Administracinė byla Nr. eA-784-821/2023
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02005-2021-8
Procesinio sprendimo kategorija 15.1.3.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 7 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo 3-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo 3-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – prie Aplinkos ministerijos) Šiaulių skyriui ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. B., A. I. ir A. T. dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas 3-oji metalinių garažų eksploatavimo bendrija (toliau – ir pareiškėjas, Bendrija) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (kurio dalis priimta Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartimi) prašydamas panaikinti: 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – prie Aplinkos ministerijos) (toliau – ir NŽT) Šiaulių skyriaus vedėjo 2021 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. 31ŽNS-52 „Dėl neplaninių žemės naudojimo patikrinimų atlikimo“, 2) Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2021 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. S-3109 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“, 3) Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. 21R3-132 ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus (toliau – ir LAGK, Komisija) 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 21R3-(AG3-113/25-2021).
2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:
2.1. Pareiškėjas prašo panaikinti NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2021 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. 31ŽNS-52 „Dėl neplaninių žemės naudojimo patikrinimų atlikimo“ pagrindu atlikto patikrinimo dokumentus (ar kitus rezultatus) ir nutraukti pradėtą administracinę teiseną, įpareigoti NŽT Šiaulių skyrių nutraukti patikrinimų tęsimą, ANK protokolų, nutarimų surašymą, įpareigoti NŽT Šiaulių skyrių ir Savivaldybę, kol nėra palankaus (klaida, skunde yra žodis „nepalankaus“) Bendrijai įsiteisėjusio teismo sprendimo šioje byloje šiuo klausimu susilaikyti nuo administracinių sprendimų/ar veiksmų.
2.2. Nagrinėjamu atveju skundžiami institucijos veiksmai - viešai skelbiama informacija - Šiaulių miesto savivaldybės 2021 m. rugpjūčio 24 d. informacija „Savininkams, laiku nenusikėlusiems metalinių garažų, pradėtos taikyti sankcijos“, Etaplius.lt 2021 m. rugpjūčio 23 d. S. G. straipsnis „Metalinių garažų bendrijų ir Šiaulių savivaldybės karas: neskuba atlaisvinti valstybinės žemės“ bei kt., t. y. neteisėti institucijų veiksmai, pasireiškiantys grasinimais Bendrijai ir jos nariams ANK 110 str. numatytomis baudomis, kurie neleistini jokioms institucijoms kaip viešojo administravimo subjektams.
2.3. Nesuprantama, kodėl Komisija NŽT Šiaulių skyriaus 2021 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. 31ŽNS-52 vadina „raštu“ (kas, kaip parodyta vėliau, įveda painiavą). Gi raštas buvo visai kitas - 2021 m. liepos 15 d. raštas Nr. 31SD-4407 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo“, - kuriame nurodoma, kad vykdydamas kontrolę pagal Šiaulių skyriaus vedėjo 2021 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. 31ŽNS-52 „Dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo“, skyrius 2021 m. rugpjūčio 19 d. atliks valstybinės žemės sklypo ir valstybinės žemės ploto, kuriuos yra užėmusi Bendrija, neplaninius žemės naudojimo patikrinimus vietoje. Pagal Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatus (ne pagal Kontrolės taisyklių 10 punktą). Tačiau NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2021 m. liepos 7 d. sprendime Nr. 31ŽNS-52 nurodoma: „Vadovaujantis Kontrolės nuostatų 10 ir 101 punktais, (Neplaninis žemės naudojimo patikrinimas atliekamas: 10.1. pagal asmenų prašymus, skundus ar pranešimus apie galimai padarytus žemės naudojimo pažeidimus) Kontrolės taisyklių 10 punktu (sprendimą atlikti neplaninį žemės naudojimo patikrinimą gali priimti ... nuo įstatymo ar Vyriausybės priimto teisės akto, kuriuo nustatomi neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo pagrindai, įsigaliojimo) ir atsižvelgiant į 2021 m. kovo 23 d. Savivaldybės administracijos raštą Nr. S-1082 „Dėl informacijos pateikimo“. Pažymėtina, kad toks „pasirinkimas“ NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2021 m. liepos 7 d. sprendime Nr. 31ŽNS-52 sąlygotas aplinkybės, kad NŽT 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. lP-(1.3.)-499 patvirtinta 3. Sprendimo dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo forma.
2.4. NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2021 m. liepos 7 d. sprendime Nr. 31ŽNS-52 nurodoma, kad jis (atlikti valstybinės žemės sklypų, kuriuos yra užėmusi Bendrija, neplaninius žemės naudojimo patikrinimus) priimamas atsižvelgiant į Savivaldybės administracijos 2021 m. kovo 23 d. raštą Nr. S-1082 „Dėl informacijos pateikimo“. Bet šiame rašte nėra asmenų prašymų, skundų ar pranešimų apie galimai padarytus naujus žemės naudojimo pažeidimus (Kontrolės nuostatų 10, 101 punktais). Rašte tik konstatuojama, kad „Bendrija iki 2021 m. sausio 1 d. privalo (privalėjo) nusikelti bendrijų nariams priklausančius, visus žemės sklype esančius garažus ir įrenginius ir sutvarkyti naudojamą teritoriją“.
2.5. Skundžiamu Raštu pareiškėjas buvo informuotas apie NŽT sprendimą atlikti neplaninius žemės naudojimo patikrinimus valstybinės žemės sklypo ir valstybinės žemės ploto, kuriuos yra užėmusi Garažų bendrija ir kad patikrinimą planuojamą pradėti 2021 m. rugpjūčio 19 d. Rašte tik informuojama apie priimtą sprendimą atlikti neplaninį patikrinimą, nurodytas patikrinimo objektas, atliekamo žemės naudojimo patikrinimo pagrindas ir patikrinimo data“. Neteisingas Kontrolės taisyklių 13 punkto ir NŽT Šiaulių skyriaus veiksmų interpretavimas. Bendrija gavo NŽT Šiaulių skyriaus 2021 m. liepos 15 d. raštą Nr.31SD-4407 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo“, kuriame nurodoma, kad NŽT Šiaulių skyrius vykdydamas kontrolę pagal Šiaulių skyriaus vedėjo 2021 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. 31ŽNS-52 „Dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo atlikimo“ 2021 m. rugpjūčio 19 d. atliks valstybinės žemės sklypų, kuriuos yra užėmusi Bendrija, neplaninius žemės naudojimo patikrinimus vietoje. O patį 2021 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. 31ŽNS-52 Bendrija gavo tik 2021 m. liepos 20 d. NŽT Šiaulių skyriaus lydraščiu. Taigi, ne 2021 m. liepos 7 d. Sprendimu, o 2021 m. liepos 15 d. raštu Nr. 31SD-4407 pranešta Bendrijai apie numatomą vykdyti žemės naudojimo patikrinimą, nurodytas žemės naudojimo patikrinimo pagrindas, terminas ir dalykas.
