(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. T., S. T. ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Kad nebūtų šalta“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kad nebūtų šalta“, trečiajam asmeniui V. T. dėl turtinės žalos atlyginimo, pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kad nebūtų šalta“ dėl žalos atlyginimo, pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. T. bei trečiajam asmeniui S. T. dėl turtinės žalos atlyginimo ir pagal ieškovo Ergo Insurance SE ieškinį atsakovams V. T. ir S. T. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Kad nebūtų šalta“, prašydama priteisti 94 324,89 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ADB „Gjensidige“ nurodė, kad 2016 m. balandžio 19 d., 23 val. 23 min. įvyko gaisras, kurio metu apdegė trijų butų namas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Gaisras kilo ieškovės ADB „Gjensidige“ apdraustame namo bute Nr. 3., priklausančiame V. T.. Ieškovės ADB „Gjensidige“ aiškinimu, gaisro metu nudegė namo stogo medinė konstrukcija, bute Nr. 3 sudegė visi namų apyvokos daiktai, išdužo trečio aukšto namo langai. ADB „Gjensidige“ pažymėjo, kad nustatyta gaisro priežastis – netvarkingai įrengtas kieto kuro krosnelės dūmtraukis. ADB „Gjensidige“ pabrėžė, kad gaisrą sukėlusį dūmtraukį 2009 m. spalio 26 d. įrengė atsakovė UAB ,,Kad nebūtų šalta“, kuri tą padarė pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl iš jos, kaip atsakingo už žalą asmens, ieškovė prašo priteisti žalos atlyginimą – ADB „Gjensidige“ draudėjui V. T. išmokėtą 94 324,89 Eur draudimo išmoką.
2. Atsakovė UAB „Kad nebūtų šalta“ su ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė UAB „Kad nebūtų šalta“ akcentavo, kad ieškovė turi pareigą pateikti įrodymus, pagrindžiančius suformuluotus reikalavimus. UAB „Kad nebūtų šalta“ nuomone, toks abstraktus ieškovės ieškinys riboja atsakovės teisę į gynybą. UAB „Kad nebūtų šalta“ prašė kritiškai vertinti ADB „Gjensidige“ pateiktą 2016 m. birželio 28 d. specialisto V. Kateščenkos išvadą dėl 2016 m. balandžio 19 d. kilusio gaisro, kadangi ši išvada negali būti vertinama kaip eksperto išvada, o jos turinys nėra nuoseklus. Atsakovė UAB „Kad nebūtų šalta“ taip pat pabrėžė, kad pagal kasacinio teismo praktiką gaisro kilimas preziumuoja turto, kuriame kilo gaisras, savininko (valdytojo, naudotojo) nerūpestingumą ir nesugebėjimą naudotis daiktu, jį tinkamai prižiūrėti. Atsakovė UAB „Kad nebūtų šalta“, be kita ko, ieškinio reikalavimui prašė taikyti ieškinio senatį.
3. Klaipėdos apygardos teisme taip pat buvo pateiktas AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškinys atsakovui V. T. dėl 116 321,11 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad 2016 m. balandžio 19 d. gesinant gaisrą buvo užlietas butas, esantis Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini)-1, kuris AB „Lietuvos draudimas“ buvo apdraustas būsto draudimu. Šis įvykis pripažintas draudžiamuoju ir ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ savo draudėjai išmokėjo 116 321,11 Eur draudimo išmoką. Žala kilo gesinant atsakovui V. T. priklausančioje namo dalyje (bute) kilusį gaisrą. Atsakovas V. T. nesugebėjo naudotis savo turtu taip, kad nebūtų padaryta žala kitiems asmenimis, todėl ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė iš atsakovo V. T. priteisti ieškovės draudėjai išmokėtos draudimo išmokos dydžio žalos atlyginimą.
4. Atsakovas V. T. su ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu nesutiko. Atsakovas V. T. nurodė, kad dėl kilusio gaisro yra atsakinga UAB „Kad nebūtų šalta“, kuri krosnelės dūmtraukį įrengė pažeisdama teisės aktų reikalavimus. Atsakovo V. T. nuomone, ieškovės prašomo priteisti žalos atlyginimo dydis nustatytas neteisingai, nesant tam pakankamų įrodymų.
5. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi pirmiau nurodytos civilinės bylos pagal ieškovių ADB „Gjensidige“ ir AB „Lietuvos draudimas“ ieškinius buvo sujungtos į vieną bylą.
6. Ieškovas Ergo Insurance SE kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. T. ir S. T., prašydamas priteisti 80 783,53 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas Ergo Insurance SE nurodė, kad buvo apdraudęs draudėjai priklausantį turtą – dalį gyvenamojo namo, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, dėl 2016 m. balandžio 19 d. kilusio gaisro jis išmokėjo draudėjai 80 783,53 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas pažymėjo, kad gaisro atveju už jo kilimą yra atsakingas asmuo, kurio patalpose buvo gaisro židinys, o įrodytas gaisro židinio faktas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad tas asmuo elgėsi nerūpestingai.
7. Atsakovas V. T. atsiliepime su ieškovo Ergo Insurance SE ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, o atsakove pagal ieškovo reikalavimą patraukti UAB „Kad nebūtų šalta“. Atsakovas V. T. išdėstė poziciją, kad dėl gaisro priežasties yra atsakinga UAB „Kad nebūtų šalta“.
8. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2019 m. sausio 14 d. nutartimi prie civilinės bylos pagal ieškovių ADB „Gjensige“ ir AB „Lietuvos draudimas“ ieškinius buvo prijungta civilinė byla pagal ieškovo Ergo Insurance SE ieškinį.
9. AB „Lietuvos draudimas“ taip pat pateikė ieškinį atsakovei UAB „Kad nebūtų šalta“, kuriuo prašė priteisti 113 321,11 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Šiame ieškinyje AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad 2016 m. balandžio 19 d. vandeniu buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini)-1, Klaipėdoje, ir sugadintas jame buvęs namų turtas. Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ teigimu, įvykio metu butas buvo apdraustas ieškovės būsto draudimu. Vadovaudamasi draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažinusi draudžiamuoju, todėl ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo draudėjai 113 321,11 Eur dydžio draudimo išmoką. Kadangi gaisras name, kuriame buvo apdraustas turtas, kilo dėl pažeidžiant teisės aktų reikalavimus atsakovės UAB „Kad nebūtų šalta” įrengto dūmtraukio, atsakovė yra atsakinga už atsiradusią žalą.
10. Atsakovė UAB „Kad nebūtų šalta” prašė ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės UAB „Kad nebūtų šalta” įsitikinimu, gaisras kilo dėl buto savininko V. T. kaltės. Be to, atsakovė UAB „Kad nebūtų šalta“ išdėstė poziciją, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pažeidė įrodinėjimo pareigą, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų gaisro metu sugadinto turto vertę. Pasak atsakovės, administruodama žalos bylą, ieškovė buvo neapdairi, nepareikalavo pateikti įrodymų apie sugadintų daiktų įsigijimo datą ir vertę, dėl to neapskaičiavo tikrosios tokių daiktų likutinės vertės, buvusios iki gaisro kilimo, o išmokėdama tokio dydžio išmoką veikė savo rizika, kurios piniginės išraiškos neturi teisės perkelti kitiems asmenims.
11. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės 2019 m. birželio 11 d. nutartimi nutarta civilinę bylą pagal AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Kad nebūtų šalta“ prijungti prie pirmiau nurodytos civilinės bylos pagal sujungtus ieškovų ADB „Gjensidige“, AB „Lietuvos draudimas“ ir Ergo Insurance SE ieškinius.
