Civilinė byla Nr. e2A-359-425/2025

                                                                           Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01946-2024-0                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 

    2.6.9.2; 3.3.1.21

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 11 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Igno Totilo, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Z. J. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-161-385/2025 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokuroro ieškinį, ginant viešąjį interesą, atsakovui Z. J., trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu, kuris buvo patikslintas, ieškovas prašė priteisti iš atsakovo Z. J. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos naudai 19 019,07 Eur, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba atliko (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės 9-ojo šaukimo tarybos (toliau – Tarybos) narių išmokų naudojimo tikslingumo, ekonomiškumo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimą ir pateikė Generalinei prokuratūrai 2024-01-05 audito ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ataskaita). Ataskaitoje Tarybos nariui Z. J. suteiktas kodas (duomenys neskelbtini). Pirmasis Tarybos posėdis įvyko 2019-04-25. Z. J. buvo (duomenys neskelbtini) komiteto nariu. 2019 m. vyko 9 Tarybos posėdžiai, 8 (duomenys neskelbtini) komiteto posėdžiai kontaktiniu būdu. 2020 m. 6 tarybos posėdžiai vyko kontaktiniu būdu ir 6 - nuotoliniu būdu; 6 (duomenys neskelbtini) posėdžiai vyko kontaktiniu būdu, 5 - nuotoliniu būdu. 2021 m. 5 tarybos posėdžiai vyko kontaktiniu būdu ir 7 - nuotoliniu būdu; 5 (duomenys neskelbtini) komiteto posėdžiai vyko kontaktiniu būdu, 6 - nuotoliniu būdu, 3 - mišriu būdu. 2022 m. 11 tarybos posėdžių vyko kontaktiniu būdu ir 4 - nuotoliniu būdu; 15 (duomenys neskelbtini) komiteto posėdžių vyko kontaktiniu būdu, 4 - nuotoliniu būdu. 2023 m. 5 tarybos posėdžiai vyko kontaktiniu būdu; 3 (duomenys neskelbtini) komiteto posėdžiai vyko kontaktiniu būdu.

3.       Z. J. nedalyvavo 9 iš 53 Tarybos posėdžių: 2019-05-23 (kontaktiniu būdu), 2019-06-27 (kontaktiniu būdu), 2021-05-27 (nuotoliniu būdu), 2021-09-30 (kontaktiniu būdu), 2022-04-11 (kontaktiniu būdu), 2022-05-26 (kontaktiniu būdu), 2022-07-28 (kontaktiniu būdu), 2022-11-24 (kontaktiniu būdu), 2023-01-26 (kontaktiniu būdu). Ataskaitoje nurodyta, kad Tarybos nariui Z. J. 2023 m. kadencijos laikotarpiu buvo išmokėta 21 393,59 Eur išmokų. Pagal pateiktas ataskaitas tarybos narys turėjo 19 725,43 Eur išlaidų degalams, 930 Eur - automobilių remontui, 934,73 Eur - kanceliarinėms prekėms.

4.       Dalyje dėl ieškinio dėl kompensacijos už degalus ieškovas pabrėžė, kad Tarybos narys periodiškai pateikdavo kvitus, pažeisdamas Reglamento 124 p. reikalavimus - ne už praėjusį mėnesį (dėl nurodyto pažeidimo neteisingai išmokėta 2 159,57 Eur kompensacija už degalus); taip pat Tarybos narys 5 kartus pylėsi degalus kitose savivaldybėse, nei faktiškai vykdoma Tarybos nario veikla (pilta 220,06 1, suma – 272,26 Eur); taip pat įvertinus vieno karto pylimo kiekius nustatyti 55 atvejai, kai buvo pilami itin dideli degalų kiekiai (nuo 70 iki 204 l); nustatyti atvejai, kai vienu metu buvo piltas skirtingų rūšių kuras arba vienu metu pilta keliose kolonėlėse; degalai buvo pilami kelis kartus per dieną. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-14 nutarimu Nr. 207 buvo paskelbtas karantinas nuo 2020-03-16 iki 2020-06-16, vadovaujantis 2020-11-04 nutarimu Nr. 1226 ir 2021-06-28 nutarimu Nr. 499, karantinas truko nuo 2020-11-07 iki 2021-06-30. Patvirtinus karantino režimą buvo nustatytos specialios asmenų darbo, gyvenimo, judėjimo sąlygos, apribojimai ir tvarka, t. y. valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai būtina atitinkamas funkcijas atlikti darbo vietoje; draudžiamas kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas; draudžiami visi atvirose ir uždarose erdvėse organizuojami renginiai bei susibūrimai ir pan.; ribojamas judėjimas dėl nebūtinų priežasčių - palikti gyvenamąją vietą tik vykstant į darbą, prekybos vietą, dėl sveikatos priežiūros ir kitų paslaugų nuo 2020-03-16 iki 2020-06-01 ir nuo 2020-11-07 iki 2021-06-01.

