Administracinė byla Nr. eA-124-602/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15652-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 17.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų A. Č., O. Č., D. P.-N. (buvusi D. P.), V. S. (V. S.), A. S., R. T., V. Ž., I. Ž. (buvusi I. M.), R. Z., V. Z., K. L., N. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovams A. Č., O. Č., D. P.-N. (buvusi D. P.), V. S., A. S., R. T., V. Ž., I. Ž. (buvusi I. M.), R. Z., V. Z., K. L., N. L., tretiesiems suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „Swedbank“, akcinei bendrovei Luminor Bank ir akcinei bendrovei SEB bankui dėl deklaracijų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.       Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti 2015 m. spalio 23 d. deklaracijas Nr. 1 ir Nr. 2 apie statybos užbaigimą.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad statytoja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „TNN“ pateikė prašymus (Nr. PUD-00-15-02045 ir Nr. PUD-00-15-02056) patvirtinti deklaracijas apie statybos užbaigimą. Prie prašymo Nr. PUD-00-15-02045 pridėtoje deklaracijoje apie statybos užbaigimą Nr. 2 (toliau – ir deklaracija Nr. 2) nurodyta, kad užbaigta trijų gyvenamųjų namų (vieno buto pastatai) statyba. Prie prašymo PUD-00-15-02056 pridėtoje deklaracijoje apie statybos užbaigimą Nr. 1 (toliau – ir deklaracija Nr. 1) nurodyta, kad užbaigta keturių gyvenamųjų namų (vieno buto pastatai) statyba, pridėti ir kiti reikiami dokumentai. Deklaracijos buvo patvirtintos. Iš Nekilnojamojo turto registro 2016 m. balandžio 28 d. išrašo matyti, kad deklaracijų Nr. 1 ir 2 pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti septyni gyvenamieji namai (vieno buto pastatai): gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius; gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius; gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius; gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius; gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius; gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius.

3.       Teisės aktų nustatyta tvarka buvo patikrinta, ar deklaracija Nr. 1 ir deklaracija Nr. 2 (toliau – ir deklaracijos) atitinka STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ nuostatas. Atlikus patikrinimą, 2016 m. vasario 29 d. surašyti deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) patikrinimo aktai Nr. DTA-21 (toliau – ir patikrinimo aktas Nr. DTA-21) ir DTA-22 (toliau – ir patikrinimo aktas Nr. DTA-22), kuriuose konstatuota, kad deklaracijos neatitinka teisės aktų reikalavimų. Patikrinimo akte Nr. DTA-21 nustatyta, kad deklaracijoje Nr. 2 pateikti klaidingi, neatitinkantys išduoto statybą leidžiančio dokumento duomenys: išduotas leidimas statyti 2 vienbučius gyvenamuosius namus ir 2 pagalbinio ūkio pastatus, deklaracijoje Nr. 2 deklaruojama baigta trijų vieno buto gyvenamųjų pastatų statyba. Minėtame akte konstatuota, kad statinio projektas neatitinka išduoto statybos leidimo, o pastatytas statinys neatitinka STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 39.1 punkto reikalavimų. Patikrinimo akte Nr. DTA-22 nustatyta, kad deklaracijoje Nr. 1 pateikti klaidingi, neatitinkantys išduoto statybą leidžiančio dokumento duomenys: išduotas leidimas statyti 2 vienbučius gyvenamuosius namus ir 2 pagalbinio ūkio pastatus, deklaracijoje Nr. 1 deklaruojama baigta keturių vieno buto gyvenamųjų pastatų statyba. Minėtame akte taip pat konstatuota, kad statinio projektas neatitinka išduoto statybos leidimo, o pastatytas statinys neatitinka STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 39.1 punkto reikalavimų.

4.       Inspekcija nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 31 dalimi, statybą leidžiantis dokumentas laikomas galiojančiu, jeigu jo duomenys paskelbti Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – IS „Infostatyba“). Pažymėjo, kad IS „Infostatyba“ duomenimis, statytojai UAB „TNN“ išduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. balandžio 1 d. leidimas statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo leidžiama statyti du gyvenamuosius namus (vieno buto pastatai) ir du pagalbinio ūkio pastatus. O su prašymais patvirtinti deklaraciją Nr. 1 ir deklaraciją Nr. 2 statytoja UAB „TNN“ pateikė tos pačios datos ir to paties registracijos numerio leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us), tačiau jame nurodyta, kad leidžiama statyti septynis gyvenamuosius namus (vieno buto pastatai). Atsižvelgdama į šias nustatytas aplinkybes, Inspekcija 2016 m. vasario 6 d. raštu Nr. 2D-2722 kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl galimo dokumentų klastojimo.

5.       Paaiškino, kad IS „Infostatyba“ duomenimis, statybą leidžiantis dokumentas leidžia statyti du gyvenamuosius namus (vieno buto pastatai) ir du pagalbinio ūkio pastatus, tačiau deklaracijose Nr. 1 ir Nr. 2 skelbiama, kad baigta septynių gyvenamųjų namų (vieno buto pastatai) statyba. Šiuo atveju nustačius, kad su statytojos UAB „TNN“ prašymais patvirtinti deklaracijas pateiktas statybos leidimas ir statinio projektas neatitinka statybą leidžiančio dokumento, registruoto IS „Infostatyba“, darytina išvada, kad pastatyti statiniai neatitinka STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 39.1 punkto reikalavimų, o būtent, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktinių (vietoj dviejų vienbučių ir dviejų pagalbinio ūkio pastatų pastatyti septyni vienbučiai). Pareiškėjo nuomone, statytojos UAB „TNN“ surašytos deklaracijos Nr. 1 ir Nr. 2 neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl jų galiojimas naikintinas. Nurodė, kad, pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) nuostatas, iš neteisėtai surašytų deklaracijų apie statybos užbaigimą kilusios neigiamos pasekmės perėjo statinių įgijėjams, taigi, pareiga pašalinti savavališkos statybos padarinius kyla statinių įgijėjams, t. y. savininkams. Teigė, kad siekia nuginčyti deklaracijų galiojimą, jog būtų galima surašyti savavališkos statybos aktą dėl ginčo statinių statybos pažeidžiant esminius projekto, kuriam išduotas statybos leidimas, sprendinius.

6.       Atsakovai D. P., V. S. (V. S.), A. S., R. T., V. Ž., I. M., R. J., V. Z., K. L., N. L., A. Č. ir O. Č. atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

7.       Nurodo, kad skundas pareikštas netinkamiems atsakovams, nes ginčijamas deklaracijas pasirašė statytojas, o statytojo teisės nebuvo perleistos atsakovams. Nesutinka, kad šiuo atveju nekilnojamojo turto daiktinės teisės seka paskui daiktą, kadangi pareiškėjas nenurodo, kokias tiksliai daiktines teises iš baigtinio sąrašo perėmė statybos procese nedalyvavę atsakovai, nepaaiškina, kuo remiantis tokios teisės buvo perimtos. Atkreipė dėmesį, kad likviduoto juridinio asmens teisių ir pareigų perėjimas kitiems asmenims yra išimtis, kurios sąlygų egzistavimą turi įrodyti ja besivadovaujantis asmuo (bankroto procese atsakovai jokių statytojo teisių ir pareigų neperėmė).

