnojamojo turto I etape, Kilnojamąjį turtą pardavinėti už didžiausią, bet ne mažesnę 8 160,00 Eur kainą, pardavimą vykdyti 14 dienų nuo viešo paskelbimo apie parduodamą Kilnojamąjį turtą dienos; III etapas: nerealizavus Kilnojamojo turto II etape, Kilnojamąjį turtą pardavinėti už didžiausią, bet ne mažesnę 6 120,00 Eur kainą, pardavimą vykdyti 14 dienų nuo viešo paskelbimo apie parduodamą Kilnojamąjį turtą dienos; IV etapas: nerealizavus Kilnojamojo turto III etape, Kilnojamąjį turtą pardavinėti už didžiausią, bet ne mažesnę 4 080,00 Eur kainą, pardavimą vykdyti 14 dienų nuo viešo paskelbimo apie parduodamą Kilnojamąjį turtą dienos; V etapas: nerealizavus Kilnojamojo turto IV etape, Kilnojamąjį turtą pardavinėti už didžiausią, bet ne mažesnę 2 040,00 Eur kainą, pardavimą vykdyti 14 dienų nuo viešo paskelbimo apie parduodamą Kilnojamąjį turtą dienos; VI etapas: Nerealizavus Kilnojamojo turto V etape, Kilnojamąjį turtą pardavinėti už didžiausią pasiūlytą kainą, pardavimą vykdyti 14 dienų nuo viešo paskelbimo apie parduodamą Kilnojamąjį turtą dienos. Nerealizavus Kilnojamojo turto šiame etape, šaukti kreditorių susirinkimą dėl Kilnojamojo turto tolimesnio realizavimo tvarkos ir kainų nustatymo arba nurašymo.

14.       JANĮ 55 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyta kreditorių teisė skųsti kreditorių susirinkimo sprendimą nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui per įstatymo nustatytą terminą. Pagal JANĮ 55 straipsnio 4 dalį, teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant JANĮ nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.

15.       Pagrindinės kreditorių susirinkimo teisės išvardintos JANĮ 44 straipsnyje, bei taip pat kitose įstatymo normose, dėl konkrečių bankroto proceso veiksmų bei procedūrų vykdymo. Kreditorių susirinkimas yra kompetentingas spręsti visus esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, įskaitant jo išskirtinei kompetencijai priskirtus klausimus, susijusius su bankrutavusiam juridiniam asmeniui priklausančio turto realizavimu.

16.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi įstatymo ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos, nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007; 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012). Kitas kreditorių susirinkimo nutarimo naikinimo pagrindas – turinio neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei kreditorių ir (ar) pačios bankrutavusios įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012).

17.       Remiantis aukščiau nurodytomis įstatymo normomis ir teismų praktika, kilus ginčui dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo, teismas turi patikrinti, ar organizuojant kreditorių susirinkimą ir jame balsuojant nebuvo padaryta esminių procedūrinių pažeidimų.

18.       Pagal JANĮ 49 straipsnio 4, 5 dalis, kreditorių susirinkimas laikomas įvykusiu, jeigu yra kreditorių susirinkimo kvorumas. Kreditorių susirinkimo kvorumas yra, jeigu kreditorių susirinkime dalyvauja kreditoriai, įskaitant iš anksto balsavusius kreditorius, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Pagal JANĮ 51 straipsnio 1, 2 dalį kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų sumos vertinė išraiška yra didesnė kaip pusė visų kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Kreditorių susirinkimo sprendimai yra privalomi visiems kreditoriams nuo jų priėmimo dienos.

19.       Remiantis protokolo medžiaga nustatyta, kad į kreditorių susirinkimą niekas neatvyko, tačiau iš anksto balsavo raštu BUAB „Korlena“ ir VMI. Kreditorių susirinkime prabalsavusiųjų teismo įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintas reikalavimo dydis yra 109 186,48 Eur (100 proc.), taigi susirinkimo kvorumas buvo. „Už“ nemokumo administratoriaus pasiūlytą turto realizavimo kainą ir tvarką balsavo 80,64 proc., „prieš“ – 19,36 proc., „už“ VMI pasiūlymą balsavo 19,39 proc., „prieš“ – 80,64 proc., taigi pritarta nemokumo administratoriaus pasiūlytai turto pardavimo tvarkai.