5.       Ieškinyje pažymima, jog Z. J. nurodė, kad 2019-2023 m. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos veikloje naudojo šiuos automobilius: 1) „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dyzelinas, kuro bako talpa 70 1, registruotas žmonos J. J. vardu; 2) „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dyzelinas, kuro bako talpa 55 1, registruotas AB (duomenys neskelbtini) vardu; 3) „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dyzelinas, kuro bako talpa 55 1, registruotas AB (duomenys neskelbtini) vardu; 4) „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) benzinas, kuro bako talpa 65 1, registruotas žmonos J. J. vardu; 5) „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) benzinas, kuro bako talpa 65 1, registruotas žmonos J. J. vardu; 6) „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) benzinas, kuro bako talpa 60 1, registruotas žmonos J. J. vardu. Vertinant Z. J. pateiktų duomenų teisingumą, nustatyta, kad automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) varomą dyzelinu, iki 2019-11-21 nuosavybės teise valdė J. J.. Pagal UAB „Transkona“ duomenis nustatyta, kad automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ridos 2017 m. buvo 262 359 km, o 2019 m. - 284 284 km., t. y. per metus nuvažiavo 10 962 km., per mėn. - 913 km. Tarybos nario Z. J. kadencijos metu šis automobilis galėjo būti naudojamas 7 mėnesius ir atitinkamai nuvažiuoti 6 391 km. Šis automobilis vidutiniškai suvartoja apie 6,3 1 dyzelino 100 km., atitinkamai 6 391 km., nuvažiuotiems per 7 mėn., reikia 402,63 1 dyzelino. Pagal pateiktas ataskaitas per 2019 m. 7 mėnesius atsakovas pateikė kompensavimui kvitus už 1 200,05 1 dyzelino už 1 389,42 Eur, atitinkamai 1 1 dyzelino kaina buvo 1,16 Eur, 402,63 1 dyzelino kainavo 467,05 Eur. Įvertinus tai, kad automobilis priklausė atsakovo žmonai 467,05 Eur suma dalintina iš 2 ir gaunama 233,52 Eur, kurie galėjo būti išleisti dyzelinui Tarybos nario funkcijų vykdymui. Automobilis „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutiniškai suvartoja apie 5,8 1 benzino 100 km. Šį automobilį J. J. valdė nuo 2019-09-17 iki 2021-06-09. Automobilis „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutiniškai suvartoja apie 7 1 benzino 100 km. Šį automobilį J. J. valdė nuo 2021-05-22 iki 2022-04-19. Nuo 2021-09-28 iki 2022-06-19 automobilio dalyvavimas eisme buvo sustabdytas, todėl realiai jis galėjo būti naudojamas tik 4 mėnesius. Automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutiniškai suvartoja apie 6,1 1 benzino 100  km. Šis automobilis nuo 2021-10-06 įregistruotas Z. J. vardu. Nuo 2022-03-29 iki 2022-06-16 automobilio dalyvavimas eisme buvo sustabdytas. Atsakovas pateikė automobilio „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-11-05 su AB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą nuomos sutartį, kurios 4.1 punkte nustatyta, kad nuomininkas įsipareigoja naudoti automobilį pagal jo paskirtį, įmonės verslo tikslais ir darbo metu. Taip pat pateikė automobilio „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2021-06-04 su AB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą nuomos sutartį, kurios 4.1 punkte nustatyta, kad nuomininkas įsipareigoja naudoti automobilį pagal jo paskirtį, Nuomotojo įmonės verslo tikslais ir sumokėjus nuomos mokestį leidžiama naudoti nedarbo metu asmeniniais tikslais. Automobilis „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutiniškai suvartoja apie 3,7 1 dyzelino 100 km. Automobilis „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutiniškai suvartoja apie 3,9 1 dyzelino 100 km. Pagal pateiktus kasos aparatų kvitus per Tarybos nario kadenciją Z. J. buvo kompensuoti 11 753,40 Eur už 10 284,22 1 dyzelino (vidutinė 1 1. dyzelino kaina 1,14 Eur). Pagal UAB „Transkona“ duomenis nustatyta, kad automobilis „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), per metus nuvažiavo 31 787 km., per mėn. - 2 649 km. Pagal UAB „Transkona“ duomenis nustatyta, kad automobilis „Skoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) per metus nuvažiavo 21 524 km, per mėn. - 1 794 km. Vertinant nurodytus automobilių ridos duomenis atsakovo naudai skaičiuojama pagal didesnę ridą, todėl Tarybos nario kadencijos metu per 5 metus šiais automobiliais galėjo būti nuvažiuotas 158 935 km atstumas, kuriam pagal vidutines kuro sąnaudas (vertinama 4 l/100km) galėjo būti sunaudojama 6 357,4 1 dyzelino, per metus - 1 271,48 1, per mėnesį - 106 1.

6.       Pagal AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus duomenis šios įmonės kreditine kortele Z. J. kiekvieną mėnesį įsigydavo kuro vidutiniškai apie 185 1. Šio kuro buvo perkama daug daugiau, negu galėjo būti suvartojama pagal AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusių automobilių „Skoda Octavia“ technines charakteristikas bei ridas, užfiksuotas UAB „Transkona“, todėl prokuroras daro išvadą, kad visas kuras nurodytiems automobiliams buvo perkamas tik už AB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas ir Z. J. pateikti dyzelino pirkimo kasos aparatų kvitai nepatvirtina fakto, kad kuras buvo perkamas už Z. J. asmenines lėšas Tarybos nario funkcijų atlikimui ir pilamas į AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius automobilius „Skoda Octavia“. Pagal pateiktus kasos aparatų kvitus per Tarybos nario kadenciją Z. J. buvo kompensuoti 7 972,03 Eur už 5 802,28 1 benzino (vidutinė 1 1. benzino kaina 1,37 Eur). Pagal UAB „Transkona“ duomenis nustatyta, kad automobilis Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) per metus nuvažiavo 8 121 km, per mėn. - 677 km. Tarybos nario Z. J. kadencijos metu automobilis galėjo būti naudojamas 20 mėn. ir atitinkamai nuvažiuoti 13 540 km ir pagal vidutines kuro sąnaudas sunaudoti 785 1 benzino, kuris kainavo 1 075,45 Eur. Pagal UAB „Transkona“ duomenis nustatyta, kad automobilis „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) per metus nuvažiavo 7 445 km, per mėn. - 310 km. Tarybos nario Z. J. kadencijos metu automobilis galėjo būti naudojamas 4 mėn. ir atitinkamai nuvažiuoti 1 240 km ir pagal vidutines kuro sąnaudas sunaudoti 87 1 benzino, kuris kainavo 119,19 Eur. Pagal UAB „Transkona“ duomenis nustatyta, kad automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) per metus nuvažiavo 14 363 km, per mėn. - 1 197 km. Tarybos nario Z. J. kadencijos metu automobilis galėjo būti naudojamas 19 mėn. ir atitinkamai nuvažiuoti 22 743 km ir pagal vidutines kuro sąnaudas sunaudoti 1 387 1 benzino, kuris kainavo 1 900,19 Eur. Nustatyta, kad aukščiau nurodyti automobiliai Tarybos nario Z. J. kadencijos metu galėjo sunaudoti 2 259 1 benzino, kuris kainavo 3 094,83 Eur. Akivaizdu, kad Z. J. negalėjo būti kompensuojama už benziną 2,5 karto didesnė suma, t. y. 7 972,03 Eur už 5 802,28 1 benzino.

