Civilinė byla Nr. 3K-3-224/2010
Procesinio sprendimo kategorijos:
36.1; 45.1; 52.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010
m. gegužės 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus
Grabinsko, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Sigitos
Rudėnaitės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje
išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB ,,Fima“ kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m.
gegužės 14 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje
byloje pagal ieškovo UAB ,,Baltic orbis“ ieškinį atsakovui UAB ,,Fima“ dėl
įsiskolinimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra
dėl įsiskolinimo pagal įrenginio pirkimo-pardavimo sutartį priteisimo.
Ieškovas UAB „Baltic orbis“ teismo prašė
priteisti jam iš atsakovo UAB „Fima“ 30 000 Lt įsiskolinimo, 5219,24 Lt
delspinigių ir 6 proc. metinių palūkanų.
Ieškovas grindė nurodytus ieškinio reikalavimus
2008 m. vasario 20 d. sutartimi, pagal kurią ieškovas įsipareigojo perduoti
rezervinio maitinimo įrangą, o atsakovas - priimti ją ir apmokėti sutartyje
nurodytą kainą. Atsakovas ieškovui pervedė 2008 m. vasario 22 d.
391 453,20 Lt avanso ir 2008 m. rugsėjo 3 d. - 100 484,40 Lt. Likusi
įsiskolinimo suma, ieškovo teigimu, yra 30 000 Lt. Galutinį darbų
priėmimo-perdavimo aktą ir PVM sąskaitą-faktūrą atsakovas pasirašė 2008 m.
liepos 15 d., dėl to sumokėta pagal sutartį turėjo būti iki 2008 m. liepos 25
d. Sutartyje nustatyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai už vėlavimą atsiskaityti
ir už vėlavimą pateikti įrangą. Ieškovo skaičiavimu, netesybų, atsiradusių dėl
netinkamo ieškovo sutarties įvykdymo, dydis yra 22 965,25 Lt, o dėl atsakovo
vėlavimo atsiskaityti pagal sutartį –
28 184,49 Lt. Įskaičius šiuos reikalavimus, prašomų priteisti iš
atsakovo delspinigių dydis yra 5219,24 Lt.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir
nutarties esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m.
gegužės 14 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo 30 000
Lt įsiskolinimo, 5219,24 Lt delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų nuo
priteistos sumos už laikotarpį, prasidedantį 2009 m. sausio 5 d. (ieškinio
priėmimo teisme dieną).
Teismas nustatė, kad šalys 2008 m. vasario 20 d.
sudarė sutartį dėl rezervinio maitinimo įrangos pirkimo, pagal kurią įrangos
kaina yra 521 937,60 Lt; 391 453,20 Lt avansą atsakovas pervedė 2008 m. vasario
22 d., o 100 484,40 Lt - 2008 m. rugsėjo 3 d. Atsakovas nepagrįstai atsisakė
sumokėti likusią pagal sutartį priklausančią mokėti 30 000 Lt sumą, kuri yra
priteistina ieškovui (CK 6.38, 6.200 straipsniai). 2008 m. gegužės 21 d.
surašytas dalinis medžiagų ir įrengimų priėmimo-perdavimo aktas, tačiau įranga
pateikta nevisiškos komplektacijos. Trūkstamos dalys pateiktos 2008 m. birželio
20 d. ir pasirašytas 2008 m. liepos 15 d. priėmimo-perdavimo aktas. Ieškovas
praleido terminą montavimo darbams atlikti, nes galutiniai darbai buvo atlikti
ne 2008 m. gegužės 21 d., kaip šalys buvo sutarusios, o 2008 m. birželio 20 d.
Atsakovo argumentus, kad darbai buvo atlikti tik 2008 m. liepos 15 d., teismas
atmetė kaip nepagrįstus, nurodydamas, jog 2008 m. liepos 15 d. buvo tik
pasirašytas darbų priėmimo-perdavimo aktas, tačiau iš byloje esančios rašytinės
medžiagos nustatyta, kad darbai užbaigti 2008 m. birželio 20 d. Šalys sutartyje
buvo susitarusios dėl 0,2 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną.
