Civilinė byla Nr. e2-330-912/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00639-2021-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovams antstoliui R. K., J. S. dėl turto pardavimo iš varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: akcinė bendrovė „Mano bankas“, Lloyd‘s of London sindicate, atstovaujama uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Colemont draudimo brokeris“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 10 d. nutartimi ieškovės V. R. reikalavimams užtikrinti atsakovo J. S. turtui taikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nutarė areštuoti atsakovo J. S. turtą: 1) 57,28 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) 18,05 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) 7,62 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 4) 5 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 5) 4,08 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 6) 10 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 7) 4,08 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 8) 11,52 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 9) 11,52 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 10) 2,90 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 11) 10,10 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 12) 14,2641 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); 13) 2,25 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 14) 1,40 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 15) 3,45 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 16) 9,80 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 17) 3,70 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 18) 3,70 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 19) 5,78 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 20) 3,50 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 21) 2,17 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 22) 1,55 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 23) 4,50 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 24) 5,55 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 25) 9,08 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); 26) 3,30 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 27) 1,61 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 28) 12,2909 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant žemės sklypų perleidimą, hipoteką ir kitokį apsunkinimą; sustabdyti lėšų, gautų pardavus 28 žemės sklypus 2020 m. gruodžio 21 d. varžytynėse Nr. 201277 ir Nr. 201287, paskirstymą atsakovo antstolio R. K. vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 13 d. nutartimi nutarė ieškovės reikalavimų užtikrinimui atsakovo J. S. atžvilgiu taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui J. S. areštuotose žemės sklypuose kasti ir išvežti žvyrą, smėlį, durpes, derlingąjį dirvožemio sluoksnį ir kitus žemės išteklius (naudmenas), stumdyti (nustumti, sustumti ir kt.) ir (ar) kitaip sunaikinti derlingąjį dirvožemio sluoksnį ar kitaip keisti žemės sklypų reljefą ir atlikti kitus neigiamą poveikį darančius ir žemės sklypų vertę mažinančius darbus, išskyrus įprastą žemės ūkio veiklą, kaip tai aprašyta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir aplinkos ministrų 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 (su galiojančiais pakeitimais ir papildymais) patvirtinto „Žemės naudojimo būdų turinio aprašo“ 5 punkte: žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir apdorojimas, ūkyje pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimas ir šių produktų realizavimas, taip pat paslaugų žemės ūkiui teikimas ir geros agrarinės bei aplinkosauginės žemės būklės išlaikymas.
3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas, panaikino teismo nutartimis taikytas laikinasis apsaugos priemones. Sprendimas neįsiteisėjęs, pateiktas apeliacinis skundas.
