Civilinė byla Nr. e2A-45-459/2022

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05244-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.3.6; 2.6.2.1; 2.6.8.3; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.29.3; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2022 m. sausio 27 d.

    Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui A. Š. dėl skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo A. Š. 4 600,00 Eur negrąžintos kredito dalies; 267,55 Eur (mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2021 m. balandžio 6 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 36,80 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos (2021 m. balandžio 6 d.); 16,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4 600,00 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. spalio 29 d.); 565,60 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovui nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2021 m. balandžio 6 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2027 m. spalio 29 d.); 43,07 Eur delspinigių; 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 123,00 Eur žyminį mokestį; 200,00 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo A. Š. 4 600,00 Eur negrąžinto kredito dalį, 267,55 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas paskaičiuotas iki 2021 m. balandžio 6 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 36,80 Eur tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2021 m. balandžio 6 d.), 16,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 4 600,00 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. spalio 29 d.), 43,07 Eur (keturiasdešimt trijų eurų ir 07 centų) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 947,42 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. liepos 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 289,86 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“. Kitą ieškinio dalį atmetė. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:

2.1.                      Atsakovas prievolės atsiskaityti su ieškove neįvykdė, todėl iš jo ieškovės naudai priteistinas 4 600,00 Eur negrąžintas kreditas, 267,55 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. birželio 6 d.), 36,80 Eur tarpininkavimo mokestis, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2021 m. balandžio 6 d.), 43,07 Eur delspinigių.

2.2.                      Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo.

2.3.                      Kadangi ieškovės pateikti įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, atsakovui nepateikus savo atsikirtimų dėl ieškovės pateiktų skaičiavimų, ieškovei už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinus atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukus sutartį, tačiau iki šiol neatgavus nei paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, darytina išvada, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas.

2.4.                      Atsižvelgiant į esamą kasacinio teismo praktiką, teismo vertinimu, aptariamas ieškovės reikalavimas kvalifikuotinas kaip prašymas taikyti vieną iš civilinės atsakomybės formų, t. y. priteisti pagal sutartį ieškovės negautas pajamas (nuostolius) – iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos nesumokėtas mokėjimo (pelno) palūkanas. Nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), todėl teismas sprendė, kad šis ieškovės reikalavimas taip pat yra pagrįstas ir tenkintinas, dėl ko ieškovei iš atsakovo priteisė negautas pajamas (nuostolius): 16 proc. dydžio metines palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (kuri teismo sprendimo priėmimo metu yra 4 600,00 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2021 m. balandžio 6 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. spalio 29 d.).

III. Apeliacinio skundo argumentai

3.       Ieškovė AB „NEO Finance“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalį dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu ir priteisti apeliantei iš atsakovo 565 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2021-04-06) dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2027-10-29); pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovo 323 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei iš atsakovo 17,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą; priteisti apeliantei iš atsakovo 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinio skundo argumentai:

3.1.                      Pagal Sutarties 1.8. p., Bendra Vartojimo kredito kaina (Vartojimo kredito mokestis) – visos išlaidos, įskaitant Palūkanas, Tarpininkavimo mokestį (toliau tekste – ir Mokestis) ir bet kuriuos kitus su Vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Ši kaina apskaičiuojama ir nurodoma Specialiosiose sąlygose tik pagal Vartojimo kredito paraišką suteikiamo Vartojimo kredito atžvilgiu. Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad Vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku ir tinkamai ir neapima išlaidų, kurias Vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja Bendrovei už pradelstą laikotarpį. Pažymėtina, jog Mokestis apskaičiuojamas remiantis Sutarties 1.29., 5.3., 5.3.1. punktais.

3.2.                      Priteisiant tarpininkavimo mokestį tik iki sutarties nutraukimo, apeliantė neatgauna net savo jau patirtų išlaidų, susijusių su teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu ir kita.

