Baudžiamoji byla Nr. 1-3090-1170/2025

        Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17400-2025-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.1.8.13; 1.1.8.14; 1.2.29.1.2; 1.2.29.3.1; 2.1.8;

                        (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 27 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė,

sekretoriaujant Adrianai Karlonaitei,

dalyvaujant prokurorui Vladimirui Sergejevui,

kaltinamajam R. K.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

nustatė:

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

R. K. laikė suklastotą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą, o būtent – jis, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos, savo gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė suklastotą vairuotojo pažymėjimą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintą R. K., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu, iki tol, kol 2022 m. liepos 29 d., apie 22.30  val. kratos metu šį suklastotą vairuotojo pažymėjimą surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šiais savo veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 2 dalyje.

Be to, R. K., neturėdamas teisėto pagrindo, laikė fizinio asmens Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę, o būtent – jis, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos, savo gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo laikė Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą J. B., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu, iki tol, kol 2022 m. liepos 29 d., apie 22.30 val., kratos metu, šią kortelė surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šiais savo veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1  dalyje.

II.                      Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. K. parodė, kad iš esmės jokių faktinių veikos aplinkybių neginčija ir jau šiuo metu supranta, kad pasielgė neteisėtai. Jis negalvojo, jog tokių dokumentų turėjimas yra baudžiamasis procesas ir gali būti dėl to teistas. Dėl padirbto vairuotojo pažymėjimo, R. K. paaiškino, kad jis šį dokumentą gavo (duomenys neskelbtini)  vien dėl to, kad buvo tuo metu karantinas, jis ieškojo darbo, jam tiesiog pasakė, kad atimta teisė vairuoti Lietuvos Respublikoje, bet užsienyje gali vairuoti. Ten nebuvo melagingų duomenų, ten buvo jo vardas, pavardė, asmens kodas, tiesiog buvo dublikatas, jam nebuvo pagrindo daryti kažką blogo. Vėliau su tuo pažymėjimu jis grįžo į Lietuvą, oro uoste buvo patikra, jis praėjo visi patikrinimą, viską. Kai grįžo, numetė tą pažymėjimą į stalčių, jau persilaikė teises, pradėjo vėl dirbti, išsilaikė vairuotojo pažymėjimą ir iki tos datos, kol paėmė pareigūnai, pažymėjimas gulėjo stalčiuje kaip humoro objektas. Jokios paskirties jis jam nedarė, jam jo nereikėjo, nes turėjo normalų vairuotojo pažymėjimą. Jam išduotu vairuotojo pažymėjimu jis naudotis negalėjo, nėra tame jokios logikos. Tuo metu, kai gavo vairuotojo pažymėjimą savo vardu, jis neturėjo teisės vairuoti Lietuvoje. Negali paaiškinti, ar ta kortelė buvo sulaužyta ar atimta. Jis tuo metu turėjo persilaikyti vairuotojo teises, tai viskas vyko Covid-19 metu. Kaip nurodyta ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose, Lietuvoje vairuotojo pažymėjimas buvo atimtas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Tas vairuotojo pažymėjimas buvo negaliojantis. Teisės vairuoti jis neturėjo. Užsienyje, kad galėtų įsidarbinti, buvo reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Tą pažymėjimą, kurį rado namuose, užsienyje jam pasakė elektronikos kažkokioje parduotuvėje, kad gali tą padaryti, jis nežinojo kaip. Barzdotas vyras sakė, kad gali tiesiog padaryti, nes pagal įstatymą, jeigu atėmė Lietuvoje teises, tai tu negali vairuoti, bet gali užsienyje. Lygiai taip pat sužinojo, kad Latvijoje, Estijoje jis negali vis tiek vairuoti - taip ir parašyta – atimta teisė nuo tos ir tos datos. Jam (duomenys neskelbtini) pasiūlė daryti lietuvišką vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojo pažymėjimą jis įsigijo už 50 svarų, tiksliai neatsimena. Neklausinėjo kur, kas, kaip ir ką darė dėl to vairuotojo pažymėjimo gaminimo. Tuo metu, kai gavo pažymėjimą, jis suprato, kad jis netikras, nesinaudojo juo. Kai grįžo į Lietuvą, jį numetė į stalčių, parodė merginai, pasijuokė ir tiek. Kai po karantino persilaikė, gavo tikras teises. Neginčija kaltės dėl padirbto dokumento. Supranta, kad pasielgė netinkamai. 