4. Byloje gautas atsakovo J. S. prašymas užtikrinti nuostolius, galimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo atsakovas prašo: įpareigoti ieškovę ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo nutarties įteikimo jai dienos sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 25 177,97 Eur nuostolių atsakovui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą arba pateikti 25 177,97 Eur dydžio banko garantiją; ieškovei nepateikus nuostolių atlyginimo užtikrinimo, panaikinti teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones; panaikinti teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartimi pritaikytas papildomas laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 9 d. nutartimi atsakovo J. S. prašymą patenkino iš dalies, pareikalavo, kad ieškovė per 14 dienų terminą pateiktų atsakovo J. S. nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą įmokant į teismo depozitinę sąskaitą 6 000 Eur sumą arba 6 000 Eur nuostolių sumos atlyginimą užtikrinti banko garantija bei pateikti į bylą tai patvirtinančius įrodymus. Teismas ieškovei išaiškino, kad, nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtos pinigų sumos arba nepateikus banko garantijos per teismo nustatytą 14 dienų terminą, teismas per tris darbo dienas nuo termino pabaigos dienos privalo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
6. Teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypų įsigijimas, kuriuos 2021 m. sausio 19 d. iš varžytynių įsigijo atsakovas J. S. (varžytynių aktas Nr. S-21-55-1122 ir Nr. S-21-55-1123), iš dalies (620 000,00 Eur suma) buvo finansuotas kredito unijos (toliau – KU) „Germanto lobis“ suteiktu tiksliniu kreditu, pagal kredito įstaigos ir atsakovo J. S. 2021 m. sausio 13 d. sudarytą kredito sutartį (toliau – Kredito sutartis). Vadovaujantis Kredito sutartyje esančiu kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiku, šio prašymo pateikimo dieną atsakovo negrąžinto kredito suma buvo 496 000 Eur, mokėtinų palūkanų suma – 105 653,97 Eur (iš viso – 160 248,54 Eur palūkanų). Atsakovas teismui buvo pateikęs akcinės bendrovės (toliau – AB) „Swedbank“ 2022 m. balandžio 13 d. parengtą pasiūlymą dėl finansavimo, kurio terminas buvo pasibaigęs. Atsakovas J. S. pakartotinai kreipėsi į banką dėl paskolos refinansavimo ir pateikė teismui AB „Swedbank“ 2022 m. gruodžio 29 d. parengtą pasiūlymą dėl finansavimo, kuriame nurodyta, jog bankas preliminariai siūlo refinansuoti paskolą žemės ūkio paskirties žemės įsigijimui iki 500 000 Eur, sąlygos – 6 mėn. EURIBOR + 2,95 proc. (EURIBOR prilyginamas nuliui, jei neigiamas), sutarties mokestis 0,4 proc. nuo paskolos sumos, įsipareigojimo mokestis 0,9 proc. (taikomas iki paskolos panaudojimo, bet ne ilgiau kaip 4 mėnesiai), paskolos laikotarpis 120 mėn., grąžinimo grafikas – lygiomis dalimis vieną kartą per metus gruodžio mėn.; prievolių užtikrinimas – lėšų paskolos gavėjo sąskaitose, esančiose banke, įkeitimas, žemės ūkio paskirties žemės paskesnis įkeitimas (pateikiamas užstatas turi būti be apribojimų). Preliminarus banko pasiūlymas galioja iki 2023 m. vasario 28 d.; galutinės finansavimo sąlygos turi būti patvirtintos banko kredito komitete.
7. Atsakovas J. S. nurodė, kad įvertinus pagal Kredito sutartį dar nesumokėtas mokėjimo (pelno) palūkanas, faktiškai būtų sutaupęs 25 177,97 Eur sumą. Teismas, susipažinęs su atsakovo į bylą pateiktais įrodymais nusprendė, kad atsakovas įrodė, jog gali patirti nuostolius būtent dėl ieškovės prašymu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. ir 2021 m. liepos 13 d. nutartimis ginčo žemės sklypams pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nes refinansavimas įmanomas tik užstatui esant neapsunkintam. Vis dėlto teismas nesutiko, kad nuostolio dydis galbūt siektų 25 177,97 Eur, nes šią sumą (palūkanų dydžio skirtumą paskolą refinansavus) atsakovas apskaičiavo dešimties metų laikotarpiui. Bylą perdavus Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti apeliacine tvarka, net jei byla būtų grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kaip atsakovo turtinių teisių suvaržymo trukmė ir bylos nagrinėjimo trukmė tikėtinai netruktų ilgiau kaip dvejus metus. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas įrodė nuostolių dėl ieškovės prašymu teismo nutartimis taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimo tikimybę ir preliminarų nuostolių dydį, lygų 6 000 Eur.
