Civilinė byla Nr. e2-692-657/2022

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00622-2021-1

                                                                                          Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                                                                                               2.6.2.5.; 2.6.16.5.; 2.6.18.6.; 2.6.8.8.;

           2.6.8.10; 3.2.6.1. 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

sekretoriaujant Rasai Juronienei – Bogužei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Magnumo investicijos“ atstovui advokatui Tomui Balčiūnui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Teledema“ atstovams A. J., advokatui Jonui Plateliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Magnumo investicijos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Teledema“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovė UAB „Magnumo investicijos“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Teledema“ 88 685,64 Eur skolą, 13 202,51 Eur pagal sutartį nesumokėto užstato (depozito), 4 661,01 Eur netesybų, 8 proc. dydžio metines palūkanas bei visas bylinėjimosi išlaidas

Nurodė, kad ieškovė yra (duomenys neskelbtini) verslo centro, esančio adresu (duomenys neskelbtini) savininkas ir patalpų nuomotojas. Ieškovė ir atsakovė 2019 m. lapkričio 28 d. sudarė patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovei (duomenys neskelbtini) verslo centre buvo išnuomotos 715,52 kv. m patalpos dviejuose verslo centro aukštuose. Ieškovė 2020 m. spalio 16 d. raštu atsakovei nurodė tikslų nuomojamų patalpų plotą (723,42 kv. m, iš kurių 575,91 kv. m patalpos 7 aukšte, 78,95 kv. m patalpos 1B aukšte, o 68,56 kv. m – bendro naudojimo patalpos), patikslintą nuomos mokestį bei patikslintą užstato (depozito) dydį – 35 715,42 Eur. Ieškovė ir atsakovė 2020 m. rugpjūčio 12 d. pasirašė patalpų priėmimo – perdavimo aktą, kuriame nurodyta, kad atsakovė iki 2020 m. rugsėjo 4 d. turi sumokėti likusią užstato (depozito) dalį, tačiau atsakovė iki šiol nėra sumokėjusi 13 202,51 Eur užstato dalies. Atsakovė atsisako sumokėti 13 202,51 Eur užstatą pagal sutartį, 2020 m. rugpjūčio 31 d. rašte nurodydama, kad įskaito dalį likusio mokėti užstato (depozito), nes su ieškovei apskaičiuota bauda dėl pavėluoto patalpų perdavimo. Įskaitymas yra neteisėtas, todėl ši suma priteistina iš atsakovės.

Nuomos sutarties specialiosios dalies 8 punkto 1 papunktis numatė, kad ieškovė įrengs atsakovei išnuomotas patalpas pagal sutarties Priedus Nr. 4 ir Nr. 6. Nuomos sutarties bendrosios dalies 5.2 punktas numatė, kad patalpos bus įrengiamos taip pat ir pagal sutarties Priedą Nr. 5. Šalys susitarė, kad įrengimo išlaidos iki 300 Eur / kv. m tenka ieškovei, o įrengimo išlaidos, viršijančios 300 Eur / kv. m – atsakovei. Taigi, šalys susitarė, kad ieškovė yra parengusi standartinę patalpų įrengimo specifikaciją (sutarties Priedas Nr.4), o atsakovė pagal savo poreikius rengia individualų, sau reikalingą patalpų išdėstymo planą bei pilnos (kosmetinės interjero) apdailos projektą (sutarties Priedus Nr. 5 ir 6). Faktinei patalpų įrengimo kainai dėl bet kokių priežasčių viršijus 300 Eur / kv. m, atsakovė įsipareigojo kompensuoti ieškovui 300 Eur / kv. m viršijančias įrengimo išlaidas. Nors nuomos sutartyje buvo nustatytas terminas iki kada atsakovė turėjo parengti ir su ieškove suderinti Priedus Nr. 5 ir Nr. 6, tačiau šių pareigų nevykdė. Nepaisant šių aplinkybių, ieškovė įrengė patalpas ir 2020 m. rugpjūčio 12 d. buvo pasirašytas patalpų priėmimo – perdavimo aktas. Atsakovo patalpų įrengimas pagal pateiktą sąmatą kainavo 281 095,53 Eur be PVM, todėl atsakovė turėjo sumokėti 88 685,64 Eur sumą už patalpų įengimą (patalpų įrengimo darbų suma viršijanti 300 Eur / kv. m). Atsakovė to nėra padariusi, todėl ši suma priteistina iš atsakovės.

Nuomos sutarties bendrosios dalies 17.1 punktas ir specialiosios dalies 6 punktas numatė, kad Nuomininkui nevykdant savo prievolių pagal sutartį, jam taikomi 0,025 proc. dydžio delspinigiai, todėl iš atsakovės priteistina 4 661,01 Eur netesybų bei 8 proc. dydžio procesinės palūkanos.

Atsakovė UAB „Teledema“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, skirti ieškovei baudą už akivaizdžiai nepagrįstą ieškinio reikalavimą dėl 88 685,64 Eur skolos, netesybų ir palūkanų priteisimo.

Nurodė, kad nuomos sutartis sudaryta tuomet, kai pastatas (duomenys neskelbtini), buvo statomas. Nuomos sutarties specialiosios dalies 8 dalis numatė patalpų pilną įrengimą, už kurį buvo atsakinga ieškovė. Pastato statyba ir patalpų įrengimas iš esmės vyko vienu metu. Atsakovė neturi pareigos mokėti už darbų kainos perviršį, nes nėra nuomos sutarties specialiosios dalies 8 dalyje numatytų sąlygų – patalpos turi būti įrengiamos pagal Priedus Nr. 4 ir 6; patalpų įrengimo kvadrato kaina turi viršyti 300 Eur plius PVM; nuomotojo pateikta patalpų įrengimo sąmata suderinama ne vėliau kaip per 5 (penkias) dienas nuo jos gavimo dienos; nuomotojas pateikia patalpų įrengimo sąmatą ne vėliau kaip iki patalpų įrengimo darbų pradžios; nuomininkas ne vėliau kaip iki patalpų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo turi pranešti nuomotojui, kokį darbų perviršio kompensavimo variantą pasirenka: sumoka visą sumą ar kompensuoja ją per padidintą nuomos mokestį. Atsakovė po patalpų perdavimo įskaitė mokėtino depozito dalį 14 102,51 Eur į ieškovės mokėtiną baudą už laiku neperduotas patalpas, taip pat papildomai pervedė ieškovei 4 841,11 Eur, todėl nėra pagrindo priteisti ieškovės reikalaujama užstato (depozito) sumą. 

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Magnumo investicijos“ (nuomotoja) su atsakove UAB „Teledema“ (nuomininke) 2019 m. lapkričio 28 d. sudarė patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu (duomenys neskelbtini) verslo centre, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei išnuomotos 715,52 kv. m patalpos: 78,47 kv. m administracinės paskirties patalpos 1 aukšte, 569,24 kv. m administracinės paskirties patalpos 7 aukšte bei 67,81 kv. m bendro naudojimo patalpos. Sutarties specialiose sąlygose taip pat nurodyta, jog užstato dydis sutarties pasirašymo dieną sudaro 35 343,43,60 Eur, kurio dalį – 17 671,80 Eur – nuomininkė įsipareigojo sumokėti per 10 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo dienos, o likusią dalį – 17 671,80 Eur – nuomininkė turi sumokėti per 3 darbo dienas nuo priėmimo – perdavimo akto pasirašymo. Sutarties bendrosios dalies 3.1 punkte buvo nurodyta, kad specialiojoje dalyje yra nurodytas preliminarus patalpų plotas, o tikslus patalpų plotas bus apskaičiuojamas sutarties 3.2 punkte nustatyta tvarka ir nurodytas patalpų priėmimo – perdavimo akte. Pagal nuomos sutartį nuomojamas turtas nuomininkui turėjo būti perduotas ne vėliau kaip iki 2020 m. liepos 1 d. (sutarties 5 p.).

Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 12 d. parengė papildomą susitarimą prie 2019 m. lapkričio 28 d. nuomos sutarties specialiosios dalies, kuriuo buvo patikslintas nuomojamų patalpų plotas, nurodant, jog išnuomojamą turtą sudaro patalpos, kurių bendras plotas yra 723,42 kv. m, iš jų administracinės patalpos nuo 7-14 iki 7-18, nuo 1-60 iki 1-61 ir nuo 7-35 iki 7-42, esančios septintajame pastato aukšte, kurių bendras plotas – 575,91 kv. m, administracinės patalpos nuo 1-60 iki 1-61, esančios 1B aukšte, kurių bendras plotas – 78,95 kv. m, ir bendro naudojimo patalpos, kurių bendras plotas 68,56 kv. m. Susitarime taip pat nurodyta, jog užstato dydis (įskaitant PVM) – 35 715,42 Eur, kurio likusi dalis 18 043,62 Eur, atsižvelgiant į tai, kad nuomos sutarties pasirašymo nuomininkas sumokėjo 17 671,80 Eur, turi būti sumokėta per 3 darbo dienas nuo patalpų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo dienos. Papildomame susitarime numatytas nuomojamo turto perdavimo nuomininkui terminas – iki 2020 m. rugpjūčio 24 d.

Byloje nėra pateikta neginčijamų įrodymų, jog papildomas susitarimas šalių buvo pasirašytas, tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys 2020 m. rugpjūčio 12 d. pasirašė patalpų priėmimo – perdavimo aktą, kuriame nurodytas nuomojamų patalpų plotas 723,42 kv. m (1a. – 78,93 kv. m, 7a. – 575,91 kv. m, bendro naudojimo – 68,56 kv. m), o taip pat nurodyta, kad likusi depozito dalis (suma neįvardinta) turi būti sumokėta iki 2020 m. rugsėjo 4 d. Atsižvelgiant į nuomos sutarties specialiojoje dalyje nustatytą užstato dydį, bendrosios dalies 12 skyriaus nuostatas, priėmimo – perdavimo akte nurodytą perduotą (išnuomotą) patalpų plotą, darytina išvada, jog likusi užstato dalis sudarė 18 043,62 Eur. 

Šalių sudarytos nuomos sutarties Specialiosios dalies 8 skyriuje šalys susitarė, kad patalpas pagal priedus Nr. 4 ir Nr. 6 nuomininkui įrengia nuomotojas (1 p.); 1 kv. m patalpų įrengimui nuomotoja skirs ne daugiau 300 Eur (plius PVM) sumą (1.2 p.); jei patalpų įrengimo kaina viršys 300 Eur/kv. m sumą (darbų perviršis), atsakovė viršijančią dalį kompensuos ieškovei (1.4 p.). Nuomininkas šią sumą įsipareigojo kompensuoti nuomotojui ne vėliau kaip iki priėmimo – perdavimo akto pasirašymo dienos, pranešdamas, kurį iš darbų perviršio kompensavimo variantų pasirenka: sumoka visą darbų perviršio sumą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo priėmimo – perdavimo akto pasirašymo dienos (1.4.1 p.) arba darbų perviršio sumą nuomininkas kompensuoja nuomotojui padidinant nuomos mokestį (1.4.2 p.). Pagal nuomos sutarties specialiosios dalies 8 skyriaus 1.3 papunktį nuomotojo pateiktą patalpų įrengimo pagal priedus Nr. 5 ir Nr. 6 sąmatą nuomininkas suderina ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jos gavimo dienos.

Nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl atsakovės pareigos sumokėti už išnuomotų patalpų įrengimą (skola 88 685,64 Eur) ir likusią užstato (depozito) dalį (skola 13 202,51 Eur).

Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo

Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisnius santykius (CK 6.154 str. 1 d.). Taigi, sutartis yra suderintos jos šalių vidinės valios išraiška. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente yra nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016). Taigi teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikant šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą.

Pagal CK 6.154 straipsnio, įtvirtinančio sutarties sampratą, 1 dalies nuostatą, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę).

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 str. 1 d.). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymo, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 str. 1 d). Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai šaliai suteikiama teisė pačiai nutraukti sutartį vienašališkai arba inicijuoti sutarties nutraukimą teismine tvarka.

CK 6.477 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Atitinkamai pagal pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja už užmokestį perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti arba laikinai naudoti pastatą, statinį ar įrenginį, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.530 str. 1 d.). Nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Nuomotojas privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą (CPK 6.483 str. 1 d.).

Tuo tarpu rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 str. 1 d.).

Sutarčių teisė leidžia šalims sudaryti mišrias, t. y. kelių sutarčių požymių turinčias, sutartis (CK 6.156 str. 3 d.). Tais atvejais, kai šalys sudaro Civiliniame kodekse nereglamentuojamą sutartį, ji gali būti kvalifikuojama kaip panašius požymius turinčios rūšies sutartis arba kaip mišri sutartis, kuriai taikomos bendrosios sutarčių teisės bei specialiosios skirtingas sutartis reglamentuojančių institutų normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013).

Nagrinėjamu atveju įvertinus šalių sudarytos nuomos sutarties turinį, darytina išvada, jog šalis sieja mišrūs teisiniai sutartiniai santykiai, turintys tiek patalpų nuomos (CK 6.477 sr.), tiek ir statybos rangos (CK 6.681 str.) sutarčių požymių. Taigi, kilus ginčui dėl atsiskaitymo už patalpų įrengimo statybos rangos darbus – privalo būti taikomos specialios statybos rangos sutartis reguliuojančios teisės normos ir taisyklės, o sprendžiant dėl depozito dalies sumokėjimo – negyvenamų patalpų nuomą reglamentuojančios teisės normos.

Dėl atsakovės pareigos sumokėti už išnuomotų patalpų įrengimo darbus (dėl 88 685,64 Eur)

Nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 5.2 punkte buvo numatyta, kad iki patalpų perdavimo nuomai, nuomotojas įsipareigoja įrengti patalpas pagal nuomininko parengtą ir su nuomotoju suderintą patalpų išplanavimo ir inžinerinių sistemų patalpose įrengimo schemą (Priedas Nr. 5, toliau dar vadinama Patalpų išplanavimo ir inžinerinių sistemų schema) bei patalpų individualaus įrengimo specifikaciją (Priedas Nr. 6, toliau dar vadinama Patalpų specifikacija). Visas išlaidas susijusias su Priedo Nr. 5 ir Priedo Nr. 6 parengimu, padengs nuomotojas. Nuomininkas įsipareigoja parengti, pataisyti pagal nuomotojo pastabas ir galutinai suderinti Patalpų išplanavimo ir inžinerinių sistemų schemą bei Patalpų specifikaciją su nuomotoju iki sutarties specialiojoje dalyje nurodyto termino arba atskiru susitarimu šaliu suderinto termino. Taip pat numatyta, kad jeigu nuomininkas vėluos pateikti ir su nuomotoju suderinti priedus Nr. 5 ir Nr. 6, tokiu atveju nuomotojas turi teisę atidėti patalpų priėmimo – perdavimo akto pasirašymą tokiam laikotarpiui, kurį nuomininkas vėluos nuomotojui pateikti ir suderinti priedus Nr. 5 ir Nr. 6, tokiu atveju nuomininkas privalės sumokėti nuomotojui to laikotarpio nuomos mokesčio dydžio baudą (Bendrosios dalies 5.3 p.).

