VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 (S)

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 28 d.

Vilnius

        Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,

         sekretoriaujant Ernestai Perednienei,

        dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Andriejui Melkovui, atsakovui A. G., jo atstovui advokatui Jūriui Petreikiui,  

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos ieškinį atsakovui A. G. dėl skolos priteisimo bei atsakovo priešieškinį dėl sprendimo dalies pripažinimo negaliojančia,

        n u s t a t ė :

        Ieškovas ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 108 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas A. G. buvo ilgametis Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos narys, aktyviai dalyvavo asociacijos veikloje, buvo revizijos komisijos narys. Atsakovas, būdamas asociacijos nariu,  tinkamai vykdė savo pareigas: mokėjo nario mokesčius, kas patvirtinama atsakovo bankiniais pavedimais. Atsakovo priėmimo į asociaciją metu galiojusi įstatų redakcija numatė, kad asociacijos narys privalo laikytis Asociacijos įstatų, valdymo organų priimtų sprendimų (Įstatų 17 punktas). Galiojanti (vėlesnė) Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos įstatų (toliau – Įstatų) redakcija, 15 p., numato, kad stojamųjų įnašų, nario mokesčio, mokėjimo tvarka, dydis tvirtinama Asociacijos narių suvažiavimo sprendimu. Įstatų 19.1p. p. numato, kad Asociacijos narys turi laikytis įstatų, valdymo organų sprendimų. Dar 2020-07-18 visuotinio narių suvažiavimo metu buvo patvirtintas nario mokesčio keitimas 2021 metams ir nutarta, jog nario mokesčio dydis susideda iš dviejų dalių: 1) 75 eur. (pastovios dalies) 2) plius 3 Eurai už kiekvieną laikomą žirgą sausio 1 dienai. Remiantis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ūkinio gyvūnų registro duomenimis, atsakovas 2021-01-01 d. turėjo 36 žirgus. Atsakovas A. G. dalyvavo 2020-07-08 visuotiniame asociacijos narių suvažiavime, kas patvirtinama visuotinio narių suvažiavimo dalyvių sąrašu, jam buvo žinomas pastarasis sprendimas, sprendimo nustatyta tvarka jis neskundė, todėl jis tapo jam privalomas. Atsakovas A. G., būdamas Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos nariu, nesumokėjo nario mokesčio dalies už žirgą, laikomą 2021 m. sausio 1 d., remiantis 2020 m. liepos 18 d. Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos visuotiniu sprendimu dėl nario mokesčio dydžio, t.y. neatsiskaitė pagal asociacijos išrašytą sąskaitą 2021-03-03 Nr. (duomenys neskelbtini)  Eur. Atsakovui buvo siųsta sąskaita bei papildomai raginimas nustatytu terminu sumokėti, tačiau jis nereagavo. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas tinkamai nevykdė savo sutartinių prievolių ir gera valia nepadengė įsiskolinimo ieškovo atžvilgiu, ieškovas pažeistas teises yra priverstas ginti teismine tvarka 

        Atsakovas A. G. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė su juo nesutinkantis ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal ieškovo įstatų 24 punktą, „visuotinis narių suvažiavimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 asociacijos narių“. Nors protokole teigiama, kad IX klausimo dėl nario mokesčio keitimo 2021 metams balsavime dalyvavo 73 asociacijos nariai (iš asociacijai priklausančių 98 narių), tačiau tai yra tikrovės neatitinkanti informacija, kurios nepatvirtina jokie kiti duomenys. Atsakovo interesams atstovaujantis advokatas J. Petreikis kreipėsi į ieškovą su prašymu pateikti 2020 m. liepos 18 d. įvykusio Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos narių suvažiavimo balsų skaičiavimo protokolą, pasirašytą balsavimo komisijos narių ir suvažiavimo garso įrašą. Ieškovo (duomenys neskelbtini) V. I. pateiktame atsakyme nurodė, kad balsų skaičiavimo protokolo nėra, o garso įrašas – ištrintas. Atsakovui yra akivaizdu, jog įrašas protokole apie tariamai priimtą sprendimą dėl nario mokesčio keitimo 2021 metams yra viso labo klastotė, kurią savo parašais patvirtino ieškovo prezidentas V. I. ir jo sutuoktinė A. I..

