Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [A-143-2412-13].doc
Bylos nr.: A-143-2412-13
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 300121001 atsakovas
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 300121001 atsakovas
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritorinis skyrius trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Socialinė apsauga
Bylos dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Civilinės atsakomybės sąlygos:
Žala:
Turtinė žala
Neturtinė žala
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo išlaidos

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-2412/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02112-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 6.7; 15.2.3.1; 15.2.3.2; 59 (S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Klaipėdos I teritoriniam skyriui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

Pareiškėja K. M. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) kreipėsi su skundu (1 t., b. l. 1–11), kurį patikslino (1 t., b. l. 80, 101), į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, NDNT):                 1) 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 2) 800 Lt turtinei žalai atlyginti; 3) 100 Lt turtinei        žalai atlyginti, kuri skaičiuotina kaip skirtumas kompensuojamųjų vaistų kainų tuomet, kai ji turėjo paskirtą specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį ir kai jis buvo panaikintas;        4) 6 procentų metines palūkanas už patirtą turtinę ir neturtinę žalą nuo skundo padavimo dienos iki visiško žalos atlyginimo dienos; 5) visas turėtas išlaidas, susijusias su šia byla.

Pareiškėja nurodė, kad reikalavimą atlyginti neturtinę žalą kildina iš neteisėtų NDNT veiksmų. Jai 2009 m. rugpjūčio 4 d. dvejiems metams antrą kartą buvo suteiktas nuolatinės priežiūros (pagalbos) specialusis poreikis, tačiau kreipusis į trečiąjį suinteresuotą asmenį Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Klaipėdos I teritorinį skyrių (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, NDNT Klaipėdos skyrius) suteikti ir lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos specialųjį poreikį, NDNT Klaipėdos skyrius 2010 m. spalio 25 d. raštu Nr. R-1132 informavo, kad specialieji poreikiai jai nenustatyti. Pažymėjo, kad nesutikdama su tokiu sprendimu kreipėsi į NDNT, vėliau – ir į Ginčų komisiją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija), kuri 2011 m. kovo 1 d. sprendimu            Nr. S-149 skundą patenkino ir įpareigojo NDNT per 20 dienų nuo Komisijos sprendimo dienos iš esmės išnagrinėti skundą ir priimti naują sprendimą. NDNT tik 2011 m. birželio 29 d. priėmė naują sprendimą Nr. SS-2423, kuris jos taip pat netenkino, todėl teko dar kartą kreiptis į Komisiją dėl to paties ginčo, tačiau šį kartą Komisija jos skundo nepatenkino ir konstatavo, kad lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos specialusis poreikis nenustatytas pagrįstai. Pareiškėjos teigimu, dėl tokių neteisėtų ir nepagrįstų sprendimų jai kilo neturtinė žala. Pažymėjo, jog, nesant jos prašymo pakartotinai nustatyti nuolatinės priežiūros (pagalbos) specialųjį poreikį, NDNT Klaipėdos skyrius, savavališkai vertindamas nuolatinės priežiūros (pagalbos) specialųjį poreikį, grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro    2005 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A1-120/V-346 patvirtinto Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas. Be to, NDNT Klaipėdos skyrius 2010 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. (2.3.)R-1209 informavo Šilutės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrių, kad jai nebepriklauso kompensacija pagal nuolatinės priežiūros (pagalbos) specialųjį poreikį, ir jau kitą mėnesį kompensacija nebebuvo mokama. Pareiškėjos teigimu, dėl šių įvykių ji patyrė dvasinį sukrėtimą, be to, dėl sumažėjusių pajamų jai teko riboti kitus poreikius, ir dėl to dvasinis skausmas dar padidėjo. Pažymėjo, kad jai ne iš karto buvo leista susipažinti su NDNT Klaipėdos skyriuje buvusiais dokumentais ir buvo apšaukta, jos atžvilgiu taikytas psichologinis smurtas, grasinta iškviesti policiją, dėl to ji buvo prislėgta ir pažeminta. Pareiškėja taip pat nurodė, kad dėl Bartelio indekso nepateikimo NDNT atsisakė nagrinėti jos apskųstą NDNT