8.       Teigė, kad statybos techninio reglamento 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 8.3 punktas nurodo, jog deklaracija apie statybos užbaigimą yra statytojo ir kitų statybos dalyvių pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai užbaigti, tai yra pastačius naują pastatą, taigi, šis dokumentas reiškia, jog visos statytojo teisės ir pareigos pasibaigė, o jis, remdamasis tuo, kad statyba yra užbaigta, gali įregistruoti nuosavybės teisę į sukurtą nekilnojamąjį turtą ir tapti sukurto daikto savininku. Atsakovai nebuvo nei statytojai, nei kiti statybos dalyviai, tai yra visiškai nedalyvavo statybos procese, o iš savininko (statytojo) pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo nuosavybės teises į jau sukurtus ir teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotus gyvenamuosius namus.

9.       Atsakovai nurodė, kad Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pasirašytas statybos leidimas septyniems gyvenamiesiems namams, kuriems deklaracijos ir buvo pasirašytos, todėl, kol nebus nustatyta, jog šis statybos leidimas nebuvo išduotas Vilniaus m. savivaldybės, tol laikytina, kad deklaracijos yra teisėtos ir pagrįstos. Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 3 ir 4 d. patvirtino deklaracijų teisėtumą, tai yra įvertino visus dokumentus ir nenustatė jokių trūkumų. Teigė, kad net ir pripažinus statybos leidimo neautentiškumą, skundo reikalavimas turėtų būti teismo įvertintas kaip neproporcingas, kadangi faktinių statinių plotas ir tūris iš esmės sutampa su nurodytu statybos leidime, žemės sklypo užstatymas ir užstatymo intensyvumas neviršija leistinų parametrų, be to, esama statyba pagal galiojančius bendruosius reikalavimus toje vietoje yra leistina.

10.       Atsakovai teigė, kad jų, kaip sąžiningų įgijėjų, nuosavybės teisė būtų šiurkščiai pažeista, nes būtent remiantis deklaracijomis buvo įregistruoti gyvenamieji namai, kuriuos jie įsigijo. Be to, dalis atsakovų skolinosi lėšas. Panaikinus deklaracijas, namų vertė ne tik gerokai kristų, bet ir atsirastų rizika, kad ateityje juos reikėtų nugriauti. Pareiškėja, siekdama ginti viešąjį interesą, praleido terminą skundui paduoti. Termino pradžia skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėja gavo pakankamai duomenų, arba nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme nurodyta, kad privalo būti kreipiamasi per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami tariami pažeidimai, priėmimo dienos, išskyrus atvejus, kai prieš kreipimąsi į teismą pateikiamas privalomas nurodymas neteisėtą administracinį aktą išdavusiai institucijai. Šiuo atveju pareiškėja patikrinimo aktus surašė 2016 m. vasario 29 d., o pranešimus dėl tariamų pažeidimų gavo dar gerokai anksčiau, pradinis ieškinys buvo pateiktas 2016 m. gegužės 4 d., taigi praleidus terminą.

11.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Luminor Bank AB (toliau – ir Bankas) atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

12.       Nurodė, kad skunde neįrodyta, jog atsakovai perėmė buvusios atsakovės UAB „TNN“ teises ir pareigas. Pareiškėjas turi pagrįsti materialiųjų UAB „TNN“ teisių ir pareigų perėjimą atsakovams ir nurodyti konkretų tokių materialiųjų teisių ir pareigų perėjimo pagrindą, pareiškėjas taip pat nepagrindžia savo teiginio, kad su nekilnojamaisiais daiktais susijusios teisės ir pareigos seka paskui daiktą. Butų pirkėjai nebuvo statinių užsakovai, statytojai, taigi namų gyventojai negali perimti ir tokių asmenų teisių ir pareigų.

13.       Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, kadangi jo skundas kvalifikuotinas kaip naujas, o ne kaip civilinėje byloje buvusiam atsakovui UAB „TNN“ pareikšto ieškinio tąsa. Kadangi pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad įtraukti asmenys turi būti atsakovai, jie turėjo į bylą būti įtraukti dar nelikvidavus pradinio atsakovo UAB „TNN“. Net ir pripažinus, kad statybą leidžiantis dokumentas, kurio pagrindu buvo surašytos deklaracijos, yra neteisėtas, tokia aplinkybė savaime neleidžia konstatuoti, jog deklaracijos buvo neteisėtos. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog faktiškai pastatyti gyvenamieji namai pagal galiojančius reikalavimus negalėtų būti pastatyti ginčo vietoje, deklaracijų panaikinimas būtų neproporcinga priemonė, dėl kurios nukentėtų sąžiningi asmenys.

II.

14.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino. Panaikino 2015 m. spalio 23 d. deklaraciją Nr. 1 apie statybos užbaigimą (patvirtinus deklaraciją suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2015 m. spalio 23 d. deklaraciją Nr. 2 apie statybos užbaigimą (patvirtinus deklaraciją suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini)).

15.       Teismas nustatė, kad Inspekcija, patikrinusi aplinkybes, susijusias su UAB „TNN“ pastatytų statinių, esančių žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statyba, nustatė, jog UAB „TNN“ surašytos 2015 m. spalio 23 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 ir Nr. 2 yra neteisėtos. Statytoja UAB „TNN“ 2015 m. spalio 29 d. pateikė Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui prašymus patvirtinti deklaracijas apie statybos užbaigimą (prašymų registracijos IS „Infostatyba“) Nr. PUD-00-15-02045 ir Nr. PUD-00-15-02056). Prie prašymo (reg. Nr. PUD-00-15-02045) pridėtoje deklaracijoje apie statybos užbaigimą Nr. 2 nurodyta, kad užbaigta trijų gyvenamųjų namų (vieno buto pastatai) statyba. Prie prašymo (reg. Nr. PUD-00-15-02056) pridėtoje deklaracijoje apie statybos užbaigimą Nr. 1 nurodyta, kad užbaigta keturių gyvenamųjų namų (vieno buto pastatai) statyba. Prie prašymų patvirtinti deklaracijas pateikti ir kiti būtini dokumentai: statybą leidžiantis dokumentas, statinio projektas, statinių kadastro duomenų bylos, požeminių inžinerinių tinklų geodezinės nuotraukos, statytojo įgaliojimai pateikti pažymas, statinių geodezinės nuotraukos, pastatų energinio naudingumo sertifikatai, pastatų garso protokolai, pažymos apie statinio atitiktį projektui, mokėjimo kvitų kopijos.

16.       Deklaracija Nr. 2 2015 m. lapkričio 3 d. buvo patvirtinta Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje (registracijos IS „Infostatyba“ Nr. (duomenys neskelbtini)). Deklaracija Nr. 1 2015 m. lapkričio 4 d. buvo patvirtinta Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriuje (registracijos IS „Infostatyba“ Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš 2016 m. balandžio 28 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad deklaracijų Nr. 1 ir Nr. 2 pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti 7 (septyni) gyvenamieji namai (vieno buto pastatai): gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius.