12. S. T. teismo posėdžio metu su jos atžvilgiu pareikštais ieškiniais nesutiko. Nurodė, kad įvyko nelaimė ir nėra pagrindo kalbėti apie kažkokius jos ir sutuoktinio V. T. neteisėtus veiksmus. Be to, ji aiškino, kad įvykio metu buvo pliusinė oro temperatūra, todėl šildymo krosnelė, skirtingai nei teigta byloje, nebuvo įkaitinta iki raudonumo, nebuvo jokių pažeidimų naudojant krosnelę. S. T. taip pat teigė, kad gaisras prasidėjo ne jos bute, bet virš buto.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
13. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu patenkino ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovei UAB „Kad nebūtų šalta“, patenkino ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. T., taip pat patenkino ieškovo Ergo Insurance SE ieškinį atsakovams V. T. ir S. T.. Teismas atmetė ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB “Kad nebūtų šalta“ bei paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas.
14. Teismo sprendime rašoma, kad 2016 m. balandžio 19 d. namo, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), dalyje – trečiame bute kilo gaisras, kurio metu apdegė namo stogo konstrukcijos, sudegė bute esantys daiktai, gesinant gaisrą vandeniu buvo užpilti kiti du butai.
15. Pasisakydamas dėl ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinio atsakovei UAB „Kad nebūtų šalta“ teismas nurodė, kad ieškovė gaisro priežastis įrodinėja Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus (toliau – Klaipėdos APGV) išvada, teismo gaisrų eksperto kvalifikaciją turinčio V. Kateščenkos pateikta specialisto išvada, E. Palubinsko, turinčio teismo gaisrų eksperto kvalifikaciją, išvada, bylos proceso metu Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi paskirtos ir atliktos teismo ekspertizės išvada (ekspertizę pavesta atlikti teismo ekspertui A. Česūnui).
16. Įvertinęs byloje esančias specialistų bei ekspertų išvadas, teismas konstatavo, kad iš visų keturių pateiktų išvadų matyti, kad gaisro židinio zona apima bute Nr. 3 įrengtos kieto kuro krosnelės metalinio dūmtraukio įrengimo vietą ir šalia esančias degias stogo konstrukcijas (tarpas tarp stogo konstrukcijų ir buto svetainės lubų).
17. Teismas atkreipė dėmesį, kad gaisrų eksperto kvalifikaciją turinčio V. Kateščenkos išvadoje nurodyta svarbi aplinkybė, kurios išsamiau nenagrinėjo nė vienas kitas specialistas – tai, jog pažeisti „kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių ST886023 7.02:1998 4.12 ir 4.15 punktų reikalavimai, dėl ko įvyko degių medinių konstrukcijų savaiminis užsidegimas“. Minėtoje išvadoje nurodyta, kad ...„dūmtraukio dalis nuo krosnelės iki dūmtraukio buvo iš metalo be šilumos izoliacinio sluoksnio“. Teismo vertinimu, V. Kateščenkos išvados turinys leidžia spręsti, kad neizoliavus dūmtraukio, nebuvo išlaikyti saugūs atstumai tarp kieto kuro krosnelės jungiamojo dūmtraukio ir degių sienos medinių elementų, tarp apšiltinto dvisienio metalinio dūmtraukio ir perdengimo / lubų degių medinių konstrukcijų. Dėl netinkamai izoliuotos konstrukcijos, gaisras kilo dūmtraukio įrengimo vietoje perdangos lygyje virš kambario. Teismo vertinimu, įrengdama dūmtraukį nesaugiu atstumu nuo degių medžiagų, atsakovė nesilaikė būtinų dūmtraukio izoliavimo taisyklių.
18. Teismas taip pat pastebėjo, kad APGV specialistas ir V. Kateščenko apžiūrėjo įvykio (gaisro) vietą, o kiti specialistai (A. Česūnas ir E. Palubinskas) įvykio vietoje nebuvo ir objektyviai negalėjo nustatyti tikslesnės (kategoriškos) gaisro kilimo priežasties.
19. Teismas akcentavo, kad byloje nėra duomenų, jog buto savininkai V. ir S. T. naudojo netinkamą kurą ir dėl šios priežasties būtų galėjęs kilti gaisras. Byloje nenustatyta, kad buto savininkai netinkamai eksploatavo kietojo kuro krosnelę, į bylą buvo pateiktas UAB „Vilpra“ paaiškinimas, kad jos gaminami dūmtraukiai yra atsparūs suodžių gaisrui.
20. Teismas atmetė atsakovės UAB „Kad nebūtų šalta“ argumentus, kad Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės ST886023 7.02:1998 nebegalioja ir jomis nereikėtų vadovautis. Teismas nurodė, kad vertinant asmenų veikimo atitiktį norminiams teisės aktams turi būti atsižvelgiama į aktualų teisinį reguliavimą, konkrečiai – į reguliavimą, galiojusį dūmtraukio įrengimo darbų metu.
21. Teismas nusprendė, kad dėl atsakovės UAB „Kad nebūtų šalta“ neteisėtų veiksmų – netinkamo dūmtraukio įrengimo kilo gaisras (priežastinis ryšys) ir dėl to būsto draudėjų turtui buvo padaryta turtinė žala. Nustatęs visas civilinės atsakomybės sąlygas, pirmosios instancijos teismas patenkino ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovei UAB „Kad nebūtų šalta“.
22. Spręsdamas ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. T., teismas pažymėjo, kad ieškinys pareikštas dėl atsakovui V. T. priklausančioje namo dalyje kilusio gaisro ir yra grindžiamas atsakovo nesugebėjimu naudotis savo turtu taip, kad nebūtų padaryta žalos kitiems asmenimis.
23. Teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika dėl patalpų savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės ribų, kurioje nurodyta, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, jog būtų išvengta jo kilimo. Turto sugadinimo atveju, kai žala dėl gaisro padaryta atlikus neteisėtus veiksmus, pripažįstamas ir patalpų, kuriose kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių.
24. Teismas nustatė, kad 2016 m. balandžio 19 d. gesinant gaisrą V. T. priklausančiame namo bute Nr. 3, buvo užlietas butas, esantis Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini)-1, kuris ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ buvo apdraustas būsto draudimu.
25. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog gaisras kilo ir gaisro židinys buvo atsakovui V. T. (kaip namo bendrasavininkiui) priklausančiose patalpose. Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu bei teismine praktika, atsakingas už gaisro kilimą yra asmuo, kurio patalpose kilo gaisras, todėl ieškovei nereikia įrodinėti gaisro priežasties.
26. Teismo vertinimu, atsakingo už gaisrą asmens nustatymas yra ir ADB „Gjensidige“ ieškinio atsakovei UAB „Kad nebūtų šalta“ įrodinėjimo dalykas, bet kol nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl ADB „Gjensidige“ ieškinio, atsakovas V. T. negali remtis faktu, kad gaisro kaltininkas galbūt yra UAB „Kad nebūtų šalta“.
27. Teismas padarė išvadą, kad buto savininkas atsakovas V. T. yra atsakingas už žalą, padarytą ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apdraustam turtui, todėl jam kyla pareiga ją atlyginti. Nustatęs visas civilinės atsakomybės sąlygas, teismas patenkino ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. T..
28. Spręsdamas ieškovo Ergo Insurance SE ieškinį atsakovams V. T. ir S. T., teismas nustatė, kad 2016 m. balandžio 19 d. gesinant gaisrą V. T. priklausančiame namo (duomenys neskelbtini)-2, Klaipėdoje, bute Nr. 3 buvo užlietas butas, kuris buvo apdraustas ieškovo Ergo Insurance SE būsto draudimu.
29. Teismas nurodė, kad teisinis reguliavimas, aktualus nagrinėjant ieškovo Ergo Insurance SE reikalavimus, yra identiškas teisiniam reguliavimui, nurodytam nagrinėjant AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. T., tad savo ankstesnių argumentų teismas nebekartojo.