Klaipėdos skyriaus sprendimą dėl specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio, kurį vertinant Bartelio indeksas nereikalingas. Tai, pareiškėjos teigimu, patvirtina, kad NDNT grubiai pažeidė Viešojo administravimo įstatymo nustatytą nepiktnaudžiavimo valdžia principą. Tai buvo naujas dvasinis smūgis, kuris prisidėjo prie ankstesnių dvasinių išgyvenimų ir sukėlė tokius stiprius dvasinius išgyvenimus, kurių jos širdis neatlaikė, ir 2011 m. sausio 26 d. dėl labai sutrikusio širdies ritmo ji buvo nuvežta į Šilutės rajono ligoninę ir ten hospitalizuota. Nurodė, kad NDNT taip pat trukdė parengti kokybišką skundą Komisijai, kadangi atsiuntė ne visus prašytus pateikti dokumentus iš jos bylos. Pažymėjo, kad po pirmojo palankaus Komisijos sprendimo tikėjosi, kad NDNT per Komisijos nustatytą terminą panaikins NDNT Klaipėdos skyriaus sprendimą dėl specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio panaikinimo ir Šilutės rajono savivaldybės Socialinės rūpybos skyrius atnaujins kompensacijos mokėjimą, tačiau NDNT nustatytu terminu sprendimo nepriėmė, o tik ragino pateikti Bartelio indeksą. Pareiškėjos teigimu, dėl to ją apėmė bejėgiškumo jausmas, dvasinis nuovargis bei supratimas, kad NDNT visaip stengiasi įrodyti, kad anksčiau laiko specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis buvo vertinamas ir panaikintas pagrįstai. Pareiškėja nurodė, kad pateikė reikalautą Bartelio indeksą, bet NDNT nurodė nepasitikinti UAB „Medakma“ įvertintu Bartelio indeksu ir nori patys jį dar kartą vertinti. Objektyvių priežasčių, kodėl NDNT abejoja pareiškėjos Bartelio indeksu, nepateikė. Neapsikentusi akivaizdaus vilkinimo, ji 2011 m. gegužės 20 d. išsiuntė skundą NDNT direktoriui ir galiausiai gavo NDNT 2011 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. SS-2423, kuris buvo parengtas atsainiai ir formaliai. Nurodė, kad, norėdama gauti atsakymus į iškilusius klausimus ir parengti motyvuotą skundą teismui, ji kreipėsi į NDNT Dokumentų vadybos skyrių, prašydama pateikti nurodytų dokumentų kopijas, tačiau 2011 m. spalio 3 d. gautas NDNT raštas Nr. R-13364 vėl sukėlė bejėgiškumo jausmą, nes NDNT nurodė, kad būtina pateikti ir notaro patvirtintą asmens tapatybės dokumento kopiją, nors prašymas buvo pateiktas pagal Viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnio          1 dalies 1 punktą, kuris suteikia teisę susipažinti su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija. Pažymėjo, jog kiekvieną kartą, kai tik gaudavo žinią, kad neteisėtas sprendimas nepanaikintas, dėl ypatingai didelės dvasinės įtampos ne mažiau nei savaitę pragulėdavo lovoje, nes neturėdavo nei jėgų, nei noro judėti. Pabrėžė, kad per visą tą laiką dėl nervinės įtampos viso kūno skausmai paaštrėjo tiek, kad jau nebepadėjo jokie skausmą malšinantys vaistai, ir ji 2011 m. spalio 6 d. gavo siuntimą į skausmo kliniką. Taip pat nurodė, kad, panaikinus specialųjį priežiūros (pagalbos) poreikį, kilo įtampa šeimoje, nes vyras kaltino, jog nereikėjo kreiptis į NDNT Klaipėdos skyrių dėl specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo    ir jo pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio. Pareiškėjos nuomone, išvardytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad NDNT atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių ji patyrė neturtinę žalą. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog teisės aktų pažeidimas buvo tęstinio pobūdžio, nepateikiant prašomų dokumentų buvo trukdoma kokybiškai parengti skundus, dėl NDNT veiksmų ir neveikimo iš esmės pablogėjo jos sveikata ir žala buvo nukreipta į seną ir neįgalų žmogų, dėl sumažėjusių pajamų buvo pablogėjusi gyvenimo kokybė, NDNT savo veiksmais sumenkino pasitikėjimą Lietuvos valstybe, padarytą neturtinę žalą pareiškėja vertino 50 000 Lt. Dėl turtinės žalos priteisimo pareiškėja pažymėjo, kad rengiant 2011 m. sausio 25 d. skundą Komisijai jai teko naudotis advokato paslaugomis, už kurias sumokėjo 800 Lt, todėl nori, kad ši suma jai būtų priteista. Taip pat nurodė, kad dėl neteisėtai panaikinto specialaus nuolatinės priežiūros poreikio ji patyrė turtinę žalą, kurią sudaro skirtumas kompensuojamųjų vaistų kainų tuomet, kai turėjo paskirtą specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį ir kai jis buvo panaikintas, t. y.      100 Lt.

Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (1 t., b. l. 63–69) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjos nurodyti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl pagrindo juos naikinti nėra. Teigė, kad pareiškėja klaidingai nurodo, jog nebuvo tinkamai atsakyta į jos prašymą dėl byloje esančių dokumentų kopijų pateikimo. Pažymėjo, kad pareiškėjai buvo pateiktos prašomos bylos dokumentų, kuriais remiantis NDNT buvo priimtas sprendimas, kopijos (2011 m. sausio 11 d. raštu Nr. 29 atsakyta į 2011 m. sausio 7 d. NDNT gautą 2011 m. sausio 4 d. prašymą Nr. GP-22; 2011 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. R-1069 atsakyta į 2011 m. rugpjūčio 2 d. NDNT gautą 2011 m. rugpjūčio 1 d. asmens prašymą Nr. DNS-5994). Pareiškėja taip pat klaidingai nurodo, jog negavo specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio išmokos nuo 2010 m. lapkričio mėn. Atkreipė dėmesį, kad      2011 m. birželio 29 d. raštu Nr. R. 8995 NDNT Sprendimų kontrolės skyrius kreipėsi į Šilutės rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrių informuodamas, jog pareiškėjai 2009 m. liepos 27 d. viešosios įstaigos Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro poliklinikoje nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis yra galiojantis. Teigė, kad laikėsi teisės aktų nustatytų reikalavimų, tinkamai vadovavosi materialinės teisės normomis, nenustatė asmeniui specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo kompensacijos, atkūrė asmeniui specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį, todėl nėra pagrindo teigti, kad NDNT veiksmai neteisėti, dėl to neatsiranda ir pagrindas atlyginti žalą.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 6 d. sprendimu                    (2 t., b. l. 59–67) iš dalies patenkino pareiškėjos skundą. Teismas priteisė pareiškėjai iš   atsakovo 888 Lt turtinės žalos, 3 000 Lt neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 888 Lt (888 Lt + 3 000 Lt) žalos sumos už laikotarpį nuo 2011 m. spalio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 390 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas administracinis ginčas tarp     šalių dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos neteisėtais veiksmais bei neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Pareiškėja siekia prisiteisti turtinės ir neturtinės žalos, kurią sieja su NDNT funkcijų, numatytų Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio        3 dalies 5 punkte, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m.      birželio 18 d. įsakymu Nr. A1-242 patvirtintų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos                prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų (toliau – ir NDNT nuostatai) 1,          9.1.6 punktuose bei Tvarkos aprašo 2 punkte, netinkamu atlikimu, atlyginimą. Pažymėjo, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ar savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad nukentėję asmenys turi teisę į žalos atlyginimą, jei tenkinamos trys sąlygos: nustatyti neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšys. Šios trys valstybės ir (ar) savivaldybės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra kumuliacinės ir vienos iš jų nebuvimo pakanka prašymui dėl žalos atlyginimo atmesti (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A525-1355/2010, Nr. A62-1119/2011 ir kt.). Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą. Teismas nustatė, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju NDNT neteisėtus veiksmus, kaip būtinąją valstybės atsakomybės atsiradimo sąlygą, kildina iš trijų savarankiškų pažeidimų, padarytų specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo administracinės procedūros metu, t. y.: 1) NDNT Klaipėdos skyriaus 2010 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. (2.3)R-1209 Šilutės rajono savivaldybės administracija buvo informuota apie tai, kad nuo 2010 m. spalio 25 d. laikoma negaliojančia pareiškėjai 2009 m. rugpjūčio 4 d. išduota specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažyma SPP-2 Nr. 0095441 (ši klaida ištaisyta NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2011 m. birželio 29 d. raštu Nr. 8995), dėl to paminėtu laikotarpiu pareiškėjai buvo nepagrįstai nutrauktas socialinės pašalpos mokėjimas;     2) NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus neteisėtas reikalavimas atlikti ir pateikti savarankiškumo įvertinimą Bartelio indeksu žymiai užvilkino ir iš esmės komplikavo ginčo dėl NDNT teritorinio skyriaus priimto sprendimo nagrinėjimą; 3) NDNT pažeidė pareiškėjos teisę gauti informaciją apie save iš specialaus subjekto – valstybės įstaigos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Pareiškėjos patirta turtinė žala siejama su išlaidomis advokatui už teisines konsultacijas, susipažinimu su dokumentais, rengiant skundą Komisijai, taip pat jog per laikotarpį, kai NDNT Klaipėdos skyrius neteisėtai ir nepagrįstai panaikino specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos poreikį), pareiškėja, pirkdama gydytojų išrašytus kompensuojamus vaistus, mokėdavo didesnę kainą, nei būtų mokėjusi tuo atveju, jei nebūtų buvęs panaikintas paminėtas specialusis poreikis, ir todėl už vaistus buvo permokėta apie 100 Lt.

Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio     6 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčui teisiškai reikšmingas atsakovo elgesys patvirtina, jog 2009 m. rugpjūčio 4 d. išduotos specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos SPP-2 Nr. 0095441, kuria nuo 2009 m. liepos 27 d. iki 2011 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėjai buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, galiojimas buvo atšauktas nesant tam teisinio pagrindo, todėl būtina analizuoti šio neteisėto veikimo priežastiniame ryšyje pareiškėjai atsiradusias finansines pasekmes ir dvasines kančias. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą.   CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas pažymėjo, jog NDNT nuosekliai remiasi Šilutės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2011 m. lapkričio 14 d. raštu            Nr. S1-(18.13)-11619 bei teigia, kad tikslinės kompensacijos nepriemoka jau yra išmokėta, todėl reali žala nebuvo padaryta. Teismas sutiko, kad tokia priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija jau yra pareiškėjai išmokėta, tačiau, remdamasis pateiktu pareiškėjos sąskaitos išrašu laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. bei Šilutės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2013 m. gegužės 24 d. raštu             Nr. S1-(17.2.3)-600 ir 2013 m. gegužės 24 d. pažyma Nr. S2-553, teismas nustatė, kad šalpos (socialinė) pensija už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2011 m. liepos 1 d. pareiškėjai buvo išmokėta tik 2011 m. liepos 11 d. Nustatytos aplinkybės leido teismui padaryti išvadą, kad šalpos (socialinė) pensija pareiškėjai yra išmokėta, tačiau pastaroji buvo mokama ne nustatytu laiku, o tai pareiškėjai sukėlė papildomus dvasinius išgyvenimus, kurie vertintini kaip patirta neturtinė žala. Dėl papildomų išlaidų vaistams įsigyti teismas nusprendė, kad pareiškėja pateiktų papildomų įrodymų pagrindu įrodė, jog patyrė 88 Lt nuostolių dėl vaistų įsigijimo, kadangi      dėl atsakovo neteisėtų veiksmų negalėjo pasinaudoti jai priklausančia kompensacija vaistams įsigyti, t. y. buvo priversta mokėti didesnę vaistų kainą. Kaip turtinę žalą pareiškėja įvardijo ir 800 Lt išlaidas, patirtas už advokato pagalbą rengiant skundą Komisijai. Pastaroji 2011 m.    kovo 1 d. sprendimu Nr. S-149 skundą patenkino, o NDNT paminėto sprendimo neginčijo,   todėl teismas padarė išvadą, kad, vadovaujantis CK 6.271 straipsniu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėje byloje Nr. A502-1269/2009, pareiškėja įgijo teisę reikalauti išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka patirtų išlaidų atlyginimo, kurios vertinamos kaip tiesioginiai nuostoliai, ir pareiškėjai priteistinos iš atsakovo. Teismas pažymėjo, kad anksčiau padarytas išvadas grindžia tuo, jog pareiškėjos nurodomi nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su aukščiau aptartu atsakovo neteisėtu veikimu, kai nesant tam teisinio pagrindo buvo atšauktas 2009 m. rugpjūčio 4 d. išduotos specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos SPP-2 Nr. 0095441 pareiškėjai galiojimas, t. y. nesant pastarojo neteisėto veikimo, pareiškėjai nebūtų atsiradę ir paminėti nuostoliai, todėl teismas padarė išvadą, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėto veikimo bei pareiškėjos patirtų nuostolių.

Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, vadovavosi CK 6.250 straipsnio      1, 2 dalimis, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos     vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje        byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje              Nr. A444-619/2008, 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012,    2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Pažymėjo, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva (CK 6.250 str. 2 d.). Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra ypač svarbus pareiškėjos subjektyvus situacijos vertinimas. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo elgesys, kai pareiškėjai 2009 m. rugpjūčio 4 d. išduotos specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos SPP-2 Nr. 0095441, kuria nuo 2009 m. liepos 27 d. iki 2011 m. rugpjūčio 4 d. jai buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, galiojimas buvo atšauktas nesant tam teisinio pagrindo, galėjo sukelti pareiškėjai papildomus dvasinius išgyvenimus, turėjusius įtakos sveikatos pablogėjimui, dėl tokio atsakovo elgesio pareiškėja galėjo jausti nerimą, nesaugumo jausmą, kad tokiu būdu nėra gerbiamas jos žmogiškasis orumas, o tokių išgyvenimų nustatymas yra pakankamas padaryti išvadą, kad pareiškėja patyrė neturtinę žalą. Siuntimas į skausmo kliniką, teismo vertinimu, taip pat patvirtina, kad NDNT ilgalaikis ginčo vilkinimas, neatkuriant neteisėtai panaikinto specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio, pablogino pareiškėjos sveikatą, ir tai taip pat yra pagrindas neturtinės žalos priteisimui. Teismo vertinimu, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, valstybės įsipareigojimo gerbti ir ginti žmogaus teises aspektu, darytina išvada, kad pareiškėja taip pat patyrė neturtinę žalą ir dėl ne nustatytu laiku mokėtos šalpos (socialinės) pensijos, nes dėl to pareiškėja patyrė nepatogumą, pažeminimą ir nusivylimą. Teismas pažymėjo, jog, be kita ko, paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo  2012 m. lapkričio 6 d. nutartyje taip pat konstatuota, kad, spręsdamas dėl specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo, NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2010 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. R-12772 nepagrįstai kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas pateikti Bartelio indekso įvertinimą, o, negavęs gydytojo užpildytos lentelės, 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. SS-3623 pradėtą išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūrą nutraukė. Ją atnaujinęs, atsakovas pakartotinai reikalavo atlikti Bartelio indekso įvertinimą, nors nei viena Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro    2005 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A1-120/V-346 patvirtinto Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo (toliau – ir Kriterijų sąrašas) 3 punkto pozicija neįpareigoja NDNT į tai atsižvelgti. Išvadą, kad aptariami atsakovo veiksmai neatitiko būtinų ir pagrįstų administravimo tikslų (proporcingumo principo), patvirtina ir ta aplinkybė, jog nei 2011 m. birželio 29 d. sprendime Nr. SS-2423, nei 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendime Nr. S-516 NDNT Sprendimų kontrolės skyrius ir Komisija nesirėmė asmens savarankiškumo balu. Nustatyti pastarieji neteisėti atsakovo veiksmai taip pat laikytini buvusiais pakankamais ir padariusiais pareiškėjai neturtinę žalą. Vertindamas pareiškėjos argumentus dėl prašomų dokumentų nepateikimo, teismas pažymėjo, kad Viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalis nustato, jog asmuo turi teisę susipažinti su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija. Nustatė, kad pareiškėja 2011 m. sausio 7 d. pateikė NDNT Klaipėdos skyriui prašymą atsiųsti visų dokumentų, esančių byloje, kopijas. NDNT Klaipėdos skyrius 2011 m. sausio 11 d., atsakydamas į pareiškėjos prašymą, nurodė, kad siunčia K. M. byloje Nr. 19147 esančių dokumentų patvirtintas kopijas, kurių pagrindu buvo priimtas NDNT 2010 m. gruodžio 15 d. sprendimas Nr. SS-3623, nurodant, kad pridedami 9 lapai. Pareiškėjai 2011 m. rugpjūčio 2 d. pateikus prašymą atsiųsti 2011 m. liepos 26 d. specialiųjų poreikių vertinimo akto kopiją, NDNT Klaipėdos skyrius 2011 m. rugpjūčio 4 d. rašte Nr. R-1069 nurodė, kad pridedama specialiųjų poreikių vertinimo akto       Nr. SP-2419 patvirtinta kopija. Įvertinęs šiuos duomenis bei atsižvelgęs į tai, kad kitų duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjos nurodytą aplinkybę dėl prašomos informacijos nesuteikimo, byloje nėra, teismas pripažino, jog šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus. Spręsdamas dėl pareiškėjai priteistinos piniginės išmokos dydžio, teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, taip pat atkreipė ypatingą dėmesį į nustatyto pažeidimo trukmę bei pobūdį, į neturtinių vertybių, kurioms buvo pakenkta, turinį. Kartu teismas įvertino ir Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas. Teismo įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, protingas ir adekvatus atlygis pareiškėjos išgyventam dvasiniam skausmui numalšinti ir sumenkintam orumui atkurti yra 3 000 Lt suma.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimas dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo yra tenkinamas iš dalies, priteisiant jai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NDNT, 888 Lt turtinei žalai bei 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teismas nurodė, kad pareiškėja šioje byloje taip pat prašė priteisti iš atsakovo 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pažymėjo, jog CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo atveju, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, o ne prašomo             6 procentų dydžio, nes pastarosios galimos tik tuomet, kai abi šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys. Nagrinėjamu atveju byla teisme buvo iškelta 2011 m. spalio 25 d., todėl pareiškėjai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 2011 m. spalio 25 d. iki   teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėjo, kad tokios praktikos dėl palūkanų priteisimo už priteistą žalą laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2012 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2714/2012).

Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias  sudaro sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis, 1 200 Lt už advokato Aleksandro Kočegarovo suteiktas teisines paslaugas (100 Lt už konsultacijas, 800 Lt už skundo surašymą bei 200 Lt      už atstovavimą teisme). A. Kočegarovo įgaliojimus atstovauti pareiškėjai patvirtina advokato orderis LAT Nr. 667055. Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 2, 6 dalimis, Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2, 7 punktais, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-19/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012). Pažymėjo, jog konsultacija ir skundo surašymas laikytinos vienos rūšies paslaugomis, numatytomis Rekomendacijų 8.2 punkte, todėl šiuo atveju advokato konsultacija dėl bylos medžiagos laikytina sudėtine skundo parengimo dalimi, ir patirtos išlaidos už šias paslaugas atskirai nepriteistinos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio dydžio“, Rekomendacijų 8.2 punktu, nustatęs, kad už skundo teismui parengimą pareiškėja sumokėjo 1 000 Lt (800 Lt skundas + 200 Lt konsultacijos), o priteistina maksimali suma yra 2 400 Lt (800 Lt minimalios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) x 3), teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos patirtos 1 000 Lt skundo parengimo išlaidos, kurios atsižvelgus į byloje pateiktus dokumentus yra realios, pagrįstos, neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių. Teismas nustatė, jog bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja taip pat patyrė 200 Lt dydžio išlaidas už atstovavimą teisme.    Įvertinęs pareiškėjos advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose, vadovaudamasis Rekomendacijų 9 punktu, teismas laikė, kad advokatas iš viso byloje atstovavo 2 valandas. Teismas vadovavosi Rekomendacijų 8.18 punktu. Pažymėjo, kad dviejų pirmų posėdžių metu galiojo 800 Lt MMA, o dviejų paskutinių posėdžių metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio dydžio“, galiojo 1 000 Lt MMA, todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju taikomas MMA vidurkis 900 Lt, o už 2 val. atstovavimo teisme maksimali priteistina suma sudarytų 270 Lt. Ši suma neviršija pareiškėjos faktiškai sumokėtos 200 Lt sumos, todėl pareiškėjai už advokato atstovavimą teismo posėdžiuose galėtų būti priteistina. Be to, pareiškėja, paduodama skundą teismui, sumokėjo     100 Lt žyminį mokestį, kuris nagrinėjamu atveju taip pat priteistinas pareiškėjai. Teismas, įvertinęs patenkintų pareiškėjos skundo reikalavimų apimtį, padarė išvadą, kad pareiškėjos skundas buvo tenkintas 30 procentų, todėl pareiškėjai priteistina 30 procentų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 390 Lt ((1 000 Lt + 200 Lt + 100 Lt) x 30 proc.).