17.       Teismas, vertindamas atsakovų teiginius, kad skundas pareikštas netinkamiems atsakovams, nes ginčijamas deklaracijas pasirašė statytojas, o statytojo teisės nebuvo perleistos atsakovams, nurodė, kad esant teisių perėmimui, likviduoto asmens teises ir pareigas perėmęs asmuo toliau byloje dalyvauja atsakovo vietoje. Kaip pagrįstai pažymėjo atsakovai, juridinio asmens likvidavimo atveju jo teisės ir pareigos kitam asmeniui pereina tik išimtiniais atvejais. Teismas sprendė, kad šiuo atveju susiklostė būtent tokia situacija, nes pareiškus reikalavimą dėl deklaracijų panaikinimo įstatymo saugomam interesui apginti, tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių (atsakovų) materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą, todėl pagrįstai kaip atsakovai nagrinėjamoje byloje dalyvauja namų savininkai.

18.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar yra pagrindas Inspekcijos prašymu panaikinti deklaracijų apie statybos užbaigimą, kurias patvirtino Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausioji specialistė, galiojimą ir ar teisėti Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus administraciniai sprendimai tvirtinti ir užregistruoti Deklaracijas.

19.       Teismas rėmėsi ginčui aktualiomis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 24 straipsnio nuostatomis, nurodė, kad statybos užbaigimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas. Aktualios redakcijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad jeigu savavališka statyba nustatoma po statybos užbaigimo procedūrų atlikimo ir statinio įregistravimo ar jo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl deklaracijos patvirtinimo panaikinimo, jeigu nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo praėjo ne daugiau kaip vieni metai, o teismui panaikinus šiuos dokumentus, Inspekcija atlieka savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras šio įstatymo nustatyta tvarka. Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad tais atvejais, kai statinio nuosavybė Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota ne tik statytojo vardu, deklaracija apie statybos užbaigimo patvirtinimą ir įregistravimą panaikina teismas. Tokiu atveju į teismą turi teisę kreiptis Inspekcija. Ji tai turi padaryti ne vėliau kaip po vienerių metų nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo.

20.       Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju deklaracijas patvirtino Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistas, jose nurodytų statinių nuosavybė Nekilnojamojo turto registre 2015 m. lapkričio 5 d. įregistruota atsakovų (fizinių asmenų) vardu. Taigi Inspekcija gali kreiptis į teismą dėl deklaracijų panaikinimo. Nagrinėjamu atveju Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalyje nustatytas vienerių metų terminas nėra praleistas, nes deklaracijose nurodytų statinių nuosavybė Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2015 m. lapkričio 6 d., o į teismą, prašydama panaikinti jų galiojimą, Inspekcija kreipėsi 2016 m. gegužės 3 d.

21.       Teismas nurodė, kad Inspekcija prašymą panaikinti deklaracijų galiojimą iš esmės grindžia patikrinimo aktuose konstatuotais pažeidimais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Statytoja deklaracijose pateikė klaidingus duomenis, neatitinkančius išduoto statybą leidžiančio dokumento, t. y. pateikė galimai suklastotą leidimą statyti gyvenamuosius pastatus, nors pirminiame statybą leidžiančiame dokumente išduotas leidimas statyti 2 vienbučius gyvenamuosius namus.

22.       Teisės aktų nustatyta tvarka buvo patikrinta, ar deklaracija Nr. 1 ir deklaracija Nr. 2 atitinka STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ nuostatas. Atlikus patikrinimą, surašyti 2016 m. vasario 29 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) patikrinimo aktai Nr. DTA-21 ir DTA-22, kuriuose konstatuota, kad deklaracijos neatitinka teisės aktų reikalavimų. Patikrinimo akte Nr. DTA-21 nustatyta, kad deklaracijoje Nr. 2 pateikti klaidingi, neatitinkantys išduoto statybą leidžiančio dokumento duomenys: išduotas leidimas statyti 2 vienbučius gyvenamuosius namus ir 2 pagalbinio ūkio pastatus, deklaracijoje Nr. 2 deklaruojama baigta trijų vieno butų gyvenamųjų pastatų statyba. Minėtame akte konstatuota, kad statinio projektas neatitinka išduoto statybos leidimo, o pastatytas statinys neatitinka STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 39.1 punkto reikalavimų. Patikrinimo akte Nr. DTA-22 nustatyta, kad deklaracijoje Nr. 1 pateikti klaidingi duomenys, neatitinkantys išduoto statybą leidžiančio dokumento: išduotas leidimas statyti 2 vienbučius gyvenamuosius namus ir 2 pagalbinio ūkio pastatus, deklaracijoje Nr. 1 deklaruojama baigta keturių vieno buto gyvenamųjų pastatų statyba. Taip pat konstatuota, kad statinio projektas neatitinka išduoto statybos leidimo, o pastatytas statinys neatitinka STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 39.1 punkto reikalavimų.

23.       Ginčui aktualios redakcijos STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 39 punkte nustatyta, kad, priėmęs prašymą patvirtinti deklaraciją, pareigūnas per 5 darbo dienas, be kita ko, patikrina, ar: nėra nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, viršijančių nustatytus Reglamento 31.1–31.3 papunkčiuose (39.1 papunktis); nepažeisti teisės aktų reikalavimai dėl statinių išdėstymo sklype (pagal kadastro duomenų bylą, pagal geodezinius matavimus) ir atstumų nuo statinių iki žemės sklypo ribų (jei projekto rengti neprivaloma) (39.2 papunktis). Reglamento 31.1–31.3 papunkčiuose nustatyta, kad prie neesminių faktinių nukrypimų nuo statinio projekto sprendinių priskiriami šie nukrypimai: inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų matmenų – iki 5 proc. (31.1 papunktis); pastatų ir inžinerinių statinių aukščio – iki 0,2 m; kitų matmenų – iki 0,2 m, išskyrus atvejus, kai dėl šių nukrypimų pažeidžiami norminiai atstumai nuo statinių iki žemės sklypo ribų, kai nėra besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų (31.1 papunktis); pastatų ir inžinerinių statinių vietos žemės sklype (teritorijoje) ar atstumų nuo statinių iki žemės sklypo ribų – iki 1 m, išskyrus atvejus, kai dėl šių nukrypimų pažeidžiami norminiai atstumai nuo statinių iki žemės sklypo ribų, kai nėra besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų) ar pažeidžiančių (šiuo atveju tikrinama pasirinktinai) (31.1 papunktis). Pagal STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 40 punktą, pareigūnas deklaraciją patvirtina tik nenustatęs pažeidimų pagal Reglamento 39 punktą (40.1 papunktis), o nustatęs pažeidimų pagal šio reglamento 39 punktą, praneša prašymo patvirtinti deklaraciją pateikėjui, kad deklaracija nebus patvirtinta (40.2 papunktis).

24.       Teismas, remdamasis ginčui aktualios redakcijos STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ nuostatomis, nurodė, kad deklaracijos apie statybos užbaigimą nagrinėjamu atveju galėjo būti patvirtintos tik tuo atveju, jeigu: 1) nebūtų nustatyti nukrypimai nuo esminių statinių projektų sprendinių, t. y. tokių, kurie nepriskirtini Reglamento 31.1–31.3 papunkčiuose nurodytiems neesminiams faktiniams nukrypimams; 2) nebūtų pažeisti teisės aktų reikalavimai dėl statinių išdėstymo Žemės sklype (pagal kadastro duomenų bylą, pagal geodezinius matavimus) ir atstumų nuo statinių iki žemės sklypo ribų (jei projekto rengti neprivaloma). Nustačius nukrypimus nuo esminių statinių projektų sprendinių ar nustačius teisės aktų reikalavimų dėl statinių išdėstymo Žemės sklype ir atstumų nuo statinių iki Žemės sklypo ribų pažeidimus, deklaracijos negalėjo būti tvirtinamos (40.1, 40.2 papunkčiai). Teismas vertino, kad iš esmės analogiški nurodytiems nukrypimai ir pažeidimai sudaro pagrindą teismui naikinti Inspekcijos patvirtintų deklaracijų galiojimą. Surinkti rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad statytojos pateiktose deklaracijose buvo nukrypimų nuo esminių statinių projektų sprendinių ir teisės aktų reikalavimų dėl statinių išdėstymo Žemės sklype ir atstumų nuo statinių iki žemės sklypo ribų pažeidimų.

