Baudžiamoji byla Nr. 2K-182-677/2016

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 1-80-1-00045-2011-3

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 1.2.13.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Audronės Kartanienės ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. P. ir V. P. kasacinius skundus dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nutarties.

Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 176 straipsnio 1 dalį nuteisti:

L. P. – 37 MGL (1393,42 Eur) bauda.

V. P. – 37 MGL (1393,42 Eur) bauda.

Iš civilinio atsakovo UAB „L“ priteista: L. P. 1582 Eur turtinei (dėl kapavietės tvarkymo) ir 5792 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat G. P., E. P. (atstovaujamam įstatyminės atstovės L. P.), T. P., B. O. P. ir A. J. P. kiekvienam po 5792 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš nuteistųjų L. P. ir V. P. nukentėjusiajai L. P. solidariai priteista 579 Eur turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos                              2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi nuteistųjų L. P., V. P., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų L. P., G. P., nukentėjusiojo E. P. atstovės pagal įstatymą L. P., B. O. P., A. J. P., T. P. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. L. P. nuteistas už tai, kad, dirbdamas UAB „L“ (įmonės kodas duomenys neskelbtini) direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2003 m. liepos 1 d. įstatymo redakcija) 2 straipsnio 4 dalį, 11 straipsnį būdamas atsakingu už darbuotojų saugą ir sveikatą, pažeidė: Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį ir Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34, 14.1.1 ir 14.4 punktų, Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211, 22.1 ir 43 punktų reikalavimus, t. y. nesprendė techninių ir organizacinių klausimų statybvietėje atliekant skirtingus darbus vienu metu, nekoordinavo rangovų atliekamų darbų; nenustatė konkrečių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų rekonstruojamo sanatorinio gyvenamojo korpuso (02) statybvietei (duomenys neskelbtini), iki statybos darbų pradžios neparengė rekonstruojamo sanatorinio gyvenamojo korpuso (02) kapitalinio remonto statybos darbų vykdymo (technologijos) projekto, kuriame būtų numatyti saugūs darbų atlikimo būdai bei metodai ir konkrečios priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugą ir sveikatą statinio statybos metu, taip pat statybos darbų vykdymo tvarką, esant keliems rangovams vienoje statybvietėje; Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 4 priedo „Būtiniausi darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimai statybvietėje“ 43.2 punkto reikalavimą, kad griovimo darbai būtų planuojami ir atliekami tik kompetentingam asmeniui prižiūrint. Dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas. 2011 m. lapkričio mėn. pradžioje, tikslus laikas nenustatytas, L. P. davė nurodymą statybos vadovui V. P. su jam pavaldžiais darbuotojais išmontuoti rekonstruojamo sanatorinio gyvenamojo korpuso (02) perdangos plokštes virš laiptinės tarp ašių 1D-1K ir 2011 m. lapkričio 16 d., apie 10.40 val., (duomenys neskelbtini), statybos vadovo V. P. nurodymu darbų vadovui S. A. vadovaujant perdangos plokščių išmontavimui, netinkamai prikabinta ir S. A. laužtuvu pastumta bokštiniu kranu keliama gelžbetoninė plokštė atsitrenkė į mūrinį parapetą, kurio dalis nuo smūgio suiro ir, krisdama iš maždaug 22 m aukščio, mirtinai sužalojo prie pastato dirbusį UAB „B“ statybos projektų vadovą S. P..

2. V. P. nuteistas už tai, kad, dirbdamas UAB „L“ darbų vadovu ir direktoriaus L. P. 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymais Nr. OVO11-02 ir OVO11-01 būdamas paskirtas statybos darbų vadovu, atsakingu už darbų saugą ir sveikatą, bei statybos saugos ir sveikatos koordinatoriumi, atsakingu objekte (duomenys neskelbtini), pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2003 m. liepos 1 d. įstatymo redakcija) 2 straipsnio 3 dalį būdamas atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą, pažeidė: Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34, 14.1.1 ir 14.4 punktų, Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211, 22.1, 43, 59.1 ir 59.2 punktų reikalavimus, t. y. vykdė statybos darbus neparengus rekonstruojamo sanatorinio gyvenamojo korpuso (02) kapitalinio remonto statybos darbų vykdymo (technologijos) projekto, kuriame būtų numatyti saugūs perdangos plokščių virš laiptinės tarp ašių 1D-1K išmontavimo būdai bei metodai ir konkrečios priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugą ir sveikatą statinio statybos metu, taip pat statybos darbų vykdymo tvarka, esant keliems rangovams vienoje statybvietėje; nesprendė techninių ir organizacinių klausimų statybvietėje atliekant skirtingus darbus vienu metu, nekoordinavo rangovų atliekamų darbų; Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 4 priedo „Būtiniausi darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimai statybvietėje“ 36.3, 43.1, 43.2 ir 44.2 punktų reikalavimus, t. y. nesiėmė priemonių apsaugoti darbuotojus nuo krentančių daiktų, neužtikrino, kad išmontuojant perdangos plokštes į pavojingą zoną nebūtų įmanoma patekti; kai pastato ar statinio griovimas gali sukelti pavojų, nesiėmė tinkamų atsargumo priemonių ir saugių darbo metodų bei tvarkos; neužtikrino, kad darbai būtų planuojami ir atliekami tik kompetentingam asmeniui prižiūrint; nesiėmė būtinų apsaugos priemonių, kad laikinas konstrukcijų netvirtumas arba nestabilumas nesukeltų pavojaus darbuotojams; Kėlimo kranų naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-425, 36.6 punkto ir 1 priedo „Minimalūs saugos ir sveikatos reikalavimai“ 4 punkto reikalavimus, t. y. pradėjo darbus su kranu neparengęs ir su krano savininku nesuderinęs darbų vykdymo projekto, kuriame turėjo būti nurodytos krovinių kabinimo (stropavimo) schemos, ir su jomis nesupažindino stropuotojų, kranininko bei kitų asmenų, susijusių su krano darbu. Dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas. 2011 m. lapkričio 16 d., apie 8.00 val., (duomenys neskelbtini), V. P. nurodė darbų vadovui S. A. su jam pavaldžiais darbininkais išmontuoti rekonstruojamo sanatorinio gyvenamojo korpuso (02) perdangos plokštes virš laiptinės tarp ašių 1D-1K ir, darbų vadovui S. A. vadovaujant perdangos plokščių išmontavimui, apie 10.40 val., netinkamai užkabinta ir S. A. laužtuvu pastumta bokštiniu kranu keliama gelžbetoninė plokštė atsitrenkė į mūrinį parapetą, kurio dalis nuo smūgio suiro ir, krisdama iš maždaug 22 m aukščio, mirtinai sužalojo prie pastato dirbusį UAB „B“ statybos projektų vadovą S. P..

