Civilinė byla Nr. 2-2079-1097/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29048-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 3.2.4.4; 3.2.4.11
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 28 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė,
sekretoriaujant Ingridai Žuraitei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ertera“ atstovams E. P. ir advokato padėjėjai A. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ertera“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Idea in“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės patikslintą priešieškinį ieškovei dėl netinkamai atliktų geodezinių darbų.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė UAB ,,Ertera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB ,,Idea in“ dėl skolos priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovės 1 630 Eur skolą, 2 205 Eur delspinigių, 121 Eur su neteisminiu skolos išieškojimu susijusių išlaidų, 8 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. vasario 3 d. su atsakove sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl geodezinių darbų atlikimo, kuria įsipareigojo atlikti pastatų ir statinių kadastrinius matavimus adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo laiku sumokėti už atliktus darbus. Sutarties 1.1 punkte nustatyta, kad darbai bus atliekami dviem etapais: pirmas etapas – pastatų matavimas ir brėžinių pateikimas DWG formatu; antras etapas – visų kitų statinių matavimai, kadastro bylos sudarymas, visų reikalingų dokumentų paruošimas objektų įregistravimui VĮ Registrų centre. Atsakovė 2020 m. vasario 18 d. sumokėjo 2 000 Eur avansą, ieškovė atliko pirmojo etapo darbus ir juos bei 2020 m. balandžio 15 d. Atliktų darbų aktą perdavė atsakovei el. paštu, už darbus išrašė 2020 m. balandžio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą ER20 Nr. 17 3 630 Eur sumai. Atsakovė el. paštu patvirtino atliktų darbų gavimą, tačiau nesumokėjo likusios mokėti 1 630 Eur sumos už pirmojo etapo darbus. Ieškovė 2020 m. liepos 2 d. kreipėsi į atsakovę dėl skolos ir pagal sutartį paskaičiuotų delspinigių mokėjimo, tačiau atsakovė mokėti atsisakė ir ėmė reikšti pretenzijas dėl pirmame etape atliktų darbų, nurodydama, jog darbai neperduoti, nes nepasirašytas darbų priėmimo-perdavimo aktas. Ieškovei nurodžius, kad darbai perduoti el. paštu dar 2020 m. balandžio 14 d., atsakovė pageidavo gauti pirmojo etapo darbus popierine forma ir CD laikmenoje. Ieškovė geranoriškai įvykdė šį reikalavimą, nors pagal Sutartį buvo sutarta pirmojo etapo darbus perduoti tik DWG formatu el. forma. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 3 d. rašte ėmė kelti naujus nepagrįstus reikalavimus, nurodydama, jog brėžiniai nepasirašyti el. parašu, darbų popierinė versija nepateikta dviem variantais, brėžiniai atspausdinti mažesniame mastelyje bei nurodyta ant kampinių spaudų. Ieškovės teigimu, tokios pretenzijos nepagrįstos, neatitinka Sutarties sąlygų, atsakovė vengia konstruktyvaus bendravimo ir geranoriško Sutarties vykdymo, todėl ieškovei teko kreiptis į teismą su ieškiniu.
3. Atsakovė UAB ,,Idea in“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau, atsižvelgiant į poreikį įvertinti ieškovės prašomų priteisti delspinigių atitiktį sąžiningumo, protingumo, proporcingumo principams bei santykį su realiai patirtais nuostoliais, byla teismo nutartimi skirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje.
4. Atsakovė UAB ,,Idea in“ pateikė priešieškinį, kurį patikslino, ir patikslintu priešieškiniu dėl netinkamai atliktų darbų prašė: 1) pripažinti, kad ieškovės geodezinių darbų atlikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atlikti pirmojo etapo darbai – pastatų matavimas ir brėžinių pateikimas DWG formatu – neatitinka Lietuvos Respublikos specialiųjų teisės aktų reikalavimų ir yra nekokybiškai atlikti; 2) pripažinti, kad pagal geodezinių darbų atlikimo sutarties nuostatas atsakovei nesuėjo terminas pilnam mokėjimui už atliktus pirmojo etapo darbus; 3) įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovei nepagrįstai gautą 2 000 Eur avansinį mokestį; 4) atmesti ieškinį kaip nepagrįstą; 5) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Atsakovė nurodė, kad kadastrinių matavimų statinių projektams, jų turiniui bei formai yra taikomi specialiųjų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimai, tačiau ieškovės atlikti pirmojo etapo darbai šių reikalavimų neatitinka, t. y. ieškovės pateikti dokumentai nėra pasirašyti el. parašu, todėl neatitinka STR 1.05.01:2017 11 punkto reikalavimų, 2016 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo Dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 ,,Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo Nr. D1-738 38, 39, 41 punktų reikalavimų. Nepasirašyti pirmojo etapo darbų statinių projektai negali būti tinkamai panaudojami atsakovės tikslui pasiekti – ieškovės atliktų darbų pagrindu įregistruoti nekilnojamojo turto objektus VĮ Registrų centre (Sutarties 1.3. punktas). Be to, šalys susitarė, jog bus pateikti 2 vnt. darbų popieriniai variantai, tačiau tokie nepateikti. Atsakovė taip pat nurodė, kad brėžiniai atspausdinti ne tokiu masteliu, kaip nurodyta ant kampinių spaudų, o sumažintas formatas lemia, jog prastėja popierinių brėžinių kokybė, matmenys brėžiniuose labai maži, sunkiai įskaitomi. Atsakovė nurodė, kad niekada nevengė vykdyti sutartinių įsipareigojimų, tiesiog reikalauja ieškovės tinkamai bei kokybiškai atlikti pirmojo etapo darbus, už kuriuos ketina tinkamai ir laiku atsiskaityti po to, kai minėti pirmojo etapo darbai bus tinkamai įforminti pagal specialiųjų teisės aktų reikalavimus. Atsakovė teigė, kad ieškovė nėra jai tinkamai, pagal Sutarties sąlygas, perdavusi pirmojo etapo darbų, todėl nekilo ir pareiga už juos mokėti.