30. Teismas, įvertinęs ieškovo Ergo Insurance SE pateiktus rašytinius įrodymus, sprendė, kad jie pateikti kompetentingų asmenų, patvirtinti specialistų skaičiavimais, dėl to yra pagrindas žalos dydį pripažinti įrodytu. Aplinkybė, kad atsakovas V. T. nesutinka dėl kai kurių daiktų verte (daiktų kiekio, įsigijimo laiko aspektu), nesudaro pagrindo nepasitikėti atsakingų asmenų skaičiavimais, patvirtinančiais žalos dydį.
31. Teismo vertinimu, svarbi yra aplinkybė, jog turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti jos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti. Dėl šių priežasčių nepagrįstais laikyti atsakovo argumentai, kad PVM sąskaitos faktūros neįrodo, jog nukentėjęs asmuo patyrė žalą. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovas V. T., nesutikdamas su ieškovo Ergo Insurance SE žalos skaičiavimais, nepateikė jokių šiuos skaičiavimus paneigiančių įrodymų.
32. Teismas padarė išvadą, kad žala buvo padaryta atsakovų V. T. ir S. T. bendrais veiksmais, jų solidariosios atsakomybės prezumpcija byloje nebuvo paneigta, todėl nustatęs visas civilinės atsakomybės sąlygas, teismas visiškai patenkino Ergo Insurance ieškinį.
33. Spręsdamas ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Kad nebūtų šalta“ teismas nustatė, kad AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo draudėjai 116 321,11 Eur draudimo išmoką ( be to, V. T. civilinės atsakomybės draudikas ADB „Gjensidige“ dėl 2016 m. balandžio 19 d. įvykio, kurio metu buvo padaryta žala ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apdraustam turtui, išmokėjo ieškovei 3 000 Eur draudimo išmoką).
34. Teismas atkreipė dėmesį, kad AB „Lietuvos draudimas“ ieškinio atsakovei UAB „Kad nebūtų šalta“ faktinis pagrindas yra ta pati būsto draudimo sutartis, kuri minima bylos dalyje dėl AB ,,Lietuvos draudimas“ ieškinio atsakovui V. T..
35. Teismas pabrėžė, kad AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys atsakovui V. T. buvo patenkintas, tokiu būdu ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ teisė yra apginta ir dėl to ieškovės nesieja jokie teisiniai santykiai su atsakove UAB „Kad nebūtų šalia“. Teismas pažymėjo, kad ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ buvo pasiūlyta pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, tačiau atsakovas nebuvo pakeistas. Teismo vertinimu, UAB „Kad nebūtų šalta“ negali būti atsakove pagal AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį, todėl AB „Lietuvos draudimas“ ieškinys atsakovei UAB „Kad nebūtų šalta“ atmestas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
36. Apeliaciniu skundu atsakovai V. T. ir S. T. (ji yra ir trečiasis asmuo pagal AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo dalis, kuriomis patenkinti ieškovų AB „Lietuvos draudimas“ ir Ergo Insurance SE ieškiniai, priimti naują sprendimą – AB „Lietuvos draudimas“ ir Ergo Insurance SE ieškinius atmesti bei priteisti V. T. ir S. T. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
37. V. T. ir S. T. apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
37.1. Teismas nagrinėjo į vieną bylą sujungtas keturias civilines bylas, tačiau skundžiamame sprendime tas pačias faktines aplinkybes vertino skirtingai.
37.2. Priteisdamas žalą iš V. T. ir S. T., teismas rėmėsi ne tik bylos medžiagos neatitinkančiais duomenimis, bet ir formaliomis teisės normomis, nesigilindamas, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas tokias normas taikyti.
37.3. Patalpų, kuriose kilo gaisras, savininkai gali įrodinėti, kad gaisras kilo ne dėl jų kaltės.
37.4. Byloje ekspertų išvadomis nustatyta aplinkybė, kad gaisras kilo dėl netvarkingai įrengto kieto kuro krosnelės dūmtraukio.
37.5. Nėra pagrindo teigti, kad gaisras kilo V. T. ir S. T. bute, nes jis kilo tarp atsakovų buto lubų ir namo stogo.
37.6. Nesuprantama teismo argumentacija, kodėl jis negali remtis faktu dėl atsakovės UAB „Kad nebūtų šalta“ neteisėtų veiksmų, nustatytu toje pačioje civilinėje byloje.
37.7. Taikydamas teisminės praktikos išaiškinimus, teismas neatsižvelgė į šioje praktikoje išskirtus aspektus, be to, nenurodė, kokius neteisėtus veiksmus atliko V. T. ir S. T..
38. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Kad nebūtų šalta“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinio reikalavimas, priimti naują sprendimą ir šį ieškinį atmesti, arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
39. Atsakovės UAB „Kad nebūtų šalta“ apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
39.1. Kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad gaisro kilimas preziumuoja turto, kuriame kilo gaisras, savininko, valdytojo, naudotojo nerūpestingumą ir nesugebėjimą naudotis daiktu, jį prižiūrėti.
39.2. Byloje nėra įrodymų, kad gaisro metu buvo tas pats dūmtraukis, kurį dar 2009 metais sumontavo UAB „Kad nebūtų šalta“.
39.3. Gaisras kilo 2016 m. balandžio mėnesį, kai buvo jau pliusinė oro temperatūra, nors iki 2016 m. pavasario buvo daug šaltesnių žiemų ir jokių incidentų neiškilo.
39.4. Teismas nepagrįstai rėmėsi specialisto V. Kateščenkos išvada, nepasisakė dėl šios išvados ydingumo ir turinio prieštaravimų.
39.5. 2014 metais panaikinus Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisykles, minimas apskųstame teismo sprendime ir V. Kataščenkos išvadoje, nebegalima taikyti neegzistuojančio teisės akto – 2016 metais kilus gaisrui tos taisyklės nebegaliojo.
39.6. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nepasisakė dėl ieškovės AB „Gjensidige“ pagal ex gratia (liet. nemokamai, veltui, iš malonės) principą draudėjai išmokėtų išmokų ir pačios ieškovės neteisėtų veiksmų, susijusių su draudimo taisyklių pažeidimu.
39.7. Egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes teismas, nepagrįstai nurodęs, kad atsakovė UAB „Kad nebūtų šalta“ nebepalaikė savo prašymo taikyti ieškinio senaties terminą, neišsprendė atsakovės prašymo taikyti ieškinio senatį.
40. Atsiliepimu į atsakovės UAB „Kad nebūtų šalta“ apeliacinį skundą atsakovai V. T. ir S. T. (ji yra ir trečiasis asmuo pagal AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį) su skundu nesutiko, prašydami jį atmesti.
41. V. T. ir S. T. atsiliepimas motyvuojamas šiais argumentais:
41.1. Gaisro priežastis nebuvo susijusi su krosnelės naudojimu ar priežiūra, gaisrą lėmė būtent netinkamas dūmtraukio įrengimas, tai yra reikiamų saugumo atstumų nesilaikymas montuojant dūmtraukį.
41.2. UAB „Kad nebūtų šalta“ teiginiai, kad teismas nevertino to, jog gaisras kilo po septynių metų nuo dūmtraukio įrengimo, yra nelogiški, nes bet kokio dūmtraukio netvarkingo įrengimo pasekmių atsiradimas yra tik laiko klausimas.
41.3. Byloje nenustatyta, kad buto savininkai netinkamai eksploatavo kieto kuro krosnelę.
41.4. Vertindamas specialistų ir ekspertų išvadas, teismas nagrinėjo ne tik ekspertų buvimą ar nebuvimą gaisro vietoje, bet ir tai, kad visose keturiose išvadose buvo nustatyta, jog gaisro židinio vieta apima bute Nr. 3 įrengtos kietojo kuro krosnelės metalinio dūmtraukio įrengimo vietą.
