Civilinė byla Nr. 2S-1965-275/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15939-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.2.2.; 3.3.4.2.7.(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo R. B. prašymas dėl proceso atnaujinimo, civilinėje byloje Nr. 2-23231-845/2015, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp skolininko UAB „Group Europa Investment“ ir išieškotojo A. B., vykdymo procese, suinteresuoti asmenys skolininkas UAB „Group Europa Investment“, išieškotojas A. B., antstolė Daiva Milevičienė, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas R. B. kreipėsi į teismą su prašymu ir prašė atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-23231-845/2015 ir antstolės Daivos Milevičienės prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdymo procese atmesti. Nurodė, kad išieškotojas A. B. yra skolininko UAB „Group Europa Investment“ akcininkas, kuriam priklauso 50 procentų bendrovės akcijų. Likę 50 procentų akcijų priklauso pareiškėjui. Paaiškino, jog dėl akcininkų nesutarimų, susijusių su bendrovės valdymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje 2-27963-820-2013 pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindu, UAB „Group Europa Investment“ turtui administruoti ir reikalams tvarkyti buvo paskirtas administratorius – UAB „Ekvalda“, kuris 2013 m. rugsėjo 19 d. išdavė įgaliojimą Nr. 2013/21, kurio pagrindu įgaliojo N. J. tvarkyti ir administruoti bendrovės turtą, suteikiant bendrovės administracijos vadovo teises ir pareigas. Pažymėjo, jog tarp tų pačių ginčo šalių Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla Nr. e2-1418-994/2017, kurioje buvo sprendžiamas įgalioto asmens N. J. UAB „Group Europa Investment“ vardu 2015 m. vasario 19 d. išduotos prokūros galiojimas. Atkreipė dėmesį, jog Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1521-340-2017 tenkindamas R. B. (pareiškėjo) apeliacinį skundą, konstatavo, jog laikinąją apsaugos priemonę teismas gali skirti tik paprastąjį turto administravimą, kurio turinys detaliau reglamentuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.240 straipsnyje, todėl teismas, skirdamas bendrovės laikinąjį administratorių, be pagrindo nurodė, jog UAB „Ekvalda“ yra suteikiamos bendrovės administracijos vadovo teisės. Dėl minėto, pareiškėjo manymu, kad UAB „Ekvalda“ 2013 m. rugsėjo 19 d. įgaliojimo Nr. 2013/21 pagrindu neturėjo teisės įgaliotiniui N. J. suteikti platesnius įgaliojimus, nei tų, kurie buvo nustatyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartyje, civilinėje bylos Nr. 2-27963-820/2013. Be to, pažymėjo, jog UAB „Ekvalda“ nebuvo suteikta teisė perįgalioti kitą asmenį administratoriaus veiksmams atlikti, todėl jis neturėjo teisės įgalioti N. J., kuris nėra UAB „Ekvalda“ darbuotojas. Pareiškėjo manymu, įgaliotinis N. J. turėjo teisę veikti tik kaip paprastas UAB „Group Europa Investment“ turto administratorius ir neturėjo teisės bendrovės vardu sudaryti 2015 m. gegužės 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-23231-845-2015 patvirtintos 2015 m. kovo 6 d. taikos sutarties, kuria išieškotojui A. B. buvo perleistos 1 374 466 Eur turtinės teisės. Pažymėjo, kad šia taikos sutartimi buvo sumažintas skolininkės UAB „Group Europa Investment“ turtas, ko pasekmėje taip pat pažeistos į bylos nagrinėjimą neįtraukto asmens – pareiškėjo R. B., kaip bendrovės akcininko ir kreditoriaus, materialiosios teisės. Paaiškino, jog taikos sutarties sudarymo metu skolininko bendrovė buvo faktiškai nemoki, turėjo įsiskolinimų ir kitiems kreditoriams, jų tarpe įsiskolinimų į valstybės biudžetą, todėl sudaryta taikos sutartimi buvo pažeistos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnio nuostatos. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas prašo procesą atnaujinti dėl jo neįtraukimo į bylą bei dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių apie tai, jog pasirašydamas taikos sutartį N. J. viršijo jam suteiktus įgaliojimus ir dėl to minėtas sandoris laikytinas negaliojančiu.