7.       Apskaičiuojant degalų, kurie buvo sunaudoti Tarybos nario funkcijų vykdymui vertę, atsižvelgiama į 9 mėnesius trukusius karantino ribojimus. Karantino laikotarpiu Tarybos nario funkcijų atlikimui galėjo būti naudojamas automobilis „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris per 9 karantino mėnesius galėjo nuvažiuoti 6 093 km, tam sunaudojant 353 1 benzino, kuris kainavo 483,61 Eur, todėl ši suma atimtina iš anksčiau nurodytos sumos ir daroma išvada, kad atsakovas 2019-2023 m. kadencijos metu galėjo turėti 2 611,22 Eur išlaidų degalams.

8.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas naudojosi žmonos automobiliais, dėl to prokuroras mano, jog minėtais automobiliais naudojosi ir žmona, gauta 2 611,22 Eur suma dalintina iš 2 (pagal automobilių naudojimo poreikius) ir tai yra 1 305,61 Eur suma už benziną. Viso atsakovas galėjo išleisti 233,52 Eur dyzelinui ir 1 305,61 Eur benzinui, t. y. 1 539,13 Eur, kuriuos atsakovas galėjo išleisti per Tarybos 2019-2023 m. kadenciją Tarybos nario funkcijų vykdymui. Z. J. pateikta kompensavimui už degalus 19 725,43 Eur suma laikytina neprotinga, nesąžininga, ją gaudamas Z. J. nepagrįstai praturtėjo. Prašydamas kompensuoti nepatirtas išlaidas, jis pažeidė sąžiningumo, padorumo principus, pareigą elgtis nesavanaudiškai ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5, 1. 137 straipsnių reikalavimus.

9.       Z. J. turėjo teisinį pagrindą gauti kompensaciją už patirtas išlaidas degalams vykdant Tarybos nario funkcijas, tačiau realiai gavo kelis kartus daugiau, negu turėjo išlaidų, t. y. gavo didesnę sumą, negu priklausė pagal teisinį pagrindą. Vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, nepagrįsto praturtėjimo suma, kuri priteistina iš Z. J. už degalus yra 18 1863 Eur. Ši suma apskaičiuojama iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos kompensuotos už degalus 19 725,43 Eur sumos atėmus 1 539,13 Eur sumą, kuri realiai galėjo būti siejama su savivaldybės tarybos nario funkcijų vykdymui panaudotomis lėšomis kuro pirkimui. Prokuroras darė išvadą, kad pagal atsakovo pateiktus į bylą tarybos nario veiklos įrodymus, per kadenciją vykdydamas Tarybos nario funkcijas jis galėjo nuvažiuoti apie 10 000 km, skaičiuojant vidutines degalų sąnaudas 7 1/ 100 km, nuvažiuoti šiam atstumui galėjo sunaudoti 700 1 kuro, kuris galėjo kainuoti, vertinant atsakovo naudai didesnį 1 1 kuro įkainį - 1,4 Eur, 980 Eur, todėl nurodyta 1 539,13 Eur suma vertintina kaip visiškai pakankama Tarybos nario funkcijų vykdymui.

10.       Dėl išlaidų automobilio remontui ieškinyje nurodyta, kad nors Z. J. teikė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei apmokėti patirtas automobilio „Skoda“ cheminio valymo 152 Eur išlaidas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad automobilis „Skoda Octavia“ negalėjo būti naudojamas Tarybos nario funkcijų atlikimui, šios išlaidos nepripažintinos susijusiomis su Tarybos nario funkcijų atlikimu, todėl 152 Eur grąžintini (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai.

11.       Dėl išlaidų kanceliarinėms prekėms ieškinyje buvo nurodyta, kad atsakovui kadencijos metu buvo kompensuota 934,73 Eur kanceliarinėms prekėms įsigyti. Dauguma jų (pagal prekių rūšį, kiekį) nesusiję su kanceliarinėmis prekėmis, kurios gali būti naudojamos tarybos nario veikloje: a) 2019-06-28 sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad Z. J. įsigijo 250 vnt. tušinukų su lietikliu „Tripple“ už 87,31 Eur, 10 vienetų aukso spalvos rėmelių už 14,24 Eur; b) 2019-09-02 pirkti teptukai, guašas už 25,19 Eur; c) 2019-09-03 pirkta 40 sąsiuvinių, 20 aplankalų sąsiuviniams, pieštukų rinkinys ir kt. mokyklinės prekės už 32,47 Eur; d) 2021-07-02 pirktas A2 ir A3 formato popierius už bendrą 69,01 Eur sumą; e) 2022-08-31 už 93,71 Eur pirkta lentelė pjaustymui, rankdarbiams (35,74 Eur), karštų klijų pistoletas (3,74 Eur), rankdarbių peiliukas (2,96 Eur), spalvoti akvareliniai pieštukai, 10 sąsiuvinių ir kitos prekės.

12.       Išlaidų ataskaitoje už 2021 m. rugsėjo mėn. nurodyta, kad turėjo 127,77 Eur išlaidų kanceliarinėms prekėms. Prie ataskaitos pridėta sąskaita faktūra ir kasos aparato kvitas 99,58 Eur sumai. Mokėjimo dokumentų likusiai ataskaitoje nurodytai sumai - 28,17 Eur - nepridėta, todėl ši suma kompensuota nepagrįstai. UAB „Info-Tec“ 2021-09-04 sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) nurodytos už 99,58 Eur pirktos kanceliarinės prekės: klijai, liniuotės, sąsiuviniai, aplankalai sąsiuviniams, lipnūs lapeliai, pieštukai, trintukai, rašikliai, guašas, paletė dažams maišyti, albumas eskizams - laikytinos nesusijusiomis su kanceliarinėmis prekėmis, naudojamomis Tarybos nario veikloje. Iš nurodytų aplinkybių daro išvadą, kad už 2021 m. rugsėjo mėn. išlaidos kanceliarinėms prekėms įsigyti kompensuotos nepagrįstai, grąžintina suma - 127,77 Eur. Prie išlaidų ataskaitos už 2021 m. gruodžio mėn. Z. J. pridėjo sąskaitą faktūrą, iš kurios matyti, kad už 111,41 Eur pirkti 26 vienetai darbo knygų (Kancleris day, UV spauda draudimo knygos). Akivaizdu, kad tokio kiekio darbo knygų nereikia tarybos nario funkcijų vykdymui, todėl atsakovui galėjo būti kompensuota už vieną darbo knygą 4,19 Eur. 107,22 Eur suma pripažintina nepagrįstai kompensuotomis išlaidomis.