Kaip matyti iš bylos duomenų nuomos sutarties pasirašymo metu pastatas dar buvo statomas. Prie sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) yra pateiktas Priedas Nr. 4 „Patalpų standartinio įrengimo specifikacija“, kurią šalys yra pasirašiusios. Nuomos sutarties Specialiosios 10 skyriuje „Priedai“ nurodyti sutarties priedai Nr. 5 „Patalpų išplanavimo schema“ ir Nr. 6 „Patalpų individualaus įrengimo specifikacija“.

Sutarties specialiosios dalies 5 skyriuje „Nuomos terminas“ priedas Nr. 5 turėjo būti suderintas ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 20 d., priedas Nr. 6 – ne vėliau kaip iki 2020 m. sausio 20 d.

Byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovė nustatytais terminais neparengė ir galutinai nesuderino su nuomotoju priedų Nr. 5 „Patalpų išplanavimo schema“ ir Nr. 6 „Patalpų individualaus įrengimo specifikacija“, neprašė pratęsti terminų priedams parengti ir suderinti, o pageidavimus patalpų įrengimui teikė dalimis. Nors ieškovė bylos nagrinėjimo metu priedų neparengimą nurodė, kaip ypatingą priežastį laiku įrengti patalpas ir pasirašyti patalpų priėmimo aktą, tačiau dėl to pretenzijų atsakovei nereiškė, pateiktus dokumentus priimdavo ir pagal juos vykdė patalpų įrengimo darbus.

Byloje nustatyta, kad UAB „Teledema“ patalpų išplanavimas buvo pradėtas 2019 m. Iš šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, kad laikotarpiu 2020 m. sausio – liepos mėnesiais vyko intensyvus susirašinėjimas išnuomotų patalpų įrengimo klausimais: UAB „Teledema“ 2020 m. sausio 6 d. prašė, kad ieškovė atliktų pirmo aukšto patalpos matavimus, nurodydama, kad reali situacija pirmajame aukšte neatitinka siųstos plane. Kaip matyti iš byloje kartu su atsakovės atsiliepimu į ieškinį pateiktų 2020 m. sausio 6 d. elektroninių laiškų ir atsakovo atstovo paaiškinimų teismo posėdyje, ieškovė nurodytai datai dar nebuvo pateikusi išnuomojamų patalpų patikslintų plotų, nors priedo Nr. 5 terminas jau buvo pasibaigęs. Atsakovė 2020 m. sausio 24 d. siuntė patalpų planą su tiksliomis pertvaromis, o 2020 m. sausio 27 d. – pirmojo aukšto pertvarų planą. Šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti akivaizdžią išvadą, jog priedai Nr. 5 ir Nr. 6 negalėjo būti pateikti nuomos sutarties specialiojoje dalyje nustatytais terminais, t. y. anksčiau, nei ieškovė pateikė tikslius išnuomojamų plotų matavimus.

Be to, iš UAB „Teledema“ elektroninio susirašinėjimo su architektu matyti, kad vėliau taip pat dar buvo derinami atskiri klausimai dėl elektros instaliacijos, ryšio, interjero įrengimo, pertvarų išdėstymo (2020 m. vasario 6 d., 2020 m. vasario 18 d., 2020 m. vasario 26 d., 2020 m. kovo 24 d., 2020 m. gegužės 29 d. elektroniniai laiškai), kai kuriuose nurodant, jog atsakovės pageidavimai dėl patalpų įrengimo negali būti įgyvendinti.

Nuomos sutarčių specialiosios dalies 8 punkte buvo nustatyta, jog standartinė nuomojamų patalpų 1 kv. m ploto įrengimo statybos darbų kaina yra 300 Eur plius PVM, taigi, 7 aukšto biuro patalpų įrengimo (nekompensuojami darbai) sudaro 170 772 Eur plius PVM (569,24 kv. m x 300 Eur), o 1 aukšto komercinės patalpos įrengimo (nekompensuojami darbai) – 23 541 Eur plius PVM (78,47 kv. m x 300 Eur). Bendra nekompensuojamų darbų kaina – 194 313 Eur. Nuomotojo pateiktų patalpų įrengimo pagal priedus Nr.4 ir 6 sąmatą nuomininkas suderina ne vėliau kaip per 5 dienas nuo jos gavimo dienos.

Iš byloje pateiktos nuomos sutarties nustatyta, jog atsakovei išnuomojamų patalpų preliminarus plotas buvo 647,71 kv. m (569,24 kv. m septintajame aukšte + 78,47 kv. m pirmajame aukšte). Ekspertinio tyrimo akte nurodyta, jog pagal kartu su techniniu ir darbo projektais pateiktomis objektinėmis ir lokalinėmis sąmatomis, atsakovei išnuomojamų patalpų įrengimo suma sudarė 192.409,90 Eur be PVM. Tokiu būdu vieno kvadratinio metro patalpų ploto įrengimo kaina sudarytų 297,06 Eur ir neviršytų nurodyto nekompensuojamos patalpų įrengimo vienam kvadratiniam metrui (300 Eur) kainos.

Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 25 d. atsakovei pateikė patalpų įrengimo darbų sąmatas, pagal kurias atsakovei išnuomotų patalpų įrengimo kaina sudarė 281 095,53 Eur (be PVM) suma pagal 2020 m. rugpjūčio 3 d. objektinę sąmatą, t. y. ieškovės teigimu, yra atlikta daugiau darbų (susidaręs darbų perviršis) 88 685,63 Eur sumai, už kuriuos pagal nuomos sutartį turėtų sumokėti atsakovė, t. y. vieno patalpų kvadratinio metro įrengimo kaina yra 435,81 Eur. Šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pagal ieškovės skaičiavimus, atsakovei išnuomotų patalpų įrengimo kaina net 46 proc. viršija preliminarią patalpų įrengimo kainą, buvusią nuomos sutarties sudarymo momentu, todėl akivaizdu, kad toks ryškus 1 kv. m įrengimo kainos padidėjimas negalėjo būti ieškovės nepastebėtas. Be to, pažymėtina, jog ieškovė neatsakė į atsakovės 2020 m. sausio 3 d. paklausimą, kiek kainuos papildomai elektros taškas ofiso ir kitose patalpose, taip pat į 2020 m. gegužės 18 d. paklausimą, kiek iš tų 300 Eur kv. m jau yra išleista. 

UAB „Teledema“ 2020 m. spalio 2 d. raštu ieškovei pranešė, kad visa rizika ir išlaidos, susijusios su nuomotojo atliktu patalpų įrengimu, visa apimtimi jų nesuderinus su nuomininku, tenka nuomotojui ir nuomininkas neturi pareigos, o nuomotojas – teisės reikalauti nuomininko atlyginti sąmatoje pagal darbo projektą nurodytų patalpų įrengimo išlaidų dalies, viršijančios sutartyje numatytos nuomotojo investicijos į patalpų įrengimą. Nurodė, kad nuomininkas atsisako tvirtinti nuomotojo jau po atitinkamų darbų atlikimo pateiktą sąmatą pagal TP (techninį projektą) ir sąmatą pagal DP (darbo projektą) dėl šių sąmatų neaiškumo ir savalaikio nesuderinimo su nuomininku.