Dėl J. B. asmens dokumento R. K. parodė, kad kai jis tvarkėsi seniai, kai pardavė mašiną, rado jo dokumentą, įmetė jį į dėžę su sendaikčiais, vėliau parsivežė tą dėžę namo ir numetė į spintos galą. Kai parodė pareigūnai, jis (R. K.) tiesiog nustebo, jis to dokumento asmeniškai nelietęs, šis jau buvo net apdulkėjęs ir viskas. Jis nemano, negalvojo, kad kito asmens dokumento turėjimas, ypač kai jis pamestas, kai nežino to žmogaus likimo, gali užtraukti teistumą. Jis savo kaltę prisipažįsta, sutinka su kaltinimu. Jam tyrėja paaiškino visą situaciją dėl dokumentų laikymo tvarkos, todėl jis šiuo metu viską supranta. J. B. asmens tapatybės kortelę jis rado automobilyje, po sėdyne. Su J. B. anksčiau nebendravo, buvo byla bendra. Nustojo bendrauti su juo po visų įvykių, jokio ryšio nebebuvo. Tas dokumentas liko pas jį (R. K.) automobilyje po jų bendravimo. J. B. jo neklausė, kur jo dokumentas. Jis (R. K.) turėjo garažą, tą automobilį prieš parduodamas siurbė, ten buvo daug visokių dalykų, viską, ką rado mašinoje, jis sudėjo į dėžutę ir ta dėžutė stovėjo garaže tarp kitų daiktų. Vėliau norėjo susitvarkyti garažą, galvojo, atsiveš namo ir susitvarkys, kas nereikalinga išmes, bet ją vėl numetė ir pamiršo. Jis nebandė grąžinti dokumento J. B. Matė, kad jis paieškomas, daro nusikaltimus, tai nenorėjo nieko su juo bendro turėti. Ta kortelė nuo 2017 m. iki 2022 m. buvo pas jį. Per tą laiką nesikreipė į policiją atiduoti dokumento. Jis dulkėse buvo, voratinkliuose, jis juo nesinaudojo. Per tą laiką, kol turėjo kortelę, iš jo pusės nebuvo jokių veiksmų, kad grąžinti ją J. B. ar policijai. Išmestų greičiau. Dėl šio epizodo dėl savo kaltės nežino, dokumentas jokios funkcijos jam negali atlikti, nei jis yra J. B., nei ką. Tai J. B. pametė kortelę, kaip jis galėjo gauti jo sutikimą turėti tą jo dokumentą. Jis kai rado, mašina buvo parduota 2017 m., „(duomenys neskelbtini) dar ruduo buvo, o rugsėjį jis buvo paieškomas, jam nebuvo jokios priežasties to dokumento naudoti. Jis tik padėjo į dėžę ir viskas. Iki tol, kol jam tyrėja išaiškino, jis net nežinojo, kas čia blogo. Kalbant apie santykius su J. B., kaip nutrūko santykiai, taip ir daugiau jie nebendravo. Nežino kur J. B. dabar, net neįdomu. J. B. byloje buvo kaip liudytojas. J. B. buvo kaltinamasis. Po to tarp jų santykių nebuvo, buvo vienas teismo posėdis, jis atėjo, paaiškino viską ir tiek.

Jis (R. K.) dabar gyvena su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Individualią veiklą vykdė minimaliai, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dabar laukia teismo nuosprendžio, kad žinotų ką daryti. Toliau spręs, žiūrės, kaip ir ką daryti, laukė šitos dienos. Šiuo metu jis gamina (duomenys neskelbtini), 2 metus mokėsi, draugai jas perka iš jo. Mokosi pats, internete sėdėjo, ilgas procesas, mokėsi pas motiną rūsyje. Jis gali iš gaminio matricas daryti, (duomenys neskelbtini)  išmoko daryti. Ateities planuose jis nori tęsti savo individualią veiklą, norėjo dažyti, tvarkyti mašinas. Jo klientai juo labai patenkinti, sakė, kad auksines rankas turi, padeda jam vystytis, duoda darbų. Iki tol taksi veiklą vykdė, stengiasi, bet dabar jam tokia kaip depresija, pergyvena dėl visų šitų įvykių. Pastovias pajamas turi, (duomenys neskelbtini). Nežino kiek gauna per mėnesį, neskaičiuoja. Pabrėžė, kad per visą šitą laiką vykdė visas kardomosios priemonės sąlygas, važiavo atsižymėti, neturi administracinių nuobaudų, atidavė antstoliams visiems skolas, ramiai gyvena. Neturi paskolų. Administraciniai pažeidimai tai dėl parkingų, kelių eismo pažeidimai. Jis kaltas, visas baudas apmokėjo. Jis žino, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (t. 2, b. l. 1-5).