2. Suinteresuotas asmuo antstolė Daiva Milevičienė atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas byloje negali būti atnaujintas, nes pareiškėjas nebuvo vykdomosios bylos šalis, todėl vykdymo procese jis neturi jokių teisių ar pareigų.
3. Suinteresuoti asmenys A. B. ir UAB „Group Europa Investment“ atsiliepimų į prašymą dėl proceso atnaujinimo per teismo nustatytą terminą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Teismas nustatė, jog pareiškėjas tvirtina, kad apie galimai pažeistas jo teises sužinojo 2017 m. gruodžio 5 d., kuomet Vilniaus apygardos teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2-11477-833/2015, iš kurios tapo žinoma, jog N. J. buvo įgaliotas eiti paprasto turto administratoriaus teises ir pareigas ir todėl neturėjo teisės sudaryti sandorių, susijusių su bendrovės turto administravimu, atitinkamai terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo nebuvo praleistas. Su tokia pareiškėjo pozicija teismas sutiko tik iš dalies. Iš pareiškėjo prašymo nustatė, jog jis jį grindžia dviem įstatymo numatytais pagrindais: dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių apie turto administratoriaus įgalinimų apimtį bei dėl to, jog jis nebuvo įtrauktas į bylą. Pirmu pagrindu prašymas grindžiamas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartyje padarytomis išvadomis, todėl konstatavo, jog prašymas šiuo pagrindu pateiktas nepraleidus įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino, tačiau teismo manymu, aplinkybės apie tai, jog jis nebuvo įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu ir jam nebuvo sudaryta galimybė pasisakyti taikos tvirtinimo klausimu pareiškėjui turėjo būti žinoma vėliausiai 2016 metų liepos 7 d., kuomet pareiškėjo atstovas atvyko į teismą susipažinti su civilinės bylos medžiaga. Įvertinus minėtas aplinkybes konstatavo, jog pareiškėjas praleido įstatymo numatytą 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.
5. Pažymėjo, jog pareiškėjas prašyme nurodė, kad pagrindą atnaujinti byloje procesą sudaro aplinkybė, jog Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1521-340/2017 pasisakė, jog kaip laikinąją apsaugos priemonę teismas gali skirti tik paprastąjį turto administravimą, kurio turinys detaliau reglamentuotas CK 4.240 straipsnyje, todėl teismas, skirdamas bendrovės laikinąjį administratorių, be pagrindo nurodė, jog UAB „Ekvalda“ yra suteikiamos bendrovės administracijos vadovo teisės. Remdamasis šiuo teismo išaiškinimu pareiškėjas mano, jog pasirašydamas nagrinėjamoje byloje taiko sutartį, UAB „Ekvalda“ įgaliotas asmuo viršijo savo įgaliojimus ir todėl tokia taikos sutartis teismo negalėjo būti patvirtinta. Teismas, vertindamas tokią pareiškėjo poziciją visu pirma pažymėjo, jog teismui atsisakius tvirtinti šalių pasirašytą taikos sutartį, ji negali būti priverstinai vykdoma, tačiau tai nereiškia, jog ji nesaisto šalių, t. y. teismo atsisakymas patvirtinti šalių sudarytą taiko sutartį neįtakoja (nepaneigia) jos galiojimo, o pareiškėjo nurodomos aplinkybės apie galimą administratoriaus įgaliojimų viršijimą, žalos įmonei ar atskiriems akcininkams padarymą, atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo nesilaikymą, sudaro pagrindą pareiškėjui kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka dėl tokios taikos sutarties pripažinimo negaliojančia, bet nesudaro pagrindo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Pažymėjo, jog minėtoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje teismas konstatavo, jog UAB „Ekvalda“ administruojamų bendrovių vardu išduoti įgaliojimai galiojo iki 2015 m. kovo 10 d. (galiojo ginčo taikos sutarties pasirašymo metu) ir UAB „Ekvalda“ kaip turto administratorius galėjo įgyvendinti kitas bendrovių teises, susijusias su turto valdymu ir administravimu, t. y. išduoti įgaliojimą kitam subjektui veikti atstovaujamų bendrovių naudai CK 4.240 straipsnio numatytos kompetencijos ribose. Ar šiuo konkrečiu atveju turto administravimo veikimo ribos buvo peržengtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra pasisakyta, todėl nurodė, kad teismas neturi jokio pagrindo atnaujinti byloje procesą dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės, tačiau pareiškėjas savo galimai pažeistas teises ir interesus gali ginti bendra tvarka pareikšdamas ieškinį dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia ar nuostolių atlyginimo.
