Civilinė byla Nr. e2A-577-864/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05003-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1.;

2.4.2.12.2.; 2.1.5.1.2.7.; 2.6.10.2.4.2.

(S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. balandžio 9 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Mano Būstas Vilnius dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, – 997-oji Daugiabučio namo savininkų bendrija, ERGO Insurance SE, atstovaujamas ERGO Insurance SE Lietuvos filialo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

Ieškovė J. G. (toliau ir ieškovė) patikslinusi ieškinį prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) Mano Būstas Vilnius (toliau ir atsakovė) 4 249,85 Eur turtinės žalos atlyginimui bei įstatymų nustatyto 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalvimą grindė aplinkybėmis, kad :

1.       2022 m. gruodžio 21 d. apie 17 val. 13 min. jai į mobilų telefoną paskambino iš policijos ir pranešė, kad nuo namo (duomenys neskelbtini), stogo ant ieškovės automobilio Nissan Qasqai, v. n. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pastatytas vidiniame namo kieme prie pastato, nukrito didelis varveklis, apgadinęs automobilį.

2.       Policijai apie įvykį pranešė namo kaimynai. Policija ieškovei pranešė, kad į įvykio vietą jie nevyks (nes įvykis jau fiksuotas bendruoju pagalbos telefonu 112), ir ieškovei pasiūlė dėl automobiliui padaryto žalos atlyginimo kreiptis į namą (duomenys neskelbtini) administruojančią įmonę.

3.       Ieškovės vertinimu, egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos. Už pastato priežiūrą (įskaitant ir varveklių šalinimą nuo stogų) yra atsakingi namų savininkai ir (ar) šiuos namus prižiūrinčios / eksploatuojančios įmonės, atitinkamai ir už dėl netinkamai prižiūrėto namo (nuo jo laiku nepašalinus ledo varveklių) tretiesiems asmenims padarytos žalos atlyginimą. Kadangi 997-osios daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – ir Bendrija) yra sudariusi pastato priežiūros / administravimo sutartį su UAB Mano Būstas Vilnius, atsakomybė už ieškovei padarytą žalą tenka abiems atsakovėms: tiek UAB Mano Būstas Vilnius, kuri administruodama ir eksploatuodama pastatą (duomenys neskelbtini), laiku nenuvalė varveklių nuo pastato stogo; tiek ir Bendrija, kuri pati iki UAB Mano Būstas Vilnius darbuotojai atvyks nuo pastato stogo nuvalyti varveklių neužtvėrė „STOP“ juosta ar kitaip neatitvėrė automobiliams ir žmonėms galimybės patekti prie pavojingų pastato vietų, ir nepaprašė tokio veiksmo atlikti savo pasamdyto subjekto – UAB Mano Būstas Vilnius. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Atsakovėms atsirado pareiga atlyginti ieškovei padarytą žalą.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas prašė tenkinti patikslintus reikalavimus dėl žalos priteisimo iš atsakovės UAB Mano Būstas Vilnius. Pažymėjo, kad gavusi pranešimą iš policijos ieškovė patraukė automobilį iš įvykio vietos, nes virš jo dar buvo varveklių. Įvykio vietą ir faktą patvirtina ir iš Bendrojo pagalbos centro gautas garso įrašas, kad ant prie namo (duomenys neskelbtini) stovinčio automobilio užkritę ledo gabalai. Atsakovė kaip namo administratorė privalėjo laikytis STR 1.03.07:2017 reikalavimų, reglamentuojančių, kokius veiksmus turi atlikti daugiabutį prižiūrintys subjektai – 12.1 punktas, 12.2 punktas, 13.3 punktas. Be to iš atsakovės ir Bendrijos sutarties turinio matyti, ką Bendrija pavedė atsakovei. Atsakovės ir Bendrijos 2022 m. gruodžio 15 d. susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė informuota apie susidariusius varveklius tiek gatvės, tiek vidinio kiemo pusėje ir patikino, kad nedelsiant inicijuos pavojų keliančių varveklių šalinimą. Administratorė 2022 m. gruodžio 15 d. pranešimu taip pat informavo ir gyventojus apie pavojingus varveklius, ir kad gavusi informaciją inicijuos varveklių šalinimo darbus. Šios aplinkybės patvirtina atsakovės pareigas, tačiau ji nesielgė atsakingai, nesiekė kuo skubiau užkirsti kelią žalai atsirasti, tik 2022 m. gruodžio 22 d. paskyrė varveklių šalinimo datą. Trečiojo asmens pateiktos nuotraukos patvirtina, kad buvo pateikta tik informacija apie varveklių šalinimą 2022 m. gruodžio 22 d. Nurodo, kad ieškovė dar nėra susiremontavusi automobilio, nes neturi tam lėšų, remonto kaštai apskaičiuoti, todėl šią sumą ir prašo priteisti. Baigiamosiose kalbose akcentavo, kad ieškovės procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus patvirtina liudytojo parodymai bei iš liudytojo gauta nuotrauka, kurioje aiškiai matosi, kad automobilis stovi (duomenys neskelbtini) ir ant jo ledo gabalai, taip pat liudytojas apie įvykį pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Ieškovė įrodė visas civilinės atsakomybės sąlygas, žalos faktą, atsakovės neteisėtus veiksmus nesilaikant STR 1.03.07:2017 13.3 punkto reikalavimų, sutarties su Bendrija 1.28, 3.1, 3.5, 5.1 punktų reikalavimų. Į bylą pateiktas atsakovės ir Bendrijos susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovei buvo pranešta apie ledą, tačiau net 6 dienas nebuvo imtasi jokių veiksmų. Nei ieškovė, nei liudytojas nematė iškabintų pranešimų, nebuvo STOP juostos. Atsakovė nepaneigė žalos dydžio, kitokių išlaidų nenurodė.