Ieškovė 2020 m. lapkričio 3 d. raštu UAB „Teledema“ nurodė, kad atsakovė tinkamai neįvykdė įsipareigojimų parengti ir suderinti priedus Nr. 5 ir 6, nuolat keitė sprendinius, todėl ieškovė neturėjo galimybės atsakovei pateikti išankstinės patalpų įrengimo sąmatos. Be to, nuomotojas neįsipareigojo su atsakove derinti patalpų įrengimo sąmatos iš anksto, prieš pradedant darbus. Atsakovė pati rinkosi patalpų įrengimo sprendinius, todėl negalėjo tikėtis, jog dėl jų patalpų įrengimo kaina neišaugs. Per 5 dienas nuo sąmatos gavimo dienos nepateikė dėl jos pastabų. Susidarius perviršiui už patalpų įrengimo darbus, ieškovė pareikalavo juos apmokėti ne vėliau kaip iki 2020 m. lapkričio 30 d., išrašė ir atsakovei pateikė PVM sąskaitą faktūrą padidėjusių darbų kiekio sumai – 88 685,63 Eur, taikant atvirkštinį PVM apmokestinimą.

Atsakovė 2020 m. lapkričio 30 d. raštu dar kartą atsisakė apmokėti už atliktus darbus ir grąžino jai pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, o 2021 m. kovo 8 d. rašte nurodė, kad kategoriškai nesutinka su nuomotojo reikalavimu dėl patalpų įrengimo perviršį sudarančios sumos atlyginimo ir jo nevykdys. Ieškovė 2021 m. gegužės 19 d. raštu informavo atsakovę, kad šiai nesutinkant atsiskaityti už patalpų įrengimą, ieškovė kreipsis į teismą dėl skolos priteisimo. Atsakovė su ieškovės reikalavimais nesutiko (2021 m. birželio 17 d. raštas).

Taigi, atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimu sumokėti reikalaujamą sumą už padidėjusį darbų kiekį, teigė, jog pateiktose sąmatose nurodyti darbai turėjo būti atlikti pagal sutarties priedus Nr. 4 ir Nr. 6 nuomotojui pilnai įrengiant nuomojamas patalpas pagal nuomininko poreikius ir yra priskiriami nekompensuojamiems darbams; be to, atliekamų darbų sąmatos nebuvo derintos su atsakove, o į atsakovės 2020 m. sausio 3 d. ir 2020 m. gegužės 18 d. prašymus pateikti duomenis apie patalpų įrengimo kainą nebuvo atsakyta.

Be to, byloje nustatyta, kad ieškovė neteikė atsakovei patalpų įrengimo darbų sąmatų, o savo reikalavimą grindė 2020 m. rugpjūčio 17 d. objektinėmis sąmatomis, kurios pateiktos atsakovei po visų patalpų įrengimo darbų atlikimo, prieš perduodant patalpas atsakovei, ir kurios su ja nebuvo derintos.

Rangos sutarties šalys pagal sutarčių laisvės principą yra laisvos pačios nustatyti individualią kainos nustatymo ir apskaičiavimo tvarką ar kitus su kaina susijusius klausimus (CK 6.156 str.). Jos šiuos klausimus gali aptarti sudarydamos sutartį ar ją vykdydamos. Esminė tokių susitarimų sąlyga – šalių valios tikrumas ir aiškumas. Jei šalys aiškiai ir konkrečiai susitaria dėl visų svarbių statybos rangos sutarties kainos nustatymo ir apskaičiavimo klausimų, tai dispozityviosios CK nuostatos, reglamentuojančios šiuos klausimus, netaikytinos. Jei šalys susitaria tik dėl kai kurių klausimų, tai dispozityviosios CK nuostatos taikomos subsidiariai, t. y. tiek, kiek šalys konkretaus klausimo atskirai neaptarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009). Darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: arba sutartyje nurodant konkrečią kainą, arba sudarant sąmatą, arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus.

Kasacinis teismas, aiškindamas CK normas, reglamentuojančias šalių galimybę keisti rangos sutarties kainą, yra nurodęs, kad statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme nenustatyta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 str. 5 d.). Tai – imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad šalys, nustatančios rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo pasekmes, o kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų. Konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo atveju gali būti tik išimtiniais atvejais. Galimybė keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą galima tais atvejais, kai ją lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-364-469/2019).

CK 6.653 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad sutartyje numatytiems darbams atlikti gali būti sudaroma konkreti ar apytikrė sąmata. Jeigu darbai atliekami pagal rangovo sudarytą sąmatą, sąmata įsigalioja ir tampa rangos sutarties dalimi nuo to momento, kai sąmatą patvirtina užsakovas. Nagrinėjamu atveju, tarp šalių nėra ginčo, jog sudarytoje nuomos sutartyje buvo numatytas preliminarus nuomojamų patalpų plotas (647,71 kv. m), kas leidžia daryti išvadą, jog sąmatoje numatyta bendra nekompensuojamų darbų kaina – 194 313 Eur plius PVM kaina taip pat buvo preliminari, tačiau vieno kvadratinio metro įrengimo kaina, patvirtinta šalių, išlieka ta pati – 300 Eur plius PVM.

CK 6.653 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, rangovas privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą. Taigi konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais. Tokios išimtys nustatytos bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 str. 6 d.) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje.

CK 6.653 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai rangovo tiekiamų medžiagų ar įrenginių kaina arba paslaugų, kurias rangovui teikia tretieji asmenys, kaina padidėja iš esmės ir šio kainų padidėjimo rangovas negalėjo numatyti rangos sutarties sudarymo momentu, rangovas turi teisę reikalauti padidinti darbų kainą arba nutraukti sutartį pagal šio kodekso 6.204 straipsnio nustatytas taisykles.

Remiantis CK 6.684 straipsnio 4 dalimi, rangovas, padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui. Jeigu rangovas negauna atsakymo į pranešimą, jis turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą. Pagal CK 6.684 straipsnio 5 dalį rangovas, neįvykdęs šios pareigos, netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti atliktų darbų papildomą vertę, jeigu neįrodo, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs ar būtų sugadintas.

Iš CK 6.684 straipsnio 4 dalyje pateikto papildomų darbų apibrėžimo darytina išvada, kad papildomais darbais negali būti pripažinti darbai, kurie, nors nebuvo aiškiai išvardinti rangos sutartyje, bet galėjo būti numatyti iš normatyvinių statybos dokumentų. Taigi darbai, kurie rangos sutarties sudarymo metu galėjo būti numatyti iš normatyvinių dokumentų, nelaikytini papildomais. Toks papildomų darbų aiškinimas įtvirtintas ir teismų praktikoje, kurioje nurodyta, kad atsižvelgiant į galimybės keisti rangos sutartimi sutartų darbų kainą išimtinį pobūdį, papildomų darbų kategorija turėtų būti suprantama pakankamai siaurai, nesureikšminant pradinėje projektavimo stadijoje parengtuose žiniaraščiuose nurodytų orientacinių darbų, medžiagų ir jų kiekių. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad tokie darbai, kurie, teikiant pasiūlymą, galėjo būti įvertinti remiantis techniniu projektu ir techninės užduoties sprendiniais, nelaikytini papildomais darbais, jie atliekami rangovės sąskaita ir jėgomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-690/2017).