2.6. „Nors Rašte minima, kad sprendimas dėl neplaninio patikrinimo žemės sklypo ir žemės ploto, kurie Pareiškėjai nuosavybės teise nepriklauso, o yra valstybės žemė, yra priimtas, tačiau tai nereiškia, kad šis sprendimas yra susijęs su pareiškėjo materialinėmis teisėmis ir (ar) daro įtaką jos teisėtiems interesams“. Nesuprantama, ką šiais sakiniais norima pasakyti. Sprendimas yra susijęs su Bendrijos narių materialinėmis teisėmis ir daro įtaką jų teisėtiems interesams. Todėl Bendrijos pirmininkas pagal įstatus ją atstovaudamas gina jos narių teisėtus interesus.
2.7. Dėl to, kad Raštas yra tarpinio pobūdžio dokumentas, pareiškėjo nuomone, tokie teiginiai yra iškreiptas faktinių aplinkybių interpretavimas. NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2021 m. liepos 7 d. sprendime Nr. 31ŽNS-52 nurodoma: „nusprendžiu atlikti valstybinės žemės sklypo, ir valstybinės žemės ploto, kuriuos yra užėmusi Bendrija, neplaninius žemės naudojimo patikrinimus“. Akivaizdu - sprendimas yra galutinis, o ne tarpinis dokumentas. Šį statusą ir jo pasekmes patvirtina ir Savivaldybės 2021 m. rugpjūčio 24 d. informacija „Savininkams, laiku nenusikėlusiems metalinių garažų, pradėtos taikyti sankcijos“: „ NŽT Šiaulių skyrius atliko pirmąjį patikrinimą, kurio metu dėl 37 neteisėtai pastatytų garažų pradėta administracinė teisena. Tęsiant patikrinimus už padarytus pažeidimus numatoma surašyti ANK protokolus ir priimti nutarimus likusių garažų savininkams ir bendrijai“. Taigi, neteisėtas sprendimas yra priimtas ne tik kaip galutinis (o ne tarpinis), bet ir realizuotas - 2021 m. rugpjūčio 19 d. atliktas Bendrijos žemės naudojimo patikrinimas, surašyti 2021 m. rugpjūčio 24 d. Žemės naudojimo 2021 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo aktai (pridedami) dėl P. J., T. N. ir Bendrijos pirmininko garažų užimamų sklypų, kuriuose nurodoma: nesilaikoma Nuostatų 11.6 papunkčio, valstybinė žemė nėra perduota naudotis ir tai galimai pažeidžia Žemės įstatymo 21 str. 11 ir 12 punktuose nustatytus reikalavimus; atitinka ANK 110 str. numatyto pažeidimo požymius.
2.8. Bendrija turi visišką teisę skųsti 2021 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. 31ŽNS-52 LAGK IAGNĮ nustatyta tvarka arba (ir) apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. NŽT Šiaulių skyrius ir Savivaldybės administracija ignoruoja Bendrijos kvietimus, kol nėra nepalankaus Bendrijai įsiteisėjusio teismo sprendimo, šioje byloje šiuo klausimu susilaikyti nuo administracinių sprendimų ir/ar veiksmų.
2.9. Pareiškėjas, atsižvelgęs į Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punktą, pažymėjo, kad jei metalinis garažas laikomas (kaip nurodoma Savivaldybės 2020 m. spalio 2 d. reikalavime) kilnojamuoju daiktu, tai Savivaldybė negali vadovautis 40 str. teikdama reikalavimą nukelti metalinį garažą - kilnojamąjį daiktą. Taigi, ir dėl šių priežasčių Savivaldybė neturi teisinio pagrindo sprendimui dėl 3 bendrijos garažų (kaip kilnojamųjų daiktų) šalinimo ir sklypo atlaisvinimo.
3. Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti bei nurodė šiuos argumentus:
3.1. Pareiškėjas skunde nenurodė būtent kaip ir kokios jo teisės yra pažeidžiamos šiuo informacinio pobūdžio dokumentu, o taip pat neargumentavo ir nenurodė, kokias pasekmes šis priimtas informacinio pobūdžio dokumentas jai sukels ateityje. Savivaldybės nuomone, nei NŽT Šiaulių skyriaus 2021 m. liepos 7 d. raštas, nei pakeistas NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2021 m. liepos 16 d. raštas Nr. 31ŽNS-56, kuriuo pareiškėjas informuojamas apie NŽT sprendimą atlikti neplaninius žemės naudojimo patikrinimus, pareiškėjui nenustato jokių teisių ar pareigų, nes jais neišreiškiamas joks viešojo administravimo subjekto valinis sprendimas. Šiais raštais pareiškėjas tik informuojamas apie tam tikras aplinkybes (faktines ir juridines), iš ko akivaizdu, kad joks galutinis bei teisines pasekmes sukeliantis sprendimas jos atžvilgiu minėtais raštais, o juo labiau jų dalimi nėra priimamas ar sukuriamas. Informacinio pobūdžio dokumentai, kuriais nėra priimamas joks viešojo administravimo subjekto valdingo pobūdžio nurodymas ar patvarkymas, negali būti prilyginami viešojo administravimo subjekto nurodymui atlikti tam tikrus veiksmus arba vertinami kaip neigiama išvada, sukelianti juridines pasekmes. Komisija pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo skunde keliami klausimai ir kartu reikalavimai akivaizdžiai nėra susiję nei su pareiškėjo teisėmis, nei su jo, kaip garažų bendrijos nario, įstatymų saugomais interesais viešojo administravimo srityje, nes Savivaldybės ir NŽT raštai pareiškėjui yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio, nesukeliantys pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.
3.2. Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnai, vykdydami žemės naudojimo valstybinę kontrolę, atlieka planinius ir neplaninius žemės naudojimo patikrinimus. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatai (toliau – Nuostatai) patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. 1067 redakcija) reglamentuoja žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo tvarką.