3. Kasaciniu skundu nuteistasis V. P. prašo teismų sprendimus panaikinti ir bylą jam nutraukti.

3.1. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatų pažeidimų, sutrukdžiusių išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnis), nes išsamiai ir nešališkai neištyrė visų bylos duomenų, vertino tik kaltinimą patvirtinančius įrodymus, o gynybos teiginius patvirtinančius įrodymus nemotyvuotai atmetė, savo išvadų tinkamai nemotyvavo, nesivadovavo aktualia teismų praktika ir nenustatė už nelaimingą įvykį atsakingų subjektų, taip pat neteisingai taikė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo taip, kaip to reikalaujama BPK, neišnagrinėjo esminių apeliacinio skundo argumentų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

3.2. Anot kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ir motyvuotai nepasisakė dėl priežastinio ryšio, taip pat nepagrįstai pripažino jį nusikalstamos veikos subjektu. Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako tik specialūs subjektai – darbdaviai ir kiti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi. Taikant šią normą, būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Kiekvienu konkrečiu atveju analizuojami tie įstatymai ir įstatymų įgyvendinamieji lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi. Baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina nustatyti ir priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos. Nusikalstama veika gali būti padaryta tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-267/2009, 2K-134/2010, 2K-221/2011, 2K-485/2011). Nustatant priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, būtina nustatyti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado šiame BK straipsnyje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-461/2008).

3.3. Kasatorius nurodo, kad vertinant, ar 2011 m. rugpjūčio 12 d. direktoriaus įsakymu Nr. OVO11-02 jis buvo tinkamai paskirtas ir įgaliotas vykdyti statybos darbų vadovo funkcijas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kvalifikacijos atestatas Nr. B 5364, kuriuo jam suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas, išduotas tik 2011 m. spalio 28 d. Taigi minėto įsakymo priėmimo metu aptariamos teisės ir kvalifikacijos jis neturėjo, todėl negalėjo būti paskirtas statybos darbų vadovu.

3.4. Taip pat kasatorius nurodo, kad bylai aktualiu laikotarpiu jis neturėjo darbo su kranais susijusios kompetencijos ir atitinkamų teisių. Pažymėjimas B Nr. 130387, kuriuo jam buvo suteikta teisė dirbti keliamųjų kranų darbų vadovu, buvo išduotas 2002 m. lapkričio 18 d. ir įvykio metu negaliojo, nes po 2002 metų jis nė karto papildomai nemokytas, neatestuotas ir netobulinta jo kvalifikacija, kaip nustatyta Kėlimo kranų naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. Al-425, 41.2 punkte. Šią teisę jis įgijo tik 2011 m. lapkričio 28 d. Taigi jis taip pat nėra šios nusikalstamos veikos subjektas ir inkriminuotų Kėlimo kranų naudojimo taisyklių pažeidimo aspektu.

3.5. Be to, pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 50 dalį statybos darbų vadovo kvalifikacija ir kompetencija apima tik atsakomybę už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir statinio normatyvinę kokybę. Taigi, net po to, kai jam 2011 m. spalio 28 d. buvo suteikta ypatingo statinio statybos vadovo kvalifikacija, ir net jei jis būtų buvęs tinkamai įgaliotas eiti statybos darbų vadovo pareigas, sieti jo atsakomybę su kilusiais padariniais nebūtų galimybės, nes jis būtų buvęs atsakingas tik už rekonstruojamo statinio atitiktį projektui ir normatyvinę kokybę.

4. Kasaciniu skundu nuteistasis L. P. prašo teismų sprendimus panaikinti ir bylą jam nutraukti.

4.1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių BPK pažeidimų, sutrukdžiusių išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes išsamiai ir nešališkai neišnagrinėjo visų bylos duomenų, nevertino jų visumos, vertino tik kaltinančius įrodymus, o teisinančius nemotyvuotai atmetė. Apeliacinės instancijos teismas neįvykdė pareigos kruopščiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, nesilaikė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes neišnagrinėjo svarbiausių skundo argumentų.

4.2. Teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 176 straipsnio 1 dalį, tinkamai neįvertino ir motyvuotai nepasisakė dėl atsakingo už darbų saugą subjekto, t. y. nesiaiškinta, ar jis (L. P.) buvo tinkamas šios veikos subjektas ir ar tinkamai nustatytas priežastinis ryšys.

4.3. Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Padarinių atsiradimas apima tik santykius darbo srityje ir neapima atvejų, kai nukenčia asmenys, kurių veikla nėra susijusi su darbu objektuose, kuriuose galėjo atsirasti įstatyme išvardyti padariniai. Kad šis straipsnis taikomas tik dėl atsitikimų, susijusių su darbo santykiais darbe, matyti ir iš šio straipsnio pavadinimo. Šiuo atveju akivaizdu, kad S. P. su UAB „L“ nesiejo sutartiniai darbo santykiai ar tarp įmonių sudarytos sutartys. Taigi UAB „L“ nėra darbdavys BK 176 straipsnio prasme.

4.4. Kasatorius pažymi, kad teismai visiškai nevertino byloje esančių sutarčių, kurios patvirtina, jog statybvietėje įvairius darbus atliko skirtingos įmonės, kurios buvo prisiėmusios įvairius sutartinius įsipareigojimus dėl darbuotojų saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės ir vykdyti statybos saugos ir sveikatos darbe koordinatoriaus funkcijas, tačiau jų nevykdė, t. y. UAB „M“, UAB „K“, UAB „E“. Šios įmonės, kasatoriaus įsitikinimu, turėjo būti pripažintos darbdaviais, atsakingais už darbų saugą ir sveikatą bei statybos saugos ir sveikatos koordinavimą. Beje, 2012 m. lapkričio 6 d. ekspertizės akte Nr. 11-2534 (12) nurodyta, kad ,,rangovu gali būti įvardyta tiek UAB „L“, tiek UAB „B“, tiek UAB „M“. Išvadoje ekspertas nurodo, kad ,,užtikrinti saugų darbą statybvietėje Birštone yra darbdavio, jo įgaliotų asmenų, rangovų, statinio statybos vadovo ir ardymo darbų vadovų pareiga“.