25.       Teismas pažymėjo, kad, IS „Infostatyba“ duomenimis, statytojai UAB „TNN“ išduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. balandžio 1 d. leidimas statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo leidžiama statyti du gyvenamuosius namus (vieno buto pastatai) ir du pagalbinio ūkio pastatus. Su prašymais patvirtinti deklaraciją Nr. 1 ir deklaraciją Nr. 2 statytoja UAB „TNN“ pateikė tos pačios datos ir to paties registracijos numerio leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us), tačiau jame nurodyta, kad leidžiama statyti 7 (septynis) gyvenamuosius namus (vieno buto pastatai).

26.       Nurodytas aplinkybes įvertinęs paminėto teisinio reguliavimo ir visų byloje surinktų rašytinių įrodymų kontekste, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas kritiškai vertino statytojos prie deklaracijų pateiktų statybą leidžiančių dokumentų turinį ir sprendė, kad statytojas UAB „TNN“ neišvengiamai nukrypo nuo esminių statinių projektų sprendinių, taip pat dėl to neišvengiamai buvo padaryti teisės aktų reikalavimų dėl statinių išdėstymo žemės sklype ir atstumų nuo statinių iki žemės sklypo ribų pažeidimai, todėl Inspekcijoje deklaracijos negalėjo būti tvirtinamos (Reglamento 40.1, 40.2 papunkčiai).

27.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs nustatytus esminių statinių projektų sprendinių nukrypimus ir pažeidimus, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis ir faktinis pagrindas panaikinti Inspekcijos patvirtintų deklaracijų galiojimą, todėl Inspekcijos prašymą tenkino, deklaracijų galiojimą panaikino.  

III.

28.       Atsakovai A. Č., O. Č., D. P.-N. (buvusi D. P.), V. S., A. S., R. T., V. Ž., I. Ž. (buvusi I. M.), R. Z., V. Z., K. L. ir N. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

29.       Atsakovai nurodo, kad skundas pareikštas netinkamiems atsakovams, nes ginčijamas deklaracijas sudarė ir pasirašė statytojas, bet ne atsakovai, o statytojo teisės nebuvo perleistos byloje atsakovais patrauktiems asmenims. Inspekcija patikslino skundą ir, atsižvelgdama į tai, kad statytojas dėl neteismine tvarka užbaigtos bankroto procedūros pasibaigė ir buvo išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, po daugiau nei pusmečio nuo bylos iškėlimo atsakovais patraukė apeliantus.

30.       Atsakovų nuomone, Inspekcijos teiginiai, kad atsakovai trauktini į bylą, nes nekilnojamojo turto daiktinės teisės seka paskui daiktą, yra nepagrįsti. Atsakovai nebuvo nei statytojai, nei kitais statybos dalyviai, tai yra visiškai nedalyvavo gyvenamųjų namų statybos ir sukūrimo procese, o iš savininko – statytojo – pagal nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis įsigijo nuosavybės teises į jau sukurtus ir teisės aktų numatyta tvarka įregistruotus gyvenamuosius namus. Todėl norint panaikinti deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą, atsakovais byloje privalo būti traukiami statytojas ir kiti statybos dalyviai, pasirašę deklaraciją apie statybos užbaigimą, bet ne dabartiniai gyvenamųjų namų savininkai.

31.       Inspekcija deklaratyviai palaikė poziciją, kad daiktinės teisės seka paskui daiktą, todėl gyvenamuosius namus įsigiję asmenys turėtų būti laikomi atsakovais, t. y. atsakyti už statytoją, tačiau tokia pozicija vertintina kritiškai, nes Inspekcija nenurodė, kokias tiksliai daiktines teises, kurių baigtinis sąrašas įtvirtintas Civilinio kodekse, šiuo atveju iš statytojo, o ne gyvenamųjų namų pardavėjo, perėmė statybos procese visiškai nedalyvavę atsakovai. Byloje nebuvo paaiškinta, kokiu pagrindu tokios teisės buvo perimtos, pavyzdžiui, įstatyminiu ar sutartiniu, jeigu sutartiniu, tai kokie sutartiniai santykiai ir kokios sutartys tai įrodo. Juo labiau, kad statytojas buvo likviduotas po neteisminės bankroto procedūros, o likviduoto juridinio asmens teisių ir pareigų perėjimas kitiems asmenims yra išimtis iš taisyklės, kurios sąlygų egzistavimą turi įrodyti ja besiremiantis asmuo. Šiuo atveju atsakovai bankroto procese iš statytojo jokių teisių taip pat neperėmė, o Inspekcija neįrodė priešingai.

32.       Atsakovai pažymi, kad Inspekcija iš pradžių byloje atsakovu patraukė statytoją, nors gyvenamieji namai atsakovams buvo perleisti žymiai ankščiau, nei iškelta byla, tačiau Inspekcija atsakovų į bylą netraukė, nors jie ir buvo įsigiję statinius ir ta aplinkybė Inspekcijai buvo žinoma. Tokiais veiksmais pati Inspekcija pripažino, kad statytojo teisių, įsigydami gyvenamuosius namus, atsakovai neįgijo. Kadangi atsakovai statytojo bankroto procese jokių statytojų teisių neperėmė ir Inspekcija neįrodė priešingai, akivaizdu, kad Inspekcija skunde nurodė netinkamus atsakovus.

33.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šiuo atveju likvidavus juridinį asmenį jo teisės ir pareigos pereina atsakovams. Civilinio kodekso 6.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Tiek iš šios nuostatos, tiek iš teismų praktikos matyti, kad likviduoto juridinio asmens teisių ir pareigų perėjimas kitiems asmenims yra išimtis iš taisyklės, kurios sąlygų egzistavimą turi įrodyti ja besiremiantis asmuo, o teisių perėmimas galimas tik įstatymų (ne poįstatyminių teisės aktų) pagrindu. Šiuo atveju nei teismas, nei Inspekcija nepaaiškino ir nepagrindė, kokio konkrečiai įstatymo ir jo normos pagrindu įvyko teisių perėmimas. Tiek teismas, tiek Inspekcija klaidingai nustatė bylos šalis, todėl sprendimas vien šiuo pagrindu naikintinas.