Atsakovė UAB Mano Būstas Vilnius atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neatsižvelgė į visas žalos atsiradimui reikšmingas aplinkybes, nenustatinėjo ir neįrodinėjo būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovės veiksmuose. Teigė, jog ieškovė nepateikė jokių objektyvių tikrąją įvykio priežastį pagrindžiančių įrodymų, taip pat byloje nėra nei vieno įrodymo, jog atsakovė būtų pažeidusi teisės aktų nustatytas pareigas ir netinkamai ar visai jų nevykdžiusi. Ieškovei neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra ir priežastinio ryšio tarp tariamai neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nesant priežastinio ryšio, atsakovei neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Ieškovė neįrodė buvus pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar kitokių trūkumų. Ieškovė nepateikia pagrįstų įrodymų, patvirtinančių apie nustatytus už žalą atsakingus subjektus, todėl neįrodoma atsakovės kaltė dėl kilusios žalos. Atsakovė veikia 2015 m. vasario 23 d. sudarytos administravimo sutarties su Bendrija pagrindu, kuria įsipareigojusi teikti tik sutartyje numatytas paslaugas. Pažymi, kad gyventojams 2022 m. gruodžio 15 d. buvo išplatinusi informacinį pranešimą dėl varveklių susidarymo. Taipogi iš pateiktų nuotraukų matyti, kad automobilis buvo pastatytas prie pat statinio, tačiau ne prie (duomenys neskelbtini), esančio namo, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar tikrai nukritęs ledas buvo iš objekto (duomenys neskelbtini). Atsakovei taip pat kyla abejonių, ar automobilis buvo pastatytas leidžiamoje vietoje. Nurodo, kad ieškovė, reikalaudama žalos atlyginimo neatsižvelgia į automobilio būklę, neįvertina automobilio nusidėvėjimo. Kol kas byloje esanti medžiaga nepagrindžia automobiliui padarytos žalos dydžio. Ieškovei tinkamai neįrodžius paties žalos fakto ir reikalaujamos atlyginti žalos dydžio, taip pat atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo, kaltės ir priežastinio ryšio ieškinyje išdėstyti reikalavimai yra atmestini. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė procesiniuose dokuemntuose išdėstytą poziciją. Pažymėjo, kad ieškovė pati nebuvo atidi ir rūpestinga, pastatė automobilį, neįsitikinusi, kad gali ten statyti, todėl turi prisiimti riziką. Atsakovė buvo patalpinusi pranešimus, kad bus atliekami varveklių šalinimo darbai ir prašoma nestatyti automobilių, taigi ėmėsi visų reikiamų veiksmų, o ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų. Baigiamosiose kalbose akcentavo, kad teisės aktai nereglamentuoja, per kiek laiko administratorius turi reaguoti į pranešimus apie varveklių susidarymą ir pan., atsakovė administruoja ne vieną objektą. Pati ieškovė turėjo elgtis apdairiai, prie 20 namo buvo iškabinti pranešimai, ieškovė patalpas nuomojasi 22 name, todėl nematė pranešimų. Atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, pati ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga, todėl žala kilo dėl jos pačios veiksmų.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje 997-oji daugiabučio namo savininkų bendrija (dar būdama nurodyta atsakove) atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad nei ieškovės pateiktos nuotraukos, nei video medžiaga neįrodo, jog automobilis buvo pastatytas vidiniame kieme prie namo, taip pat negalima nustatyti, kad automobilį apgadino būtent varveklis. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad automobilis stovėjo šalia namo ir, kad automobilis buvo apgadintas nuo namo nukritusio varveklio. Bendrija 2015 m. vasario 23 d. su UAB „Naujamiesčio būstas“ (dabartinis pavadinimas UAB Mano Būstas Vilnius) sudarė sutartį Nr. NB-SUT-15-027 dėl namo administravimo, eksploatavimo bei komunalinių paslaugų teikimo. Atsižvelgiant į tai, kad namo bendrojo naudojimo objektų valdymas pagal sutartį buvo pavestas UAB Mano Būstas Vilnius, atsakovės valdymo organo narys D. R. 2022 m. gruodžio 15 d. išsiuntė elektroninį laišką, kuriuo informavo administratorių apie ant namo stogo susidariusius varveklius. 2022 m. gruodžio 21 d. ryte ant namo vidiniame kieme esančios sienos atsakovės valdymo organo narys D. R. pakabino pranešimus apie planuojamus varveklių šalinimo darbus ir prašymą nepalikti automobilių (pakabintus pranešimus taip pat galima įžiūrėti ir keliose ieškovės pateiktose namo vidinio kiemo sienos nuotraukose). Atlikti aktyvūs veiksmai paneigia neteisėtų veiksmų buvimą. Jei, kaip teigia ieškovė, ji automobilį pasistatė prie namo vidiniame kieme, vadinasi turėjo matyti minėtus pranešimus, o elgdamasi apdairiai ir rūpestingai bei saugodama savo turtą pasirinkti kitą automobilio statymo vietą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio nuostatomis, civilinė atsakomybė Bendrijai neturėtų būti taikoma dėl pačios ieškovės veiksmų. Prašydama atlyginti 4 249,85 Eur dydžio žalą ir pateikdama 2022 m. gruodžio 27 d. parengtą UAB „Autovisatos servisas“ remonto sąmatą, ieškovė nepateikė įrodymų, kad automobilis buvo suremontuotas už sąmatoje nurodytą sumą. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens, Bendrijos, atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, kad neįrodytos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos. Patvirtino, kad automobilių statymo tvarka nėra nustatyta, o prie atsakovės savitarnos programos, kurioje galima matyti pranešimus, gali prisijungti tik gyventojai. Baigiamosiose kalbose palaikė atsakovės poziciją, kad ieškinys nepagrįstas, neįrodytos civilinės atsakomybės sąlygos.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikianti per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad su atsakove sudarė Įmonių civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kuria apdrausta atsakovės civilinė atsakomybė. Draudimo sutartyje yra numatyta 2 000 Eur besąlyginė išmoka. Dėl minėto įvykio į draudimo bendrovę nesikreipė nei ieškovė, nei atsakovė, todėl draudimo bendrovė neatliko įvykio tyrimo ir nevertino proceso šalių veiksmų. Nurodė, kad neturi būti priteistas pridėtinės vertės mokestis bei taip pat turi būti taikomas nusidėvėjimas atsarginėms detalėms, kadangi automobilis įvykio metu nebuvo naujas, be to nėra aišku, ar jau atliktas remontas. Prie bylos pridėtos nuotraukos neinformatyvios. Ieškovė neįrodė, kokie būtent neteisėti veiksmai (neveikimas) galimai nulėmė žalos atsiradimą ir kaip neteisėti veiksmai pasireiškė; neįrodė buvus priežastinį ryšį tarp atsakovės tariamai neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nesant priežastinio ryšio, atsakovei neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Nesutiko su ieškovės pozicija, kad vien objekto inžinerinės įrangos valdymo faktas neginčijamai patvirtina buvus neteisėtus veiksmus ir subjekto kaltę. Namas buvo apjuostas STOP juosta, be to, ieškovė turėjo įvertinti metų laiką ir gamtines sąlygas, nes pasikeitus orui galimi tokie atvejai, kuomet nuo stogo krenta ledo gabalai.

Liudytojas R. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2022 m. gruodžio 21 d. ryte atvažiavęs į darbą ir įvažiavęs į namo (duomenys neskelbtini) vidinį kiemą pamatė apgadintą automobilį ir paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Apgadintas automobilis buvo pastatytas šalia namo, lygiagrečiai; jokios automobilių statymo kieme tvarkos nėra, sužymėtų vietų nėra, stovėti draudžiančių ženklų nėra. Kitų apgadintų automobilių nepastebėjo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino visiškai. Priteisė ieškovei J. G. iš atsakovės UAB Mano Būstas Vilnius 4 249,85 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (4 249,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 095 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė valstybei iš atsakovės UAB Mano Būstas Vilnius 33,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovei priklauso transporto priemonė – lengvasis automobilis Nissan Qasqai, v. n. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodo, kad 2022 m. gruodžio 21 d. apie 17 val. 13 min. jai į mobilų telefoną paskambino iš policijos ir pranešė, kad nuo namo (duomenys neskelbtini), stogo ant ieškovės automobilio Nissan Qasqai, v. n. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pastatytas vidiniame namo kieme prie pastato, nukrito didelis varveklis, apgadinęs automobilį. Policijai apie įvykį pranešė namo kaimynai. Policija ieškovei pranešė, kad į įvykio vietą jie nevyks (nes įvykis jau fiksuotas bendruoju pagalbos telefonu 112), ir ieškovei pasiūlė dėl automobiliui padaryto žalos atlyginimo kreiptis į namą (duomenys neskelbtini) administruojančią įmonę.

Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakove bei Bendrija, kad ieškovės kartu su ieškiniu pateiktos įvykio vietos nuotraukos bei video medžiaga savaime nėra pakankamai informatyvios, neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad ieškovės automobilis buvo apgadintas būtent prie namo (duomenys neskelbtini). Tačiau kiti į bylą pateikti įrodymai patvirtina žalos vietą bei faktą:

4.       Bendrojo pagalbos centro pateikta informacija patvirtina, kad 2022 m. gruodžio 21 d., Centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas vienas skambutis dėl apgadinto automobilio, kurio v. n. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini);

5.       apie įvykį pranešančio skambučio garso įrašas, patvirtina, kad prie namo (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme stovintis automobilis Nissan, v. n. (duomenys neskelbtini), apgadintas nukritusiais varvekliais ir virš jo dar kabo daug varveklių;

6.       liudytojo parodymai, kad 2022 m. gruodžio 21 d. atvykęs į darbą ir pasistatęs automobilį namo (duomenys neskelbtini) vidiniame kieme pamatė apgadintą automobilį ir paskambino Bendruoju pagalbos centro telefonu;

7.       liudytojo ieškovei pateiktoje nuotraukoje užfiksuoti ant automobilio stogo, kapoto bei šalia automobilio ant žemes esantys dideli ledo gabalai.