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies.

 

III.

 

Pareiškėja apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 76–80) prašo: 1) iš dalies panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, patenkinant šiuos reikalavimus – priteisti iš atsakovo 50 000 Lt neturtinę žalą ir visas turėtas išlaidas pirmojoje instancijoje; 2) priteisti visas turėtas išlaidas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nevertino esminio sveikatos pablogėjimo. Dėl iki šiol patiriamo dvasinio skausmo sveikata per trejus bylinėjimosi su NDNT metus sumenko neatitaisomai ir iš esmės.

2. Teismas nevertino fakto, kad nors ir Komisija nustatė, jog 2010 m. spalio 25 d. jos turėtas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis NDNT Klaipėdos skyriaus buvo panaikintas neteisėtai, NDNT Sprendimų kontrolės skyrius neteisėtai jį panaikino dar kartą   2011 m. birželio 29 d.

3. Teismas nepagrįstai nevertino jos atstovų nurodyto fakto, kad dėl neteisėtų NDNT veiksmų iki šiol neturi nustatyto specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio.

4. Teismo įvertintas neturtinės žalos dydis neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. NDNT neteisėtais veiksmais padaryta žala galutinai neatitaisyta iki šiol. 3,19 Lt suma yra nepakankamas neturtinės žalos atlyginimas už visą per dieną iškenčiamą dvasinį ir fizinį skausmą. Teismas iš esmės priteisė tik simbolinį neturtinės žalos atlyginimą.

5. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ji neįrodė, jog buvo nepateikiama prašoma informacija. Teismas paviršutiniškai tyrė tiek NDNT, tiek NDNT Klaipėdos skyriaus veiksmus, nepateikiant reikalaujamų dokumentų, kurie buvo reikalingi tiek rašant skundą NDNT, tiek Komisijai, tiek pačiam teismui.

6. Teismas, priteisdamas patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai neįtraukė bylinėjimosi išlaidų, patirtų paduodant skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, patenkindamas skundą iš dalies ir grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad galutinį bylinėjimosi išlaidų paskirstymą turi atlikti pirmosios instancijos teismas.

Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą                      (2 t., b. l. 87–91) prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir sumažinti Vilniaus  apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimu priteistą neturtinės žalos  dydį. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Apeliaciniame skunde pateikiama informacija apie sveikatos būklės pablogėjimą neatitinka NDNT asmens specialiųjų poreikių vertinimo byloje esančių dokumentų duomenų. Abejonių dėl pareiškėjos sveikatos būklės pablogėjimo kelia ir apeliacinio skundo argumentų nenuoseklumas. Pasikeitus (pablogėjus) sveikatos būklei, asmuo su naujais medicininiais dokumentais turėtų kreiptis į NDNT dėl pakartotinio vertinimo nedelsiant.

2. Nepagrįstai teigiama, kad patirtos neturtinės žalos dydis turėtų būti siejamas su iki šiol patiriamais dvasiniais išgyvenimais dėl nenustatyto specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio. Neturtinė žala gali būti siejama tik su laikotarpiu, kuriuo specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio tikslinė kompensacija buvo mokama ne nustatytu laiku. Nustatytos neturtinės žalos laikas turėtų būti skaičiuojamas iki išmokos išmokėjimo dienos – 2011 m. liepos 11 d. Faktinių duomenų, įrodančių, kad būtent dėl šio laikotarpio specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio išmokos mokėjimo ne nustatytu laiku, o paminėtą datą, pablogėjo pareiškėjos sveikata, dėl to atsirado psichosomatinės būklės, patirtas stresas, emocinė depresija, nėra. Abejonių kelia pareiškėjos fizinių kančių sugretinimas su patiriamomis didesnėmis viešojo transporto išlaidomis. Pareiškėjos ryšiai ir bendravimas su vyru nenutrūko. Ankstesni NDNT sprendimai nėra saistomi ir neturi tęstinio pobūdžio, asmens specialieji poreikiai kiekvienu atveju vertinami pagal tuo metu pateiktus ir sveikatos būklę bei asmens funkcinius sutrikimus pagrindžiančius duomenis. Vilniaus apygardos administraciniame      teisme vyksta kitas teisminis procesas Nr. 3-61-3-00163-2012-8 (administracinė byla                Nr. I-1937-484/2013) dėl NDNT atlikto pakartotinio specialiųjų poreikių vertinimo ir specialiojo nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nenustatymo.

3. Pareiškėja klaidingai nurodo, jog iš NDNT laiku negavo prašomų dokumentų kopijų. Prašoma informacija buvo pateikta laiku. Teisminės bylos ir pareiškėjos specialiųjų poreikių vertinimo bylos, esančios NDNT, apimtis ir turinys gali skirtis, todėl pareiškėja nepagrįstai iš NDNT gautų dokumentų kopijų skaičių lygina su teisme esančia byla, kurią sudaro ir teismo procesiniai dokumentai.