Pagal CK 6.685 straipsnio 2 dalį rangovas turi teisę reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą, jeigu dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių faktiška statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip 15 proc. taigi, galimybė keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą galima tais atvejais, kai ją lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos. Atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti šių būtinų sąlygų buvimą, todėl ir rangovas, siekiantis, kad rangos sutarties kaina būtų padidinta, privalo įrodyti buvus tokias išimtines CK 6.653 straipsnio 6 dalyje ar CK 6.685 straipsnyje įtvirtintas aplinkybes.??????

Pagal byloje pateiktų ir ekspertinio tyrimo akte nurodytų objektinių sąmatų (pagal darbo ir techninį projektus) duomenis (kainos skaičiuotos 2017 m. spalio mėnesio lygiu, tam pačiam 645 kv.m plotui) nustatyta, kad bendrastatybiniai darbai (grindys, pertvaros, apdaila su 1 a. salonu) pagal darbo projektą sudarė 136 200,03 Eur (be PVM), pagal techninį projektą – 97 146,71 Eur; vidaus VN, ŠV, vėsinimo, oro užuolaidų, konvektorių įrengimo darbai pagal darbo projektą sudarė 100 868,88 Eur (be PVM), pagal techninį projektą – 68 079,14 Eur; papildomi elektrotechnikos darbai pagal darbo projektą sudarė 29 291,42 Eur (be PVM), pagal techninį projektą – 22 506,50 Eur; silpnos srovės, ryšių įrengimo darbai pagal darbo projektą sudarė 14 735,20 Eur (be PVM), pagal techninį projektą – 4 677,55 Eur.

Nuomos sutarties priedo Nr. 4 Pastato ir patalpų įrengimo specifikacija 2 punkte buvo įtvirtinta, kad visos pastato bendro naudojimo patalpos bus pilnai įrengtos ir tinkamos naudoti. Iš šios specifikacijos 1 lentelės Bendrosios pastato (esančios ir Nuomininko patalpose) inžinerinės įrangos ir dalinės patalpų apdailos aprašymas matyti, jog bendrosios inžinerinės įrangos įrengimas apėmė liftų, apšvietimo, elektros energijos pastatui tiekimo, kompiuterinio ir telefono tinklo, šildymo, vėdinimo ir vėsinimo sistemų, elektros, šildymo, vandens ir nuotekų apskaitos, vaizdo stebėjimo, apsauginės signalizacijos, praėjimų kontrolės sistemų įrengimo, terasų ir parkingo apdailos, gerbūvio sutvarkymo, pastato automatizavimo sistemos ir automobilių parkavimo aikštelių kontrolės įrengimo darbus.

Šio priedo Nr. 4 skyriuje Patalpų standartinio įrengimo specifikacija pateiktas tiek nuomininko patalpų dalinės, tiek ir pilnos apdailos įrengimo aprašymas. Nuomininko patalpų dalinės apdailos aprašyme numatyti atlikti darbai: pertvaros (visos biuro patalpų laikančios konstrukcijų sienos su pilna apdaila); durys (įrengiamos durys, skiriančios biuro patalpas nuo kitu erdvių (pagrindinės įėjimo durys ir evakuacinės durys); inžinerinės sistemos (ŠVOK ir kita) (pilnai įrengiamos patalpų šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemos. Kiekvienoje patalpoje numatyti mikroklimato valdikliai ir patalpų būvio jutikliai. Priešgaisrinės sistemos rengiamos pagal LR reikalavimus); grindys (įrengiamos pakeliamos grindys, grindų reikalavimai (nedegumo klasė A2-s3, atsparumas ugniai RE130, apkrova 2 klasė (iki 6kN), garso izoliacija 62dB, paneliu storis 20mm); elektra (kiekvienam biurui numatyti elektros įvadai ir atskiros įvadinės elektros apskaitos spintos); ryšiai (kiekvienam biurui numatyti komunikaciniai kanalai viešųjų elektroninių ryšiu paslaugų teikėjų paslaugų pateikimui); langai, saulės kontrolė (langai bus nevarstomi. Pastato stikluose numatyta saulės kontrolė); vanduo/nuotekos (kiekvienam biurui numatyti vandens ir nuotekų pajungimui skirti vamzdynai); įėjimo kontrolės sistema (įėjimo į biurą kontrolei numatytos elektroninių spynų kortelės. Kiekvienoms kontroliuojamoms durims įrengiamos kontroleris. Per kiekvieną praėjimo kontrolės valdomų durų iš abiejų pusių įrengiamas nuotolinis skaitytuvas, duryse montuojama sklendė arba elektromechaninė spyna).

Byloje nustatyta, jog šalys susitarė dėl pilnos išnuomojamų patalpų apdailos. Taigi, ieškovė be aukščiau išvardintų bendrosios inžinerinės įrangos įrengimo ir dalinės apdailos įrengimo darbų įsipareigojo atlikti sekančius darbus: grindys (įrengiama grindų apdailinė danga. Galima kiliminė danga pasirenkama tik šių matmenų: 60 x 60 cm (4-5 spalvų pasirinktinai, smūgio garso izoliacija 11-36dB, atsparumo klasė 33). San. mazguose ar kitose pagalbinėse patalpose danga įrengiama pagal Techninio projekto sprendinius); pertvaros (įrengiamos patalpų vidinės pertvaros, pagal su nuomininku suderintą projektą; gipso kartono pertvara su MDF durimis, nuomininko biuro viduje: 1 kv. m biuro grindų ploto tenka 0,4 kv. m. ploto gipso pertvarų tarp vidinių biuro erdvių; berėmio stiklo pertvara su durimis nuomininko biuro viduje - 1 kv. m biuro grindų ploto tenka 0,16 kv. m stiklo pertvaros ploto; modulinės pertvaros su plokšte ir stiklu nuomininko biuro viduje – 1 kv. m biuro grindų ploto tenka 0,16 kv. m stiklo pertvaros ploto); lubos (atviros monolitinės, impregnuotas betonas. Garso izoliacinės plokštės įrengiamos pagal STR reikalavimus); durys (įrengiamos visos vidinės durys bendrose patalpose pagal STR reikalavimus); elektrotechninė dalis / Ryšių ir silpnų srovių tinklai (vidaus elektros instaliacija ir 6-tos kategorijos kompiuterinio – telefoninio tinklo sistema įrengiama pagal su nuomininku suderintą projektą. Vienai darbo vietai numatytos 2 kompiuterinės rozetės ir 3 buitinės rozetės. Statomas vienas blokas vienai darbo vietai); apsauginė signalizacija (įrengiama apsaugos signalizacija biuro viduje); apšvietimas (įrengiamas apšvietimas ir jo valdymas. Visose patalpose numatyti LED tipo šviestuvai, kurie įrengiami įvertinus darbo vietų ir patalpų išdėstymą ir atitinka STR bei Higienos normose numatytus reikalavimus. Patalpų apšvietimo sistema automatiškai reaguos į apšviestumo lygį patalpoje. Biuro patalpoms numatytų šviestuvų spalvinė temperatūra – 4 000 K); virtuvėlių įrengimas (atvedama elektra, įrengiamos rozetės, privedamas vanduo ir nuotekų tinklas. Baldai, kriauklės, maišytuvai, šaldytuvas ir indaplovė pagal atskirą sprendimą); WC (įrengiami sanitariniai mazgai: įrengiama grindų, sienų danga – keramikinės plytelės, lubų apdaila, įrengiamos durys. Pastatomi klozetai, kriauklės, maišytuvai. WC vienetų skaičius parenkamas pagal žmonių, darbuotojų skaičių pagal Lietuvos higienos normų reikalavimus).

