Civilinė byla Nr. 2A-1346-392/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23803-2016-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17.; 3.3.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Rūtos Petkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. J. (L. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. J. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija             

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas L. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas solidariai priteisti iš atsakovų 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo posėdžių salėje vykusio teismo posėdžio metu advokatas K. K. iš chuliganiškų paskatų trenkė ieškovui kumščiu į žandikaulį. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras K. G. 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl ieškovui padarytos žalos. Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. A. šį nutarimą paliko galioti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja S. N. 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarimą. 2012 m. spalio 3 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras K. G. 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė, nustačius, kad nepadaryta veika turinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių. Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. A. šį nutarimą paliko galioti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja S. N. ir Klaipėdos apygardos teismo teisėjas S. K. paliko 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą galioti. Ieškovas teigė, kad Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro K. G., vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. A., Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos S. N. ir Klaipėdos apygardos teismo teisėjo S. K. veiksmai pasižymėjo netinkamo pareigų vykdymo požymiais. Prokuroras K. G. pavėluotai kreipėsi dėl ekspertizės atlikimo, kompleksinės ekspertizės dėl smūgio jėgos nustatymo nepaskyrė, teisėjas šių procesinių veiksmų nereikalavo atlikti. Atlikus teismo medicininę ekspertizę nustatyta, jog ieškovo sveikatos būklė po smūgio kumščiu į veidą pablogėjo. Dėl šios priežasties ieškovui buvo padaryta neturtinė žala. 2013 m. birželio 20 d. ieškovas pateikė ieškinį valstybei dėl moralinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo veiksmų, atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi ieškovo L. J. ieškinio nepriėmė. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 5 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perdavė nagrinėti iš naujo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 20 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtu. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 27 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartį panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 9 d. nutartimi šį sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 12 d. nutartimi paliko ieškinį nenagrinėtą, motyvuojant tuo, kad ieškovo neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos nėra svari priežastis, šią išvadą patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas. Ieškovo nuomone, pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai, spręsdami klausimą dėl ieškinio priėmimo, tinkamai nesusipažino su ieškovo nurodytais duomenimis, jų neįvertino ir priėmė nepagrįstus sprendimus.
2. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, nėra atleidžiamas nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti tris būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas. Ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti vien dėl to, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) numatytais pagrindais jis pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamąja tvarka. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl teisėjo ar kito teismo darbuotojo veiksmų asmuo patyrė žalą, būtina nustatyti teisėjo ar teismo akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Atsakovo įsitikinimu, atsižvelgiant į ieškovo teikiamų procesinių dokumentų nenuoseklumą, nedalyvavimą teismo posėdžiuose (nei pačiam, nei per atstovą), pirmosios instancijos teismo kaltė padarius šiurkščias ir akivaizdžias teisės aiškinimo ir taikymo klaidas negali būti konstatuota.
3. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar teismo pareigūno kaltės. Pagal šią įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala ir nuostoliai, neteisėtai veiksmai, priežastinis ryšis ir kaltė. Nenustačius bent vieno iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra pagrindo. Pažymi, jog teismo sprendimo ar nutarties panaikinimas ar pakeitimas instancine tvarka pats savaime dar nėra teisėjo kaltės įrodymas. Pagrindas civilinei atsakomybei, atsirandančiai įgyvendinant teisę, yra nurodytas žalos padarymas piktnaudžiaujant teise, bet ne bet koks žalos padarymo faktas. Atsakovo įsistikinimu, ieškovas neįrodė, kad teisėjai, nagrinėdami civilines bylas, veikė neteisėtai. Ieškovas deliktinės atsakomybės sąlygų neįrodė, todėl žalos atlyginimas negalimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras K. G. 2012 m. rugsėjo 6 d. priėmė nutarimą, kuriuo atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi patenkino ieškovo skundą ir panaikino Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro K. G. 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarimą. 2012 m. spalio 3 d. Klaipėdos apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-9-00143-12 dėl galimai L. J. atžvilgiu padaryto nusikaltimo, kuris 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu buvo nutrauktas. Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. A. 2013 m. vasario 20 d. nutarimu netenkino L. J. skundo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 20 d. nutartimi netenkino L. J. skundo dėl Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorų priimtų nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. gegužės 15 d. priėmė nutartį, kuria atmetė L. J. skundą ir paliko galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartį.