41.5. Nesutikdama su prašomu priteisti žalos dydžiu, apeliantė UAB „Kad nebūtų šalta“ šį dydį paneigiančių įrodymų neteikė, neatliko savo skaičiavimų, todėl teismas pagrįstai vadovavosi byloje esančiais duomenimis.
41.6. Tai, kad apeliantė UAB „Kad nebūtų šalta“ užsiminė apie ieškinio senaties terminą, o vėliau šio klausimo nebekėlė ir teismas jo sprendime nenagrinėjo, nesudaro absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo.
42. Atsiliepimu į atsakovės UAB „Kad nebūtų šalta“ apeliacinį skundą ieškovė ADB „Gjensidige“ su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.
43. Ieškovės ADB „Gjensidige“ atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:
43.1. Gaisras kilo po dūmtraukio įrengimo praėjus vos 7 metams, nors dūmtraukiai įprastai tarnauja žymiai ilgiau ir byloje nėra informacijos, kad gamintojas tokius dūmtraukius rekomenduotų keisti dažniau.
43.2. Kai dūmtraukio valymo darbus atlieka pats savininkas, šie darbai nėra fiksuojami rašytiniais įrodymais, valymo darbus atliekant įmonėms taip pat nepagrįsta reikalauti iš fizinio asmens išsaugoti darbų sąskaitas, todėl V. T. veiksmai atitiko protingo žmogaus elgesio standartą.
43.3. Nei UAB „Gaisriniai tyrimai“, nei ekspertas A. Česūnas nepaneigė specialisto V. Kateščenkos pateiktos išvados dėl gaisro priežasties.
43.4. Kartu su ieškiniu ADB „Gjensidige“ pateikė įrodymus apie gaisro padarinius, gaisro metu nukentėjusį turtą ir visi pateikti duomenys pagrindžia ADB „Gjensidige“ prašomos priteisti žalos dydį.
43.5. Draudiko išmokėtos draudimo išmokos negali būti vertinamos kaip ex gratia išmokos.
43.6. Atsakovės UAB „Kad nebūtų šalta“ reikalavimas dėl ieškinio senaties taikymo atmestinas – ieškovė ADB „Gjensidige“ į teismą kreipėsi praėjus dvejiems metams nuo įvykio, tai yra nepraleidusi ieškinio senaties termino.
44. Atsiliepimu į V. T. ir S. T. apeliacinį skundą ieškovas Ergo Insurance SE su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
45. Ieškovo Ergo Insurance SE atsiliepimas grindžiamas tokiais motyvais:
45.1. Dėl gaisro kaip potencialiai pavojingo veiksnio gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo.
45.2. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš savininko patalpų, o ne iš kitų šaltinių.
45.3. Esant situacijai, kuomet gaisras kilo iš savininko patalpų, savininkas turi įrodyti, kad jis nekaltas dėl gaisro kilimo.
45.4. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
46. Atsiliepimu į atsakovo V. T. ir trečiojo asmens S. T. apeliacinį skundą ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
47. Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimas motyvuojamas tokiais argumentais:
47.1. Apeliaciniame skunde teikiami skundžiamo sprendimo motyvų vertinimai yra paremti tik subjektyvia apeliantų pozicija, o ne byloje surinkta medžiaga.
47.2. Dūmtraukis buvo skirtas tik V. T. ir S. T. poreikiams, tai yra buto Nr. 3 šildymui, kiti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų objektų savininkai šiuo dūmtraukiu nesinaudojo, todėl yra nereikšminga aplinkybė, susijusi su konkrečia gaisro kilimo vieta (ar bute Nr. 3, ar stogo konstrukcijų vietoje).
47.3. Teisiškai nėra reikšminga ir aplinkybė, kad V. T. ir S. T. butą Nr. 3 su jame esančiu dūmtraukiu įsigijo vėliau, nei dūmtraukis buvo sumontuotas.
47.4. Krosnelės kūrenimas laikomas didesnio pavojaus šaltinio naudojimu, todėl gali būti taikoma civilinė atsakomybė be kaltės.
47.5. Atsakovo V. T. civilinės atsakomybės draudikas, pripažinęs įvykį draudžiamuoju, tuo patvirtino, kad dėl žalos atsiradimo yra atsakingas būtent V. T..
47.6. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“, ieškinį pareikšdama tik vienam V. T., jokių materialinės teisės normų nepažeidė.
48. 2021 m. kovo 16 d. apeliacinės instancijos teisme gautas ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
49. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų
50. Atsakovė (apeliantė) UAB „Kad nebūtų šalta“ savo apeliaciniame skunde išdėstė poziciją, kad egzistuoja absoliutus apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindas – pirmosios instancijos teismas neišsprendė prašymo taikyti ieškinio senaties terminą.
51. CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. CPK 327 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali neišspręstų reikalavimų dalyje grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, o kitoje dalyje spręsti bylą CPK XVI skyriaus pirmajame skirsnyje nustatyta tvarka.
52. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus, be to, apeliacinės instancijos teismas turi pats pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek nustatytus materialiosios ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo trūkumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-611/2018).
53. Analizuojamu atveju atsakovė UAB „Kad nebūtų šalta“ akcentavo, kad kitaip nei nurodyta apskųstame sprendime, ji neatsisakė savo prašymo dėl ieškinio senaties taikymo, todėl teismas nepagrįstai šio prašymo nesprendė. Pabrėžtina, kad prašymas byloje taikyti ieškinio senatį nėra materialusis reikalavimas taip, kaip jis suprantamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkto prasme. Tokio prašymo neišsprendimas nesudaro absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, todėl, kaip jau minėta, esant ginčui, apeliacinės instancijos teismas gali nuspręsti tiek dėl faktinių aplinkybių, tiek dėl teisės taikymo bei aiškinimo klausimų.
54. Kitų absoliučių pirmosios instancijos teismo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija taip pat nenustatė.
Dėl bylos esmės ir įrodymų vertinimo
55. Šioje byloje ginčas kilo dėl atlyginimo žalos, atsiradusios 2016 m. balandžio 19 d., 23 val. 23 min. kilus gaisrui name, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo dėl gaisro kilimo fakto ir jo kilimo laiko. Bylos šalys nesutaria dėl gaisro kilimo priežasties, atsakingo už žalą asmens bei gaisro padarinių (žalos) dydžio.
56. Abiejuose apeliaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Apeliantė UAB „Kad nebūtų šalta“ akcentavo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančias specialistų ir teismo ekspertizės išvadas, negretino jų su specialisto apklausos metu teiktais paaiškinimais, nepagrįstai teikė prioritetą vienai specialisto išvadai. Atsakovai (apeliantai) V. T. ir S. T. savo apeliaciniame skunde pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas to paties gaisro kilimo priežastis, ADB „Gjensidige“ ieškinį kažkodėl įvertino skirtingai, nei ieškovų AB „Lietuvos draudimas“ ir Ergo Insurance SE pareikštus ieškinius.
57. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
58. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas sujungtas keturias civilines bylas ir vertindamas to paties gaisro kilimo priežastis, analizavo ir savo išvadas grindė skirtingais įrodymais. Iš apskųsto teismo sprendimo matyti, jog byloje esantys įrodymai nebuvo vertinami kaip visuma – pirmosios instancijos teismas toje pačioje civilinėje byloje dėl tų pačių faktinių aplinkybių (gaisro kilimo priežasties) kiekvieno iš ieškovų atžvilgiu rėmėsi skirtinga byloje esančių įrodymų dalimi.
59. CPK 136 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vienarūšių civilinių bylų sujungimo pagrindas yra greitesnis ir teisingas ginčo išnagrinėjimas. Teisingas bylos išnagrinėjimas nėra galimas, jei teismas savo išvadas dėl to paties gaisro kilimo priežasčių tame pačiame sprendime daro vertindamas ne visus byloje esančius duomenis, bet atsirinkdamas vertinamus įrodymus pagal reikalavimus reiškiantį asmenį, arba pagal asmenį, kuriam reiškiami reikalavimai, arba pagal asmenį, kuris pateikė konkretų įrodymą.
60. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai analizavo įrodymus, išskaidydamas vertinamuosius bylos duomenis pagal kiekvieną nagrinėtą ieškinių reikalavimą. Bylai aktualūs įrodymai bus aptarti bei jų vertinimas atliktas toliau šioje nutartyje analizuojant apeliacinių skundų argumentus.
Dėl prašymo taikyti senaties terminą
61. Atsiliepime į ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovė UAB „Kad nebūtų šalta“ pateikė prašymą taikyti sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimams, kylantiems iš draudimo teisinių santykių. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime nurodė, kad atsakovė UAB „Kad nebūtų šalta“ vėlesnio bylos nagrinėjimo metu nebepalaikė prašymo taikyti senaties terminą, todėl teismas nenagrinėjo ieškinio senaties termino taikymo klausimo. Kaip minėta, atsakovė (apeliantė) UAB „Kad nebūtų šalta“ apeliaciniame skunde akcentavo, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ji neatsisakė prašymo taikyti senaties terminą ir šis prašymas teismo nepagrįstai nebuvo išspręstas.
62. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis apibrėžia, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą, t. y. ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017).
63. Analizuojamu atveju ginčas byloje yra kilęs ne iš draudimo teisinių santykių, bet dėl žalos atlyginimo regreso tvarka teisinių santykių. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad kai draudimo išmoką išmokėjęs draudikas reiškia regresinį reikalavimą žalą padariusiam asmeniui, draudimo išmokos išmokėjimas pripažįstamas pagrindinės prievolės įvykdymo momentu ir nuo šio momento prasideda trejų metų ieškinio senaties terminas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2006).
64. Ieškovė ADB „Gjensidige“ draudimo išmokas išmokėjo 2016 m. birželio 10 d., 2016 m. liepos 4 d., 2016 m. rugsėjo 6 d., 2017 m. vasario 2 d., 2017 m. balandžio 4 d., 2017 m. birželio 7 d., 2017 m. rugpjūčio 8 d. ir 2017 m. lapkričio 3 d. (el. b. t. 1, l. 129-136). ADB „Gjensidige“ ieškinys Klaipėdos apygardos teismui elektroninėmis ryšių priemonėmis pateiktas 2018 m. liepos 2 d. Vadinasi, ieškovė ADB „Gjensidige“ nebuvo praleidusi sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino regresiniam reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti.
Dėl atsakovės UAB „Kad nebūtų šalta“ apeliacinio skundo
65. Kaip jau nurodyta, atsakovė (apeliantė) UAB „Kad nebūtų šalta“ apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria jos atžvilgiu patenkintas ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinys. Atsakovės UAB „Kad nebūtų šalta“ tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jai taikė civilinę atsakomybę.
66. Ieškovė ADB „Gjensidige“ reikalavimus atsakovei UAB „Kad nebūtų šalta“ reiškė remdamasi tuo, kad labiausiai tikėtina gaisro Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), kilimo priežastis – netvarkingai įrengtas kieto kuro krosnelės dūmtraukis, kurį atsakovė UAB „Kad nebūtų šalta“ įrengė pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
67. Bendrieji civilinės atsakomybės pagrindai yra žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų, kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Kadangi ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinio reikalavimas grindžiamas dūmtraukio įrengimu nesilaikant teisės aktų reikalavimų, tai yra dėl netinkamo sutartinės prievolės vykdymo (byloje pateiktas 2009 m. spalio 26 d. dvisienio dūmtraukio montavimo (duomenys neskelbtini)-3, Klaipėdoje, darbų aktas, pasirašytas darbų vykdytojos UAB „Kad nebūtų šalta“ atstovo ir užsakovo H. D. – el. b. t. 1, l. 9), šiuo atveju taikytina griežtoji civilinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, ADB „Gjensidige“ šioje byloje privalo įrodyti atsakovės UAB „Kad nebūtų šalta“ neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
68. Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – turi prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai).
69. Iš 2009 m. spalio 26 d. dūmtraukio įrengimo darbų užbaigimo akto matyti, kad UAB „Kad nebūtų šalta“ Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini)-3, atliko dvisienio dūmtraukio montavimo darbus (el. b. t. 1, l. 9). Byloje esančioje specialisto V. Kateščenkos išvadoje nurodyta, kad įrengiant dūmtraukį buvo pažeisti Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklių ST 886023.02:1998 4.12 ir 4.15 punktų reikalavimai (el. b. t. 1, l. 14-17). Byloje kitų duomenų ar argumentų dėl UAB „Kad nebūtų šalta“ neteisėtų veiksmų padarymo nėra.
70. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 1998 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 162 „Dėl statybos taisyklių įregistravimo“ patvirtintos Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės ST 886023.02:1998 (toliau – Krosnių įrengimo taisyklės) su pakeitimais galiojo nuo 1998 m. rugsėjo 5 d. iki 2014 m. lapkričio 12 d. Kadangi ginčo dūmtraukio įrengimo metu (2009 m. spalio 26 d.) Krosnių įrengimo taisyklės buvo galiojantis teisės aktas, UAB „Kad nebūtų šalta“ įrengdama dūmtraukį privalėjo laikytis šio teisės akto reikalavimų, todėl ginčo dūmtraukio įrengimo metu atliktų ar neatliktų veiksmų teisėtumo vertinimui minėtos taisyklės yra aktualios. Dėl nurodytos priežasties atmestini atsakovės (apeliantės) UAB „Kad nebūtų šalta“ apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė bylos nagrinėjimo metu nebegaliojusi teisės aktą.
71. Ginčui aktualios redakcijos Krosnių įrengimo taisyklių 4.12 punkte buvo nustatyta, kad dūmtraukiai (kaminai) projektuojami, gaminami ir įrengiami vadovaujantis šių taisyklių bei Lietuvos Respublikoje galiojančių standartų reikalavimais; molio plytų dūmtraukių (kaminų) sienelės turi būti ne plonesnės kaip 120 mm, karščiui atsparaus betono – 60 mm, ketinių ir plieninių vamzdžių – 4 mm, nerūdijančio rūgščiai atsparaus plieno – 0,6 mm, jei standartai nenustato kitaip ar jų nėra; metalinius dūmtraukius būtina izoliuoti nedegia, karščiui atsparia medžiaga, kurios tūrio masė ne mažesnė kaip 100 kg/m3 ir lydymosi temperatūra ne žemesnė kaip 9000 C; iš išorės šiluminė izoliacija turi būti apjuosta apvalkalu, pagamintu iš 0,5 mm storio skardos lakšto ar kitos nedegios medžiagos; apvalkalo paviršiaus temperatūra turi neviršyti 700 C, tačiau šiluminės izoliacijos sluoksnio storis negali būti mažesnis kaip 50 mm; uždarojo degimo krosnių dūmtraukiams (kaminams) valyti jų apačioje turi būti įrengtos valymo angos, užtaisomos plytomis su molio skiediniu, arba angos su durelėmis; dūmtraukiai (kaminai) gali būti pasvirę nuo vertikalios krypties ne didesniu kaip 300 kampu, o viršutinės dalies pasvirimas horizontalia kryptimi – ne didesnis kaip 1 m; pasvirusios dalies dūmtraukio (kamino) vidinis paviršius turi būti lygus, jo skersinio pjūvio plotas – ne mažesnis už vertikalios dalies skersinio pjūvio plotą; dūmtraukiams (kaminams) valyti iš viršaus, ant stogo prie jo turi būti numatytas saugus priėjimas. Be to, ginčui aktualios redakcijos Krosnių įrengimo taisyklių 4.15 punkte buvo nustatyta, kad degias arba sunkiai degias pastato konstrukcijas, kurios liečiasi su krosnimis, dūmtraukiais (kaminais) arba su vėdinimo kanalais šalia dūmtraukių (kaminų), reikia apsaugoti nedegių medžiagų perskyromis; perskyros storis turi būti ne mažesnis kaip: 380 mm iki neapsaugotų degių pastato konstrukcijų; 250 mm iki degių pastato konstrukcijų, apsaugotų pagal taisyklių 4.23 p. reikalavimus; perskyros storis skaičiuojamas nuo dūmtraukio (kamino) sienutės vidinio paviršiaus; atstumas tarp dūmtraukio (kamino) sienutės vidaus ir metalinių arba gelžbetoninių sijų turi būti ne mažesnis kaip 130 mm.