3.3. Administracija nurodė Nuostatų 10 punktą, 101 punktą, 13 punktą, 15 punktą, Kontrolės taisyklių 16 ir 17 punktus. Sistemiškai išanalizavus minėtas teisės normas, darytina išvada, jog skundžiamas sprendimas kuriuo informuojama apie sprendimą atlikti neplaninius valstybinės žemės sklypo naudojimo patikrinimus, yra tik tarpinis informacinio pobūdžio procedūrinis dokumentas, kurio pagrindu kompetentingos valstybės institucijos galės imtis atitinkamų veiksmų, o po to priimti tolesnius sprendimus, pavyzdžiui, dėl administracinės atsakomybės taikymo arba kt. Todėl darytina prielaida, kad pareiškėjas akivaizdžiai pažeidė teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygas, nes pareiškėjas skundą turėjo pateikti vadovaudamasis ABTĮ 24 straipsnio 2 dalyje nurodytomis sąlygomis, formuluojamomis skundo turiniui, t. y. be kitų nurodytų sąlygų, pareiškėjas turėjo vadovautis ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose įtvirtintais reikalavimais skunde nurodyti konkretų skundžiamą veiksmą (neveikimą) ar aktą, jo įvykdymo (priėmimo) datą bei aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą ir tai patvirtinančius įrodymus, taip pat tuo pagrindu suformuluoti konkretų (tikslų ir aiškų) reikalavimą. Šiuo konkrečiu atveju toks reikalavimas nebuvo suformuotas, nes jis ir negali būti suformuotas nes dar nepriimti jokie veiksmai kuriais pareiškėjui būtų sukeliamos realios teisinės pasekmės, dėl ko laikytina, kad ir šis pareiškėjos reikalavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
3.4. Atsiliepime pažymima, jog pareiškėjas patikslintame skunde nurodo, kad Savivaldybės administracija 2021 m. rugsėjo 7 d. rašte Nr. S-3109 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ pažeisdama Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies ir Savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. T-372 patvirtintas Nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisykles priėmė sprendimą valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2021 metus neapskaičiuoti. Administracija nurodė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, Nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. T-372, 8.3. papunktį ir pažymėjo, kad valstybinės žemės nuomos mokestis už valstybinės žemės naudojimą galėtų būti skaičiuojamas tik tais atvejais, kuomet valstybine žeme nesudarius nuomos sutarties naudotis yra leista, valstybinę žemę administruojančių institucijų sprendimais. Šiuo konkrečiu atveju atsakovams išreiškus reikalavimą atlaisvinti naudojamą valstybinę žemę, pareiškėjas privalėjo per nustatytą terminą ją atlaisvinti, o to nepadaręs prarado teisę teisėtai naudotis jam suteikta valstybine žeme. Valstybinės žemės naudojimas neteisėtai neturint valstybinę žemę administruojančių institucijų leidimo negali būti traktuojamas ir suprantamas kaip teisėtas valstybinės žemės naudojimas teisės aktų nustatyta tvarka, dėl ko taip pat negali būti apskaičiuojamas ir taikomas valstybinės žemės nuomos mokestis, nes pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas tik tais atvejais, kuomet valstybine žeme yra naudojamasi teisėtai, teisės aktų nustatyta tvarka ir gavus valstybinę žemę administruojančių institucijų sprendimus.
4. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti bei nurodė šiuos argumentus:
4.1. Pareiškėjas viešai skelbiamą informaciją tapatina su grasinimais, kurie neleistini jokiems viešojo administravimo subjektams. NŽT nuomone, Ginčų komisija pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir pagrįstai sprendė, kad vieša informacija (išsakyta Nacionalinės žemės tarnybos ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovų spaudos konferencijos metu), viešai skelbiami straipsniai nėra laikomi individualiais administraciniais aktais ir tokio pobūdžio ginčai nenagrinėjami pagal Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nuostatas, nes viešai skelbiama informacija, kai paaiškinama, kokie veiksmai bus atlikti siekiant nukelti Bendrijos narių nuosavybės teise valdomus metalinius garažus nuo valstybinės žemės yra ne grasinimas, o viešas pranešimas apie numatomas atlikti veiksmus, taip pat informavimas apie Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse (toliau - ANK) numatytą administracinę atsakomybę, kuri taikoma kiekvienam asmeniui individualiai.
4.2. NŽT ir Administracija tikslaus Bendrijos narių, laikančių metalinius garažus ant valstybinės žemės, sąrašo neturi, nes Bendrija atsisako teikti Bendrijos narių, laikančių metalinius garažus ant valstybinės žemės sąrašus remdamiesi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, todėl NŽT, neturėdama duomenų apie asmenis (vardų, pavardžių, adresų arba tik turėdama vardus ir pavardes, bet neturėdama gimimo datos) negali Bendrijos narių informuoti laiškais.
4.3. NŽT nuomone, pareiškėjo skundo argumentai dėl Ginčų komisijos 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimo yra nepagrįsti. NŽT, vykdydama jai, kaip valstybinės žemės patikėtiniui, teisės aktais kompetencijai priskirtas funkcijas, organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktu ir Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatais, patvirtintai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Kontrolės nuostatai), Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, Administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklėmis (toliau - Kontrolės taisyklės), patvirtintomis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. lP-(1.3.)-499 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklių patvirtinimo“. Bendrijos nariams priklausantys metaliniai garažai stovi ant valstybinės žemės, kurioje valstybinė žemė nėra nesuformuota atskiru žemės sklypu bei suformuotame žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Šiaulių mieste, kuris nuosavybės teises priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise jį valdo NŽT (pagrindas - Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus vedėjo 2021 m. liepos 7 d. spendimu Nr. 31ŽNS-52 buvo nuspręsta atlikti valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir valstybinės žemės ploto, nesuformuoto atskiru žemės sklypu, esančių Šiaulių mieste, kuriuose yra pastatyti Bendrijos (juridinio asmens kodas 245503150) nariams priklausantys metaliniai garažai, neplaninius žemės naudojimo patikrinimus. Šiuos patikrinimus buvo nuspręsta pradėti 2021 m. rugpjūčio 19 d. Patikrinimas faktiškai buvo pradėtas 2021 m. rugpjūčio 19 d. Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu sistemingai tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, kurią nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai (Žemės įstatymo 36 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis Kontrolės nuostatų 1 punktu, Nacionalinė žemės tarnyba gali atlikti ir privačių, ir valstybei priklausančių žemės sklypų (taip pat ir valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai) žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Savo sprendimą atlikti patikrinimą įformina sprendimu, kuris su lydraščiu išsiunčiamas suinteresuotiems asmenims prieš 10 dienų iki numatyto patikrinimo. Šioje administracinėje byloje Bendrija skundžia žemės savininko (Lietuvos Respublikai atstovaujančio valstybinės žemės patikėtinio) sprendimą atlikti pačiai valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės patikrinimą.
4.4. Administraciniam teismui pateiktu skundu Bendrija siekia apriboti valstybinės žemės patikėtinio kompetencijai priskirtų valstybinių funkcijų vykdymą, valstybinės žemės patikėtinio atstovų apsilankymą valstybinėje žemėje, kas mano, yra neteisėta. NŽT nuomone, savininkas turi teisę žinoti, kas (kokie konkretūs asmenys) naudoja valstybinę žemę, nes Šiaulių miesto savivaldybės administracija buvo pareiškusi reikalavimą nukelti metalinius garažus, ir Bendrija šio reikalavimo nenuginčijo, taip pat Bendrija neįrodinėja, kad ji po 2021 m. sausio 1 d. kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybę ir prašė išduoti naują leidimą statyti metalinius garažus.