6. Atsakovės teigimu, ieškovė nepagrįstai skaičiuoja ir prašo priteisti delspinigius, nes būtent ieškovei kyla pareiga mokėti delspinigius atsakovei dėl vėluojamų atlikti pirmojo etapo darbų. Ieškovei vėluojant atlikti darbus pagal Sutartį, kaina mažinama 15 Eur už kiekvieną pavėluotą dieną (Sutarties 5.1. punktas). Pagal Sutartį terminas perduoti pirmojo etapo darbus pradedamas skaičiuoti po avanso sumokėjimo dienos, t. y. nuo 2020 m. vasario 18 d., ir baigėsi 2020 m. balandžio 18 d. Taigi, tinkamai atlikti pirmojo etapo darbus ieškovė vėluoja 346 dienas, kas sudaro 5 190 Eur, skaičiuojant 15 Eur delspinigius už kiekvieną praleistą dieną. Šia suma turėtų būti mažinama atsakovės prievolė mokėti už pirmojo etapo darbus, todėl laikytina, jog 2020 m. balandžio 15 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. ER20 3 630 Eur sumai yra nemokėtina dėl netesybų taikymo pagal Sutartį, o atsakovės sumokėtas 2 000 Eur avansinis mokestis grąžintinas atsakovei.
7. Atsakovės teigimu, ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti 8 proc. procesinių palūkanų, nes turėtų būti vadovaujamasi CK 6.210 straipsnio nuostatomis, įtvirtinančiomis galimas 6 proc. procesines palūkanas. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė negali reikalauti sumokėti jai tiek kompensuojamąsias palūkanas, tiek ir delspinigius, nes toks dvigubas ieškovės netesybų instituto taikymas nėra teisėtas. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos (delspinigiai kaip netesybų rūšis) įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Kreditoriaus nuostoliai – tai negautos pajamos, t. y. negautos pelno (mokėjimo) palūkanos, kurias jis būtų gavęs, jeigu prievolė būtų buvusi įvykdyta laiku. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos. Netesybos (delspinigiai) įskaitomi į nuostolius, taip pat ir į minimalius. Taigi, negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydžio sumą.
8. Atsiliepimu į patikslintą priešieškinį ieškovė prašė patikslintą priešieškinį atmesti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad Sutarties 1.1 punkte nustatyta, kad pirmo etapo darbai atsakovei (užsakovei) perduodami / pateikiami tik DWG formatu (pirmame etape atliktų darbų pateikimo popieriniu formatu ar CD diske Sutartis nenumatė). Pirmame etape atliktus darbus DWG formatu ieškovė atsakovei perdavė 2020 m. balandžio 14 d. el. paštu, todėl ieškovė turi teisę gauti atlyginimą už atliktą darbą pagal Sutartį. Pirmojo etapo darbai buvo atlikti kokybiškai. Sutartimi ieškovė neįsipareigojo parengti jokio projekto, be to, Sutartis nenustato, kad ieškovės darbų rezultatas turi atitikti atsakovės patikslintame priešieškinyje vardijamų STR 1.05.01:2017, STR 1.04.04:2017 reikalavimus. Iš Sutarties teksto akivaizdžiai matyti, kad Sutarties galutinis tikslas yra numatytas po antrojo etapo – įregistruoti statinius VĮ Registrų centre – kurį atsakovė turi pagal Sutartį užsakyti papildomai. Antrojo etapo darbai, kurių pagrindu nekilnojamojo turto objektas bus registruojamas VĮ Registrų centre, atsakovei perduodami perduodant popierines kadastrinių matavimų bylų kopijas – 2 vnt. Taigi, Sutartis numatė 2 vnt. popierinių kadastrinių matavimų bylų kopijų perdavimą atsakovei tik po antrojo etapo darbų atlikimo, kai atlikti kitų statinių matavimai (išskyrus inžinerines komunikacijas), sudaryta kadastro byla ir paruošti visi reikalingi dokumentai objektų įregistravimui VĮ Registrų centre.
9. Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Pabrėžė, kad pirmojo etapo darbus pagal Sutartį ieškovė atliko tinkamai, kokybiškai, laiku ir 2020 m. balandžio 15 d. el. paštu perdavė atsakovei. Atsakovė patvirtino, kad darbus gavo, o pretenzijas dėl jų kokybės pradėjo reikšti tik 2020 m. rugpjūčio mėnesį, po to, kai ieškovė paprašė sumokėti likusią sumą už atliktus darbus. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 14 d. geranoriškai įvykdė, nors ir nepagrįstus, atsakovės prašymus pateikti popierinę atliktų darbų versiją ir įrašą CD formatu. Atsakovė rugsėjo mėnesį ėmė kelti kitas pretenzijas dėl darbų kokybės. Ieškovės manymu, tokiu elgesiu atsakovė siekė gauti abiejų etapų darbus už pirmo etapo darbų kainą. Ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad atsakovės keliami reikalavimai dėl kokybės nepagrįsti, nes sutarto DWG formato nėra įmanoma pasirašyti el. parašu – tai darbiniai brėžiniai AutoCAD programa, kurių pagrindu vėliau, antrajame etape, turėjo būti rengiami projektai. Pažymėjo, kad Sutartyje nebuvo sutarta dėl pirmojo etapo darbų perdavimo (pateikimo) formos, todėl jų siuntimas el. paštu buvo tinkamas perdavimas. Ieškovės atstovų teigimu, tokie darbų vykdymo etapai yra įprasta praktika, o pirmojo etapo metu brėžiniai yra rengiami naudojantis standartus atitinkančią programą, todėl jų neįmanoma parengti taip, jog jie neatitiktų teisės aktų nustatytų standartų reikalavimų. Atsakovės nurodomas atspausdinto darbų varianto mastelis nėra aktualus, nes tai parengtas el. dokumentas, kuris, parinkus kampiniame spaude nurodytą popieriaus formatą, būtų atspausdintas nurodytu masteliu bei formatu. Pasisakydami dėl delspinigių dydžio, ieškovės atstovai paaiškino, kad šios dalies Sutarties projektą pasiūlė atsakovė, o ieškovė su juo sutiko. Be to, siųstuose raštuose ieškovė priminė, jog skaičiuos delspinigius, o atsakovė šių delspinigių neginčijo.
10. Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko. Teismo posėdžio dieną (2021 m. liepos 13 d.) teisme gautas atsakovės atstovės prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, nurodant, jog advokato padėjėja negali dalyvauti teismo posėdyje dėl 2021 m. liepos 6 d. gimusio kūdikio. Teismas atmetė šį prašymą, atsižvelgdamas į tai, kad teismo posėdžiai du kartus buvo atidėti tenkinant atsakovės atstovės 2021 m. kovo 22 d., 2021 m. gegužės 27 d. prašymus, susijusius su jos sveikatos būkle dėl nėštumo. Kiekvieną kartą prašymai buvo teikiami teismo posėdžio dieną. Įvertinus atsakovės atstovės teiktus duomenis apie nėštumo trukmę ir kūdikio gimimo laiką, nenustatytas pagrindas pripažinti, kad kūdikio gimimas būtų neprognozuota ir nenuspėjama aplinkybe. 2021 m. gegužės 27 d. atidedant teismo posėdį atsakovei buvo išaiškinta jos pareiga pasirūpinti tinkamu atstovavimu ir pažymėta, jog, siekiant šalių interesų pusiausvyros ir operatyvaus ginčo nagrinėjimo, tos pačios priežastys, susijusios su atsakovės atstovės sveikatos būkle, nebebus pagrindas teismo posėdžiui atidėti. Pabrėžtina, kad atstovės negalėjimas dalyvauti teismo posėdyje nepaneigė atsakovės vadovo ar kito įgalioto asmens galimybių atvykti į bylos nagrinėjimą.
Teismas
konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies. Patikslintas priešieškinis atmestinas.
11. Byloje nustatyta, kad 2020 m. vasario 3 d. ieškovė UAB ,,Ertera“ (rangovė) ir atsakovė UAB ,,Idea in“ (užsakovė) sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl geodezinių darbų atlikimo (toliau – Sutartis) (t. 1, b. l. 8–9). Sutarties 1.1 punkte įtvirtinta, kad atsakovė paveda ieškovei atlikti pastatų ir statinių kadastrinius matavimus adresu (duomenys neskelbtini), o darbai atliekami dviem etapais: pirmasis etapas – pastatų 3C1/p ir 4C2/p matavimas ir brėžinių pateikimas DWG formate (toliau – pirmojo etapo darbai); antrasis etapas – visų kitų statinių matavimai (išskyrus inžinerines komunikacijas), kadastro bylos sudarymas, visų reikalingų dokumentų paruošimas objektų įregistravimui VĮ Registrų centre (toliau – antrojo etapo darbai). Sutarties 1.2 punkte įtvirtintas darbų atlikimo terminas: ieškovė (rangovė) įsipareigojo pateikti pirmojo etapo darbus per du mėnesius nuo Sutarties pasirašymo dienos, o antrojo etapo darbus – per vieną mėnesį nuo raštiškai gauto atsakovės (užsakovės) prašymo pradėti darbus. Sutarties 1.3 punkte nustatyta, kad, atlikusi darbus, kurių pagrindu nekilnojamojo turto objektas bus registruojamas VĮ Registrų centre, rangovė užsakovei perduoda popierines kadastrinių matavimų bylų kopijas – 2 vnt. Sutarties 2.1 punkte įtvirtinta sutarta preliminari darbų kaina (be PVM): pirmo etapo darbų kaina – 3 000 Eur, antro etapo – 2 000 Eur. Sutarties 3.1 punkte nustatyta, kad rangovė (ieškovė) pateikia užsakovei (atsakovei) darbus pagal atliktų darbų aktus. Sutarties 3.5 punkte susitarta, kad Sutartis pradeda galioti užsakovei sumokėjus 2 000 Eur dydžio avansą. 2020 m. vasario 18 d. mokėjimo pavedimu atsakovė UAB ,,Idea in“ sumokėjo ieškovei UAB ,,Ertera“ 2 000 Eur avansą pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 10, 96).
