Administracinė byla Nr. A-5203-552/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04834-2016-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. spalio 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas N. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K, atsakovas), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. liepos 29 d. iki 2016 m. gruodžio 12 d. kalinamas Lukiškių TI-K kalėjimo režimu. Pareiškėjui, kuris turi nuteistojo statusą, nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai su dukros mama, buvusia žmona. Jis negalėjo turėti ilgalaikių pasimatymų ir su dukra, ir su seserimi, kitais giminaičiais. Iki atvykimo į Lukiškių TI-K jis apie 6 mėnesius buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje, su dukra bendravo trumpalaikių pasimatymų metu, telefonu, tačiau jų metu bendraujama per atstumą, nėra tiesioginio kontakto. Pareiškėjas artimai bendravo su mergina, tačiau jų santykiai taip pat nutrūko, draugei sužinojus, kad jam nesuteikiami ilgalaikiai pasimatymai. Dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo pareiškėjas negalėjo bendrauti su artimaisiais, kas itin svarbu socialinių ryšių palaikymui. Nurodė, kad nesikreipė su prašymais į Lukiškių TI-K dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo, nes žinojo nacionalinį teisinį reglamentavimą, jog tokios kategorijos nuteistiesiems kaip jis, ilgalaikiai pasimatymai nepriklauso, Lukiškių TI-K nėra patvirtinta jų suteikimo tvarka. Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 27 d. pateikė prašymą dėl ilgalaikio pasimatymo su asmeniu, su kuriuo turi bendrą vaiką.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad laikotarpiu 2016 m. lapkričio 8 d. iki 2016 m. gruodžio 12 d. (t. y. ir skundo surašymo dieną) laikomas kameroje Nr. 80, kurios būklė nėra labai prasta, tačiau joje neatliktas remontas, gultas senas, girgžda, skleidžia garsą, tualetas įrengtas prie pat durų, atviras. Toks sanitarinio mazgo įrengimas pažeidžia jo privatumą, nes į kamerą užeina prižiūrėtojai tuo metu, kai pareiškėjas naudojasi tualetu. Kameros langai padengti apsauginiu tinklu, tačiau jis apsunkina natūralios šviesos patekimą, kameroje nėra nėra ventiliacijos, jei patalpą vėdintų per langą, žiemą būtų šalta. Nurodė, kad jo viena akis sužalota, silpsta regėjimas, todėl tinkamas patalpų apšvietimas itin svarbus. Pareiškėjas serga (duomenys neskelbtini), todėl jam svarbus privatumas naudojantis tualetu ir palaikant asmens higieną. Dėl šios ligos pareiškėjas prašė vesti jį į dušą dažniau nei kartą per savaitę, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas. Duše nėra pertvarų, jis nedezinfekuojamas po kiekvieno nusimaudžiusio asmens, patalpoje ventiliacija įrengta taip, kad pučia orą iš lauko, susidaro skersvėjis. Būdamas duše 2017 m. sausio 12 d. peršalo, todėl gydėsi. Maudymasis tokiomis sąlygomis pavojingas sveikatai, nes gali kilti peršalimo komplikacijų. Laisvalaikiu jis vedamas į sporto salę kartą per savaitę dušo dienomis. Kai paprašius nuvedama į sporto salę papildomai, po tokių užsiėmimų nesudaromos galimybės išsimaudyti duše. Sporto salėje trūko vietos ir oro. Teigė, kad nepakanka vieną kartą per mėnesį pasinaudoti kirpėjo paslaugomis, jaučiasi apsileidęs, nehigieniškai.
4. Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K vedamas skambinti, tačiau visų nuteistųjų naudojami taksofonų rageliai nedezinfekuojami, todėl jaučiau nuolatinę baimę užsikrėsti įvairiomis ligomis. Taip pat nepagrįstai ribojama prieiga prie interneto, nes naudojantis kompiuteriu, jis gali skaityti tik teisės aktus. Pareiškėjui reikia pasiruošti bylai, jis nori rinkti įrodymus dėl šmeižto, garbės ir orumo žeminimo, privataus gyvenimo pažeidimo, minėta informacija yra viešoje erdvėje, tačiau jis to padaryti negali. Aptartos kalinimo sąlygos žeminančios orumą, kankinančios, pažeidžia jo teisę turėti privatų gyvenimą, kaip tai apibrėžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija), Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, todėl priteistinas neturtinės žalos atlyginimas.
5. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose nesutiko su atsakovo atstovo Lukiškių TI-K atsiliepimu, palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.
6. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Atsakovo atstovas paaiškino, kad nuteistiesiems ilgalaikiai pasimatymai suteikiami Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 73, 74, 79 ir 80 straipsnių nustatytu dažnumu. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), 121 punkte nustatyta, kad, pradėjus vykdyti teismo nuosprendį, pirmąjį pasimatymą nuteistasis gali gauti vos tik atvykęs iš kardomojo kalinimo vietos į pataisos įstaigą. Pareiškėjas jo nurodytu ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 29 d. iki 2016 m. gruodžio 12 d. į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo nesikreipė, todėl Lukiškių TI-K neprivalo trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų asmenims, kurių laisvė yra suvaržyta, skirti iš pareigos. Pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją dėl ilgalaikio pasimatymo suteikimo kreipėsi tik 2016 m. gruodžio 27 d., t. y. jau po administracinės bylos iškėlimo teisme.
8. Atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerų įrengimas, sanitarinio mazgo įrengimas atitinka reikalavimus, nustatytus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės). Nuolatinis nuteistųjų stebėjimas yra jų elgesio kontrolės dalis, Eksploatavimo taisyklės nenustato reikalavimo atitverti sanitarinį mazgą nuo stebėjimo akučių. Lukiškių TI-K pareigūnai su visais laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikydamiesi jiems privalomų etikos taisyklių. Sanitarinis mazgas Lukiškių TI-K kamerose nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Gyvenamosiose kamerose nuo 2017 m. įrengiamos užuolaidos, kad būtų užtikrinamas privatumas naudojantis sanitarinius mazgu, dalyje kamerų sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Gyvenamosios kameros vėdinamos per langus, kameros lango uždengimas metaliniu tinklu neprieštarauja Eksploatavimo taisyklių 14.1 punkto reikalavimams. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir dušo patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus, todėl įstaiga savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė. Dušuose įrengtos pertvaros asmenų privatumui užtikrinti, pareiškėjo išvedimas į fizinės reabilitacijos kambarį organizuojamas atsižvelgiant į sudarytą išvedimo į dušą grafiką. Nedarbo ar švenčių dienomis nuteistiesiems po užsiėmimų sporto salėje yra sudaroma galimybė nusiprausti duše. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punkte nurodyta, kad ne dažniau kaip du kartus per mėnesį suimtųjų pageidavimu turi būti suteikta galimybė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Lukiškių TI-K įrengta kirpykla atitinka teisės aktų reikalavimus. Teisės aktai nenustato specialios taksofonų bei taksofonų patalpų valymo bei dezinfekavimo tvarkos, šios patalpos reguliariai valomos. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala. Nagrinėjamu atveju nėra visų sąlygų, būtinų valstybės civilinei atsakomybei kilti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.127 straipsnio pagrindu.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu nutraukė administracinės bylos dalį dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, patirtą dėl pažeidimų, susijusių su teisės nusiprausti duše įgyvendinimu, netinkamu dušo patalpų įrengimu Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 29 d. iki 2016 m. lapkričio 1 d. Paliko nenagrinėtą administracinės bylos dalį dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, patirtą dėl pažeidimų, susijusių su Lukiškių TI-K kameroje Nr. 80 esančio sanitarinio mazgo netinkamu įrengimu laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. sausio 18 d. Pareiškėjo N. K. skundą dėl pažeidimų, susijusių su Lukiškių TI-K kameroje Nr. 80 esančio sanitarinio mazgo netinkamu įrengimu laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 9 d. iki 2016 m. gruodžio 11 d. tenkino iš dalies ir priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė.
10. Teismas nurodė, kad pareiškėjas teismui skundžia laikotarpį nuo 2016 m. liepos 29 d. iki 2017 m. sausio 18 d. ir prašomos priteisti neturtinės žalos atsiradimą, be kita ko, sieja su kameroje netinkamai įrengtu sanitariniu mazgu, gyvenamosios kameros higienos reikalavimų neatitikimu, privatumo duše neužtikrinimu ir tai, kad pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė dažniau nei vieną kartą per savaitę nueitu į dušą. Skunde pareiškėjas tiksliai nurodė, kad nuo 2016 m. lapkričio 8 d. iki 2016 m. gruodžio 12 d. buvo laikomas kameroje Nr. 80, o iki tol buvo laikomas rūsyje esančioje kameroje, dėl šio laikotarpio kalinimo sąlygų pagal pareiškėjo skundą nagrinėjama administracinė byla Nr. I-10081-171/2016.