13.       2022-12-21 sąskaitoje faktūroje, kurios suma 112,20 Eur, nurodytos prekės - 12 darbo knygų-kalendorių ir 60 Eur vertės UV spaudos paslaugos. Akivaizdu, kad tokio kiekio darbo knygų nereikia tarybos nario funkcijų vykdymui, todėl atsakovui galėjo būti kompensuota už vieną darbo knygą 4,35 Eur. Išlaidos UV spaudos paslaugoms nesusiję su tarybos nario funkcijų vykdymu. 107,85 Eur grąžintinos į savivaldybės biudžetą. 2023-01-04 sąskaitoje faktūroje nurodyti UV spaudos darbai už 16 Eur, kompensacija už kuriuos grąžintina savivaldybei. Tokiu būdu, prokuroro nuomone, Z. J. turi grąžinti kanceliarinėms prekėms įsigyti nepagrįstai kompensuotas sumas, iš viso 680,77 Eur (87,31+14,24+25,19+32,47+69,01+ 93,71+107,22+127,77+107,85+16).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14.       Skundžiamu

15.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, taip pat šalių nurodomas aplinkybes, sprendė, kad byloje ginčas kyla ne dėl pinigų sumos gavimo ar jų panaudojimo fakto, tačiau dėl to, ar kompensuotos lėšos išties yra susijusios su Tarybos nario veikla. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad išanalizavus Z. J. pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus, faktines aplinkybes (dėl degalų pirkimo kelis kartus per dieną, kelių minučių intervalu, neadekvačiai didelių perkamų degalų kiekių vienu metu, vienu metu perkamų skirtingų rūšių degalų, degalų pirkimų kitose savivaldybėse nei vykdoma tarybos nario veikla, degalų pirkimo karantino metu) ir gautas išmokas, darytina išvada, kad dauguma išlaidų degalams kompensuota nepagrįstai, kasos aparatų kvitai nepatvirtina, kad Tarybos narys patyrė prašytas kompensuoti išlaidas Tarybos nario funkcijų vykdymui. Kartu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovas naudojosi žmonos automobiliais, dėl to pagrįstai galima manyti, jog minėtais automobiliais naudojosi ir ji, todėl 2 611,22 Eur suma dalintina iš 2. Ši 1 305,61 Eur suma yra už benziną. Viso atsakovas galėjo išleisti 233,52 Eur dyzelinui ir 1 305,61 Eur benzinui, t. y. 1 539,13 Eur, kuriuos atsakovas galėjo išleisti per Tarybos 2019-2023 m. kadenciją Tarybos nario funkcijų vykdymui.

16.       Taigi atsakovo Z. J. pateikta kompensavimui už degalus 19 725,43 Eur suma yra niekuo nepagrįsta, neprotinga, nesąžininga. Laikytina, kad ją gaudamas Z. J. nepagrįstai praturtėjo. Prašydamas kompensuoti nepatirtas išlaidas, jis pažeidė sąžiningumo, padorumo principus, pareigą elgtis nesavanaudiškai ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus, t. y. pažeidė CK 1.5, 1. 137 straipsnių reikalavimus. Jis turėjo teisinį pagrindą gauti kompensaciją už patirtas išlaidas degalams vykdant Tarybos nario funkcijas, tačiau realiai gavo kelis kartus daugiau, nei faktiškai turėjo išlaidų, t. y. gavo didesnę sumą, negu priklausė pagal teisės aktus. Atsižvelgiant į ieškinyje nurodytas aplinkybes, į atsakovo pateiktus įrodymus galima spręsti, kad per kadenciją vykdydamas Tarybos nario funkcijas jis galėjo nuvažiuoti apie 10 000 km., skaičiuojant vidutines degalų sąnaudas 7 1/ 100 km., nuvažiuoti šiam atstumui galėjo sunaudoti apie 700 1 kuro, kuris galėjo kainuoti 980 Eur (1,40 Eur/1 l), todėl prokuroro nurodyta 1 539,13 Eur suma vertintina kaip visiškai pakankama Tarybos nario funkcijų vykdymui. Vadovaujantis aptartomis teisės normomis, protingumo ir sąžiningumo principais, nepagrįsto praturtėjimo suma, kuri priteistina iš Z. J. už degalus yra 18 186,30 Eur (19 725,43 Eur - 1 539,13 Eur = 18 186,30 Eur).

17.       Dėl išlaidų automobilio remontui pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas negalėjo automobilio „Skoda Octavia“ naudoti Tarybos nario veiklai pagal nuomos sutarties sąlygas, todėl išlaidos šio automobilio valymui nepripažintinos susijusiomis su Tarybos nario funkcijų atlikimu, dėl ko 152 Eur turi būti grąžinti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai.

18.       Dėl išlaidų kanceliarinėms prekėms pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad nurodytos įsigytos prekės, kaip pavyzdžiui guašas, paletė dažams maišyti, albumas eskizams, rėmeliai, didelis kiekis darbo knygų ir pan., nėra susijusios su kanceliarinėmis prekėmis, naudojamomis Tarybos nario veikloje, todėl Z. J. turi grąžinti kanceliarinėms prekėms įsigyti nepagrįstai kompensuotas sumas, iš viso 680,77 Eur (87,31+14,24+25,19+32,47+69,01+ 93,71+107,22+127,77+107,85+16 = 680,77 Eur).

19.       Papildomai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog teisės aktai numato išmokas savivaldybės tarybos nariams jų veiklos išlaidoms kompensuoti, tačiau neabejotinai, jos turi būti naudojamos protingai, teisingai ir skaidriai. Savivaldybės tarybos narių nepagrįstai gautos ir naudojamos savivaldybės lėšos pažeidžia viešuosius interesus, nes tokiu būdu daroma žala savivaldybei. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija neinicijavo teisminio proceso neteisėtai išmokėtų lėšų susigrąžinimui, todėl atsirado pagrindas prokurorui inicijuoti bylą, susijusią su viešojo intereso gynimu. Laikytina, kad prokuroras įrodė įrodinėjamas aplinkybes, todėl ieškinys turi būti patenkintas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

20.       Apeliaciniu skundu atsakovas Z. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sumažinti priteistinos sumos dydį iki 9 510 Eur..