4.5. Atsižvelgiant į tai, kasatoriaus manymu, teismo išvada, kad jis (L. P.) pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 15 straipsnio l dalį, yra neteisinga, prieštaraujanti šio įstatymo nuostatoms, teismų praktikai ir bylos aplinkybėms. Kasatorius teigia, kad jis atsakingas už darbuotojų saugos ir sveikatos darbe vidinę kontrolę bei saugos ir sveikatos darbe koordinavimą galėjo būti tik tuo metu, kai darbus atliko UAB „L“ darbuotojai, arba tuo atveju, jeigu užsakovai, rangovai, subrangovai sutartimis šias pareigas būtų perdavę UAB ,,L“. Tačiau iš 2011 m. liepos 20 d. statybos rangos sutarties tarp UAB „Bš“ ir UAB „L“ matyti, kad rangovas UAB „L“ statybos objekte įsipareigojo garantuoti tik savo ir pasamdytų subrangovinių organizacijų darbuotojų saugų darbą, vykdyti statybos saugos ir sveikatos darbe koordinatoriaus funkcijas, bet ne subrangovo UAB „M“ savo iniciatyva pasamdytos UAB „B“ įmonės darbuotojų darbų saugą. Kasatorius pažymi, kad UAB „M“, 2011 m. rugsėjo 19 d. sudariusi rangos sutartį su UAB „L“, nevykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį, t. y. nevykdė statybos saugos ir sveikatos darbe koordinatoriaus funkcijų, raštiškai neinformavo užsakovo UAB „L“ dėl sudarytos sutarties su subrangovine organizacija UAB „B“. Taip pat ir UAB „B“ nevykdė 2011 m. lapkričio 11 d. sutarties su užsakovu UAB „M“, t. y. negarantavo savo darbuotojų saugaus darbo, nepaskyrė darbuotojo vykdyti statybos saugos ir sveikatos darbe koordinatoriaus funkcijas. Kasatorius nurodo, kad byloje nebuvo tinkamai įvertinti UAB „B“ darbuotojų veiksmai, kurie, anot liudytojo A. B., patys atėjo ir pradėjo dirbti; UAB „L“ apie UAB „B“ pradedamus darbus net nebuvo informuota. Kasatoriaus manymu, subjektas, atsakingas dėl nelaimingo atsitikimo šioje byloje, yra UAB „M“ ir UAB „B“. Atsižvelgiant į tai, kad jis (L. P.) nebuvo atsakingas už UAB „B“ ir UAB „M“ sutartyse numatytus įsipareigojimus, jo veikoje apskritai nėra kaltės. S. P. buvo UAB „B“ darbuotojas, kuris turėjo atlikti darbo funkcijas UAB „B“ ir UAB „M“ sutarčių pagrindu. Be to, S. P. prie rekonstruojamo pastato atėjo be UAB „L“ darbuotojų žinios, leidimo ar sutikimo. Taigi teismai privalėjo įvertinti, ar yra priežastinis ryšys tarp UAB „B“ ir UAB „M“ veiksmų, t. y. neužtikrinimo darbuotojų darbo saugos reikalavimų ir padarinių – S. P. mirties. Teismai šių bendrovių veiksmų neanalizavo ir nevertino, taigi išsamiai bylos neišnagrinėjo (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

4.6. Kadangi darbų saugos ir sveikatos pažeidimų padarė ne tik UAB „L“, bet ir kiti užsakovai, rangovai (tai patvirtina 2012 m. gegužės 17 d. specialisto išvada Nr. 11-1085 (12), ekspertizės aktas Nr. 11-2534(12), 2012 m. vasario 13 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1), kasatoriaus manymu, turėjo būti išsiaiškinta, kuri konkrečiai įmonė buvo atsakinga už darbų saugą konkrečių darbų atlikimo laikotarpiu, kartu ir nelaimingo atsitikimo metu. Beje, specialistė K. Obolevičienė, tyrusi nelaimingą įvykį, paaiškino, kad tiek UAB ,,L“, tiek UAB ,,B“, tiek UAB ,,M“, tiek UAB ,,K“ atliko bendruosius statybos darbus. Taigi, pasak kasatoriaus, šiuo atveju teismai netinkamai nustatė už nelaimingą įvykį atsakingus subjektus, pripažinę jį (L. P.) darbdaviu, pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias dviejų ir daugiau darbdavių pareigas organizuojant darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose (minėta, kad statybvietėje įvairius darbus atliko skirtingos įmonės, kurios prisiėmė įvairius sutartinius įsipareigojimus). Šiuo atveju turėjo būti taikomos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio nuostatos ir įvertinti visų darbdavių veiksmai, kurie buvo priežastiniu ryšiu susiję su nelaimingu atsitikimu. Tačiau tai nepadaryta, teismų sprendimuose preziumuojama, kad darbdavys yra tik UAB „L“.

4.7. Teismai, pripažindami jį (L. P.) atsakingu už darbų saugą, neanalizavo, kas konkrečiai atsakingas už Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pažeidimą, ir nepasisakė apie tai, kad jis (L. P.) visas darbdavio funkcijas dėl darbų saugos ir sveikatos perdavė statybos vadovui V. P., kuris turėjo galiojantį 2008 m. liepos 4 d. išduotą Darbų saugos pažymėjimą Nr. B 270197 ir buvo atsakingas už statomame objekte visą darbų saugą ir sveikatą. Funkcijų perdavimas atitinka Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju darbdaviui atstovaujantis asmuo (L. P.) nepažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatų, nes, siekdamas įgyvendinti darbdavio pareigą darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, paskyrė darbdavio įgaliotus asmenis ir davė jiems konkrečius pavedimus. Darytina išvada, kad baudžiamosios atsakomybės dėl S. P. nelaimingo atsitikimo statybvietėje subjektas yra ne L. P. ir ne UAB „L“.

5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Lina Beinarytė atsiliepimu į kasacinius skundus prašo juos atmesti.

5.1. Atsiliepime nurodoma, kad baudžiamasis įstatymas nuteistiesiems V. P. ir L. P. pritaikytas tinkamai.

5.2. Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį tinkamas subjektas yra darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Darbdavio įgaliotas asmuo – įmonėje įsteigtos darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos vadovas ar specialistas, taip pat darbdavio paskirtas darbuotojas ar netgi ne iš įmonės darbuotojų samdomas šios srities specialistas, atsakingas už saugias ir sveikas darbo sąlygas įmonėje. Darbuotojų saugos ir sveikatos darbe įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbdavio įgaliotas asmuo – padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje. Direktorius L. P. į minėtas pareigas V. P. paskyrė 2011 m. rugpjūčio 12 d., t. y. prieš tris mėnesius iki nelaimingo atsitikimo. Tačiau V. P., žinodamas, kad jis neturi reikiamos kvalifikacijos, apie tai nepranešė darbdaviui, o priešingai – sutiko dirbti ir eiti jam paskirtas pareigas, o reikiamą kvalifikacijos atestatą gavo 2011 m. spalio 28 d., t. y. nelaimingo atsitikimo dieną jau buvo atestuotas ir turėjo ypatingo statinio statybos vadovo kvalifikaciją. Todėl nuo 2011 m. spalio 28 d. V. P. jau galėjo eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas ir būtų atsakingas už darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimus. Tai, kad direktorius V. P. statybos vadovu paskyrė 2011 m. rugpjūčio 12 d., o kvalifikacinį atestatą jis gavo tik 2011 m. spalio 28 d., reiškia, kad teisiškai jis yra atsakingas už darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimus tik nuo 2011 m. spalio 28 d., t. y. nusikalstamos veikos, kurios metu žuvo S. P., padarymo metu jis buvo tinkamas subjektas atsakyti pagal BK 176 straipsnio 1 dalį.

5.3. V. P. ir S. A. 2011 m. lapkričio 16 d. buvo paskirti kėlimo kranų darbų vadovais. Nors V. P. reikiamos kvalifikacijos atestato neturėjo, tačiau sutiko su tokiu paskyrimu, pretenzijų dėl to nereiškė, neprieštaravo, o abejones dėl jo tinkamumo vadovauti tokio pobūdžio darbams pradėjo kelti tik įvykus nelaimingam atsitikimui. Todėl tai, kad V. P., neturėdamas reikiamos kvalifikacijos dirbo atsakingą, pavojingą ir rizikingą darbą (bokštinis kranas ,,Liebherr 90 EC“, serijinis Nr. 35431751, 2007 m. rugsėjo 5 d. įregistruotas Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre), neturėdamas reikiamos kvalifikacijos, nereiškia, kad jis negali būti tinkamas subjektas atsakyti pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, priešingai, patvirtina, kad jis veikė nusikalstamai nerūpestingai – nesilaikydamas statybos darbų vykdymo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (dirbo neturėdamas tam reikalingų kvalifikacijos atestatų), nenumatė, kad dėl to gali atsirasti neigiamos pasekmės (gali būti sužaloti ar net žūti statybvietėje dirbantys žmonės), nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir privalėjo tai numatyti.