72. Specialisto V. Kateščenkos 2016 m. birželio 28 d. išvadoje, atlikus gaisro vietos apžiūrą, nurodyta, kad: 1) atstumo nuo dūmtraukio (kamino) išorinio paviršiaus iki degių arba sunkiai degių stogo konstrukcijų nustatyti nėra galimybės dėl pilnai išdegusių degių stogo konstrukcijų; 2) dėl neišlaikytų saugių atstumų tarp kieto kuro krosnelės jungiamojo dūmtraukio (dūmtraukio dalis nuo krosnies iki dūmtraukio buvo iš metalo be šilumos izoliacijos sluoksnio) ir degių sienos medinių elementų, tarp metalinio apšiltinto dvisienio dūmtraukio ir perdengimo (lubų) degių medinių konstrukcijų, temperatūra kūrenimo metu galėjo ženkliai viršyti 800 C; 3) nuo 130-1500 C prasideda medienos savaiminis šiluminis įkaitimas, kurio metu gali įvykti medienos užsidegimas; 4) apžiūros ir tyrimo metu nustatyta, kad kieto kuro krosnelė pajungta prie su pažeidimais įrengto dūmtraukio. Specialistas V. Kateščenko atmetė trumpojo jungimo ir pašalinio atviro ugnies šaltinio (padegimo) versijas.
73. Apklaustas teismo posėdžio metu specialistas V Kateščenko teigė, kad išvadą padarė apžiūrėjęs gaisro vietą, gaisro židinio zona jam buvo akivaizdi (prie dūmtraukio), o pamatavęs nustatė, kad nebuvo išlaikyti teisės aktuose numatyti minimalūs atstumai nuo dūmtraukio konstrukcijų (2019 m. spalio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas 3 val. 20-23 min).
74. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresn. inspektoriaus R. Danilevičiaus 2016 m. balandžio 21 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad gaisro Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), labiausiai tikėtina kilimo priežastis – dėl netvarkingai įrengto kieto kuro krosnelės dūmtraukio (galimai neišlaikyti saugūs atstumai nuo dūmtraukio ir degių stogo ir lubų konstrukcijų) (el. b. t. 3, l. 44-45).
75. Specialisto E. Palubinsko 2018 m. lapkričio 5 d. išvadoje (el. b. t. 3, l. 90-100) nurodyta, kad atmesti versijos dėl elektros instaliacijos nėra galimybės, tačiau ji mažai tikėtina; duomenų apie židinio zonoje aptiktus papildomus daiktus, medžiagas ar jų liekanas nėra, taip pat nėra duomenų apie motyvus, dėl kurių galėtų būti įvykdyta tyčinė veika. E. Palubinskas savo išvadoje taipogi pažymėjo, kad minimalus saugus atstumas taikytinas ne tik statant dūmtraukį, bet eksploatavimo metu galinčioms arti jo atsirasti degioms medžiagoms, o apdailos darbai atliekami po statybos darbų, todėl yra tikimybė, kad degios medžiagos (apdailos detalės) gali būti įrengiamos po dūmtraukio statybos. E. Palubinskas atkreipė dėmesį, kad jam nėra pateikta duomenų, kad statant ginčo dūmtraukį būtų vadovautasi Krosnių įrengimo taisyklėmis, o iš jam pateiktų duomenų tikėtina, kad dūmtraukis buvo numatytas dujiniam šildymui (dūmtraukio įrengimo darbų užbaigimo akte pateikta nuoroda į statybos techninį reglamentą STR 2.08.01:2004, skirtą dujinių sistemų eksploatavimui). E. Palubinskas savo išvadoje taip pat nurodė, kad pagal internete viešai prieinamą gamintojo „Vilpra“ pateikiamą instrukciją dūmtraukio sistema atspari suodžių gaisrui, tačiau ribotą laiką. E. Palubinsko išvadoje nurodyta ir tai, kad gaisrinės saugos požiūriu dūmtraukio gamintojo nustatytų parametrų (leistinos maksimalios darbinės temperatūros) viršijimas turi įtakos dūmtraukio tarnavimo laikui ir galimiems dūmtraukio konstrukcijos defektams.
76. Apklaustas teismo posėdyje specialistas E. Palubinskas plačiau paaiškino, kad suodžių gaisras galėjo būti – buvo liudininkų parodymai dėl įkaitusios krosnelės, suodžių gaisro versijos neatmetė ir pats V. T., o vienoje specialistui pateiktoje nuotraukoje nors neaiškiai, bet matėsi pakaitimo požymiai pačiame dūmtraukyje (2019 m. spalio 14 d. teismo posėdžio garso įrašo 3 val. 40-41 min).
77. Eksperto A. Česūno 2020 m. sausio 19 d. sudarytame teismo ekspertizės akte (el. b. t. 9, l. 1-11) padaryta išvada, kad nustatyti tikslią gaisro židinio vietą pagal ekspertiniam tyrimui pateiktą medžiagą nėra galimybės, galima nustatyti tik gaisro židinio zoną, kuri apima bute Nr. 3 (teismo pastaba – butas, esantis Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini)-3) įrengtos kieto kuro krosnelės metalinio dūmtraukio įrengimo vietą ir šalia esančias degias stogo konstrukcijas, tarpe tarp stogo konstrukcijų ir svetainės lubų. Teismo ekspertas A. Česūnas tyrė tris gaisro kilimo versijas – dėl elektros instaliacijos, dėl pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio, dėl savaiminio degių stogo konstrukcijų užsiliepsnojimo. A. Česūnas nurodė, kad versijų dėl elektros instaliacijos avarinio darbo režimo rezultatų ir dėl pašalinio atviros ugnies šaltinio poveikio rezultatų patvirtinti negalima, o versijos dėl savaiminio degių stogo konstrukcijų užsiliepsnojimo atmesti negalima. A. Česūno teismo ekspertizės akte padaryta galutinė išvada, kad gaisras kilo dėl savaiminio degių stogo konstrukcijų užsiliepsnojimo, tačiau nurodyti, dėl kokių tiksliai susidariusių aplinkybių (ar dėl dūmtraukio įrengimo metu neišlaikyto minimalaus atstumo, ar dėl laiku nevalytų dūmtraukyje susikaupusių suodžių, ar dėl netinkamo kuro naudojimo, ar dėl eksploatavimo metu atsiradusių dūmtraukio ar degių stogo konstrukcijų pažeidimų) degios stogo konstrukcijos pasiekė savaiminio užsiliepsnojimo temperatūrą ir savaime užsidegė, remiantis ekspertiniam tyrimui pateikta medžiaga įvardinti negalima.
78. Teismo ekspertas A. Česūnas, apklaustas teismo posėdyje paaiškino, kad jeigu buvo laikomasi dūmtraukio valymo reikalavimų, kūrenama tik malkomis, tai suodžių gaisro tikimybė labai sumažėja (2020 m. birželio 15 d. teismo posėdžio garso įrašo 4-5 min).
