Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1A-28-107-2014].doc
Bylos nr.: 1A-28-107-2014
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:

Vardas/Pavardė/Pavadinimas	Kodas	Byloje kaip

Kategorijos:

Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Kvalifikuotas turto prievartavimas (BK 181 str. 2, 3 d.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
Aplinkybės į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
Specialioji dalis
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Sukčiavimas (BK 182 str.)
Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)

Prane??jas Stasys Valu?is Baud?

Pranešėjas Stasys Valužis Baudž. byla Nr. 1A-28-107/2014

Teisėja Daiva Žebelienė Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00068-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.14.5.1.; 1.1.8.1.1.(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Violetos Miliuvienės,

sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,

dalyvaujant prokurorui Arvydui Navickui,

gynėjai Daivai Rocevičienei,

nuteistajam S. R.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. R. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio, kuriuo S. R., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos 2012-01-19) – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos 2012-01-21) – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams,

pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos 2012-01-23) – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė dvejų (2) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-09-17 nuosprendžiu paskirta trejų (3) metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta ketverių (4) metų devynių (9) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012-01-24 iki 2012-01-26 ir nuo 2012-01-27 iki 2012-02-27.

Iš S. R. ir E. T. solidariai priteista J. L. 5000 Lt turtinei žalai atlyginti.

Iš S. R. ir D. A. solidariai priteista Z. K. 9000 Lt, E. K. 2200 Lt turtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir D. A. bei E. T., tačiau nuosprendis dėl jų neapskųstas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

S. R. nuteistas už tai, kad veikė bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tuo metu atliekančiu bausmę (duomenys neskelbtini) , jis 2012 m. sausio 19 d. 15.56 val. iš mobiliojo ryšio telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini) , paskambino į nukentėjusiosios J. L. fiksuoto ryšio telefoną, prisistatė policijos pareigūnu ir apgaulingai pasakė, kad jos dukra pargriovė mergaitę, todėl gydymui skubiai reikalingi pinigai – 5000 litų. 2012 m. sausio 19 d., apie 17.30 val., S. R., E. T. ir Z. S., veikdami bendrai bei vykdydami ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, tuo metu atliekančio bausmę (duomenys neskelbtini) , nurodymus, atvyko prie UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), kur E. T. susitiko su J. L. ir, melagingai prisistatęs T. vardu, paėmė iš jos 5000 litų, t. y. apgaulės būdu įgijo svetimą J. L. priklausantį turtą – 5000 litų. Vėliau, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, S. R. įgijo svetimą J. L. priklausiusio turto dalį – 600 litų bei 3450 litų, kuriuos 2012 m. sausio 20 d., apie 14.17 val., pervedė dalimis: į M. B. banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ banke, – 400 litų, į A. B. banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ banke, – 300 litų, į E. A. banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ banke, – 300 litų, į E. T. banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ banke, – 2450 litų.

S. R. nuteistas ir už tai, kad veikė kartu su D. A. ir su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tuo metu atliekančiu bausmę (duomenys neskelbtini), jis 2012 m. sausio 21 d. 17.18 val. iš mobiliojo ryšio telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini) , paskambino į Z. K. fiksuoto ryšio telefoną ir Z. K. apgaulingai pranešė, kad jos dukra G., gyvenanti (duomenys neskelbtini) , padarė avariją, kurios metu sužalojo mergaitę, todėl skubiai reikalingi pinigai, t. y. 9000 Lt, kuriuos turi perduoti atvykusiam jaunuoliui, vardu T.. 2012-01-21, apie 18.40 val., S. R. ir D. A., veikdami bendrai ir vykdydami ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, tuo metu atliekančio bausmę (duomenys neskelbtini) , nurodymus, nuvyko į (duomenys neskelbtini). Ten D. A., melagingai prisistatęs T. vardu, iš Z. K. paėmė 9000 Lt, t. y. apgaulės būdu įgijo svetimą Z. K. priklausiusį turtą – 9000 litų. Vėliau, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, S. R. įgijo svetimą Z. K. priklausiusio turto dalį – 200 litų bei 7500 litų, kuriuos 2012-01-22, apie 23 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, vykdydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, tuo metu atliekančio bausmę (duomenys neskelbtini) , nurodymus, (duomenys neskelbtini) , prie baro, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, perdavė L. K..