34.       Atsakovai nurodo, kad sprendimu pažeisti teisėti jų interesai ir teisės, nes jie nebuvo nei statytojai, nei pildė deklaracijas, kurios ankščiau buvo patvirtintos ir pačios Inspekcijos. Atsakovų nuomone, patenkinus Inspekcijos reikalavimus buvo aiškiai prasilenkta tiek su nuosavybės teisės, tiek su atsakovų, kaip sąžiningų trečiųjų asmenų, teisių apsauga. Inspekcijai patvirtinus deklaracijas Nr. 1 ir 2, Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti gyvenamieji namai, kuriuos iš statytojo įsigijo atsakovai. Būdami fiziniai asmenys ir nekilnojamąjį turtą pirkdami iš statytojo, buvo pakankamai apdairūs ir rūpestingi: ginčo turto pirkimo sandorius sudarė turtą apžiūrėję, iki sandorių įvertino šio turto pirkimo aplinkybes, pirkimo–pardavimo sandorį sudarė notarine forma, notaras patikrino, kad statytojo teisės į parduodamą nekilnojamąjį turtą įgytos galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka ir kad parduodamam nekilnojamajam turtui nėra nustatyta jokių apribojimų ar specialiųjų naudojimo sąlygų, šiam turtui įgyti nėra nustatyta perleidimo apribojimų ar suvaržymų, notarui nekilo jokių abejonių dėl sandorio sąžiningumo ar kt. Atsakovams nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma apie jokius galimus dėl šio turto nuosavybės, naudojimo ar valdymo teisių ginčus. Jie sumokėjo visą sutartą turto kainą, įgijus turtą, nuosavybės teises įregistravo Nekilnojamojo turto registre ir tapo šio turto savininkais bei aktyviais veiksmais įgyvendino savo, kaip savininkų, teises, valdo šį turtą ir juo naudojasi. Įsigydami gyvenamuosius namus, atsakovai skolinosi lėšas, tai tik patvirtina, kad jie laikytini sąžiningais įgijėjais, o tenkinus Inspekcijos skundą, pažeistos jų, kaip sąžiningų įgijėjų, teisės į nuosavybę, nes būtent deklaracijų Nr. 1 ir 2 pagrindu buvo įregistruoti gyvenamieji namai, kuriuos jie įsigijo.

35.       Atsakovai pažymi, kad panaikinus deklaracijas Nr. 1 ir 2, gyvenamųjų namų vertė ne tik ženkliai krenta, bet ir atsiranda rizika, kad ateityje juos reikėtų nugriauti. Vertinant šias aplinkybes, kuomet gyvenamieji namai neviršija neva autentiškame Statybos leidime nurodytų rodiklių, esama statyba pagal galiojančius bendruosius reikalavimus toje vietoje yra leistina, o Inspekcija ankščiau buvo patvirtinusi deklaracijų Nr. 1 ir 2 teisingumą, akivaizdu, jog pareiškėjo reikalavimai nėra suderinami su galiojančiu reguliavimu. Šiuo atveju būtent Inspekcija galbūt tinkamai neatliko savo pareigų, todėl atsakovams, kaip sąžiningiems įgijėjams, faktiškai negali būti perkeltos visos neigiamos pasekmės dėl Inspekcijos darbo trūkumų ir (ar) jo atstovų nesąžiningumo.

36.       Atsakovai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Inspekcija nepraleido teisės aktuose nustatyto termino skundui paduoti. Inspekcija patikrinimo aktus surašė 2016 m. vasario 29 d., o pranešimus dėl tariamų pažeidimų gavo žymiai ankščiau. Taigi pradinis ieškinys teismui buvo pateiktas tik 2016 m. gegužės 4 d., t. y. praleidus numatytus terminus. Atsakovų nuomone, patikslintas skundas kvalifikuotinas kaip naujas, pareikštas naujiems atsakovams, o ne kaip ankstesnio atsakovo pakeitimas naujais atsakovais teisių ir pareigų perėmimo pagrindu, todėl nurodyti terminai skaičiuotini ne iki pradinio ieškinio, bet iki patikslinto ieškinio pareiškimo datos, tai tik patvirtina, kad Inspekcija yra praleidusi terminus skundui pareikšti. Inspekcija terminų neprašė atnaujinti ir nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, kodėl jie turėtų ir galėtų būti atnaujinti.

37.       Teismas netinkamai nustatė bylos šalis, klaidingai įvertino atsakovų padėtį bei reikšmingai suklydo dėl terminų, taikomų Inspekcijos veiklai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o Inspekcijos reikalavimai atmestini.

38.       Pareiškėjas Inspekcija atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

39.       Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su atsakovų teiginiais, jog skundas pareikštas netinkamiems atsakovams. Kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, skolos perkėlimas ir kitais įstatymų nurodytais atvejais), teismas tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pagrįstai mano, kad šioje byloje, esant turto įgijėjams, galimas teisių perėmimas. Deklaracijų apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimas glaudžiai susijęs su tolesnėmis procedūromis. Teismui panaikinus deklaracijas apie statybos užbaigimą, Inspekcija atlieka savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju Inspekcija atlikti savavališkos statybos procedūras neturi galimybių, kadangi statinių statyba paskelbta užbaigta ir įregistruota deklaracijų Nr. 1 ir 2, kurių teisėtumą Inspekcija ginčija šioje byloje, pagrindu. Iš neteisėtai surašytų deklaracijų apie statybos užbaigimą kilusios neigiamos pasekmės perėjo statinių įgijėjams. Tokiu būdu pareiga pašalinti savavališkos statybos padarinius kyla statinių įgijėjams, t. y. savininkams. Inspekcija teisės aktų nustatyta tvarka gali pradėti savavališkos statybos procedūras ir nesant statytojo (šiuo atveju pasibaigus juridiniam asmeniui) statinių savininkų atžvilgiu, tačiau tam būtina panaikinti deklaracijų apie statybos užbaigimą galiojimą. Inspekcija yra specialųjį teisnumą turintis asmuo, keliantis reikalavimą dėl sandorių galiojimo panaikinimo, siekdamas atlikti jam įstatymu priskirtą pareigą vykdyti statybos teisėtumo priežiūrą ir imtis veiksmų pažeidimams pašalinti. Todėl pareiškėjas patikslintu prašymu, kaip statybos valstybinę priežiūrą vykdanti institucija, siekia apginti viešąjį interesą.

40.       Teismas pagrįstai, įvertinęs aktualų teisinį reglamentavimą, bylos aplinkybes, konstatavo, kad esant teisių perėmimui, likviduoto asmens teises ir pareigas perėmęs asmuo toliau byloje dalyvauja atsakovo vietoje. Teismas pagrįstai nusprendė, kad šiuo atveju susiklostė būtent tokia situacija, nes pareiškus reikalavimą dėl deklaracijų panaikinimo įstatymo saugomam interesui apginti, tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių (atsakovų) materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą, todėl pagrįstai kaip atsakovai nagrinėjamoje byloje dalyvauja namų savininkai.

41.       Pareiškėjas pažymi, kad teisės teorijoje bei teismų jurisprudencijoje galioja bendrasis principas, jog iš neteisės teisė neatsiranda (lot. ex in juria non oritur jus). Atsižvelgiant į tai, kad savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros gali būti pradėtos statinių savininkų atžvilgiu, Inspekcijos nuomone, nagrinėjamu atveju, likvidavus UAB „TNN“, statinių savininkai pagrįstai patraukti atsakovais.