8. Spręsdamas dėl kitos sąlygos teismas nurodė, kad ieškovės finansinė būklė buvo įvertinta bloga teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartimi, sprendžiant klausimą dėl galimybės ieškovės prašymu atidėti jai 6 500 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimą. Teismas, įvertinęs ieškovės pateikus duomenis (darbo užmokesčio pažymą bei Turto arešto aktų registro 2021 m. birželio 4 d. duomenis) nurodytoje nutartyje konstatavo, kad ieškovė neišgali sumokėti 6 500 Eur žyminio mokesčio, todėl atidėjo ieškovei šios dalies žyminio mokesčio mokėjimą iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo byloje. Teismas ieškovės apeliaciniu skundu skundžiamu sprendimu 6 500 Eur žyminio mokesčio sumą priteisė valstybei iš ieškovės, bet sprendimui nesant įsiteisėjusiam nurodyta suma nėra iš ieškovės išieškota, ieškovė žyminio mokesčio savo noru nesumokėjo (mokėjimo terminas nėra suėjęs). Iš į bylą pateiktų prašymų ir procesinių dokumentų, teismas nusprendė, kad ieškovė patvirtino, jog jos turinė padėtis išlieka itin sunki, o duomenys, kuriuos įvertino teismas, iš esmės yra nepakitę. Taigi, teismas nusprendė, kad dabartinė ieškovės turtinė padėtis, sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovo J. S. galimų nuostolių atlyginimas 6 000 Eur apimtimi ateityje gali būti itin apsunkintas arba net pasidarys nebeįmanomas bendro ieškovės prievolių masto konteskte.
9. Teismas turi siekti skirtingų interesų pusiausvyros. Nustačius atsakovo nuostolių atsiradimo 6 000 Eur apimtimi tikimybę, jo nuosavybės teisėms ieškovės prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrindu esant suvaržytoms jau daugiau kaip pusantrų metų, ieškovė įpareigota sumokėti į teismo sąskaitą 6 000 Eur nuostolių atlyginimo sumą ar pateikti banko garantiją.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskirajame skunde ieškovė V. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovo J. S. prašymą užtikrinti nuostolius, galimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimo paduotas ieškovės apeliacinis skundas. Tai reiškia, kad byla apeliacinės instancijos teismo nustatyta tvarka ir terminais bus nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme. Be kita ko byloje gali būti priimtas sprendimas apeliacinį skundą atmesti. Tokiu atveju įsiteisės Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimas, kuriuo panaikinamos 2021 m. birželio 10 d. nutartimi (klaida ištaisyta 2021 m. birželio 14 d. nutartimi) ir 2021 m. liepos 13 d. nutartimi papildomai taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovės manymu, tai reiškia, kad jeigu ieškovė nesumokėtų skundžiamoje nutartyje nurodytos sumos ir laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos, o apeliacinės instancijos teismas priimtų ieškovei palankų procesinį sprendimą, ieškovės procesinė teisė į galbūt palankaus jai teismo procesinio sprendimo įvykdymo užtikrinimą būtų pažeista, nes atsakovas J. S. per tą laiką galėtų perleisti turtą, kuriam taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tretiesiems asmenims, arba apsunkinti turtą trečiųjų asmenų naudai, todėl tikėtinas restitucijos taikymas natūra nebūtų galimas arba būtų neproporcingai apsunkintas.
10.2. Atsakovas J. S. 2022 m. rugsėjo 15 d. jau reiškė analogišką prašymą taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo, bet jo prašymas buvo atmestas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartimi. Reikšdamas pakartotinį prašymą, atsakovas J. S. iš esmės nurodo tuos pačius argumentus ir motyvus, kurie buvo nurodyti 2022 m. rugsėjo 15 d. prašyme ir kurie atmesti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartimi. Ankstesniame 2022 m. rugsėjo 15 d. prašyme atsakovas J. S. buvo priskaičiavęs 22 175,87 Eur nuostolių sumą, o 2023 m. sausio 18 d. prašyme – 25 177,97 Eur sumą, bet nuostolių apskaičiavimo metodika lieka ta pati. Taigi, atsakovo prašymas pakartotinai turėjo būti atmestas.