4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartimi bylinėjimosi išlaidų klausimas buvo paliktas nenagrinėtas, todėl pareiškėja neteisingai nurodo, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas perduotas nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pasisakydama dėl šios apeliacinės bylos nagrinėjimo ribų, kolegija pirmiausia pažymi, kad atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą pateiktas prašymas sumažinti pirmosios instancijos teismo pareiškėjai priteistos neturtinės žalos dydį nelaikytinas apeliacine tvarka svarstytinu šių proceso šalių reikalavimu, nes ABTĮ apeliaciniam procesui nustatytos tvarkos taikymo požiūriu jis yra paduotas netinkamu būdu, t. y. nepasinaudojus ABTĮ 127 straipsnio nustatyta proceso šalies teise apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą. Viena vertus, tai reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas gali daryti išvadą, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo (nepaduodami apeliacinių skundų) sutiko su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, taip pat ir su teismo nustatytu pareiškėjai atlygintinos neturtinės žalos dydžiu. Kita vertus, tai leidžia apeliacinės instancijos teismui atskirai nepasisakyti dėl atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens šiuo klausimu pateiktų argumentų, o juos analizuoti tik pareiškėjos apeliacinio skundo nagrinėjimo kontekste (ABTĮ 133 str., 86 str. 3 d.). 

Iš pareiškėjos apeliacinio skundo matyti, kad ji nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jos nurodytą (prašomą priteisti) 50 000 Lt dydžio neturtinę žalą teismas įvertino tik 3 000 Lt. Be to, ji nurodo, kad teismas, spręsdamas jos patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą, į šias išlaidas neįtraukė išlaidų, kurias ji turėjo apeliacine tvarka apskundus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartimi iš dalies panaikintą pirmosios instancijos teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą (50 Lt žyminio mokesčio ir už teisinę pagalbą advokatui sumokėtų 1 200 Lt).

Pasisakydama dėl pareiškėjos nurodytų bylinėjimosi išlaidų, kolegija pažymi, kad pagal administracinių teismų praktiką kiekvienos instancijos teismas turi išspręsti tik šios instancijos teisme proceso šalių patirtų išlaidų paskirstymo ir jų atlyginimo klausimą (ABTĮ 87 str. 5 d.). Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo spręsti pareiškėjos nurodytų apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimo klausimo, nes toks klausimas yra apeliacinės instancijos teismo kompetencija. Todėl kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos nurodytų išlaidų atlyginimo neišsprendimas ABTĮ 87 straipsnio 5 dalies taikymo požiūriu negali būti laikomas pareiškėjos šioje apeliacinėje byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumu. Kartu kolegija pažymi, kad teismo sprendimo dėl išlaidų atlyginimo priėmimo tvarka ir sąlygos yra nurodyti ABTĮ 45 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytas prašymas „priteisti visas turėtas išlaidas apeliacinėje instancijoje“ nei pagal jo pateikimo būdą, nei pagal turinį neatitinka ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Todėl toks prašymas šioje proceso stadijoje kolegijos paliktinas nenagrinėtinu. Šiame kontekste pastebėtina, kad pareiškėja, laikydamasi paminėtų ABTĮ 45 straipsnio 1 dalies nuostatų, gali paduoti šias nuostatas atitinkantį prašymą dėl išlaidų atlyginimo ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo (jos priėmimo) dienos.

Pasisakydama dėl kitos pareiškėjos apeliacinio skundo dalies, kolegija pažymi, kad nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl jai priteistos (teismo nustatytos) neturtinės žalos dydžio ji grindžia iš esmės dvejopo pobūdžio argumentais: pirma, tuo, kad teismas neteisingai nustatė atsakovo veiksmų neteisėtumo apimtį; antra, tuo, kad teismas, netinkamai įvertinęs jos patirtos žalos mastą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų taikymo požiūriu nustatė neteisingą jos patirtos neturtinės žalos piniginę išraišką.

Atsižvelgdama į šiuos pareiškėjos argumentus, kolegija pažymi, kad valstybės deliktinę atsakomybę reglamentuoja specialioji teisės norma – CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės valdžios institucijų veiksmų (aktų) neteisėtumo samprata yra pateikta šio straipsnio 4 dalyje, pagal kurią valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Taigi valstybės valdžios institucijų (šiuo atveju atsakovo ir NDNT Klaipėdos skyriaus) veiksmų neteisėtumas gali būti konstatuotas tuo atveju, kai šios institucijos veiklą reglamentuojantis teisės aktas (teisės akto norma) nustato tam tikrą jai privalomą elgesio modelį (pažymėtina, kad toks elgesio modelis turi būti nustatytas aiškiai ir vienareikšmiškai), o konkrečioje situacijoje institucija elgiasi kitaip, nei toks teisės aktas (teisės akto norma) to reikalauja. Nagrinėjamoje situacijoje atsakovo ir jo struktūrinių padalinių veiksmų neteisėtumą pareiškėja sieja su trimis aplinkybėmis:

1) tuo, kad NDNT Klaipėdos skyrius 2010 m. lapkričio 3 d. raštu nepagrįstai ir neteisėtai sustabdė (nuo 2010-10-25 iki 2011-06-29) pareiškėjos turėtos 2009 m. rugpjūčio 4 d. pažymos SPP-2 Nr. 0095441 galiojimą ir dėl to pareiškėjai buvo nutrauktas jai priklausiusios socialinės pašalpos mokėjimas;

2) tuo, kad dėl NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus neteisėto reikalavimo atlikti ir pateikti savarankiškumo įvertinimą Bartelio indeksu buvo užsitęsęs pareiškėjos iškelto ginčo nagrinėjimas;

3) tuo, kad, pareiškėjos manymu, NDNT pažeidė jos teisę gauti informaciją apie save iš specialaus subjekto – valstybės įstaigos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Pasisakydama dėl išvardytų veiksmų pripažinimo neteisėtais veiksmais CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme, kolegija pirmiausia pažymi, kad pirmieji du iš jų buvo pripažinti neteisėtais aukščiau nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartimi (1 t., b. l. 177-189). Todėl kolegija, nekvestionuodama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutartyje padarytų šių veiksmų vertinimo išvadų, taip pat pritardama pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu nurodytiems argumentams, sutinka su teismo padaryta išvada, kad šie veiksmai galėjo sukelti pareiškėjai CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytas neigiamas pasekmes, t. y. buvo priežastimi neturtinei žalai pareiškėjai atsirasti.

Kolegija, vertindama pareiškėjos nurodytą tariamai padarytą jos teisės į informaciją pažeidimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad NDNT Klaipėdos skyriaus veiksmai, reaguojant į pareiškėjos prašymus pateikti jai jos nurodytų dokumentų kopijas, CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu negali būti pripažinti neteisėtais. Tai darydama, kolegija, viena vertus, pritaria teismo byloje esančių įrodymų (pareiškėjos 2011-01-07 ir 2011-08-02 prašymų bei NDNT Klaipėdos skyriaus 2011-01-11 ir 2011-08-04 raštų) įvertinimui. Antra vertus, kolegija pažymi, kad asmens teisė gauti (susipažinti) su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija nėra absoliuti ta prasme, kad jai realizuoti teisės aktų yra nustatytos tam tikros sąlygos ir tvarka. Pavyzdžiui, Viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnio (kuriame įtvirtinta asmens teisė gauti jį dominančius administracinės procedūros metu gautus dokumentus ir kitą informaciją) 2 dalyje nurodyta, kad asmuo privalo sąžiningai naudotis jam suteiktomis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 23 punkte nustatyti tam tikri reikalavimai, kurių raštu prašantis gauti informaciją asmuo privalo laikytis (šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip matyti iš bylos, pareiškėjos 2011-09-26 prašymas pateikti dokumentų kopijas NDNT Klaipėdos skyriaus 2011-10-03 raštu nebuvo patenkintas remiantis būtent šiuo punktu). Apibendrindama šiuo klausimu išdėstytus argumentus, kolegija daro išvadą, kad asmens teisės gauti informaciją (šiuo atveju pareiškėjos nurodytų dokumentų kopijas) reglamentavimas nėra toks vienareikškas, kad, esant tam tikriems nesutarimams tarp informacijos prašytojo ir informacijos turėtojo (viešojo administravimo subjekto), galima būtų juos traktuoti kaip viešojo administravimo subjektui nustatyto jam privalomo laikytis elgesio pažeidimą, t. y. CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme tokius nesutarimus laikyti pagrindu valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti.

Pasisakydama dėl CK 6.250 straipsnio taikymo šioje administracinėje byloje, kolegija pažymi, kad pagal šio straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Aiškindama išvardytų CK 6.250 straipsnio nuostatų visumą, kolegija pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas, taip pat kaip ir paties neturtinės žalos atlyginimo instituto taikymas, yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, be kita ko, teismas turi taikyti minėtus, tik teismui adresuotus žalos dydžio nustatymo kriterijus, nurodytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Nagrinėjamoje situacijoje pirmosios instancijos teismas aptarė ir, kolegijos manymu, iš esmės teisingai nustatė pareiškėjai priteistinos neturtinės žalos atsiradimui ir jos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio taikymo bei į aukščiau konstatuotus pareiškėjos teisių pažeidimus, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu (CK 6.250 str. taikymo klausimu) pateiktais argumentais ir padaryta išvada, kad pareiškėjai nustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis (3 000 Lt) teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jos atžvilgiu padarytiems pažeidimams ir šiuo aspektu yra teisingas.

Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimas kolegijos pripažintinas teisingu ir pagrįstu.

Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė kitų, pareiškėjos apeliaciniame skunde nenurodytų pagrindų pakeisti arba panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos K. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                          Laimė Baltrūnaitė

 

Anatolijus Baranovas

 

                                                        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

 

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • CK6 6.249 str. Žala ir nuostoliai
  • CK6 6.271 str. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
  • CK6 6.250 str. Neturtinė žala
  • CK6 6.37 str. Palūkanos pagal prievoles
  • CK6 6.210 str. Palūkanos