42.       Inspekcija dėl termino kreiptis į teismą nurodo, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 str. 1 d.). Inspekcija dėl deklaracijų Nr. 1 ir 2 panaikinimo kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, kaip statytojų surašyto vienašalio sandorio panaikinimo, todėl vadovavosi bendruoju ieškinio senaties terminu. Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatytos išimtys – sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad jeigu savavališka statyba nustatoma po statybos užbaigimo procedūrų atlikimo ir statinio įregistravimo ar jo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos patvirtinimo panaikinimo, jeigu nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo praėjo ne daugiau kaip vieni metai. Teismui panaikinus šiuos dokumentus, Inspekcija atlieka savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras šio įstatymo nustatyta tvarka. Inspekcija kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą dėl deklaracijų Nr. 1 ir 2 galiojimo panaikinimo, todėl vadovavosi ir taikė bendrąjį dešimties metų senaties terminą. Net ir perdavus bylą nagrinėti administraciniam teismui, nereiškia, kad Inspekcija praleido specialųjį vienerių metų terminą kreiptis į teismą. Teismas taip pat pagrįstai pripažino, kad 1 metų terminas nėra praleistas, taigi patvirtino, jog būtent šis terminas taikytinas nagrinėjamoje situacijoje. Numatytas dviejų mėnesių terminas yra procedūrinis terminas kreiptis į teismą dėl pažeidimų pašalinimo.

43.       Inspekcija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčijamos deklaracijos Nr. 1 ir 2 buvo patvirtintos Inspekcijos, t. y. viešojo administravimo subjektui priimant administracinį sprendimą, todėl bendrosios kompetencijos teismas sprendė, kad reikalavimas dėl deklaracijų Nr. 1 ir 2 panaikinimo yra teismingas administraciniam teismui. Ginčijamų deklaracijų Nr. 1 ir 2 teismingumą administraciniam teismui nulėmė viešojo administravimo subjekto veiksmas – patvirtinimas, tačiau tai nekeičia fakto, kad ginčijamas deklaracijų galiojimas, kaip vienašalis sandoris, o ne tik jo patvirtinimas. Manytina, kad analogiškos pozicijos laikėsi ir pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu panaikinęs deklaracijų Nr. 1 ir 2 galiojimą, o ne jų patvirtinimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nagrinėjamu atveju taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia šių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalyje nustatytas vienų metų terminas nėra praleistas, nes deklaracijose Nr. 1 ir 2 nurodytų statinių nuosavybė Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2015 m. lapkričio 6 d., o į teismą, prašydama panaikinti jų galiojimą, Inspekcija kreipėsi 2016 m. gegužės 3 d. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad terminas kreiptis į teismą dėl deklaracijų Nr. 1 ir 2 galiojimo panaikinimo nepraleistas.

44.       Inspekcija nesutinka su atsakovų teiginiu, kad būtent Inspekcija galbūt tinkamai neatliko savo pareigų. Kaip patikslintame prašyme nurodė Inspekcija, statytojui pateikus statybą leidžiantį dokumentą, kurio duomenys neatitinka to statybą leidžiančio dokumento, kurį išdavė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Inspekcija buvo suklaidinta, kad deklaracijomis užbaigiamiems statiniams statytojas turėjo statybą leidžiantį dokumentą. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad gero valdymo principas neturėtų užkirsti kelio valdžios institucijoms taisyti klaidas, net jei jos padarytos dėl jų pačių nerūpestingumo. Tam ir yra numatyta patvirtintų deklaracijų apie statybos užbaigimą patikrinimo procedūra, kad būtų galima dar kartą peržiūrėti ir nustačius padarytas klaidas, jas teisės aktų nustatyta tvarka ištaisyti.

45.       Inspekcija teisės aktų nustatyta tvarka patikrino deklaracijos Nr. 1 ir deklaracijos Nr. 2 atitiktį STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ nuostatoms. Atlikus patikrinimą, surašyti 2016 m. vasario 29 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) patikrinimo aktai Nr. DTA-21 ir DTA-22, kuriuose konstatuota, kad deklaracijos neatitinka teisės aktų reikalavimų. Patikrinimo akte Nr. DTA-21 nustatyta, kad deklaracijoje Nr. 2 pateikti klaidingi, neatitinkantys išduoto statybą leidžiančio dokumento duomenys: išduotas leidimas statyti 2 vienbučius gyvenamuosius namus ir 2 pagalbinio ūkio pastatus, deklaracijoje Nr. 2 deklaruojama baigta trijų vieno butų gyvenamųjų pastatų statyba. Minėtame akte konstatuota, kad statinio projektas neatitinka išduoto statybos leidimo, o pastatytas statinys neatitinka STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 39.1 punkto reikalavimų. Patikrinimo akte Nr. DTA-22 nustatyta, kad deklaracijoje Nr. 1 pateikti klaidingi duomenys, neatitinkantys išduoto statybą leidžiančio dokumento: išduotas leidimas statyti 2 vienbučius gyvenamuosius namus ir 2 pagalbinio ūkio pastatus, deklaracijoje Nr. 1 deklaruojama baigta keturių vieno butų gyvenamųjų pastatų statyba. Minėtame akte taip pat konstatuota, kad statinio projektas neatitinka išduoto statybos leidimo, o pastatytas statinys neatitinka STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 39.1 punkto reikalavimų. Patys atsakovai neneigia, jog statyba neteisėta. Taigi akivaizdu, kad ginčijamomis deklaracijomis buvo pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos bei viešasis interesas. Teismas tinkamai išnagrinėjo ir įvertino byloje esančius dokumentus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

46.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Luminor Bank AB atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą su juo sutinka ir prašo jį tenkinti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

47.       Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas turi pagrįsti, o teismas nustatyti būtent materialiųjų UAB „TNN“ teisių ir pareigų perėjimą atsakovams ir nurodyti konkretų tokių materialiųjų teisių ir pareigų perėjimo pagrindą (sutartinį, įstatyminį ar kt.). Tačiau pareiškėjas tokio konkretaus pagrindo nenurodė, teismas taip pat apsiribojo tik deklaratyvaus pobūdžio argumentais. Atsakovai įsigijo baigtos statybos objektus, o ne statytojo teises. Taigi butų pirkėjai nebuvo statinių užsakovai, statytojai ir pan., atitinkamai gyventojai negali perimti ir tokių asmenų teisių ir pareigų.

48.       Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjas praleido Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintą 2 mėnesių terminą skundui pareikšti. Pareiškėjas patikrinimo aktus surašė 2016 m. vasario 29 d., t. y. vėliausiai tą dieną sužinojo skunde nurodytus deklaracijų Nr. 1 ir 2 neatitikimus, kuriais buvo grindžiamas skundas. Kita vertus, jei pareiškėjas gali pradėti savavališkos statybos procedūras ir nesant statytojo statinių savininkų atžvilgiu, tektų konstatuoti, jog pareiškėjo skundas kvalifikuotinas kaip naujas skundas, o ne kaip civilinėje byloje buvusiam atsakovui UAB „TNN“ pareikšto ieškinio tąsa, tai atitinkamai lemtų ir skundo pateikimo termino praleidimą, o atsakovai, t. y. butus įsigiję asmenys, iš karto galėjo ir turėjo būti traukiami bendraatsakovais civilinėje byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog esant teisių perėmimui, likviduoto asmens teises ir pareigas perėmęs asmuo toliau byloje dalyvauja atsakovo vietoje, o ne kaip neegzistuojančio atsakovo procesinis bendrininkas, bedraatsakis. Atitinkamai darytina ir priešinga išvada – bendraatsakovas negali perimti kito atsakovo teisių ir pareigų vien tuo pagrindu, kad jis yra bendraatsakovas. Taigi teisių ir pareigų perėmimo institutu negali būti siekiama išvengti bendraatsakovų instituto taikymo. Aukščiau paminėtų išvadų nepaneigia ir pareiškėjo siekis apginti viešąjį interesą. Viešojo intereso gynimas per se (savaime) nėra pagrindas likviduoto juridinio asmens materialiųjų teisių ir pareigų perėmimui.