Atsakovas terminą sumokėti pagal sutartį praleido 27 dienas, nes turėjo
atsiskaityti 2008 m. liepos 25 d., o 100 484,40 Lt pervedė tik 2008 m. rugsėjo
3 d. Dėl to už sutarties nevykdymą atsakovui apskaičiuoti ir jo mokėtini
delspinigiai yra 28 184,49 Lt. Ieškovas praleido prievolę įvykdyti sutartį 22
dienas, todėl pagal vienarūšius reikalavimus įskaičius ieškovo mokėtinus
delspinigius priteistina iš atsakovo 5219,24 Lt delspinigių (CK 6.130
straipsnio 1 dalis). Atsakovo argumentą, kad reikalaujamos priteisti netesybos
yra aiškiai per didelės, teismas atmetė.
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 3
d. nutartimi atsakovo UAB ,,Fima“ apeliacinis skundas netenkintas ir nutarta
palikti nepakeistą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d.
sprendimą.
Teismas
nutartyje nurodė, kad, nors atsakovas byloje įrodinėjo savo nuostolius,
patirtus dėl ieškovo kaltės, atsakovas neįrodė ieškovo kaltės dėl patirtų
nuostolių. Kadangi atsakovas neapmokėjo ieškovui 30 000 Lt įrangos kainos
dalies, tai pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai priteisė
ieškovui iš atsakovo 30 000 Lt įsiskolinimo (CK 6.38, 6.200 straipsniai). Dėl
delspinigių dydžio teisėjų kolegija nurodė, kad ieškovas priskaičiavo 28 184,49
Lt delspinigių atsakovui, tačiau prašė priteisti tik 5219,24 Lt. Ieškovui
įvykdžius sutartį, atsakovas sutartyje nustatytais terminais nesumokėjo visos
likusios sutartyje nustatytos kainos dalies. Ieškovas dėl atsakovo veiksmų
negalėjo sutartyje nustatytu terminu pateikti įrangos, nes šios montavimo data
atsakovo iniciatyva buvo nukelta į 2008 m. gegužės 21 d., dėl to ieškovas
negalėjo laiku patikrinti iš gamintojo gautos įrangos komplektiškumo. Ieškovas
įrangą turėjo sandėliuoti, dėl to jis patyrė tam tikrų išlaidų. Sutartinės
netesybos yra nuostoliai, todėl, kai jos nustatytos sutartyje, kreditoriui
nereikia įrodinėti nuostolių dydžio. Atsižvelgdama į nurodytus motyvus ir
nustatytas faktines aplinkybes, į tai, kad ieškovas prašo priteisti tik
nedidelę priskaičiuotų delspinigių dalį, prašoma priteisti delspinigių suma
sudaro nedidelę pavėluotai sumokėtos sumos dalį, teisėjų kolegija sprendė, kad
nėra pagrindo taikyti CK 6.73 straipsnio 2 dalį ir ieškovo prašomų priteisti
delspinigių sumą pripažinti aiškiai per didelėmis netesybomis. Darydamas šią
išvadą teismas taip pat atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 16 d. nutartį A. S. v. A. G. byloje Nr. 3K-3-460/2009;
2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį UAB
„Kaduva“ v. UAB „Okadeta“ byloje Nr. 3K-3-401/2008, 2007 m. lapkričio 19 d.
nutartį UAB ,,Schmitz Cargobull Baltic“
v. UAB ,,Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“ byloje
Nr.3K-3-503/2007.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą
teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas UAB ,,Fima“ prašo
panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d.
sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, kuriuo
ieškinį atmesti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos
pagrindžiantys esminiai argumentai:
1. Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra nustatęs
teismams pareigą vadovautis visais sutarčių aiškinimo principais, kurie padėtų
kiek įmanoma tiksliau kvalifikuoti aiškinamą sutartį ir jos pagrindu
susiklosčiusius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 4 d. nutartis S. S. v. R. N. byloje Nr. 3K-3-8/2010).