Šalių sudarytos nuomos sutarties 5.4 punkte buvo nustatyta, kad jeigu šalys šio straipsnio 5.2 punkte nurodytu priedų nesudarys ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų nuo Specialiojoje dalyje nurodyto termino, laikoma, kad nuomininkas patalpas priims tokios būklės ir taip įrengtas, kaip nurodyta patalpų standartinio įrengimo specifikacijoje (Priedas Nr. 4).

Taigi, šalių sudarytoje sutartyje buvo išsamiai nurodyta, kokia yra patalpų standartinio įrengimo specifikacija, susitarus dėl patalpų įrengimo dalinės ir pilnos apdailos. Ieškovė, būdama verslininke, statanti verslo centrą, neabejotinai buvo apskaičiavusi standartinio patalpų įrengimo su pilna apdaila vieno kvadratinio metro įrengimo kainą, kas nagrinėjamu atveju sudarė 300 Eur be PVM.

Ieškovės teigimu darbų perviršį patvirtina 2020 m. rugpjūčio 3 d. objektinė sąmata ir UAB „Kaminta“ pateikta 2020 m. rugpjūčio 11 d. (korektūra) lokalinė sąmata Nr. KV3, kuriose nurodyta konkrečios darbų ir išlaidų rūšys, kiekiai jų kainos. Kaip matyti iš ekspertinio tyrimo akte pateiktų lokalinėse sąmatose nurodytų darbų kainų palyginimo, darbų kainos kito (atsirado darbų perviršis) dėl vienetinio darbų įkainio pasikeitimo, darbų kiekio padidėjimo, specifikacijos pasikeitimo, į techninį projektą neįtrauktų darbų ir medžiagų nurodymo (pvz. sienų vidinių paviršių dažymas kartotiniu (trečiu) sluoksniu; MDF grindjuostės; durų atmušų montavimo; nenurodytų papildomų šildymo – vėsinimo darbų; kt.). Tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog atsakovė buvo informuota apie būtinus atlikti papildomus darbus, naudoti papildomas medžiagas, įrengimus, kurie nepatenka į nuomos sutarties priede Nr. 4 nurodytą Patalpų standartinio įrengimo (su pilna apdaila) specifikaciją, kad su ja buvo derinamos šių papildomų darbų sąmatos.

Kaip jau minėta, CK galimybė didinti rangos darbų kainą, kai tai būtina dėl reikalingų atlikti papildomų darbų, susieta su CK 6.653 straipsnio 4 dalyje nustatyta sąlyga – rangovas apie paaiškėjusius kainos padidinimo pagrindus privalo laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainos, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje nustatytą kainą. Sistemiškai aiškinant CK 6.653 straipsnio 4 dalies ir CK 6.684 straipsnio 4 dalies normas, darytina išvada, jog pranešęs užsakovui apie būtinybę atlikti papildomų darbų ir dėl to padidinti sutarties kainą, rangovas turi sulaukti užsakovo atsakymo į jo įspėjimą, o tuomet apsispręsti, ar tęsti darbus už užsakovo sutinkamą mokėti kainą, ar atsisakyti sutarties.

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.653 straipsnio 4 dalį, pažymėjo, kad ši norma apsaugo užsakovą nuo siurprizinių sutarties kainos pasikeitimų, kai rangovas, atlikdamas pagal sudarytą sutartį sulygtus darbus, nustato papildomų darbų poreikį. Rangovui apie papildomus darbus pranešus užsakovui, šis turi absoliučią sprendimo teisę dėl kainos padidinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015). Jeigu rangovas, esant jo įspėjimui ir užsakovo nesutikimui didinti darbų kainą, neatsisakė sutarties, o tęsė statybos darbus ir atliko papildomus darbus, tai jis neturi teisės reikalauti apmokėti už šiuos darbus (CK 6.653 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009). Be suderintos šalių valios dėl ieškovo reikalaujamų apmokėti darbų atlikimo ir apmokėjimo, ieškovas neturi teisės reikalauti apmokėti už šiuos darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2012). Taigi, rangovas dėl papildomų darbų negali nuspręsti vienašališkai, be užsakovo sutikimo (išskyrus CK 6.684 str. 5 d. nustatytą išimtį), ir reikalauti apmokėti už darbus, dėl kurių nebuvo susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-432/2012).

Taigi ieškovė, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalėjo įrodyti svarbių, objektyvių, nuo jos nepriklausančių priežasčių, būtinų sąlygų bei išimtinių CK 6.653 straipsnio 6 dalyje ar CK 6.685 straipsnyje įtvirtintų aplinkybių buvimą??????, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos vieno kvadratinio metro patalpų įrengimo kainos, tačiau to nepadarė, vien tik deklaratyviai teigdama, kad atsakovė laiku neparengė priedų Nr. 5 ir Nr. 6.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė atsakovei faktiškai išnuomojo, perdavė naudotis pagal perdavimo – priėmimo aktą 723,42 kv. m patalpas, iš jų 68,56 kv. m bendro ploto patalpas (nuomos sutartyje nurodyta 67,81 kv. m), pirmajame aukšte – 78,93 kv. m patalpas (nuomos sutartyje nurodyta 78,47 kv. m), septintajame aukšte – 575,91 kv. m patalpas (nuomos sutartyje nurodyta 569,24 kv. m), t. y. 7,9 kv. m daugiau, nei buvo numatyta nuomos sutartyje (723,42 – 715,52). Tačiau net jeigu ieškovė ir būtų įrodžiusi, jog ji turėjo atlikti daugiau darbų, negu buvo numatyta nuomos sutartyje, įrengiant šį atsakovei išnuomotą 7,9 kv. m plotą, skaičiuojant jog 1 kv. m patalpų įrengimo kaina yra 300 Eur (7,9 kv. m x 300 Eur = 2 370 Eur), visi papildomi darbai nebūtų viršiję 15 proc. darbų vertės (192 409,90 x 15 proc. = 28 861,49 Eur), numatytų pradiniame techniniame projekte ir su atsakove suderintose darbų sąmatose, todėl ir tokiu atveju nebūtų pagrindo priteisti ieškovei jos prašomą sumą už atlikus darbus.

Apibendrinant darytina išvada, kad atsakovė pagal nuomos sutartį įsipareigojo išsinuomoti patalpas, įrengtas su pilna apdaila, kaip numatyta sutarties priede Nr. 4, todėl patalpų įrengimo darbai turėjo būti atlikti taip ir tokia apimtimi, kad be atsakovės sutikimo neviršytų sutartyje numatytos 1 kv. m patalpų įrengimo kainos (300 Eur), darbų kiekius turėjo paskaičiuoti ieškovė, remdamiesi techninio projekto specifikacijomis ir normatyviniais statybos dokumentais. Neįrodžius techninio projekto klaidos ar esminių sprendinių pakeitimo vėlesniu laikotarpiu, visi padidėję darbų kiekiai priskirtini rangovės (nagrinėjamu atveju ieškovės) rizikai, todėl ieškinio reikalavimas dėl 88 685,65 Eur priteisimo už papildomus darbus atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Atmetus ieškinio reikalavimą dėl skolos už atliktus darbus priteisimo, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo ir dėl 4 057,11 Eur netesybų priteisimo.