20.1.       Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino visų būtinų nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų ir neatskleidė bylos esmės, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino to, jog šiuo atveju nebuvo pagrindo prokurorui ginti viešąjį interesą.

20.2.       Kartu apeliantas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) įtvirtintas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, kadangi pirmosios instancijos teismas nevertino, to, kad ieškinyje ir audito ataskaitoje nenurodyta, jog apeliantas buvo Tarybos deleguotas į (duomenys neskelbtini) žemės valdybos narius, (duomenys neskelbtini) kultūros centro tarybos narius, kultūros strateginių renginių tarybos narius. Dėl dalyvavimo savivaldybės taryboje, gyventojai išrinko (duomenys neskelbtini) bendruomenės tarybos pirmininku. Apeliantas, kaip savivaldybės tarybos narys, dalyvauja (duomenys neskelbtini) seniūnijos kultūros renginių komisijos darbe, seniūnijos susitikimuose su seniūnaičiais. Be to, apeliantas į tarybą yra išrinktas nuo TS-LKD. Taryboje įkurta frakcija. Frakcijos nariai kiekvieną mėn. pristato sprendimų projektus TS-LKD (duomenys neskelbtini) skyriaus tarybai. Negana to, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės taryba 2022 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T1-969 patvirtino (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės strateginių renginių finansavimo konkurso komisiją kadencijos laikotarpiui, kurios sudėtyje – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narys Z. J.. Komisijos posėdžiai vyko gyvai: 2022 m. gegužės 3 d. 13.00-13.30 val., 2022 m. gegužės 10 d. 13.00-14.00 val., 2023 m. kovo 29 d. 16.00-17.30 val. K. V. kultūros centro informacija: 2019-2023 m., kai (duomenys neskelbtini) kultūros centro tarybos nariu buvo Z. J., įvyko 4 posėdžiai gyvai (2019-01-04, 2020-01-03, 2020-02-21, 2021-12-29) ir 3 virtualūs (2021-03-02, 2022- 02-23, 2023-02-22). Iš viso 7 posėdžiai.

20.3.       Apeliantas kadencijos metu dalyvavo ir organizuojamose debatuose (Vilniaus Delfi TV), Klaipėdoje, vyko į susitikimus su kitų rajonų savivaldybių tarybos nariais dėl dalinimosi patirtimi. Z. J. eidamas savivaldybės tarybos nario pareigas kasmet organizuoja dviračių žygius bei kviečia bendruomenės narius juose dalyvauti. Apie būsimus žygius, susirinkimus pranešta pieštais plakatais. Taip pat buvo aktyviai dalyvaujama sportiniuose renginiuose. Pirmos instancijos teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys aukščiau nurodytas aplinkybes, tačiau pirmos instancijos teismas šių įrodymų netyrė ir nevertino.

20.4.       Lėšos panaudotos tarybos nario veiklai vykdyti yra/buvo pagrįstos ir nėra neprotingai didelės. Mėnesiui tenkanti dalis siekia tik 45 Eur. Nei Reglamentas, nei Įstatymas nenumato imperatyvių kriterijų, susijusių su tarybos nario valdomu automobiliu. Teisės aktuose nėra apibrėžta, kad tarybos narys privalo turėti ir naudoti tik vieną automobilį, jam priklausantį nuosavybės teise, tarybos nario veiklai vykdyti. Kitaip tariant, nėra nuostatos, kad tarybos narys gali pilti kurą tik į vieną automobilį. To daryti nedraudžiama, tačiau svarbu, jog jie būtų naudojami tarybos nario veikloje. Kadangi Savivaldybės tarybos nario šeima turėjo ne vieną automobilį, kurais apeliantas dalijosi su sutuoktine, nebuvo pareigos būtinoms kelionėm naudoti vieną ir tą patį automobilį. Esanti rašytinė bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme, patvirtina, jog net ir karantino laikotarpiu savivaldybės taryba ir jos nariai dirbo (buvo teikiami įrodymai apie patirtas išlaidas). Jokių pakeitimų nebuvo ir reglamente, savivaldybėje nebuvo svarstymų dėl tarybos narių atleidimo nuo vykdomų pareigų ir (ne)patiriamų išlaidų teikimo pandemijos laikotarpiu. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, pagrindžiančių, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narys, Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojant griežtoms karantino režimo sąlygoms bei viešojo ir privataus sektoriaus veiklos ribojimams, niekur vykti negalėjo. Savivaldybės administracijai pateiktuose kvituose kuro pirkėjas buvo nurodytas būtent Z. J., už kurą buvo atsiskaityta apeliantui išduota banko mokėjimo kortele.

20.5.       CK 6.242 straipsnio 3 nurodo, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas rėmėsi ir šia teisės norma. Kaip alternatyvus prašymas, buvo prašoma mažinti priteistinos sumos dydį, jei teismas nustatytų visas privalomas nepagrįsto praturtėjimo sąlygas. Nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta, kad apeliantas būtų apribojęs (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos teises tikrinti pateikiamų išlaidų dydžius, pagrįstumą ir/ar būtų įtakojęs Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos darbą, tikrinti ar tinkamai ir efektyviai valdomi savivaldybės finansai ir turtas. Už tokių išlaidų kontrolę atsakingi asmenys, faktiškai patys atliko savo darbo auditą, pateikė Ataskaitą, kurioje neįžvelgė jokios savo, kaip išlaidų kontrolę vykdančių subjektų, kaltės, tačiau vienašališkai pareziumavo, kad ne visi tarybos nariai pateikė tinkamus išlaidas pagrindžiančius dokumentus, nors jie buvo akceptuoti ir pagal juos Savivaldybė (atsakingi asmenys) išmokėjo (kompensavo) išlaidas.

21.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras V. K. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

21.1.       Nurodo, kad prokuroras, kaip nepriklausomas įstatymų vykdymo priežiūros garantas, savo iniciatyva ar pagal kitų asmenų pareiškimus nustatęs viešojo intereso pažeidimą, privalo imtis priemonių, kad pažeistas viešasis interesas būtų apgintas, t. y. nustatęs viešojo intereso pažeidimą, visais atvejais privalo imtis priemonių, kad įstatymo nustatyta forma ir tvarka pažeidimas būtų pašalintas, todėl apelianto nurodomi argumentai dėl savivaldybės veiksmų neatlikimo nėra pagrindas spręsti, kad viešais interesas šioje byloje ginamas negalėjo būti.