5.4. Pagal Statybų įstatymo 2 straipsnio 50 dalies redakciją, galiojusią nusikalstamos veikos padarymo metu, statinio statybos vadovas – statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas rangovui (kai statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma ūkio būdu) ir įgyvendindamas statinio projektą nuo statybos pradžios iki statybos užbaigimo, vadovauja statybos darbams, kartu gali būti bendrųjų statybos darbų vadovas, koordinuoja statinio statybos specialiųjų darbų vykdymą bei šių darbų vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir statinio normatyvinę kokybę. Kasatoriaus V. P. minima atsakomybė dėl pastatyto pastato atitikties statinio projektui ir statinio normatyvinę kokybę yra sutartinio, t. y. civilinio pobūdžio, ir neapima baudžiamosios atsakomybės ribų. Kadangi pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, tai pirmosios instancijos teismui nustačius, kad V. P. direktoriaus įsakymu buvo paskirtas statybos vadovu, t. y. buvo direktoriaus įgaliotas asmuo statinio statybos vadovavimui, reiškia, kad jam pagrįstai kyla atsakomybė pagal BK 176 straipsnio 1 dalį.

5.5. Dėl nuteistojo L. P. skundo argumentų prokuroras nurodo, kad, kaip nurodyta 2012 m. vasario 13 d. nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1, nelaimingas atsitikimas įvyko dėl netinkamo pavojingų darbų organizavimo ir vykdymo statybvietėje, nes UAB „L“ neužtikrino, kad, išmontuojat denginio plokštes virš lifto šachtų, į pavojingas zonas nebūtų įmanoma patekti, nesiėmė tinkamų atsargumo priemonių ir saugių darbo metodų bei tvarkos; plokščių nukėlimo darbai buvo planuojami ir atliekami neprižiūrint kompetentingam asmeniui. Taip pat Valstybinė darbo inspekcija konstatavo, kad užtikrinti saugų darbą statybvietėje Birštone yra darbdavio, jo įgaliotų asmenų, rangovų, statinio statybos vadovo ir ardymo darbų vadovo pareiga. Kadangi UAB „L“, vadovaujama direktoriaus L. P., yra generalinis rangovas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad būtent generalinis rangovas – UAB „L“ privalėjo užtikrinti, kad statybos darbai statybvietėje atitiktų būtinus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Be kita ko, kaip ir konstatavo apeliacinės instancijos teismas, byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. P., pavesdamas S. A. ir K. C. demontuoti plokštes ir jas nuo pastato nukelti bokštiniu kranu, privalėjo numatyti galimą keliamo objekto nestabilumą ir jo ar jo kliudytų kitų objektų galimą kritimą iš aukščio, todėl privalėjo numatyti pavojingas zonas ir organizuoti jų specialių pažymėjimą prieš pavojingų darbų vykdymo pradžią, tačiau tai nebuvo padaryta, nors potencialiai pavojingoje zonoje pats V. P. matė dirbančius UAB „B“ darbininkus. Tačiau jis ir tokiomis aplinkybėmis nesiėmė priemonių pašalinti asmenis iš pavojingos zonos, kur buvo galimas objektų kritimas iš aukščio. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad pastatas buvo aptvertas STOP juosta, tačiau nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tai buvo nepakankama priemonė užtikrinti kitų darbininkų saugų darbą statybvietėje; STOP juosta ne tik kad buvo nutraukta, nes UAB „B“ darbininkai nešė pastolius, o subrangovų darbai statybvietėje nebuvo derinami, bet, kaip matyti iš liudytojų parodymų, statybų aikštelė buvo visiškai atvira, nesaugoma, neprižiūrima, joje trūko tvarkos, buvo aplaidumo. Be kita ko, liudytojas R. Č. parodė, kad bendras įmonių instruktažas nebuvo vedamas, darbuotojai nebuvo perspėti, kad nedirbtų pavojingoje zonoje, kuri net nebuvo pažymėta. Visų šių aplinkybių visuma patvirtina, kad L. P. nesiėmė tinkamų priemonių apsaugoti statybvietę, tai lėmė S. P. mirtį. Taigi, konstatavus, kad generalinis rangovas – UAB „L“ privalėjo užtikrinti, kad statybos darbai statybvietėje atitiktų būtinus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, UAB „L“, kaip generalinis rangovas, atstovaujamas direktoriaus – vadovo L. P., laikytinas S. P. darbdaviu BK 176 straipsnio 1 dalies prasme.

5.6. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad byloje nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad į esminius apeliantų skundų argumentus atsakyta. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje detaliai ir motyvuotai pasisakė dėl apeliaciniuose skunduose dėstomų argumentų, todėl kolegija, sutikdama su teismo motyvais, jų detaliai nekartojo, tik atsakė į esminius skundų argumentus. Teismas pasisakė, kad nors įmonėje buvo paskirtas asmuo, atsakingas už darbų saugą, tačiau ir nuteistasis L. P. kaip įmonės vadovas pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies, Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 14.1.1, 14.4 punktų, 4 priedo 43.2 punkto, Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 22.1, 43 punktų reikalavimus ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo S. P.. Kasatorius L. P. tik deklaratyviai nurodo, kad priimtas nuosprendis prieštarauja Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatoms, teismų praktikai ir byloje nustatytoms aplinkybėms. CK 6.650 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Aiškinant šią CK nuostatą, galima daryti išvadą, kad generalinis rangovas turi būti laikytinas subrangovo darbdaviu viešosios teisės prasme, nes jis, negalėdamas pats įvykdyti sutartinės prievolės, pasamdo subrangovą ir suteikia jam įgaliojimus tam tikroje statybos darbų srityje, sumoka už jo atliktus darbus. Iš to išplaukia, kad generalinį rangovą ir subrangovus sieja pavaldumo santykiai, kuriuose generalinis rangovas turi pareigą tikrinti, kontroliuoti subrangovą. Todėl nors įvairius darbus atliko skirtingos įmonės, kurios atskiromis sutartimis prisiėmė įvairius įsipareigojimus dėl darbuotojų saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės ir vykdyti statybos saugos ir sveikatos darbe koordinatoriaus funkcijas, tačiau generalinis rangovas UAB „L“, atstovaujama direktoriaus – vadovo L. P., privalėjo kontroliuoti subrangovus, ar jie tinkamai vykdo darbuotojų saugos ir sveikatos darbe vidinę kontrolę. Be kita ko, kaip parodė buvęs UAB „E“ darbuotojas D. J., už statybos darbų saugą visiškai atsakingas statybvietėje buvo generalinis rangovas – UAB „L“. Taip pat byloje nustatyta, kad bendras įmonių instruktažas nebuvo vedamas. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2011 m. liepos 20 d. statybos rangos sutartimi UAB „L“ įsipareigojo savo rizika, priemonėmis ir savomis medžiagomis atlikti statybos darbus objekte, kaip rangovas, įsipareigojo juos atlikti pagal techninio bei darbų projektų, Statybos įstatymo, statybos techninių reglamentų, techninių specifikacijų ir kitų teisės aktų reikalavimus; apdrausti savo personalą (darbuotojus) nuo nelaimingų atsitikimų Objekto statybos teritorijoje, įskaitant nuo sužalojimų ar mirties; garantavo už savo ir pasamdytų subrangovinių organizacijų darbuotojų saugų darbą; Objekto darbo baruose judančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų sukeliamų pavojų; įsipareigojo vykdyti statybos saugos ir sveikatos darbe koordinatoriaus funkcijas. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad UAB „L“, atstovaujama kasatoriaus L. P., privalėjo kontroliuoti ir būti atsakinga už statybos darbų saugą ne tik dirbant UAB „L“, bet taip pat ir kitiems subrangovams, kaip generalinis rangovas. Nuteistojo L. P. veiksmai pasireiškė neatsargia kaltės forma – nusikalstamu nerūpestingumu.