Dėl užstato dalies (dėl 13 202,51 Eur sumos) ir delspinigių mokėjimo

CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas)

įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Nuomos sutartis yra konsensualinė, todėl įsigalioja nuo sutarties pasirašymo dienos (CK 6.477 str. 1 d.). CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos.

Nagrinėjamu atveju nuomos teisinių santykių šalys sutarties Bendrųjų sąlygų 12 punkte susitarė dėl užstato mokėjimo, t. y. nuomininkas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios sutarties pasirašymo į nuomotojo sąskaitą sumokės užstatą, užtikrinantį šios sutarties užtikrinimą (12.1 p.); užstato dydis nurodomas Specialiojoje dalyje (12.2 p.); užstatas užtikrina tinkamą nuomininko įsipareigojimų vykdymą pagal sutartį (12.3 p.); didėjant nuomos mokesčiui, atitinkamai turi būti keičiamas sumokėto užstato dydis (12.4 p.); nuomininkui vėluojant vykdyti mokėjimus šioje sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, užstatas bet kuriuo laiku vienašališku nuomotojo sprendimu gali būti užskaitomas kaip nuomos mokesčio ir kitų sumų mokėjimas.

Kaip jau minėta, pasirašant sutartį buvo numatytas 35 343,60 Eur dydžio užstatas, kurio dalį – 17.671,80 Eur – nuomininkė įsipareigojo sumokėti per 10 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo dienos, o likusią dalį (17 671,80 Eur) – per 3 darbo dienas nuo priėmimo – perdavimo akto pasirašymo. Priėmimo – perdavimo akte buvo nurodyta, jog, pasikeitus nuomojamų patalpų plotui, likusi užstato dalis (suma neįvardinta) turi būti sumokėta iki 2020 m. rugsėjo 4 d. Ieškovės parengtame ir šalių nepasirašytame papildomame susitarime prie nuomos sutarties buvo numatyta, jog užstato dydis – 35 715,42 Eur, likusi dalis – 18 043,62 Eur. Byloje atsakovė neginčijo fakto, jog pagal nuomos sutartį turėtų būti sumokėtas 35 715,42 Eur dydžio užstatas, ir ši suma atitinka sutarties specialiojoje dalyje nustatytą sąlygą, jog užstatas yra lygus trijų mėnesių nuomos mokesčiui (9 838,96 Eur x 3 mėn.).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 17 d. atsakovė ieškovei sumokėjo 17 671,80 Eur (Swedbank, AB mokėjimo nurodymai). Be to, atsakovė 2020 m. rugsėjo 4 d. sumokėjo 2 000 Eur (Swedbank, AB mokėjimo nurodymai Nr.10, Nr. 19750), 2020 m. rugsėjo 7 d. – 1 569,29 Eur (Swedbank, AB mokėjimas), 2020 m. rugsėjo 10 d. – 900 Eur (Swedbank, AB mokėjimo nurodymas Nr. M003-01441), 2020 m. rugsėjo 14 d. – 371,82 Eur (Swedbank, AB mokėjimo nurodymas). Taigi, atsakovė ieškovei iš viso yra sumokėjusi 22 512,91 Eur užstatą, likusi mokėtina pagal sutartį suma yra 13 202,51 Eur. 

Atsakovė UAB „Teledema“ 2020 m. rugpjūčio 31 d. raštu pareikalavo, kad ieškovė iki 2020 m. rugsėjo 4 d. sumokėtų 17 671,80 Eur baudą ir nurodė, kad atlieka užskaitymą, todėl nuomotojui perves likusią 3 569,29 Eur depozito sumą. Atsakydama ieškovė 2020 m. rugsėjo 3 d. raštu pareikalavo, kad UAB „Teledema“ ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 4 d. sumokėtų 17 671,80 Eur depozitą sutarties įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti, o šio reikalavimo neįvykdymas bus laikomas esminiu sutarties pažeidimu. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 4 d. rašte nurodė, kad įskaitymas buvo atliktas, pateikiant 2020 m. rugpjūčio 31 d. pranešimą nuomotojui, nuomininkė sumokėjo  nuomotojui 3 569,29 Eur, tokiu  būdu  pilnai  ir  tinkamai  įvykdydama  savo įsipareigojimus dėl depozito sumokėjimo. 

Ieškovė 2020 m. spalio 16 d. dar kartą pareikalavo sumokėti trūkstamą užstato (depozito) dalį. 2020 m. spalio 28 d. atsakovė pakartotinai nurodė, kad nuomotojui sumokėjo po įskaitymo likusią depozito dalį pagal sutartį, tokiu būdu pilnai įvykdė savo įsipareigojimus dėl depozito sumokėjimo. Taigi, atsakovė, nesutikdama sumokėti ieškovės reikalaujamą užstato sumą (13 202,51 Eur), teigė, jog po patalpų perdavimo įskaitė mokėtino depozito dalį 14 102,51 Eur į ieškovės mokėtiną baudą už laiku neperduotas patalpas, todėl šis ieškovės reikalavimas negalėtų būti tenkinamas.

Prievolių užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina ir skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį ar įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais (CK 6.70 str.). Užtikrinamas gali būti tiek esamų, tiek ir būsimų prievolių įvykdymas. Iš šių nuostatų matyti, kad prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas nėra baigtinis, šalys sutartyje gali susitarti ir dėl CK nenumatyto prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutartinių civilinių teisinių santykių subjektai, vadovaudamiesi sutarties laisvės principu ir atsižvelgdami į sutarties pobūdį, savo poreikius, finansinį pajėgumą, verslo praktikos tendencijas ir pan., gali pasirinkti tiek CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytus, tiek ir šioje teisės normoje nenustatytus, tačiau imperatyviosioms įstatymų normoms, teisės principams, viešajai tvarkai ir gerai moralei neprieštaraujančius bei adekvačius prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013).

Pažymėtina, jog nuomos sutarties Bendrųjų sąlygų 12.3 punkte šalys susitarė, kad užstatas užtikrina tinkamą nuomininko įsipareigojimų vykdymą pagal šią sutarti, įskaitant, bet neapsiribojant nuomos mokesčio bei kitų pagal šią sutartį mokėtinų mokėjimų atlikimą, patalpų priėmimo / visiško atlaisvinimo ir perdavimo terminų laikymąsi, atitinkamų sutartinių baudų mokėjimo tinkamą įvykdymą, nuomininko reklaminės medžiagos (objektų) nuėmimą patalpose bei pastate. Užstatas yra laikomas nuomotojo nuosavybe. Nuomotojas turi teisę be atskiro išankstinio nuomininkui pranešimo naudoti užstatą / prašyti išmokėti garantija užtikrintą sumą, jei nuomininkas nevykdo bet kurio savo įsipareigojimo pagal sutartį. Nuomininkas įsipareigoja užtikrinti, kad sutartyje nustatyta tvarka ir terminais nuomotojui būtų sumokėtas ir visu sutarties galiojimo laikotarpiu jis nebūtų mažesnis nei numatyta specialiosiose sąlygose. Tuomet, jei sutinkamai su sutarties nuostatomis nuomotojui būtų pateikta garantija, jos dydis visu sutarties galiojimo laikotarpiu turi atitikti specialiosiose sąlygose numatytą užstato dydį.