Šių aplinkybių kontekste teismas vertino ieškovės pateiktas nuotraukas ir sprendė, jog jos papildomai patvirtina, kad ant namo stogo dar buvo likę varveklių, kad ant žemės yra prikritę panašių į varveklius ledo gabalų, dalis nuotraukų bei video medžiaga patvirtina, kad automobiliui (stogui, kapotui) padaryti apgadinimai. Taip pat užfiksuoti likę varvekliai patvirtina buvus poreikį perstatyti automobilį toliau nuo namo ir pažeidimų fiksaciją atlikti kitoje – saugesnėje vietoje. Aptartų įrodymų visumos pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė įrodė, jog jai priklausantis automobilis buvo pastatytas daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme ir automobilio pažeidimus lėmė nuo namo stogo nukritę ledo gabalai (varvekliai) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnis, 185 straipsnis). Teismas vertino, jog nurodytas aplinkybes, apie įvykio vietoje ant namo stogo susikaupusius varveklius, papildomai patvirtina ir Bendrijos pateiktas jos valdymo organo nario – valdybos nario, D. R. susirašinėjimas su atsakove – 2022 m. gruodžio 15 d. 12.24 val. el. laišku informuojant, kad ant namo (duomenys neskelbtini), yra susidarę varvekliai ties lietaus latakais ir lietvamzdžiais tiek iš (duomenys neskelbtini) g. pusės, tiek iš vidinio kiemo pusės. Atsakovė atsakydama informavo, kad tinkamai pasirūpins saugumu, nedelsiant inicijuos pavojų keliančių varveklių šalinimą. Bendrijos pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuotas ant durų, lietvamzdžio, prikabinti vienodo turinio informaciniai pranešimai, apie gruodžio 22 d. nuo 9.30 val. planuojamą varveklių valymą; prašoma nestatyti automobilių prie šių sienų. Taip pat ir atsakovės atsiliepime pateikto 2022 m. gruodžio 15 d. pranešimo patalpinto vidinėje įmonės sistemoje, adresuoto namo (duomenys neskelbtini) gyventojams, turinys, kuriuo gyventojams pateikiama svarbi informacija dėl varveklių – nurodyta, kad dėl temperatūrų svyravimų ant daugiabučio namo stogo ir laiptinių stogelių gali susidaryti varvekliai. Gyventojai įspėjami būti atsargūs – nestovėti po varvekliais ir nestatyti po jais transporto priemonių, o pastebėjus pavojingus darinius, informuoti administratorių. Primenama, kad rūpinantis gyventojų ir praeivių saugumu, remiantis teisės aktais nuo daugiabučių namų būtina šalinti susidariusius varveklius. Nurodyta, kad užfiksavę pavojingai kabančius varveklius arba gavę pranešimą apie pavojingus ledo darinius, mes (Mano Būstas) tinkamai pasirūpins gyventojų saugumu ir nedelsdami inicijuos pavojų keliančių varveklių šalinimą. Taigi, pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, jog  tai tik patvirtina, kad ieškovei priklausančio automobilio, pastatyto vidiniame namo (duomenys neskelbtini) kieme pažeidimus lėmė nuo namo stogo nukritę varvekliai.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 4 249,85 Eur žalą, remiantis UAB „Autovisatos servisas“ sudaryta sąmata. Ieškovės teigimu, atsakovė, kaip daugiabučio namo administratorė, tinkamai nevykdė jai priklausančios pareigų pagal STR 1.03.07:2017 13.3 punkto reikalavimus, sutarties su Bendrija 1.28, 3.1, 3.5, 5.1 punktų reikalavimus – nuo stogo konstrukcijų pašalinti susikaupusį sniegą, kad nebūtų sukelta žala asmenims ar turtui. Dėl netinkamai vykdytų pareigų atsakovei kyla civilinė atsakomybė. Atsakovė, nesutinka su tokia ieškovės pozicija, jos vertinimu, atsakovė savo pareigas vykdė tinkamai, pranešė apie varveklių šalinimo darbus, informavo nestatyti automobilių; pati ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, neįsitikino, kad gali statyti automobilį toje vietoje.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją.

CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pagal CK 4.82 straipsnio, reglamentuojančio butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę, 1 dalies nuostatą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reguliuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 2 straipsnio 15 dalies 1 punkte nustatyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra ir bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos).

Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Tuo tikslu butų ir kitų patalpų savininkai gali įsteigti butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti bendrojo naudojimo objektų administratorių. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, sistemiškai aiškindamas CK 4.84 straipsnio 1, 2, 12 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, konstatavo, kad administratorius gali veikti dviem atvejais: pirma, kai butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia savininkų bendrijos (arba ji likviduota) arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties (arba ji nutraukta) (būti paskirtuoju administratoriumi), antra, kai tokie savininkai pasirenka vieną iš šių bendrosios dalinės nuosavybės valdymo formų (įsteigia savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį) ir dar sudaro sutartį su administratoriumi (Konstitucinio Teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-403/2023).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, administratorius pagal sutartį (ne pagal paskyrimą) gali būti atsakingas už padarytą žalą dėl netinkamo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros, bet tik tuo atveju, jeigu bus nustatyta ir įrodyta, kad jis nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014, 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-491-219/2016; 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

Teismas pripažino, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra daugiabutis gyvenamasis namas. Byloje esantis valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų cento išrašas bei pateikti įstatai patvirtina, kad Bendrija įgyvendina namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Įstatų bendrosios dalies 10 punkte įtvirtinta Bendrijos teisė samdyti darbuotojus arba sudaryti sutartis su gyvenamųjų namų priežiūros ir administravimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis. Nustatė, kad  2015 m. vasario 23 d. su atsakovė (tuometis pavadinimas UAB „Naujamiesčio būstas“) kaip administratorius su Bendrija sudarė sutartį Nr. MB-SUT-15-027, kuria administratorius įsipareigojo teikti namo (duomenys neskelbtini) ir namui priskirtos teritorijos butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, o klientas (Bendrija) sumokėti už administratoriaus suteiktas paslaugas (3.1 papunktis). Apibrėžiant sutartyje vartojamas sąvokas, nurodyta, kad paslaugos – tai administratoriaus klientui teikiamos namo administravimo, eksploatavimo bei komunalinės paslaugos (1.2.3 papunktis). Bendro naudojimo objektai reiškia bendro naudojimo patalpas, bendrąsias namo konstrukcijas ir bendrąją inžinerinę įrangą (1.2.4 papunktis). Sutarties 1.2.6 papunktyje nurodyta, kad bendrosios pastato konstrukcijos reiškia pagrindines namą laikančias (pamatus, sienas, perdenginius, stogą) ir kitas konstrukcijas (balkonų bei laiptinių konstrukcijas, fasadų apdailos elementus, įėjimo į namą laiptus ir duris). Eksploatavimas – namo pagrindinių konstrukcijų (sienų, cokolio, stogo ir kt.) mechaninio patvarumo ir patikimumo (būklės) stebėjimas, vertinimas ir palaikymas, smulkių defektų šalinimas, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų (šalto vandentiekio ir buitinės kanalizacijos sistemų, elektros bendrojo naudojimo instaliacijos, natūralaus vėdinimo) saugaus naudojimo užtikrinimas, jų profilaktika, gaisrinės saugos palaikymas (1.2.8 papunktis). Administravimas – butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimas, kai administratorius atlieka veiksmus, būtinus namo bendro naudojimo objektų techninės būklės išsaugojimui ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį (1.2.9 papunktis).

Teismas nustatė, kad Sutartimi atsakovė, kaip administratorius, teikdama administravimo paslaugas už 5.1 punkte nurodytą administravimo tarifą, įsipareigojo, be kita ko, organizuoti administratoriaus pasitelktų rangovų garantinių įsipareigojimų vykdymo priežiūrą, paslaugų teikėjų teikiamų paslaugų kokybės kontrolę (4.1.1.1 papunktis); administruoti sutartis su administratoriaus pasitelktais subrangovais ir paslaugų teikėjais (4.1.1.2 papunktis); teikti informaciją apie suteiktas paslaugas bei apie bendrojo naudojimo objektų būklę, kliento įgaliotam asmeniui pateikus raštišką prašymą (4.1.1.3 papunktis); pateikti rekomenduojamų papildomų darbų sąrašą ir suderinus su klientu organizuoti jų vykdymą (4.1.1.4 papunktis); iki kiekvieno mėnesio 5 dienos pateikti kliento pirmininkui ar jo įgaliotam asmeniui pasirašyti papildomų darbų aktus (4.1.1.5 papunktis); apskaičiuoti mokesčius už suteiktas paslaugas, juos paskirstyti tarp savininkų, pateikti savininkams mokėjimo pranešimus, teikti raginimus, išieškoti skolas ir kt. (4.1.1.6–4.1.1.8 papunkčiai); pildyti techninės priežiūros žurnalą bei kitus privalomus techninius dokumentus (4.1.1.10 papunktis); atlikti visus veiksmus, kurie būtini siekiant išsaugoti namo bendrojo naudojimo objektus ir užtikrinti jų naudojimą pagal paskirtį (4.1.1.11 papunktis). Taip pat teikiant namo eksploatavimo paslaugas už 5.1 punkte nurodytus tarifus atlikti bendrojo naudojimo vandentiekio ir nuotekų tinklų bei įrengimų priežiūrą (4.1.2.1 papunktis); atlikti elektros ūkio priežiūros darbus (4.1.2.2 papunktis); vykdyti kitus STR 1.12.05.2010 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ reikalavimus, jei šalys nesusitarė kitaip (4.1.2.2.3 papunktis). Prie bendro pobūdžio įsipareigojimų nurodyta: namo skelbimo lentose skelbti informaciją apie administratoriaus darbuotojus, atsakingus už sutarties pagrindu teikiamas paslaugas, t. y. nurodyti atsakingo darbuotojo vardą, pavardę, kontaktinį telefoną bei paslaugos sritį, už kurią jis atsakingas, taip pat visą parą veikiančių dispečerinių telefonus (4.1.5.1 papunktis); glaudžiai bendradarbiauti su klientu (4.1.5.3 papunktis); pagal kliento pateiktus užsakymus sudaryti papildomų darbų sąmatas bei jas suderinti su klientu (4.1.5.6). Klientas įsipareigojo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sutarties įsigaliojimo dienos, pasirašant namo perdavimo–priėmimo aktą, perduoti namą administratoriui sutartinių įsipareigojimų vykdymui (4.2.1 papunktis); pateikti administratoriui prašymą raštu dėl papildomų darbų atlikimo bei su administratoriumi suderinti papildomų remonto darbų kainas. Jei papildomų darbų kaina yra didesnė nei 1 000 Eur, klientas privalo pateikti kliento narių susirinkimo protokolą, kuriuo nutarta pritarti tokių darbų atlikimui (4.2.4 papunktis).