6. Atsiliepimu nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. P. atstovas advokatas Audrius Juozapavičius bei nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų B. O. P., A. J. P. atstovas advokatas Giedrius Gužauskas prašo nuteistųjų kasacinius skundus atmesti.

6.1. Atsiliepime dėl nuteistojo L. P. kasacinio skundo nurodoma, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog BK 176 straipsnio dispozicija nereikalauja, kad veiką padaręs asmuo ir nukentėjusysis būtų siejami darbiniais (pavaldumo) santykiais ar dirbti toje pačioje įmonėje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-320/2014). Teismų praktikoje laikomasi aiškios pozicijos, kad BK 176 straipsnyje nenumatytas specialus nukentėjusysis – juo gali būti ne tik darbo teisiniais santykiais saistomi asmenys. Minėta nutartis yra aktuali ir turi precedento statusą nagrinėjamoje byloje, nes ir joje buvo sprendžiamas klausimas dėl rangos santykiais susijusių asmenų atsakomybės pagal BK 176 straipsnį.

6.2. UAB „L“ kaip generalinis rangovas, vadovaujamas vadovo – direktoriaus L. P., privalėjo užtikrinti, kad statybos darbai statybvietėje atitiktų būtinus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Remiantis su UAB „Bš“ 2011 m. liepos 20 d. sudarytos Statybos rangos sutarties 6.2.15 punktu, UAB „L“ įsipareigojo garantuoti ne tik savo darbuotojų, bet ir visų pasamdytų subrangovinių organizacijų darbuotojų saugų darbą, priešgaisrinę ir aplinkos saugą bei darbo higieną, taip pat gretimos aplinkos apsaugą, greta statybos aikštelės gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų sukeliamų pavojų. Dėl to teismai padarė pagrįstas išvadas, kad šiuo atveju generalinio rangovo UAB „L“ vadovas – direktorius L. P. – pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies, taip pat Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 22.1, 43 punktų reikalavimus, nes statybos darbų technologijos projektas statiniui parengtas nebuvo, to padaryti statybos vadovui direktorius L. P. taip pat nebuvo pavedęs; be to, pažeidė Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatus, nes tinkamai neorganizavo griovimo darbų (perdengimo plokščių demontavimo). Pažymėtina, kad kitam nuteistajam – V. P. – inkriminuotos veikos neapima nuteistojo L. P. padarytų veikų. Taigi L. P. pagrįstai (teisėtai) nuteistas už veikas, kurias jis padarė kaip UAB „L“ vadovas.

6.3. Savo argumentavimą dėl neva netinkamai įvertintų sutartinių santykių tarp subrangovų, nuteistasis L. P. grindžia klaidingu saugos ir sveikatos darbe koordinatoriaus statuso suvokimu. Pagal tokią poziciją, kokią mėgina pateikti kasatorius, objekte, kuriame veikia ne vienas rangovas, gali veikti ne vienas saugos ir sveikatos darbe koordinatorius, o keli. Tačiau pagal aiškų teisinį reguliavimą, objekte, kuriame veikia ne vienas rangovas, yra (privalo būti) paskirtas vienas saugos ir sveikatos darbe koordinatorius, atsakingas už darbų saugą ir žmonių sveikatą visame objekte. Ir šiuo atveju tiek už rangovų darbų koordinavimą, tiek už darbų saugą ir žmonių sveikatą objekte buvo atsakingas generalinis rangovas – UAB „L“, konkrečiai – šio juridinio asmens paskirtas darbuotojas statybos vadovas V. P.. Tai vienareikšmiškai patvirtino ir ekspertas T. D.. Šios savo funkcijos UAB „L“ kaip generalinis rangovas neperdavė kitam asmeniui ir šio UAB „L“ statuso nepakeitė objekte veikusių rangovų tarpusavio susitarimai. Toks aiškinimas visiškai atitinka Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatus, patvirtintus socialinės apsaugos ir darbo ministro bei aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-36, kurie įgyvendina Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio reikalavimus (nuostatų 2, 6, 14 punktai) ir Statybos techninį reglamentą STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ (reglamento 59 punktas). Todėl nuteistojo L. P. kasacinio skundo teiginys, kad šiuo atveju visos su objekto ranga susijusios įmonės turėjo būti pripažintos darbdaviais, atsakingais už darbų saugą ir sveikatą bei statybos saugos ir sveikatos koordinavimą, yra teisiškai nepagrįstas.

6.4. Konkrečiai dėl UAB „M“ ir UAB „B“ sutarties dėl fasado šiltinimo – net jei ir buvo susitarimas tarp šių įmonių (subrangovų) dėl tarpusavio rangos (subrangos) santykių, kuris numatė tam tikrus santykius (atsakomybes) darbų saugos srityje, šios sutartinės nuostatos liečia tik UAB „M“ ir UAB „B“ santykius ir nepakeičia to, kad už darbų koordinavimą ir saugą objekte atsako UAB „L“ kaip generalinis rangovas (jo paskirti darbuotojai). Pagal UAB „B“ ir UAB „M“ sutartinius santykius UAB „B“ prisiėmė atsakomybę tik už darbų saugą savo veiklos (teritorijoje) srityje, bet ne visame objekte. Ir tai, kad šiuo atveju vykdant kėlimo darbus ant vieno iš rangovų darbuotojo nukrito parapeto dalis, nulėmė ne tai, kad pagal UAB „M“ ir UAB „B“ sutartinius santykius kažkuri iš šalių vykdė ar nevykdė įsipareigojimų savo lokalioje zonoje, bet tai, kad UAB „L“ nevykdė pareigos užtikrinti darbų saugą viso objekto mastu, už ką nei UAB „M“, nei UAB „B“ nebuvo atsakinga. Juolab kad krano darbus šiuo atveju vykdė pati UAB „L“.