20.       Iš nurodytų duomenų konstatuotina, kad 2021 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkimo metu procedūrinių pažeidimų padaryta nebuvo, jų nenurodė ir pareiškėja, todėl toliau vertintinas priimto sprendimo teisėtumas.

21.       JANĮ 86 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, išskyrus iš varžytynių parduodamą turtą. Nemokumo administratorius siūlo kreditorių susirinkimui pradinę turto pardavimo kainą, kartu pateikdamas siūlomos turto pardavimo kainos pagrindimą. Juridinio asmens pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Juridinio asmens turtas parduodamas tik kreditorių susirinkimui pritarus turto, išskyrus parduodamą iš varžytynių turtą, pardavimui. 

22.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (kreditorių susirinkimo) kompetencijai. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos. Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyviąsias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017, kt.).

23.       Reikalavimai likviduojamos dėl bankroto įmonės turto realizavimui įtvirtinti JANĮ 85 – 92 straipsniuose. JANĮ 85 straipsnyje nustatyti privalomi vadovautis juridinio asmens turto pardavimo principai: 1) rinkos kainos principu, reiškiančiu, kad turto pardavimo kaina turi būti nustatoma pagal analogiško turto pardavimo rinkoje kainas; 2) didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą; 3) turto apyvartos greičio principu, reiškiančiu, kad turtas turi būti parduodamas taip, kad būtų užtikrintas kuo greitesnis jo grąžinimas į apyvartą ir vertės išsaugojimas. Šie reikalavimai siejami su tikslu, kad pardavus turtą būtų galima kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-730-381/2018), įgyvendinti akcininkų teisę gauti likviduojamos įmonės turto dalį, likusią po atsiskaitymo su įmonės kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1562-381/2017). Pažymėtina, jog JANĮ 85 straipsnyje įtvirtinti turto pardavimo principai, kurie jau anksčiau buvo suformuluoti teismų praktikoje, nagrinėjant šalių ginčus dėl likviduojamos įmonės turto pardavimo pagal iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) reglamentavimą. Kasacinio teismo praktikoje pažymimas ekonominio naudingumo aspektas bankroto procese, t. y. kad bankrutuojanti įmonė ir jos kreditoriai gautų didesnę ekonominę naudą ir didesne apimtimi tenkintų kreditorių reikalavimus, bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas turi būti parduodamas kuo didesne kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015). 

24.       JANĮ 90 straipsnyje nurodyta, kad iš varžytynių turi būti parduodamas šis likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens turtas: 1) nekilnojamasis turtas; 2) kitas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina ne mažesnė už 10 MMA dydį. 

25.       Apeliantė neginčija turto pardavimo kainos, tik ginčija turto pardavimo tvarką. Jos teigimu, Kilnojamasis turtas turėtų būti parduodamas kaip 4 atskiri daiktai, kadangi jie nėra susieti į nedalomą visumą, kas lemtų jų pardavimą kaip kompleksą. Parduodant kaip kompleksą nelieka potencialių pirkėjų, kuriems reikalingas vienas daiktas, o ne visi, rinkoje atskiri kilnojamojo turto vienetai yra paklausesni ir likvidesni.

26.       Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendžiant dėl turto pardavimo kreditorių susirinkimas paprastai atsižvelgia ir į kitus veiksnius, kaip realios galimybės parduoti turtą, potenciali turto realizavimo trukmė, atsiskaitymo gavimo galimybės ir kt., atskirais atvejais spartus turto realizavimas už mažesnę kainą gali būti naudingesnis kreditoriams, nei ilgos turto realizavimo procedūros, kurių sėkmė nėra garantuota ir kurios didina administravimo kaštus. Spartus turto realizavimas už mažesnę kainą ar ilgos turto realizavimo procedūros – visų šių klausimų sprendimas susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu, kuris priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010).

