Administracinė byla Nr. eA-624-624/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00296-2024-8
Procesinio sprendimo kategorija 27.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Radviliškio rajono paramos centras apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. balandžio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Radviliškio rajono paramos centras skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo L. G.) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) Radviliškio rajono paramos centras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir Inspektorius) 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. SPR-273 „Dėl publikacijose
„G. L.: kviečiu visus vykti autobusais nemokamai“ („Radviliškio kraštas“,
2023 m. rugsėjo 21-27 d. Nr. 38 (468) ir „G. L.: kviečiu visus vykti autobusai nemokamai“ (www.radviliskiokrastas.lt, 2023 m. spalio 16 d.) paskelbtos informacijos“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:
2.1. Pareiškėjas yra viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas, visuomenės informavimo priemonės – savaitraščio „Radviliškio kraštas“ leidėjas, taip pat visuomenės informavimo priemonės – interneto portalo www.radviliskiokrastas.lt valdytojas. Savaitraštyje „Radviliškio kraštas“
2023 m. rugsėjo 21-27 d. Nr. 38 (468) 1 puslapyje ir 4 puslapyje buvo išspausdinta
J. L. publikacija: „G. L.: kviečiu visus vykti autobusais nemokamai“ (toliau – ir Publikacija 1). Publikacija 1 2023 m. spalio 16 d. buvo paskelbta interneto portale www.radviliskiokrastas.lt. Publikacija 1 ir publikacija interneto portale sutampa. Savaitraštyje „Radviliškio kraštas“ 2023 m. rugsėjo 21-27 d. Nr. 38 (468) 25 puslapyje buvo išspausdintas Radviliškio rajono savivaldybės informacinis pranešimas „Rajono vadovai kvietė radviliškiečius autobusais keliauti nemokamai“ (toliau – ir Publikacija 2) (toliau kartu Publikacija 1 ir Publikacija 2 – ir Publikacijos).
2.2. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. G. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) 2023 m. spalio 3 d. kreipėsi į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą (toliau – ir atsakovas) su skundu, kuriame nurodė, esą savaitraščio „Radviliškio kraštas“ direktorius ir politikas G. L. nurodytose publikacijose žemina politinius konkurentus, skleidžia melagingą informaciją ir tokiu būdu, kurdamas teigiamą savo, kaip politiko įvaizdį, siekia sau naudos (toliau – ir Skundas). Argumentavo, kad Publikacijoje 1 buvo pažeisti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 3 straipsnio 3 dalis, 21 straipsnis, 22 straipsnio 8 dalies 1 punktas ir 2 punktas, 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas.
2.3. Sprendimu nuspręsta: pripažinti L. G. skundą pagrįstu; įspėti pareiškėją dėl
VIĮ 3 straipsnio 3 dalies pažeidimo paskelbiant publikaciją „G. L.: „Kviečiu visus vykti autobusais nemokamai“ („Radviliškio kraštas“, 2023 m. rugsėjo 21 d. Nr. 38 (468) ir publikaciją
„G. L.: „Kviečiu visus vykti autobusai nemokamai“ (www.radviliskiokrastas.lt,
2023 m. spalio 16 d.) bei reikalauti pašalinti pažeidimą – iš interneto svetainės www.radviliskiokrastas.lt pašalinti neteisingą, netikslią ir šališką informaciją.
2.4. Trečiasis suinteresuotas asmuo nebuvo tinkamas subjektas, galėjęs inicijuoti galimo pažeidimo tyrimo procedūrą. Trečiasis suinteresuotas asmuo pagal viešai skelbiamus duomenis yra Radviliškio rajono savivaldybės mero patarėjas. Pagal pareigybės aprašymą į jo pareigas neįeina Radviliškio rajono savivaldybės atstovavimas santykiuose su atsakovu ar kitomis valstybės institucijomis ir/ar pareigūnais. Radviliškio rajono savivaldybė į atsakovą nesikreipė, taip pat neįgaliojo trečiojo suinteresuotojo asmens kreiptis į atsakovą. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus ne suinteresuoto, o pašalinio asmens skundą, todėl naikintinas.
2.5. Atsakovas nėra subjektas, kuris gina Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme (toliau – ir ATGTĮ) numatytas autorių teises, gretutines teises, sui generis teises, todėl jis nėra tinkamas adresatas dėl galimai pažeistų trečiojo suinteresuoto asmens autorių turtinių ir/ar neturtinių teisių gynimo. Publikacija 2 pagal ATGTĮ 5 straipsnio 5 punktą nėra autorių teisių objektas, tai yra Radviliškio rajono savivaldybės informacinis pranešimas.
2.6. Sprendimas yra nepagrįstas iš esmės, nes pareiškėjas nei VIĮ 3 straipsnio 3 dalies, nei kitų
VIĮ straipsnių, nei kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė. Skundžiamas sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, nurodytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnių 5 ir
9 punktuose, nuostatų, nevertinti pareiškėjo pateikti paaiškinimai ir įrodymai. Neaišku, kodėl atsakovas nusprendė, kad pareiškėjas Publikacijoje 1 paskelbė (ne)teisingą, (ne)tikslią ir šališką informaciją.