S. R. nuteistas ir už tai, kad veikė bendrai su D. A. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tuo metu atliekančiu bausmę (duomenys neskelbtini), kuris 2012 m. sausio 23 d., apie 11.23 val., iš mobiliojo ryšio telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino į E. K. fiksuoto ryšio telefoną ir E. K. apgaulingai pranešė, kad jos dukra J. pargriovė ir sužalojo mergaitę, todėl skubiai reikalingi pinigai, tikslios sumos neįvardijo. 2012-01-23, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, S. R. ir D. A., veikdami bendrai bei vykdydami ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, tuo metu atliekančiu bausmę (duomenys neskelbtini) nurodymus, nuvyko adresu (duomenys neskelbtini) , kur D. A., melagingai prisistatęs T. vardu, iš E. K. paėmė 2200 litų, t. y. apgaulės būdu įgijo svetimą E. K. priklausiusį turtą – 2200 Lt. Vėliau, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, S. R. įgijo svetimą E. K. priklausiusio turto dalį – 150 litų bei 1900 litų, kuriuos 2012-01-23, apie 13 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, vykdydamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, tuo metu atliekančio bausmę (duomenys neskelbtini), nurodymus, prie vienos iš (duomenys neskelbtini) esančių degalinių, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, perdavė L. K..

Apeliaciniame skunde nuteistasis S. R. tvirtina, kad jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius ir išsamius parodymus, savo kaltę neigė, nes, kai pirmą kartą E. T. pakvietė jį važiuoti į (duomenys neskelbtini) miestą, jis nieko blogo neįtarė. Apie tai, kad įsivėlė į nusikalstamų veikų darymą, jis suprato tik vėliau, kai E. T. grįžo į automobilį, buvo labai susijaudinęs, o kad jis (S. R.) tylėtų, davė 600 Lt. Vėliau D. A. jo nurodytu maršrutu vežė du kartus. Tuo metu jau suprato, kad D. A. daro nusikalstamus veiksmus, tačiau jis (S. R.) jokiais aktyviais veiksmais ar neveikimu tiesiogiai prie nusikaltimo darymo neprisidėjo, tiesioginiu nusikaltimo vykdytoju nebuvo. Apelianto tvirtinimu, jis buvo tik kaip vairuotojas, su (duomenys neskelbtini) atliekančiu bausmę asmeniu, nukentėjusiomis niekada nebendravo, pinigų nereikalavo ir neėmė.

Nuteistojo S. R. įsitikinimu, dėl to, kad jis buvo automobilyje kartu su Z. S., kai E. T. paėmė iš J. L. pinigus, o vėliau D. A. vežė į (duomenys neskelbtini) , kur D. A. iš Z. K. ir E. K. paėmė pinigus, taip pat dėl to, kad gavo dalį sukčiavimo būdu gautų svetimų pinigų, dėl to, kad dalį pinigų pervedė į nurodytas sąskaitas arba perdavė L. K., padėjo įvykdyti nusikaltimus asmeniui, kalinčiam (duomenys neskelbtini) , taip pat E. T. ir D. A., jo nusikalstamos veikos turėtų būti kvalifikuojamos pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, nes jis nusikaltimų tiesiogiai nevykdė, savo veiksmais nusikaltimus padaryti tik padėjo, jo vaidmuo buvo antraeilis.