Pirmosios isntancijos teismas nurodė, kad privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai yra įtvirtinti Statybos techninės priežiūros reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujųjų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 (redakcija galiojanti nuo 2022 m. gegužės 1 d.) (toliau – STR 1.07.03:2017). STR 1.07.03:2017 III skyriaus, apibrėžiančio pagrindines sąvokas, 10.3 punkte įtvirtinta bendrojo naudojimo objektų valdytojo sąvoka – tai daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus. STR 1.07.03:2017 IV skyriaus „Bendrieji statinių priežiūros reikalavimai“ 11 punkte yra numatytas statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatyme bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Mažinant ardančiuosius klimato (vėjo, lietaus, drėgmės, temperatūrinių pokyčių, saulės radiacijos) poveikius, būtina prižiūrėti, kad: nesikauptų sniegas ir ledas prie sienų, švieslangių, langų ir kitų atitvarų vertikaliųjų paviršių, o, jam susikaupus, pašalinti nuo šio paviršiaus toliau nei 2 m atstumu (13.3 papunktis). 18 punkte numatyta pareiga periodiškai pašalinti nuo statinio ir jo konstrukcijų susikaupusį sniegą, vandenį, dulkes ir kitokias sąnašas. STR 1.07.03:2017 VII skyriaus „Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros įgyvendinimo tvarka“ pirmojo skirsnio „Techninės priežiūros organizavimas“ 84–85 punktuose įtvirtinta, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją; valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi šiame reglamente nurodytais teisės aktais, reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę.

Pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad aptartos Bendrijos su atsakove sudarytos sutarties nuostatos, STR reikalavimai patvirtina atsakovei turėjus pareigą periodiškai pašalinti nuo statinio ir jo konstrukcijų susikaupusį sniegą, vandenį, dulkes ir kitokias sąnašas. Net jei tokius darbus vertinti kaip papildomus, šios nutarties 16 punkte aptartas atsakovės 2022 m. gruodžio 15 d. pranešimo patalpinto vidinėje įmonės sistemoje, adresuoto namo (duomenys neskelbtini) gyventojams, turinys, kuriuo gyventojai įspėjami būti atsargūs, pastebėjus pavojingus darinius, informuoti administratorių; nurodyta, kad užfiksavę pavojingai kabančius varveklius arba gavę pranešimą apie pavojingus ledo darinius, mes (administratorius) tinkamai pasirūpins gyventojų saugumu ir nedelsdami inicijuos pavojų keliančių varveklių šalinimą; Bendrijos pateiktas, jos valdybos nario susirašinėjimas su atsakove – 2022 m. gruodžio 15 d. 12.24 val. el. laišku informuojant, kad ant namo (duomenys neskelbtini), yra susidarę varvekliai ties lietaus latakais ir lietvamzdžiais tiek iš (duomenys neskelbtini) g. pusės, tiek iš vidinio kiemo pusės; atsakovės atsakymas, kad tinkamai pasirūpins saugumu, nedelsiant inicijuos pavojų keliančių varveklių šalinimą, patvirtina, kad apie prašomus atlikti darbus atsakovė buvo informuota ir įsipareigojo juos atlikti.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, kadangi atsakovei teko pareiga periodiškai pašalinti nuo statinio ir jo konstrukcijų susikaupusį sniegą, vandenį, dulkes ir kitokias sąnašas, bei nustačius, kad dėl nuo namo nukritusių varveklių ieškovei priklausantis automobilis buvo apgadintas 2022 m. gruodžio 21 d., įvertinus, kad 2022 m. gruodžio 15 d. el. laišku atsakovė įsipareigojo nedelsiant inicijuoti pavojų keliančių varveklių šalinimą, jai tenka pareiga įrodyti, jog ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių, siekdama išvengti galimos žalos, t. y. rūpinosi varveklių pašalinimu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Teismo vertinimu, atsakovė į bylą tokių įrodymų nėra pateikusi. Kaip nustatyta, 2022 m. gruodžio 15 d. gavusi pranešimą apie varveklius ir nurodžiusi, kad nedelsiant inicijuos pavojų keliančių varveklių šalinimą atsakovė jokių veiksmų neatliko iki 2022 m. gruodžio 22 d. Pagal Bendrijos pateiktus paaiškinimus 2022 m. gruodžio 21 d. ryte ant namo vidiniame kieme esančios sienos atsakovės valdymo organo narys D. R. pakabino pranešimus apie gruodžio 22 d. planuojamus varveklių šalinimo darbus ir prašymą nepalikti automobilių, bendrija pateikė tai pagrindžiančias nuotraukas. Pati atsakovė jokių įrodymų šiuo aspektu neteikė apsiribodama tik argumentais apie įspėjamojo pobūdžio 2022 m. gruodžio 15 d. informacinio pranešimo (duomenys neskelbtini) gyventojams patalpinimą sistemoje. Ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė nėra namo (duomenys neskelbtini) gyventoja, dirba (duomenys neskelbtini), todėl administratorės sistemoje patalpintų, namo (duomenys neskelbtini) gyventojams skirtų informacinių pranešimų nemato. Atsakovė posėdžio metu patvirtino, kad namo (duomenys neskelbtini) neadministruoja, tai atlieka Civinity namai, UAB. Taip pat ieškovės atstovas patvirtino, kad ieškovė, ryte atvažiavusi į darbą nematė jokių iškabintų pranešimų apie ketinamus atlikti varveklių šalinimo darbus. Liudytojas R. K. nurodė, kad atvažiavęs į darbą ir įvažiavęs į namo (duomenys neskelbtini) vidinį kiemą pamatė apgadintą automobilį ir paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Buvo gal apie 9 val. ryto, jokių iškabintų įspėjamųjų pranešimų, ženklų nematė. Į bylą pateiktame Bendrojo pagalbos centro rašte, kuriuo pateikta skaitmeninė garso įrašo kopija, nurodyta, kad garso įrašo rinkmenos pavadinimas sudarytas pagal įrašo datą, įrašo pradžios laiką ir telefono numerį; garso įrašo numeris – 2022_12_21_15-09-29_3706754764.mp3. Tokiu atveju darytina išvada, kad į bendrąjį pagalbos centrą liudytojas skambino 15.09 val., taigi dienos metu, bet kaip pats teigė, jokių įspėjamųjų pranešimų nematė. Nors ieškovės atstovas nenurodė kelintą valandą atvažiavusi į darbą ieškovė pastatė automobilį namo vidiniame kieme, tačiau Bendrija taip pat nedetalizavo kelintą valandą jos narys D. R. iškabino įspėjamuosius pranešimus.

Teismas sutiko su atsakove, kad nei sutartyje, nei teisės aktuose nėra konkretizuota, per kiek laiko turi būti šalinami defektai, pavojingi dariniai, varvekliai ar pan. Tačiau teismas pažymėjo, kad pati atsakovė 2022 m. gruodžio 15 d. komunikuodama su Bendrija, el. laiške nurodė varveklių šalinimo darbus inicijuosianti nedelsiant. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne žodis „nedelsiant“ aiškinamas kaip negaištant, tuojau, nieko nelaukiant. 