6. Nors teismas nurodė, kad LR CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti yra praleistas ir nėra pagrindo jo atnaujinti, tačiau taip pat pasisakė dėl paties pareikšto prašymo esmės, siekdamas atskleisti sprendžiamo klausimo esmę. Pareiškėjas procesą byloje prašė atnaujinti vadovaudamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu – dėl to, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 6 d. nutartimi patvirtinęs vykdymo procese taikos sutartį nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju taikos sutartis buvo patvirtinta vykdymo procese, t. y. teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu tarp vykdymo proceso šalių. Duomenų, jog taikos sutarties sudarymo ar tvirtinimo metu būtų vykdomi kiti teismo sprendimai, kurių įvykdymas dėl patvirtintos taikos sutarties tapo neįmanomas, byloje nėra. Iš prie prašymo pridėto 2015 m. UAB „Group Europa Investment“ Finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto matyti, jog 2015 m. gruodžio 31 d. teismuose tebevyko kelios bylos pagal akcininkų iškeltas bylas, tačiau jokių duomenų apie pareiškėjo vykdytinas reikalavimo teises į UAB „Group Europa Investment“ 2015 m. kovo 6 d. į bylą nepateikta. Įvertinęs šias aplinkybes teismas konstatavo, jog nenustatyta jokio teisinio pagrindo atnaujinti byloje procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes nenustatyta, jog teismo priimtu sprendimu buvo pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ir pareigų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Apeliantas R. B. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį, ir priimti naują sprendimą- pareiškėjo R. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo išvada, jog terminas R. B. kreiptis dėl proceso atnaujinimo skaičiuotinas nuo 2016-07-07 yra nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į faktą, jog R. B. atstovas 2016-07-07 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą susipažinti su civilinės bylos Nr. 2-23231-833/2015 medžiaga, sprendė, jog 3 mėnesių terminas kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo skaičiuotinas nuo 2016-07-07 ir todėl yra praleistas.
8. Nagrinėjamo ginčo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino teisminio proceso faktą bei susipažinimo su bylos medžiaga datą ir nepagrįstai sprendė, jog informacijos apie Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtą civilinę bylą Nr. 2-23231-833/2015 sužinojimas, lėmė, kad R. B. jau 2016-07-07 tapo žinoma apie jo pažeistas teises. Aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-23231-833/2015 bei informacijos apie teisminį ginčą turėjimas yra subjektyvi, tai yra – vienašališka pareiškėjo nuomonė, nepagrįsta jokiais įrodymais ir nesudaranti pagrindo kreiptis dėl proceso atnaujinimo. Atitinkamai, teisminio ginčo nagrinėjimas savaime nėra laikytina aplinkybe, sudarančia pagrindą atnaujinti procesą CPK 366 str. pagrindu. 