Teismo posėdyje kaltinamasis, davęs parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami ir byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Su tokia baudžiamojo proceso eiga taip pat sutiko ir prokuroras.

Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų pobūdį (nepriskirtini labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie teismo pripažinti įrodymais ir išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-28449-22 metu 2022 m. liepos 30 d. įtariamuoju apklaustas R. K. ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad <...> 2022 m. liepos 29 d. pas jį gyvenamojoje vietoje buvo atlikta krata, adresu (duomenys neskelbtini). Kratos metu buvo rasta asmens tapatybės kortelė J. B. vardu. Šį dokumentą pas jį J. B. paliko dar 2017 metais, kai jie bendraudavo. Jis J. B. vežiodavo, kai jis išgėrinėjo. Dėl J. B. įvykdytų nusikalstamų veikų, jis yra apklaustas kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kuri jau perduota į teismą. Teisme jis liudijo prieš J. B.. Jis mano, kad tai galėjo būti „pakišimas“, už tai, kad jis liudijo prieš J. B.. Bet tai tik jo pamąstymai. Jis pats nenori daugiau jokių reikalų su juo turėti ir jokių ryšių atnaujinti. Taip pat kratos metu, jo namuose, buvo rastas vairuotojo pažymėjimas jo vardu, kuris yra netikras. Vairuotojo pažymėjimą jis gavo (duomenys neskelbtini)  iš pažįstamo asmens, kurio vardo neatsimena. Jis jam pats pasiūlė jį padaryti. Tai buvo maždaug prieš 2-2,5 metų. Kadangi tuo metu jis buvo (duomenys neskelbtini), jis neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Tai buvo angliškas vairuotojo pažymėjimas. Matosi akivaizdžiai, kad pažymėjimas yra netikras. Už šį pažymėjimą jis sumokėjo 50 (duomenys neskelbtini). Šio pažymėjimo niekada nenaudojo, tiesiog laikė jį savo namuose. <...>. (t. 1, b. l. 103-107).

Ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-28449-22 metu 2025 m. balandžio 25 d. įtariamuoju apklaustas R. K. parodė, kad <...>. Dėl suklastoto vairuotojo pažymėjimo, maždaug 2020 m., jis buvo (duomenys neskelbtini) ir norėjo įsidarbinti, bet reikėjo vairuotojo pažymėjimo. Vairuotojo pažymėjimas tuo metu buvo už KET pažeidimą Lietuvoje ir kadangi buvo praradęs teisę vairuoti, tai jam (duomenys neskelbtini) pasakė, kad teisė vairuoti yra atimta Lietuvoje, o (duomenys neskelbtini) tai negalioja, todėl jam ten pasiūlė pagaminti vairuotojo pažymėjimą, jis sutiko. Už šį pažymėjimą sumokėjo 50 (duomenys neskelbtini). Matosi akivaizdžiai, kad pažymėjimas yra netikras. Šio pažymėjimo niekada nenaudojo, tiesiog laikė jį savo namuose. Jis galvojo, kad už suklastoto dokumento naudojimą yra atsakomybė, o jis nenaudojo, tiesiog gulėjo. Dėl J. B. asmens tapatybės kortelės – šį dokumentą pas jį J. B. paliko dar 2017 m., kai jie bendraudavo. Jis (R. K.) dokumentą rado savo automobilyje, galimai J. B. dokumentą pametė jo automobilyje. Jis tą kortelę rado tvarkydamas automobilį ir padėjo ja į dėžutę su senais daiktais bei laikė bute. Neatidavė J. B., nes su juo jau nebendravo ir jis jau buvo ieškomas. Apie tai, kad tas dokumentas liko pas jį, vėliau jis tai pamiršo. Jis nežinojo, kad už tai, jog laikomas svetimas dokumentas yra atsakomybė. <...>. (t. 1, b. l. 114-117).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 23 d. įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą apklaustas kaltinamasis R. K. parodė, kad jis yra pilnai davęs parodymus ir pasilieka prie savo parodymų, nieko papildomai pasakyti nenori. Jis prisipažino, nieko blogo nedarė su tuo vairuotojo pažymėjimu ir J. B. asmens tapatybės kortele, niekur nenaudojo, nežinojo, kad negalima tiesiog laikyti. Pamiršo, kad turi tuos dokumentus. Dėl tyrimo užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, nesutiko su bauda, nes per didelė suma. Sutiko su laisvės apribojimo bausme, jei jam leis išvažiuoti ir dirbti užsienyje (t. 1, b. l. 123-125).

Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo prokuroro 2025 m. gegužės 19 d. nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-28449-22 nutarta iš ikiteisminio tyrimo Nr.  01-1-28449-22 išskirti ikiteisminį tyrimą dėl R. K. galimai padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, šiam ikiteisminiam tyrimui suteikiant Nr. 01-1-17400-25 (t. 1, b. l. 1-3).

Kratos, atliktos bute, adresu (duomenys neskelbtini), 2022 m. liepos 29 d. protokole (ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-28449-22) užfiksuota, kad atlikta krata bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Kratos metu, virtuvėje, stalo stalčiuje, buvo rastas ir paimtas pistoletas „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), su dėtuve, be šovinių; mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini), be SIM kortelės. Kitame virtuvės stalo stalčiuje rastas galimai suklastotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini); mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, IMEI: (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini); 6 vnt. 9 mm šovinių. Koridoriuje, spintelės apatinėje dėžėje, rasta J. B. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Virtuvėje, viršutinėje spintelėje, rastos ir paimtos elektroninės svarstyklės (t. 1, b. l. 31-35).

Daiktų 2022 m. rugpjūčio 2 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas – daiktai, rasti ir paimti 2022 m. liepos 29 d. kratos metu, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėta asmens tapatybės kortelė iš paketo Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė išduota (duomenys neskelbtini), Vilniuje, J. B., gim. (duomenys neskelbtini)  vardu. Kortelės Nr.  (duomenys neskelbtini). Kortelė galioja iki (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas iš paketo Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojo pažymėjimas išduotas 2015 m. gegužės 21 d., R. K., vardu. Pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini). Galioja iki 2025 m. gegužės 21 d. Vairuotojo pažymėjime matoma R. K. nuotrauka. Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr.  (duomenys neskelbtini), išimtas iš paketo Nr. (duomenys neskelbtini), tikslu paskirti dokumentų tyrimą ir perpakuojamas į voką Nr. 1. Apžiūrėtas paketas Nr. (duomenys neskelbtini). Paketas prakirptas. Matomas ginklas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini), su dėtuve ir 6 vnt. šovinių 9 mm. Ginklas su dėtuve ir šoviniais sudėti atgal į paketą Nr. (duomenys neskelbtini). Paketas užklijuotas (t. 1, b l. 43-50).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos S. K. 2022  m. rugpjūčio 8 d. tarnybiniame pranešime dėl legaliai laikomo ginklo ir šovinių saugojimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-28449-22 užfiksuota, kad 2022 m. liepos 29 d. buvo atlikta krata, adresu (duomenys neskelbtini), R. K. gyvenamojoje vietoje. Kratos metu buvo rastas ir paimtas dujinis pistoletas „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini)  ir 6 vnt. šaudmenų. 2022 m. liepos 29 d. atlikus kratą automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo rasta ir paimta – ginklo pažymėjimas R. K. vardu, Nr. (duomenys neskelbtini)  ir neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, Nr. (duomenys neskelbtini), buvo paimti. Patikrinus šį asmenį Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje nustatyta, kad jam Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2014  m. birželio 30 d. yra išdavęs leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), laikyti (nešiotis) ginklus. Taip pat ginklui yra išduotas ginklo pažymėjimas (t. 1, b. l. 53).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. rugpjūčio 4 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad pateiktas tirti Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto R. K. vardu, blankas yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra netikras ištisai. Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto R. K. vardu, blankas atspausdintas spalviniu termo spausdinimo įrenginiu. Blanko apsauginis tinklelis, rekvizitai, rekvizitų užpildymas atlikti sublimaciniu būdu. Imituotas skaidrus difrakcinis optinis elementas su kinematiniu efektu averse. Geltonos spalvos blizgiais dažais imituoti optiškai kintantys dažų elementai averse bei blizgiais dažais imituota holograminė juostelė reverse, kurie atlikti terminio dažų pernešimo būdu. Minėtas vairuotojo pažymėjimas atspausdintas ant baltos spalvos plastikinio pagrindo (t. 1, b. l. 62-65).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. J. 2025 m. liepos 7 d. tarnybiniame pranešime dėl R. K. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo užfiksuota, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-17400-25 ir siekiant patikrinti R. K. parodymus apie tai, kad jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, todėl jis įsigijo padirbtą vairuotojo pažymėjimą, buvo patikrintas gyventojų registras ir administracinių nusižengimų registras. Nustatyta, kad vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)  R. K. buvo išduotas 2025 m. gegužės 21 d. 2015 m. lapkričio 27 d. registruotas administracinio pažeidimo numeris ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad R. K. 2015 m. gruodžio 1 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimo kodekso 1242 straipsnio 2 dalį buvo paskirta 550 Eur bauda ir specialiosios teisės atėmimas – teisė vairuoti transporto priemones 18 mėnesių (t. 1, b. l. 69-70, 71-75).