27.       Teismo vertinimu, VMI savo argumentų, jog atskiri daiktai yra patrauklesni pirkti, nei visas kompleksas, nepagrindžia jokia ekonomine logika. Priešingai, visiškai pritartina nemokumo administratoriaus pateiktiems argumentams, jog logiškesnis ir ekonomiškai labiau pagrįstas variantas parduoti visus susijusius daiktus kartu (kaip matyti, visi daiktai yra susiję su žemės priežiūra, žolės pjovimu), kadangi nereikia vykti potencialiam pirkėjui rodyti kiekvieno daikto individualiai, dėl to bankrutuojanti įmonė nepatirtų papildomų (perteklinių) išlaidų nemokumo administratoriui vykstant automobiliu, taigi akivaizdžiai labiau užtikrinami kreditorių interesai, jog jų finansiniai reikalavimai bus patenkinti didesne apimtimi. Taip pat įmanoma ir labai reali situacija, jog Kilnojamąjį turtą pardavinėjant atskirai, vienas ar keli daiktai bus parduoti, o kiti ne, tokiu būdu vilkinant įmonės turto realizavimo procedūras, kas tiesiogiai lemtų ilgesnį bankroto procesą. Su tuo glaudžiai susijusi ir Kilnojamojo turto amortizacija, kuri, ilgainiui realizuojant turtą atskirai tik didėtų, tokiu būdu dar labiau mažinant turto vertę. Dėl šių priežasčių teismas nemato prasmės padaryti išvadą, kad ekonomiškai labiau naudinga būtų Kilnojamąjį turtą pardavinėti atskirai, kas galimai truktų ilgiau, o ne kaip turtinį kompleksą, juo labiau, dėl tokio vertinimo nėra pagrindo pripažinti skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą nepagrįstu ir neteisėtu. 

28.       Šiuo atveju manytina, kad turtą realizuoti realesnė, tikėtinesnė ir operatyvesnė galimybė yra realizuoti Kilnojamąjį turtą kaip kompleksą, o ne atskirai, taigi pareiškėjai nepateikus jokių pagrįstų argumentų, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

29.       Netenkinus skundų, pareiškėja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neįgijo (CPK 98 straipsnis). BUAB „Antarija“ pateikė prašymą priteisti 726 Eur bylinėjimosi išvadas iš VMI. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017). Teismo vertinimu, bankroto administratorius, atstovaudamas bankrutuojančią įmonę, nagrinėjamu atveju pasitelkdama teisinę pagalbą, savarankiškai prisiėmė riziką dėl patirtų išlaidų. Skundu ginčijama parduodamo turto tvarka yra įprastas ir kasdienis nemokumo administratoriaus veikloje sprendžiamas klausimas, tiesiogiai susijęs su nemokumo administratoriaus atliekamomis darbinėmis funkcijomis, skunde išdėstytos aplinkybės nebuvo nei teisės, nei fakto klausimu sudėtingos, į kurias atsiliepti reikėtų ypatingų žinių, kurių neturėtų pats nemokumo administratorius, ir dėl kurių reikėtų profesionalios teisinės pagalbos. Konstatuotina, kad šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos nebuvo būtinos, todėl BUAB „Antarija“ prašymas jas priteisti netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, JANĮ 55 straipsniu,

n u t a r i a :

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) skundo dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Antarija“ (į. k. 303303977) 2021 m. birželio 30 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 3-uoju darbotvarkės klausimu atmesti.

Priimtą nutartį išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.

Įpareigoti nemokumo administratorių per 3 dienas nuo nutarties kopijos gavimo informuoti kreditorius apie priimtą nutartį, pateikiant teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.

Nutartis skundžiama per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                         Margarita Stambrauskaitė