        Atsakovas teismui pateiktu savo priešieškiniu prašo 2020 m. liepos 18 d. visuotiniame Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos narių suvažiavime neva priimtą ir protokole nurodytą sprendimą dėl nario mokesčio keitimo 2021 metams pripažinti neteisėtu (nepriimtu), dėl to negaliojančiu. Nurodo, kad atsakovui, kuris taip pat dalyvavo 2020 m. liepos 18 d. visuotiniame suvažiavime, yra akivaizdu, jog įrašas protokole apie tariamai priimtą sprendimą dėl nario mokesčio keitimo 2021 metams yra viso labo klastotė, kurią savo parašais patvirtino ieškovės (duomenys neskelbtini) V. I. ir jo sutuoktinė A. I.. Suprantama ir tai, kad negali būti pateisinama situacija, kad

protokole įtvirtintas sprendimas, kuris yra neteisėtas pagal priėmimo tvarką, sukurtų ieškovui reikalavimo teisę į atsakovą, o teismui būtų pagrindas tenkinti ieškovo ieškinį. Tai prieštarautų teisingumo, kurį išimtinai vykdo tik teismas, sampratai. Nurodo, kad jis apie ginčijamą sprendimą sužinojo gavęs 2021 m. spalio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymą, kuriuo buvo patenkintas asociacijos prašymas dėl teismo įsakymo dėl 108 Eur priteisimo iš jo. Teismui pateiktame protokole, kurį surašė ieškovo (duomenys neskelbtini) V. I. ir jo sutuoktinė A. I., nurodyta, kad visuotinio suvažiavimo metu buvo svarstytas IX klausimas nario mokesčio keitimas 2021 metams, suvažiavimo nariams pasiūlyta balsuoti už vieną iš trijų variantų: 1) 75 Eur plius 5 Eur už vieną laikomą žirgą sausio 1 d.; 2) 75 Eur plius 3 Eur už vieną laikomą žirgą sausio 1 d.; 3) nario mokestis nesikeičia. Protokole nurodyta, kad balsų dauguma pritarta 2-am mokesčio keitimo variantui, už balsavus 32 nariams, prieš – 0 ir 41 susilaikius. Atsakovas, kuris taip pat dalyvavo 2020 m. liepos 18 d. visuotiniame narių suvažiavime, atsakingai pareiškia teismui, kad klausimas dėl nario mokesčio keitimo 2021 metais visuotiniame suvažiavime nebuvo net svarstytas ir sprendimas nebuvo priimtas, kadangi visuotinio narių suvažiavimo pabaigoje, kada ieškovo prezidentas bandė šį klausimą pasiūlyti svarstyti, jau nebebuvo būtino kvorumo, tik kuriam esant visuotinis narių suvažiavimas gali priimti sprendimus. Būtent tokie reikalavimai sprendimams priimti yra nustatyti asociacijos įstatuose. Aptariamu atveju pažeidimai nebuvo formalūs: suklastodami dokumentą (protokolą), ieškovo (duomenys neskelbtini) ir jo sutuoktinė siekė neteisėtai susikurti teisinį pagrindą jo vardu reiškiamiems piniginiams reikalavimams, kurių vienas pareikštas ir atsakovui. 

        Ieškovas teismui pateiktame atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su pareikštu priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad prašo taikyti ieškinio senatį, kuri yra praleista. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas dalyvavo 2020-07-18 vykusiame ieškovo visuotiniame narių suvažiavime, todėl pripažintina, kad apie suvažiavimo metu priimtus sprendimus atsakovui tapo žinoma 2020-07-18. Byloje priešieškinis pareikštas tik 2021-12-30, todėl prašo teismo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti šiuo savarankišku pagrindu. Atsakovo teiginiai, esą apie ginčo suvažiavimo metu priimtus sprendimus tapo žinoma tik 2021-10-18, tėra paties atsakovo deklaratyvi nuomonė. Pažymėtina, kad 2020-07-18 protokolas buvo išviešintas ieškovo internetiniame puslapyje, tad atsakovas neabejotinai su protokolu susipažino. 2020-07-18 vykusio visuotinio narių suvažiavimo metu ieškovas turėjo 98 narius, o suvažiavime dalyvavo 73 nariai, taigi kvorumas buvo. Pabrėžia, kad nei vienas iš ieškovo narių nėra pateikę pastabų dėl 2020-07-18 protokolo turinio, kiek tai susiję