Esant aptartų aplinkybių visumai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog operatyviai, nedelsdama ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių ir veiksmų siekdama išvengti galimos žalos asmenims ar jų turtui, t. y. pasirūpinti varveklių pašalinimu. Todėl nagrinėjamu atveju atsakovė pažeidė savo kaip namo administratoriaus pareigą rūpestingai ir atidžiai vykdyti namo bendro naudojimo objektų priežiūrą, taip pat ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai, taigi nustatyti neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Nesant duomenų, kad nuo 2022 m. gruodžio 15 d. pranešimo iki 2022 m. gruodžio 21 d. atsakovė ėmėsi varveklių šalinimo veiksmų, teismas sprendė, kad atsakovės neveikimas priežastiniu ryšiu susijęs su automobiliui Nissan Qashai, v. n. (duomenys neskelbtini), padaryta žala (CK 6.247 straipsnis). Atsakovė nepaneigė kaltės, kuri yra preziumuojama.

CK 6.253 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės konkrečiais įstatyme nurodytais pagrindais, tarp jų dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų. Pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį nukentėjusiojo asmens veiksmai – tai veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusiojo asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Šis nukentėjusiojo asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams. Pagal CK 6.282 straipsnį, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti ar jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį, o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį, žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (1 dalis).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju atsakovės atstovė teismo posėdžio metu, nurodydama, kad žalos atsiradimą lėmė ir pačios ieškovės veiksmai, kad pastatydama automobilį ji nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti nepateikė, apsiribodama bendro pobūdžio pasvarstymais. Kaip nustatyta, nebūdama namo (duomenys neskelbtini) gyventoja ieškovė atsakovės sistemoje patalpintų gyventojams skirtų įspėjamojo pobūdžio pranešimų negalėjo matyti ir nematė. Teismas pripažino, jog byloje nėra duomenų leidžiančių daryti išvadą, kad automobilis buvo pastatytas pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kaip ir duomenų, kad pavojinga teritorija buvo apjuosta, ar kitaip pažymėta tuo metu, kai ieškovė pastatė automobilį (CPK 178 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms teismas sprendė nesant pagrindo pripažinti, kad civilinė atsakomybė galėtų būti netaikoma dėl pačios ieškovės veiksmų.

Pirmosios instancijos teismas konstatvo, jog nustačius, kad atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą), kaltę ir priežastinį ryšį, atsakovei kyla civilinė atsakomybė ir prievolė atlyginti ieškovei nuostolius už automobiliui padarytą turtinę žalą (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246–6.248 straipsniai, 6.249 straipsnio 1 dalis).

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Priteisdamas žalos atlyginimą, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą už žalą asmenį atlyginti ją natūra (pateikti tos pat rūšies ir kokybės daiktą, pataisyti sužalotą daiktą ir pan.) arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius (CK 6.281 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė nuostolius grindžia UAB „Autovisatos servisas“ pateikta 2022 m. gruodžio 27 d. sudaryta remonto sąmata, kurioje nurodyta remonto kaina – 4 249,85 Eur. Atsakovė, nesutikdama su žalos dydžiu, teigė, kad neįvertinta, jog automobilis nenaujas, tačiau kitų argumentų bei įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti ieškovo apskaičiuotu ir nurodytu žalos dydžiu atsakovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Bendrija procesiniuose dokumentuose teigė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kokia kaina faktiškai sumokėta už automobilio remontą; antrinėje rinkoje parduodamų panašių automobilių kaina yra apie 8 000–8 300 Eur, tad remonto sąmatoje nurodyta suma neatitinka rinkos kainų. Ieškovės atstovas patvirtino, kad ieškovė neturi pakankamai lėšų ir automobilio nėra susiremontavusi. Šio pagrindu pirmosios instancijo steismas sprendė, kad atsakovė nepaneigė ieškovės pateiktos sąmatos duomenų teisingumo, neargumentavo, neteikė įrodymų, kad į sąmatą įtraukti nebūtini darbai ar detalės, kad nurodyta neadekvati jų kaina ar pan., neteikė kitų remonto kainos apskaičiavimo įrodymų (kito serviso ar pan.), todėl teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės pateiktoje UAB „Autovisatos servisas“ sąmatoje pateiktų skaičiavimų teisingumu. Teismo vertinimu, sąmatoje nurodytos remonto kainos teisingumo nepanegė ir Bendrijos argumentai bei įrodymai apie antrinėje rinkoje parduodamų panašių automobilių kainą, nes remonto kaina atskirais atvejais gali ir viršyti daikto kainą ar likutinę vertę.

Teismas pažymėjo, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014). Todėl esant nenuginčytai UAB „Autovisatos servisas“ remonto sąmatoje nurodytai remonto kainai, teismas neturi pagrindo sutikti su Bendrija, kad nepateikus įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė realiai patyrė ieškinyje nurodyto dydžio žalą, t. y. sumokėjo už atliktą remontą, žalos atlyginimas negali būti priteisiamas.

Esant nustatytai atsakovės civilinei atsakomybei, atsakovei nepaneigus ieškovės pateiktų įrodymų, patvirtinančių automobilio remonto kainą – 4 249,85 Eur, pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovės 4 249,85 Eur dydžio nuostolių atlyginimą.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (fizinis asmuo) privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 249,85 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. balandžio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė patyrė 2 095 Eur išlaidas: paduodama ieškinį sumokėjo 95 Eur žyminį mokestį (2023 m. balandžio 2 d. mokėjimo nurodymas) ir turėjo 2 000 Eur išlaidų už advokato paslaugas (2023 m. rugpjūčio 31 d. sąskaita bei 2023 m. rugpjūčio 31 d. lėšų pervedimo nurodymas). Išlaidos advokato pagalbai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.2, 8.16, 8.19 punktuose nustatytų dydžių, todėl ieškinį patenkinus ieškovei iš atsakovės priteisiama 2 095 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi valstybei iš atsakovės priteisiama 33,20 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė UAB „Mano Būstas Vilnius“ (toliau ir atsakovė arba apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-9425-1200/2023, ir primti naują sprendimą, kuriuo ieškovės J. G. ieškinį atmesti; priteisti atsakovei UAB „Mano Būstas Vilnius“ bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. . 

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nusprendė tenkinti ieškovės reikalavimą, kadangi neišsamiai įvertino atsakovės teiktus įrodymus bei netinkamai nustatė pačią faktinę situaciją ir aplinkybes. Apeliacinį skundą grindžia moyvais:

8.       Visų pirma, pirmosios instancijos teismas sprendimo 14 punkte pats nurodo, jog sutinka su atsakove bei Bendrija, kad ieškovės kartu su ieškiniu pateiktos įvykio vietos nuotraukos bei video medžiaga savaime nėra pakankamai informatyvios, neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad ieškovės automobilis buvo apgadintas būtent prie namo (duomenys neskelbtini). O sprendime taip nurodydamas pasiremia tik buvusiu skambučiu dėl nukritusių varveklių bei nuotraukomis, jog varvekliai ant namo stogo buvo. Apeliantės teigia, jig pirmosios instancijos teismas tokiu nurodymu visiškai neįvertina, kad nei minėtas skambutis dėl nukritusių neva varveklių, nei nuotraukos apie esančius varveklius neįrodo atsakovės neteisėtų veiksmų bei, kad būtent tie varvekliai padarė žalą ieškovės turtui ir prie būtent atsakovės administruojamo pastato. Anot apeliantės, nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo pareigą pateikti įrodymus ir įrodyti, kad žala automobiliui kilo būtent dėl varveklių nukritus nuo daugiabučio namo stogo. Byloje nebuvo pateikta nei vieno tai pagrindžiančio įrodymo, tik ieškovės subjektyvūs paaiškinimai. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas įrodymus ir priimdamas sprendimą privalėjo įvertinti ne tik ieškovės paaiškinimus, buvusį skambutį, bet ir atsakovės iškeltas pagrįstas abejones, jog nėra jokių kitų įrodymų, kurie įrodytų kitaip. Pabrėžia, kad tokio pobūdžio bylose nei neteisėti veiksmai, nei žala nėra preziumuojama, todėl turi egzistuoti pakankami pagrindai ir įrodymai, kad būtų galima patvirtinti ieškovės išsakytą poziciją. Apeliantė pažymi, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino atsakovės pateiktų įrodymų, jog pagal ieškovės pateiktas fotonuotraukas matyti, kad automobilis stovėjo kitoje pusėje nei yra objektas (duomenys neskelbtini), t. y. minimas objektas buvo automobiliui iš dešinės pusės. Teismas sprendime visiškai nevertino šios aplinkybės, jog atsakovė net negali būti atsakinga už ieškovės keliamą reikalavimą, nes ieškovės automobilis stovėjo visiškai prie kito pastato, kurio atsakovė net neadministruoja, o pagal viešai prieinamus duomenis administruoja UAB „Civinity namai“. Apeliantės teigumu, ieškovė į byla nėra pateikusi duomenų, kurie pagrįstų, kad automobilis stovėjo prie pat daugiabučio namo. Pabrėžia ir tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė laikosi pozicijos, kad galimai jai priklausantį automobilį apgadino nuo namo stogo nukritęs ledo (sniego) gabalas, kuris susiformavo dėl gamtinių atmosferos sąlygų – iškritusio sniego.