4.5. NŽT nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais dėl teisinio pagrindo atlikti patikrinimą. NŽT, vadovaudamasi Kontrolės nuostatų 101 punktu, Nuostatų 10.4 papunkčiu, paaiškino, kad pagal Kontrolės nuostatų 10.4 papunktį žemės naudojimo patikrinimą galima atlikti turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų apie padarytus žemės naudojimo pažeidimus. Kontrolės nuostatų 11 ir 16 punktai, Kontrolės taisyklių 4.4 papunktis, Kontrolės nuostatų III skyrius ir IV skyrius - teisinis reglamentavimas įrodo, kad pareiškėjo skundžiamas NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2021 m. liepos 7 d. spendimas Nr. 31ŽNS-52 yra dokumentas, kuriuo išreiškiamas Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas atlikti šiuo atveju valstybei priklausančio žemės ploto patikrinimą konkrečią dieną, konkrečią valandą ir kaip teisingai nustatė Ginčų komisija, tai yra tarpinis viešojo administravimo subjekto priimamas dokumentas, kuriuo siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Pareiškėjui skundžiamas sprendimas nei teigiamų nei neigiamų pasekmių nesukelia, o tik reiškia, kad valstybinės žemės patikėtinio atstovai atvyks ir atliks patikrinimą. Pareiškėjas nepagrįstai mano, kad esant teisme nagrinėjamai administracinei bylai negali būti atliekami patikrinimai.
4.6. NŽT nuomone, nagrinėjant pareiškėjo prašymus skundus NŽT Šiaulių skyriuje, o taip pat ir esant teismuose nagrinėjamoms administracinėms byloms, yra svarbu valstybinės žemės patikėtiniui žinoti faktinę padėtį dėl valstybinės žemės užstatymo metaliniais garažais. Bendrija 2020 m. rugpjūčio 31 d. Valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojo deklaracijoje, kurią teikė Šiaulių miesto savivaldybės administracijai deklaravo, kad yra 256 garažai, Bendrija 2020 m. spalio 28 d. deklaracijoje deklaravo, kad yra 779 garažai. NŽT Šiaulių skyriui Bendrija 2021 m. rugpjūčio 18 d. raštu pateikė duomenis, kad Bendrijos užimamoje teritorijoje yra 937 vietos garažams (29 vietos ant iš fizinio asmens nuomojamos privačios žemės, 25 vietos ant Bendrijai nuosavybės teise priklausančios žemės), iš valstybinėje žemėje esančių vietų (883 vietos) nukelti 292 garažai. Todėl laikytina, kad Bendrija raštu patvirtino, kad 2021 m. rugpjūčio 18 d. ant valstybinės žemės buvo laikomas 591 metalinis garažas.
4.7. Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2021 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. S-3169 nurodė, kad yra pareiškusi Bendrijai 2020 m. spalio 2 d. reikalavimą Nr. S-3798, kuriuo reikalavo Bendrijos narius nusikelti metalinius garažu nuo valstybinės žemės iki 2021 m. sausio 1 d. ir sutvarkyti teritoriją, todėl valstybinės žemės nuomos mokestis nebus skaičiuojamas. NŽT nėra Bendrijai išnuomojusi ar kitaip perdavusi valstybinę žemę, kurioje nesuformuoti žemės sklypai ir 1,6711 ha ploto valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalius Nr. (duomenys neskelbtini)), ant kurios pastatyti Bendrijos narių garažai, todėl esant pareikštam Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 2 d. reikalavimui Nr. S-3798 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo bei garažų bei kitų įrenginių nukėlimo“ nukelti iki 2021 m. sausio 1 d. visus Bendrijos narių garažus nuo valstybinės žemės, ir nesant po 2021 m. sausio 1 d. išduoto naujo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos leidimo, suteikiančio teisę laikyti metalinius garažus ant valstybinės žemės, nėra teisinio pagrindo skaičiuoti žemės nuomos mokestį. Žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalius Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio planas patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. A-1611 „Dėl grąžinamo natūra žemės sklypo plano ir kadastrinių duomenų patvirtinimo“ yra suformuotas grąžinimui natūra piliečiams, pateikusiems prašymus atkurti nuosavybės teises į iki 1940 metų nacionalizacijos buvusio savininko P. T. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, buvusią Šiaulių valsčiaus Lieporių kaimo žemės sklype Nr. 31. Pretendentai pageidavo gauti metaliniais garažais neužstatytą ir sutvarkytą Žemės sklypą. Nuosavybės teisių atkūrimas bus vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatomis metaliniais garažais užstatyta žemė yra nepriskiriama valstybės išperkamai žemei, todėl gali būti grąžinama natūra. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.2 papunktyje nustatyta, kad asmenys pagal taisykles gali įsigyti nuosavybėn žemės sklypus žemės sklypus prie garažų (išskyrus metalinius ar kitokius kilnojamojo daikto požymių turinčius garažus). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 1 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Šiuo atveju, Bendrijai Šiaulių miesto savivaldybės administracija kokiu nors dokumentu nėra leidusi po 2021 m. sausio 1 d. Bendrijai ar atskiriems jos nariams naudoti valstybinę žemę, Nacionalinė žemės tarnyba taip pat nėra išdavusi leidimo ar sutikimo naudotis valstybine žeme, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatos nenumato galimybės be aukciono nuomoti valstybinės žemės metaliniams garažams laikyti, todėl mano, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija neturėjo teisinio pagrindo skaičiuoti Bendrijai mokesčio už valstybinės žemės naudojimą.
II.
5. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
6.1. Byloje nagrinėjamas administracinis ginčas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 7 d. rašo Nr. S-3169 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ ir NŽT Šiaulių skyriaus 2021 m. liepos 7 d. rašto Nr. 31ŽNS-52-(14.31.144.) teisėtumo ir pagrįstumo.
6.2. NŽT Šiaulių skyriaus 2021 m. liepos 7 d. sprendime Nr. 31ŽNS-52-(14.31.144.) „Dėl neplaninių žemės naudojimo patikrinimų atlikimo“ nurodoma, kad nusprendžiama atlikti valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir valstybinės žemės ploto, nesuformuoto atskirtu žemės sklypu, esančių Šiaulių m., Šiaulių m. sav., kuriuos yra užėmusi 3-oji metalinių garažų eksploatavimo bendrija (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas 245503150), neplaninius žemės naudojimo patikrinimus. Sprendimo 2 punkte nurodoma patikrinimus pradėti 2021 m. rugpjūčio 19 d. 9 val.
6.3. LAGK Šiaulių apygardos skyrius 2021 m. rugsėjo 16 d. priėmė sprendimą Nr. 21R3-136 (AG3-113/25-2021) administracinio ginčo bylą pagal 3-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2021 m. liepos 7 d. rašto Nr. 31ŽNS-52 „Dėl neplaninių žemės naudojimo patikrinimų atlikimo“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.
7. Teismas nurodė, kad NŽT, vykdydama jai, kaip valstybinės žemės patikėtiniui, teisės aktais kompetencijai priskirtas funkcijas, organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę kontrolę vadovaudamasi Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 9 punktu, Kontrolės nuostatais ir Kontrolės taisyklėmis.
8. Teismas, išanalizavęs Kontrolės taisyklių 4.4 papunktį, Kontrolės nuostatų 16 punktą, darė išvadą, kad pareiškėjo skundžiamas NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2021 m. liepos 7 d. spendimas Nr. 31ŽNS-52 yra dokumentas, kuriuo išreiškiamas NŽT sprendimas atlikti valstybei priklausančio žemės ploto patikrinimą konkrečią dieną, konkrečią valandą, tai yra tarpinis viešojo administravimo subjekto priimamas dokumentas, kuriuo siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Pareiškėjui skundžiamas sprendimas nei teigiamų nei neigiamų pasekmių nesukelia, o tik reiškia, kad valstybinės žemės patikėtinio atstovai atvyks ir atliks patikrinimą.
9. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sutiko su Komisijos sprendime padaryta išvada, kad sprendimas dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo yra tik atitinkamos procedūros pradėjimo aktas, po kurio turi sekti atitinkami veiksmai ir sprendimai tiek galimai pareiškėjos, tiek galbūt kitų subjektų atžvilgiu, jei būtų nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai. Darytina išvada, kad Komisija teisėtai ir pagrįstai administracinio ginčo bylą pagal 3-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2021 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. 31ŽNS-52 „Dėl neplaninių žemės naudojimo patikrinimų atlikimo“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukė.
10. Susipažinęs su pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 6 d. patikslintame skunde Komisijai suformuluotais reikalavimais, teismas darė išvadą, kad Komisija pagrįstai ir teisėtai 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendime, remdamasi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, atsisakė priimti nagrinėti 2021 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjos patikslintą skundą.
11. Teismas nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendime Nr. S-3169 nurodoma, kad 2020 m. spalio 2 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracija 3-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos nariams pateikė reikalavimą Nr.S-3798 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimo“, kuriuo pareiškėja (išskyrus narius, kuriems priklausantys metaliniai garažai ir kiti įrenginiai yra pastatyti jų privačios nuosavybės teise valdomuose sklypuose) buvo įpareigota nusikelti ant valstybinės žemės sklypo esančius ir bendrijai priklausančius garažus bei įrenginius iki 2021 m. sausio 1 d. ir sutvarkyti naudojamą teritoriją. Todėl atsižvelgiant į tai, valstybinės žemės nuomos mokestis už 2021 metus, pagal pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 31 d. paruoštą ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos sistemoje DVS Avilys 2021 m. rugsėjo 1 d. registruotą Valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojo deklaraciją Nr. GF1-55, nebus skaičiuojamas.
12. Teismas, atsižvelgęs į žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, Nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklių (toliau – Taisyklės) patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. T-372, 8.3. papunktį, paaiškino, kad iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija kokiu nors sprendimu nėra leidusi po 2021 m. sausio 1 d. pareiškėjui ar atskiriems jos nariams naudoti valstybinę žemę, Nacionalinė žemės tarnyba taip pat nėra išdavusi leidimo ar sutikimo naudotis valstybine žeme. Teismas darė išvadą, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija neturėjo teisinio pagrindo skaičiuoti pareiškėjui mokesčio už valstybinės žemės naudojimą. Taigi pareiškėjo reikalavimas panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės 2021 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr.S-3169 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ yra nepagrįstas.
13. LAGK Šiaulių apygardos skyrius išdėstė aktualų teisinį reguliavimą, pateikė jo vertinimą ir pagrįstai 2021 m. rugsėjo 16 d. priėmė sprendimą Nr. 21R3-136 (AG3-113/25-2021) administracinio ginčo bylą pagal 3-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2021 m. liepos 7 d. rašto Nr. 31ŽNS-52 „Dėl neplaninių žemės naudojimo patikrinimų atlikimo“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti. Taip pat 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimu Komisija, remdamasi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, pagrįstai atsisakė nagrinėti 2021 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjos 3-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos patikslintą skundą. Komisijos sprendimų pareiškėjo patikslintame skunde nurodytais pagrindais nėra pagrindo naikinti, todėl teismas pareiškėjo patikslintą skundą atmetė.
III.
14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: 1) panaikinti Šiaulių miesto Savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 2 d. Reikalavimą „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų nukėlimo“ Nr. S-3798; 2) panaikinti NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2021 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. 31ŽNS-52 „Dėl neplaninių žemės naudojimo patikrinimo atlikimo“; 3) panaikinti Savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. S-3169 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“; 4) panaikinti NŽT Šiaulių skyriaus 2021 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo 2021 m. rugpjūčio 24 d. aktus dėl P. J., T. N., Bendrijos pirmininko garažų užimamų sklypų; 5) įpareigoti NŽT Šiaulių skyrių nutraukti 37 garažų savininkams neteisėtai „pirmojo patikrinimo metu (2021 m. rugpjūčio 19 d.) pradėtą administracinę teiseną“ minimą Savivaldybės 2021 m. rugpjūčio 24 d. informacijoje; 6) įpareigoti NŽT Šiaulių skyrių kol nėra nepalankaus Bendrijai įsiteisėjusio Teismo sprendimo šioje byloje šiuo klausimu nevykdyti naujų Bendrijos teritorijoje esančių garažų stovėjimo vietų Žemės naudojimo patikrinimų; 7 ) įvertinti pareiškėjo apeliacinio skundo F (8) skyriaus 7 punkte išdėstytus argumentus. Pareiškėjas alternatyviai prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 22 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat ir sprendžiant klausimus dėl pareiškėjo 1 - 6 reikalavimų bei įvertinti šio apeliacinio skundo F (8) skyriaus 7 punkte išdėstytus pareiškėjo argumentus.
15. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima:
15.1. Teismo sprendime nurodyti ir nagrinėti tik trys skundo reikalavimai, tačiau pareiškėjas skunde buvo suformulavęs šešis reikalavimus.
15.2. Teismas paviršutiniškai vertino bylos medžiagą, teismas sprendime pasisakė ne dėl visų pareiškėjo argumentų.
15.3. NŽT Šiaulių skyriaus 2021 m. liepos 7 d. sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatyme nustatytus reikalavimus, todėl pareiškėjas turi teisę jį skųsti. Be to, šiame sprendime buvo nurodyta apskundimo tvarka.
15.4. Vyriausybės nustatyta tvarka pareiškėjui užimamas žemės sklypas yra teisėtai suteiktas neterminuotai naudotis nesudarant valstybinės žemės nuomos sutarties, ir šis sprendimas tebegalioja.
15.5. Pareiškėjas prašo teismo pasiūlyti ginčo šalims apsvarstyti taikos sutarties sudarymo galimybę.
16. Pareiškėjas pateiktus prieštaravimus grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjo apeliaciniame skunde. Papildomai pareiškėjas paaiškina:
16.1. Sutampa pareiškėjo patikslinto skundo ir apeliacinio skundo reikalavimai.
16.2. Atsakovo viešai skelbiama informacija laikytina grasinimais.
16.3. NŽT 2021 m. liepos 7 d. sprendimas sukelia teisines pasekmes pareiškėjui ir apeliaciniame skunde nurodytos tai patvirtinančios aplinkybės.
16.4. NŽT leidimas ar sutikimas naudotis valstybine žeme nereikalingas, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatos dėl valstybinės žemės metaliniams garažams laikyti netaikytinos.