9. Rūpindamasis pažeistų teisių gynimu, veikdamas apdairiai bei rūpestingai, R. B. Vilniaus miesto apylinkės teisme inicijavo civilinę bylą e2-1418-994/2017 dėl prokūros pripažinimo negaliojančia, kurios nagrinėjimo dalykas buvo UAB „Ekvalda“ ir N. J., kaip UAB „Group Europa Investmet“ paprastojo turto administratoriaus įgaliojimų kvalifikavimas. Tačiau faktas, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje buvo kvestionuojami tiek UAB „Ekvalda“, tiek ir N. J. įgaliojimai, nesant įsiteisėjusio galutinio teismo sprendimo,  nesudarė pagrindo laikyti, kad N. J. tokių įgaliojimų neturėjo. Tik Vilniaus apygardos teismui 2017-12-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1521-340/2017 konstatavus UAB „Ekvalda“ ir N. J. įgaliojimų neteisėtumą atsirado pagrindas kreiptis į teismą dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-23231-833/2015 atnaujinimo. Dėl to, terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2017 m. gruodžio 5 d.
10. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo argumentai, jog skundžiama nutartis neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į teismą prašant 2015-03-03 A. B. ir UAB „Group Europa Investment“ sudarytą sandorį (taikos sutartį) pripažinti negaliojančia arba pažeistas teises ginti kitais civilinių teisių gynybos būdais yra nepagrįsti, paneigiantys teismo sprendimo privalomumą ir todėl atmestini. Nurodo, kad esant teismo patvirtintos taikos sutarties galiai, taikos sutartis galėtų būti modifikuota ar nuginčyta tik atnaujinus procesą toje byloje, kurioje buvo išspręstas jos patvirtinimo klausimas.
11. Pažymi, jog 2015-03-06 sudarytos ir 2015-05-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-23231-833/2015 patvirtintos taikos sutarties kvalifikaciją ir turinio kontrolę vykdo teismas, kuriam ji pateikiama tvirtinimui. Pažymi, jog 2015-06-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartyje teismas nenurodė, jog 2015-0306 taikos sutartį pasirašė taikos sutarties šalių atstovai, turintys reikiamus įgaliojimus vesti bylą teisme. 
12. Vilniaus apygardos teismo 2017-12-05 priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1521-340/2017 konstatuota, jog UAB „Ekvalda“ ir atitinkamai N. J., niekada nebuvo suteiktos UAB „Group Europa Investment“ administracijos vadovo teisės. Akivaizdu, jog N. J. nebūnant UAB „Group Europa Investment“ valdymo organu, N. J. neturėjo įgalinimų pasirašyti 2015-03-06 taikos sutartį vykdymo procese ir todėl sudaryta taikos sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms.
13. Nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai teigia, jog pareiškėjas R. B. kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo nepateikė duomenų apie vykdytinas reikalavimo teises. Pareiškėjas pateikė įrodymus, kurie patvirtina, jo, kaip kreditoriaus statusą UAB „Group Europa Investment“ atžvilgiu, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šių įrodymų nepasisakė. R. B. reikalavimo teisės yra vykdytinos, neatsižvelgiant į tai, kad jų pagrindu nėra išduoti vykdomieji dokumentai.
14. Teismas visiškai neatsižvelgė ir todėl teigtina, kad net nevertino R. B., kaip UAB „Group Europa Investment“ akcininko statuso. Akcinių bendrovių įstatymo 15 str. apibrėžia turtines akcininkų teises, tarp kurių – teisė gauti pelno dalį, gauti likviduojamos bendrovės turto dalį ir kt. Atsižvelgiant į tai, kad 2015-05-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje 2-23231-833/2015 buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria buvo perleistas net 1 374 466 Eur reikalavimo teisės į dukterinę bendrovę S.C. EUROPA GROUP S.R.L., minėta nutartimi buvo pažeisti ir akcininko R. B. turtiniai interesai – sumažėjus bendrovės turto masei, sumažėjo akcininkui tenkanti pelno dalis, nukrito akcijų vertė.
15. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog Vilniaus apygardos teismo 2017-12-05 nutartyje konstatuotos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-05-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-23231-833/2015 buvo pasisakyta ne tik dėl R. B. teisėtų interesų, bet ir dėl pačios UAB „Group Europa Investment“ interesų, kuri civilinėje byloje Nr. 2-23231-845/2015 nei de facto, nei de jure neveikė. Teismas neatsižvelgė ir į aplinkybę, jog dėl akcininkų R. B. ir A. B. nesutarimų, susijusių su bendrovės UAB „Group Europa Investment“ valdymu, nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio bendrovė neturi valdymo organo ir todėl bendrovės veikla yra faktiškai paralyžuota.
16. Išieškotojas A. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjo atstovui 2016 m. liepos 7 d. susipažinus su bylos medžiaga, laikytina, kad visa bylos informacija tapo žinoma pareiškėjui. Kadangi pareiškėjui atstovauja profesionalūs teisininkai, nekyla abejonė, kad pareiškėjas negali remtis aplinkybe, kad jis neva nesuprato, kad jo teisės tariamai buvo pažeistos. Taigi, galima daryti išvadą, kad terminas dėl proceso atnaujinimo turi būti skaičiuojamas nuo 2016 m. liepos 7 d.
17. Dar daugiau, dėl prokūros pripažinimo negaliojančia pareiškėjas 2016 m. liepos 28 d. kreipėsi į teismą kitoje civilinėje byloje Nr. e2-1418-994/2017, todėl nėra abejonių, kad pareiškėjas jau minėto ieškinio pateikimo metu manė, kad jo teisės yra tariamai pažeidžiamos. Taigi, jei teismas spręstų, kad pareiškėjas apie savo teisių tariamą pažeidimą sužinojo ne susipažinimo su šia byla dieną (t. y. 2016 m. liepos 7 d.), tai neabejotinai apie savo teisių tariamą pažeidimą jis sužinojo kreipimosi į teismą dėl šių teisių gynimo dieną, t. y. 2016 m. liepos 28 d. Taigi, nėra abejonių, kad pareiškėjas žinojo apie savo teisių tariamą pažeidimą minėto ieškinio metu ir tai lemia, kad jis praleido įstatymo nustatytą terminą atnaujinti procesą.
18. Pareiškėjas R. B. savo prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia vienintele aplinkybe - Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1521-340/2017. Pažymi, jog minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas revizuoja kitoje byloje priimtą sprendimą, keisdamas jo prasmę nepaisant konkrečios teismo procesiniuose dokumentuose išdėstytos formuluotės. Tokie teismo veiksmai yra neteisėti bei prieštarauja įsiteisėjusiems teismo sprendimams.
19. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-27963-820/2013 priimtoje 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurią peržiūrėjo ir paliko galioti apeliacinės instancijos teismas bei patvirtino kasacinis teismas, labai aiškiai ir nedviprasmiškai buvo konstatuota, kad laikinasis administratorius skiriamas vykdyti administracijos vadovo funkcijoms vykdyti. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi teisinio pagrindo pakeisti įsiteisėjusių teismo sprendimų kitose bylose, nes tokiu būdu būtų sukuriamas teisinis neapibrėžtumas, paneigiamas teismo nutarties privalomumo principas.
20. Iš to seka, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartyje (civilinė byla Nr. e2A-1521-340/2017) esanti teismo nuomonė dėl bendrovių administratoriaus įgaliojimų apimties (nurodant kad bendrovėms buvo paskirtas tik turto administravimas ir dėl to administratorius neturėjo administracijos vadovo įgaliojimų) niekaip nepakeičia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tai reiškia, kad bendrovių administratorius teismo įsiteisėjusia nutartimi buvo paskirtas vykdyti bendrovių administracijos vadovų funkcijas ir visi jo, kaip bendrovių administracijos vadovų sudaryti sandoriai (taigi ir 2015 m. sausio 29 d. taikos sutartis, kurios teisėtumą kvestionuoja R. B.), yra galiojantys, kol nėra nuginčyti.