2.7. Publikacijoje 1 buvo aprašytas Radviliškio rajono savivaldybės bendruomenei aktualus įvykis, susijęs su nemokamu keleivių vežimu savivaldybės teritorijoje. Radviliškio rajono savivaldybės taryba 2023 m. rugpjūčio 31 d. vienbalsiai priėmė sprendimą Nr. T-77 „Dėl nemokamo keleivių vežimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Radviliškio rajono savivaldybėje“, kuriuo nuspręsta, kad nuo 2023 m. rugsėjo 19 d. visi keleiviai vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje vežami nemokamai (taikant 100 proc. nuolaidą bilietui) ir kt. Publikacijoje 1 cituojamas įrašas
G. L. paskyroje (duomenys neskelbtini) socialiniame tinkle Facebook: „Šiandien man džiugi žinia... Nuo šiandien visi galite važiuoti „Emtra“ autobusais Radviliškio mieste bei rajone visada ir visur nemokamai! Tai mano kelerių metų darbas Jums. Mano pasiūlymas bei paruoštas sprendimo projektas Tarybai buvo patvirtintas. Kitas darbas – kova dėl daugiau maršrutų“. Publikacijoje 1 toliau rašoma: „Tarybos narys G. L. nemokamo keleivių vežimo teikė ne tik dabar, bet ir prie mero V. S., tačiau tada šis sprendimas nesulaukė palaikymo. Jo nepalaikė ne tik tuometinis meras, bet ir tuometiniai Tarybos nariai: socialdemokratas K. R., J. P., „valstiečiai“, tuometinis ir dabartinis vicemeras V. K. ir kiti. Tačiau tai jiems nesutrukdė rugsėjo 19 d. ateiti nusifotografuoti prie autobuso. Šioje taryboje
G. L. siūlymą dėl nemokamo keleivių vežimo palaikė dauguma Tarybos narių. Meras
K. R. nebalsavo“. Ši informacija yra teisinga, tiksli, nešališka ir atitinka tikrovę.
2.8. Pareiškėjo direktorius G. L., kuris yra ilgametis Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys, su sprendimo dėl nemokamo keleivių vežimo savivaldybės teritorijoje priėmimu yra tiesiogiai ir betarpiškai susijęs. Šį sprendimą priėmė ne vienas G. L., o visi „už“ balsavę Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nariai, tačiau tai, kad šis sprendimas yra ilgamečių
G. L. pastangų rezultatas, yra objektyviai egzistuojant faktinė aplinkybė.
2.9. Iš Sprendimo neaišku, ar nuotrauka Publikacijoje 1 yra (ne)teisinga, (ne)tiksli ir šališka, o jeigu taip, tai kuo ši nuotrauka (ne)teisinga, (ne)tiksli ir šališka. Radviliškio rajono savivaldybė (ar savivaldybės administracija) dėl nuotraukos panaudojimo jokių pretenzijų nereiškia ir nei atsakovui, taip pat nesikreipė į pareiškėją. Neaišku, kodėl šioje dalyje (dėl fotografijos Publikacijoje 1) atsakovas konstatavo VIĮ 3 str. 3 d. pažeidimą.
3. Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti ir nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:
3.1. Trečiojo suinteresuoto asmens skundas išnagrinėtas išsamiai ištiriant visą tyrimo metu surinktą medžiagą, įvertinus imperatyvias teisės aktų nuostatas bei remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) suformuota praktika pagrindinių visuomenės informavimo principų pažeidimo bei autorių neturtinių teisių gynimo bylose. Tyrimas atliktas VIĮ nustatytos kompetencijos ribose, laikantis ir VAĮ nustatytų pareigų, todėl Sprendimas yra objektyvus, išsamiai motyvuotas ir pagrįstas. Sprendimas yra individualus ir vientisas administracinis teisės aktas, todėl jo dalys negali būti vertinamos atskirai.
3.2. Trečiasis suinteresuotas asmuo į atsakovą kreipėsi dėl galimo autorių teisių ir gretutinių teisių bei pagrindinių visuomenės informavimo principų pažeidimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo publikaciją parengė atlikdamas savo darbines funkcijas, konkrečiu atveju nėra autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo subjektas. Tačiau atsakovas konstatavo, kad Publikacijoje 1 buvo pažeisti pagrindiniai visuomenės informavimo principai. N. S. buvo konstatuota, jog trečiasis suinteresuotas asmuo negali būti autorių teisių ir gretutinių teisių subjektas, tačiau tai nereiškia, kad jis negalėjo kreiptis į atsakovą dėl numanomo šių teisių pažeidimo. Publikacija 1 galimo savivaldybės dalykinės reputacijos pažeidimo požiūriu nebuvo vertinama.
3.3. Publikacijoje 1 panaudota teksto dalis iš G. L. socialiniame tinkle įkelto įrašo, savaime nereiškia, jog informacija teisinga, tiksli ir nešališka. Atlikto tyrimo metu nustatyta, kad Radviliškio rajono savivaldybės taryba priėmė Radviliškio rajono savivaldybės mero K. R. pateiktą projektą. Šią aplinkybę patvirtino ir Savivaldybės sprendimo aiškinamasis raštas ,,Radviliškio rajono savivaldybės tarybos sprendimo ,,Dėl nemokamo keleivių vežimo vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Radviliškio rajono savivaldybėje“, kuriame Savivaldybės sprendimo projekto iniciatore įvardinama Radviliškio rajono savivaldybės administracija, o Sprendimo projekto rengėja – J. K. Šią aplinkybę patvirtino ir Radviliškio rajono savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriaus K. D. paaiškinimai, jog G. L. kreipėsi į Radviliškio rajono savivaldybės administraciją dėl projekto finansavimo, po to 2023 m. sausio 16 d. G. L. sprendimo projektas buvo paruoštas ir pateiktas merui bei savivaldybės administracijai, tačiau tuo metu projektas nebuvo teikiamas svarstyti nei tarybos komitetams, nei perduotas tarybos posėdžiui, nes nebuvo galimybės jį įgyvendinti. Nors vėliau
G. L. pakartotinai atsiuntė tą patį siūlymą savivaldybės administracijai, tačiau šis
G. L. sprendimo projektas, kaip ir ankstesnis, nebuvo teikiamas svarstyti tarybai.
3.4. Sprendime
nebuvo analizuojamas ir kvestionuojamas G. L. indėlis, prisidedant prie projekto rengimo, kadangi esminė vertinta aplinkybė – ar Radviliškio rajono savivaldybės taryba patvirtino būtent G. L. rengtą projektą. Aplinkybė, jog dėl nemokamo keleivių vežimo G. L. kėlė klausimą būdamas ankstesnės kadencijos Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nariu bei kandidatu į savivaldybės merus, nepaneigia atsakovo išvados teisingumo, kad Publikacijoje 1 pateikta tikrovės neatitinkanti informacija.