16.5. Pareiškėjas nurodo argumentus dėl LAGK 2023 m. vasario 10 d. sprendimo.
17. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei nurodo šiuos argumentus:
17.1. Apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai kelia naujus reikalavimus, bei teikia naujus įrodymus, kurie nebuvo nei pateikti, nei nagrinėti šioje administracinėje byloje pirmosios instancijos teisme, nes apeliaciniu skundu jau prašo apeliacinės instancijos teismo naikinti visiškai kitus administracinius aktus, kurių teisėtumas ar pagrįstumas visiškai nebuvo nagrinėjamas šioje byloje ir nėra šio ginčo dalykas.
17.2. Sutiktina tiek su pirmosios instancijos teismo, tiek ir su LAGK padaryta išvada, kad sprendimas dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo yra tik atitinkamos procedūros pradėjimo aktas, po kurio turi sekti atitinkami veiksmai ir sprendimai tiek galimai Apeliantės, tiek galbūt kitų subjektų atžvilgiu, jei būtų nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai. Dėl ko darytina ir kita išvada, kad LAGK teisėtai ir pagrįstai nutraukė administracinio ginčo bylą pagal 3-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2021 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. 31ŽNS-52 „Dėl neplaninių žemės naudojimo patikrinimų atlikimo“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. LAGK taip pat pagrįstai ir teisėtai 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendime, remdamasi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, atsisakė priimti nagrinėti 2021 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjo patikslintą skundą.
17.3. Šio ginčo kontekste yra būtina pažymėti, kad valstybinės žemės nuomos mokestis už valstybinės žemės naudojimą galėtu būti skaičiuojamas tik tais atvejais kuomet valstybine žeme nesudarius nuomos sutarties naudotis yra leista, valstybinę žemę administruojančių institucijų sprendimais. Šiuo konkrečiu atveju atsakovams išreiškus reikalavimą atlaisvinti naudojamą valstybinę žemę, pareiškėjas privalėjo per nustatytą terminą ją atlaisvinti, o to nepadaręs prarado teisę teisėtai naudotis jam suteiktą valstybine žeme. Valstybinės žemės naudojimas neteisėtai neturint valstybinę žemę administruojančių institucijų leidimo, negali būti traktuojamas ir suprantamas kaip teisėtas valstybinės žemės naudojimas teisės aktų nustatyta tvarka, dėl ko taip pat negali būti apskaičiuojamas ir taikomas valstybinės žemės nuomos mokestis, nes pagal teisinį reglamentavimą žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas tik tais atvejais kuomet valstybinė žemė yra naudojamasi teisėtai, teisės aktų nustatytą tvarka ir gavus valstybinę žemę administruojančių institucijų sprendimus.
17.4. Administracija nesutinka sudaryti taikos sutartį.
18. Atsakovas NŽT atsilipime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. NŽT atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsakovo atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymima:
18.1. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia naujus reikalavimus (Apeliacinio skundo 1, 4, 5, 6 reikalavimai), kurie nebuvo priimti ir nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teisme nebegali būti keliami ir nagrinėjami nauji reikalavimai, kurie buvo nenagrinėti ir nepriimti pirmosios instancijos teisme.
18.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino Ginčų komisijos priimtus sprendimus, o šioje byloje atsakovai NŽT ir Administracija jokių veiksmų, kurie galėtų būti laikomi „grasinimu“, neatliko.
18.3. Nacionalinė žemės tarnyba nemato galimybės šią bylą baigti taikos sutartimi.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2021 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. 31ŽNS-52 „Dėl neplaninių žemės naudojimo patikrinimų atlikimo“ ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 7 d. rašto Nr. S-3109 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat nesutinka su Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 21R3-132 ir 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 21R3-(AG3-113/25-2021).
20. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pabrėžtina, jog apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; kt.). Be to, apeliacinį skundą teikiantis asmuo apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3564-261/2017; kt.).
21. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui nurodė aplinkybes ir argumentus, kurių nebuvo išdėstęs skunduose Komisijai ir kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, pavyzdžiui, pareiškėjas apeliaciniame skunde papildomai apžvelgia NŽT, NŽT Šiaulių skyriaus, Administracijos ir kitų institucijų (Žemės ūkio ministerijos, Aplinkos ministerijos) raštus, taip pat pareiškėjo skundus Komisijai, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui kitose bylose. Taip pat nurodo aktus dėl kurių į teismą kreiptasi kitose bylose (2017 m. lapkričio 7 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos įsakymas Nr. A-1611; NŽT Šiaulių skyriaus 2018 m. sausio 17 d. sprendimas Nr. 65). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad aplinkybės, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme, taip pat atsiradusios po ginčijamų sprendimų priėmimo, nėra teisiškai reikšmingos sprendžiant šią administracinę bylą, todėl jos nevertinamos. Taip pat iš pareiškėjo procesiniuose dokumentuose dėstomų aplinkybių galima spręsti, kad pareiškėjas siekia įgyti teisę laikyti metalinius garažus valstybinėje žemėje, tačiau jo šioje byloje skundžiami Administracijos ir NŽT aktai šių klausimų nesprendžia.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde apeliaciniame skunde kelia naujus reikalavimus (Apeliacinio skundo 1, 4, 5, 6 reikalavimai), kurie nebuvo priimti ir nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. spalio 14 d. nutartimi pareiškėjo 2021 m. spalio 11 d. patikslintą skundą dalyje dėl NŽT Šiaulių skyriaus žemės naudojimo 2021 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo 2021 m. rugpjūčio 24 d. akto dėl P. J. garažo užimamo sklypo, žemės naudojimo 2021 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo 2021 m. rugpjūčio 24 d. akto dėl T. N. garažo užimamo sklypo, žemės naudojimo 2021 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo 2021 m. rugpjūčio 24 d. akto dėl Bendrijos primininko garažo užimamo sklypo panaikinimo (Apeliacinio skundo 4 reikalavimas); dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus įpareigojimo nutraukti 37 garažų savininkams neteisėtai „pirmojo patikrinimo metu (2021 m. rugpjūčio 19 d.) pradėtą administracinę teiseną“, minimą Savivaldybės 2021 m. rugpjūčio 24 d. informacijoje „savininkams, laiku nenusikėlusiems metalinių garažų, pradėtos taikyti sankcijos“ (Apeliacinio skundo 5 reikalavimas); įpareigojimo, kol nėra nepalankaus Bendrijai įsiteisėjusio teismo sprendimo šioje administracinėje byloje, šiuo klausimu nevykdyti naujų Bendrijos teritorijoje esančių garažų stovėjimo vietų Žemės naudojimo patikrinimų (Apeliacinio skundo 6 reikalavimas) atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, o dalyje dėl Administracijos 2020 m. spalio 2 d. reikalavimo Nr. S-3798 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų nukėlimo“ panaikinimo (Apeliacinio skundo 1 reikalavimas) atsisakė priimti, nes teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties, 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje eAS-769-556/2021, paliko nepakeistą.