12. Ieškovės teigimu, ji tinkamai ir laiku 2020 m. balandžio 16 d. el. laišku perdavė pirmojo etapo darbus atsakovei ir už juos išrašė 2020 m. balandžio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą ER20 Nr. 17 3 630 Eur sumai (t. 1, b. l. 14), tačiau atsakovė sąskaitos neapmokėjo, už atliktus darbus neatsiskaito, todėl ieškiniu prašoma priteisti likusią sumą už pirmojo etapo darbus (1 630 Eur) ir delspinigius pagal Sutarties 5.2 punktą. Atsakovės teigimu, ieškovė savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, iki šiol nėra perdavusi atsakovei kokybiškai atliktų pirmojo etapo darbų, todėl atsakovei nekilo prievolė už juos mokėti, o atsakovės mokėtina suma už pirmojo etapo darbus turėtų būti mažinama taikant netesybas pagal Sutarties 5.1 punktą. Atsižvelgiant į tai, kad šių netesybų suma priešieškinio pateikimo metu yra 5 190 Eur, atsakovės teigimu, laikytina, jog ieškovės išrašyta 2020 m. balandžio 15 d. PVM sąskaita faktūra ER20 Nr. 17 nemokėtina dėl netesybų taikymo, o atsakovės sumokėtas 2 000 Eur avansas turėtų būti grąžintas atsakovei.
13. Taigi, byloje kilo ginčas dėl to, kas pripažintina tinkamu pirmojo etapo darbų atlikimu pagal Sutartį, ar ieškovė šiuos darbus atliko kokybiškai ir ar darbai perduoti atsakovei.
Dėl atliktų darbų (ne)kokybiškumo ir (ne)atitikties Sutarties reikalavimams
14. Atsakovė, grįsdama priešieškinio reikalavimus ir ginčydama ieškinio reikalavimus, nurodo, kad ieškovės atlikti pirmojo etapo darbai neatitiko teisės aktų reikalavimų ir Sutartyje aptartų kokybės reikalavimų. Grįsdama šiuos teiginius, atsakovė nurodo, kad: ieškovės pateikti dokumentai nėra pasirašyti el. parašu, ieškovė nepateikė 2 vnt. darbų popierinių variantų, brėžiniai atspausdinti mažesnio mastelio, nei nurodyta kampiniuose spauduose.
15. Teismas, įvertinęs Sutarties turinį ir byloje surinktus įrodymus, pripažįsta šiuos atsakovės teiginius nepagrįstais (CPK 185 straipsnis). Nurodyti atsakovės argumentai susiję su tuo, kaip pagal Sutartį turėtų būti apibrėžiama pirmojo etapo darbų apimtis, nes byloje nėra šalių ginčo dėl to, kad į antrojo etapo darbų vykdymą pagal Sutartį šalys neperėjo (byloje nėra ir Sutarties 1.2 punkte įtvirtinto raštiško užsakovės (atsakovės) prašymo pradėti antro etapo darbus). Atsakovė teiginius dėl atliktų pirmo etapo darbų nekokybiškumo sieja su tuo, kad pateikti dokumentai nėra pasirašyti el. parašu, nepateikti 2 vnt. darbų popierinių variantų, brėžiniai atspausdinti ne tokiu masteliu, kaip nurodyta kampiniuose spauduose. Tačiau iš Sutarties 1.1 punkto aiškiai matyti, kad šalys buvo apibrėžusios pirmo etapo darbus – tai pastatų 3C1/p ir 4C2/p matavimas ir brėžinių pateikimas DWG formatu. Kadastro bylos sudarymas, dokumentų paruošimas objektų įregistravimui VĮ Registrų centre, 2 vnt. popierinių kadastrinių matavimų bylų kopijų perdavimas – tai antro etapo darbai, kurie turėjo būti pradėti tik užbaigus pirmo etapo darbus ir gavus atsakovės rašytinį prašymą pradėti antro etapo darbus (Sutarties 1.2, 1.3 punktai). Dėl to atsakovės nurodyti trūkumai – popierinių variantų nepateikimas ar pateiktų popierinių dokumentų neatitiktis masteliui – nėra susiję su pirmo etapo darbais ir nesudarė pagrindo atsisakyti mokėti už pirmo etapo darbus. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad pateikti dokumentai DWG formatu nebuvo pasirašyti el. parašu, taip pat negali būti pagrindu pripažinti, jog atlikti pirmo etapo darbai neatitiko tokio pobūdžio darbams keliamų reikalavimų, nes iš Sutarties 1 punkto nuostatų sisteminio aiškinimo matyti, kad dokumentų rengimas jų įregistravimui VĮ Registrų centre iš esmės yra antro etapo darbų užduotis, o pirmasis etapas – matavimas ir brėžinių (ne projektų) pateikimas DWG formatu. Nepaneigti ieškovės atstovo, šios srities profesionalo, paaiškinimai teismo posėdyje, kad DWG formato dokumentas rengiamas kaip pradinis brėžinys, naudojantis AutoCAD programa, ir tokio formato dokumento objektyviai nėra įmanoma pasirašyti el. parašu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti pagrįstais atsakovės teiginius dėl pateiktų pirmo etapo darbų neatitikties Sutartyje aptartiems ar teisės aktuose nustatytiems reikalavimams.