3.5. Tyrimo metu nustatyta, jog Publikacija 1 buvo sąmoningai siekiama suklaidinti skaitytoją priskiriant konkrečius politinius veiksmus G. L., todėl pareiškėjas elgėsi nesąžiningai. Publikacijoje 1 pateikta politiko G. L. citata. Politiko statusas jį įpareigojo atidžiau rinktis pasisakymus. Informacija apie nemokamą viešąjį transportą laikytina turinčia viešąjį interesą, todėl
G. L., pasisakydamas savo iniciatyva, turėjo itin atidžiai įvertinti skleidžiamą informaciją. Pareiškėjas, pasidalindamas G. L. citata Publikacijoje 1 paskelbė melagingą informaciją, tokiu būdu pažeisdamas reikalavimą atidžiai rinktis informavimo būdą, ypač, kai skelbiama viešąjį interesą tenkinanti informacija.
3.6. Skundžiamame Sprendime nėra neigiamas G. L. indėlis, siekiant, kad gyventojai galėtų keliauti viešuoju transportu nemokamai. Tačiau Publikacijoje 1 nurodant, kad būtent G. L. teiktas projektas buvo priimtas 2023 m. rugpjūčio 31 d. Radviliškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu – neatitinka tikrovės ir klaidina skaitytoją.
3.7. Publikacija 1 yra iš esmės nukopijuota Publikacija 2, vietoje Publikacijoje 2 miesto mero vardo ir pavardės visur nurodant G. L. Tokiu būdu skaitytojas klaidinamas, jog būtent
G. L., dalyvaudamas renginyje kvietė gyventojus nemokamai keliauti viešuoju transportu. Tai, kad G. L. nedalyvavo minėtame renginyje tyrimo metu patvirtino ir visuomenės informavimo priemonės pateikti paaiškinimai, kuriuose nurodyta, kad G. L. į rajono valdančiųjų organizuotą politinį šou Radviliškio autobusų sustojimo stotelėje kviestas nebuvo. Publikacijoje 1 nurodant, kad naujovę dėl nemokamo keliavimo viešuoju transportu autobusų keleiviams simboliškai pristatė rajono Savivaldybės vadovai bei valdančiųjų partijų lyderiai ir Tarybos narys, opozicijos lyderis
G. L., kuris kvietė gyventojus dažniau naudotis nemokamu tapusiu viešuoju transportu – neatitinka tikrovės. Tyrimo metu sulyginus Publikacijų tekstus nustatyta 96% tekstų sutaptis. Konstatuota, kad teksto pakeitimu skaitytojas klaidinamas, jog būtent G. L. dalyvavo renginyje ir kvietė miesto gyventojus nemokamai vykti viešuoju transportu bei yra Savivaldybės sprendimo iniciatorius ir rengėjas. Toks teksto pakeitimas negali būti laikomas technine klaida ir patvirtina, kad tekstas keistas tikslingai – siekiant vieno politiko darbus priskirti kitam politikui. Tokiu būdu Publikacijoje 1 manipuliuojama informacija, tikrus faktus pakeičiant tikrovės neatitinkančia informacija.
3.8. Atsakovo atliekamas tyrimas nėra apibrėžtas tik skundo pabaigoje pateiktų prašymų ar nurodytų konkrečių įstatymo nuostatų ištyrimu, bet apima skunde nurodytų faktinių aplinkybių visumos tyrimą. Nors trečiasis suinteresuotas asmuo skundo pabaigoje nurodė, kad buvo galimai pažeistos kelios įstatyminės nuostatos, tačiau tai nereiškia, kad atsakovas turėjo rezoliucinėje dalyje pasisakyti dėl visų šių nuostatų. Nustatyta, jog trečiasis suinteresuotas asmuo nėra tinkamas subjektas ginti savo, kaip autoriaus, neturtines teises dėl Publikacijos 2 ir fotografijos. Nustatyta, kad pareiškėjas, prieš skelbdamas Publikacijoje 1 nuotrauką, pastarąją sąmoningai apkarpė tokiu būdu siekdamas skaitytojui apsunkinti renginyje dalyvavusių politikų identifikavimą. Suklaidinant skaitytoją buvo pažeisti pagrindiniai visuomenės informavimo principai.
II.
4. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
5. Teismas pažymėjo, kad VIĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – ir Konstitucija) ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę, o 3 dalyje nustatyta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai.
6. Teismas nurodė, kad Iš Publikacijos 1 ir Publikacijos 2 matyti, kad Publikacija 1 yra iš esmės nukopijuota nuo Publikacijos 2, tik vietoje miesto mero vardo ir pavardės (K. R.) visur nurodant G. L.. Teismas pažymėjo, kad Publikacijos 1 antraštėje taip pat nurodyta, kad
,,G. L.: „Kviečiu visus vykti autobusais nemokamai“, nors tai akivaizdžiai nesutampa su Publikacijoje 2 paskelbtu informacijos turiniu dėl asmenų, kvietusių naudotis autobusais, nemokamai. Teismas taip pat akcentavo, kad atsakovo atlikto „GoTranscript“ programa tyrimo metu, sulyginant Publikacijų tekstus, buvo nustatyta 96% tekstų sutaptis.
7. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kad 2023 m. rugsėjo 19 d.
11.49 val. iš trečiojo suinteresuoto asmens L. G. darbinio elektroninio pašto Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos, informacinių technologijų ir komunikacijos skyriaus vedėjui išsiųstas laiškas, prašant savivaldybės tinklalapyje ir ,,Facebook“ paskyroje paskelbti parengtą informacinį straipsnį „Rajono vadovai kvietė radviliškiečius autobusais keliauti nemokamai“ bei nuotraukos iš renginio, t. y., prašant išviešinti Publikaciją 2 bei tai, kad Publikacija 1 buvo išviešinta vėliau nei Publikacija 2, priėjo prie išvados, kad skundžiamo Sprendimo išvada, kad trečiasis suinteresuotas asmuo L. G. yra Publikacijos 2 rengėjas, yra pagrįsta bei teisinga.
8. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas vertino, kad pareiškėjas, paskelbdamas
Publikaciją 1, paskleidė netikslią ir neteisingą informaciją, tuo pažeisdamas VIĮ 3 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
9. Teismas akcentavo, kad su skundu į atsakovą kreipėsi trečiasis suinteresuotas asmuo
L. G., kuris yra Publikacijos 2 rengėjas, taip pat tai, kad pareiškėjas pasinaudojo informacija, esančia Publikacijoje 2, bei ją atitinkamai iškraipė, skelbdamas Publikaciją 1. Teismas vertino, kad tokiais pareiškėjo veiksmais galimai buvo pažeistos L. G. teisės ir teisėti interesai, kurie yra įtvirtinti ATGTĮ (pvz. 2 str. 32 d.; 4 str. 1 d.), ir kurių nepažeisti pareiškėją įpareigoja VIĮ 21 straipsnis. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, atsakovui buvo teisinės prielaidos ir sąlygos pradėti tyrimą bei priimti Skundžiamą sprendimą.
10. Teismas taip pats sprendė, kad Sprendimas yra pakankamai motyvuotas, t. y., tiek, kiek būtina sprendimui priimti, jame ištirtos bei įvertintos tos faktinės aplinkybės, kurios yra reikalingos nagrinėjamam teisiniam santykiui įvertinti, todėl Sprendimas formos ir turinio aspektais atitinka
VAĮ reikalavimus.
11. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad Sprendimas yra pagrįstas bei teisingas ir teisėtas, todėl tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
III.
12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo
2024 m. balandžio 25 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja bylos aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą grindžia šiais argumentais:
13.1. Trečiasis suinteresuotas asmuo, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra subjektas, pagal kurio skundą (pareiškimą) galėjo būti pradėtas atsakovo tyrimas. Tai patvirtina Publikacijos 1 ir Publikacijos 2 turinys, Sprendimo turinys, trečiojo suinteresuoto asmens skundo turinys ir kita medžiaga. Trečiasis suinteresuotas asmuo yra Radviliškio rajono savivaldybės mero patarėjas,
t. y. jis yra savivaldybės administracijos darbuotojas, veikiantis pareiginės instrukcijos ribose. Pagal viešai skelbiamą trečiojo suinteresuoto asmens pareigybės aprašymą į jo pareigas neįeina Radviliškio rajono savivaldybės atstovavimas santykiuose su atsakovu ar kitomis valstybės institucijomis ir / ar pareigūnais. Taigi, trečiasis suinteresuotas asmuo nėra Radviliškio rajono savivaldybės atstovas ex offitio. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat nėra Radviliškio rajono savivaldybės atstovas pagal pavedimą (įgaliojimą, pavedimo sutartį ar pan.) (kad būtų kitaip, tokių duomenų Trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė).
13.2. Pirmosios instancijos teismo išvada, esą buvo pažeisti ATGTĮ įtvirtinti trečiojo suinteresuoto asmens, kaip autoriaus, teisės ir teisėti interesai, nepagrįsta, kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo neturėjo ir negalėjo turėti jokių ATGTĮ įtvirtintų teisių ir teisėtų interesų. Publikacija 2 nėra autorių teisių objektas. Publikacija 2 yra Radviliškio rajono savivaldybės informacinis pranešimas, o ATGTĮ 5 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad autorių teisių objektais nelaikomi įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie įvykius. Kad Publikacija 2 nėra autorių teisių objektas, o trečiasis suinteresuotas asmuo nėra autorius, konstatavo ir atsakovas Sprendime.
13.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ne tik atmetė pareiškėjo skundo argumentus, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nebuvo tinkamas subjektas kreiptis į atsakovą, tačiau ir padarė visiškai priešingas išvadas, nei savo Sprendime padarė atsakovas, t. y. atsakovas sprendė, kad Publikacija 2 nėra autorių teisių objektas, o trečiasis asmuo nėra autorius, tačiau pirmosios instancijos teismas nusprendė, ir kad Publikacija 2 yra autorių teisių objektas, ir kad trečiasis suinteresuotas asmuo yra autorius.
13.4. Publikacija 2 negali būti laikoma ir viešąja informacija VIĮ 2 straipsnio 76 dalies prasme, o Radviliškio rajono savivaldybė ir / ar savivaldybės administracijos darbuotojas trečiasis suinteresuotas asmuo negali būti laikomi viešosios informacijos rengėjais ir (ar) skleidėjas VIĮ 2 straipsnio 77 dalies prasme. Tai expresis verbis draudžia įstatymas – VIĮ 22 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais negali būti, taip pat negali įgaliojimo pagrindu jų valdyti savivaldybių institucijos ir įstaigos <...>, taip pat juridiniai asmenys, kurių steigėjas, dalininkas ar akcininkas yra savivaldybė, jos institucija įstaiga. Taigi, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, trečiasis suinteresuotas asmuo nėra Publikacijos 2 rengėjas VIĮ 2 straipsnio 77 dalies prasme. Tai patvirtina ir įrašas po Publikacija 2: „Radviliškio rajono savivaldybės administracijos informacija“, t. y. po Publikacija 2 nenurodyta, kad jos autorius ir / ar rengėjas yra trečiasis susiinteresuotas asmuo.
13.5. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus, nepagrįsta, kadangi administraciniame akte nepakanka nurodyti ginčą reglamentuojančias materialinės teisės normas. Kad individualus administracinis aktas būtų laikomas teisėtu ir pagrįstu, turi būti nurodytos ne tik materialinės teisės normos, bet tos normos turi būti tinkamai pritaikytos, t. y. turi būti juridiškai tinkamai kvalifikuojamos faktinės aplinkybės ir kt. Sprendimas neatitiko VAĮ principų nei formos, nei turinio prasme. Sprendimo aprašomojoje dalyje, kaip įprasta, trumpai aprašoma trečiojo suinteresuoto asmens skundo esmė, pareiškėjo paaiškinimų esmė. Tačiau Sprendimo motyvuojamoji dalis, kuri prasideda Sprendimo 3 psl. po žodžių: „<...> žurnalistų etikos inspektorius n u s t a t ė :“ ir kurioje turėtų būti nurodytos skundo nagrinėjimui ir Sprendimo priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės, konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriomis atsakovas rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį, išsamumo ir objektyvumo principų neatitinka.
