Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-1290-520-2010].doc
Bylos nr.: 2S-1290-520/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Atskirieji skundai:
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Vykdymo procesas
Vykdymo procesas:
Vykdymo išlaidos, jų apmokėjimo ir išieškojimo tvarka

Pranešėja Dalia Višinskienė

                                                           Civilinė byla Nr. 2S-1290-520/2010

                                             Procesinio sprendimo kategorijos: 129.4; 122.4. (S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė  Dalia Višinskienė (pranešėja),

kolegijos teisėjai Romualda Janovičienė, Marijonas Greičius,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolės I. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje dėl  vykdymo išlaidų priteisimo pagal antstolės I. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui V. B.,

n u s t a t ė:

 

Pareiškėja antstolė I. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl vykdymo išlaidų priteisimo ir prašė priteisti jai iš suinteresuoto asmens V. B. 110 Lt vykdymo išlaidų, grąžintinų Teisingumo ministerijai. Nurodė, kad pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo išduotą 2007-08-01 vykdomąjį dokumentą Nr.A2.2.-3411-466/2007 ji vykdė skolos išieškojimą iš skolininko V. B. išieškotojui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau Vilniaus apskrities VMI). Teisingumo ministerija, vadovaudamasi 2007-02-08 susitarimu tarp jos ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 p., 2009-07-08 sumokėjo vykdymo išlaidas. Skolininkui V. B. 2010-02-09 registruotu laišku buvo išsiųstas siūlymas geruoju sumokėti vykdymo išlaidas, t. y. 60 Lt bendrųjų vykdymo išlaidų ir 50 Lt vykdymo išlaidų, tačiau skolininkas per nustatytą terminą vykdymo išlaidų nesumokėjo.

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2010 m. balandžio 27 d. nutartimi atmetė antstolės I. B. pareiškimą dėl vykdymo išlaidų priteisimo. Teismas nustatė, kad antstolė 2007-09-07 patvarkymu priėmė vykdyti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-08-01 vykdomąjį dokumentą Nr.A2.2.-3411-466/2007 dėl 600 Lt skolos išieškojimo iš skolininko V. B. išieškotojui Vilniaus apskrities VMI, 2009-03-31 buvo surašytas išieškojimo negalimumo aktas, 2009-03-31 patvarkymu vykdomoji byla buvo užbaigta ir vykdomasis dokumentas su išieškojimo negalimumo aktu grąžintas išieškotojui. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad antstolės I. B. 2010-02-09 siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas skolininkui V. B. nebuvo įteiktas, padarė išvadą, jog skolininkas neturėjo galimybės susipažinti su dokumento turiniu ir pasinaudoti įstatymo suteiktomis galimybės ginti savo interesus, todėl, vadovaudamasis CPK 611 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2009 pateiktais išaiškinimais, netenkino antstolės pareiškimo.

Pareiškėja antstolė I. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad teismas nepagrįstai plečiamai aiškino CPK 611 str. įpareigodamas ją įteikti skolininkui pasiūlymą sumokėti vykdymo išlaidas, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2009, kurioje buvo nagrinėjamos visai kitos aplinkybės, todėl priėmė nepagrįstą ir naikintiną nutartį. Teismas nepagrįstai nesivadovavo CPK 604 str., numatančiu, jog procesiniai dokumentai, siunčiami registruotu laišku vykdymo proceso dalyviams CPK IV nustatytais atvejais laikomi įteiktais praėjus 5 dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 str., CPK 644 str. 2 d., kurioje numatyta skolininko pareiga informuoti apie pasikeitusią gyvenamąją, buveinės, darbo vietą. Sprendimų vykdymo instrukcija numato, kad vykdymo išlaidos nuo išieškomų vykdymo išlaidų neskaičiuojamos. Antstoliui teisė į vykdymo išlaidas atsiranda užbaigus vykdomąją bylą, be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus yra draudžiama, todėl tampa neaišku, kokiu būdu ir kiek laiko antstolis turi ieškoti skolininko.

        

         Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

 Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo argumentus, kurie sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, civilinės bylos, administracinės bylos, vykdomosios bylos medžiagą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti antstolės I. B. prašymo priteisti jai iš skolininko V. B. vykdymo išlaidas, surašius išieškojimo negalimumo aktą ir užbaigus vykdomąją bylą, kadangi antstolė I. B. nepagrįstai ir neteisėtai priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, atliko priverstinio vykdymo veiksmus, už kuriuos prašo priteisti iš skolininko V. B. vykdymo išlaidas.