11. Teismas teismų informacinės sistemos „Liteko“ (toliau – ir Liteko) duomenimis nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2017 m. kovo 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1626-171/2017, kuriuo pareiškėjo N. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, tenkino iš dalies ir priteisė 30 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodytoje administracinėje byloje, kaip ir šioje, pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš netinkamų Lukiškių TI-K laikymo sąlygų, susijusių su teisės nusiprausti duše įgyvendinimu, netinkamu dušo patalpų įrengimu laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 29 d. iki 2016 m. lapkričio 1 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, patirtą dėl pažeidimų, susijusių su galimybės nusimaudyti dažniau nei vieną kartą per savaitę pažeidimu, netinkamu dušų patalpų įrengimu ir priežiūra, atitinkamai pareiškėją laikant Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 29 d. iki 2016 m. lapkričio 1 d. nutraukė, nes teismas jau yra išnagrinėjęs analogiško pobūdžio ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko (neturtinės žalos atlyginimo) ir tuo pačiu pagrindu (dėl pareiškėjo teisės nusiprausti duše įgyvendinimo ir dušo patalpų įrengimo).
12. Liteko duomenimis, VAAT 2017 m. rugsėjo 15 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3714-629/2017, kuriuo pareiškėjo N. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, tenkino iš dalies ir priteisė 250 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodytoje administracinėje byloje, kaip ir šioje, pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildino iš netinkamų Lukiškių TI-K laikymo sąlygų, susijusių su kameroje Nr. 80 pilnai neatitvertu ir privatumo neužtikrinančiu sanitariniu mazgu laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. gegužės 9 d. Šis sprendimas apskųstas apeliacine tvarka ir neįsiteisėjęs. Konstatavęs, kad teismo žinioje yra administracinė byla dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K sąlygų, susijusių su kameroje Nr. 80 esančio sanitarinio mazgo netinkamu įrengimu laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. gegužės 9 d., teismas administracinės bylos dalį dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, patirtą dėl pažeidimų, susijusių su netinkamo ir privatumo neužtikrinančio sanitarinio mazgo įrengimu gyvenamojoje kameroje Nr. 80 nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2017 m. sausio 18 d., paliko nenagrinėtą.
13. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl ilgalaikių pasimatymų laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 29 d. iki 2017 m. sausio 18 d. nesuteikimo su buvusia žmona V. K. ir dukra, sese ir kitais artimaisiais, remdamasis ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu, LVAT praktika, nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas 2016 m. gruodžio 27 d. pateikė Lukiškių TI-K direktoriui prašymą suteikti ilgalaikį pasimatymą su žmona V. K., o atsakovo atstovas 2017 m. sausio 4 d. raštu Nr. 96-23 šio prašymo netenkino, vadovavosi BVK 85 straipsniu ir nurodė, kad galimybės nuteistiesiems, atliekantiems bausmę kalėjime, gauti ilgalaikį pasimatymą Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato. Iš pareiškėjo atsikirtimų į Lukiškių TI-K atsiliepimus nustatyta, kad pareiškėjas savo teisių pažeidimą sieja būtent su Lukiškių TI-K veiksmais, kai pateikus prašymą dėl ilgalaikio pasimatymo suteikimo su V. K., Lukiškių TI-K direktorius jo netenkino.
14. Teismas, atsižvelgdamas į EŽTT ir LVAT formuojamą praktiką, spręsdamas kilusį ginčą vertino aplinkybes, kurios iliustruoja pareiškėjo šeimyninį (ar jį faktiškai atitinkantį), glaudų ir Konvencijos 8 straipsnio prasme vertingą bei saugotiną ryšį su V. K., taip pat ir tai, ar nėra pakankamas su minėtu asmeniu bendravimas trumpalaikių pasimatymų forma. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčo nėra, kad V. K. yra buvusi pareiškėjo sutuoktinė, su kuria jis turi bendrą vaiką. Lukiškių TI-K teiktame prašyme dėl ilgalaikio pasimatymo pareiškėjas V. K. įvardino žmona. Pareiškėjas siekdamas teisės į ilgalaikį pasimatymą, teismo vertinimu, privalėjo prašyme Lukiškių TI-K administracijai ir skunde teismui nurodyti aplinkybes, kurios patvirtintų, kad V. K., nors ir buvusi pareiškėjo sutuoktinė, patenka į BVK 94 straipsnyje nurodytą asmenų, su kuriais galimi ilgalaikiai pasimatymai, kategoriją, t. y. su pareiškėju turi bendrą vaiką, tačiau nėra susituokusi, neturi sugyventinio, kitaip tariant, neturi faktinių ar teisinių šeimyninių ryšių su kitu asmeniu. Pareiškėjo skundo argumentai, kad jam nesuteikiami ilgalaikiai pasimatymai su buvusia žmona, tačiau toliau motyvuojama, jog artimai bendravo su pažįstama mergina laiškais, telefonu, tačiau jų artimas bendravimas nutrūko, teismui kėlė pagrįstų abejonių, ar pareiškėją su V. K. ginčo laikotarpiu siejo šeimyniniams prilygintini santykiai.