79. Apibendrinant tai, kas nurodyta nutarties 72-78 punktuose, taip pat susipažinus su į bylą pateiktomis fotonuotraukomis, konstatuotina, kad gaisro, 2016 m. balandžio 19 d. kilusio name Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), židinys buvo ties įrengtu dūmtraukiu, sujungtu su šio namo 3 bute esančia šildymo krosnele, eksploatuota naudojant kietąjį kurą. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pateiktos specialistų bei ekspertų išvados pagrindžia labiausiai tikėtinas gaisro kilimo priežastis – netinkamas dūmtraukio įrengimas (galimas Krosnių įrengimo taisyklėse nustatytų atstumų nesilaikymas), netinkama dūmtraukio bei su juo sujungtos krosnelės eksploatacija ar po dūmtraukio įrengimo galbūt atsiradę jo defektai.
80. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus: pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo; kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020 74 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Priežastinis ryšys yra teisiškai reikšminga sąsaja tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, o sąsajumas turi pasireikšti tuo, kad konkrečiu atveju galima daryti pagrįstą išvadą, jog iš neteisėtų veiksmų atsirado žala, kaip tų veiksmų padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-695/2020 52 punktas).
81. Analizuojamu atveju UAB „Kad nebūtų šalta“ galbūt padaryti Krosnių įrengimo taisyklių pažeidimai įrengiant ginčo dūmtraukį yra viena iš kelių labiausiai tikėtinų gaisro kilimo priežasčių. Šiuo atveju reikšminga laikytina aplinkybė, kad UAB „Kad nebūtų šalta“ dūmtraukį įrengė dar 2009 m. spalio 26 d., o gaisras kilo 2016 m. balandžio 19 d. Taigi, gaisras kilo praėjus daugiau nei 6 metams nuo dūmtraukio įrengimo. Pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo manyti, kad ginčo dūmtraukis nebuvo eksploatuojamas ar eksploatuojamas ne taip intensyviai, jog gaisro kilimo sąlygos (krosnelės naudojimo aplinkybė) dėl dūmtraukio netinkamo įrengimo susidarė tik 2016 m. balandžio mėn. viduryje (baigiantis šaltajam metų periodui ir šildymo sezonui). Šiuo atveju negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad Krosnių įrengimo taisyklėse nustatytų saugos atstumų galimas nesilaikymas įrengiant dūmtraukį buvo conditio sine qua non, tai yra buvo tikroji sąlyga, lėmusi gaisro kilimą. Įvertinus tai, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes galima manyti tik apie tikėtiną atsakovės UAB „Kad nebūtų šalta“ padarytą Krosnių įrengimo taisyklių pažeidimą (bylos medžiagoje nėra nurodytas net galimas tokio pažeidimo mastas), taip pat įvertinus laiko trukmę nuo UAB „Kad nebūtų šalta“ atliktų veiksmų įrengiant dūmtraukį iki žalą sukėlusio įvykio (gaisro), darytina išvada, jog nėra pakankamo sąsajumo tarp atsakovės veiksmų ir žalingų padarinių – teisine prasme padariniai yra pernelyg nutolę nuo galimų neteisėtų veiksmų, todėl šiuo atveju nėra teisinio priežastinio ryšio tarp atsakovės UAB „Kad nebūtų šalta“ veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio – ieškovės ADB „Gjensidige“ reikalavimas atsakovei UAB „Kad nebūtų šalta“ dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas. Vadovaujantis šia teisine išvada, atsakovės UAB „Kad nebūtų šalta“ apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo patenkintas ADB „Gjensidige“ ieškinys šiai atsakovei, naikinama.
Dėl V. T. ir S. T. apeliacinio skundo
82. Atsakovai (apeliantai) V. T. ir S. T. savo apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis patenkinti ieškovų AB „Lietuvos draudimas“ ir Ergo Insurance SE ieškiniai.
83. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad V. T. ir S. T. nuosavybės teise priklausė 27/100 dalys namo, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). Pagal bylos duomenis atsakovams V. T. ir S. T. nuosavybės teise priklausanti namo dalis taip pat yra įvardijama kaip butas Nr. 3, esantis Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). Byloje nėra ginčo, kad atsakovams V. T. ir S. T. priklausančioje namo dalyje yra įrengta kieto kuro krosnelė, sujungta su dūmtraukiu, ties kuriuo (kaip nustatyta šios nutarties 79 punkte) buvo 2016 m. balandžio 19 d. kilusio gaisro židinys. Taigi, atsakovams nuosavybės teise priklausė kietojo kuro krosnelė ir su ja sujungtas dūmtraukis (CK 4.13, 4.14 straipsniai).
84. CK 6.270 straipsnyje apibrėžta atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą. Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis nurodyta teisės norma, didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinė atsakomybė kyla be kaltės, todėl civilinei atsakomybei kilti reikia nustatyti atsakingo asmens neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą bei priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (neveikimo) (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).
85. Nagrinėjamu atveju kieto kuro krosnelė laikytina didesnio pavojaus šaltiniu CK 6.270 straipsnio prasme. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Būdami kieto kuro krosnelės ir su ja sujungto dūmtraukio valdytojais (savininkais) V. T. ir S. T. turėjo pareigą užtikrinti, kad krosnelė su dūmtraukiu būtų eksploatuojami taip, kad nesukeltų žalos.
86. Šios nutarties 79 punkte suformuluota išvada, kad labiausiai tikėtinos gaisro kilimo priežastys galėjo būti netinkama dūmtraukio įrengimo konstrukcija (saugių atstumų iki degių medžiagų nesilaikymas) arba netinkama dūmtraukio eksploatacija. Į bylą pateikta UAB „Vilpros pramonė“ dūmtraukių eksploatavimo instrukcija patvirtina, kad dūmtraukis privalo būti eksploatuojamas laikantis reikalavimų – griežtai draudžiama kūrenti deginimui netinkamas medžiagas (šiukšles, plastmasę, gumą ir t. t.; ore, naudojamame šildymo įrenginio degimo procese, neturi būti fluoro, chloro, kurių yra pvz. aerozolių, tirpiklių, valymo priemonių, dažų, klijų ar benzino garuose, nes šios medžiagos gali sukelti dūmtraukio koroziją (tokios medžiagos negali būti saugomos patalpoje, kurioje sumontuotas šildymo įrenginys); dūmtraukiai ir įdėklai turi būti valomi ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius šildymo sezono metu ir prieš šildymo sezoną; dūmtraukių ir įdėklų valymui turi būti naudojami specialūs įrankiai, pagaminti iš nerūdijančio plieno arba polimerinių medžiagų; siekiant įvertinti dūmtraukių ir jį laikančių elementų būklę eksploatavimo metu, ne rečiau kaip kas pusmetį privaloma vykdyti išorines apžiūras, o apžiūrų metu aptiktus atsipalaidavusius laikančiųjų elementų varžtus būtina priveržti (el. b. t. 3, l. 158-177). Nagrinėjamoje byloje buvo keliamos šildymo sistemos netinkamos eksploatacijos versijos – laiku nevalyti dūmtraukyje susikaupę suodžiai, netinkamo kuro naudojimas, nepašalinti eksploatavimo metu galėję atsirasti dūmtraukio konstrukcijos pažeidimai.
87. Teismo posėdžio metu S. T. aiškino, kad krosnelę kūrendavo malkomis, kad buvo samdomi profesionalai, kurie išvalydavo dūmtraukį (2019 m. spalio 14 d. teismo posėdžio garso įrašo 2 val. 56-57 min). V. T. teismo posėdžio metu patvirtino S. T. parodymus ir paaiškino neprisimenantis, kokia įmonė atlikdavo dūmtraukio valymo darbus, tačiau pats negalėjo atlikti dūmtraukio valymo darbų, nes jie būdavo atliekami chemiškai (2019 m. spalio 14 d. posėdžio garso įrašo 3 val. 5 min). Šalių paaiškinimai yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje nėra pagrindo manyti, kad V. T. ir S. T. teismo posėdyje davė neteisingus parodymus, teigdami, jog krosnelė buvo kūrenama malkomis, jog buvo atliekami dūmtraukio valymo darbai.