21. Pažymi, jog Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. A2-3298-585/2018 jau yra išsprendęs Pareiškėjo keliamus klausimus ir nustatęs, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą pirmiau išdėstytais argumentais, todėl ir šioje byloje minėti argumentai turi būti įvertinti ir lemiantys priimant procesinį sprendimą.
22. Pareiškėjo teiginiai, kad sudarius taikos sutartį tariamai buvo pažeistos kitų kreditorių teisės ir atsiskaitymų eiliškumas, yra nepagrįsti, nes kaip matyti iš taikos sutarties, su išieškotoju buvo atsiskaityta ne pinigais, bet turtinėmis teisėmis. Nereikia įrodinėti aplinkybės, kad įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondą atliekamos pinigais ir prievolės biudžetui negali būti sumokamos perleidžiant kokias nors teises į trečiuosius asmenis. Tokiu atveju galima daryti išvadą, kad išieškotojas ir skolininkas turėjo teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese, šią sutartį sudarė tinkamai įgalioti asmenys, o taikos sutarties sąlygos nepažeidė jokių trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
23. Suinteresuotas asmuo antstolė Daiva Milevičienė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog yra praleistas 3 mėnesių proceso atnaujinimo terminas. Remiantis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pareiškėjas apie iškeltą civilinę bylą dėl taikos sutarties patvirtinimo turėjo sužinoti vėliausiai 2016-07-07, todėl visiškai pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas praleido 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

24. Byloje sprendžiamas klausimas ar nagrinėjamu atveju egzistuoja LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir 7 p. įtvirtinti pagrindai, kuriais pareiškėjas grindžia prašymą atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-23231-845/2015, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis tarp išieškotojo A. B. ir skolininko UAB „Group Europa Investment“.
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas R. B. yra skolininko UAB „Group Europa Investment“ akcininkas, kuriam priklauso 50 procentų bendrovės akcijų. Likę 50 procentų akcijų priklauso išieškotojui A. B.. Dėl akcininkų nesusitarimų, susijusių su bendrovės valdymu, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-27963-820/2013 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo UAB „Group Europa Investment“ turtui administruoti ir reikalams tvarkyti paskyrė administratorių - UAB „Ekvalda“, suteikiant jam bendrovės administracijos vadovo teises ir pareigas, įskaitant, bet neapsiribojant, perimti ir naudotis bendrovių antspaudais, susipažinti ir perimti visus su bendrovės veikla susijusius dokumentus, organizuoti kasdienę bendrovių veiklą, bendrovių vardu sudaryti sandorius bendrovės vadovo kompetencijos ribose. Paskirtas administratorius UAB „Ekvalda“ 2013 m. rugsėjo 19 d. išdavė įgaliojimą, kurio pagrindu įgaliojo N. J. tvarkyti ir administruoti bendrovės turtą, suteikiant bendrovės administracijos vadovo teises ir pareigas. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-23231-845/2015 patvirtino tarp išieškotojo A. B. ir skolininko UAB „Group Europa Investment“, kurį atstovavo N. J., 2015-03-06 sudarytą taikos sutartį, kuria išieškotojui buvo perleistos reikalavimo teisės į dukterinę bendrovę S. C. Europa Group S. R. L. 1 374 466 Eur sumoje. Vilniaus miesto apylinkės teisme taip pat buvo nagrinėta civilinė byla Nr. e2-1418-994/2017, kurioje buvo sprendžiamas įgalioto asmens N. J. UAB „Group Europa Investment“ vardu 2015-02-19 išduotos prokūros galiojimas. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1521-340/2017 patenkino pareiškėjo apeliacinį skundą ir konstatavo, jog laikinąja apsaugos priemone teismas gali skirti tik paprastąjį turto administravimą, kurio turinys detaliau reglamentuotas LR CK 4.240 str., todėl teismas, skirdamas bendrovės laikinąjį administratorių, be pagrindo nurodė, jog UAB „Ekvalda“ yra suteikiamos bendrovės administracijos vadovo teisės.