10.3. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino reikšmingos aplinkybės, kad atsakovo J. S. skolos refinansavimas, t. y. kredito dalies grąžinimas prieš terminą visų pirma priklauso nuo kreditorės KU „Germanto lobis“ valios, t. y. ar pradinis kreditorius sutiks perleisti reikalavimus į atsakovą J. S. kitam asmeniui. KU „Germanto lobis“ ir atsakovo J. S. 2021 m. sausio 13 d. kredito sutarties bendrosios dalies 4.2 punkte nustatyta, kad jeigu kredito gavėjas pageidauja visą ar dalį kredito sugrąžinti nesuėjus kredito ar jo dalies grąžinimo terminui, tai kredito gavėjas pateikia prašymą unijai ir vykdo mokėjimo pavedimą į unijos nurodytą sąskaitą arba įneša norimą sumą grynaisiais pinigais į sąskaitą unijoje. Atsakovas J. S. nepateikė įrodymų, kad jis kreipėsi į KU „Germanto lobis“ dėl sutikimo grąžinti kredito dalį prieš terminą ir (ar) kad tokį sutikimą KU „Germanto lobis“ davė ar ketino duoti.
10.4. Ieškovei yra žinoma, kad per metus už 1 ha atsakovui mokama apie 200 Eur išmoka. Laikinosios apsaugos priemonės taikytos apie 230 ha plotui. Tai reiškia, kad atsakovas J. S. per metus gauna apie 46 000 Eur (230 ha x 200 Eur), o per laikotarpį po ginčijamų turto pardavimo iš varžytynių aktų surašymo turėjo gauti apie 95 000 Eur išmokų. To pakanka palūkanoms KU „Germanto lobis“ mokėti (pagal grafiką antraisiais kredito sutarties metais atsakovas J. S. turėjo sumokėti apie 26 500 Eur palūkanų). Informacijos apie garantuotas pajamas atsakovas J. S. savo prašyme nenurodė.
10.5. Atsakovui J. S. prieš dalyvaujant ieškovės turto varžytynėse buvo žinoma, jog gali būti reiškiamas ieškinys dėl varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais bei gali kilti tokio ieškinio pasekmė – gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovas J. S. su tuo buvo supažindintas pasirašytinai.
10.6. Ir nors atsakovas teigia, kad dėl esamos ekonominės ir geopolitinės padėties reikšmingai padidėjo jo mokamų palūkanų dydis, ieškovė negali būti atsakinga už valstybės ekonominę ir geopolitinę padėtį.
11. Atsakovas J. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Ieškovė skunde teigia, kad ji nėra atsakinga už atsakovui pagal Kredito sutartį padidėjusias palūkanas, t. y. išaugusią mokestinę naštą. Šis argumentas negali būti laikomas esmine aplinkybe vertinant atsakovo prašymo pagrįstumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu politinė ir geopolitinė padėtis pasikeitė dėl kitų, su ieškove nesusijusių veiksnių, o tai nulėmė papildomus kaštus atsakovui. Atsakovas, būdamas atidus, apdairus ir rūpestingas ūkininkas ir verslininkas, turėjo ir turi pagrįstą teisę siekti susimažinti savo veikloje patiriamas sąnaudas, pasinaudodamas refinansavimo institutu. Reikšminga tai, kad to jam padaryti nepavyko dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurias taikyti prašė ieškovė. Taigi, akivaizdu, kad nors ieškovė nėra tiesiogiai atsakinga už atsakovui išaugusią mokestinę naštą, bet, reikšdama reikalavimus pripažinti varžytynių aktus negaliojančiais ir (ar) prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė prisiėmė riziką dėl atsakovui galinčių kilti nuostolių, kuriuos atsakovas prašė užtikrinti.