16. Šios išvados nepaneigia atsakovės teiginiai, kad nepasirašyti pirmojo etapo darbų statinių projektai negali būti tinkamai panaudojami atsakovės tikslui pasiekti – ieškovės atliktų darbų pagrindu įregistruoti nekilnojamojo turto objektus VĮ Registrų centre (Sutarties 1.3. punktas). Minėta, kad pirmo etapo darbai pagal Sutarties 1.1 punktą – ne VĮ Registrų centre registruotini projektai, o matavimai ir brėžiniai DWG formatu. Darbų rezultatas, registruotinas VĮ Registrų centre, būtų pasiektas atlikus ir antro etapo darbus. Dėl to nėra pagrindo pripažinti pagrįstu atsakovės lūkestį VĮ Registrų centre registruotinus projektus gauti po pirmo etapo darbų atlikimo. Toks lūkestis neatitinka Sutarties sąlygų.
17. Vertinant argumentus dėl ginčo darbų atitikties Sutarties reikalavimams, svarbus ne tik Sutarties sąlygų aiškinimas, tačiau ir Sutartį sudariusių šalių elgesys. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad pirmo etapo darbus ieškovė nusiuntė atsakovei 2020 m. balandžio 14 d. el. laišku, atsakovės atstovė patvirtino laiško gavimą (t. 1, b. l. 12, 98). Ieškovei 2020 m. liepos 2 d. raštu kreipusis dėl atsiskaitymo už pirmo etapo darbus (t. 1, b. l. 16), atsakovė atsakydama pranešime dėl mokėjimo už atliktus darbus nurodė, kad nėra pasirašytas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas, todėl nėra pagrindo mokėti už darbus (t. 1, b. l. 17). Šiame rašte nėra jokių atsakovės ieškovei išsakomų pastabų dėl darbų kokybės. Pirmą kartą pretenzijos dėl pirmo etapo darbų kokybės išdėstytos atsakovės 2020 m. rugpjūčio 18 d. el. laiške, 2020 m. rugsėjo 3 d. rašte, nurodant, kad CD diske esantys brėžiniai pdf formatu nepasirašyti el. parašu, nepateikti 2 vnt. popierinių variantų, brėžiniai atspausdinti ne tokio formato, koks nurodytas kampiniuose spauduose (t. 1, b. l. 25, 133). Taigi, pastabos dėl darbų kokybės siejamos su CD diske pdf formatu ir popieriniu variantu pateiktais dokumentais, kurių pagal Sutarties sąlygas ieškovė nebuvo įsipareigojusi pateikti. Pagal Sutarties sąlygas pateiktiems brėžiniams DWG formatu pastabų nėra išreiškiama. Svarbu ir tai, kad bet kokios pastabos dėl darbų kokybės pradėtos reikšti praėjus apie keturis mėnesius nuo el. laiško su brėžiniais gavimo, po to, kai ieškovė ėmė reikšti pretenzijas dėl apmokėjimo. Toks atsakovės elgesys leidžia abejoti teiginiais dėl iš karto keltų klausimų, susijusių su darbų kokybe, dėl tinkamo darbų neperdavimo ir pan. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog ieškovė, atsakovei paprašius, atliko papildomus veiksmus ir pirmo etapo darbus pateikė ne tik DWG formatu, kaip sutarta Sutartyje, tačiau ir CD diske pdf formatu bei atspausdintus popieriuje (t. 1, b. l. 19, 20, 21, 22, 23), nėra pagrindas laikyti, jog el. laišku pateiktų DWG formato dokumentų kokybė neatitiko Sutarties sąlygų.
18. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atmestini kaip neįrodyti atsakovės teiginiai, kad ieškovės atlikti pirmo etapo darbai neatitiko Sutartyje aptartų kokybės reikalavimų (CPK 178, 185 straipsniai). Dėl to atmestini kaip nepagrįsti patikslinto priešieškinio reikalavimai pripažinti, kad pirmojo etapo darbai yra nekokybiškai atlikti.
Dėl pirmo etapo darbų (ne)perdavimo užsakovei (atsakovei)
19. Atsakovė, ginčydama savo prievolę mokėti už pirmo etapo darbus pagal Sutartį, tiek ieškovei skirtuose raštuose atsakydama į pretenzijas dėl apmokėjimo, tiek patikslintame priešieškinyje nurodė, kad darbai nebuvo tinkamai perduoti abiejų šalių pasirašytu darbų priėmimo-perdavimo aktu.