su tariamu kvorumo nebuvimu; nei vienas iš ieškovo narių nėra pareiškęs ieškinio dėl 2020-07-18 visuotinio narių suvažiavimo metu priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, kiek tai susiję su tariamu kvorumo nebuvimu. Teismui teikiama 2021-12-31 ieškovo buhalterinė pažyma patvirtina, kad ieškovo nariai tinkamai vykdo savo finansines prievoles, kilusias iš 2020-07-18 visuotinio narių suvažiavimo metu priimto sprendimo dėl nario mokesčio pakeitimo ir ši aplinkybė dar kartą paneigia atsakovo nuomonę, kad nario mokestis nebuvo pakeistas. 

        Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė reikalavimus ieškinyje išdėstytais motyvais, su pareikštu priešieškiniu nesutiko.

        Atsakovas ir jo atstovas prašė tenkinti priešieškinį, o ieškinį atmesti.

        Ieškovo ieškinys tenkintinas, atsakovo priešieškinys atmestinas

        Iš šalių, jų atstovų paaiškinimų ir surinktų įrodymų nustatyta, kad atsakovas buvo ieškovo (asociacijos) narys, tinkamai vykdantis savo kaip nario pareigas iki ginčijamo susirinkimo dienos.

        Atsakovas pateiktu priešieškiniu prašo pripažinti sprendimo dalį dėl nario mokesčio pakeitimo, priimto 2020-07-18 visuotiniame narių susirinkime, negaliojančiu, kadangi jis priimtas nesant kvorumo.

        Ieškovas prašo taikyti ieškinio senatį priešieškinio reikalavimui.

        Ieškovas prašo taikyti 3 mėnesių sutrumpintą ieškinio senaties terminą visuotinio susirinkimo metu priimtam sprendimui apskųsti.

        Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį.

        CK 2.82 straipsnio 4 dalis numato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą.

Ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nas – tai įsta­ty­mų nusta­ty­tas lai­ko tar­pas, per ku­rį as­muo ga­li ap­gin­ti sa­vo pa­žeis­tas tei­ses pa­reikš­da­mas ieš­ki­nį. Pla­či­ą­ja pras­me ieš­ki­nio se­na­ti­mi vi­so­ke­rio­pos ci­vi­li­nių tei­sių teis­mi­nės gy­ny­bos prin­ci­po vei­ki­mas yra ri­bo­ja­mas, taip pat tam tik­ra ap­im­ti­mi kiek­vie­nu kon­kre­čiu atve­ju ri­bo­ja­mos as­mens tei­sės į pa­žeis­tų jo tei­sių teis­mi­nę gy­ny­bą. Pa­si­bai­gus ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­nui ga­li­my­bė pri­vers­ti­nai, vals­ty­bės prie­var­tos pa­gal­ba, įgy­ven­din­ti sub­jek­ti­nes tei­ses iš­nyks­ta. Ci­vi­li­nių teisi­nių san­ty­kių da­ly­viams ga­ran­tuo­ja­ma, jog su­ėjus įsta­ty­mo nu­sta­ty­tam terminui jų sub­jek­ti­nės tei­sės teis­mi­ne tvar­ka ne­ga­lės bū­ti nu­gin­čy­tos ir jiems ne­bus pa­skir­ta tam tik­ra pa­rei­ga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką civilinėse byloje ir aiškindamas ieškinio senaties esmę suformulavo taisyklę, „jei­gu su­in­te­re­suo­ta­sis as­muo, ži­no­da­mas ar­ba tu­rė­da­mas ži­no­ti apie sa­vo tei­sės pažeidi­mą, per vi­są ieš­ki­nio se­na­ties ter­mi­ną nesi­krei­pė į teis­mą su ieš­ki­niu, kad ap­gin­tų pa­žeis­tą tei­sę ar­ba įsta­ty­mo sau­go­mą in­te­re­są, prie­šin­ga teisinio san­ty­kio ša­lis ga­li pa­grįs­tai ti­kė­tis, jog toks as­muo ar­ba at­si­sa­ko nuo sa­vo tei­sės, ar­ba ne­ma­no, jog jo tei­sė yra pa­žeis­ta“. 

Ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl to pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą. Kartu pažymėtina, kad konkrečioje byloje susiklosčiusių materialiųjų teisinių santykių faktinė sudėtis gali lemti tai, jog teisingumo vykdymas, inter alia viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą, gali nusverti interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2014).

Pagal galiojančio CK 1.126 str. 1 d. reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, tačiau pagal minėto straipsnio 2 d. teismas taiko senatį, jeigu to reikalauja ginčo šalis, o tokiu atveju pasibaigęs ieškinio senaties terminas yra pagrindas ieškinį atmesti, nepriklausomai nuo to ar asmens subjektinė teisė yra pažeista, nes pasibaigus senaties terminas asmuo praranda teisę į pažeistos subjektinės teisės gynimą (CK 1.131 str. 1 d.). Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

Atsakovas nurodė, kad apie ginčijamą protokolą bei sprendimą jam tapo žinoma teismui įteikus ieškovo teismo įsakymą dėl skolos priteisimo, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Vis dėlto, jei teismas laikytų, jog ieškinio senaties terminas praleistas, mano, kad teismas turi ginti viešąjį interesą ir senaties terminą atnaujinti.

        Byloje neginčytina, kad 2020-07-18 vykusiame visuotiniame narių susirinkime dalyvavo atsakovas.

        Teismas taip pat pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

        Iš ieškovo pateikto interneto svetainės išrašo matyti, kad net ir šiuo metu yra galimybė atsisiųsti asociacijos dokumentus, tarp jų ir ginčijamą protokolą (bei susirinkimo metu priimtą sprendimo dalį). Jokių įrodymų, kad 2020 m. to negalėjo padaryti, atsakovas teismui nepateikta.

        Dėl šios priežasties laikytina, kad ženkliai praleistas įstatymų nustatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas priešieškinio reikalavimui pareikšti.

        Nors ieškinio senaties institutas, užtikrindamas civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nustatytu terminu riboja galimybę ginti pažeistas teises, įstatyme įtvirtinta teismo teisė jį atnaujinti, kai teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs, kad teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).

        Teismo nuomone, atsakovas savo teises įgyvendino nepakankamai aktyviai bei nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas siekiant įstatymo nustatytu terminu pateikti ieškinį (priešieškinį) teismui dėl 2020-07-18 narių susirinkimo protokolo ir dalies sprendimo pripažinimo negaliojančiais, todėl laikytina, kad ieškinio senaties terminą praleido dėl savo kaltės. Dar daugiau, iš teismui pateiktų ieškovo dokumentų matyti, kad didžioji dalis narių priimtą sprendimą vykdo ir tinkamai moka pagal naują tvarką apskaičiuotą nario mokestį. Todėl teismas nemato jokio viešo intereso šioje byloje (tai laikytina privačiu asociacijos ir jos narių ginču), atsakovui nepateikus kitų svarbių termino praleidimo priežasčių, ir teismas nemato jokio teisinio pagrindo atnaujinti šį terminą ir spręsti dėl priešieškinio pagrįstumo iš esmės, priešingai, tai yra pagrindas priešieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).\

        Atskirai pasisakytina dėl ieškinio pagrįstumo.

        Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad asociacija veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos asociacijų bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir veiklą grindžia savo įstatais.

        Pagal 2016 m. liepos 15 d. įregistruotus naujus ieškovo įstatus matyti, kad stojamųjų įnašų, nario mokesčio mokėjimo tvarka, dydis tvirtinama Asociacijos narių suvažiavimo sprendimu (Įstatų 15 straipsnis).

        Iš byloje esančio 2020-07-18 protokolo matyti, kad šio susirinkimo metu (susirinkimo teismui įsiteisėjusiu sprendimu ar nagrinėjamoje byloje pagal atsakovo priešieškinį nepripažinus negaliojančiu) priimtas sprendimas dėl nario mokesčio skaičiavimo.

        Nei Asociacijų įstatyme, jei ieškovo įstatuose nenumatyta galimybė nariui nesutinkant su nario mokesčio tvarka ir dydžiu jo nemokėti.