13.6. Publikacijoje 1 aprašytas įvykis iš tikrųjų įvyko. Radviliškio rajono savivaldybės taryba 2023 m. rugpjūčio 31 d. vienbalsiai priėmė sprendimą Nr. T-77, kuriuo nuspręsta, kad nuo
2023 m. rugsėjo 19 d. visi keleiviai vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje vežami nemokamai (taikant 100 proc. nuolaidą bilietui) (sprendimo 1.1 p.) ir kt. G. L., kuris yra ilgametis Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys, yra tiesiogiai ir betarpiškai susijęs su Savivaldybės sprendimo dėl nemokamo keleivių vežimo savivaldybės teritorijoje priėmimu. Nors Savivaldybės sprendimą priėmė ne vienas
G. L., o visi „už“ balsavę savivaldybės tarybos nariai, tačiau tai, kad Savivaldybės sprendimas yra ilgamečių G. L. pastangų rezultatas, yra objektyviai egzistuojant faktinė aplinkybė. Tai, kad 2023 m. rugpjūčio 31 d. Radviliškio rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo priimtas būtent
G. L. pasiūlytas sprendimo projektas, akivaizdu iš to, kad G. L. teikto sprendimo projektas ir Savivaldybės sprendimas iš esmės sutampa. Tai matyti tiek iš jų pavadinimų, tiek iš turinio.
13.7. Tai reiškia, kad Publikacijoje 1 paskelbta informacija apie tai, kad G. L. siūlė priimti sprendimą keleivius vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais savivaldybės teritorijoje vežti nemokamai, teikė tokio sprendimo projektus ir pan., t. y. kad
G. L. yra tokio sprendimo iniciatorius ir rengėjas, yra teisinga, tiksli ir nešališka. Priešingai, siekis eliminuoti G. L. iš šio proceso, tarsi jo nė nebūtų, būtų (ne)teisinga, (ne)tiksli ir šališka informacija. Teismo sprendime šiuo klausimu iš esmės nepasisakyta, nenurodyta, kodėl pirmosios instancijos teismas atmeta pareiškėjo skundo argumentus, kad Publikacijoje 1 aprašyti įvykiai egzistavo tikrovėje ir kt.
13.8. Publikacija 1 ir Publikacija 2 nesutampa. Pareiškėjo skunde buvo nurodyti argumentai ir motyvai, susiję su fotografijos panaudojimu. Tačiau dėl šių pareiškėjo skundo motyvų, t. y. dėl fotografijos panaudojimo Publikacijoje 1, pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė, t. y. pareiškėjo skundas šioje dalyje iš viso nebuvo išnagrinėtas.
14. Atsakovas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:
14.1. Pareiškėjas, teigdamas, kad atsakovas gali pradėti tyrimą tik kreipusis suinteresuotam asmeniui, t. y. asmeniui, kurio teisės visuomenės informavimo priemonėse yra pažeistos, arba jo atstovui pagal įstatymą, taip pat šių asmenų atstovams pagal pavedimą, klaidingai interpretuoja įstatymą. Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo į atsakovą kreipėsi dėl galimo autorių teisių ir gretutinių teisių bei pagrindinių visuomenės informavimo principų pažeidimo. Tai reiškia, kad trečiasis suinteresuotas asmuo kreipėsi ne tik dėl savo galimo neturtinių teisių pažeidimo, bet ir dėl galimo pagrindinių visuomenės informavimo principų pažeidimo, ką įstatymų leidėjas numatė kaip vieną iš pagrindų kreipimuisi į atsakovą.
14.2. Atsakovas Sprendime konstatavo, kad, atsižvelgiant į tai, jog trečiasis suinteresuotas asmuo Publikaciją 2 parengė atlikdamas savo darbines funkcijas, jis negali būti pripažįstamas autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo subjektu. Tačiau taip pat atsakovas nustatė, kad paskelbiant
Publikaciją 1 buvo pažeisti pagrindiniai visuomenės informavimo principai. VIĮ nuostatų pažeidimo konstatavimas nepriklauso nuo ATGTĮ pažeidimo. Teismas pasisakė dėl ATGTĮ tik toje apimtyje, kiek tai buvo reikalinga Skundo išsamiam išnagrinėjimui ir teisingo teismo sprendimo priėmimui. Be to, pareiškėjas pats teikdamas skundą teismui nurodė argumentus, susijusius su ATGTĮ, tai reiškia, kad ATGTĮ vertinimas sudarė bylos nagrinėjimo dalyką. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendime neperžengiant bylos nagrinėjimo ribų, ir buvo pateiktas teisinis situacijos vertinimas dėl ATGTĮ.
14.3. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, vertino atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, priimto Sprendimo teisėtumo klausimą. Tai, kad teismas pritarė atsakovo Sprendime padarytoms išvadoms bei konstatavo, kad pareiškėjo skundas atmestinas, patvirtina, jog Sprendimas atitinka VAĮ keliamus reikalavimus. Taigi, teismas įvertino pareiškėjo skundą, bylos aplinkybių visumą ir, atsižvelgiant į tai, padarė išvadą, kad Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus, yra motyvuotas tiek, kiek tai būtina teisingam Sprendimui priimti, pagrįstas ištirtų bei įvertintų reikšmingų aplinkybių visuma, aktualių teisės normų pritaikymu, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
14.4. Pareiškėjui, kaip viešosios informacijos rengėjui (skleidėjui), kurio veikla neatsiejama nuo ATGTĮ įtvirtinto reguliavimo, turi būti keliami didesni rūpestingumo ir teisėtumo laikymosi reikalavimai. Tai reiškia, kad pareiškėjas turi skelbti tik tokią informaciją, kuri atitiktų pagrindinius visuomenės informavimo principus. Skelbdamas informaciją viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) turi pareigą įsitikinti, kad nėra pažeidžiami teisės aktai. Šiuo atveju, vadovaujantis ATGTĮ, negalėjo būti skelbiama Publikacija 1, kuri, kaip atsakovas konstatavo Sprendime, ką patvirtino ir pirmosios instancijos teismas, savo turiniu iš esmės sutampa su Publikacija 2.
