Civilinė byla Nr. 3K-3-316/2014

Proceso Nr. NESUTEIKTAS

Procesinio sprendimo kategorija 129.13 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko ir Algio Norkūno (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. L. ir S. L. pareiškimą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal kreditoriaus prašymą vykdyti teismo sprendimą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo.

Kauno miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2009 m. sausio 30 d. sprendimu nutraukta pareiškėjų E. L. ir S. L. santuoka ir patvirtinta jų sudarytą sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių. Viena iš šios sutarties sąlygų yra tokia: „6. Dėl kreditorinių įsipareigojimų: 6.1. Mes, E. L. ir S. L. esame kreditoriaus UAB „Medicinos bankas“ solidarūs skolininkai. Nutraukus santuoką įsipareigojame UAB „Medicinos bankas“ skolas pagal vekselius grąžinti solidariai iki pilno savo prievolių įvykdymo kreditoriui“. Nagrinėjant civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo kreditorius nebuvo pareiškęs savarankiškų reikalavimų priteisti jam skolas.

Suinteresuotas asmuo UAB Medicinos bankas, vadovaudamasis CPK 646 straipsnio 1 dalimi, pateikė Kauno apylinkės teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl išieškojimo iš pareiškėjo S. L. pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi suinteresuoto asmens prašymą išduoti vykdomąjį raštą atmetė.

Teismas nurodė, kad teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo dalis, kurioje pareiškėjai pasisakė dėl savo atsakomybės kreditoriui (suinteresuotam asmeniui) rūšies (kad tai yra solidarioji atsakomybė) pati savaime nėra ir negali būti vykdoma priverstinai, nes joje konkrečiai nenurodomas skolos dydis, įvykdymo terminai, kt. Reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius nustato specialusis – Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių – įstatymas. Suinteresuotas asmuo, manydamas, kad pareiškėjai yra ar buvo jam skolingi pagal vekselius, vadovaudamasis šiuo įstatymu, turėtų kreiptis dėl notaro vykdomojo įrašo gavimo.

Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 1 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartį.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, remiantis pareiškėjų sudaryta ir teismo sprendimu patvirtinta sutartimi (6.1 punktu), buvę sutuoktiniai tapo solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu pagal vekselius. Teismas pažymėjo, kad pagal teismo sprendimo priverstinio vykdymo būtinumo požymį teismo sprendimai skirstomi į reikalingus priverstinai vykdyti (vykdytini teismo sprendimai) ir nereikalingus priverstinai vykdyti. Vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti sukelia teisinių padarinių patys savaime be jokios specialios priverstinio jų vykdymo procedūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. M. prašymą, bylos Nr. 3K-3-1046/2000). Byloje priimtas sprendimas, kuriuo patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių ir kurios dalies pagrindu (6.1 punktas) suinteresuotas asmuo prašo išduoti vykdomąjį raštą, yra teismo sprendimas dėl pripažinimo, kuris, skirtingai nei teismo sprendimas dėl priteisimo, teisinius padarinius sukuria CPK 18 straipsnio pagrindu, jį išviešinus, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Suinteresuotas asmuo UAB Medicinos bankas kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. ir Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartis bei priimti naują sprendimą – klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal N. M. H. ir kt. skundą, bylos Nr. 3K-3-567/2009, nurodyta, kad „jeigu sutuoktiniai kreditoriui atsako solidariai, išieškojimas iš asmeninio sutuoktinių turto yra galimas tik tuo atveju, kai dėl sutuoktinio (skolininko) yra priimtas teismo sprendimas (CK 3.113 straipsnis), ir tik tokiu atveju yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą, įgalinantį antstolį teisėtai vykdyti išieškojimą iš asmeninio sutuoktinių turto“. Tokios pat nuostatos laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. antstolis A. Bložė, bylos Nr. 3K-7-114/2008, ir 2009 m. liepos 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal antstolės N. Šiugždaitės pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-242/2009. Kasatorius daro išvadą, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo precedentas, jog išieškojimui iš sutuoktinio asmeninio turto vykdyti būtinas teismo sprendimas dėl sutuoktinio solidariosios atsakomybės. Išvardytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse nėra nurodoma, kad toks sprendimas turi būti išskirtinai dėl priteisimo. Kasatoriaus nuomone, CK 3.113 straipsnio nuostatos suteikia teisę antstoliui nukreipti išieškojimą į asmeninį sutuoktinių turtą, t. y. jos reglamentuoja vykdymo proceso stadiją, detalizuodamos išieškojimą iš solidariai atsakingų sutuoktinių. Kasatorius daro išvadą, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo konstatuotas sutuoktinių prievolės kreditoriui solidarusis pobūdis, yra pakankamas ir tinkamas pagrindas nukreipti išieškojimą į sutuoktinį jau pradėtoje vykdymo byloje, kurioje vykdomas išieškojimas iš kito sutuoktinio (CK 3.113 straipsnis). Teismo sprendimas dėl sutuoktinių prievolės solidarumo vykdytinas tuo aspektu, kad tokio sprendimo pagrindu išduotinas vykdomasis raštas, įgalinantis antstolį nukreipti išieškojimą į asmeninį abiejų sutuoktinių turtą (CPK 646 straipsnio 1 dalis).

Vekselyje laidavus vienam iš sutuoktinių, vykdomasis įrašas daromas tik dėl jo. Tuo atveju, kai pagal specialiąsias šeimos instituto teisės normas sutuoktiniai atsako solidariai ir tai konstatuojama teismo sprendime santuokos nutraukimo byloje, reikalavimas dar kartą kreiptis dėl tos pačios skolos priteisimo iš kito sutuoktinio, nepagrįstai ir neproporcingai pasunkintų kreditoriaus (vekselio turėtojo) galimybes vykdyti išieškojimą iš abiejų sutuoktinių CK 3.113 straipsnio pagrindu.

Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo S. L. prašo jį atmesti, nurodydamas šiuos savo prašymo motyvus:

Kasatoriaus nurodytose kasacinio teismo nutartyse pasisakyta dėl išieškojimo tuo atveju, kai sutuoktiniai yra solidariai atsakingi kreditoriui ir kai prievolė grąžinti skolas yra pagrįsta teisėtu ir vykdytinu dokumentu. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, nėra nurodyta, kad S. L. būtų skolingas UAB Medicinos bankui pagal konkrečius vekselius, kuriems apmokėti kasatorius siekia gauti vykdomąjį raštą. Teismas neturi teisės išduoti vykdomųjų raštų priverstiniam skolos išieškojimui pagal vekselius, kurie buvo pateikti byloje, tačiau teismo sprendime net nepaminėti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teismo sprendimo privalomo ir priverstinio vykdymo skirtumo

CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje normoje įtvirtintas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo privalomas vykdymas. Jį reikia skirti nuo priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas atliekamas CPK nustatyta priverstinio vykdymo tvarka ir vadovaujantis joje nustatytais dokumentais. Pagal CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktą vykdomuoju dokumentu yra teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Jis išduodamas vykdytinam teismo sprendimui įsiteisėjus (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata suprantama, kad tai turi būti priverstine tvarka vykdytinas teismo sprendimas. Tai nėra bet kuris teismo sprendimas, kuris pagal CPK 18 straipsnį privalomas vykdyti. Ar teismo sprendimas yra priverstinai vykdytinas, sprendžiama pagal teismo sprendimu taikytą teisės gynimo būdą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad pagal teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai), dėl teisinių santykių modifikavimo (pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai), dėl priteisimo (atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus). Iš jų vykdytini yra sprendimai dėl priteisimo, o kiti sukelia teisinius padarinius be jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. M. prašymą, bylos Nr. 3K-3-1046/2000; 2007 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. Selezniovo prašymą, bylos Nr. 3K-3-238/2007; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Garant“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-368/2009; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad išieškojimui iš asmeninio sutuoktinių turto nepakanka vien prievolės solidarumo fakto konstatavimo, nes skolos išieškojimas iš konkretaus asmens ar kelių konkrečių asmenų negalimas be teismo sprendimo priteisti išieškotiną skolą būtent iš tų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. antstolis A. Bložė, bylos Nr. 3K-7-114/2008 ir 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolės N. Šiugždaitės pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-242/2009; kt.).

Nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo UAB Medicinos bankas kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą išieškojimui iš pareiškėjo S. L. pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. sprendimą. Juo nutraukta pareiškėjų E. L. ir S. L. santuoka ir patvirtinta jų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių. Šiuo teismo sprendimu, be kita ko, nustatyta, kad buvę sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus UAB Medicinos banko atžvilgiu pagal vekselius. Ši teismo sprendimo dalis, kurioje konstatuotas pareiškėjų prievolės kreditoriui solidarusis pobūdis, atitinka teismo sprendimo dėl pripažinimo požymius. Ji teisinius padarinius sukuria CPK 18 straipsnio pagrindu sprendimą išviešinus, nes įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi nurodyto pripažinimo pagrindu nėra ginčo, kad pareiškėjų Laurušonių prievolė kreditoriui UAB Medicinos bankui pagal vekselius yra solidarioji. Atsižvelgiant į CPK 18 straipsnio nuostatas, teismui pripažinus, kad pareiškėjų prievolės kreditoriui vekselių pagrindu yra solidariosios, jos turi būti vykdomos atsižvelgiant į šį pripažinimą, tačiau toks sprendimas nesudaro pagrindo išduoti vykdomąjį raštą kaip teismo sprendimo priverstinio vykdymo procedūros dokumentą išieškojimui iš pareiškėjų. Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo byloje UAB Medicinos bankas nepareiškė reikalavimo priteisti iš pareiškėjų siekiamas išieškoti lėšas, todėl teismo sprendime nebuvo nustatinėjamos tokiems reikalavimams išspręsti reikšmingos aplinkybės: skolos faktas ir dydis, prievolės įvykdymo terminai, kt. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, o bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Būtent teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis. Kadangi kasatoriui aktuali teismo sprendimo dalis yra susijusi su prievolės solidarumo pripažinimu, bet ne su išieškojimu, tai nesant teismo sprendime nurodytos išieškotinos sumos, nėra galimybės vykdomajame rašte apibrėžti, kokio dydžio skolą išieškoti įgalinamas sprendimą vykdantis antstolis. Taigi Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 30 d. teismo sprendimo pagrindu išduoti vykdomąjį raštą kasatoriui nėra galimybės.

Kasatoriaus nurodomose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. antstolis A. Bložė, bylos Nr. 3K-7-114/2008; 2009 m. liepos 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal antstolės N. Šiugždaitės pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-242/2009; kt.) suformuluotų taisyklių dėl išieškojimo vykdymo šiuo atveju nėra pagrindo taikyti, nes skiriasi bylų aplinkybės. Kasatoriaus nurodytais atvejais buvo priteista skola bent iš vieno kreditoriaus ir buvo aiškinama, ar yra pagrindas priverstinai vykdyti ir iš kito skolininko turto, o šioje byloje nėra priimto teismo sprendimo, kuriuo būtų priteista skola nors iš vieno iš skolininkų.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentai teisiškai nepagrįsti, ir sprendžia, kad jie nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 20,21 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš UAB Medicinos banko 20,21 Lt (dvidešimt litų 21 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Sigitas Gurevičius

Egidijus Laužikas

Algis Norkūnas