Byloje žemesniųjų instancijų teismai pažeidė nurodytus išaiškinimus ir CK 6.193
straipsnio 2, 3 dalių nuostatas, ginčo sutartį aiškindami siaurai ir
nepagrįstai nepripažindami, kad ginčo šalis siejo tiek pirkimo-pardavimo, tiek
rangos teisiniai santykiai, dėl to teismai nepagrįstai netaikė rangos teisinius
santykius reglamentuojančių teisės normų. Sutartis buvo sudaryta ir vykdyta
atsakovui atliekant Lietuvos banko serverių patalpų išplėtimo darbus, dėl to
ieškovas laikytinas subrangovu, o atsakovas - generaliniu rangovu. Atsakovas
sumokėjo užsakovui Lietuvos bankui 44 181,18 Lt delspinigių už ne laiku
atliktus darbus, tačiau byloje teismai nepagrįstai neįvertino šios aplinkybės
kaip turinčios reikšmės atsakovo ir ieškovo tarpusavio atsiskaitymams.
2.
Nepagrįsta laikytina apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovas
neįrodė ieškovo kaltės dėl patirtų nuostolių, nes pagal CK 6.256 straipsnio 4
dalį, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją vykdo įmonė
(verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės
neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar
sutartis nenumato ko kita.
3. Atsakovas
ieškovui yra sumokėjęs 75 proc. sutartyje nurodytos prekių ir darbų kainos, tai
leido teismui sumažinti priteistinas netesybas pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį,
tačiau byloje teismai nesprendė sumažinti priteistinų netesybų (delspinigių).
Apeliacinės instancijos teismo nutarties teiginys, kad sutartyje nurodyto
dydžio delspinigius nustatyti yra pasiūlęs atsakovas, nepagrįstas bylos
įrodymais, dėl to tokio fakto negalima pripažinti įrodytu pagal CPK 176
straipsnio 1 dalies įrodinėjimo taisykles.
Atsiliepimu
į atsakovo UAB ,,Fima“ kasacinį skundą ieškovas UAB „Baltic orbis“ prašo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai
nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:
1. Į
kasatoriaus teiginį, kad sutartis turėtų būti vertinama kaip rangos, ieškovas
nurodo, kad sutartyje numatytų darbų vertė yra tik 7 proc. bendros sutarties
kainos. Dėl to pagal CK 6.645 straipsnio 4 dalį, jeigu atliekamų darbų pobūdis
ir vertė palyginti su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte yra
nedideli, tai sutartis pripažįstama ne rangos, o pirkimo-pardavimo sutartimi.
Analogišku atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartyje UAB
“Jūtoma” v. UAB “Saurida” byloje Nr. 3K-3-887/2003 išaiškinta,
kad rangos santykius reglamentuojančios normos netaikytinos.
2.
Kasaciniame skunde cituojamas apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad
atsakovas neįrodė ieškovo kaltės dėl patirtų nuostolių, tačiau nutylimi kiti
teismo argumentai, kuriais pripažinta, jog nėra visų civilinės atsakomybės
sąlygų, taip pat priežastinio ryšio tarp atsakovo nuostolių ir ieškovo
veiksmų.
3.
Sutartinių netesybų dydžio vertinimas, atsakant į klausimą, ar šios netesybos
nėra per didelės, teismo atliekamas pagal faktinę situaciją kiekvienoje byloje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pasisakyta, kad pagal CK 6.73 ir 6.258
straipsnius teismas, nustatydamas, ar yra pagrindas netesybas pripažinti
neprotingai didelėmis ir dėl to jas sumažinti, turėtų vadovautis teisingumo,
protingumo ir sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam
klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo
susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę,
pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis
nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis Forthmill Limited v. UAB ,,Pakrijas“
byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis UAB ,,Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB ,,Vilniaus universaliųjų metalo
konstrukcijų gamykla“ byloje Nr. 3K-3-503/2007). Atsakovas nesutinka su
šalių sutartyje nustatytomis 0,2 proc. dydžio netesybomis, tačiau tokio pat
dydžio netesybos nustatytos sutartyse, sudarytose atsakovo ir pagrindinio
užsakovo Lietuvos banko, taip pat atsakovo ir kito darbų atlikėjo UAB
,,Konveda“. Be to, atsakovas, Lietuvos bankui pareikalavus mokėti netesybas, jų
dydžio neginčijo. Ieškovas prašė priteisti sumažintą netesybų dydį, dėl to
nebūtų pagrindo išvadai, kad netesybos yra neprotingai didelės. Apeliacinės
instancijos teismo nutarties teiginys, kad sutartyje nurodyto dydžio
delspinigius nustatyti yra pasiūlęs atsakovas, neprieštarauja įrodymų vertinimo
taisyklėms, nes išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali
daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje
esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą
buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis UAB ,,AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras
byloje Nr. 3K-3-569/2002).