20. Sutarties 3.1 punkte nustatyta, kad rangovė (ieškovė) pateikia užsakovei (atsakovei) Sutartyje nurodytus darbus pagal atliktų darbų aktus. Užsakovei motyvuotai atsisakius priimti darbus, šalys surašo dvišalį protokolą, kuriame nurodomi būtini taisymo ir koregavimo darbai bei jų atlikimo terminai (Sutarties 3.2 punktas). Pagal Sutarties 4.2.3 punktą, atsiskaitoma per 30 dienų nuo atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktų pasirašymo dienos.
21. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2 000 Eur avansas ieškovei sumokėtas 2020 m. vasario 18 d. (t. 1, b. l. 10), todėl, pagal Sutarties 3.5 ir 1.2 punktus, pirmo etapo darbai turėjo būti pateikti atsakovei 2020 m. balandžio 18 d. (t. 1, b. l. 8–9). 2020 m. balandžio 14 d. el. laišku ieškovė persiuntė atsakovei brėžinius DWG formatu – pirmo etapo darbus pagal Sutartį, o atsakovė patvirtino, kad laišką gavo (t. 1, b. l. 12). 2020 m. balandžio 16 d. ieškovė persiuntė atsakovei atliktų darbų aktą, sąskaitą, o atsakovė patvirtino, jog laišką gavo (t. 1, b. l. 11). Sutartyje nėra nustatyta, kokia forma atsakovei turėjo būti perduoti minėti dokumentai, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad el. paštu persiųsti pirmo etapo darbai bei atliktų darbų aktas perduoti atsakovei netinkamai. Būtent elektroninė perdavimo forma atitinka ir pačių pirmojo etapo darbų atlikimo formą – brėžiniai DWG formatu. Atsakovė, aiškiai patvirtinusi nurodytų dokumentų gavimą, Sutarties 3.2 punkte nustatytu terminu jokių pastabų bei kritikos ieškovei dėl atliktų darbų nenurodė.
22. Atsakovė, teigdama, jog pirmo etapo darbai nebuvo perduoti Sutartyje nustatytu terminu, pastebėjo, kad 2020 m. balandžio 6 d. el. laiške ieškovės atstovas nurodė, jog darbai dar nebaigti (t. 1, b. l. 93, 112). Tačiau nurodyto susirašinėjimo kontekstas leidžia manyti, kad atsakovė netiksliai aiškina laiško turinį, nes iš jo matyti, jog rašoma apie tą savaitę, t. y. nurodytu terminu, ketinamus perduoti darbus, ir planuojami antrojo etapo darbai. Iš pirmiau aptarto 2020 m. balandžio 14 d. el. laiško matyti, kad nurodytas ketinimas buvo įvykdytas – pirmo etapo darbai baigti ir el. laišku išsiųsti atsakovei Sutartyje aptartu terminu.
23. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pripažintina, jog ginčo darbai atsakovei buvo tinkamai perduoti 2020 m. balandžio 14 d. Ieškovei tinkamai perdavus atliktus pirmo etapo darbus pagal Sutartį atsakovei, o atsakovei šiuos darbus gavus, tačiau Sutartyje nustatyta tvarka bei terminu neišdėsčius pastabų dėl jų kokybės, laikytina, jog darbai atsakovei tinkamai perduoti 2020 m. balandžio 14 d., o atsakovei kilo pareiga už juos atsiskaityti pagal Sutarties 4.2.3 punktą. Atsižvelgiant į šią išvadą, atmestinas kaip nepagrįstas patikslinto priešieškinio reikalavimas pripažinti, jog atsakovei nesuėjo terminas sumokėti už Sutarties pagrindu atliktus pirmo etapo darbus. Byloje nesant duomenų apie atsiskaitymą už perduotus pirmo etapo darbus, taip pat atmetus atsakovės teiginius dėl darbų neatitikties Sutarties sąlygoms, tenkintinas ieškovės ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės likusią kainą už pirmo etapo darbus – 1 630 Eur (CK 6.38, 6.189, 6.200, 6.205 straipsniai).
Dėl netesybų pagal Sutartį
24. Sutarties 5 punkte įtvirtinta šalių atsakomybė ir nustatyta, kad rangovei (ieškovei) vėluojant atlikti darbus pagal sutartinius įsipareigojimus, sutarta kaina mažinama 15 Eur už kiekvieną pavėluotą dieną (Sutarties 5.1 punktas), o užsakovei (atsakovei) nesumokant 4.2.3 punkte susitartu laiku, skaičiuojami 15 Eur delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną (Sutarties 5.2 punktas).