11.2. Išankstinis kredito pagal Kredito sutartį grąžinimas yra atsakovo išimtinė ir nepaneigiama teisė, kuria jis neabejotinai būtų naudojęsis, jeigu būtų gavęs refinansuojantį kreditą. Vis dėlto nurodyta galimybe jam nepavyko pasinaudoti. Tai lemia, kad kreiptis į KU „Germanto lobis“ siekiu atlikti su kredito išankstiniu grąžinimu susijusius veiksmus, numatytus Kredito sutartyje, jam nebuvo jokio poreikio. Tai būtų nelogiškas ir perteklinis veiksmas.
11.3. Ieškovė klaidina teismą, teigdama, kad atsakovo pateiktas prašymas yra identiškas anksčiau pateiktam. Pirminis AB „Swedbank“ refinansavimo pasiūlymas galiojo iki 2022 m. birželio 15 d. Prašymą atsakovas teismui pateikė tik 2022 m. rugsėjo 15 d., t. y. praėjus 3 mėnesiams po pasiūlymo galiojimo pabaigos. Šių aplinkybių pagrindu, teismas nutarė, kad atsakovas neįrodė, jog galimus nuostolius patyrė dėl ieškovės prašymu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. ir 2021 m. liepos 13 d. nutartimis ginčo žemės sklypams pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, bet ne dėl kitų aplinkybių. Naujai pateiktas prašymas buvo teikiamas vadovaujantis nauju AB „Swedbank“ 2022 m. gruodžio 29 d. pasiūlymu dėl refinansavimo, kuris prašymo pateikimo dieną nebuvo nustojęs galioti ir galiojo iki 2023 m. vasario 28 d. Be kita to, bylos nagrinėjimo iš esmės metu paaiškėjo daug papildomų aplinkybių, suponuojančių sudėtingą ieškovės finansinę padėtį, kuo remiantis teismo nutartyje buvo galima konstatuoti, kad atsakovo nuostolių atlyginimas ateityje gali būti apsunkintas arba pasidaryti nebeįmanomu.
11.4. Atsakovo manymu, ieškovė teikdama atskirąjį skundą, piktnaudžiauja procesu. Viena vertus, ieškovė su skundu nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas siekė ir (ar) siekia perleisti ginčo sklypus tretiesiems asmenims, tuo apsunkinant ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo, kuris gali būti priimamas apeliacinės instancijos teisme, vėlesnį įvykdymo užtikrinimą. Kita vertus, byloje esantys Turto arešto aktų registro 2021 m. birželio 4 d. duomenys patvirtina, kad visi žemės sklypai papildomai yra suvaržyti ir ieškovės kreditorės AB „Kauno grūdai“ naudai. Taigi, net ir ieškovei neįvykdžius teismo įpareigojimo sumokėti atitinkamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą, panaikinus pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, tai niekaip nepažeistų ieškovės interesų, nes ginčo sklypų atsakovas negalėtų perleisti.
11.5. Ieškovės teiginiai apie atsakovo už ginčo sklypus gaunamas išmokas yra neįrodyti ir nepagrįsti.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
13. Apeliacijos objektas nagrinėjamoje byloje yra teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas atsakovo prašymas užtikrinti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikra.
Dėl nuostolių, kurių šalis gali patirti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimo instituto aiškinimo ir jo taikymo sąlygų
14. CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija.
15. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas yra nukreiptas į ieškovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, šalių lygiateisiškumo principo, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, o taip pat į ieškovo galimybės padengti dėl nepagrįstai jo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimą. CPK 146 straipsnyje nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma tokių sąlygų visuma: pirma, realiai tikėtinas nuostolių atsiradimas, antra, tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, trečia, tikėtinas nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimas arba galimybės juos kompensuoti nebuvimas, netaikius užtikrinimo priemonių (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1149-178/2017). Galimų nuostolių tikėtinumą ir kitas pirmiau nurodytas sąlygas turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 178 straipsnis).
16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori (iš pat pradžių) aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-871-186/2015; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1173-180/2017; kt.). Teismas, spręsdamas tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą, turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastą, poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobūdį ir mastą, laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant veiklą, galimų nuostolių susidarymo mechanizmą, konkrečių būsimų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1302/2012, 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-121/2014; 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-753-178/2017).