6.5. Be to, UAB „L“ (konkrečiai – nuteistieji) žinojo apie UAB „B“ darbuotojų vykdomus fasado šildymo (pastolių rinkimo) darbus ir nesiėmė jokių priemonių, užtikrinti šių darbuotojų saugumą. UAB „B“ darbuotojai dirbo lauke surinkinėdami pastolius jau prieš dvi dienas iki nelaimingo atsitikimo. Tai, kad pastoliai buvo ne tik nešami (sandėliuojami), bet ir surinkinėjami, darbų vadovas V. P. taip pat žinojo. Jis netgi tą pačią dieną prieš pat įvykį ėjo pro UAB „B“ darbininkus, tęsiančius pastolių rinkimo darbus, ir jokios pastabos dėl vykdomų darbų nedavė, juolab nesiėmė jokių priemonių užtikrinti saugumą dėl numatyto krano darbo (ne tik nepažymėjo pavojingos zonos 11 metrų nuo pastato sienos ir nepaskyrė žmogaus, kuris užtikrintų asmenų nepatekimą į pavojingą zoną, bet net neinformavo UAB „B“ darbuotojų apie darbus su kranu). Tuo tarpu S. P., kaip UAB „B“ darbų vadovas, teisėtai buvo objekte. Visos šios faktinės aplinkybės teismų tinkamai nustatytos ir įvertintos. Jų ginčijimas nesudaro kasacijos pagrindo.

6.6. Dėl nuteistojo V. P. kasacinio skundo atsiliepime nurodoma, kad UAB „L“ direktoriaus L. P., t. y. darbdavio įgalioto (tinkamo) asmens, 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu V. P., dirbdamas UAB „L“ darbų vadovu, buvo paskirtas objekto, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbų vadovu. Apie šį įsakymą V. P. žinojo ir šio įsakymo pagrindu faktiškai ėjo statybos darbų vadovo minėtame objekte pareigas (dėl to byloje nėra jokio ginčo, to neginčija ir pats kasatorius). Esant tokiai situacijai teigti, kad V. P. nėra tinkamas subjektas, nes nebuvo paskirtas statybos darbų vadovu, nėra jokio pagrindo. Juolab kad, kaip nurodo ir pats V. P., įvykio metu jis turėjo kvalifikacijos atestatą, suteikiantį jam teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas. Be to, pažymėtina, jog V. P. nuteistas už tai, kad pažeidė darbų saugos reikalavimus, eidamas ne tik statybos darbų vadovo, bet ir statybos saugos ir sveikatos koordinatoriaus, atsakingo už darbų saugą visame objekte, pareigas. Ir V. P. turėjo galiojantį 2008 m. liepos 4 d. išduotą darbų saugos pažymėjimą. Todėl jis yra tinkamas subjektas BK 176 straipsnio prasme. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-485/2011, 2K-341/2012).

6.7. V. P. buvo objekto statybos darbų vadovas ir vadovavo visiems statybos darbams, įskaitant ir kėlimo kranais darbus, kuriuos atliko UAB „L“ pasamdyti UAB „K“ darbuotojai. V. P. nepagrįstai siaurina statybos darbų vadovo kompetenciją – anot nuteistojo, ji apima tik atsakomybę už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir statinio normatyvinę kokybę. Tačiau pagal Statybos įstatymo 2 straipsnį statinio statybos vadovas – tai statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas rangovui (kai statyba vykdoma rangos būdu) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma ūkio būdu) ir įgyvendindamas statinio projektą nuo statybos pradžios iki statybos užbaigimo, vadovauja statybos darbams, kartu gali būti bendrųjų statybos darbų vadovas, koordinuoja statinio statybos specialiųjų darbų vykdymą bei šių darbų vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir statinio normatyvinę kokybę. Tai, kad V. P. nekėlė savo kvalifikacijos, kaip to reikalauja teisės aktai, neatėmė iš jo teisės dirbti keliamųjų kranų darbų vadovu ir nedaro jo netinkamu subjektu BK 176 straipsnio prasme, tik rodo dar didesnį tiek pačios veikos, tiek V. P. asmens pavojingumą.

6.8. Nuteistojo V. P. kasacinio skundo argumentai dėl priežastinio ryšio tarp atsiradusių padarinių ir veikos yra deklaratyvūs: teigdamas, kad teismai netinkamai nustatė priežastinį ryšį, kasatorius nenurodo jokių tai pagrindžiančių argumentų. Teismai išsamiai motyvuodami pagrįstai (teisėtai) konstatavo priežastinio ryšio buvimą tarp nuteistojo V. P. neteisėtų (nusikalstamų) veiksmų ir kilusių padarinių, todėl plačiau dėl to atsiliepime nepasisakoma.

7. Nuteistųjų L. P. ir V. P. kasaciniai skundai atmestini.

Dėl veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, subjekto

8. Kasatoriai kasaciniuose skunduose teigia, kad teismų nepagrįstai pripažinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, subjektais, nes žuvusįjį S. P. su UAB ,,L“ nesiejo jokie sutartiniai darbo santykiai ar tarp įmonių sudarytos sutartys, todėl UAB ,,L“ nėra darbdavys BK 176 straipsnio prasme.

8.1. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, minėti kasatorių kasacinių skundų teiginiai yra nepagrįsti.

8.2. Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Pagal šį BK straipsnį atsako tik specialūs subjektai – darbdaviai ir kiti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialiųjų įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi.

8.3. Teismai nagrinėjamoje byloje nustatė, kad 2011 m. liepos 20 d. UAB ,,Bš“ su UAB ,,L“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. K-2011/07/02 dėl jau esamo pastato kapitalinio remonto ir jungiamosios galerijos statybos darbų atlikimo objekte – ,,Sanatorinis kompleksas“, (duomenys neskelbtini). UAB ,,L“ vardu nurodytą statybos rangos sutartį pasirašė jos vadovas direktorius L. P.. Minėtame statybos objekte visi statybos darbai turėjo būti vykdomi Birštono savivaldybės administracijos išduoto leidimo pagrindu. Juo buvo leista statyti naują statinį – sanatorijos gyvenamojo korpuso priestatą ir jungiamosios galerijos priestatą, atlikti ankščiau pastatyto statinio – sanatorijos gyvenamojo korpuso – kapitalinį remontą (statinio kategorija – ,,ypatingas“). Pagal sudarytą rangos sutarties 6.2.15 punktą UAB ,,L“ įsipareigojo garantuoti ne tik savo darbuotojų, bet ir visų pasamdytų subrangovinių organizacijų darbuotojų saugų darbą, priešgaisrinę ir aplinkos saugą bei darbo higieną <...>