Teisėjų kolegija
k o n s t
a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Dėl sutartinių
santykių pobūdžio
Kasaciniame skunde
nurodoma, kad, sprendžiant klausimą, ar sutartis įvykdyta tinkamai, turėjo būti
taikomos tiek pirkimo-pardavimo, tiek rangos teisinius santykius
reglamentuojančios teisės normos. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vertinant šalių
sudarytą sutartį, iš kurios vykdymo kilo ginčas byloje, ir kurios pagrindu
pardavėjas įsipareigojo ne tik parduoti rezervinio maitinimo įrangą, bet ir
atlikti įrangos paleidimo, derinimo ir perdavimo darbus, įrangą aptarnaujančių
asmenų apmokymą, taikytina teisės norma, įtvirtinta CK 6.645 straipsnio 4
dalyje, kurioje nustatyta, kad jeigu atliekamų darbų pobūdis ir vertė palyginti
su pagaminto, perkamo ar perdirbto daikto verte, yra nedideli, tai sutartis
pripažįstama ne rangos, o pirkimo-pardavimo sutartimi. Tokią išvadą dėl CK
6.645 straipsnio 4 dalies teisės normos prasmės patvirtina ir Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo
29 d. nutarties UAB ,,Jūtoma” v. UAB ,,Saurida” byloje Nr. 3K-3-887/2003
išaiškinimai.
Pagal šalių sudarytos sutarties Priedo Nr. 1
specifikaciją įrangos paleidimo ir derinimo darbų kaina yra nedidelė, palyginus
su perkamos įrangos kaina, todėl tokiu atveju rangos teisinius santykius
reglamentuojančios normos netaikytinos. Bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės
instancijų teismai tinkamai kvalifikavo šalių sudarytą sutartį kaip
pirkimo-pardavimo ir pagrįstai, spręsdami ginčą dėl šalių tarpusavio
įsipareigojimų ir jų pažeidimo padarinių, taikė pirkimo-pardavimo santykius
reglamentuojančias teisės normas, laikydamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.
Kasaciniame skunde
teigiama, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl sutarties pobūdžio, pažeidė
CK 6.193 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintas nuostatas. Atsakydama į šį
kasatoriaus teiginį, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip pirmiau nurodyta,
pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą patvirtina sutarties ir jos priedo Nr. 1
turinys. CK 6.193 straipsnio, nustatančio sutarčių aiškinimo taisykles, 2
dalyje įtvirtintas sisteminis sutarčių aiškinimo principas, kuriuo reikalaujama
bet kurią sutarties sąlygą aiškinti atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą.