25. Atsakovė, remdamasi Sutarties 5.1 punktu, prašo įpareigoti ieškovę grąžinti 2 000 Eur avansą. Šį reikalavimą grindžia nurodydama, kad ieškovė 346 dienas vėluoja atlikti pirmojo etapo darbus, todėl pagal Sutarties 5.1 punktą susidarė 5 190 Eur delspinigių ir, atsižvelgiant į tai, pagal PVM sąskaitą faktūrą ER20 Nr. 17 3 630 Eur suma nemokėtina, o atsakovės sumokėtas 2000 Eur avansas turi būti grąžintas. Pirmiau šiame sprendime atmetus kaip nepagrįstus atsakovės teiginius dėl netinkamo darbų perdavimo ir konstatavus, kad pirmo etapo darbus ieškovė tinkamai perdavė atsakovei 2020 m. balandžio 14 d., šis atsakovės priešieškinio reikalavimas atmestinas.
26. Ieškovė, remdamasi Sutarties 5.2 punktu, prašo priteisti iš atsakovės 2 205 Eur delspinigių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 16 d. iki 2020 m. spalio 9 d., t. y. nuo prievolės atsiskaityti pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą ER20 Nr. 17 termino pabaigos iki ieškinio parengimo dienos.
27. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1dalis). Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2013).
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011; kt.). Šalių autonomija komerciniuose teisiniuose santykiuose, sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios profesionalių subjektų galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017). Valstybė gali kištis į šalių sutartinius santykius ir nustatyti tam tikrus apribojimus tik esant pakankamam pagrindui, siekiant apsaugoti silpnesnės šalies, visuomenės, kreditoriaus interesą, viešąją tvarką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2005), o netesybos mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-1094/2003). Naudodamasis įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teise mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis), teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
29. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias konkrečios individualios bylos aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, į skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus; atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011; 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018). Sprendžiant dėl netesybų (delspinigių) dydžio atitikties protingumo bei sąžiningumo kriterijams, svarbi vertintina aplinkybė taip pat yra šiuo klausimu formuojama teismų praktika. Teismų praktikoje, įvertinant konkrečios nagrinėtos bylos aplinkybes, tas pats delspinigių dydis vienu atveju gali būti pripažįstamas pernelyg dideliu, kitą kartą – tokiu nepripažįstamas. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matyti, kad paprastai 0,5 proc. už kiekvieną pradelstą dieną dydžio delspinigių tarifas pripažįstamas akivaizdžiai per dideliu CK 6.73 ir 6.258 straipsnių prasme, neatitinkančiu protingumo reikalavimų ir apskritai delspinigių funkcijos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2005; 2006 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2006; kt.). Pavyzdžiui, 0,2 proc. už kiekvieną pradelstą dieną dydžio delspinigiai yra vertinami skirtingai, atsižvelgiant į konkrečios situacijos specifiką: yra praktikos pavyzdžių, kai toks dydis pripažintas aiškiai per didelėmis netesybomis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-687/2016), tačiau yra atvejų, kai tokio dydžio delspinigiai nepripažinti akivaizdžiai per dideliais ar prieštaraujančiais teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).
30. Nagrinėjamu atveju, vertinant šalių Sutartyje įtvirtintų delspinigių dydį, svarbu atsižvelgti į konkrečias reikšmingas aplinkybes. Viena vertus, Sutartyje įtvirtintas daugiau kaip 0,4 proc. už kiekvieną pradelstą dieną siekiantis delspinigių dydis, atsižvelgiant į sutartimi sulygtų darbų pobūdį, bendrą sumą, taip pat įvertinus teismų praktiką, laikytinas per didelėmis ir proporcingumo principo neatitinkančiomis netesybomis. Ieškovės atstovas nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu nenurodė, kokio dydžio nuostolius patyrė dėl atsakovės delsimo atsiskaityti. Kita vertus, būtina atsižvelgti į tai, kad šios netesybos ir delspinigių dydis buvo sutartas ir įtvirtintas šalių laisva valia sudarytoje Sutartyje. Abi Sutarties šalys yra juridiniai asmenys, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas. Atsakovė ne tik neginčijo Sutartyje nustatyto netesybų dydžio, tačiau ir pati prašė taikyti ieškovės atžvilgiu analogiško dydžio netesybas, dėl kurių taikymo darbus atlikusi ieškovė ne tik neturėtų teisės reikalauti sumokėti už darbus, tačiau ir turėtų grąžinti sumokėtą avansą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į prievolių pagal Sutartį vertę, taip pat įvertinęs formuojamą teismų praktiką šiuo klausimu, teismas konstatuoja, kad šalių Sutartyje įtvirtintos netesybos mažintinos 1/3 dalimi iki 10 Eur delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną. Taigi, atsakovei pažeidus sutartinę prievolę laiku atsiskaityti už atliktus bei perduotus pirmo etapo darbus, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės delspinigius pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas iš dalies, priteisiant 1 470 Eur delspinigių, apskaičiuotų už vėlavimą atsiskaityti 147 dienas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).