8.4. Pagal 2001 m. gegužės 5 d. darbo sutartį Nr. 363 V. P. nuo 2011 m. gegužės 5 d. dirbo UAB ,,L“ darbų vadovu.

8.5. UAB ,,L“ direktoriaus L. P. 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. OVO11-02 V. P. buvo paskirtas statybos darbų vadovu vykdant montavimo darbus gydymo paskirties sanatorinio komplekso, gyvenamojo korpuso kapitalinio remonto, gyvenamojo korpuso priestato statybos, jungiamosios galerijos priestato statybos objekte (duomenys neskelbtini). Statybos vadovo pareiginėje instrukcijoje, patvirtintoje UAB ,,L“ direktoriaus 2011 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. DS-04/11, numatyti statybos vadovui keliami reikalavimai, jo pareigos, teisės ir atsakomybė. V. P. 2011 m. gegužės 5 d. pasirašė, kad su pareigine instrukcija susipažino ir su ja sutinka. Kasaciniame skunde V. P. taip pat teigia, kad jis neturėjo reikiamos kvalifikacijos, todėl negalėjo būti paskirtas statybos darbų vadovu, atsakingu už darbų saugą ir sveikatą, ir nėra tinkamas subjektas BK 176 straipsnio prasme. Šis kasatoriaus teiginys nepagrįstas. V. P. apie reikiamos kvalifikacijos neturėjimą užsiminė tik atsitikus nelaimingam atsitikimui statybvietėje, tačiau pasirašant įsakymus ir paskiriant jį statybos darbų vadovu minėtame objekte apie tai, jog neturi reikiamos kvalifikacijos, niekam neužsiminė, faktiškai ėjo statybos darbų vadovo statybos objekte pareigas, to neginčija ir pats kasatorius. Įvykio metu V. P. jau turėjo kvalifikacijos atestatą, suteikiantį jam teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. P. yra tinkamas subjektas BK 176 straipsnio prasme.

8.6. Pažymėjimas B Nr. 130387, išduotas 2002 m. lapkričio 18 d., liudija, kad V. P. yra suteikta teisė dirbti keliamųjų kranų darbo vadovu. Kasatorius teigia, kad jam nepagrįstai inkriminuota, jog jis pažeidė ir Kėlimo kranų naudojimo taisykles, nes, turėdamas teisę eiti keliamųjų kranų darbų vadovo pareigas, netobulino savo kvalifikacijos. Šie kasatoriaus teiginiai nepagrįsti.

8.7. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011 m. spalio 20 d. tarp UAB ,,L“ ir UAB ,,K“ sudaryta sutartis. Pagal minėtą sutartį UAB ,,K“ išnuomojo UAB ,,L“ bokštinį kraną darbams UAB ,,L“ statomame sanatorinio komplekso objekte (duomenys neskelbtini). UAB ,,L“ įsipareigojo: krano saugaus darbo organizavimui įsakymu paskirti reikiamos kvalifikacijos atestuotą kranų vadovą bei naudoti kraną griežtai laikantis Kėlimo kranų naudojimo taisyklių; organizuoti darbą ir atsakyti už visų darbuotojų dirbančių krano zonoje saugą pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo bei saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT5-00 reikalavimus; tinkamai parengti ir suderinti bokštinio krano Darbų vykdymo projektą ir kt. Tačiau UAB ,,L“ priimtų įsipareigojimų nesilaikė. V. P., būdamas objekto statybos darbų vadovu, nelaimingo atsitikimo dieną faktiškai vadovavo ir kėlimo kranu darbams, kuriuos atliko UAB ,,L“ pasamdyti UAB ,,K“ darbuotojai. Ta aplinkybė, kad V. P. nekėlė savo kvalifikacijos, kaip to reikalauja teisės aktai, neatėmė iš jo teisės dirbti keliamųjų kranų darbų vadovu (nepanaikino pažymėjimo B Nr. 130387) ir nedaro jo netinkamu subjektu BK 176 straipsnio prasme.

8.8. Kvalifikacijos atestatas Nr. B 5364 liudija, kad, remiantis 2011 m. spalio 28 d. atestavimo komisijos protokolu Nr. B-89, V. P. suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas, atestatas galioja iki 2016 m. spalio 28 d.

8.9. Pagal 2011 m. rugsėjo 12 d. darbo sutartį Nr. 491 S. P. buvo priimtas dirbti UAB ,,B“ statybos padalinyje statybos projektų vadovu. Statybos darbus objekte ,,Sanatorinis kompleksas“ UAB ,,B“ vykdė dviejų sutarčių pagrindu: 1) pagal 2011 m. rugsėjo 15 d. statybos subrangos sutartį Nr. P-2011/09/15, sudarytą su UAB ,,L“ (PVC konstrukcijų durų, vitrinų bei langų gamyba ir montavimas); 2) pagal 2011 m. lapkričio 11 d. statybos rangos sutartį Nr. 62/D-51, sudarytą su UAB ,,M“ (fasado apšiltinimas ir apdaila). Nors raštu UAB ,,L“ nebuvo informuota apie tai, kad UAB ,,M“ sudarė sutartį su subrangovine organizacija UAB ,,B“, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB ,,L“ ši aplinkybė buvo žinoma, nes UAB ,,B“ darbuotojai statybvietėje jau dirbo ne vieną dieną ir tai buvo žinoma tiek L. P., tiek V. P.. Taigi, nors S. P. nebuvo saistomas darbiniais santykiais su UAB ,,L“, tačiau tai nėra pagrindas pripažinti, kad L. P. ir V. P. nėra tinkami subjektai BK 176 straipsnio prasme ir todėl reikia panaikinti žemesnių instancijų teismų sprendimus. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad BK 176 straipsnio dispozicija nereikalauja, jog veiką padaręs asmuo ir nukentėjusysis būtų siejami darbiniais (pavaldumo) santykiais ar dirbtų toje pačioje įmonėje (įstaigoje) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-267/2009, 2K-320/2014).

8.10. Nuteistasis L. P. kasaciniame skunde taip pat teigia, kad jis neatitiko BK 176 straipsnyje nustatyto ir specialaus subjekto požymio ir dėl to, kad visas darbdavio funkcijas dėl darbų saugos ir sveikatos perdavė statybos darbų vadovui V. P., kuris turėjo galiojantį darbo saugos pažymėjimą ir buvo atsakingas už statomame objekte visą darbo saugą ir sveikatą.

8.11. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nors UAB ,,L“ ir buvo paskirtas asmuo (V. P.), atsakingas už darbų saugą minėtame statybos objekte, tačiau ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir bylos nagrinėjimo teismuose metu patikrintų duomenų visuma patvirtina tai, kad nuteistasis L. P., kaip įmonės vadovas, taip pat pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, o kitam nuteistajam – V. P. inkriminuotos veikos neapima nuteistojo L. P. padarytų veikų.

8.12. Taigi, remiantis nustatytomis bylos aplinkybėmis, konstatuotina, kad L. P. ir V. P. pagrįstai laikytini BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektais.

Dėl priežastinio ryšio ir veikos kvalifikavimo pagal BK 176 straipsnio 1 dalį

9. Kasatoriai teigia, kad teismai neįvertino ir motyvuotai nepasisakė dėl priežastinio ryšio tarp atsiradusių padarinių ir veikos, todėl netinkamai taikė BK 176 straipsnio 1 dalį.

9.1. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, minėti kasatorių kasacinių skundų teiginiai nepagrįsti.