Be to, negali būti neaptarta ir neįvertinta nė viena sutarties dalis, priedas
ar kita sudedamoji dalis (pvz., reikia įvertinti ir sutarties preambulę, ir jos
priedus, vėlesnius pakeitimus ir t. t.). Kitas svarbus sutarties aiškinimo
principas – jos tikslų aiškinimasis. Sutarties tikslai gali padėti nustatyti
sutarties rūšį, pobūdį, šalių tarpusavio teisių ir pareigų apimtį. Kasatoriaus
nurodytoje CK 6.193 straipsnio 3 dalyje aptariama sutarties aiškinimo taisyklė:
kai susiduriama su žodžių sąvokų daugiareikšmiškumu, sąvokos aiškintinos taip,
kaip šalys jas apibrėžė sutartyje; žodžiams ar sąvokoms, kurių reikšmė
sutartyje neatskleista, suteiktina tokia reikšmė, kuri yra priimtiniausia,
atsižvelgiant į sutarties rūšį, prigimtį, esmę, dalyką, šalis ir kitas svarbias
aplinkybes. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma į netinkamą CK 6.193
straipsnio 2, 3 dalių taikymą, aiškinant sutarties turinį, nes sutarties
turinys leidžia ją kvalifikuoti kaip pirkimo-pardavimo, o kiti bylos įrodymai
šios išvados nepaneigia. Pagal sutartį pardavėjas įsipareigojo perduoti pirkėjo
nuosavybėn rezervinio maitinimo įrangą, o pirkėjas – priimti įrangą ir sumokėti
sutartyje nurodytą kainą. Sutartyje šalys sulygo dėl kainos, apmokėjimo
tvarkos, sutartinių įsipareigojimų vykdymo, netesybų ir nuostolių padengimo,
ginčų sprendimo ir kt. Sutarties turinys atitinka pirkimo-pardavimo sutartį,
apibrėžtą CK 6.305 straipsnio 1 dalyje. Sutarties sąlyga, pagal kurią
pardavėjas įsipareigojo atlikti parduotos įrangos paleidimo, derinimo,
darbuotojų apmokymo darbus, nagrinėjamu atveju nereiškia rangos sutarties. CK
6.645 straipsnyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas, o šio straipsnio 4
dalyje nustatyta, kaip atskiriamos rangos ir pirkimo-pardavimo sutartys, kai
atliekami tam tikri darbai, susiję su parduodamu daiktu – kai atliekamų darbų
vertė yra nedidelė, palyginus su perkamo daikto verte, tai sutartis
pripažįstama pirkimo-pardavimo sutartimi.
Pagal byloje pateiktą sutartį atliktinų darbų
vertė yra 7 proc. visos įrangos vertės. Ginčo šalių nesieja rangos sutartiniai
santykiai, dėl to atsakovo kasacinio skundo argumentai dėl ieškovo kaip rangovo
pareigų vertintini kaip nesusiję su nagrinėjamo ginčo esme.
Dėl sutarties vykdymo
Byloje nustatyta, kad
šalys sudarė įrangos pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovo nupirkta įranga buvo
reikalinga jo kaip rangovo pagal kitą sutartį sutartinių įsipareigojimų vykdymui
dėl trečiojo asmens, ne ginčo sutarties dalyvio, Lietuvos banko patalpų
išplėtimo ir SWIFT patalpos įrengimo. Teismai nurodė, kad ieškovas nėra
kasatoriaus (atsakovo) ir nurodyto trečiojo asmens sudarytos sutarties šalis,
dėl to neprivalo vykdyti tokios sutarties sąlygų esant prievolės įvykdymo
termino praleidimui. Tuo tarpu šalių sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje
aptartos šalių teisės ir pareigos nustatytais terminais perduoti nupirktą
įrangą, ją priimti ir už ją sumokėti bei kt., taip pat šalių atsakomybė už
sutartinių įsipareigojimų pažeidimą. Konstatavus sutarties pažeidimus,
taikytinos jos nuostatos dėl teisinės atsakomybės.