3.3.                      Pažymi, kad sutarties priežiūra, įmokų surinkimas ir paskirstymas plačiąja prasme nesibaigia nutraukus sutartį ir teismui priėmus sprendimą. Skolininkui nesumokėjus skolos bylos nagrinėjimo teisme stadijoje arba per sprendimo įsiteisėjimo terminą, kreditorius privalo kreiptis į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo. Priverstinio skolos išieškojimo proceso trukmės bei iš antstolio gaunamų išskaitymų dydžio ir dažnumo neįmanoma numatyti iš anksto, todėl net ir šioje stadijoje vykdoma intensyvi sutarties priežiūra, įmokų surinkimas bei paskirstymas, todėl kredito davėjas patiria kaštus ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir po sutarties nutraukimo ir net vykdymo procese.

3.4.                      Kredito gavėjas, sudarydamas sutartį, žinojo tarpininkavimo mokesčio tvirtą sumą, kurią jis bet kuriuo atveju turės sumokėti apeliantui. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma (606,32 Eur) sudarant vartojimo kredito sutartį buvo įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą, kuri neviršijo bendros vartojimo kredito sumos bei buvo išdalinta kiekvienai mėnesinei įmokai kredito gavėjo patogumui. Vien tas faktas, jog kredito gavėjas šios sumos nepadengė sudarant vartojimo kredito sutartį ar kartu su pirma įmoka, o konkreti tarpininkavimo mokesčio suma, kaip atlygis tarpusavio skolinimo platformos operatoriui už teikiamas paskolos suteikimo ir administravimo paslaugas, buvo išdalinta kiekvienai mėnesinei įmokai kredito gavėjo patogumui, neturėtų būti pagrindas tarpininkavimo mokesčio tvirtą sumą, išdalintą dalimis kiekvienai mėnesinei įmokai, priteisti tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Apeliantas prašo priteisti tik sutarties specialiosiose sąlygose aiškiai ir suprantamai nurodytą tvirtą tarpininkavimo mokesčio sumą – 606,32 Eur, kuri yra įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą ir atsakovui buvo suprantama, jog šią sumą jis turės sumokėti.

3.5.                      Sutarties 8.6. punkte šalys susitarė, kad nutraukus vartojimo kredito sutartį ir Vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus Vartojimo kredito sutarties nutraukimui, Vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą Vartojimo kredito sumą, Tarpininkavimo mokestį už visą Sutarties laikotarpį, Palūkanas už naudojimąsi Vartojimo kreditu bei Palūkanas už vėlavimą grąžinti Vartojimo kreditą, jeigu tokios yra.

3.6.                      Nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų

4.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

5.       Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Faktinės aplinkybės

6.       Nustatyta, kad 2020 m. spalio 29 d. tarp atsakovo ir ieškovės buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K983967580, kuria atsakovui buvo suteiktas 4 600,00 Eur vartojimo kreditas 84 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 3075,08 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 16,00 proc.), 606,32 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2027 m. spalio 29 d. Atsakovas tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, t. y. nesumokėjo ieškovei visų įmokų už jam suteiktą vartojimo kreditą. 2021 m. kovo 31 d. pranešimu ieškovė nutraukė su atsakovu sutartį (nutraukimo diena laikoma 2021 m. balandžio 6 d.). Duomenų, kad atsakovas po sutarties nutraukimo būtų atsiskaitęs su ieškove, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, netenkino ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 565 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2021 m. balandžio 6 d.) dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2027 m. spalio 29 d.). Ieškovė su šia teismo spendimo dalimi nesutinka, teigia, kad mokestis apskaičiuojamas remiantis Sutarties 1.29., 5.3., 5.3.1. ir 5.10. punktais, mano, kad priteisiant tarpininkavimo mokestį tik iki sutarties nutraukimo, apeliantė neatgauna net savo jau patirtų išlaidų, susijusių su teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Apeliantės argumentai atmestini.

7.       Ginčo šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu.

8.       Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (5.3.1 punktas).

