Civilinė byla Nr. e2A-1798-221/2019

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00956-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.12.1

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

2020 m. sausio 31 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo M. K. prašymą dėl rašymo apsirikimo ištaisymo ar papildomos nutarties priėmimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. K., atsakovo M. K. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovui M. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovo M. K. priešieškinį ieškovei E. K. dėl piniginės kompensacijos priteisimo, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė SEB bankas, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

nustatė :

2020 m. sausio 8 d. Kauno apygardos teisme gautas atsakovo M. K. prašymas ištaisyti rašymo apsirikimą Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties rezoliucinėje dalyje, joje nurodant, kad yra pakeičiama Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimo dalis, kuria yra išspręstas išlaikymo nepilnamečiams vaikams klausimas, ir nurodant, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., priteisiamas išlaikymas vaikams po 200 Eur, nuo 2019 m. sausio 1 d. – po 215 Eur. Nesant galimybės pašalinti nutarties trūkumą taikant rašymo apsirikimo institutą, priimti papildomą nutartį, kuria būtų pakeista Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo, nurodant, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., priteisiamas išlaikymas vaikams po 200 Eur ir nuo 2019 m. sausio 1 d. – po 215 Eur.

Atsakovas M. K. prašyme nurodo, kad apeliacinio skundo antruoju reikalavimu jis prašė pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo M. K. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams ir iš atsakovo M. K. priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. K., gimusiam (duomenys neskelbtini) ir M. K., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymą periodinėmis išmokomis mokamomis po 200 Eur sumą kiekvienam kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2018 m. kovo 22 d.) iki 2018 m. gruodžio 31 d., ir po 215 Eur sumą kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki vaikų pilnametystės, indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatyti, kad ieškovė uzufrukto teise valdo (naudoja) išlaikymo sumas vaikų interesais. Kauno apygardos teismas minėtą atsakovo M. K. reikalavimą išnagrinėjo ir dėl jo pasisakė 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties 20–25 punktuose. Teisėjų kolegija nurodė, kad sutinka su apeliantu (nutarties 20 punktas), pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018 m. kovo 22 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., priteisti ieškovės E. K. prašomą priteisti išlaikymą vaikams po 200 Eur sumą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (nutarties 24 punktas). Nutarties 25 punkte teisėjų kolegija nurodė, jog keistina sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo, nurodant, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., priteisiamas išlaikymas vaikams po 200 Eur ir nuo 2019 m. sausio 1 d. – po 215 Eur. Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi iš esmės išsprendė atsakovo M. K. antrąjį apeliacinio skundo reikalavimą, jį išnagrinėjo ir dėl jo pasisakė teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje (nutarties 20–25 punktai), tačiau jis liko nenurodytas teismo nutarties rezoliucinėje dalyje. Tai būtų galima laikyti rašymo apsirikimu, kadangi toks apsirikimo ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Teismo sprendimas (nutartis) yra vientisas procesinis dokumentas ir iš esmės reikalavimai yra išsprendžiami teismo motyvuojamojoje dalyje, o į rezoliucinę teismo sprendimo (nutarties) dalį yra tik perkeliamas teismo sprendimas, kuris teismo yra padarytas motyvuojamojoje teismo sprendimo (nutarties) dalyje. Teismui laikant, kad minėtas teismo rašymo apsirikimas negali būti ištaisytas taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 276 straipsnio nuostatas, priimtina papildoma nutartis remiantis CPK 277 straipsnio nuostatomis.

Prašymas dėl rašymo apsirikimo ištaisymo tenkintinas.

CPK 276 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės.

Dėl teisės normų, reglamentuojančių teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, kasacinio teismo išaiškinta, jog šios teisės normos turi būti taikomos racionaliai, ne formaliai. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus (sprendimo ištaisymą, sprendimo išaiškinimą, papildomą sprendimą), siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų šalinimo būdus, taip pat siekė, kad jais būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas, kurį vykdyti teismams deleguota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio. Dėl to, kai yra teismo sprendimo trūkumų, įstatymų leidėjo nustatytus šių trūkumų šalinimo būdus teismas privalo naudoti efektyviai, taip pat ir savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2010; 2000 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2000).

Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad teismo sprendimo privalomumas lemia šiam aktui keliamus reikalavimus. Sprendimas turi būti aiškus, turi būti išspręsti visi šalių iškelti reikalavimai, tiksliai nurodytos priteistos sumos, perduotinas turtas ar veiksmai, kuriuos šalys privalės atlikti arba nuo kurių turės susilaikyti. Bet koks teismo sprendime esantis rašymo apsirikimas, aritmetinė klaida gali tapti kliūtimi tinkamai suprasti ir vykdyti sprendimą, todėl įstatymo leidėjo nurodyta galimybė sprendimą priėmusiam teismui ištaisyti klaidas ir apsirikimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-507/2004).

Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nuostatų esmę, sprendimo rezoliucinėje dalyje pateiktos išvados visada turi būti grindžiamos motyvuojamojoje sprendimo dalyje nustatytomis aplinkybėmis, įrodymais, jų vertinimu, išdėstytais argumentais, teisės normomis ir kitais teisiniais argumentais.

Kauno apygardos teismas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės E. K. ir atsakovo M. K. apeliacinius skundus, 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi panaikino Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimo dalis, kuriose padalintas bendras sutuoktinių E. K. ir M. K. nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, priteista atsakovui M. K. iš ieškovės E. K. 3 065 Eur piniginė kompensacija, atmestas atsakovo priešieškinio reikalavimas priteisti kompensaciją už prievolės bankui vykdymą, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir šioje dalyje bylą perdavė nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties, teisėjų kolegija minėtos nutarties 20–25 punktuose sprendė Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimo dalies, kuria iš atsakovo M. K. priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams D. K. ir M. K. periodinėmis išmokomis po 215 Eur kiekvienam kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos (2018 m. kovo 22 d.) iki vaikų pilnametystės, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, nutarė, kad nėra pagrindo viršyti pareikšto ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo vaikams priteisimo, todėl pakeitė Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, nurodydama, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., priteisiamas išlaikymas vaikams po 200 Eur ir nuo 2019 m. sausio 1 d. – po 215 Eur. Visgi, teisėjų kolegija suklydo rezoliucinėje nutarties dalyje nenurodydama šio savo procesinio sprendimo, nors rezoliucinė teismo procesinio sprendimo dalis turi būti grindžiama motyvuojamąja dalimi, kadangi procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas pateikia galutinę išvadą, suformuotą motyvuojamojoje dalyje (CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas). 

Atsižvelgiant į tai, kad motyvuojamoje nutarties dalyje pateikti apeliacinės instancijos teismo motyvai dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimo dalies, kuria išspręstas išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams priteisimo iš atsakovo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo, tik per klaidą nutarties rezoliucinėje dalyje nebuvo nurodytas su tuo susijęs procesinis sprendimas, šis rašymo apsirikimas ištaisytinas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 302, 276 straipsniais,

nutaria :

Ištaisyti rašymo apsirikimą Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties rezoliucinėje dalyje, ją papildant šiuo sakiniu:

„Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, nurodant, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. kovo 22 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., priteisiamas išlaikymas vaikams D. K. ir M. K. po 200 Eur ir nuo 2019 m. sausio 1 d. – po 215 Eur.“

Teisėjos        Aušra Baubienė

        Virginija Gudynienė

        Virginija Lozoraitytė