14.5. Pareiškėjas, prieš skelbdamas Publikaciją 1, netikrino informacijos atitikimo tikrovei, t. y. nesiaiškino, kas yra tikrasis Savivaldybės sprendimo iniciatorius ir rengėjas, nors ši informacija tiesiogiai susijusi su viešuoju interesu. Taigi akivaizdu, kad tokiu būdu siekta ne objektyviai informuoti skaitytoją, bet nurodant, kad G. L. inicijavo ir parengė Savivaldybės sprendimo projektą, siekiant G. L. parodyti kaip politiką, besistengiantį dėl Radviliškio rajono savivaldybės gyventojų. Tai patvirtina tiek atsakovo, tiek teismo padarytą išvadą dėl tikslingo pareiškėjo siekio paskelbti teigiamą G. L. įvaizdį kuriančią Publikaciją 1, kad pareiškėjas, kaip viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), neatliko esminės savo profesinės pareigos – neinformavo visuomenės apie tikrus ir teisingus įvykius.
14.6. Publikacijos iliustruotos ta pačia nuotrauka iš renginio, kurio metu pristatytas nemokamas viešasis transportas miesto gyventojams. Publikacijoje 1, be kita ko, teigiama, kad G. L. kvietė gyventojus vykti nemokamu viešuoju transportu. Atsakovas Sprendime konstatavo, kad tokiu teigimu skaitytojas klaidinamas, jog būtent G. L. dalyvaudamas renginyje kvietė gyventojus naudotis nemokamu viešuoju transportu. Tačiau tyrimo metu taip pat nustatyta, kad G. L. minėtame renginyje nedalyvavo. Kadangi abi Publikacijos iliustruotos nuotrauka iš vykusio renginio bei atsižvelgiant į tai, kad prie Publikacijos 2 esančioje nuotraukoje matosi visi Publikacijoje 2 minimi asmenys, t. y. rajono Savivaldybės vadovai bei valdančiųjų partijų lyderiai, atsakovas konstatavo, kad Publikacijoje 1 informuojama apie kvietimą, kuris vyko renginyje. Publikaciją 1 iliustruojant Publikacijos 2 nuotrauka, nuotrauka apkarpyta tiek, kad nebūtų galima identifikuoti rajono savivaldybės vadovų bei partijų lyderių, dalyvavusių renginyje. Būtent tokiu būdu, atsakovo vertinimu, sudaroma prielaida manyti, kad G. L. dalyvavo renginyje ir kvietė gyventojus vykti nemokamu viešuoju transportu, kadangi skaitytojas negali tiksliai identifikuoti, kokie asmenys užfiksuoti apkarpytoje nuotraukoje.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
15. Byloje nagrinėjimas ginčas kilo dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus
2023 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. SPR-273 „Dėl publikacijose „G. L.: kviečiu visus vykti autobusais nemokamai“ („Radviliškio kraštas“, 2023 m. rugsėjo 21-27 d. Nr. 38 (468) ir
„G. L.: kviečiu visus vykti autobusai nemokamai“ (www.radviliskiokrastas.lt,
2023 m. spalio 16 d.) paskelbtos informacijos“ teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Bylos duomenimis, trečiasis suinteresuotas asmuo L. G. kreipėsi į Inspektoriaus tarnybą su skundu, kurį tikslino, teigdamas, kad atsakovas, skelbdamas publikacijas „G. L.: „Kviečiu visus vykti autobusais nemokamai“ („Radviliškio kraštas“, 2023 m. rugsėjo 21 d. Nr. 38 (468) ir „G. L.: „Kviečiu visus vykti autobusais nemokamai“ (www.radviliskiokrastas.lt, 2023 m. spalio 16 d.), pažeidė VIĮ 3 straipsnio 3 dalies, 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 21 straipsnio, 22 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, ir prašydamas už pažeidimus taikyti įstatymų numatytas poveikio priemones. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. G. nurodė, kad laikraštyje „Radviliškio kraštas“ 2023 m. rugsėjo 21-27 d. Nr. 38 (468) buvo paskelbti du savo turiniu kone identiški straipsniai: pirmame ir ketvirtame puslapiuose paskelbtas J. L. straipsnis „G. L.: „Kviečiu visus vykti autobusais nemokamai“, o 25 puslapyje – jo parengtas ir Radviliškio rajono savivaldybės administracijos lėšomis užsakytas straipsnis „Rajono vadovai kvietė radviliškiečius autobusais keliauti nemokamai“, prie kurio laikraščio leidėjas uždėjo prierašą „Radviliškio rajono savivaldybės administracijos informacija“. Be to, J. L. parengtas straipsnis pirmajame laikraščio puslapyje buvo iliustruotas jo daryta fotonuotrauka, kurios dalis, kurioje matyti autobuse stovėjusių savivaldybės vadovų veidai, buvo nukirpta, dėl ko matyti tik jų kojos ir rankos. Pažymėjo, kad 2023 m. rugsėjo 19 d. jo rengtas straipsnis buvo paskelbtas Radviliškio rajono savivaldybės interneto svetainėje kaip informacinis pranešimas. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. G. teigė, kad: J. L. straipsnis „G. L.: „Kviečiu visus vykti autobusais nemokamai“ yra nuplagijuotas nuo jo straipsnio; G. L., laikraščio leidėjas ir politikas, naudodamasis savo informavimo priemone, skleidė tendencingą, melagingą informaciją, siekdamas asmeninės naudos – kurti teigiamą savo, kaip politiko, įvaizdį; „Radviliškio kraštui“ nuplagijavus jo parengtą straipsnį ir nenurodžius šaltinio, pateikus apkarpytą jo padarytą fotografiją, buvo grubiai pažeistos ATGTĮ nuostatos.