15. Pareiškėjo skundo argumentus įvertinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių, aktualaus teisinio reguliavimo ir suformuotos teismų praktikos kontekste, teismas sprendė, kad pareiškėjo teisės, kurių apsauga įtvirtinta Konvencijos 8 straipsnyje, nebuvo pažeistos, kai Lukiškių TI-K atsisakė suteikti pareiškėjui ilgalaikį pasimatymą su buvusia sutuoktine. Nors, kiek tai susiję su ginčo dalyku, Lukiškių TI-K 2017 m. sausio 4 d. atsakymas pareiškėjui laikytinas itin lakonišku ir formaliu, tačiau jo esminė išvada negali būti vertinama kaip pažeidžianti pareiškėjo teises ir nepagrįstai ribojanti pareiškėjo teisę į šeimos gyvenimą. Bylos duomenys apie pareiškėjo trumpalaikius pasimatymus patvirtina, kad jie su buvusia žmona nebuvo dažni ir periodiškai kartojosi. Pareiškėjas vertinamu laikotarpiu savo teisės į trumpalaikius pasimatymus su minėtu asmeniu neišnaudodavo visa apimtimi, kaip nustatyta BVK 85 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Su kitais pareiškėjo nurodytais asmenimis – drauge, dukra, artimais giminaičiais – galimybė turėti ilgalaikius pasimatymus apskritai nėra numatyta BVK 94 straipsnyje. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl ilgalaikių pasimatymų su minėtais asmenimis nesikreipė. Pareiškėjo argumentus, kad tokių prašymų nėra tikslinga teikti, nes jie nebus tenkinami, teismas atmetė. Atitinkamai teismas atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą dėl nesuteiktų ilgalaikių pasimatymų.
16. Teismas dėl pareiškėjo laikymo sąlygų kameroje Nr. 80 nurodė, kad pareiškėjas kameroje Nr. 80 buvo laikomas nuo 2016 m. lapkričio 9 d. iki 2017 m. vasario 9 d., todėl vertino pareiškėjo argumentus, susijusius su netinkamu sanitarinio mazgo įrengimu, laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 9 d. iki 2016 m. gruodžio 11 d. Remdamasis ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu, EŽTT ir LVAT praktika, byloje pateiktais duomenimis, teismas nustatė, kad pareiškėjas vertinamu laikotarpiu kameroje Nr. 80 buvo vienas, tačiau šioje kameroje esančio sanitarinio mazgo įrengimas neatitiko esminių reikalavimų, pagal kuriuos pataisos įstaigos gyvenamojoje kameroje esantys sanitariniai įrenginiai turi būti pilnai izoliuoti nuo likusios kameros erdvės. Lukiškių TI-K nurodytais duomenimis, kameroje Nr. 80 sanitarinis mazgas nebuvo įrengtas atskiroje kabinoje, todėl teismas konstatavo, kad visą vertinamą laikotarpį, t. y. 33 paras, Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjo teisės privatumo naudojantis tualetu ir sanitariniais įrenginiais, todėl šiuo aspektu pareiškėjo reikalavimą pripažino pagrįstu.
17. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl kameroje neatlikto remonto, seno gulto, lango uždengto apsauginiu tinklu, kuris trukdė natūraliai šviesai patekti, vėdinant patalpą per langą žiemą bus šalta, nuo lubų ir sienų byrančių dažų, teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodyti nusiskundimai yra nepagrįsti, kadangi pažeidimai kameroje, atlikus patikrinimą, nebuvo nustatyti. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios pagrįstai keltų pavojų jo saugumui ir sveikatai, nėra pagrindo teigti, kad Lukiškių TI-K pažeidė pareiškėjo teisę į saugią gyvenamąją aplinką.