Apelianto teigimu, skirdamas bausmę, apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad, kai jis 2012-02-27 buvo paleistas, jokių nusikalstamų veikų nepadarė, per tą laiką, kurį praleido tardymo izoliatoriuje, pakeitė požiūrį į savo paties elgesį, gyvena su drauge, augina mažametį vaiką, susirado darbą ir gauna pajamas. Šiuo metu turtinę žalą, priteistą ankstesniais Jurbarko rajono apylinkės ir Tauragės rajono apylinkės teismų nuosprendžiais, nukentėjusiesiems yra atlyginęs, tiki, kad dirbdamas galės atlyginti žalą ir šioje byloje esančioms nukentėjusiosioms. Nuteistasis nurodo, kad per 10 dienų padarė 5 atskiras nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas net trimis atskirais nuosprendžiais. Mano, kad, jeigu už visas nusikalstamas veikas būtų buvęs nuteistas vienu nuosprendžiu, tokia griežta laisvės atėmimo bausmė nebūtų paskirta. Nuteistojo nuomone, atsižvelgiant į jo jauną amžių, į tai, kad jis veikė tik kaip padėjėjas, kitas paminėtas aplinkybes, jam gali būti paskirta kitokia bausmės rūšis – bauda. Baudą subendrinus su kitu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, būtų galima paskirti laisvės atėmimo bausmę, neviršijančią trejų metų, ir baudą, o tada būtų galima taikyti BK 75 straipsnį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Nuteistasis S. R. prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti, jo atskiras nusikalstamas veikas kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmės rūšį, nesusijusią su laisvės atėmimu, t. y. baudą.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apelianto S. R. nuomone, jo nusikalstamos veikos turėtų būti kvalifikuojamos pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, kadangi jis nusikaltimų tiesiogiai nevykdė, savo veiksmais nusikaltimus padaryti tik padėjo, jo vaidmuo buvo antraeilis.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimu laikomas tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kai nusikalstamą veiką padaro ne vienas asmuo, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota visų, t. y. ir bendrininkavimo požymių, nustatytų BK 24, 25 straipsniuose, ir bendrai daromos nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurią kvalifikuojama vykdytojo veika, požymių visuma. Taigi kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi būti konstatuota, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius.

Būtinas bet kurios bendrininkavimo rūšies ar formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas, todėl kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma, todėl, įrodinėjant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai nusikalstamos veikos detales buvo aptarę išsamiai. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).

Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Pagal BK 24 straipsnio 3 dalį vykdytoju laikomas asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdžiu). Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėju laikomas asmuo, padėjęs padaryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.

Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, subjektyvieji – tyčia (suvokimas savo veiksmų bendrumo) ir susitarimas daryti nusikalstamą veiką. Asmenų, dalyvaujančių nusikalstamos veikos padaryme, veiksmų bendrumas, kaip objektyvusis bendrininkavimo požymis, gali pasireikšti ir tuo, kad be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja kiti asmenys (pvz., padėjėjai), kurie neatlieka veikų, aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios lemia vykdytojo veikas ir yra susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais. Tokiu asmeniu pagal BK pripažįstamas ir padėjėjas. Padėjėjas atsako už vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jo tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Padėjėjas nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja arba realizuoja tik iš dalies, jo veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, kai jis padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą.

Iš teisiamajame posėdyje duotų nuteistojo S. R. parodymų matyti, kad 2012-01-18 jam paskambino E. T., kuris pasiūlė užsidirbti pinigų, pasakė, kad uždarbis bus už pinigų paėmimą iš žmonių. S. R. su tuo sutiko, kartu su E. T. ir vienu iš jiems nepažįstamų asmenų išvyko į (duomenys neskelbtini) , ten nuvyko prie AB Ūkio banko. S. R. su nepažįstamu vyriškiu liko laukti prie automobilio. E. T. grįžo su pinigais, iš tų pinigų S. R. davė 600 Lt, nepažįstamas vyriškis pasiėmė 200 Lt, o praėjus kelioms dienoms, E. T. S. R. davė dar apie 3500 Lt, kuriuos S. R. pervedė į kitų asmenų bankų sąskaitas, kurias nurodė E. T..

Analogiškus veiksmus S. R. atliko ir 2012-01-21 bei 2012-01-23. S. R. su D. A. važiavo į sutartas vietas, ten D. A. paimdavo pinigus, dalį iš šių pinigų gaudavo ir S. R., o likusius pinigus S. R. perduodavo nurodytam asmeniui (t. 4, b. l. 72–73).