17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovo prašymą, nustatė visas aptariamam institutui taikyti aktualias sąlygas, t. y. nustatė tikėtinu atsakovo nuostolių atsiradimą, tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmą konstatavo priežastiniu ryšiu susijusiu su dviem teismo nutartimis pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir nustatė tikėtiną nuostolių kompensacijos išieškojimo apsunkinimą arba galimybės juos kompensuoti nebuvimą, netaikius užtikrinimo priemonių dėl ieškovės prastos finansinės padėties.
18. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria yra ji įpareigota sumokėti atitinkamą pinigų sumą į teismo depozitinę sąskaitą, kaip galimą nuostolių atlyginimo užtikrinimą, apeliantė pirmiausia nurodo, kad jeigu nesumokėtų skundžiamoje nutartyje nurodytos sumos ir laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos, o apeliacinės instancijos teismas priimtų ieškovei palankų procesinį sprendimą, jos procesinė teisė į galbūt palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymo užtikrinimą būtų pažeista, nes atsakovas J. S. per tą laiką galėtų perleisti ginčo turtą arba apsunkinti jį trečiųjų asmenų naudai, todėl restitucijos taikymas natūra nebūtų galimas arba būtų neproporcingai apsunkintas.
19. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės nurodomais skundo argumentais. Byloje esantis Turto arešto aktų registro 2021 m. birželio 4 d. išrašas patvirtina atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, kad visi žemės sklypai papildomai yra suvaržyti ieškovės kreditorės AB „Kauno grūdai“ naudai. Tą skundžiamoje nutartyje yra nurodęs ir pirmosios instancijos teismas. Dėl to net ir tuo atveju jei ieškovė savo pareigos įmokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą neįvykdytų, negalėtų susiklostyti situacija, kuomet atsakovas galėtų perleisti ginčo žemės sklypus tretiesiems asmenims. Taigi nurodyti ieškovės argumentai laikytini neįrodytais.
20. Antra, apeliantė teigia, kad atsakovas J. S. 2022 m. rugsėjo 15 d. jau reiškė tokį patį prašymą taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, bet jo prašymas atmestas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartimi. Reikšdamas pakartotinį prašymą, atsakovas J. S. iš esmės nurodo tuos pačius argumentus ir motyvus, kurie buvo nurodyti 2022 m. rugsėjo 15 d. prašyme ir kurie buvo atmesti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartimi. Taigi, atsakovo prašymas turėjo būti atmestas.
21. Su nurodytais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti. Susipažinus su Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartimi, kuria atmestas J. S. prašymas taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, nustatyta, kad atsakovas teismui pateikė AB „Swedbank“ 2022 m. balandžio 13 d. parengtą pasiūlymą dėl finansavimo, kuris galiojo iki 2022 m. birželio 15 d., bet byloje nebuvo duomenų, kad šio pasiūlymo galiojimo laikotarpiu atsakovas būtų atlikęs aktyvius veiksmus, siekdamas šiuo pasiūlymu pasinaudoti. Teismas nurodytoje nutartyje konstatavo, kad prašymą atsakovas pateikė tik 2022 m. rugsėjo 15 d., t. y. praėjus trims mėnesiams po pasiūlymo galiojimo. Nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas nusprendė, kad atsakovas neįrodė, jog galimus nuostolius patyrė dėl ieškovės prašymu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. ir 2021 m. liepos 13 d. nutartimis ginčo žemės sklypams pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, o ne dėl kitų aplinkybių. Be to, teismo vertinimu, atsakovas, teikdamas prašymą, neįrodė, kad dėl kokių nors ieškovės veiksmų ar kitų aplinkybių, atsakovo nuostolių atlyginimas ateityje (priėmus galutinį galimai ieškovei nepalankų teismo sprendimą) gali būti apsunkintas arba pasidarys nebeįmanomas.