23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi daro išvadą, kad reikalavimai, kurie nebuvo priimti ir nagrinėti pirmosios instancijos teismo, negali būti nagrinėjami apeliacinio proceso tvarka. Atitinkamai nevertinami ir su jais susiję argumentai. Taigi toliau teisėjų kolegija pasisako tik dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartimi priimtų pareiškėjo reikalavimų: 1) panaikinti NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2021 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. 31ŽNS-52 „Dėl neplaninių žemės naudojimo patikrinimų atlikimo“; 2) panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. S-3109 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“; 3) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. 21R3-132 ir 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. 21R3-(AG3-113/25-2021).
24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylą, netinkamai vertino įrodymus ir ginčo aplinkybes, detaliai neatsakė į kiekvieną pareiškėjo skundo argumentą, padarė nepagrįstas apibendrinančias išvadas, nesiėmė priemonių šalims sutaikyti.
25. Primintina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimo išvadomis papildomai jų nekartoja, o tik papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, analizuodamas pareiškėjo argumentus, nustatė bylai išnagrinėti reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes ir pagrįstai sutiko su Komisijos pozicija, kad sprendimas dėl neplaninio žemės naudojimo patikrinimo yra tik atitinkamos procedūros pradėjimo aktas, po kurio turi sekti atitinkami veiksmai ir sprendimai tiek galimai pareiškėjo, tiek galbūt kitų subjektų atžvilgiu, jei būtų nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai. Darytina išvada, kad Komisija 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu teisėtai ir pagrįstai administracinio ginčo bylą pagal 3-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos skundą dėl NŽT Šiaulių skyriaus 2021 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. 31ŽNS-52 „Dėl neplaninių žemės naudojimo patikrinimų atlikimo“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukė.
27. Byloje nustatyta, kad NŽT Šiaulių skyriaus vedėjo 2021 m. liepos 7 d. spendimu Nr. 31ŽNS-52 buvo nuspręsta atlikti valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir valstybinės žemės ploto, nesuformuoto atskiru žemės sklypu, esančių Šiaulių mieste, kuriuos yra užėmusi pareiškėja (pastatyti Bendrijos nariams priklausantys metaliniai garažai), neplaninius žemės naudojimo patikrinimus. Šiuos patikrinimus buvo nuspręsta pradėti 2021 m. rugpjūčio 19 d. 9 val. Sprendimas priimtas vadovaujantis Kontrolės nuostatų 10 ir 101 punktais, Kontrolės taisyklių 10 punktu ir atsižvelgiant į 2021 m. kovo 23 d. Administracijos 2021 m. kovo 23 d. raštą Nr.S-1082 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad Administracija neturi visų bendrijos narių sąrašų, taip pat bendrijos iki 2021 m. sausio 1 d. privalo nusikelti visus žemės sklype esančius garažus ir įrenginius ir sutvarkyti naudojamą teritoriją.
28. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog neplaniniai žemės naudojimo patikrinimai atliekami tik pagal Kontrolės nuostatų 10 punktą, o Administracijos 2021 m. kovo 23 d. rašte nėra asmenų naujų prašymų, skundų, pranešimų apie galimai padarytus žemės naudojimo pažeidimus, pažymi, kad Kontrolės taisyklių 4.4 papunktyje nustatyta, kad neplaninis žemės naudojimo patikrinimas -privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, savivaldybės ar valstybinės žemės sklypų, valstybinės žemės plotų, nesuformuotų atskirais žemės sklypais, naudojimo įvertinimas, atliekamas Tarnybos pareigūnų iniciatyva, kai Tarnybos vadovas ar jo įgaliotas kitas Tarnybos valstybės tarnautojas Kontrolės nuostatų 10 punkte nustatytais atvejais priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą. Pagal Kontrolės nuostatų 10.4 papunktį, neplaniniai žemės naudojimo patikrinimai atliekami turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų apie padarytus žemės naudojimo pažeidimus. Kontrolės nuostatų 101 punkte nustatyta, kad atlikti neplaninį žemės naudojimo patikrinimą priimamas per 15 darbo dienų nuo Kontrolės nuostatų 10.1–10.2 papunkčiuose nurodytų fizinių ir juridinių asmenų ar viešojo administravimo subjektų pateiktų prašymų, skundų ir pavedimų gavimo NŽT dienos, taip pat nuo Kontrolės nuostatų 10.4 papunktyje nurodytos informacijos gavimo NŽT dienos arba kilus pagrįstų įtarimų apie padarytus žemės naudojimo pažeidimus.
29. Teisėjų kolegija pažymi, jog įvertinus aukščiau nurodytą reguliavimą, darytina išvada, jog neplaninis žemės naudojimo patikrinimo atlikimas pagal 10.4 papunktį galimas NŽT gavus informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų apie padarytus žemės naudojimo pažeidimus, todėl apeliacinio skundo teiginiai, jog sprendimas dėl neplaninio patikrinimo atlikimo buvo galimas tik gavus naujus asmenų skundus ar pranešimus, nėra teisingi. NŽT būdama atsakinga už žemės naudojimo valstybinę kontrolę turi pareigą tikrinti, ar žemę naudojantys asmenys savo veikla nepažeidė žemės naudojimo tvarkos, todėl turi teisę atlikti patikrinimus ir nustatyti faktinę valstybinės žemės sklypo padėtį.
30. Pagal Kontrolės nuostatų 15 ir 16 punktus žemės naudojimo patikrinimo rezultatai įforminami NŽT vadovo nustatytos formos patikrinimo akte, jame išdėstomi atitinkamai nustatyti faktai ir pateikiamos išvados, o žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu atlikus patikrinimus ir nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys asmenys, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, pradeda administracinio nusižengimo teiseną. Atitinkamai Kontrolės taisyklių III skyriuje yra nustatyta, kokia tvarka patikrinimų metu surašomas patikrinimo aktas, o IV skyriuje nustatyta, kokiais atvejais gali būti pradedama administracinio nusižengimo teisena.
31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; kt.).
32. Teisėjų kolegija pažymi, jog įvertinus nutarties 28, 29 ir 30 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą ir teisminę praktiką, darytina išvada, jog tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog NŽT Šiaulių skyriaus 2021 m. liepos 7 d. spendimas Nr. 31ŽNS-52 yra tik atitinkamos procedūros pradėjimo aktas, t. y. tarpinis procedūrinis dokumentas, kuriuo siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Šis sprendimas pats savaime pareiškėjui nesukelia nei teigiamų, nei neigiamų pasekmių, todėl Komisija pagrįstai 2021 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 21R3-(AG3-113/25-2021) bylą pagal pareiškėjo skundą dėl NŽT Šiaulių skyriaus 2021 m. liepos 7 d. spendimo nutraukė.