9.2. Pažymėtina, kad taikant BK 176 straipsnio 1 dalį be veikos subjekto būtina nustatyti, kokie darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymų reikalavimai buvo pažeisti. Kiekvienu konkrečiu atveju analizuojami tie įstatymai ir įstatymų įgyvendinamieji lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi. Baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina nustatyti ir priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos. Nustatant priežastinį ryšį tarp atsiradusių padarinių ir veikos, būtina nustatyti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai.

9.3. Nusikalstama veika gali būti padaryta tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo.

9.4. Ekspertizės akte konstatuota nelaimingo atsitikimo darbe 2011 m. lapkričio 16 d. (duomenys neskelbtini), priežastis, t. y. nebuvo imtasi priemonių, kad laikinas konstrukcijų nestabilumas nesukeltų pavojaus darbuotojams ir kad demontuojama plokštė buvo netinkamai užkabinta (stropuota) ją keliant bokštiniu kranu. Organizaciniu požiūriu nelaimingą atsitikimą nulėmė tai, kad buvo dirbama neparengus atitinkamų projektų ir kad darbai nebuvo tinkamai (reikiamai) derinami; statybvietėje vykdyti darbai neatitiko Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 4 priedo 43.1 punkto, kuriame nurodyta, kad jei pastato arba statinio griovimas gali sukelti pavojų, tai turi būti imtasi tinkamų atsargumo priemonių ir saugių darbo metodų bei tvarkos, ir Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 4 priedo 44.2 punkto, kur nurodyta, kad būtina imtis apsaugos priemonių, kad laikinas konstrukcijų netvirtumas arba nestabilumas nesukeltų pavojaus darbuotojams; užtikrinti saugų darbą statybvietėje yra darbdavio, jo įgaliotų asmenų, rangovų, statinio statybos vadovo ir ardymo darbų vadovų pareiga, o saugų krano eksploatavimą pagal sutartį Nr. 1803/111020 privalėjo užtikrinti UAB ,,L“.

9.5. Teismų nustatyta, kad atliekant statybos darbus statybvietėje iškilo būtinybė demontuoti lifto šachtos perdangos plokštes. Dėl šios priežasties reikėjo keisti statybos darbų vykdymo technologinį projektą, tačiau tai nebuvo padaryta. UAB ,,L“, kaip generalinio rangovo, vadovas direktorius L. P. statybos vadovui V. P. nurodė demontuoti plokštes, nors šių darbų atlikimo technologinio projekto nebuvo, t. y. L. P., kaip direktorius, leido atlikti minėtus darbus, nors darbus pradėti galima tik esant statybos darbų vykdymo technologiniam projektui. Pagal statybos techninio reglamento ,,Statybos darbai“ 43 punktą statybos darbų technologijos projektą parengia rangovas arba paveda tai atlikti statinio statybos vadovui. Taigi šiuo atveju UAB ,,L“ direktorius L. P. privalėjo neleisti vykdyti darbų, kol nėra būtinų statyboms vykdyti techninių bei saugos dokumentų, o V. P., kaip statinio statybos vadovas, vadovaudamasis to paties reglamento 58–59 punktais, privalėjo organizuoti ir techniškai vadovauti atliekant statinio statybos darbus pagal reglamento jam suteiktą kompetenciją, taip pat privalėjo vadovautis statyboms vykdyti būtinais dokumentais ir užtikrinti saugų darbą statybvietėje bei statomame objekte, koordinuoti jį paskyrusio rangovo, specialiųjų darbų, o kai statybą vykdo keli rangovai – visų jų atliekamus specialiuosius darbus.

9.6. Taigi byloje surinkti faktiniai duomenys patvirtina, kad L. P., kaip įmonės vadovas, ir statybos darbų vadovo pareigas vykdęs V. P. pažeidė statybos darbų vykdymo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo S. P..

9.7. Tiek L. P., tiek V. P. nusikalstami veiksmai pasireiškė neatsargios kaltės forma – nusikalstamu nerūpestingumu, t. y. jie tinkamai nesilaikydami jiems kaltinime inkriminuotų statybos darbų vykdymo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nenumatė, kad dėl to gali atsirasti kokie nors neigiami padariniai, tačiau pagal savo darbines funkcijas ir savo asmenines savybes galėjo ir privalėjo tai numatyti, privalėjo imtis visų būtinų priemonių, siekdami išvengti neigiamų padarinių kilimo.

9.8. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad teismai, pripažindami L. P. ir V. P. kaltais dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, padarymo, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies taikymo

10. Kasaciniuose skunduose nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, neišnagrinėjo svarbių skundo argumentų, turinčių esminę reikšmę nustatant tikrąsias bylos aplinkybes, kartu ir kaltės klausimą.

10.1. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas bylą turi patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apelianto skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad skundas neišnagrinėtas, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Tačiau tai nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas turi pareigą atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, į esminius apeliantų V. P. ir L. P. skundų argumentus motyvuotai atsakė, todėl konstatuotina, kad šios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

11. Bylą nagrinėjant kasacinėje instancijoje, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo T. P. advokatas A. Juozapavičius bei nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų B. O. P. ir A. P. atstovas advokatas G. Gužauskas parengė ir pateikė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui atsiliepimą į nuteistųjų L. P. ir V. P. kasacinius skundus. Dėl šio atsiliepimo parengimo nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. P. turėjo išlaidų atstovo paslaugoms apmokėti. Jis sumokėjo tiek už save, tiek už savo tėvus advokatui A. Juozapavičiui 800 Eur (pinigų priėmimo kvitas pridedamas). Vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, jis prašo šias išlaidas – 800 Eur – priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. P. solidariai iš nuteistųjų L. P. ir V. P..

11.1. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir kasacinėje instancijoje.

11.2. Ši baudžiamoji byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka pagal nuteistųjų kasacinius skundus, kurie pripažinti nepagrįstais ir atmesti. Kasacinę bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, proceso dalyviai į teismo posėdį nekviečiami, o proceso dalyvių (tarp jų ir nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ir (ar) jų atstovo) atsiliepimas į kasacinį skundą nėra privalomas, nes jo nepateikimas netrukdo teismui nagrinėti kasacinę bylą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atsiliepimo surašymas ir pateikimas teismui yra viena iš nukentėjusiojo asmens dalyvavimo ir savo teisių gynimo kasaciniame rašytiniame procese formų. Dėl to nukentėjusiojo turėtos išlaidos surašant atsiliepimą turi būti apmokėtos, tačiau teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

11.3. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šioje byloje už atsiliepimo surašymą prašoma priteisti 800 Eur, tačiau minėta suma nėra proporcinga kasacinio proceso sudėtingumui ir neatitinka kasacinės instancijos teismo praktikoje paprastai priteisiamų turėtų išlaidų dydžio, priteistinos sumos dydį mažina iki 300 Eur.

12. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

              Nuteistųjų L. P. ir V. P. kasacinius skundus atmesti.

              Priteisti solidariai iš L. P. ir V. P. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. P. 300 Eur advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjai                                                                                                                              Jonas Prapiestis

                                                                                                                              Audronė Kartanienė

                                                                                                                              Viktoras Aidukas