Ieškomų asmens dokumentų išraše nurodyta, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Vilniaus skyrius 2020  m. spalio 21 d. paskelbė J. B. asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)  paiešką (t. 1, b.  l.  76).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. J. 2025 m. balandžio 23 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad siekiant surasti ir apklausti liudytoją J. B., dėl jo asmens tapatybės kortelės, rastos 2022 m. liepos 29 d. kratos metu pas įtariamąjį R. K., buvo bandoma nustatyti liudytojo kontaktus ir gyvenamosios vietos adresą. Jokios informacijos apie liudytojo buvimo vietą ar kontaktus nustatyti nepavyko, patikrinus policijos registrus nustatyta, kad yra paskelbta J. B. (t. 1, b. l. 83-86).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. J. 2025 m. liepos 8 d. tarnybiniame pranešime dėl J. B. užfiksuota, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-17400-25 ir siekiant patikrinti R. K. parodymus apie tai, kad pas jį rasta asmens tapatybės kortelė, išduota J. B. vardu buvo palikta paties J. B. tuo metu, kai jie palaikė draugiškus santykius, buvo ne kartą bandoma nustatyti J. B. buvimo vietą ir jį apklausti. Patikrinus duomenų bazes nustatyta, kad 2021 m. birželio 4 d. buvo paskelbta J. B. paieška. Vėliau patikrinus pakartotinai registrus ir duomenų bazes buvo nustatyta, kad paieška yra nutraukta ir J. B. paleistas, todėl pagal gyventojų registre nurodytą adresą buvo siunčiami šaukimai, buvo tikrinama pastarojo galima buvimo vieta, nustatinėjami kontaktai, tačiau susisiekti su pastaruoju nepavyko. Po kiek laiko vėl patikrinus duomenų registrus nustatyta, kad J. B. vėl yra paieškomas. Dėl anksčiau nurodytų priežasčių apklausti J. B. nepavyko. R. K. versija, kad jie buvo pažįstami su J. B. ir kad R. K. teisme yra liudijęs prieš J. B., buvo tikrinama atliekant tyrimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-28449-22 ir tai patvirtina prie tyrimo pridėtas prokuroro tarnybinis pranešimas ir nuosprendis J. B. atžvilgiu. Taip pat žinoma, kad J. B. teistas už smurtinius nusikaltimus ir dėl neteisėto disponavimo narkotinėms medžiagoms. R. K. apklausos metu parodė, kad jau kažkiek laiko nebendrauja su J. B., jokių santykių nepalaiko, asmens tapatybės kortelės pastarojo nenaudojo, J. B. pats paliko pas jį kortelę. Kadangi nepavyko apklausti J. B., patvirtinti ar paneigti R. K. parodymų nepavyko (t. 1, b. l. 87-88, 89-90).

III.                      Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 2 dalyje, padarymo

Pagal BK 300 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę, pasą, vairuotojo pažymėjimą ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudotojo ar realizavo. Šios veikos objektyvieji sudėties požymiai yra suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 2 dalies dispozicijoje išvardintų pavojingų veikų.

Netikro ir suklastoto asmens dokumento laikymas yra pripažįstami tokie veiksmai, susiję su faktiniu minėto dalyko buvimu kaltininko žinioje. Tai gali būti netikro ar suklastoto asmens dokumento buvimas patalpose, slaptavietėse, kaltininko turėjimas jo su savimi, jei tai nėra susiję su jo gabenimu.