6. Teismas pažymėjo, jog nors Klaipėdos miesto apylinkės teismas patenkino ieškovo skundą dėl Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro K. G. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau tai savaime neįrodo prokuroro atliktų veiksmų neteisėtumo civilinės atsakomybės taikymo požiūriu. Skirtingas prokuroro ir teismo nustatytų aplinkybių vertinimas, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju savaime nėra pagrindas konstatuoti prokuroro veiksmų neteisėtumą ar bendros pareigos elgtis rūpestingai pažeidimą, juo labiau, kad nepaisant to, jog buvo panaikintas prokuroro priimtas procesinis sprendimas, pradėjus ikiteisminį tyrimą, jis buvo nutrauktas, nes nustatyta, jog nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymių. Teismas nurodė, jog prokuroro priimti procesiniai sprendimai buvo patikrinti tiek apylinkės, tiek apygardos teismo, konstatuota, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas teisėtai, nurodant, kad buvo atlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, surinkti visi galimi duomenys, siekiant išsiaiškinti ar buvo padaryta nusikalstama veika, apklausti liudytojai, pateikta specialisto išvada. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti prokuroro ar teismo veiksmų neteisėtumo bei pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, pažeidimo. Teismas sprendė, kad ieškovo nurodytos aplinkybės dėl tariamai pavėluoto specialisto apžiūrėjimo nesudaro pagrindo konstatuoti prokuroro ar teismo veiksmų neteisėtumo, nes specialistas išvadą gali pateikti ne tik atlikęs asmens apžiūrą, bet ir įvertinęs medicininius dokumentuose užfiksuotus duomenis, šiuo atveju objektyvių duomenų apie kūno sužalojimus medicininiuose dokumentuose neužfiksuota, o ir duomenų, kurių pagrindu specialistas ar prokuroras galėtų daryti priešingą išvadą, ieškovas nepateikė.
7. Teismas nustatė, kad L. J. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl žalos atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja S. B. 2014 m. sausio 20 d. priėmė nutartį, kuria ieškovo L. J. ieškinį paliko nenagrinėtą, kadangi į 2014 m. sausio 20 d. vykusį parengiamąjį teismo posėdį ieškovas neatvyko. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 27 d. panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nutartį bei bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 14 d. ieškovo L. J. ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 9 d. panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimą bei perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 12 d. nutartimi paliko nenagrinėtą ieškovo L. J. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 3 d. atmetė L. J. atskirą skundą.
8. Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo sprendimuose nurodytus motyvus dėl pirmosios instancijos teismo priimtų procesinių sprendimų, iš dalies sutiko su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, jog apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl pirmosios instancijos priimtų nutarčių dėl ieškinio grąžinimo, ieškinio palikimo nenagrinėtu, taip pat dėl teismo sprendimo ieškinį atmesti, nustatė tam tikrus procesinių teisės normų pažeidimus. Tačiau, teismo nuomone, tai savaime nesudaro pagrindo, remiantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoti teismo (teisėjų) veiksmų neteisėtumo (kaltės) civilinės atsakomybės taikymo požiūriu, kadangi byloje nustatyta, jog pats ieškovas inicijavęs bylą buvo pasyvus, nedalyvavo teismo posėdžiuose, nepasirūpino tinkamu atstovavimu (CPK 7-8 straipsniai, 42 straipsnio 5 dalis), o tai įtakojo proceso eigą bei priimtus teismo procesinius dokumentus, juo labiau, kad nors pirmosios instancijos teismo procesiniai sprendimai buvo ne kartą panaikinti, tačiau galiausia ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu dėl paties ieškovo pasyvumo, kuris iš esmės ir sąlygojo pirmosios instancijos teismo nutarčių, kurios buvo panaikintos, priėmimą.
9. Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės dėl sveikatos būklės, neatleidžia bylą inicijavusios šalies nuo pareigos rūpintis proceso skatinimu, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pateikti įstatymo reikalavimus atitinkančius procesinius dokumentus, o negalint tinkamai suformuluoti ieškinio pagrindo ar dalyko, pasirūpinti tinkamu atstovavimu (CPK 7-8 straipsniai, 42 straipsnio 5 dalis). Teismas pažymėjo, jog vien tai, kad ieškovo nustatytų aplinkybių subjektyvus vertinimas, samprotavimai skiriasi nuo apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytų argumentų, nesudaro pagrindo konstatuoti teismo veiksmų neteisėtumą.
10. Teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatavo, kad remiantis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo išvadai dėl teismo bei prokurorų veiksmų neteisėtumo, kaltės. Pažymėjo, jog nors ieškovui neįrodžius atsakovų veiksmų neteisėtumo kaip būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei kilti savaime yra pagrindas atmesti ieškinį, ieškovas taip pat neįrodė, kad patyrė neturtinę žalą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11. Ieškovas L. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą civilinėje byloje ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį ir solidariai priteisti iš atsakovų 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas priimant sprendimą neanalizavo ir nevertino pateiktus įrodymus, skundžiamame sprendime apsiribojo ieškovo kreipimosi į Vilniaus miesto apylinkės teismą išvardinimu, priimtų procesinių sprendimų konstatavimu, atsakovo atstovų pasisakymų teismo posėdžiuose komentarais. Priimdamas sprendimą dėl baudžiamosios bylos nutraukimo, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas turi vadovautis įstatymu, o ne prielaidomis.
2. Ieškovo nuomone teismas netinkamai taikė teisės normą, t. y. turėjo taikyti CK 6.272 straipsnio 4 dalį, o taikė CK 6.272 straipsnio 2 dalį. Ieškovo pateiktoje medžiagoje pakanka duomenų, patvirtinančių prokurorų ir teisėjų netinkamą pareigų atlikimą, dėl to buvo pažeminta ieškovo garbė ir orumas, pakirsta jo dalykinė reputacija, pablogėjo sveikatos būklė, tai patvirtina medicininiai dokumentai ir teismo medicinos ekspertizė.
3. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog ieškovas buvo pasyvus nagrinėjant bylą. Teismas neteisingai įvertino ieškovo neatvykimo į teismą priežastis, nepripažindamas jų svarbiomis, nors jos buvo pateisinamos, patvirtintos medicininiais dokumentais.
12. Atsakovą atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad visi apelianto reikalavimai buvo tinkamai išnagrinėti pirmosios instancijos teismo. Apelianto nurodyti motyvai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuris yra pagrįstas ir teisėtas.
13. Atsakovą atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, jog jei teismas būtų pripažinęs apelianto nurodytus teisėjų ir prokurorų veiksmus neteisėtais ir nustatęs kitas valstybės deliktinės atsakomybės sąlygas, teismui būtų atsiradęs pagrindas spręsti klausimą dėl CK 6.272 straipsnio 2 dalies taikymo. CK 6.272 straipsnio 4 dalis reglamentuoja teisines situacijas, kai teismas pripažįsta valstybės prievolę atlyginti žalą, atsiradusią nuo atitinkamų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, teisėjų ar teismo neteisėtų veiksmų ir valstybė šią žalą atlygina. Šiuo atveju valstybės pareiga atlyginti bet kokią žalą apeliantui nėra pripažinta, todėl taikyti CK 6.272 straipsnio 4 dalies normos teismas neturėjo ir pagrįstai jos netaikė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog sprendžiant klausimą dėl prokurorų, teisėjų civilinės atsakomybės, teismas iš esmės nevertina priimtų procesinių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, nes jų pagrįstumo ir teisėtumo vertinimas priskirtas apeliacinės instancijos ir kasaciniam teismui, aukštesnės instancijos teismo konstatuoti pažeidimai gali būti reikšmingi sprendžiant valstybės civilinės atsakomybės klausimą. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas išsamiai argumentavo savo išvadas dėl ieškovo teiginių dėl jo galimai patirto smūgio stiprumo ir specialisto patikrinimo paskyrimo savalaikiškumo, atsakovo nuomone su šiomis teismo išvadomis nesutikti nėra pagrindo. Pažymėjo, kad ieškovui ne kartą žodžiu ir raštu buvo išaiškinta, jog jis turi teisę vesti savo bylą pats arba per atstovą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, tariamai patirtos dėl tariamai neteisėtų prokurorų, teisėjų veiksmų.
16. Pirmosios instancijos teismas apelianto ieškinį atmetė, konstatavęs, kad apeliantas neįrodė atsakovų veiksmų neteisėtumo kaip būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei kilti, bei neįrodė, jog jis patyrė neturtinę žalą. Apeliantas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pateikta medžiaga įrodo prokurorų ir teisėjų neteisėtus veiksmus, teismas nevertino pateiktus įrodymus, patvirtinančius, jog prokurorų ir teisėjų veiksmai buvo neteisėti, dėl to apeliantas patyrė neturtinę žalą, o teismas priėmė neteisėtą sprendimą.
17. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį turiniu, negali sutikti su ieškovo argumentais.
18. Ieškovas nurodo, kad teismo išvados padarytos neanalizuojant, nevertinant byloje surinktus įrodymus, o tik nurodant ieškovo kreipimosi į teismą kiekį, prokurorų ir teismo priimtus procesinius sprendimus. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, tinkamai įvertino pagrindinius (esminius) bylos faktinius bei teisinius aspektus, pasisakė dėl ieškovo pateiktų paaiškinimų, argumentų ir įvykdė pareigą motyvuoti priimtą sprendimą.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo materialinį teisinį santykį (jei ieškinys būtų pagrįstas) reglamentuoja CK 6.272 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, jog žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Tačiau pastarosios civilinės atsakomybės sąlygos byloje taikant civilinę atsakomybę turi būti nustatytos visos trys. Nesant bent vienos jų civilinė atsakomybė negalima. Be to, ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, kurių neįrodžius žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008).
20. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad ieškovas neįrodė prokurorų ir teismo veiksmų neteisėtumo, taip pat neįrodė, jog patyrė neturtinę žalą. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, todėl atsakovui nekyla pareiga ieškovui atlyginti neturtinę žalą (CK 6.272 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, nėra pagrindo pasisakyti dėl kitų sąlygų, juo labiau, kad nesant neteisėtų veiksmų, negali būti ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.
21. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas taikė ne tą teisės normą. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CK 6.272 straipsnio 4 dalį. Teisėjų kolegija atmeta šį apelianto argumentą kaip nepagrįstą. CK 6.272 straipsnio 4 dalis reglamentuoja teisines situacijas, kai teismas pripažįsta valstybės prievolę atlyginti žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros, teismo ar teisėjų neteisėtų veiksmų ir valstybė šią žalą atlygina ir įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę. Šiuo atveju, valstybės pareiga atlyginti žalą apeliantui nėra pripažinta, todėl pirmosios instancijos teismas CK 6.272 straipsnio 4 dalies normos neturėjo taikyti.
22. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog vien tik skirtingas prokuroro ir teismo nustatytų aplinkybių vertinimas, nagrinėjamu atveju savaime nėra pagrindas konstatuoti prokuroro veiksmų neteisėtumą ar bendros pareigos elgtis rūpestingai pažeidimą. Ikiteisminio tyrimo veiksmai gali būti teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2002). Pažymėtina, kad ne bet koks teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003). Nagrinėjamu atveju prokurorų priimti procesiniai sprendimai buvo patikrinti apylinkės, apygardos teismo, nenustatyta, jog prokurorai ar teismas būtų pažeidęs teisės aktų reikalavimus, priešingai, konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas teisėtai ir pagrįstai. Be to, net ir panaikinus prokuroro nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, ir pradėjus ikiteisminį tyrimą, jis buvo nutrauktas, nes nustatyta, jog nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymių.
23. Ieškovas nurodo, kad dėl netinkamų prokuroro ir teisėjo tarnybinių pareigų atlikimo, specialisto apžiūra buvo atlikta po 2 mėnesių nuo nusikaltimo padarymo, todėl nebuvo nustatyti objektyvūs sužalojimai. Teisėjų kolegija atmeta ir šį apelianto argumentą. Pažymėtina, jog specialistas išvadą gali pateikti atlikęs asmens apžiūrą arba įvertinęs medicininiuose dokumentuose užfiksuotus duomenis. 2012 m. spalio 29 d. specialisto išvadoje nurodyta, jog siekiant nustatyti sveikatos sutrikdymo mastą, ieškovas buvo apžiūrėtas, tiriami medicininiai dokumentai, tačiau ieškovo kūno sužalojimų nerasta, medicininiuose dokumentuose objektyvių sužalojimų neužfiksuota. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas patyrė kūno sužalojimus, tokių duomenų ieškovas nepateikė ir bylos nagrinėjimo metu.
24. Vadovaudamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

L. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                                               Rūta Burdulienė

                                                                                                                                            Virginijus Kairevičius

                                                                                                                                            Rūta Petkuvienė