49.       Luminor Bank AB pažymi, kad net ir pripažinus, jog statybą leidžiantis dokumentas, kurio pagrindu buvo surašytos deklaracijos Nr. 1 ir 2, yra neteisėtas, tokia aplinkybė per se neleidžia konstatuoti ir deklaracijų Nr. 1 ir 2 neteisėtumo. Teismas, užtikrindamas teisingumo įgyvendinimą, privalo vadovautis ne tik įstatymo normomis, bet ir bendraisiais teisės principais, įskaitant protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, tokiu būdu užtikrinant, kad teisingumas nebūtų vien tik formalus, o užtikrintų visų šalių interesų pusiausvyrą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog faktiškai pastatyti gyvenamieji namai pagal galiojančius reikalavimus negalėtų būti pastatyti ginčo vietoje (priešingai, atsakovai nurodo argumentus, jog ginčo vietoje faktiškai pastatyti gyvenamieji namai nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, o pareiškėjas tokių argumentų nepaneigė), deklaracijų Nr. 1 ir 2 panaikinimas būtų pernelyg griežta ir neproporcinga priemonė, dėl kurios nukentėtų vien tik sąžiningi asmenys – atsakovai, kurie įsigijo ginčo turtą, bei tretieji asmenys, kurių naudai ginčo turtas buvo įkeistas. Tokia situacija nulemtų tik formalaus teisingumo užtikrinimą, pažeidžiant sąžiningų asmenų interesus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

50.       Nagrinėjamoje byloje Inspekcija teismo prašė panaikinti statytojo UAB „TNN“ 2015 m. spalio 23 d. surašytų ir Inspekcijos patvirtintų deklaracijų apie statybos užbaigimą Nr. 1 ir Nr. 2 galiojimą.

51.       Byloje nustatyta, kad statytojas UAB „TNN“ 2015 m. spalio 29 d. pateikė Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui prašymus patvirtinti deklaracijas apie statybos užbaigimą. Deklaracijos Nr. 1 ir 2 buvo patvirtintos 2015 m. lapkričio 3–4 d.

52.       Iš 2016 m. balandžio 28 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad deklaracijų Nr. 1 ir Nr. 2 pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti 7 (septyni) gyvenamieji namai (vieno buto pastatai): gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius.

53.       Nekilnojamojo turto registro išrašas taip pat patvirtina, kad po minėto nekilnojamojo turto įregistravimo deklaracijų Nr. 1 ir Nr. 2 pagrindu Nekilnojamojo turto registre, statytojas UAB „TNN“ pardavė šį turtą fiziniams asmenims, kurie šiuo metu yra byloje atsakovais ir kurių nuosavybės teisės į ginčo statinius yra įregistruotos pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu.

54.       UAB „TNN“ bankrutavo ir yra išregistruotas iš Juridinių asmenų registro.

55.       Inspekcija, patikrinusi aplinkybes, susijusias su UAB „TNN“ pastatytų statinių, esančių žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statyba, nustatė, jog UAB „TNN“ surašytos 2015 m. spalio 23 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 ir Nr. 2 yra neteisėtos. Inspekcija kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti Deklaracijų galiojimą.

56.       Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad deklaracijos Nr. 1 ir 2 yra neteisėtos, Inspekcijos prašymą tenkino – panaikino deklaracijų Nr. 1 ir 2 galiojimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad statytojas UAB „TNN“ neišvengiamai nukrypo nuo esminių statinių projektų sprendinių, dėl to buvo padaryti teisės aktų reikalavimų dėl statinių išdėstymo žemės sklype ir atstumų nuo statinių iki žemės sklypo ribų pažeidimai, todėl Inspekcijoje deklaracijos negalėjo būti tvirtinamos.

57.       Atsakovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuris grindžiamas dviem esminiais argumentais: skundas pareikštas netinkamiems atsakovams, nes ginčijamas deklaracijas Nr. 1 ir 2 sudarė ir pasirašė statytojas, bet ne atsakovai, o statytojo teisės nebuvo perleistos byloje atsakovais patrauktiems asmenims; Inspekcija praleido teisės aktuose nustatytą terminą skundui paduoti, terminai skaičiuotini ne iki pradinio ieškinio, bet iki patikslinto ieškinio pareiškimo datos.

58.       Pareiškėjas su apeliaciniu skundu nesutinka ir palaiko pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas, jog nustatyti statinių projektų neatitikimai yra esminiai, sudarantys pagrindą panaikinti deklaracijų Nr. 1 ir 2 galiojimą.

V.

59.       Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta Inspekcijos teisė kreiptis į teismą dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo arba jos patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo. Inspekcijos teisė kreiptis į teismą dėl deklaracijos patvirtinimo panaikinimo, nustačius savavališką statybą po statybos užbaigimo procedūrų atlikimo ir statinio įregistravimo ar jo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre, nustatyta Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalyje. Nurodytuose teisės aktuose įtvirtinta Inspekcijos teisė kreiptis į teismą dėl deklaracijos galiojimo arba jos patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo įgyvendinama, be kita ko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytomis proceso administraciniuose teismuose taisyklėmis.

60.       Pareiškėjas, prašyme nurodydamas prašymo teisinį pagrindą (be kita ko, ABTĮ 5 str. 3 d. 2 p. bei 55 str. 1 d.), įvardijo, kad į teismą kreipiasi gindamas viešąjį interesą.

61.       Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, jog Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę, nustačius viešojo intereso pažeidimų statybos srityje, kreiptis į teismą ar prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo.

62.       ABTĮ 5 straipsnio, apibrėžiančio teisę kreiptis į administracinį teismą, 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalies 2–4 punktuose nustatytos išimtys, pagal kurias teismas imasi nagrinėti administracinę bylą ne tik pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą, bet ir pagal kitų subjektų kreipimąsi. Teismas imasi nagrinėti administracinę bylą įstatymų nustatytais atvejais pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo (5 str. 3 d. 2 p.). ABTĮ 55 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.

63.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, jog viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais (žr., pvz., 2009 m. vasario 12 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A822-65/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-580/2013).

64.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija taip pat yra išaiškinusi, jog pareiškėjo, ginančio viešąjį interesą, pareikšti materialieji reikalavimai turi būti tinkami pažeistam viešajam interesui apginti. Pareiškimo, kuriuo ginamas viešasis interesas, dalykas yra viešojo intereso gynimas, o administracinių aktų panaikinimas ar kitų gynybos priemonių taikymas (uždraudimas atlikti veiksmus, žalos atlyginimo priteisimas ir pan.) yra būdas, kuriuo viešasis interesas gali būti apginamas. Kai viešojo intereso pažeidimas pasireiškia priimtais neteisėtais administraciniais aktais, reikalavimas šiuos aktus panaikinti iš tiesų reiškia reikalavimą apginti viešąjį interesą, panaikinant atitinkamus administracinius aktus. Jei neteisėti administraciniai aktai jau yra sukėlę materialinius teisinius padarinius, vien administracinio akto panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešojo intereso (žr. 2009 m. vasario 12 d. nutartį byloje Nr. A822-65/2009).