31. Pažymėtina, kad šis prašomų priteisti netesybų mažinimas nepaneigia procesinės bylos baigties, kuria ieškinys iš esmės yra tenkinamas. Kaip matyti iš procesinių dokumentų, atsakovė Sutartyje sulygtų netesybų mažinti neprašė, priešingai, priešieškiniu kėlė reikalavimą tokio paties dydžio netesybas taikyti ieškovės atžvilgiu. Tuo tarpu ieškovės atstovas teismo posėdžio metu pabrėžė, jog jam svarbiausia atgauti skolą už atliktus darbus pagal Sutartį, o dėl delspinigių paliko spręsti teismo nuožiūra. Taigi, siekiant užtikrinti viešosios tvarkos apsaugą ir dėl to sumažinus sutartines netesybas, atsakovės reikalavimas yra atmetamas visiškai, o ieškovės – iš dalies. Įvertinus tai visų reikalavimų kontekste, pripažintina, jog ieškinys iš esmės tenkinamas. Tai turi būti įvertinta skirstant bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Dėl procesinių palūkanų
32. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, 2 straipsnio 5 dalimi, prašo priteisti iš atsakovės 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Atsižvelgiant į tai, kad šalių teisiniai santykiai patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį, o atsakovė laiku neatsiskaitė pagal Sutartį, šis ieškovės reikalavimas pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.
33. Atmestini kaip teisinio reglamentavimo neatitinkantys atsakovės teiginiai, kad 8 proc. dydžio procesinės palūkanos negalėtų būti priteisiamos, nes turėtų būti taikomas CK 6.210 straipsnis, įtvirtinantis 6 proc. dydžio procesines palūkanas. Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau – Įstatymas) taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Tai specialusis įstatymas, nustatantis palūkanų normos skaičiavimą, todėl, į jo reguliavimo apimtį patenkantiems teisiniams santykiams turi būti taikomas šis Įstatymas, o ne bendroji CK 6.210 straipsnio nuostata. Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis nustato, jog pavėluoto mokėjimo palūkanų norma yra 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma. Palūkanų, kurias skolininkas privalo mokėti už pavėlavimą, dydis skaičiuojamas taikant šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju skolos susiformavimo laikotarpiui galiojusi fiksuotoji palūkanų norma buvo 0,00 procento, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 1 dalis , 2 dalis, CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).
34. Atsakovė nurodė, kad ieškovė negali reikalauti priteisti tiek delspinigius, tiek nurodytas palūkanas. Atsakovės teigimu, tai reikštų dvigubą netesybų instituto taikymą, nes būtų priteistos tiek netesybos (delspinigiai), tiek kompensuojamosios palūkanos, kurios yra minimalūs neįrodinėtini kreditoriaus nuostoliai, o pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 2 dalį netesybos (delspinigiai) įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Teismas, įvertinęs ieškinio turinį ir prašomas priteisti sumas, atmeta šiuos atsakovės teiginius, kaip neatitinkančius ieškiniu reikalaujamų sumų pobūdžio. Kaip matyti iš ieškinio, prašomi priteisti delspinigiai skaičiuojami remiantis Sutarties sąlygomis už laikotarpį nuo prievolės atsiskaityti pagal Sutartį atsiradimo iki ieškinio parengimo dienos. Tuo tarpu prašomos priteisti palūkanos yra procesinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi, prašomos priteisti netesybos ir palūkanos yra skirtingos prigimties, be to, skaičiuojamos už skirtingus laikotarpius, todėl jos nelaikytinos dvigubomis netesybomis.
Dėl išlaidų, susijusių su neteisminiu skolos išieškojimu
35. Ieškovė pateikė duomenis apie turėtas 121 Eur išlaidas, susijusias su neteisminiu skolos išieškojimu (t. 1, b. l. 28, 29, 30–31), ir prašė priteisti iš atsakovės šių išlaidų atlyginimą. CK 6.256 straipsnis nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius. Pateikti duomenys apie turėtas 121 Eur išlaidas patvirtina, kad ieškovė, siekdama atsakovės atsiskaitymo pagal Sutartį, naudojosi teisine pagalba pretenzijoms parengti, t. y. patyrė nuostolius dėl to, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartinę prievolę. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog ieškovė įrodė atsakovės, kaip sutartį pažeidusios šalies, civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas (CK 6.245, 6.249 straipsniai). CK 6.251 straipsnio 1 dalis nustato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai ir įstatyme numatytų išimčių šiuo atveju nenustatyta. Ieškovės patirti nuostoliai imantis neteisminio skolos išieškojimo, pripažintini adekvačiais ir pagrįstais, todėl jų atlyginimas priteistinas ieškovei iš atsakovės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju priešieškinis atmestas, o ieškinys iš esmės patenkintas, ieškovei iš atsakovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas: 119 Eur žyminis mokestis (t. 1, b. l. 32), 400 Eur už teisinę pagalbą byloje (t. 2, b. l. 25–32, iš viso – 519 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma atitinka užmokesčio dydžius, patvirtintus Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio (patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija), protingumo bei proporcingumo reikalavimus, todėl priteistina ieškovei iš atsakovės.
37. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (12,33 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl valstybei iš atsakovės priteistina 12,33 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92, 96 straipsniai).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ertera“ (j. a. k. 300132019) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Idea in“ (j. a. k. 304220979) 1 630 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt eurų) skolos, 1 470 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt eurų) delspinigių, 121 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą) su neteisminiu skolos išieškojimų susijusių išlaidų, 8 (aštuonių) proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (3 221 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 519 Eur (penkis šimtus devyniolika eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Patikslintą priešieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Idea in“ (j. a. k. 304220979) 12,33 Eur (dvylika eurų 33 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginti. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rūta Latvelė