CK 6.319 straipsnyje nustatytas parduodamo
daikto perdavimo (kaip nurodyta CK 6.318 straipsnio 2 dalyje arba sutartyje)
terminas, t. y. momentas, kada pardavėjas privalo perduoti daiktus pirkėjui. CK
6.319 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė, kad pardavėjas turi perduoti
daiktus tuo laiku, kuris nurodytas sutartyje. Bylą nagrinėjusių teismų
nustatyta, kad įranga perduota ne laiku, tačiau tai įvyko dėl pirkėjo
(atsakovo) kaltės. CK 6.316 straipsnio 1 ir 2 dalyse dėl pirkėjo pareigos
priimti daiktus nurodyta, kad pirkėjas privalo priimti jam perduodamus daiktus,
išskyrus atvejus, kai jis turi teisę reikalauti daiktus pakeisti ar nutraukti
sutartį (1 dalis); pirkėjas privalo imtis tokių priemonių ir atlikti tokius
veiksmus, kurie pagal įprastai reiškiamus reikalavimus būtini, kad daiktai būtų
tinkamai perduoti ir priimti (2 dalis). Pirmosios ir apeliacinės instancijų
teismų sprendime ir nutartyje nustatyta tai, kad šalių susitarimu dėl
užsitęsusių statybos darbų, pirkėjui (atsakovui) prašant, įranga buvo
pristatyta vėliau, nei nurodyta sutartyje. Šiuo atveju sutarties sąlygas dėl prekės
perdavimo termino pažeidė pirkėjas, nebūdamas pasiruošęs priimti prekes. Per
atidėtą terminą įranga pardavėjo pristatyta nevisiškos komplektacijos. CK 6.339
straipsnyje nurodoma, kad perduodamas daiktas turi atitikti pirkimo-pardavimo
sutarties sąlygų dėl komplektiškumo reikalavimus. Pardavėjui pavėlavus 22 darbo
dienas, visiškos komplektacijos įranga pristatyta, sumontuota, suderinta ir
perduota eksploatuoti. Parduotos įrangos komplektiškumo trūkumas
pirkimo-pardavimo sutarties šalių ir bylą išnagrinėjusių teismų įvertintas kaip
daiktų perdavimo termino pažeidimas. Sutarties 6.2 punkte sulygta, kad už šį
pažeidimą pardavėjas moka pirkėjui 0,2 proc. delspinigių nuo sutarties kainos
už kiekvieną uždelstą dieną.
Pardavėjo įsipareigojimas
perduoti pirkėjui sutartyje sulygtą daiktą (prekę) ir pirkėjo pareiga sumokėti
už jį nustatytą kainą yra esminės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos (CK 6.305
straipsnio 1 dalis) ir yra viena kitai koresponduojančios sutarties šalių
pareigos. Civilinių santykių proporcingumo ir interesų derinimo principai
sutartiniuose santykiuose reiškia tai, kad viena šalis gali reikalauti vykdyti
sutartines prievoles tiek, kiek ji atitinkamai vykdo savo pareigas pagal
sutartį. Pagal sutarties 4.1 punktą pirkėjas galutinai atsiskaito per 10 dienų
po prekės ir jos montavimo darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo, o pagal
6.1 punktą pirkėjas moka pardavėjui 0,2 proc. delspinigių nuo sutarties kainos
už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Byloje nustatyta, kad tiek pirkėjas,
tiek pardavėjas pažeidė sutarties sąlygas. Pirkėjas ne tik pavėluotai
atsiskaitė už pateiktą ir sumontuotą įrangą, bet ir nepagrįstai atsisakė mokėti
pagal sutartį sulygtą kainą, taip neįvykdė sutartyje ir CK 6.305 straipsnio 1
dalyje įtvirtintos pirkėjo pareigos sumokėti už prekę nustatytą kainą.
Pirmiau nurodyta, kad
ieškovas nėra kitos (statybos rangos) sutarties šalis, dėl to nėra atsakingas
už atsakovo įsipareigojimus trečiajam asmeniui pagal rangos sutartį. Ginčo
šalių teisės ir pareigos kyla iš jų sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties. Bylą
nagrinėję teismai pagrįstai priteisė nesumokėtą prekės kainą ir atitinkamą
delspinigių sumą, atsižvelgdami ir į ieškovo (pardavėjo) sutarties įvykdymo
termino pažeidimą. Išvadą tenkinti ieškinį teismai priėjo įvertinę, kaip to
reikalaujama CPK 185 straipsnyje, byloje surinktų įrodymų visumą, kuri
patvirtino ieškinio reikalavimų teisinį pagrįstumą.
Dėl netesybų
Pagal CK 6.73 straipsnio 2
dalį ir 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba
prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek,
kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar
netinkamo vykdymo. Ar netesybos aiškiai per didelės, vertinama kiekvienu
konkrečiu atveju atskirai, atsižvelgiant į šalis, šalių susiklosčiusius
santykius, sudarytą sutartį, jos kainą, priskaičiuotų delspinigių ir laiku
neįvykdytos prievolės sumas ir jų santykį. Tokios aplinkybės vertintinos
atsižvelgiant į konkrečios bylos situaciją (šalių sutartinių santykių pobūdį,
ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės
vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir
kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo,
protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų
pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis byloje Škotijos firma „Forthmill
Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d.
nutartis UAB ,,Kaduva” v. UAB ,,Okadeta” byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2009
m. kovo 16 d. nutartis O. V. v. UAB DK ,,PZU Lietuva” byloje Nr.