65.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniame skunde skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, nevertino, ar pareiškėjo pareikšti reikalavimai yra tinkami bei pakankami viešajam interesui apginti.

66.       Teismui paduotame prašyme Inspekcija prašė panaikinti statytojo surašytų ir Inspekcijos pareigūno patvirtintų deklaracijų Nr. 1 ir 2 galiojimą. Pareiškėjas teismui paduotame prašyme deklaravo, kad nagrinėjamu atveju statinių projektai neatitiko statybą leidžiančio dokumento, registruoto IS „Infostatyba“, pastatyti statiniai neatitiko STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 39.1 punkto reikalavimų, o būtent – statinio projekto sprendiniai neatitiko faktinių (vietoj dviejų vienbučių ir dviejų pagalbinio ūkio pastatų pastatyti septyni vienbučiai). Toks teiginys iš esmės atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje įtvirtintą savavališkos statybos sąvoką – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad, teismui panaikinus šiuos dokumentus, Inspekcija atlieka savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras šio įstatymo nustatyta tvarka.

67.       Sisteminė Inspekcijos teises ir pareigas nustatančių teisės aktų analizė sudaro pagrindą daryti išvadą, jog deklaracijos apie statybos užbaigimą bei jos pagrindu atliktos teisinės registracijos panaikinimas yra būtina teisinė procedūra prieš Inspekcijai atliekant savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras, todėl teismas, šioje byloje nagrinėdamas Inspekcijos prašymą dėl deklaracijų Nr. 1 ir 2 panaikinimo, iš esmės turėtų spręsti klausimą dėl gyvenamųjų namų pripažinimo savavališka statyba.

68.       Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenų nustatyta, kad deklaracijas Nr. 1 ir 2 surašęs ir Inspekcijai pateikęs tvirtinti statytojas UAB „TNN“ 7 gyvenamuosius namus (vieno buto pastatus) po minėto nekilnojamojo turto įregistravimo deklaracijų Nr. 1 ir Nr. 2 pagrindu Nekilnojamojo turto registre pardavė fiziniams asmenims, kurie šiuo metu yra byloje atsakovais ir kurių nuosavybės teisės yra įregistruotos pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu (I t., b. l. 58–71). Todėl panaikinus deklaracijas Nr. 1 ir 2, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, jiems, o ne faktiniam statytojui, kiltų neigiamos pasekmės, be kita ko, ir pareiga šalinti savavališkos statybos padarinius.

69.       Taip pat pažymėtina, jog CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama.

70.       Byloje nustatyta, jog gyvenamieji namai statytojo buvo perleisti pirkimo–pardavimo sutartimis, todėl panaikinant deklaracijų Nr. 1 ir 2 galiojimą, dėl to kylančiomis pasekmėmis atitinkamai ribojama esamų nekilnojamojo turto savininkų nuosavybės teisės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas, naikindamas deklaracijos galiojimą, turėtų nustatyti tikrąjį statytojų nuosavybės teisių ribojimo turinį ir įvertinti, ar šis ribojimas proporcingas (2020 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-43-602/2020).

71.       Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje susiklosčiusią situaciją, akcentuoja, kad nors Inspekcijos teisė kreiptis į teismą dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo nustatyta įstatyme, tačiau kreipimasis į teismą su reikalavimu panaikinti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kurios pagrindu yra ne tik atlikta naujai sukurto nekilnojamojo turto bei statytojo daiktinių teisių į jį registracija, bet ir yra sudaryti daiktinių teisių į šį turtą perleidimo sandoriai, negali būti savitikslis, o turi būti skirtas viešojo intereso apsaugai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3134-502/2020).

72.       Pažymėtina, jog teisės teorijoje yra laikomasi visuotinai demokratinės visuomenės bei teisinės valstybės pripažinto principo, jog iš neteisės negali atsirasti teisė. Todėl teismų praktikoje pripažįstama, jog ginant viešąjį interesą yra svarbu, kad būtų panaikinti visi teisės aktai, kurie laikytini neteisėtų veiksmų teisinėmis pasekmėmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartį byloje Nr. A822-65/2009).

73.       Pareiškėjas prašyme nėra pagrindęs, kaip jo pareikštais reikalavimais bus pasiektas tikslas, dėl kurio iš esmės buvo kreiptasi į teismą. Atsižvelgusi į tai, kad reikalavimas panaikinti deklaracijų Nr. 1 ir 2 galiojimą nėra siejamas su atitinkamais materialiaisiais teisiniais padariniais (susidariusios situacijos išsprendimu iki galo), bei įvertinusi byloje susiklosčiusią situaciją, teisėjų kolegija sprendžia, kad Inspekcijos prašyme suformuluoti reikalavimai nėra tinkami ir pakankami viešajam interesui apginti. Teisėjų kolegijos vertinimu, patenkinus tik pareiškėjo prašyme suformuluotus reikalavimus bus sukelta dar didesnė sumaištis, nes bylinėjantis vien dėl deklaracijų Nr. 1 ir 2 panaikinimo, nesiekiant šiuo aktu sukurtų visų materialinių teisinių padarinių pašalinimo, sukuriamas nestabilumas susiformavusiuose teisiniuose santykiuose, o viešasis interesas realiai nėra apginamas.

74.       Nors panaikinus deklaracijų Nr. 1 ir 2 galiojimą liktų galimybė spręsti klausimą dėl savavališkos statybos pasekmių šalinimo, kas sudarytų pagrindą siekti tinkamų tolesnių materialių teisinių pasekmių, tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino, ar tam, kad teismo sprendimu būtų galutinai apgintas viešasis interesas, buvo pareikšti pakankami reikalavimai, ar neturėjo būti sprendžiamas klausimas dėl kitų aktų, civilinių sandorių ir jų sukeltų pasekmių. Taip pat, įvertinus šioje administracinėje byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, aktualūs tampa esamų nekilnojamojo turto savininkų nuosavybės teisių ribojimo proporcingumo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimai.

75.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 12 str.). Ta pati taisyklė galioja ir tais atvejais, kai į teismą kreipiamasi dėl viešojo intereso gynybos. Pirmosios instancijos teismas šią taisyklę pažeidė, nes pareiškėjui nepasiūlė patikslinti ar papildyti pareikštų reikalavimų. Šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, todėl byla turi būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo bylos aspektų, kurie turi esminę reikšmę išspręsti bylą, todėl pirmosios instancijos teismo neišnagrinėti bylos klausimai negali būti nagrinėjami vien apeliacinės instancijos teisme.

76.       Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai remdamasis byloje esančiais įrodymais jų neištyrė. Apeliaciniame skunde apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl atsakovų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 26 d. sprendimas naikinamas ir byla grąžinama šiam teismui nagrinėti iš naujo.

77.       Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-3134-502/2020 pateiktus išaiškinimus.

78.       Byloje pateikti prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti susiejamas su galutinio teismo sprendimo priėmimu. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui iš dalies patenkinus atsakovų apeliacinį skundą ir bylą pirmosios instancijos teismui grąžinus nagrinėti iš naujo, byla nėra baigta, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šiuo metu negali būti sprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovų A. Č., O. Č., D. P.-N. (buvusi D. P.), V. S. (V. S.), A. S., R. T., V. Ž., I. Ž. (buvusi I. M.), R. Z., V. Z., K. L., N. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Arūnas Dirvonas

        Ričardas Piličiauskas

        Veslava Ruskan