21.2.       Pažymi, jog nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais dėl neva netinkamo nepagrįsto praturtėjimo nuostatų taikymo. Šiuo atveju tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, kai atsakovas pateikė degalų pirkimo kvitus, kai buvo pilami itin dideli degalų kiekiai (kelis kartus viršijantys Z. J. nurodytų automobilių kuro bakų talpas), degalai buvo pilami kelis kartus per dieną, tarp kai kurių degalų pylimų trumpas laiko tarpas, skirtingų rūšių degalų pylimas tuo pačiu metu (vienoje arba keliose kolonėlėse), degalų pylimas neva Tarybos nario funkcijų vykdymui karantino laikotarpiu neginčijamai įrodo Z. J. nesąžiningą elgesį gaunat išlaidų kompensaciją. Atsakovas, būdamas Tarybos nariu, pagal CK 1.5 straipsnio nuostatas privalėjo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, pagal CK 1.137 straipsnio 2 dalies nuostatas turėjo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, pagal CK 1.137 straipsnio 3 dalies nuostatas nepiktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Be to, kaip politikas atsakovas turėjo vadovautis Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje įtvirtintais valstybės politikų elgesio principais: pagarba žmogui ir valstybei, teisingumas, sąžiningumas, skaidrumas ir viešumas, padorumas, pavyzdingumas, nesavanaudiškumas, nešališkumas, atsakomybė.

21.3.       Kartu pažymima, jog nors apeliantas nurodo, kad ieškinyje ir audito ataskaitoje nenurodyta, jog apeliantas buvo Tarybos deleguotas į (duomenys neskelbtini) žemės valdybos narius, (duomenys neskelbtini) kultūros centro tarybos narius (4 posėdžiai kontaktiniu būdu), kultūros strateginių renginių tarybos narius, dalyvavo sportiniuose renginiuose, mokslo ir žinių šventėse, susitikimuose Klaipėdoje, su kitų rajonų savivaldybių tarybų nariais. Apeliantas skunde nurodo klaidingus duomenis. Informaciją apie aukščiau nurodytas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos ieškinyje, atsakovas pateikė atsiliepime į ieškinį, be kita ko, nurodydamas dar vieną automobilį, kuris buvo naudojamas tarybos nario funkcijų vykdymui. Ieškovas, įvertinęs atsiliepime naujai nurodytas aplinkybes, 2025-01-15 pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame įvertino nurodytas aplinkybes ir nustatė, kad Tarybos nario kadencijos metu iš viso buvo 126 posėdžiai, todėl skaičiuojant atsakovo atvykimą iš namų ir grįžimą, buvo nustatyta, kad galėjo būti nuvažiuota 3 500 km. Atsakovas nurodė, kad dar dalyvavo sportiniuose renginiuose, mokslo ir žinių šventėse, susitikimuose Klaipėdoje, su kitų rajonų savivaldybių tarybų nariais. Nors atsakovas nenurodė jokių konkrečių faktų, tačiau, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, šiai atsakovo veiklai vykdyti buvo įvertinta, kad galėjo būti nuvažiuota ne mažesnis atstumas, negu į posėdžius. Be to, aplinkybė, kad atsakovas galėjo karantino metu naudotis transporto priemonėmis, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą negalėjo būti siejama su Tarybos nario funkcijų vykdymu.

22.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog Savivaldybė galėjo kontroliuoti ir prašyti Tarybos narių paaiškinti ar patikslinti teikiamus dokumentus, tačiau atsiliepime sutinkama, kad Tarybos nario veikla neapsiriboja vien tik dalyvavimu Tarybos ir komitetų posėdžiuose. Tarybos narys, dalyvaudamas įvairiuose renginiuose, susitikimuose ar kitose įvairaus pobūdžio veiklose, taip pat galėjo patirti išlaidų, susijiusių su Tarybos nario veikla. Pirmosios instancijos teismas dėl šios aplinkybės visiškai nepasisakė, todėl laikytina, kad apeliacinis skundas toje dalyje, kurioje pasisakoma dėl platesnės Tarybos nario veiklos, nei dalyvavimas Tarybos ar komitetų posėdžiuose, ir dėl tos veikos patiriamų išlaidų, yra pagrįstas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės (išskyrus dėl atsakovo veiklos kaip (duomenys neskelbtini) žemės valdybos nario, (duomenys neskelbtini) kultūros centro tarybos nario, kultūros strateginių renginių tarybos nario, (duomenys neskelbtini) bendruomenės tarybos pirmininko, taip pat dalyvavimo (duomenys neskelbtini) seniūnijos kultūros renginių komisijos darbe, seniūnijos susitikimuose su seniūnaičiais, dalyvavimo TS-LKD frakcijoje, debatuose (Vilniaus Delfi TV) Klaipėdoje, vykimo į susitikimus su kitų rajonų savivaldybių tarybų nariais, dviračių žygių organizavimo) nėra ginčijamos, papildomai visų pirmosios instancijos teismo nustatytų detalių nekartoja ir bylą nagrinėja pateikto apeliacinio skundo ribose, kadangi absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

24.       Taigi, iš atsakovo pateikto apeliacinio skundo matyti, kad jis nesutinka tiek su byloje esančių įrodymų vertinimu, tiek su pagrindu byloje ginti viešąjį interesą, tiek su nepagrįsto praturtėjimo nuostatų taikymu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo turinį, o taip pat įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą bei į bylą pateiktus įrodymus, pasisako dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

Dėl viešojo intereso gynimo

25.       Apeliaciniu skundu atsakovas tvirtina, jog nagrinajamu atveju prokurorui nebuvo pagrindo imtis veiksmų dėl viešojo intereso gynimo, kadangi savivaldybės galimybės pačiai ginti savo pažeistas teises nebuvo apribotos ar suvaržytos. Su tokiu vertinimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

26.       Pažymėtina, jog prokuroro teises inicijuoti civilinį procesą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas (toliau – Prokuratūros įstatymas). CPK 49 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais, o taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas ginti asmens, visuomenės ar valstybės teises ir teisėtus interesus, prokuroras gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodyta, kad prokuratūra įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais gina viešąjį interesą. Pagal Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį prokurorai, nustatę teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir kad toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra, gina viešąjį interesą. To paties įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu ar prašymu, įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko.

