Civilinė byla Nr. eB2-1508-480/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00472-2021-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.2.3.2; 3.2.7.1; 3.4.3.2.1.3; 3.4.3.2.2.1; 3.4.3.4; 3.4.3.5.1; 3.4.3.11
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 9 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agovita“,
n u s t a t ė :
ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius 2021 m. spalio 6 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Agovita“ ir paskirti nemokumo administratorių, sutinkantį prisiimti bankroto proceso administravimo išlaidų riziką, kad bankroto proceso metu nebus gauta lėšų juridinio asmens bankroto proceso administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš paskirto nemokumo administratoriaus lėšų. Nurodo, kad UAB „Agovita“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2019 m. rugpjūčio 9 d., registracijos adresas – (duomenys neskelbtini). VSDFV Kauno skyriuje draudėju įregistruota 2019 m. rugpjūčio 12 d. UAB „Agovita“ veikla – atliekų ir laužo didmeninė prekyba. UAB „Agovita“ vadovu nuo 2019 m. rugpjūčio 24 d. yra V. J.. UAB „Agovita“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Fondas) biudžetui 2021 m. rugsėjo 16 d. sudaro 6 417,33 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už darbuotojus. Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2021 m. rugsėjo 23 d. duomenimis, UAB „Agovita“ apdraustųjų nėra. VSDFV Kauno skyrius, siekdamas iš UAB „Agovita“ išieškoti įmokų ir delspinigių įsiskolinimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 20 straipsnio nuostatomis, draudėjui taikė priverstinio poveikio priemones, t. y. teikė mokėjimo nurodymus kredito įstaigoms nesumokėtas socialinio draudimo įmokas nurašyti iš draudėjo sąskaitų kredito įstaigose Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 754 straipsnyje nustatyta tvarka. Paskutinį kartą valstybinio socialinio draudimo įmokų gauta 2021 m. gegužės 5 d., nurašant debeto mokėjimo nurodymu. VSDFV Kauno skyrius UAB „Agovita“ registruotu laišku siuntė raginimą dėl skolos Fondo biudžetui sumokėjimo geruoju, tačiau skola nebuvo sumokėta. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro 2021 m. rugsėjo 8 d. duomenimis, UAB „Agovita“ nekilnojamojo turto neturi. VĮ „Regitra“ 2021 m. rugsėjo 8 d. duomenimis, transporto priemonių taip pat neturi. VSDFV Kauno skyrius neturi duomenų apie UAB „Agovita“ finansinius įsipareigojimus ir debitorius. UAB „Agovita“ paskutinį kartą finansinę atskaitomybę yra pateikusi už 2019 m. ataskaitinį laikotarpį. VSDFV Kauno skyrius UAB „Agovita“ buveinės adresu – (duomenys neskelbtini), ir vadovo V. J. adresu – (duomenys neskelbtini), registruotu laišku 2021 m. rugpjūčio 9 d. išsiuntė raštą Nr. (8.1) DV_S-42518 „Dėl pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl UAB „Agovita“ bankroto bylos iškėlimo“. Registruotas laiškas laikomas įteiktu atsakovei ar suinteresuotam asmeniui 2021 m. rugpjūčio 17 d. Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 9 d. rašte Nr. (8.1) DV_S-42518 nustatytu terminu įsipareigojimų VSDFV Kauno skyriui neįvykdė, susitarimas dėl pagalbos nebuvo sudarytas, taip pat nepriimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka.
Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) 2021 m. lapkričio 19 d. kreipėsi į teismą, prašydama iškelti UAB „Agovita“ bankroto bylą. Pareiškime nurodo, kad Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2021 m. spalio 1 d. duomenimis, atsakovės mokestinė nepriemoka buvo 21 700,46 Eur, iš jos: mokestis už aplinkos teršimą su delspinigiais – 43,61 Eur, gyventojų pajamų mokestis su delspinigiais – 4 079,42 Eur, pelno mokestis su delspinigiais – 774,36 Eur, pridėtinės vertės mokestis su delspinigiais – 16 803,07 Eur. Atsakovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 m. balandžio 28 d. pateikus 8 277,95 Eur PVM deklaracijas ir pagal VMI prie LR FM suformuotas pakaitines 8 164 Eur PVM deklaracijas, nuo 2021 m. vasario 15 d. pagal aplinkos teršimo mokesčio deklaraciją, nuo 2021 m. birželio 15 d. pagal pelno mokesčio deklaraciją bei priskaičiavus 401,36 Eur delspinigių. Bendrovės pateiktame balanse už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. matyti, kad bendrovė turėjo turto 16 483 Eur sumai, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 15 849 Eur. Juridinių asmenų registro duomenimis atsakovė nėra teikusi finansinės atskaitomybės už 2020 m. Antstolių informacinės sistemos 2021 m. lapkričio 18 d. duomenimis, buvo vykdomos 5 išieškojimo bylos pagal kitų kreditorių reikalavimus – 13 421,02 Eur sumai ir viena byla pagal VMI prie LR FM reikalavimą – 21 543,08 Eur sumai. Ieškovė 2021 m. rugsėjo 30 d. atsakovei išsiuntė pranešimą Nr. (23.31-08) 325-979 apie inicijuojamą nemokumo procesą, kuriuo buvo nustatytas 30 dienų terminas prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti. Šis pranešimas buvo išsiųstas žinomu atsakovės buveinės adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau pašto siunta grįžo neįteikta, pranešimas adresatui neįteiktas.
Pareiškimas tenkintinas, atsakovei UAB „Agovita“ keltina bankroto byla.
Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė įmonės kreditorės, kurioms tokią teisę nustato Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, todėl šioje byloje pateikto pareiškimo iškelti bankroto bylą faktinis pagrindas – įmonės nemokumas.
Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Įmonės nemokumo sąvoka yra apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad įmonės nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
Atsakovės vadovas nepateikė teismui atsiliepimo ir reikalaujamų dokumentų, teismo procesiniai dokumentai jam neįteikti, grąžinti teismui su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką“. Apie teismo posėdį viešai paskelbta.
Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas reiškia, jog pačios šalys turi pareigą įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, taip pat turi būti aktyvus ir gali savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio galima būtų spręsti apie įmonės mokumą ar nemokumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1372-330/2016).
Teismas neturi aktualių duomenų apie įmonės finansinę būklę, realų turtą bei jo vertę, vykdytą ar vykdomą veiklą, todėl įvertina atsakovės finansinę būklę ir gyvybingumą pagal ieškovės pateiktus bei iš viešųjų registrus gautus duomenis.
Iš viešųjų registrų duomenų nustatyta, kad UAB „Agovita“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2019 m. rugpjūčio 9 d., jos vadovas nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. yra V. J.. Įmonės veiklos tikslai – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba; medienos, statybinių medžiagų ir sanitarinių įrenginių didmeninė prekyba; statinių nugriovimas ir statybvietės paruošimas; statybos baigimas ir apdaila; statybų plėtra; metalo dirbinių, dažų ir stiklo mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse; metalų rūdų ir metalų didmeninė prekyba; atliekų ir laužo didmeninė prekyba; krovininis kelių transportas ir perkraustymo veikla; krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla; metalų apdorojimas ir dengimas; mechaninis apdirbimas. Bendrovė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentus yra pateikusi už 2019 metus.
Įmonės balanso už 2019 metus duomenys patvirtina, kad atsakovė 2019 m. gruodžio 31 d. turėjo turto už 16 483 Eur (ilgalaikis turtas – 532 Eur, kurį sudarė materialusis turtas; trumpalaikis turtas – 15 951 Eur, iš kurio atsargos – 4 349 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 1 059 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 16 483 Eur), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (per vienerius metus mokėtinos sumos ir po vienerių metų mokėtinos sumos) sudaro 15 849 Eur sumą. Atsakovės 2019 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad įmonės nuostolį sudaro 1 866 Eur.
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu dėl skolų priteisimo 2020–2021 m. buvo užvestos 5 bylos (2 iš jų užbaigtos teismui priimant preliminarius sprendimus, 1 – sprendimus už akių, 2 – teismo įsakymus, visi šie teismų procesiniai sprendimai šios nutarties priėmimo dienai yra įsiteisėję). Antstolių informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad atsakovės atžvilgiu 2020–2021 m. užvesta 6 vykdomosios bylos (bendra išieškoma suma sudaro 34 096,48 Eur).
Viešųjų registrų duomenimis, atsakovė nuosavybės teise neturi nei registruotino nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių. Aktualiais VSDFV duomenimis nustatyta, kad įmonėje apdraustųjų asmenų nėra. Įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 6 417,33 Eur, VMI prie LR FM – 21 700,46 Eur.