18. Teismas dėl pareiškėjo teiginių dėl jo blogo regėjimo, kurį papildomai blogina dėl įrengto apsauginio tinklo ribojamas natūralus patalpos apšvietimas, pažymėjo, kad teisės aktai nedraudžia kamerų langus papildomai uždengti apsauginiu tinklu. Įvertinęs pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenis, teismas sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog pareiškėjo juntamas regėjimo pablogėjimas susijęs su jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygomis, atitinkamai konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.
19. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl galimybės tik vieną kartą per savaitę išsimaudyti duše ir dėl sveikatos būklės, papildomai pasinaudojus sporto sale, dušo patalpos nedezinfekuojamos, nesaugios sveikatai, neužtikrina pareiškėjo privatumo, dėl teisės pasinaudoti kirpėjo paslaugomis, teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo argumentų vertinamas laikotarpis yra nuo 2016 m. lapkričio 2 d. iki 2017 m. sausio 18 d. Pareiškėjas neneigia, kad jam užtikrinama teisė vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu ir kirpėjo paslaugomis. Byloje esančių patikrinimo aktų duomenys patvirtina, kad Lukiškių TI-K dušinės yra valomos, dezinfekuojamos ir prižiūrimos. Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-264 patvirtintas Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo tvarkos aprašas nustato, kaip organizuojamas nuteistųjų išvedimas į dušą, iš pateiktos dušo patalpos nuotraukos matyti, kad asmenų privatumui užtikrinti dušo vietose įrengtos pertvaros. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad nuteistieji į sporto salę vedami atsižvelgiant į sudarytą išvedimo nusiprausti į dušą grafiką. Teismas neturi pagrindo šiais teiginiais abejoti, be to, pareiškėjo skundo argumentai šiuo aspektu yra abstraktūs ir deklaratyvūs, nekonkretizuoti, todėl atmestini. Pareiškėjo teiginiai, susiję su dušo patalpų švara ir dezinfekcija nepagrįsti, nes Lietuvos higienos normos HN 134:2015 28 punkto nuostatos neįpareigoja laisvės atėmimo vietų dušo patalpų dezinfekuoti dažniau nei kartą per dieną. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo skundo argumentus dėl teikiamų kirpėjo paslaugų periodiškumo, nes jos pagrįstos išimtinai subjektyviu situacijos ir savijautos higienos požiūriu vertinimu.
20. Pareiškėjas teigia, kad jis turi teisę dažniau nei kartą nusiprausti duše dėl to, kad jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją dėl minėtos ligos ir prašė informacijos, gydytojų rekomendacijų dėl tinkamo maitinimosi ir fizinio aktyvumo, tačiau nereiškė prašymų dėl papildomų priemonių skyrimo asmens higienos poreikiams patenkinti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas panašaus pobūdžio prašymą būtų teikęs įstaigos administracijai. Pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenys patvirtina, kad jis buvo konsultuojamas ir gydomas dėl diagnozuoto (duomenys neskelbtini), tačiau jokių medicinos specialistų rekomendacijų, susijusių su papildomais asmens higienos poreikiais dėl šios ligos, pateikta nebuvo. Teismas sprendė, kad Lukiškių TI-K pareiškėjo teisių, nesudarydama galimybės dažnai nei kartą per savaitę nusiprausti duše, nepažeidė. Pareiškėjo argumentus, kad sporto salė neventiliuojama, joje nepakako vietos, teismas vertino kaip abstrakčius, todėl atmetė.
21. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl interneto prieigos ribojimo, kadangi negali susipažinti su viešai prieinama informacija apie jį patį, siekiant rinkti duomenis apie galimai padarytus jo garbės, orumo, privataus gyvenimo pažeidimus, nustatė, kad pareiškėjas skunde nenurodė, jog ginčijamu laikotarpiu kreipėsi į Lukiškių TI-K atsakingus asmenis dėl leidimo interneto pagalba ieškoti konkrečios, su pareiškėjo galimu teisių pažeidimu visuomenės informavimo priemonėse susijusios informacijos ir jam buvo atsakyta neigiamai. Teismas nenustatė Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo teisių naudojantis ribota interneto prieiga.
22. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skundžiasi, jog Lukiškių TI-K įrengtų taksofonų rageliai, kuriais naudojasi nuteistieji ir suimtieji, nėra dezinfekuojami, todėl pareiškėjas jaučia baimę užsikrėsti įvairiomis ligomis. Šiuo aspektu atkreipė dėmesį, kad teisės aktai, kurie nustato laisvės atėmimo vietų sveikatos saugos reikalavimus, neįpareigoja nuolat dezinfekuoti bendrojo naudojimosi patalpose esančio inventoriaus. Pažymėjo, kad pareiškėjas savo teisių pažeidimus grindžia hipotetinio pobūdžio teiginiais, nurodydamas, kad kyla rizika užsikrėsti užkrečiamomis ligomis, tačiau duomenų, kad tai įvyko, pareiškėjo medicininiuose dokumentuose nėra. Teismas pareiškėjo teiginius dėl taksofonų ragelių dezinfekavimo vertino kaip nepagrįstus ir atmetė.
23. Apibendrindamas pareiškėjo skundo argumentus ir įvertinęs jo kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K pagal byloje esančią medžiagą, teismas nustatė, kad padaryti pažeidimai, neužtikrinant pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu ir susijusiais įrenginiais kameroje Nr. 80, truko 33 paras. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų mastą ir trukmę (t. y. į tai, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K konstatuoto pažeidimo laikotarpiu kameroje Nr. 80 gyveno vienas, tačiau dėl sveikatos būklės galėjo turėti papildomų poreikių pasinaudoti sanitariniu mazgu ir praustuvu kameroje), Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų neužtikrinant pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 500 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteisė 500 Eur.
III.
24. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.
25. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą dėl pareiškėjo laikymo teisės aktų reikalavimų neatitinkančiose kamerose, tačiau nemotyvuoja, kodėl, teismo manymu, pažeistai teisei apginti nepakanka vien pažeidimo pripažinimo. Pažymi, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydi, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes, kaip bendrą šalies ekonomine situaciją, pragyvenimo lygi bei bendruosius teisės principus. Taigi pareiškėjas turėjo pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesniu bei reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių neturtinės žalos kilimo faktą, o pirmosios instancijos teismo nustatyta atlygintinos neturtinės žalos suma nėra pagrįsta jokiais nurodytais objektyviais kriterijais.
26. Lukiškių TI-K nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pareiškėjo pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui, todėl pirmosios instancijos teismo poziciją vertina kaip neargumentuotą. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir EŽTT praktika sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta piniginė suma kompensuotų galimai jam padaryta žala. Todėl, Lukiškių TI-K nuomone, nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai prileisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų nesuteikiant jam, atliekančiam bausmę kalėjimo režimu, ilgalaikių pasimatymų su buvusia sutuoktine, dukra, kitais artimais giminaičiais, neužtikrinant teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų.
28. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Lukiškių TI-K 33 paras neužtikrino pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu ir susijusiais įrenginiais kameroje Nr. 80, nenustatęs kitų pažeidimų pareiškėjo atžvilgiu, įvertinęs pažeidimų mastą ir trukmę (t. y. į tai, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K konstatuoto pažeidimo laikotarpiu kameroje Nr. 80 gyveno vienas, tačiau dėl sveikatos būklės galėjo turėti papildomų poreikių pasinaudoti sanitariniu mazgu ir praustuvu kameroje), Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
29. Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K apeliaciniame skunde iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, įrodymų vertinimo, tačiau iš esmės nesutinka su teismo pareiškėjui parinktu neturtinės žalos atlyginimo būdu priteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir teigia, kad teismas sprendime nemotyvavo, kodėl šiuo atveju pažeistai teisei apginti nepakanka vien pažeidimo pripažinimo.
30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja.
31. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjui priteisto neturtinės žalos būdo ir dydžio pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).
32. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atstovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).
33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, taip pat į EŽTT praktiką, pažymi, nors administracinėje byloje ir nėra pateikta duomenų, kad nagrinėjamu atveju būtent kalinimas pažeidžiant nustatytas kalinimo sąlygas pareiškėjui sukėlė sveikatos sutrikimus, kad tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyrė jį iš kitų subjektų, tačiau, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pažeidimo laikotarpį, kai nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais – 33 paros, konstatuoja, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, ir tik teisės pažeidimo pripažinimo, nagrinėjamu atveju, nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nors atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų dėl pareiškėjui priteisto neturtinės žalos dydžio, atsižvelgiant į šiuo metu aktualią teismų praktiką panašiose ir analogiškose bylose ir taikydama ją nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui priteista neturtinės žalos suma neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje analogiškose bylose priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, todėl atitinkamai mažinama, priteisiant pareiškėjui N. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.
34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas keičiamas, pareiškėjui N. K. priteistinos neturtinės žalos dydis mažinamas iki 100 Eur.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti pareiškėjui N. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Skirgailė Žalimienė