9.       Pirmosios instancijos teismas be kita ko nevertino, jog byloje nėra duomenų, kad ledo (sniego) gabalas susiformavo ir nukrito dėl namo ar jo konstrukcijų, šiuo atveju stogo, trūkumų, taip pat nėra informacijos, kad būtent ledas nukrito nuo atsakovės administruojamo namo. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma dėl nukentėjusio asmens veiksmų. Šio straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas nevertino, ne tik, kad ieškovė automobilį buvo pasistačiusi ne prie atsakovo administruojamo pastato, tačiau nevertino ir nenustatė, kad automobilis buvo sugadintas dėl namo, jo konstrukcijų trūkumo, todėl atsakovės atžvilgiu civilinė atsakomybė kilti negali ir dėl šios priežasties.

10.       Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir tas aplinkybes, jog prie atsakovės administruojamo pastato buvo iškabinti pranešimai dėl susiformavusių varveklių ir buvo nurodoma nestatyti automobilių. Tačiau, teismas nevertino tos aplinkybės, kad ieškovė nepaisė įspėjamųjų ženklų ir pati prisiėmė riziką ir statė automobilį ten, kur buvo pakabinti įspėjamieji ženklai nestatyti automobilių. Tuo labiau, teismas neįvertino to, jog, kaip minėta, kad ieškovės automobilis stovėjo net ne prie atsakovės administruojamo pastato, todėl įspėjamųjų ženklų galėjo ir nematyti, bet atsakovė niekaip negali būti atsakinga už ne tik savo neadministruojamą pastatą, tačiau ir už tai, kad ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi, kad jos turtui, šiuo atveju automobiliui, nekiltų žala.

11.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir tai, jog teisės aktuose nėra reglamentuojama per kiek laiko turi būti pašalinami susidarę varvekliai. Atitinkamai atsakovė buvo aktyvi, informaciniais pranešimais informavo apie susidariusius varveklius, nurodė įspėjimą nestatyti automobilių, jog nekiltų niekam žala dėl susidariusių varveklių ir nurodė terminą, kada varvekliai bus pašalinami. Todėl atsakovė tinkamai vykdė savo pareigas ir ėmėsi visų aktyvių veiksmų iš savo pusės.

12.       Apeliantė atkreipia dėmesį, jog CK 4.83 straipsnio 3 dalyje, 4.84 straipsnio 1, 2 dalyse yra įtvirtintos 3 bendrosios dalinės nuosavybės valdymo formos – (i) gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija (CK 4.83 straipsnio 3 dalis); (ii) jungtinė veiklos sutartis (CK 4.83 straipsnio 3 dalis); nesant pirmųjų dviejų valdymo formų (iii) yra skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (skiria savivaldybė įsakymo pagrindu) (CK 4.84 straipsnio 1, 2 dalyse). Taip pat, pagal CK 4.84 straipsnio 12 dalį administratorius gali veikti sutarties dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo, sudarytos su savininkų bendrija arba jungtinės veiklos sutarties dalyviais, pagrindu. Tuo pačiu, vadovaujantis Konstitucinio Teismo doktrina, administratoriui veikiančiam sutarties pagrindu nėra taikomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti Daugiabučio namo patalpų bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai (CK 4.84 straipsnio 8 dalis). Vien tai, kad asmuo sudaro sutartį su daugiabučio namo bendrija ar jungtinės veiklos sutartimi įgaliotu asmeniu dėl atskirų paslaugų susijusių su daugiabučiu namu, jis per se netampa daugiabučio namo administratoriumi. Teismas visiškai nevertino ir tos aplinkybės, jog šioje byloje atsakovė nėra tinkamas atsakovas būtent šioje byloje, kadangi daugiabutį atstovauja bendrija ir ieškovė neturi teisinio pagrindo būtent kreiptis ir reikšti pretenzijas tiesiogiai atsakovei.

Atsiliepimu ieškovė J. G. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovės (apeliantės) ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nesutikimą su apeliacinius skundu grindžia motyvais:

13.       Priešingai, nei teigia apeliantė ieškovė įrodė žalos įvykio aplinkybes. Ieškovės procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus patvirtina liudytojo R. K. parodymai bei iš šio liudytojo gauta nuotrauka, kurioje aiškiai matosi, kad ieškovės automobilis stovi būtent prie namo (duomenys neskelbtini), ir ant jo yra užkritę ledo gabalai. Taip pat liudytojas R. K. apie šį įvykį pranešė Bendrajam pagalbos centrui (112), iš šio pranešimo turinio yra aišku, jog ieškovės automobilis stovėjo būtent prie namo (duomenys neskelbtini), ir ant jo ledo gabalai užkrito nuo šio namo stogo Liudytojas R. K. ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2022 m. gruodžio 21 d. ryte atvažiavęs į darbą ir įvažiavęs į namo (duomenys neskelbtini), vidinį kiemą pamatė apgadintą ieškovės automobilį ir paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą (112). Apgadintas ieškovės automobilis buvo pastatytas šalia namo (duomenys neskelbtini), lygiagrečiai jo. Liudytojas R. K. patvirtino, kad jokios automobilių statymo vidiniame namo (duomenys neskelbtini), kieme tvarkos nėra, sužymėtų vietų nėra, stovėti draudžiančių ženklų nėra (nebuvo). Kitų apgadintų automobilių jis nepastebėjo. Todėl ieškovė mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog kiti į bylą pateikti įrodymai patvirtina žalos vietą bei faktą.

14.       Ieškovės nuomone, apeliantė nepagrįstai teigia, kad ant atsakovės administruojamo pastato buvo iškabinti pranešimai dėl susiformavusių varveklių ir buvo nurodoma nestatyti automobilių, o teismas  nevertino tos aplinkybės, kad ieškovė nepaisė įspėjamųjų ženklų ir pati prisiėmė riziką ir statė automobilį ten, kur buvo pakabinti įspėjamieji ženklai nestatyti automobilių. Ieškovė pažymi, kad jokių ženklų vidiniame namo (duomenys neskelbtini), kieme, draudžiančių prie namo statyti transporto priemones, 2022 m. gruodžio 21 d. nebuvo. Tretysis asmuo į bylą pateikė fotonuotrauką, kur matyti jog prie namo durų (nematomoje visiems vietoje) pakabintas A4 formato lapas su užrašu: „GRUODŽIO 22 D. NUO 9.30 planuojamas varveklių valymas, prašome nestatyti automobilių prie šios sienos“. Ieškovė šio pranešimo nematė, jo nematė ir liudytojas R. K. Byloje yra nustatyta, jog ieškovė, nebūdama namo (duomenys neskelbtini), gyventoja, negalėjo matyti ir nematė atsakovės internetinėje sistemoje patalpintų namo (duomenys neskelbtini) gyventojams skirtų įspėjamojo pobūdžio el. pranešimų. Byloje nėra duomenų leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovės automobilis buvo pastatytas prie namo (duomenys neskelbtini), pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė buvo rūpestinga ir pavojingą teritoriją namo (duomenys neskelbtini), kieme buvo apjuosusi STOP juosta ar kitaip atitvėrusi /pažymėjusi. Taigi atsakovė, teigdama, kad žalos atsiradimą lėmė pačios ieškovės veiksmai (neva pastatydama automobilį prie namo sienos ji nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga), jokių įrodymų savo tokiems teiginiams pagrįsti nepateikė (CPK 178 straipsnis), o apsiribojo vien tik bendro pobūdžio svarstymais - kas ieškovės vertinimu tėra tik atsakovės siekis išvengti atsakomybės.