Byloje nustatyta, kad antstolė I. B. vykdė išieškojimą iš skolininko V. B. išieškotojui Vilniaus apskrities VMI pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-08-01 vykdomąjį dokumentą Nr.A2.2.-3411-466/2007 dėl 600 Lt baudos išieškojimo (vykdomoji byla Nr. 0011/07/03076). Antstolė I. B. 2007-09-07 priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Priėmusi vykdyti dokumentą, antstolė nustatė, kad skolininkas V. B. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), 2007-09-07 užklausė SoDra apie skolininko darbo vietą, nustatė, kad skolininkas nedirba, užklausė bankus dėl skolininko turimų piniginių lėšų bei nustatė, kad skolininkas V. B. piniginių lėšų sąskaitų neturi. 2009-03-31 buvo surašytas išieškojimo negalimumo aktas, kadangi skolininkas niekur nedirba, lėšų kredito įstaigose neturi, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nebuvo rasta. 2009-03-31 patvarkymu vykdomoji byla buvo užbaigta ir vykdomasis dokumentas su išieškojimo negalimumo aktu grąžintas išieškotojui. 2009-03-60 sudaryta ataskaita apie išieškotas sumas ir susidariusias vykdymo išlaidas, kurioje nurodyta, kad išieškota suma – 0 Lt, mokėtina vykdymo išlaidų suma – 60 Lt vykdomosios bylos administravimo išlaidos, 44 Lt mokestis už atskirus veiksmus, 6 Lt – pašto išlaidų. Antstolė I. B. 2010-02-09 skolininkui registruotu laišku išsiuntė siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas per 5 dienas nuo pranešimo gavimo, tačiau siūlymas skolininkui sumokėti vykdymo išlaidas grįžo neįteiktas su atžyma „Negyvena“. Antstolė I. B. kreipėsi į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo, kadangi skolininkas per 5 d. nuo registruoto laiško išsiuntimo dienos vykdymo išlaidų nesumokėjo. Pirmosios instancijos teismas netenkino antstolės prašymo, kadangi antstolės I. B. 2010-02-09 siūlymas sumokėti vykdymo išlaidas skolininkui V. B. nebuvo įteiktas, todėl skolininkas neturėjo galimybės susipažinti su dokumento turiniu ir pasinaudoti įstatymo suteiktomis galimybės ginti savo interesus. Ši pirmosios instancijos teismo išvada pripažintina pagrįsta ir teisinga, nes skolininkas V. B. ne tik neturėjo galimybės susipažinti su siūlymo sumokėti vykdymo išlaidas turiniu, pasinaudoti įstatymo suteiktomis galimybės ginti savo interesus, bet apskritai nežinojo apie Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo priimtą 2007-08-01 nutarimą, kuriuo jam buvo paskirta bauda.

ATPK 313 str. 1 d. (redakcija, galiojusi nutarimo priėmimo dieną) nustatyta, kad baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą - ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Pagal ATPK 288 str. 1-3 d. nutarimas skelbiamas tuojau pat, baigus bylos nagrinėjimą. Nutarimo nuorašas per 3 dienas įteikiamas arba išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio nutarimas priimtas, organui, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusiajam. Nutarimo nuorašas įteikiamas pasirašytinai. Jeigu nutarimo nuorašas išsiunčiamas, tai įrašoma byloje. Pagal ATPK 309 str. nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolė pavedama nutarimą priėmusiam organui (pareigūnui). Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos įstatyme nustatytu terminu, nutarimą skirti baudą priėmęs organas (pareigūnas), šį nutarimą siunčia antstoliui vykdyti ATPK 314 str. nustatyta tvarka. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr.A2.2-3411-466/2007 nustatyta, kad Vilniaus miesto VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Asmenų paieškos skyrius informavo Vilniaus miesto 1-ąjį apylinkės teismą, kad V. B. paieška buvo nutraukta, nes 2007-07-26 V. B. buvo sulaikytas ir patalpintas į Vilniaus miesto VPK areštinę. Dėl to Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo pažeidėjui V. B. nedalyvaujant, 2007-08-01 nutarimu paskyrė V. B. 600 Lt baudą, išaiškino, jog bauda turi būti sumokėta per 15 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos, jeigu baudos pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Šis nutarimas buvo išsiųstas V. B., tačiau buvo grąžintas teismui neįteiktas V. B. su atžyma „kaimynų teigimu negyvena“. Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra duomenų, kad Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007-08-01 nutarimą V. B. būtų kitu adresu, kad 2007-08-01 nutarimas sumokėti paskirtą baudą V. B. būtų įteiktas, tačiau antstolė priėmė nutarimą vykdyti ir pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus.