Įvertinęs atsakovės finansinę padėtį, teismas sprendžia, jog atsakovės turtinė padėtis atitinka JANĮ 2 dalies 7 dalyje nurodytą įmonės nemokumo sąvoką, nes atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių ir turi neįvykdytų įsipareigojimų, kurie viršija įmonės turimo turto vertę. Duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis šios nutarties priėmimo dieną galėtų pagerėti, t. y. kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas, nėra. Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovei būtų inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas. Teismas konstatuoja, kad yra įstatyminis pagrindas atsakovei UAB „Agovita“ iškelti bankroto bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).
Nutartimi, kuria iškeliama bankroto byla, vadovaujantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis bei naudojantis atrankos programa (JANĮ 34 straipsnio 3 dalis), kartu paskiriamas ir nemokumo administratorius (JANĮ 34 straipsnio 7 dalis).
Iš nemokumo administratorių atrankos kompiuterinės programos duomenų nustatyta, jog šios įmonės administratore atrinkta UAB „Faktas“. Duomenų, kad šios administratorės kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms teismas neturi, be to, nemokumo administratorė pateikė teismui duomenis, jog sutinka administruoti įmonę, todėl atrinkta kandidatūra skirtina administruoti UAB „Agovita“ (JANĮ 34 straipsnio 2 dalis). Teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. JANĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais, nustatytais atsižvelgiant į šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus. JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl juridinį asmenį apibūdinančių kriterijų, teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimo Nr. 924 Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo (redakcija nuo 2019 m. gruodžio 21 d.) 2.2 punktu patvirtino bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dydžius, kurie, kaip minėta, nustatomi atsižvelgiantį į JANĮ 34 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytus juridinį asmenį apibūdinančius kriterijus (nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, gautinas sumas, nematerialų turą, kitą turtą, kreditorių reikalavimų dydį ir skaičių, taikomą jurisdikciją), taikant atitinkamus vertės koeficientus. Bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA.
Nagrinėjamu atveju teismas neturi visų duomenų, kurių pagrindu jį galima būtų objektyviai apibūdinti pagal nustatytus kriterijus. Todėl nemokumo administratorei nustatytinas 3 210 Eur dydžio bazinis atlygis (apskaičiuotas administratorių atrankos kompiuterinės programos), kuris gali būti keičiamas JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Iškėlus bankroto bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotinas įmonės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
Įmonės valdymo organams nustatytinas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratorei įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratorei nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).
Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Kreditorių reikalavimai tvirtinami teismo vadovaujantis JANĮ 41–42 straipsniais.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Agovita“, juridinio asmens kodas 305224813, registruotos buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), bankroto bylą.
Įmonės nemokumo administratore paskirti uždarąją akcinę bendrovę „Faktas“ (sąrašo Nr. N-JA0167, juridinio asmens kodas 304448915, adresas: (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el. p.: (duomenys neskelbtini)).
Nustatyti paskirtai nemokumo administratorei 3 210 (trijų tūkstančių dviejų šimtų dešimties eurų) Eur bazinio atlygio sumą už bankroto proceso administravimą.
Iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuoti uždarosios akcinės bendrovės „Agovita“, juridinio asmens kodas 305224813, registruotos buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), ilgalaikį turtą, prie trumpalaikio turto priskiriamą nekilnojamąjį turtą ar turtines teises. Šioje dalyje nutartį vykdyti skubiai. Turto areštas galioja iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nustatyti 15 (penkiolikos) dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti paskirtai nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija).
Išaiškinti, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratorei nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti jiems iki vieno MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.
Kreditoriai per 30 (trisdešimties) dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje dienos gali pateikti paskirtai nemokumo administratorei savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus, kartu nurodant, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.
Pavesti nemokumo administratorei atlikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 59 straipsnyje nustatytus veiksmus. Jai taip pat pavesti sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.
Nutarties kopiją išsiųsti ieškovėms, atsakovei, paskirtai nemokumo administratorei, trečiajam asmeniui, Turto arešto aktų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Įsiteisėjusios nutarties kopiją išsiųsti Juridinių asmenų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Garantinio fondo administratoriui, Turto arešto aktų registrui, antstoliams N. A. ir A. Š..
Nutartis, išskyrus jos dalį dėl nemokumo administratoriaus kandidatūros skyrimo, per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėja Albina Rimdeikaitė