9.       Pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.2 punkto nuostatas, vartojimo kredito gavėjas privalo kiekvieną mėnesį mokėti grąžinamą kredito dalį, palūkanas, tarpininkavimo mokestį. Sutarties 5.8 punktu šalys susitaria, kad vartojimo kredito gavėjo ar trečiosios šalies bendrovei sumokėti mokėjimai pagal šią sutartį yra paskirstomi tokia tvarka: 1) pirma eile – skiriamos išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu (5.8.1 punktas); 2) antra eile – skiriamos palūkanoms už vėlavimą (grafiko lygmenyje) ir 5.3.1 punkte nurodytos tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies dengimui. 5.3.1 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis yra apmokama išskaičiuojant taikomą tarpininkavimo mokesčio procentinį dydį nuo apmokėtos įmokos sumos, o likusios įmokos sumos dydžiu yra dengiamos palūkanos už vėlavimą (5.8.2 punktas); 3) trečia eile – skiriamos seniausiai vėluojančių įmokų palūkanoms (įmokos lygmenyje), vartojimo kreditui (įmokos lygmenyje) ir 5.3.1 punkte nurodytos tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies dengimui. 5.3.1 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis yra apmokama išskaičiuojant taikomą tarpininkavimo mokesčio procentinį dydį nuo apmokėtos įmokos sumos, kur likusi įmokos suma yra paskirstoma tokia tvarka: palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, vartojimo kreditui (pirmiausia tai jo daliai, kuri turėjo būti grąžinta anksčiau) (5.8.3 punktas).

10.       Sutarties bendrųjų sąlygų 1.13 punkte numatyta, kad mėnesinė įmoka – konkreti pinigų suma, susidedanti iš grąžinamos vartojimo kredito dalies ir apmokamos palūkanų sumos, ir į šią įmoką nėra įskaičiuotas tarpininkavimo mokestis.

11.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė skaičiuoja tarpininkavimo mokestį taip: tarpininkavimo mokesčio suma yra padalinama kiekvienai mėnesinei įmokai visam sutarties laikotarpiui. Sutarties Specialiosiose sąlygose numatyta, kad tarpininkavimo mokestis yra 7,90 proc. (nuo kiekvienos grąžintos įmokos). Jis skaičiuojamas remiantis Vartojimo kredito sutarties 5.3.1. punktu. Bendra suma – 606,32 Eur. Taigi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, mokant kiekvieną mėnesį įmokas.

12.       Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t.

13.       Pagal CK 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas taip pat neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

14.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

15.       Kaip byloje nustatyta, 2021 m. kovo 31 d. sutartis su atsakovu buvo vienašališkai nutraukta. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti apeliantės argumentai, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Iš sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) ir sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Pažymėtina, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 36,80 Eur tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2021 m. balandžio 6 d.) ir atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 565 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo (2021 m. balandžio 6 d.) dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos (2027 m. spalio 29 d.). 

16.       Kaip jau nurodyta, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad šalys susitarė, jog tarpininkavimo mokestis skaičiuojamas tuo atveju, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Taigi laikytina, kad šalys susitarė dėl netesybų dydžio už termino vykdyti prievolę pažeidimą. Nutraukus sutartį, nustoja galioti Bendrųjų sąlygų 5.3.1 punktas, nes taip, be kita ko, numato ir Bendrųjų sąlygų 8.6 punktas. 

17.       Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė tarpininkavimo mokesčio, kurio mokėjimas buvo susietas su atsakovo vėlavimu vykdyti prievolę, todėl šios sprendimo dalies keisti nėra jokio pagrindo. Tokia išvada atitinka teismų formuojamą praktiką (žr. pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1211-538/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021, 2022 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr.e2A-50-803/2022).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

18.       Įvertinęs ieškiniu pareikštų patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai proporcingai sumažino ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

19.       Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009).

20.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, ištyrė byloje pateiktus įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais keisti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

21.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                         Raimonda Andrulienė

                                                                 Aušra Maškevičienė

                                                                                                        Alvydas Žerlauskas