CPK 586 str. numato, kad antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti ir atlikdamas vykdymo veiksmus, turi užtikrinti vykdymo teisėtumą. CPK 651 str. nustatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo įsitikinti, ar nėra akivaizdžių ar kitokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. CPK 651 str. 2 d. išvardytos aplinkybės, kurias turi patikrinti antstolis, spręsdamas, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti; šis aplinkybių sąrašas nebaigtinis, nes nurodytos straipsnio dalies 7 p. nustatyta antstoliui pareiga patikrinti, ar nėra kitokių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti. Tik nenustatęs CPK 651 str. 2 d. nurodytų kliūčių, antstolis vykdomąjį dokumentą gali priimti ir pradėti jį vykdyti (CPK 651 str. 3 d.). CPK 652 str. (galiojo iki 2009-04-01) nustatyti imperatyvūs nutarimų dėl administracinės teisės pažeidimų bylose paskirtų baudų išieškojimo priėmimo vykdymo ypatumai. Šio įstatymo 1 d. numatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje, pirmiausia patikrina, ar nutarimą priėmusi institucija arba pareigūnas, jeigu skolininkas nesumokėjo baudos, pasiuntė nutarimą vykdyti į skolininko darbovietę, valstybinio socialinio draudimo skyriui arba mokymo įstaigai išskaityti baudą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitokio uždarbio, pensijos ar stipendijos. To paties straipsnio 2 d. numatė, kad jei vykdomąjį dokumentą pateikęs asmuo 1 d. nurodytų reikalavimų neįvykdė, vykdomasis dokumentas grąžinamas jį pateikusiam asmeniui ir nurodomos grąžinimo priežastys. Nurodytų ir kitų CPK VI dalies vykdymo proceso nuostatų, reglamentuojančių atskirų vykdymo procesinių veiksmų atlikimą, nesilaikymas antstoliui atliekant konkretų vykdymo veiksmą lemia tokio veiksmo neteisėtumą. Kaip nustatyta aukščiau, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-08-01 nutarimas, kuriuo V. B. buvo paskirta bauda, V. B. nebuvo įteiktas, antstolė taip pat nepatikrino, ar nėra CPK 652 str. 2 d. nurodytos aplinkybės. Antstolė apeliacinės instancijos teismui taip pat nurodė, kad jokių duomenų apie tai, ar 2007-08-01 nutarimas buvo įteiktas V. B., ar nebuvo įteiktas, ji neturi. Taigi antstolė nepatikrino, ar yra suėjęs ATPK 313 str. nustatytas 15 dienų terminas skolininkui sumokėti baudą geruoju, kuriam pasibaigus atsirado teisė priverstinai išieškoti baudą, todėl pripažintina, jog antstolė neturėjo teisės priimti vykdyti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-08-01 nutarimo. Antstolė turėjo galimybę ir privalėjo aiškintis aplinkybes dėl šio termino pasibaigimo, nes tik nustačius kada pagal ATPK 313 str. prasidėjo 15 dienų terminas baudai sumokėti geruoju ir kada jis baigėsi, antstolė galėjo daryti išvadą, ar nėra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir pradėti vykdyti CPK 651 str. 2 d. prasme.  Jeigu, nepatikrinęs vykdomajam dokumentui vykdyti kliūčių, priimto vykdomojo dokumento pagrindu antstolis atliko vykdymo veiksmus, kurie, kaip išaiškėja vėliau, negalėjo būti atlikti ir antstoliui tai buvo žinoma arba turėjo būti žinoma, tai tokie vykdymo veiksmai laikytini atliktais nesant teisinio pagrindo ir negali sukelti jais siekiamų pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2009). Kaip matyti iš administracinės bylos medžiagos, V. B. siunčiami dokumentai adresu (duomenys neskelbtini), buvo neįteikti, grąžinti su atžymomis „kaimynų žodžiais kambarys yra tuščias, niekas negyvena“, administracinio teisės pažeidimo byla 2007-08-01 buvo išnagrinėta skolininkui nedalyvaujant. Šios aplinkybės patvirtina, jog V. B. deklaruotu adresu ((duomenys neskelbtini)) faktiškai negyvena, todėl akivaizdu, kad antstolė siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas V. B. siuntė adresu, kuriuo skolininkas negyvena. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad registro duomenys apie asmens gyvenamąją vietą yra tik vienas iš kriterijų gyvenamajai vietai nustatyti, yra būtina aiškintis, kokia yra tikroji asmens gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042/2003; 2009-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2009). Dėl to esant tokioms aplinkybėms, kai yra duomenys, jog skolininkas negyvena deklaruotoje vietoje, antstolė privalėjo aiškintis, kokia yra tikroji skolininko V. B. gyvenamoji vieta.

 

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš antstolės I. B. į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

 

            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str.,

 

n u t a r i a:

 

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš antstolės I. B. 5,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

 

Kolegijos pirmininkė                                                                              Dalia Višinskienė

 

Teisėjai                                                                                                    Romualda Janovičienė

 

                                                                                                                Marijonas Greičius