27.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad CPK 49 straipsnio 1 dalies sąvoka „viešasis interesas“ turi būti aiškinama atsižvelgiant į įstatymų leidėjo ketinimus ir aptariamos normos tikslus. Įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti civilines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sampratos, kas leidžia manyti, jog įstatymų leidėjas viešąjį interesą supranta plačiai ir suteikia teisę pačiam prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar ne. Dėl to kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminę reikšmę asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti.

28.       Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog kreiptis į teismą prokuroras ginti viešąjį interesą gali tik tuo atveju, kai kompetentinga institucija, kurios veiklos srityje buvo padarytas teisės pažeidimas, nesiėmė priemonių teisės pažeidimui pašalinti. Sutiktina su prokuroro atsiliepime išdėstytu vertinimu, jog aiškinimas, kad tik valstybės ar savivaldybių institucijų atsisakymas imtis priemonių teisės pažeidimams pašalinti yra prielaida prokurorui kreiptis į teismą, prieštarauja prokuroro nepriklausomumo principui. Būtent tokį vertinimą pagrindžia ir teismų praktika, pagal kurią, kreiptis į teismą gindamas viešąjį interesą prokuroras gali visais atvejais nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kuris, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybių ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamo materialinio teisinio reikalavimo patenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2010).

Dėl nepagrįsto praturtėjimo nuostatų ir sąlygų

29.       Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo institutus reglamentuoja CK 6.237–6.242 straipsniai. Kasacinio teismo praktikoje šiuose straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo turto nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019). CK 6.237 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje numatytus atvejus.

30.       Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1075/2023). Nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti būtina nustatyti visų išvardytų sąlygų buvimą. Šios aplinkybės bylose dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo ir sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-378/2022).

31.       Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

32.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija pagal Reglamento nuostatas kontroliavo, jog Tarybos narys pateiktų išlaidas, numatytas Reglamento 124.1 p., patvirtinančius finansinius dokumentus, atitinkančius Buhalterinės apskaitos įstatymo nustatytus reikalavimus, taikomus apskaitos dokumentams. Audito ataskaitoje nurodyta: „kadangi nebuvo nustatyta kompensuojamų išlaidų konkreti /detali/ dokumentų pateikimo ir atsiskaitymo tvarka, buvęs teisinis reglamentavimas galimai sudarė netinkamas sąlygas gauti dalį išmokų Tarybos nario veiklą vykdant iš dalies“. Taigi šiuo atveju atsakovo veiksmai išties nebuvo itin konkrečiai apibrėžti bei reglamentuoti, tačiau pažymėtina, jog išmoka savivaldybės tarybos nariams yra tikslinė – skirta kompensuoti išlaidas, kurias tarybos nariai patyrė vykdydami tarybos nario veiklą, t. y. gali būti kompensuojamos tik tokios išlaidos, kurias tarybos narys patyrė vykdydamas tarybos nario veiklą.

33.       Negana to, kaip pagrįstai nurodė tiek pirmosios instancijos teismas, tiek prokuroras pateiktuose procesiniuose dokumentuose, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023-03-31) 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tarybos nariui su jo, kaip tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius; šios išmokos dydis ir atsiskaitymo tvarka nustatomi reglamente. Be to, atsakovas, kaip politikas atsakovas turėjo vadovautis Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje įtvirtintais valstybės politikų elgesio principais: pagarba žmogui ir valstybei, teisingumas, sąžiningumas, skaidrumas ir viešumas, padorumas, pavyzdingumas, nesavanaudiškumas, nešališkumas, atsakomybė.

34.       Taigi, nors nagrinėjamu atveju ir nebuvo jokio konkretaus kontrolės mechanizmo ar griežtai apibrėžtų taisyklių dėl atitinkamų veiksmų atlikimo bei teikiamų dokumentų turinio, tačiau bendroji atsakovo, kaip savivaldybės tarybos nario, pareiga apėmė reikalavimą elgtis ne tik formaliai, tačiau ir sąmoningai neatlikti veiksmų, pažeidžiančių tiek valstybės (bendrąja prasme), tiek savivaldybės interesus, o taip pat ir pareigą būti sąžiningu savivaldybės, kaip institucijos ir kaip bendruomenės, kuris suteikia įgaliojimus veikti, atžvilgiu.

35.       Taigi nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės, kai atsakovas pateikė degalų pirkimo kvitus, kai buvo pilami itin dideli degalų kiekiai (kelis kartus viršijantys Z. J. nurodytų automobilių kuro bakų talpas), degalai buvo pilami kelis kartus per dieną, tarp kai kurių degalų pylimų egzistavo trumpas laiko tarpas, skirtingų rūšių degalų pylimas tuo pačiu metu (vienoje arba keliose kolonėlėse), degalų pylimas neva Tarybos nario funkcijų vykdymui karantino laikotarpiu įrodo Z. J. nesąžiningą elgesį, gaunat tokių išlaidų kompensaciją. Taigi, nors apeliantas nurodo, jog šiuo atveju yra pagrindas taikyti CK 6.242 straipsnio 3 dalies nuostatas (praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika), tačiau pažymėtina, kad aptariama nuostata gali būti taikoma tik tuo atveju, kai praturtėjusi šalis buvo sąžininga ir prieš nuostolius patyrusią šalį nesiėmė apgaulės ar kitokių nesąžiningų veiksmų. Šis aiškinimas, kurį nurodo ir prokuroras pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą, atitinka sisteminį CK 6.242 straipsnio nuostatų aiškinimą, taip pat yra nurodomas ne tik aptariamą teisinį santykį nagrinėjančių teismų praktikose, tačiau pateikiamas teisės mokslininkų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso VI knygos komentaras (V. M., Justitia, 2003). Taigi, priešingai nei tvirtina apeliantas, nagrinėjamu atveju CK 6.242 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos negali būti.

Dėl apelianto nurodomų aplinkybių, susijusių su jo delegavimu į (duomenys neskelbtini) žemės valdybos narius, (duomenys neskelbtini) kultūros centro tarybos narius (4 posėdžiai kontaktiniu būdu), kultūros strateginių renginių tarybos narius, dalyvavo sportiniuose renginiuose, mokslo ir žinių šventėse, susitikimuose Klaipėdoje, su kitų rajonų savivaldybių tarybų nariais.