17. Inspektorius, atlikęs tyrimą, ginčijamu Sprendimu nusprendė: trečiojo suinteresuoto asmens L. G. skundą dėl Publikacijose paskelbtos informacijos laikyti pagrįstu; įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) VšĮ Radviliškio rajono paramos centras dėl VIĮ 3 straipsnio 3 dalies pažeidimo paskelbiant Publikacijas bei reikalauti pašalinti pažeidimą – iš interneto svetainės www.radviliskiokrastas.lt pašalinti neteisingą, netikslią ir šališką informaciją. Toks Sprendimas priimtas motyvuojant tuo, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas), paskelbdamas Publikaciją 1, pažeidė reikalavimą skleisti tik tikslią, teisingą ir nešališką informaciją, dėl ko pripažintina, jog dėl
Publikacijoje 1 paskelbtos informacijos buvo pažeisti pagrindiniai visuomenės informavimo principai. Trečiojo suinteresuoto asmens L. G. skundo argumentai dėl ATGTĮ pažeidimo skelbiant Publikaciją 1 atmesti, motyvuojant tuo, kad: L. G. negali sau priskirti informacinio pranešimo autorystės, kadangi informacinis pranešimas nelaikytinas autorių teisės objektu; L. G. negali naudotis ATGTĮ nustatyta autorių teisių apsauga dėl fotografijos, kadangi fotografija padaryta vykdant darbines funkcijas, todėl laikytina, kad ji priklauso Radviliškio rajono savivaldybės administracijai. Iš to seka, kad laikraštis ,,Radviliškio kraštas“ turėjo teisę panaudoti Radviliškio rajono savivaldybės internetiniame puslapyje esantį informacinį pranešimą, tačiau tai turėjo daryti sąžiningai, t. y. neiškraipant informacijos ir neklaidinant skaitytojo. Nagrinėjamu atveju, siekiant suformuoti teigiamą įvaizdį apie G. L., kaip Radviliškio rajono savivaldybės politiką, Publikacijos 1 antrašte
,,G. L.: „Kviečiu visus vykti autobusais nemokamai“ ir turiniu tikslingai pateikta iškraipyta faktinė informacija. Taip pat apkarpyta Publikacijai 1 iliustruoti parinkta fotografija, siekiant Publikacijos 1 skaitytojui apsunkinti renginyje dalyvavusių politikų identifikavimą. Taigi
Publikacija 1, pateikiant iškraipytus faktus ir suklaidinant skaitytoją, buvo pažeisti pagrindiniai visuomenės informavimo principai, tačiau nebuvo pažeistos L. G. teisės.
18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad: „GoTranscript“ programa nustatyta 96% Publikacijų tekstų sutaptis patvirtina atsakovo išvadas, kad Publikacijoje 1 iš esmės pažodžiui buvo atkartota Publikacija 2, atliekant tam tikrus teksto pakeitimus – Publikacijoje 1, vietoje miesto mero, nurodant G. L.; kad siekiant suformuoti teigiamą įvaizdį apie G. L., kaip Radviliškio rajono savivaldybės politiką, Publikacijos 1 antrašte
,,G. L.: „Kviečiu visus vykti autobusais nemokamai“ ir turiniu tikslingai pateikta iškraipyta faktinė informacija; nustatytos aplinkybės patvirtina ir tai, kad pareiškėjas, paskelbdamas Publikaciją 1, paskleidė netikslią ir neteisingą informaciją, tuo pažeisdamas VIĮ 3 straipsnio 3 dalies reikalavimus; skundu į atsakovą kreipėsi trečiasis suinteresuotas asmuo L. G., kuris yra Publikacijos 2 rengėjas. Nustatyta ir tai, kad pareiškėjas pasinaudojo informacija, esančia Publikacijoje 2, bei ją atitinkamai iškraipė, skelbdamas Publikaciją 1. Šios aplinkybės patvirtina, kad tokiais pareiškėjo veiksmais galimai buvo pažeistos L. G. teisės ir teisėti interesai, kurie yra įtvirtinti ATGTĮ (pvz., 2 str. 32 d.;
4 str. 1 d.) ir kurių nepažeisti pareiškėją įpareigoja VIĮ 21 straipsnis. Dėl šių priežasčių atsakovas turėjo teisines prielaidas ir sąlygas pradėti tyrimą bei priimti ginčijamą Sprendimą.
19. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame reiškiamas reikalavimas, be kita ko, grindžiamas ir argumentais, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra subjektas, pagal kurio skundą (pareiškimą) galėjo būti pradėtas atsakovo tyrimas, todėl Sprendimas yra neteisėtas.
20. Apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjo apeliacinio skundo ribose patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nesutinka su teismo išvadomis dėl ginčijamo Sprendimo teisėtumo: administracinius sprendimus priimti turi teisę tik viešojo administravimo subjektai, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka jiems suteiktus įgaliojimus (VAĮ 10 str. 1 d.).
21. Tiek pagal VIĮ, tiek pagal Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. XI-2217, įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl Inspektoriaus teisės pradėti tyrimą dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistų asmeninių neturtinių teisių: garbės ir orumo, privataus gyvenimo apsaugos reikalavimų, asmens duomenų tvarkymo pažeidimų, visuomenės informavimo principų pažeidimų, VIĮ ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatų pažeidimų, Inspektorius, atlikdamas VIĮ 50 straipsnio 1 dalyje nustatytas funkcijas, turi teisę tyrimą pradėti savo iniciatyva
(VIĮ 50 str. 2 d. 1 p.) arba pagal suinteresuotų asmenų, t. y. asmenų, kurių teisės visuomenės informavimo priemonėse yra pažeistos, jų atstovų pagal įstatymą, taip pat šių asmenų atstovų pagal pavedimą skundus (VIĮ 50 str. 3 d. 3 p., 4, 6 d.), išskyrus VIĮ 50 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą atvejį, t. y. pagal savo kompetenciją prižiūrint, kaip įgyvendinamos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos, kada tyrimas gali būti pradėtas ir pagal kitų asmenų (pareiškėjų) pateiktus, taip pat anoniminius skundus (pareiškimus). Pastaruoju atveju tyrimą, esant pagrindui, inspektorius pradeda savo iniciatyva (VIĮ 50 str. 7 d.). Šiame kontekste pažymėtina, kad nei VIĮ, nei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos nuostatuose teisė pradėti tyrimą dėl visuomenės informavimo priemonėse padarytų visuomenės informavimo principų pažeidimų pagal kitų asmenų, t. y. asmenų, kurių teisės visuomenės informavimo priemonėse nėra pažeistos, pateiktus, taip pat anoniminius skundus (pareiškimus), Inspektoriui nėra suteikta.