26. Pareiškėjas R. B. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, vadovaudamasis LR CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatančiu proceso atnaujinimo pagrindą, kuomet naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusia aplinkybe apeliantas nurodo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1521-340/2017, kurioje teismas kvalifikavo šalių teisinius santykius, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių- turto administravimo UAB „Group Europa Investment“ atžvilgiu taikymo bei konstatavo, jog UAB „Ekvalda“ ir atitinkamai jos įgaliotas asmuo- N. J., galėjo veikti tik kaip paprastas turto administratorius, kuriam nebuvo suteiktos bendrovės valdymo organo teisės.
27. Pareiškėjas R. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo taip pat pateikė vadovaudamasis ir LR CPK 366 str. 1 d. 7 p. numatančiu proceso atnaujinimo pagrindą, kuomet teismas nusprendžia dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.
28. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kasacinio teismo pabrėžiama, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šio reikalavimo, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, jog paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Kasacinio teismo akcentuojama, kad tokiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Taigi proceso atnaujinimui nepakanka tik pateikti naujų dokumentų, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011).
29. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju neegzistuoja pagrindų atnaujinti procesą apelianto nurodytais pagrindais.
30. Kaip jau minėta apeliantas savo prašymą atnaujinti procesą grindžia Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1521-340/2017 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovams V. D., UAB „Europa Group“ ir UAB „Group Europa Investment“ dėl prokūros pripažinimo negaliojančia arba prokūros panaikinimo, tretieji asmenys – UAB „Ekvalda“ ir A. B., priimtoje 2017 m. gruodžio 5 d. nutartyje išdėstytais motyvais, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-27963-820/2013, nagrinėjęs ieškovo A. B. ieškinį atsakovams R. B., UAB „Europa Group“ ir UAB „Group Europa Investment“ dėl pažeistų akcininko teisių gynimo, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones- skolininko UAB „Group Europa Investment“ turtui administruoti ir reikalams tvarkyti paskyręs administratorių UAB „Ekvalda“, nepagrįstai nurodė, kad jam yra suteikiamos bendrovės administracijos vadovo teisės, nes kaip laikinąją apsaugos priemonę teismas gali skirti tik paprastąjį turto administravimą, kurio turinys detaliau reglamentuotas LR CK 4.240 straipsnyje.
31. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis buvo nustatyta, jog dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-1521-340/2017, buvo pateiktas kasacinis skundas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. birželio 29 d. paskelbė nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-701/2018, kurioje konstatavo, kad „Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi taikant laikinąsias apsaugos priemones paskirtas turto administratorius disponuotų teise išduoti prokūrą tokiu atveju, kai tokia jo teisė būtų tiesiogiai (konkrečiai) įvardyta (jam suteikta) teismo nutartyje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartyje, nurodant bendrovių turto administratoriui suteikiamas teises, nėra tiesiogiai (konkrečiai) nurodyta apie jo teisės išduoti prokūras turėjimą (jam suteikimą), todėl konstatuotina, kad bendrovių turto administratorius pagal įstatymą ir bendrovių įstatus nebuvo tinkamas subjektas išduoti prokūras ir neturėjo teisės jų išduoti, ginčijamos prokūros išduotos pažeidžiant bendrovių įstatus, CK 2.177 straipsnio 1 dalį ir tai sudaro pagrindą jas pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį“ .
32. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į šį kasacinio teismo išaiškinimą, juo vadovaujasi ir sprendžia, jog tos pačios pozicijos turi būti laikomasi, ir sprendžiant klausimą dėl šalių sudarytos taikos sutarties pasirašymo. Dėl to, konstatuotina, jog kadangi nutartyje, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nebuvo nurodyta, jog paskirtam administratoriui suteikta teisė su bendrovės kreditoriais sudarinėti taikos sutartis, kurių pagrindu būtų perleidžiamas bendrovei priklausantis turtas, veikdamas kaip turto administratoriaus UAB „Ekvalda“ įgaliotas asmuo N. J. neturėjo teisės pasirašyti 2015-03-06 taikos sutarties vykdymo procese, o tai sudaro pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-23231-845/2015.  
33. Taikos sutarties turinio kontrolę ex officio (pagal pareigas) vykdo teismas, kuriam ji pateikiama tvirtinimui. Įstatymų leidėjo valia teismas neturėtų priimti ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.). Vadinasi, įstatymų leidėjas nepripažįsta visiškos proceso šalių laisvės susitarti dėl teismine tvarka nagrinėjamo ginčo išsprendimo sąlygų, o įpareigoja teismą būti aktyviu ir prižiūrėti, kad civiliniame procese sudaromos taikos sutarties sąlygos būtų sąžiningos, nepažeistų teisės imperatyvų ir kitų asmenų teisių, neprieštarautų viešajai tvarkai.
34. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atmesdamas pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje nurodė, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės apie galimą administratoriaus įgaliojimų viršijimą, žalos įmonei ar atskiriems akcininkams padarymą, atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo nesilaikymą, sudaro pagrindą pareiškėjui kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka dėl tokios taikos sutarties pripažinimo negaliojančia, bet nesudaro pagrindo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir pažymi, jog tiek priėmus byloje sprendimą, tiek patvirtinus taikos sutartį teisiškai yra išsprendžiamas šalių konfliktas, nustatomos šalių tarpusavio teisės ir pareigos, o pakartotinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ateityje negalimas. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 str. 1 d.). Esant tokiai teismo patvirtintos taikos sutarties galiai, taikos sutartis galėtų būti modifikuota ar nuginčyta tik atnaujinus procesą toje byloje, kurioje buvo išspręstas jos patvirtinimo klausimas ( Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1415-464/2017). Dėl aukščiau nurodytų argumentų, pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo R. B. pažeistos teisės gintinos kitais civilinių teisių gynybos būdais, yra nepagrįsti.
35. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat konstatavo, jog pareiškėjas praleido terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo LR CPK 366 str. 1 d. 7 p. įtvirtintu pagrindu, kadangi pareiškėjo atstovui 2016 m. liepos 7 d. susipažinus su bylos medžiaga, laikytina, kad visa bylos informacija tapo žinoma pareiškėjui.
36. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, o šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju – jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieneri metai (CPK 368 straipsnio 2 dalis).
37. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog šiuo atveju pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą teikti prašymą LR CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu. Šis terminas nėra naikinamasis (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 368 straipsnis), apeliantas nenurodė argumentų ir neprašė atnaujinti praleisto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, tačiau atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas prašymą grindė dviem įstatyme įtvirtintais pagrindais ir teismui pripažinus naujai paaiškėjusią aplinkybę svarbia, nėra pagrindo dėl šito netenkinti pareiškėjo atskirojo skundo.
38. Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių visuma leidžia pripažinti, kad šiuo konkrečiu atveju tvirtinant taikos sutartį galėjo būti padarytas CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo pažeidimas (teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui), galėjęs lemti neteisingo procesinio sprendimo priėmimą. Todėl, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, proceso atnaujinimo pagrindas, numatytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nagrinėjamu atveju yra nustatytas. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – procesas Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2 -23231-845/2015 atnaujintinas (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Patenkinti pareiškėjo R. B. prašymą ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-23231-845/2015 pagal antstolės Daivos Milevičienės pateiktą A. B. ir UAB „Group Europa Investment“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdymo procese.

             Teisėja                                  Danutė Kutrienė