15.       Ieškovės nuomone, apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybę, jog teisės aktuose nėra reglamentuojama per kiek laiko turi būti pašalinami susidarę varvekliai, o savo ruožtu atsakovė buvo aktyvi, informaciniais pranešimais informavo apie susidariusius varveklius, nurodė įspėjimą nestatyti automobilių, jog nekiltų niekam žala dėl susidariusių varveklių ir nurodė terminą, kada varvekliai bus pašalinami. Anot ieškovės bylos medžiagoje yra duomenys, kad apie pavojingus varveklius, susidariusius ant namo (duomenys neskelbtini), stogo trečiojo asmens valdybos narys D. R. informavo atsakovą dar 2022 m. gruodžio 15 d. Tą pačią 2022 m. gruodžio 15 d. atsakovė el. paštu patvirtino D. R., kad atsakovė gavo šį pranešimą apie pavojingus ledo darinius ir kad bus tinkamai pasirūpinta jais, bus iš atsakovės pusės nedelsiant inicijuotas pavojų keliančių varveklių šalinimas. Atsakovė nepateikė jokių argumentuotų ir įtikinamų paaiškinimų, kas gi jai (savo srities profesionalui) sukliudė iki 2022 m. gruodžio 21 d. (t. y. net per 6 kalendorines dienas) pašalinti nuo namo (duomenys neskelbtini), stogo esančius pavojingus ledo darinius, kas gi jai trukdė iki planuotų pavojingų ledo darinių šalinimo dienos bent aptverti jau STOP juosta ar kitaip atitverti /pažymėti tas pavojingas namo kiemo dalis, taip apribojant žmonių ir transporto priemonių fizinį patekimą į šią pavojingą zoną. Yra akivaizdu, jog atsakovė šiuo atveju neįrodė, jog nedelsiant ėmėsi visų nuo jos priklausančių priemonių ir veiksmų, siekiant išvengti galimos žalos žmonėms ar turtui. Atsakovė šiuo atveju akivaizdžiai pažeidė savo, kaip namo administratoriaus, pareigą rūpestingai ir atidžiai vykdyti namo bendro naudojimo objektų priežiūrą. Atsakovė nepaneigė kaltės, kuri yra preziumuojama.

16.       Ieškovė nurodo, kad priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime teisingai pažymėjo, „kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, administratorius pagal sutartį (ne pagal paskyrimą) gali būti atsakingas už padarytą žalą dėl netinkamo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros, bet tik tuo atveju, jeigu bus nustatyta ir įrodyta, kad jis nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014, 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-491-219/2016; 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018). <...> Daugiabučio namo bendrijos (t. y. trečiojo asmens) su atsakove sudarytos sutarties Nr. MB-SUT-15-027 nuostatos bei STR 1.07.03:2017 reikalavimai patvirtina atsakovei turėjus pareigą periodiškai pašalinti nuo statinio ir jo konstrukcijų susikaupusį sniegą, vandenį, dulkes ir kitokias sąnašas...“ Ieškovės vertinimu, jos patirti nuostoliai yra susiję su būtent su atsakovės (namo administratoriumi), su pastarojo pažeista pareiga rūpestingai ir atidžiai vykdyti namo bendro naudojimo objektų priežiūrą.

Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis. Ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija pripažįstama esant ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmu (lot. revisio prioris instantiae). Apeliacinis procesas nėra pirmosios instancijos teismo proceso pakartojimas, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme vyksta pagal specialias taisykles ir nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-208/2005, 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys ir jos naudai priteistas žalos atlyginimas iš atsakovės, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas apeliaciniame skunde ir atsiliepimo į jį išdėstytų motyvų kontekste.

Bylai svarbios aplinkybės :

17.       Bendrija ir atsakovė 2015 m. vasario 23 d. sudarė Sutartį Nr. NB-SUT-15-027 (toliau – Sutartis) dėl Namo administravimo, eksploatavimo bei komunalinių paslaugų teikimo (1 failas, psl. 53-58);

18.       Atsakovė ginčo įvykio metu buvo apsidraudusi savo civilinę atsakomybę ERGO Insurance SE Lietuvos filialas - Įmonių civilinės atsakomybės draudimo liudijimas Nr. 710-660-1113256 (2 failas, psl. 15);

19.       Bendrijos valdymo organo narys D. R. 2021 m. gruodžio 15 d. 12:24 val. išsiuntė atsakovei el. laišką, kuriuo informavo administratorių apie ant namo adresu (duomenys neskelbtini) stogo susidariusius varveklius (1 failas, psl. 59);

20.       Atsakovė 2021 m. gruodžio 15 d. 14:39 val. el. laišku patvirtino gavusi pranešimą apie susidariusius varveklius bei nurodė nedelsiant inicijuosianti pavojų keliančių varveklių šalinimą (1 failas, psl. 60);

21.       Apie nuo stogo nukritusius varveklius ir apgadintą automobilį Nissan Qasqai, v. n. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (vidiniame kieme) 2022 m. gruodžio 21 d. 15:09:29 val. pranešta Bendrajam pagalbos centrui (1 failas, psl. 160; 2023 m. birželio 29 d. teismui pateiktas garso įrašas);

22.       Transporto priemonė – lengvasis automobilis Nissan Qasqai, v. n. (duomenys neskelbtini) – priklauso ieškovei (1 failas, psl. 22-25);

23.       R. K. ieškovės atstovui pateikta fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas 2022 m. gruodžio 21 d. prie namo (duomenys neskelbtini), apgadintas ieškovės automobilis, v. n. (duomenys neskelbtini) (1 failas, psl. 166, 167);

24.       Bendrijos valdymo organo narys D. R. 2021 m. gruodžio 21 d. ryte ant namo (duomenys neskelbtini) vidiniame kieme esančios sienos pakabino pranešimus apie planuojamus varveklių šalinimo darbus 2021 m. gruodžio 22 d. nuo 9:30 val. ir prašymą nepalikti automobilių (1 failas, psl. 61-63);

25.       Liudytojas R. K. 2023 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdyje parodė, kad 2021 gruodžio 21 d. ryte apie 9 val. atvyko į darbą ir namo (duomenys neskelbtini) (vidiniame kieme) pamatė nuo stogo nukritusiais varvekliais apgadintą automobilį Nissan Qasqai, v. n. (duomenys neskelbtini). Kadangi nuo stogo kabojo dar daugiau varveklių, siekiant išvengti didesnės žalos, jis paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą, kad surastų automobilio savininką (2023 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio garso įrašas 14:28:10 - 1:01:49).

26.       Ieškovė prašo atlyginti 4 249,85 Eur dydžio žalą ir pateikė 2022 m. gruodžio 27 d. parengtą UAB „Autovisatos servisas“ (1 failas, psl. 5-10).

Dėl sprendimo (ne)teisėtumo

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neišsamiai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai pripažino, kad  ieškovės automobilis buvo apgadintas būtent prie namo (duomenys neskelbtini). Dėl to, galimai atsakomybė turėtų kilti ne atsakovei, o namo (duomenys neskelbtini), administratorei UAB „Civinity namai“.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais. Nors pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime ir nurodė, jog sutinka su atsakove bei Bendrija, kad ieškovės kartu su ieškiniu pateiktos įvykio vietos nuotraukos bei video medžiaga savaime nėra pakankamai informatyvios, neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad ieškovės automobilis buvo apgadintas būtent prie namo (duomenys neskelbtini). Tačiau, teismas visapusiškai įvertino kitus byloje esančius įrodymus, kurių visetas leido teismui pripažinti, jog žalos padarymo faktą bei vietą buvus adresu (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su : 1) Bendrojo pagalbos centro pateikta informacija, kad 2022 m. gruodžio 21 d., Centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas vienas skambutis dėl apgadinto automobilio, kurio v. n. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 2) apie įvykį pranešančio skambučio garso įrašu, pranešančiu, kad prie namo (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme stovintis automobilis Nissan, v. n. (duomenys neskelbtini), apgadintas nukritusiais varvekliais ir virš jo dar kabo daug varveklių; 3) liudytojo R. K. parodymais, kad 2022 m. gruodžio 21 d. atvykęs į darbą ir pasistatęs automobilį namo (duomenys neskelbtini) vidiniame kieme pamatė apgadintą automobilį ir paskambino Bendruoju pagalbos centro telefonu; 4) bei liudytojo ieškovei pateikta nuotrauka, kur užfiksuoti ant automobilio stogo, kapoto bei šalia automobilio ant žemes esantys dideli ledo gabalai, prieina išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė įrodė, jog jai priklausantis automobilis buvo pastatytas daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme ir automobilio pažeidimus lėmė nuo namo stogo nukritę ledo gabalai (varvekliai). Byloje nėra ginčo, kad būtent atsakovė administruoja šį gyvenamąjį namą Bendrijos ir atsakovės sudarytos Sutarties pagrindu.

Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visetą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė žalos fakto buvimą ir tinkamai motyvavo šią teismo išvadą. Apeliantės nurodytos abejonės dėl įvykio aplinkybių, nurodant ir tai, kad atsakovės automobilis galimai nėra apgadintas nuo namo adresu (duomenys neskelbtini) stogo nukritusiu ledo luitu, vertintinos kritiškai ir nėra pakankamos priešingai išvadai daryti (CPK 178, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo, ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad ieškovė nepaisė įspėjamųjų ženklų ir pati prisiėmė riziką, nes pastatė automobilį ten, kur buvo pakabinti įspėjamieji ženklai nestatyti automobilių. Byloje nėra duomenų pagrįstai išvadai, kad ieškovė pastatė automobilį (duomenys neskelbtini) vidiniame kieme esant STOP juosta užtvertoms vietoms ar kitokiems įspėjamiesiems / draudžiamiesiems ženklams. Į bylą pateiktose foto nuotraukose taip pat tokių ženklų nematyti (CPK 178, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, su aplinkybe, kad 2022 m. gruodžio 21 d. ryte ant namo vidiniame kieme esančios sienos atsakovės valdymo organo narys D. R. pakabino pranešimus apie 2022 m. gruodžio 22 d. planuojamus varveklių šalinimo darbus ir prašymą nepalikti automobilių. Skelbimo pakabinimo faktą paliudija ir byloje esančios foto nuotraukos. Tačiau, kaip nustatyta bylos medžiaga, ieškovė šio pranešimo nematė, jo nematė ir liudytojas R. K. Duomenų, kad pranešimas pakabintas anksčiau, nei ieškovė pasistatė automobilį ir liudytojas pamatė jį jau apgadintą, atsakovė į bylą nepateikė (CPK 178, 185 straipsniai). Byloje taip pat nustatyta ir apeliantė šios aplinkybės neginčija, jog ieškovė, nebūdama namo (duomenys neskelbtini), gyventoja, negalėjo matyti ir nematė atsakovės internetinėje sistemoje patalpintų namo (duomenys neskelbtini) gyventojams skirtų įspėjamojo pobūdžio el. pranešimų. Byloje taip pat nėra duomenų išvadai, kad ieškovės automobilis buvo pastatytas prie namo (duomenys neskelbtini), pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad žalos atsiradimą lėmė pačios ieškovės neatidūs ir nerūpestingi veiksmai.

Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad vien tai, kad asmuo sudaro sutartį su daugiabučio namo bendrija ar jungtinės veiklos sutartimi įgaliotu asmeniu dėl atskirų paslaugų susijusių su daugiabučiu namu, jis per se netampa daugiabučio namo administratoriumi. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nekilo ginčo, kad atsakovė, kaip gyvenamojo namo administratorė, buvo paskirta ne CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, o Sutarties, sudarytos tarp namo bendrijos ir atsakovės, pagrindu. Taigi, atsakovės kaip sutartinės paslaugų teikėjos teisės ir pareigos apibrėžtos Sutartyje, kurios 4.1.2.2.3 papunktyje numatyta atsakovės pareiga vykdyti kitus STR 1.12.05.2010 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ reikalavimus, jei šalys nesusitarė kitaip. Ginčui aktualaus STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (aktuali redakcija galiojanti nuo 2022 m. gegužės 1 d.) STR 1.07.03:2017 III skyriaus, apibrėžiančio pagrindines sąvokas, 10.3 punkte įtvirtinta bendrojo naudojimo objektų valdytojo sąvoka – tai daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus. STR 1.07.03:2017 IV skyriaus „Bendrieji statinių priežiūros reikalavimai“ 11 punkte yra numatytas statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatyme bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Mažinant ardančiuosius klimato (vėjo, lietaus, drėgmės, temperatūrinių pokyčių, saulės radiacijos) poveikius, būtina prižiūrėti, kad: nesikauptų sniegas ir ledas prie sienų, švieslangių, langų ir kitų atitvarų vertikaliųjų paviršių, o, jam susikaupus, pašalinti nuo šio paviršiaus toliau nei 2 m atstumu (13.3 papunktis). 18 punkte numatyta pareiga periodiškai pašalinti nuo statinio ir jo konstrukcijų susikaupusį sniegą, vandenį, dulkes ir kitokias sąnašas. STR 1.07.03:2017 VII skyriaus „Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros įgyvendinimo tvarka“ pirmojo skirsnio „Techninės priežiūros organizavimas“ 84–85 punktuose įtvirtinta, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją; valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi šiame reglamente nurodytais teisės aktais, reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad atsakovė turėjo pareigą atlikti stogo priežiūrą, taip, kad nesikauptų sniegas ir (ar) ledas, kuris gali kelti grėsmę aplinkiniams, o, jam susikaupus, pašalinti ar imtis kitų prevencinių (atsargumo) priemonių, užkertant kelią žalai atsirasti. Tai, jog teisės aktai nereglamentuoja termino, per kurį atsakovė turėjo pašalinti susiformavusį ledą nuo stogo, nepašalina atsakovės atsakomybės šiuos darbus atlikti kuo skubiau. Juolab, kad kaip nustatyta bylos medžiaga, Bendrija tinkamai dar 2021 m. gruodžio 15 d. 12:24 val. informavo administratorių apie ant namo adresu (duomenys neskelbtini) stogo susidariusius varveklius (1 failas, psl. 59), o atsakovės šią informaciją gavo ir nurodė nedelsiant pradėsianti jų šalinimo darbus (1 failas, psl. 60). Be to, kaip teisingai pa=ym4jo pirmosios instancijos teismas, pati atsakovė 2022 m. gruodžio 15 d. komunikuodama su Bendrija, el. laiške nurodė varveklių šalinimo darbus inicijuosianti nedelsiant, kas suprantama kaip skubiai, per įmanomai trumpiausią laiką. Apeliacinės instancijos vertinimu, daugiau nei šešias dienas nuo pranešimo gavimo ne tik kad nepašalinti kybančių varveklių, bet net nesiimti kitų saugumo priemonių (pvz., aptverti pavojingas vietas STOP juosta), yra neatsakingas ir nepateisinamas pareigų nevykdymas. Kaip minėta, ieškovė, nebūdama namo (duomenys neskelbtini), gyventoja, negalėjo matyti ir nematė atsakovės internetinėje sistemoje patalpintų namo (duomenys neskelbtini) gyventojams skirtų įspėjamojo pobūdžio el. pranešimų, todėl atsakovės šie veiksmai nelaikyti pakankamais užtikrinant visų (ne tik namo bendrasavininkių) saugumą ir interesus.

Nepagrįsti apeliantės skundo argumentai, jo pirmosios instancijos teismas nevertino, jog byloje nėra duomenų, kad ledo (sniego) gabalas susiformavo ir nukrito dėl namo ar jo konstrukcijų, šiuo atveju stogo, trūkumų. Apeliantės vertinimu, nenustačius, kad ieškovės automobilis buvo sugadintas dėl namo (jo konstrukcijų) trūkumų, CK 6.266 straipsnis netaikomas ir civilinei atsakomybei kilti jame nustatytos sąlygos netaikytinos. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliantės teiginiu kaip neįrodytus, kadangi tokių aplinkybių pirmosios instancijos teisme ji neįrodinėjo, šias jos abejones pagrindžiančių duomenų ar įrodymų į bylą neteikė. Pirmosios instancijos teismui neturint pareigos savarankiškai rinkti duomenis šalies teiginiams pagrįsti ar paneigti, teismas neturėjo pareigos šių aplinkybių tirti ir vertinti.

Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams pripažintina, kad atsakovė šiuo konkrečiu atveju neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti namo stogą ir esant krituliams (sniegui), vykdyti sniego ar ledo valymo darbus nuo namo stogo bei užtikrinti saugią aplinką, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo, esant atlydžiui nukrito nuo namo stogo ledo sankaupa (varvekliai) ir apgadino ieškovės transporto priemonę. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų atsakovės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys.

Į pagrindinius ir esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės šiame apeliaciniame procese keliamiems klausimams ir jų išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ginčui aktualias materialiosios ir procesinės teisės normas, nustatė ir įvertino visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei įrodymus, todėl iš esmės teisingai išsprendė tarp šalių kilusį ginčą šioje byloje. Atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei nesudaro pagrindo konstatuoti CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą, todėl skundas iš esmės netinkintinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistu.

CPK 93 straipsnyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Iš esmės atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovė turi teisę į patirtų apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodo, jog apeliacinės instancijos teisme iš viso patyrė 600 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodinėja sąskaita už teisines paslaugas ir patvirtinimu apie lėšų įskaitymą.

Sprendžiant dėl atlygintinų išlaidų vadovautinasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, teismas į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį. Teismo vertinimu, ieškovės bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš atsakovės ieškovės naudai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ (juridinio asmens kodas 121452091) ieškovei J. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos

.

Teisėja        Ramunė Mikonienė