22. Aptarta Inspektoriaus kompetencija pradėti tyrimus pagal asmenų skundus (pareiškimus) apsprendžia ir jo sprendimų, priimamų atlikus tokį tyrimą, rūšis: asmens skundas (įstatyminio atstovo ar atstovo pagal pavedimą asmens interesais pareikštas skundas) – visas ar jo dalis – gali būti pripažintas pagrįstu, o viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingas asmuo apie pastebėtus VIĮ ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus gali būti įspėtas bei jo pareikalauta tokį pažeidimą pašalinti tik konstatavus pasikreipusio asmens teisės arba įstatymo saugomo intereso pažeidimą.
23. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamo ginčo faktines aplinkybes,
t. y., kad Inspektorius, tyrimą pradėjęs pagal trečiojo suinteresuoto asmens L. G. skundą, kuriame šio asmens suinteresuotumas buvo grindžiamas argumentais dėl pareiškėjo publikuojant Publikaciją 1, kaip teigiama, padarytų trečiojo suinteresuoto asmens, kaip autoriaus, teisių, įtvirtintų ATGTĮ, pažeidimo, baigęs tyrimą priimtame Sprendime konstatavo, kad Publikacija 1, pateikiant iškraipytus faktus ir suklaidinant skaitytoją, buvo pažeisti pagrindiniai visuomenės informavimo principai, tačiau nebuvo pažeistos trečiojo suinteresuoto asmens L. G. teisės, neturėjo pagrindo priimti ginčijamo Sprendimo, todėl jis (Sprendimas) negali būti laikomas teisėtu ir yra naikintinas (ABTĮ 91 str.
1 d. 1 p.).
24. Tuo tarpu skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, priimtas administracinėje byloje pagal pareiškėjo skundą (nesant trečiojo suinteresuoto asmens L. G. skundo dėl Sprendimo dalies, kurioje konstatuota, kad nebuvo pažeistos jo teisės), kuriame (teismo sprendime) konstatuotas, kaip nurodoma, „galimas“ L. G. teisės ir teisėtų interesų pažeidimas, priimtas pažeidžiant bendrąjį non reformatio in peius (draudimo bloginti skundą padavusio asmens padėtį) principą, kuris reiškia, kad skundą padavusio asmens padėtis negali būti bloginama, jei kiti suinteresuoti asmenys skundo nepateikė. Be to, taip pat pažymėtina, kad: teismo sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu (ABTĮ 86 str. 1 ir
2 d.), todėl teismo išvada apie „galimą“ asmens teisės ir teisėtų interesų pažeidimą nėra pagrindas priimti sprendimą dėl jų gynimo; skundžiame teismo sprendime nėra nurodytas, o bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nenustatytas pagrindas peržengti pareikšto skundo ribas (ABTĮ 80 str. 2 d.).
25. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, apeliacinis skundas yra tenkintinas: skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas (ABTĮ 140 str.1 d.) ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas yra tenkinamas.
26. Esant pagrindui Sprendimą naikinti dėl aptartų priežasčių, kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra reikšmingi, todėl dėl jų nėra pasisakoma.
27. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
28. Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme prašė priteisti 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas paslaugas, taip pat 23 Eur žyminio mokesčio (patirtas išlaidas grindė
2024 m. kovo 6 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 2024-009, 2024 m. sausio 24 d. bei 2024 m. kovo 22 d. mokėjimo nurodymais). Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pateikia mokėjimo patvirtinimą apie sumokėtą žyminį mokestį (11,25 Eur). Kitų bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų pareiškėjas nepateikė.
29. ABTĮ 35 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 eurų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose. ABTĮ 35 straipsnio 2 dalis nustato, kad už apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo mokamas 15 eurų žyminis mokestis. Pagal minėto straipsnio 3 dalį, šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Atsižvelgiant į tai, kad byla elektroninė, už skundą pirmosios instancijos teismui mokėtinas 22,50 Eur žyminis mokestis, o už apeliacinį skundą – 11,25 Eur žyminis mokestis. Pažymėtina, kad pareiškėjas prašo priteisti didesnę žyminio mokesčio sumą už skundą pirmosios instancijos teismui (23 Eur), nei numatyta ABTĮ. Vadovaujantis išdėstytu, pareiškėjui priteistina ABTĮ nustatyta žyminio mokesčio suma – 33,75 Eur (22,50 Eur + 11,25 Eur). ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal šį įstatymą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas už skundą pirmosios instancijos teismui sumokėjo 23 Eur, pareiškėjui grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis – 0,50 Eur. Pažymėtina, kad pareiškėjui žyminį mokestį turi grąžinti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
30. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo prašomos priteisti 907,50 Eur išlaidos už advokato pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu
Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (teisės akto redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatytos maksimalios priteistinos sumos, ji pareiškėjui priteistina. Iš viso pareiškėjui iš atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos priteistina 941,25 Eur bylinėjimosi išlaidų (33,75 Eur + 907,50 Eur).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio
1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo viešosios įstaigos Radviliškio rajono paramos centras apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimą panaikinti.
Pareiškėjo viešosios įstaigos Radviliškio rajono paramos centras skundą tenkinti.
Panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. SPR-273
„Dėl publikacijose „G. L.: kviečiu visus vykti autobusais nemokamai“ („Radviliškio kraštas“,
2023 m. rugsėjo 21-27 d. Nr. 38 (468) ir „G. L.: kviečiu visus vykti autobusai nemokamai“ (www.radviliskiokrastas.lt, 2023 m. spalio 16 d.) paskelbtos informacijos“.
Priteisti pareiškėjui viešajai įstaigai Radviliškio rajono paramos centras iš atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 941,25 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 25 centus) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti pareiškėjui viešajai įstaigai Radviliškio rajono paramos centras 0,50 Eur (penkiasdešimt centų) permokėto žyminio mokesčio.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Beata Martišienė
Ernestas Spruogis