Teisiamajame posėdyje nuteistasis E. T. patvirtino, kad S. R. pasiūlė važiuoti į (duomenys neskelbtini) , paaiškino, kokiu tikslu bei ką turės daryti. Apie tai, kad važiavo į (duomenys neskelbtini) daryti nusikalstamą veiką, S. R. suprato ir tokiems veiksmams pritarė. Tada iš (duomenys neskelbtini) skambinusiam asmeniui E. T. davė S. R. telefono numerį. Asmuo, paskambinęs iš (duomenys neskelbtini), nurodė paimtus iš moters pinigus perduoti S. R.. E. T. šio asmens paliepimu pinigus perdavė S. R., SMS žinute išsiuntė jam nurodytos sąskaitos, į kurią reikėjo šiuos pinigus pervesti, numerį (t. 4, b. l. 73–74).

Teisiamajame posėdyje nuteistasis D. A. patvirtino, kad važiuodavo paimti iš žmonių pinigus kartu su S. R.. D. A. užduotis buvo paimti iš žmonių pinigus, kuriuos atiduodavo S. R., o ką daryti su pinigais toliau, S. R. žinojo pats. S. R. D. A. duodavo dalį pinigų kaip atlygį už atliktą darbą (t. 4, b. l. 73).

Aptarti nuteistųjų parodymai patvirtina aplinkybę, kad S. R. buvo ne tik vairuotoju, kuris galėjo nesuprasti, kad daromos nusikalstamos veikos, bet jis veždavo bendrininkus į nusikaltimų darymo vietas, iš nusikalstamų veikų gautus pinigus pervesdavo į bendrininkų nurodytas sąskaitas, t. y., dalyvaudamas nusikalstamų veikų padaryme, S. R. atliko aktyvius veiksmus, suprato šių veiksmų bendrumą ir siekė bendro rezultato – turtinės naudos. To, kad suprato darąs nusikalstamas veikas, apskritai S. R. neneigia ir apeliaciniame skunde. Po pirmos nusikalstamos veikos buvo padarytos dar dvi analogiškos nusikalstamos veikos.

Byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstai nustatyta, jog S. R. nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu ne kaip padėjėjas, bet kaip bendravykdis, padarė, nes tiesiogiai realizavo nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, sudėties objektyviuosius požymius.

Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Skirdamas bausmę S. R., apylinkės teismas bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) vadovavosi, atsižvelgė į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei sunkinančią (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) aplinkybes.

Nuteistasis S. R. padarė tris tyčines savanaudiškas nusikalstamas veikas, priskiriamas prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų, anksčiau teistas (t. 2, b. l. 133–137), baustas administracine tvarka (t. 2, 141–143), nusikaltimais padarytų žalų neatlygino.

Nuteistasis S. R., būdamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-09-17 nuosprendžiu, būdamas nuteistas Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-04-20 nuosprendžiu už tyčinių savanaudiškų nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą, paskirtosios laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu vėl padarė nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Šios aplinkybės parodo, kad S. R. iš ankstesnio teistumo išvadų nepadarė, paskirtoji laisvės apribojimo bausmė jo elgesio teigiamai nepaveikė. Apie tai, kad nuteistasis įsidarbino, tą jis teigė apeliaciniame skunde, duomenų byloje nėra. S. R. nusikalstamas veikas daro vieną po kitos, o tai rodo, kad nuteistasis pasitaisyti nelinkęs, nusikalstamų veikų darymas tapo jo gyvenimo būdu ir vienu iš pragyvenimo šaltinių.

Esant paminėtoms bylos aplinkybėms, siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje deklaruojamą bausmės paskirtį – sulaikyti S. R. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgdamas į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, apylinkės teismas nuteistajam S. R. už padarytas atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, paskyrė tinkamas bausmės rūšis bei dydžius. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydžiai yra žymiai mažesni negu BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, už atskiras nusikalstamas veikas bausmės subendrintos nuteistajam palankesniu – dalinio bausmių sudėjimo – būdu, tokiu pat būdu subendrintoji bausmė subendrinta ir su Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-09-17 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, todėl subendrinta už atskiras nusikalstamas veikas ir galutinė subendrintoji bausmės aiškiai per griežtomis nelaikytinos ir nešvelnintinos.