36.       Vienas iš esminių apeliacinio skundo argumentų yra tas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino dalies kitų atsakovo veiklų, susijusios su Tarybos nario funkcijų vykdymu, todėl netinkamai išnagrinėjo civilinę bylą. Kartu apeliantas nurodo, jog aptariamos aplinkybės iš esmės sudaro pagrindą 50 proc. mažinti iš atsakovo priteistą sumą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.

37.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad viešąjį interesą gynęs prokuroras, įvertinęs atsakovo pirmosios instancijos teisme pateiktame atsiliepime naujai nurodytas aplinkybes, susijusias su jo delegavimu į (duomenys neskelbtini) žemės valdybos narius, K. V. kultūros centro tarybos narius (4 posėdžiai kontaktiniu būdu), kultūros strateginių renginių tarybos narius, dalyvavo sportiniuose renginiuose, mokslo ir žinių šventėse, susitikimuose Klaipėdoje, su kitų rajonų savivaldybių tarybų nariais, pirmosios instancijos teismui 2025-01-15 pateikė patikslintą ieškinį, kuriame įvertino nurodytas aplinkybes ir nustatė, kad Tarybos nario kadencijos metu iš viso buvo 126 posėdžiai, todėl skaičiuojant atsakovo atvykimą iš namų ir grįžimą, buvo nustatyta, kad galėjo būti nuvažiuota 3 500 km. Atsakovas nurodė, kad dar dalyvavo sportiniuose renginiuose, mokslo ir žinių šventėse, susitikimuose Klaipėdoje, su kitų rajonų savivaldybių tarybų nariais. Nors atsakovas nenurodė jokių konkrečių faktų, tačiau, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, šiai atsakovo veiklai vykdyti prokuroras įvertino, kad galėjo būti nuvažiuota ne mažesnis atstumas, negu į posėdžius. Taigi, apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su papildomų veiklų bei renginių lankymu, buvo įvertintos ir į jas atsižvelgta pateikiant patikslintą ieškinį.

38.       Patikslintame ieškinyje pažymėta ir tai, kad pagal atsakovo į bylą pateiktus tarybos nario veiklos įrodymus, per kadenciją atsakovas, vykdydamas Tarybos nario funkcijas, galėjo nuvažiuoti apie 10 000 km, skaičiuojant vidutines degalų sąnaudas 7 l/ 100 km, nuvažiuoti šiam atstumui galėjo sunaudoti 700 litrus kuro, kuris galėjo kainuoti (vertinant atsakovo naudai didesnį 1 l kuro įkainį - 1,4 Eur) 980 Eur, todėl darytina išvada, kad ieškovo nurodyta 1 539,13 Eur suma, kuri ieškinyje įvertinta kaip pagrįstai panaudota Tarybos nario funkcijų vykdymui, yra žymiai didesnė už apskaičiuotą pagal atsakovo pateiktus įrodymus, ir vertintina kaip visiškai pakankama Tarybos nario funkcijų vykdymui.

39.       Papildomai pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2015-10-29 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 125 punkte buvo nustatyta, kad Tarybos nariui, kuris Tarybos sprendimu ar pagal Mero potvarkį atstovauja Savivaldybei už Savivaldybės ribų, Savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka komandiruotės išlaidas, taigi už savivaldybės ribų Tarybos narys galėjo vykdyti funkcijas tik Tarybos sprendimu arba pagal Mero potvarkį, o išlaidos galėjo būti kompensuojamos tik Vyriausybės nustatyta tvarka. Byloje duomenų, kad atsakovas, atstovaudamas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybę už savivaldybės ribų, laikėsi aptarto 125 punkto nuostatų byloje nėra. 

40.       Kartu pastebėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-03-14 nutarimu Nr. 207 buvo paskelbtas karantinas nuo 2020-03-16 iki 2020-06-16, vadovaujantis 2020-11-04 nutarimu Nr. 1226 ir 2021-06-28 nutarimu Nr. 499 karantinas truko nuo 2020-11-07 iki 2021-06-30. Taigi, nors atsakovo judėjimo laisvė iš esmės nebuvo draudžiama, tačiau karantino metu nustatytos darbo organizavimo sąlygos galiojo ir atsakovui, kaip Tarybos nariui, o Tarybos posėdžiai vyko nuotoliniu būdu. Taigi tokios aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, jog iš atsakovo priteista suma turėtų būti mažinama.

41.       Pabrėžtina ir tai, jog byloje nustatyti atvejai, kai vienu metu buvo pilamas didelis kiekis kuro, kuras pilamas dukart per dieną (po daugiau nei 100 litrų) ar skirtingų rūšių kuras vienu metu, taip pat paties atsakovo paaiškinimai, jog jis porą mėnesių kuro nesipildavo, todėl vėliau įsipildavo didesnį kiekį vienu metu, pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadas, jog ne visas atsakovo nurodomo kuro suvartojimas buvo susijęs su jo, kaip Tarybos nario, pareigų vykdymu bei konkrečiomis Tarybos nario funkcijomis.

42.       Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ar neįvertino atsakovo nurodomų aplinkybių, kadangi patikslintu ieškiniu šios aplinkybės buvo įvertintos ir ieškinio suma sumažinta. Kita vertus, vien tai, kad atsakovas buvo aktyvus ir atliko veiksmus kituose rajonuose nesudaro pagrindo spręsti, kad galėjo nesilaikyti reikalavimų dėl komandiruočių apmokėjimo tvarkos ar jam negaliojo karantino ribojimai. Kartu pastebėtina, kad Tarybos nario funkcijos bei veikla nėra tiesiogiai susijusi su sporto renginių organizavimu ar dalyvavimu juose, todėl plakatų apie organizuojamus renginius, kaip tą nurodo apeliantas, piešimas, vertintinas kaip nesusijęs su tiesioginių Tarybos nario pareigų atlikimu.

43.       Kadangi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, tai išsamiau jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir procesinės bylos baigties

44.       Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bei įvertino ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, o taip pat savo išvadas padarė iš įrodymų visumos, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl išdėstyto skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45.       Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Ieškovas ir trečiasis asmuo prašymų ir juos pagrindžiančių įrodymų neteikė, taip pat šie dalyvaujantys byloje asmenys nebuvo atstovaujami atstovų advokatų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2025 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                         Ramunė Čeknienė

Laimantas Misiūnas

Ignas Totilas