33. Komisijos 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 21R3-132 buvo nuspręsta atsisakyti priimti nagrinėti 2021 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjo patikslintą skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti NŽT Šiaulių skyriaus 2021 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. 31ŽNS-52 pagrindu atlikto patikrinimo dokumentus (ar kitus rezultatus) ir nutraukti pradėtą administracinę teiseną; įpareigoti NŽT Šiaulių skyrių nutraukti patikrinimų tęsimą, ANK protokolų, nutarimų surašymą; įpareigoti NŽT Šiaulių skyrių ir Administraciją, kol nėra įsiteisėjusio sprendimo šioje byloje susilaikyti nuo administracinių sprendimų ar veiksmų. Taip pat Komisija vertino, kad pareiškėjo skundžiama viešai skelbiama informacija ir straipsniai nėra laikomi individualiais administraciniais aktais ir tokio pobūdžio ginčai nenagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – IAGNTĮ) nuostatas.
34. IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai. IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas atsisakymo priimti nagrinėti skundą (prašymą) pagrindas (t. y. skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai) yra analogiškas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintam atsisakymo nagrinėti skundą (prašymą, pareiškimą) pagrindui (t. y. skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka).
35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose ir, atitinkamai, administracinių ginčų komisijoje (žr. 2021 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-128-502/2021). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas (atitinkamai įvertinant ir šį nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusių asmenų įgaliojimus bei veiksmus) nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai (žr. pvz. 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-573-575/2019), o taip pat kitos teisenos tvarka negali būti revizuojamas ne tik administracinio nusižengimo bylos teisenos pradėjimo, bet ir jo inicijavimo teisėtumas bei pagrįstumas (žr., pvz., 2008 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-884/2008, 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1336/2009).
36. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes ir pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 6 d. patikslinto skundo reikalavimus, darytina išvada, kad pareiškėjo keliamas ginčas kilo ne dėl Administracijos ir NŽT Šiaulių skyriaus, kaip viešojo administravimo subjektų, veikiančių pagal Viešojo administravimo įstatymą, veiklos, o dėl veiksmų ir priimtų sprendimų, atliekant priskirtas funkcijas administracinių nusižengimų teisenoje.
37. Teisėjų kolegija pritaria Komisijos ir pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad Komisija pagrįstai ir teisėtai 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendime, remdamasi IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, atsisakė priimti nagrinėti 2021 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjo patikslintą skundą. Pažymėtina, jog iš esmės tokius pat reikalavimus pareiškėjas buvo suformulavęs ir 2021 m. spalio 11 d. patikslintame skunde pirmosios instancijos teismui, ir jie teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartimi nebuvo priimti.
38. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo reikalavimo panaikinti Administracijos 2021 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. S-3109 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“, pažymėdamas, kad teismas paviršutiniškai vertino pareiškėjo skundo argumentus.
39. Byloje nustatyta, kad Administracija 2021 m. rugsėjo 7 d. rašte Nr. S-3169 nurodoma, jog 2020 m. spalio 2 d. Administracija 3-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos nariams pateikė reikalavimą Nr.S-3798 „Dėl žemės sklypo atlaisvinimo ir garažų bei kitų įrenginių nukėlimo“, kuriuo pareiškėjas (išskyrus narius, kuriems priklausantys metaliniai garažai ir kiti įrenginiai yra pastatyti jų privačios nuosavybės teise valdomuose sklypuose) buvo įpareigotas nusikelti ant valstybinės žemės sklypo esančius ir bendrijai priklausančius garažus bei įrenginius iki 2021 m. sausio 1 d. ir sutvarkyti naudojamą teritoriją. Todėl atsižvelgiant į tai valstybinės žemės nuomos mokestis už 2021 metus, pagal pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 31 d. paruoštą ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos sistemoje DVS Avilys 2021 m. rugsėjo 1 d. registruotą Valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojo deklaraciją Nr. GF1-55, nebus skaičiuojamas.
40. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. T-372 patvirtintos Nuomos mokesčio už valstybinę žemę apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypus, išnuomotus ne aukciono būdu, ir už naudojamą valstybinę žemę, suteiktą teisės aktų nustatyta tvarka, arba už sklypus, kuriais naudotis leista valstybinę žemę administruojančių institucijų sprendimais, nesudarius valstybinės žemės nuomos sutarties, apskaičiavimo, mokėjimo, apskaitos, lengvatų taikymo, skolų pripažinimo beviltiškomis Šiaulių mieste tvarką. Šių Taisyklių 8.3. punktas numato, kad prievolė mokėti nuomos mokestį atsiranda, kai valstybinės žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu.
41. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Administracija kokiu nors sprendimu nėra leidusi po 2021 m. sausio 1 d. pareiškėjui ar atskiriems jos nariams naudoti valstybinę žemę, o NŽT taip pat nėra išdavusi leidimo ar sutikimo naudotis valstybine žeme. Tokio leidimo (sutikimo) gavimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Įvertinus tai, kad valstybinės žemės nuomos mokestis už valstybinės žemės naudojimą galėtų būti skaičiuojamas tik tais atvejais, kai valstybine žeme nesudarius nuomos sutarties naudotis yra leista valstybinę žemę administruojančių institucijų sprendimais, o tokių teisiškai reikšmingų aplinkybių byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Administracija neturėjo teisinio pagrindo skaičiuoti pareiškėjui mokesčio už valstybinės žemės naudojimą.
42. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir aplinkybes, pažymi, kad kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir, ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).
43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas laikėsi šių taisyklių. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, taip pat proceso šalies netenkinantys teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.
44. Dėl pareiškėjo prašymo teismui pasiūlyti ginčo šalims apsvarstyti taikos sutarties sudarymo galimybę teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal ABTĮ 67 straipsnio 1 dalies 6 punktą, teismo pirmininkas ar teisėjas, nutartimi priėmęs skundą (prašymą, pareiškimą), nustatęs, kad byloje galima sudaryti taikos sutartį, pasiūlo ginčo šalims apsvarstyti taikos sutarties sudarymo galimybę ir nurodo, kad, ginčo šalims sutikus sudaryti taikos sutartį, dėl esminių sutarties sąlygų turi būti susitarta iki teismo posėdžio dienos. Teisė sudaryti taikos sutartį, jos sudarymo ir tvirtinimo tvarka yra numatytos ABTĮ 51 straipsnyje. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad teismui buvo pateiktas ginčo šalių parengtas (suderintas) taikos sutarties projektas. Iš bylos medžiagos matyti, kad Administracija atsiliepime į patikslintą skundą nėra išreiškusi sutikimo dėl taikos sutarties sudarymo, o NŽT atsiliepime nurodė, jog nemato galimybės sudaryti taikos sutartį, jos tokią savo poziciją pakartojo ir atsiliepimuose į pareiškėjo apeliacinį skundą.
45. Apibendrindama šioje byloje nustatytas pareiškėjo inicijuotam ginčui išnagrinėti teisiškai reikšmingas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų normas, todėl padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjo skundo reikalavimai netenkintini. Šios išvados nepaneigia pareiškėjo apeliacinio skundo bei pateiktų papildomų paaiškinimų (susijusių su nagrinėjamu ginču) argumentai, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo 3-osios metalinių garažų eksploatavimo bendrijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjos Iveta Pelienė
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Milda Vainienė