3K-3-12/2009; kt.).
Bylą nagrinėję teismai, atsižvelgdami į byloje
konstatuotas aplinkybes, netenkino atsakovo prašymo dėl delspinigių sumažinimo,
atmesdami jo argumentą, kad šis sumokėjo 75 proc. visos sutarties kainos, kaip
nereikšmingą delspinigių mažinimo prasme, nes atsakovas prekės dalies kainą
mokėjo iš karto po sutarties sudarymo. Pagal sutarties sąlygas tik nuo kainos
dalies sumokėjimo ieškovui atsirado pareiga pateikti sutartyje nurodytą įrangą.
Be to, bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl netesybų dydžio ir jų mažinimo
pagrindo, nurodė, kad ieškovui įvykdžius sutartį atsakovas per nustatytus terminus
nesumokėjo likusios mokėtinos kainos dalies, taip pat atsižvelgė į tai, jog
ieškovas dėl atsakovo veiksmų negalėjo sutartyje nurodytu terminu pateikti
nupirktos įrangos, atsakovo iniciatyva terminai buvo atidėti, ieškovas negalėjo
laiku patikrinti iš gamintojo gautos įrangos komplektiškumo ir ją turėjo
sandėliuoti. Teismai taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovas prašė priteisti
nedidelę priskaičiuotų delspinigių dalį, kuri yra nedidelė, palyginus su
pavėluotai sumokėta sutarties kainos dalimi.
Teisėjų kolegija daro
išvadą, kad teismai, įvertinę reikšmingas bylos aplinkybes, pagrįstai sprendė,
kad prašomų priteisti delspinigių suma nėra aiškiai per didelės netesybos ir
neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams.
Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija
sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepaneigia byloje priimtuose
pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendime ir nutartyje padarytų
teisinių išvadų, kuriomis tenkintas ieškinys, ir nesudaro įstatyme (CPK 346
straipsnio 2 dalis) nustatytų pagrindų naikinti kasacine tvarka skundžiamų
teismų sprendimo ir nutarties.
Dėl bylinėjimosi
išlaidų
Atsiliepime į kasacinį
skundą prašoma priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas advokatui
už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą ir pridėti mokėjimo dokumentai,
patvirtinantys 3630 Lt ieškovo išlaidas advokatui už šio teisines paslaugas
atstovaujant ieškovui Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Teisėjų kolegija
sprendžia, kad šis prašymas tenkinamas iš dalies. Teisingumo ministro 2004 m.
balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse
bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę
pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.14 punkte nurodyta, kad
rekomenduojamas priteistinas maksimalus dydis už advokato atsiliepimo į
kasacinį skundą surašymą yra lygus dvigubai Vyriausybės nustatytai minimaliai
algai. Pagal Rekomendacijų 11 punktą teismas gali išimtiniais atvejais nukrypti
nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, remdamasis bylos faktinėmis
aplinkybėmis, bylos sudėtingumu, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir
sąžiningumo kriterijais. Tokių išskirtinių aplinkybių nenustatyta nagrinėjamos
bylos atveju, dėl to ieškovui iš atsakovo priteistina 1600 Lt išlaidų advokatui
už ieškovo vardu atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą (CPK 98 straipsnis).
Netenkinus kasacinio skundo, iš kasatoriaus į
valstybės biudžetą priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų
įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas)
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 98 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 3
d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti
ieškovui UAB ,,Baltic Orbis” (įm. k. 300023614) iš atsakovo UAB ,,Fima” (įm. k.
121289694) 1600 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo UAB ,,Fima” (įm. k.
121289694) 24,65 Lt (dvidešimt keturis litus 65 ct) išlaidų, susijusių su
procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus
Grabinskas
Janina
Januškienė
Sigita
Rudėnaitė