88. Kita vertus, byloje esantys duomenys nepaneigia to, kad V. T. ir S. T. vykdyti dūmtraukio valymo darbai galėjo būti nepakankami (pavyzdžiui, buvusioje faktinėje situacijoje buvo atliekami per retai), arba to, kad V. T. ir S. T. eksploatavo netinkamos kokybės dūmtraukį. Tokiu atveju laikytina, kad atsakovų V. T. ir S. T. neteisėti veiksmai (neveikimas) pasireiškė tuo, jog jie pažeidė bendro pobūdžio pareigą eksploatuoti jiems priklausančią krosnelę ir dūmtraukį taip, kad nebūtų sukelta žala, bei užtikrinti, kad eksploatuojamas didesnio pavojaus šaltinis atitiktų jo saugai keliamus reikalavimus (nebūtų susidėvėjęs, nebūtų per arti degių medžiagų, būtų tinkamai izoliuotas, jame nebūtų suodžių ir pan.).
89. Apeliaciniame skunde V. T. ir S. T. akcentuoja, kad gaisro židinys buvo ne jiems priklausančiame bute, bet bendro naudojimo patalpose (namo palėpėje). Ši aplinkybė byloje nėra aktuali, kadangi gaisro šaltinis yra susijęs su V. T. ir S. T. priklausančiu dūmtraukiu ir krosnele, juos eksploatuojant sudarančiais didesnio pavojaus šaltinį – teisinės reikšmės neturi, ties kuria konkrečia dūmtraukio vieta kilo gaisras.
90. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, nuotraukos, šalių paaiškinimai neabejotinai patvirtina, kad dėl gaisro, kilusio 2016 m. balandžio 19 d., atsirado žala. Padarius išvadą, kad V. T. ir S. T. nesilaikė pareigos užtikrinti, jog jiems priklausantis didesnio pavojaus šaltinis – dūmtraukis – būtų eksploatuojamas saugiai, konstatuotina, kad teisinis priežastinis ryšys sieja nustatytus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir atsiradusią žalą. Vadinasi, egzistuoja visos CK nustatytos sąlygos (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys) V. T. ir S. T. civilinei atsakomybei atsirasti. V. T. ir S. T. apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo iš jų priteisto žalos atlyginimo dydžio. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą dėl žalos atsiradimo fakto, plačiau nepasisako dėl iš V. T. ir S. T. priteisto žalos atlyginimo dydžio.
91. V. T. ir S. T. apeliaciniame skunde, be kita ko, yra keliamas klausimas, kodėl dėl to paties įvykio pagal AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį žalos atlyginimas priteistas tik iš atsakovo V. T., o pagal Ergo Insurance SE ieškinį žalos atlyginimas priteistas ir iš atsakovo V. T., ir iš atsakovės S. T.. Kaip nustatyta šioje nutartyje, tiek V. T., tiek S. T., būdami didesnio pavojaus šaltinio savininkais, pažeidė dūmtraukio saugaus eksploatavimo pareigą, todėl šiuo atveju V. T. ir S. T. atsako solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Šiame kontekste pastebėtina, kad atsakovą pasirenka reikalavimą reiškiantis asmuo. Įstatymas nenumato draudimo ieškinį reikšti tik vienam iš solidariai atsakingų asmenų, taip pat nėra nustatyta ir pareiga reikalavimus reikšti visiems solidariai atsakingiems asmenims. Atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą, asmuo turi teisę iš kiekvieno reikalauti jų išmokėto žalos atlyginimo dalies, proporcingos jų kaltei, o kai neįmanoma nustatyti kiekvieno iš žalą padariusių asmenų kaltės dydžio, laikoma, kad jie žalą turi atlyginti lygiomis dalimis (CK 6.280 straipsnio 2 dalis). Analizuojamu atveju bylą inicijavę ieškovai savo nuožiūra pasirinko atsakovus, kas lėmė skirtingas teismo sprendimo dalis dėl atsakingų už žalą V. T. ir S. T. prievolės.
92. Kiti V. T. ir S. T. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai irgi nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl AB „Lietuvos draudimas“ ir Ergo Insurance SE ieškinio reikalavimų patenkinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
93. Atsakovės UAB „Kad nebūtų šalta“ apeliacinis skundas yra tenkinamas, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo dalis, kuria buvo patenkintas ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinys šiai atsakovei, naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – ADB „Gjensidige“ ieškinys atmetamas. Atsakovų (apeliantų) V. T. ir S. T. apeliacinis skundas atmetamas, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo dalys, kuriomis buvo patenkinti ieškiniai šių atsakovų atžvilgiu (atitinkamai – vieno jų ir jų abiejų atžvilgiu) paliekamos nepakeistos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
94. Šioje byloje pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
95. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Apeliacinės instancijos teismas priima atsakovei UAB „Kad nebūtų šalta“ palankų sprendimą, todėl atsakovei priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškinį jai pareiškusios ADB „Gjensidige“.
96. Atsakovė (apeliantė) UAB „Kad nebūtų šalta“ pateikė duomenis apie pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 3 064 Eur už advokato teisinę pagalbą (įskaitant 114 Eur kompensaciją už trijų žyminių mokesčių po 38 Eurus už atskirąjį skundą ir prašymus teismui mokėjimą), 375,10 Eur už liudytojo šaukimą į teismo posėdį, 375,10 Eur už pakartotinį liudytojo šaukimą į teismo posėdį, 847 Eur už specialisto išvadą. UAB „Kad nebūtų šalta“ patirtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų dydžių. Atsakovės UAB „Kad nebūtų šalta“ išlaidos už liudytojo iškvietimą į teismo posėdžius, taip pat už specialisto išvados parengimą priskirtinos prie CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktuose numatytų būtinų ir pagrįstų išlaidų, todėl atlygintinos atsakovei. Iš ieškovės ADB „Gjensidige“ atsakovės (apeliantės) UAB „Kad nebūtų šalta“ naudai priteisiamas 4 661,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimas.
97. Atsakovė (apeliantė) UAB „Kad nebūtų šalta“ pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 38 Eur žyminio mokesčio už skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, 1 640 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 38 Eur žyminio mokesčio už prašymą teismui leisti disponuoti lėšomis. Patenkinus atsakovės UAB „Kad nebūtų šalta naudai“ apeliacinį skundą, jos naudai iš ADB „Gjensidige“ priteisiamas 1 716 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimas.
98. Ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ vardu pateiktas prašymas dėl 35,04 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už advokato padėjėjo pagalbą parengiant atsiliepimą į V. T. ir S. T. apeliacinį skundą. Teismui pateiktas išrašas iš advokatų bendrijos ieškovei išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, tačiau nepateiktas sąskaitos apmokėjimo dokumentas, patvirtinantis, kad su advokatų bendrija buvo atsiskaityta ir bylinėjimosi išlaidos faktiškai patirtos, todėl nėra pakankamo pagrindo tenkinti AB „Lietuvos draudimas“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo priteisimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą, panaikinant jo dalį, kuria patenkintas ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinys atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kad nebūtų šalta“ ir priteistas ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kad nebūtų šalta“ 1 998,99 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kad nebūtų šalta“ dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (juridinio asmens kodas 110057869) 4 661,20 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimt vieno euro 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kad nebūtų šalta“ (juridinio asmens kodas 300637384) naudai.
Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kad nebūtų šalta“ (juridinio asmens kodas 300637384) iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (juridinio asmens kodas 110057869) 1 716 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų šešiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Teisėjai Danutė Gasiūnienė
Gintaras Pečiulis
Vigintas Višinskis