        Atsakovas savo nesutikimą su priimtu sprendimu dėl nario mokesčio pakeitimo grindžia ir liudytojų parodymais.

        Vis dėlto pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, rašytiniai įrodymai vertinami kaip aiškesni ir patikimesni nei liudytojų parodymai. Rašytinių įrodymų turiniui, skirtingai nei liudytojų parodymams, neturi tokios įtakos turinio fiksavimo, išsaugojimo, atkūrimo ir perteikimo aplinkybės (gebėjimas matyti, girdėti, suprasti ar kitaip įsisavinti tam tikras aplinkybes, jas visa apimtimi detaliai įsiminti ir atgaminti bei perteikti neiškraipant). Liudytojo parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus. Tokios nuostatos dėl įrodymų patikimumo vertinimo gali būti taikomos tiems įrodymams, kurių pagrindą sudaro fizinių asmenų aiškinimai (šalių, trečiųjų asmenų aiškinimai ir argumentai, liudytojų parodymai ir kt.). Dėl šių aplinkybių asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir paprastai silpnos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015m. spalio 14d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015).

        Teismo nuomone, liudytojų parodymai iš esmės skyrėsi: liudytojai, kurie likę asociacijos nariais liudija ieškovo naudai, tuo tarpu liudytojai „susipykę“ su asociacija liudija atsakovo naudai.

        Dėl šios priežasties teismas linkęs vertinti pirmiausia byloje surinktus ir pateiktus rašytinius įrodymus: konkrečiai atsakovo ginčijamą protokolą, įrodymus apie narių mokamą pakeistą mokestį, tai, kad 2020-07-18 priimti sprendimai nebuvo nuginčyti ir kitus dokumentus bendrai ir skyrium.

        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011).

Kiekvienoje civilinėje byloje teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas (CPK 180 straipsnis) reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

Kadangi teismas nenustatė jokių pagrįstų priežasčių, kodėl atsakovas tinkamai nevykdė narių susirinkime priimto sprendimo ir dalyvavo asociacijoje kaip narys iki pašalinimo (pats atsakovas nepasitraukė 2020 m. vasarą ar rudenį), todėl laikytina, kad ieškovo apskaičiuota skola yra pagrįsta ir teisinga. Dėl šios priežasties ieškiniu reikalaujama priteisti iš atsakovo 108 Eur skola visiškai tenkintina.

Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad tokios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovo priteistina 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (108 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2021-10-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 3 d.). 

Kiti šalių pasisakymai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

        Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

        Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1-2 d.)

        Kadangi šioje byloje ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, jam atlyginamos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 15 Eur dydžio žyminis mokestis.

        Ieškovas taip pat prašo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 1 800 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio nuostatomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į CPK ir rekomendacijų normas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, darytina išvada, kad šioje byloje teisinės pagalbos išlaidų dydis, atsižvelgiant tiek į rengtų procesinių dokumentų apimtį ir pobūdį, tiek į reiškiamą reikalavimą, laikytinos protingomis ir nėra mažintinos bei priteistinos iš atsakovo pilna apimtimi (CPK 80, 88, 93 ir 98 straipsniai).

        Atsakovas patyrė ir prašė priteisti 1 560 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, o atsakovo priešieškinis atmestas, atsakovui iš ieškovo nėra priteisimos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 80, 88, 93 ir 98 straipsniai).

        CPK 96 straipsnio 6 d. numatyta, kad tuo atveju, jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Iš atsakovo priteistinos teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi viršija minimalią priteistiną sumą ir sudaro 42 Eur (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais, CPK 92 straipsnis).

        Vadovaudamasis CPK 259, 268, 270 straipsniais teismas

        n u s p r e n d ž i a :

        Ieškovo Lietuvos sunkiųjų arklių veislės augintojų asociacijos, juridinio asmens kodas 161443762, ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jam iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 108 Eur (vienas šimtas aštuoni eurai) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 108 Eur skolą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-10-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 815 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidas.

        Atsakovo A. G. priešieškinį atmesti visiškai.

        Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 42 Eur (keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų. Išaiškinti atsakovui, kad nurodytas išlaidas jis turi sumokėti į sąskaitą LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

        Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                    Gintaras Seikalis