Nagrinėjamu atveju iš sutarties sąlygų matyti, kad užstato, kaip sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, paskirtis – užtikrinti nuomotojo teisių apsaugą (pirmiausiai nuomos mokesčio už perduotas patalpas ir kitų mokėtinų mokesčių (už komunalines paslaugas, bendrojo naudojimo objektų, teritorijos priežiūrą, pastato apsaugą, draudimo įmokomis, kt.; sutarties 9 p.) mokėjimą), kad sutartinės prievolės bus vykdomos tinkamai ir dėl nuomininko neteisėtų veiksmų nuomotojas nepatirs nuostolių. Vienas iš užstato ypatumų – lėšos perduodamos nuomotojui ir yra jo žinioje iki tinkamo sutartinių prievolių įvykdymo, t. y. nuomos sutarties pabaigos. Kartu tokiu būdu nuomininkas skatinamas tinkamai vykdyti sutartines prievoles.

Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta, kada užstatas turi būti sumokėtas, kokia jo suma, nustatyta disponavimo juo tvarka. Be to, nuomos sutarties Bendrųjų sąlygų 12.4 punkte nustatyta, kad atsakovė (nuomininkė) privalo per penkias darbo dienas papildyti numatyto užstato sumą iki pradinės sumos. Remdamasi aptartu teisiniu reglamentavimu dėl prievolių užtikrinimo būdo ir šalių sudarytos patalpų nuomos sutarties dalies (12 p.) analize, teismas sprendžia, jog ginčo piniginio užstato paskirtis yra prievolės pagal patalpų nuomos sutartį užtikrinimas. Toks šalių susitarimas įstatymo leidžiamas ir laikytinas vienu iš įstatyme nenumatytų, tačiau šalių susitarimu nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (CK 6.70 str.), todėl atsakovė (nuomininkė) privalėjo papildyti sutartyje numatyto užstato sumą iki pradinės sumos.

Šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingi atsakovės argumentai dėl patalpų perdavimo laiko, atliktų įskaitymų, nes net kažkuriuo metu ir atlikus galimų baudų įskaitymus, ar dėl kitų priežasčių sumažėjus užstato dydžiui, atsakovė pagal sutartį privalo papildyti užstato sumą iki sutarto dydžio. Atsakovei nepateikus įrodymų dėl likusios dalies užstato sumokėjimo yra pagrindas patenkinti ieškovės reikalavimą ir priteisti iš atsakovės ieškovei 13 202,51 Eur nesumokėtą užstato sumą.

Ieškovė taip pat prašė priteisti 603,90 Eur netesybas už vėlavimą sumokėti užstatą, kuris ieškovės teigimu turėjo būti sumokėtas 2020 m. rugsėjo 4 d.

Nuomos sutarties bendrosios dalies 17.1 punktas ir specialiosios dalies 6 punktas numatė, kad nuomininkui nevykdant savo prievolių pagal sutartį, jam taikomi 0,025 proc. dydžio delspinigiai.

Patenkinus ieškovės reikalavimą dėl nesumokėtos užstato sumos priteisimo iš atsakovės taip pat priteistini sutartyje numatyti delspinigiai – 603,90 Eur.

Dėl palūkanų priteisimo

Skolininkui pažeidus piniginę prievolę, taikytina CK 6.37 straipsnio 2 dalis, kurioje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioje teisės normoje įtvirtintos vadinamosios procesinės palūkanos, kurios pradedamos skaičiuoti nuo bylos iškėlimo (ieškinio teisėjo rezoliucija priėmimo momento (CPK 137 str.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Jos skirtos būsimiems, nuo teisminio nagrinėjimo pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidarysiantiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008).

Šioms palūkanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas dydis. Atsakovui tinkamai neįvykdžius prievolės, tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (13 806,41 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2021 m. gruodžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str., Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 5 d.).

Dėl baudos skyrimo

Atsakovė UAB „Teledema“ prašė skirti ieškovei teismo nustatyto baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos skiriant atsakovės naudai. Prašymas iš esmės grindžiamas tuo, kad ieškovė pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinio reikalavimą dėl 88 685,64 Eur skolos, netesybų ir palūkanų priteisimo.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog CPK 95 straipsnio nuostatos patvirtina, kad šiame proceso įstatymo straipsnyje yra reglamentuotos ne tik, kaip nurodo paties straipsnio pavadinimas, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, bet ir piktnaudžiavimo pripažinimo pagrindai. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-67-969/2019).

Ieškinio pareiškimas dėl skolos už atliktus darbus priteisimo nesudaro teismui pakankamo pagrindo spręsti, jog nagrinėjamu atveju ieškovė sąmoningai pateikė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį. Aplinkybė, jog šis ieškinio reikalavimas atmestas, savaime neįrodo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto. Taigi, nenustačius ieškovės akivaizdaus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto, teismo vertinimu, nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo skirti baudą CPK 95 straipsnio pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas iš dalies, todėl šalys įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, atlyginimą. Pagal pareikštus reikalavimus bendra ieškinio suma sudarė 106 549,16 Eur. Ieškovės patenkintų reikalavimų suma sudaro 13 806,41 Eur arba 12,96 proc. nuo bendros ginčo sumos (106 549,16 x 100 / 13 806,41), atmestų reikalavimų dalis sudaro 87,04 proc. Pagal tokią nustatytą proporciją paskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios pagrįstos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateiktais įrodymais – PVM sąskaitomis faktūromis, suteiktų paslaugų ataskaitomis, mokėjimo pavedimais.

Ieškovė UAB „Magnumo investicijos“ nurodė, jog nagrinėjant bylą teisme patyrė 9 868,90 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 1 774 Eur žyminis mokestis ir 8 094,90 Eur išlaidos advokatui už teisinės pagalbos paslaugas. Ieškovės prašoma priteisti suma už suteiktas teisines paslaugas gerokai viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių rekomenduojamų dydžius. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, šalių atstovų paruoštų dokumentų turinį bei apimtį, teismo posėdžių kiekį ir trukmę, advokatų darbo laiko sąnaudas, teismas sprendžia, jog yra tikslinga sumažinti prašomas priteisti išlaidas už suteiktas teisines paslaugas iki rekomenduojamo dydžio 6 871,83 Eur (ieškinio parengimas – 3 995,25 Eur, dubliko parengimas 2 397,15 Eur, dalyvavimas teismo posėdyje 479,43 Eur (159,81 x 3 val.)). Tokiu būdu pagrįstomis pripažįstamos ieškovės patirtos išlaidos 8 645,83 Eur sumai (1 774 + 6 871,83). Atsižvelgiant į patenkinto reikalavimo procentą, ieškovės naudai priteisiama iš atsakovės 1 120,50 Eur (8 645,83 x 12,96 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 str. 1 d.).

Pagal byloje pateiktus įrodymus nustatyta, kad atsakovė UAB „Teledema“ yra patyrusi 5 617,08 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių rekomenduojamų dydžių, todėl laikytinos pagrįstomis ir įrodytomis Pagal nustatytą proporciją atsakovei iš ieškovės priteistina 4 889,11 Eur (5 617,08 x 87,04 proc.) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Teledema“, juridinio asmens kodas 135989386, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Magnumo investicijos“, juridinio asmens kodas 304612752, 13 202,51 Eur (trylika tūkstančių du šimtus du eurus 51 ct) nesumokėtą užstato sumą, 603,90 Eur (šešis šimtus tris eurus 90 ct) netesybas, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (13 806,41 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2021 m. gruodžio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 1 120,50 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Magnumo investicijos“, juridinio asmens kodas 304612752, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Teledema“, juridinio asmens kodas 135989386, 4 889,11 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 11 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Netenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Teledema“ prašymo skirti baudą ieškovei  už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                                                              Žibutė Budžienė