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK įsakmiai nenumatyta, jog, netenkinus suinteresuoto asmens prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, pakartotinai tokio prašymo nagrinėjamoje byloje teikti negalima. Byloje nustatyta, kad, nors atsakovas 2022 m. rugsėjo 15 d. prašyme ir 2023 m. sausio 18 d. prašyme nurodo iš esmės identiškus argumentus dėl nuostolių užtikrinimo, kartu su naujai pateiktu prašymu atsakovas pateikė aktualius įrodymus, pagrindžiančius jo prašyme nurodytus argumentus. O būtent pateikė teismui AB „Swedbank“ 2022 m. gruodžio 29 d. parengtą pasiūlymą dėl finansavimo, kuriame nurodyta, jog bankas preliminariai siūlo refinansuoti paskolą žemės ūkio paskirties žemės įsigijimui iki 500 000 Eur, sąlygos – 6 mėn. EURIBOR + 2,95 proc. (EURIBOR prilyginamas nuliui, jei neigiamas), sutarties mokestis 0,4 proc. nuo paskolos sumos, įsipareigojimo mokestis 0,9 proc. (taikomas iki paskolos panaudojimo, bet ne ilgiau kaip 4 mėnesiai), paskolos laikotarpis 120 mėn., grąžinimo grafikas – lygiomis dalimis vieną kartą per metus gruodžio mėn.; prievolių užtikrinimas – lėšų paskolos gavėjo sąskaitose, esančiose banke, įkeitimas, žemės ūkio paskirties žemės paskesnis įkeitimas (pateikiamas užstatas turi būti be apribojimų). Preliminarus banko pasiūlymas galioja iki 2023 m. vasario 28 d.; galutinės finansavimo sąlygos turi būti patvirtintos banko kredito komitete.
23. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas įrodė nuostolių dėl ieškovės prašymu teismo nutartimis taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimo tikimybę ir preliminarų nuostolių dydį.
24. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo ir kitos sąlygos, sudarančios pagrindą tenkinti atsakovo prašymą – prasta ieškovės turtinė padėtis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pirmą kartą ieškovės finansinė būklė kaip bloga buvo teismo įvertinta 2021 m. birželio 10 d. nutartimi, sprendžiant klausimą dėl galimybės ieškovės prašymu atidėti jai 6 500 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimą. Teismas, įvertinęs ieškovės pateikus duomenis (darbo užmokesčio pažymą bei Turto arešto aktų registro 2021 m. birželio 4 d. duomenis) nurodyta nutartimi pripažino, kad ieškovė neišgali sumokėti 6 500 Eur dydžio žyminio mokesčio, todėl atidėjo ieškovei šios dalies žyminio mokesčio mokėjimą iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo byloje. Teismas apeliaciniu skundu skundžiamu sprendimu 6 500 Eur žyminio mokesčio sumą iš ieškovės valstybei priteisė, bet sprendimui nesant įsiteisėjusiam ši suma nėra iš ieškovės išieškota, ieškovė žyminio mokesčio savo noru nemokėjo (mokėjimo terminas nėra suėjęs). Be kita ko, pateikusi apeliacinį skundą, ieškovė taip pat akcentavo savo turtinės padėties pablogėjimą, todėl pateikė prašymą atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą bei pateikė jos prastą turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus (pažymą apie darbo užmokestį). Nurodyti pirmosios instancijos teismo argumentai bei nustatytos faktinės aplinkybės atskirajame skunde nebuvo nuginčytos. Apeliantė, teikdama atskirąjį skundą, nepateikė argumentų dėl netinkamai nustatytos jos turtinės padėties. Dėl yra pagrindas nuspręsti, kad pirmosios instancijos teismas taip pat ir šiuo klausimu priėmė pagrįstą nutartį, kurios argumentai atskiruoju skundu nuginčyti nebuvo.
25. Trečia, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino reikšmingos aplinkybė, kad atsakovo J. S. skolos refinansavimas visų pirma priklauso nuo kreditorės KU „Germanto lobis“ valios. Atsakovas J. S. nepateikė įrodymų, kad jis kreipėsi į KU „Germanto lobis“ dėl sutikimo grąžinti kredito dalį prieš terminą ir (ar) kad tokį sutikimą KU „Germanto lobis“ davė ar ketino duoti.
26. Pasisakant dėl nurodytų apeliantės argumentų, svarbu pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, jog atsakovas įrodė, kad gali patirti nuostolius būtent dėl ieškovės prašymu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. ir 2021 m. liepos 13 d. nutartimis ginčo žemės sklypams pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nes refinansavimas įmanomas tik užstatui esant neapsunkintam. Užstatas buvo apsunkintas, todėl galimybės pasinaudoti refinansavimu atsakovas neturėjo. Taigi yra pagrindas sutikti su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad kreiptis į KU „Germanto lobis“ su siekiu atlikti su kredito išankstiniu grąžinimu susijusius veiksmus, numatytus Kredito sutartyje, atsakovui nebuvo poreikio. Atsižvelgiant į tai, kad pasinaudoti refinansavimu atsakovas būtų galėjęs tik užstatui esant neapsunkintam, toks kreipimasis būtų perteklinis.
27. Ketvirta, apeliantė skunde nurodė, kad jai yra žinoma informacija, jog per metus už 1 ha atsakovui yra mokama apie 200 Eur išmoka. Laikinosios apsaugos priemonės taikytos apie 230 ha plotui. Apeliantės nuomone, tai reiškia, kad atsakovas J. S. per metus gauna apie 46 000 Eur (230 ha x 200 Eur), o per laikotarpį po ginčijamų turto pardavimo iš varžytynių aktų surašymo turėjo gauti apie 95 000 Eur išmokų. Nurodytų lėšų pakanka apmokėti palūkanoms.
28. Pirmiausia pažymėtina, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsniuose įtvirtintą bendrąją įrodinėjimo pareigą, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Apeliantė nepateikė į bylą nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų jos atskirojo skundo argumentus apie tai, kad atsakovas galbūt iš ginčo sklypų gauna apeliantės nurodomo dydžio finansinę naudą.
29. Antra, apeliacinės instancijos teismas paaiškina, kad CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo (taip pat ir atskirojo skundo) pagrindas gali būti tik tos faktinės aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teismui, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo apeliacinės instancijos teismo gali būti sprendžiama tik įvertinant tas aplinkybes, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teismui. Aptariamos nuostatos galioja ir ir kalbant apie teikiamus atskiruosius skundus. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad, teikdama procesinius dokumentus, kuriuose atsiliepė į atsakovo prašymus dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, apeliantė nenurodė argumentų, jog atsakovas gauna pajamų iš įsigytų sklypų. Atsižvelgiant į tai, kad nurodyti argumentai nebuvo analizuoti ir pateikti klausimą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas išsamiau dėl jų nepasisako.
30. Apeliantė pažymėjo, kad atsakovui J. S. prieš dalyvaujant ieškovės turto varžytynėse buvo žinoma, jog gali būti reiškiamas ieškinys dėl varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais bei gali kilti tokio ieškinio padavimo teismui padarinys – gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovas J. S. su tuo supažindintas pasirašytinai. Visgi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti argumentai nesuponuoja išvados, kad atsakovas, žinodamas, jog galbūt bus pareikštas ieškinys dėl varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais, neteko teisės teikti teismui prašymą užtikrinti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą.
31. Atsižvelgdamas į visa tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra teisinio ir (ar) faktinio pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisingą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista. Kiti apeliantės argumentai neturi esminės įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ar teisėtumui, todėl išsamiau neanalizuojami.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.