Šio nusikaltimo dalyku yra netikras ar suklastotas tikras asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tikro dokumento esminiu požymiu laikytina tai, kad jį surašė (ir (ar) pasirašė) asmenys, turintys teisę ir įgaliojimus atlikti tokį veiksmą, o jo suklastojimas gali pasireikšti melagingos informacijos jame įtvirtinimu (intelektinis suklastojimas) arba mechaniniu poveikiu tokio dokumento turiniui ar rekvizitams, pvz., datos, parašo, jame esančios informacijos pakeitimu ir pan. (materialusis suklastojimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau  –  ir LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-489/2022). Dokumentas laikomas netikru, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir toks dokumentas yra surašytas, atspausdintas ar kitaip pagamintas kito asmens vardu. Netikras dokumentas gali būti gautas tik visiško materialaus klastojimo būdu (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-173-693/2018). 

Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad gamina netikrą dokumentą, klastoja tikrą dokumentą, laiko, gabena, siunčia, panaudoja arba realizuoja suklastotą ar netikrą dokumentą, ir nori taip veikti (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-210/2014).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, konstatuoja, kad kaltinamasis R. K. savo veiksmais realizavo jam inkriminuotą ir BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o būtent – bylai aktualiu laikotarpiu savo gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), laikė suklastotą vairuotojo pažymėjimą, iki tol, kol kratos metu, šį surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamasis R. K., tiek apklausiamas teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo esminėse aplinkybėse pripažino ir patvirtino, kad būdamas (duomenys neskelbtini) įsigijo jo vardu išduotą suklastotą vairuotojo pažymėjimą. Kaltinamasis paaiškino, kad Lietuvos Respublikoje dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Atvykęs į (duomenys neskelbtini), jis ieškojo darbo, tam reikėjo vairuotojo pažymėjimo, kurio jis tuo metu neturėjo, todėl nusprendė šį pasidaryti. Jis kreipėsi į jam nepažįstamą asmenį, dirbusį parduotuvėje, po ko gavo jo paties vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą. Gavęs vairuotojo pažymėjimą, jis iš karto suprato, kad šis yra padirbtas, todėl juo nesinaudojo. Vėliau su šiuo netikru dokumentu jis grįžo į Lietuvą, numetė jį į stalčių ir juo nesinaudojo (t. 1, b. l. 103-107, 114-117, 123, t. 2, b. l. 1-5). Pirmiau aptartus ir viso proceso metu pakankamai nuosekliais išlikusius kaltinamojo R. K. parodymus taip pat patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga. Iš kratos, 2022 m. liepos 29 d. atliktos kaltinamojo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), protokolo matyti, kad kaltinamojo R. K. gyvenamojoje vietoje virtuvės stalo stalčiuje buvo rastas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)  (t. 1, b. l. 31-35). Šio dokumento 2022 m. rugpjūčio 2  d. apžiūros protokole užfiksuota, kad vairuotojo pažymėjimas išduotas 2015 m. gegužės 21 d., kaltinamojo R. K. vardu, pažymėjimo Nr.  (duomenys neskelbtini), o jis galioja iki 2025 m. gegužės 21 d. Be kita ko, vairuotojo pažymėjimas yra su kaltinamojo R. K. nuotrauka (t. 1, b. l. 43-50). Atlikus šio asmens dokumento tyrimą, kurio rezultatai užfiksuoti Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2022 m. rugpjūčio 4 d. specialisto išvadoje, konstatuota, kad tirti pateiktas Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas kaltinamojo R. K. vardu, yra netikras ištisai – yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, taip pat yra imituoti optiniai elementai (t. 1, b.  l.  62- 65).

Sugretinus pirmiau aptartus ir byloje surinktus įrodymų, kurių kontekste įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismui nekyla jokių objektyvių abejonių, kad kaltinamasis R. K. bylai aktualiu laiku disponavo suklastotu vairuotojo pažymėjimu Nr.  (duomenys neskelbtini). Be kita ko, iš baudžiamojoje byloje surinktų ir teismo įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad kaltinamojo R. K. disponavimas suklastotu dokumentu pasižymėjo šio laikymu, kas atitinka vieną iš BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimo sudėties alternatyviųjų požymių, ir tokius veiksmus R. K. atliko suvokdamas, kad jo turimas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas yra suklastotas, t. y. veikdamas tiesiogine tyčia.

Pabrėžtina, jog nors kaltinamasis R. K. jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus atliko dar 2022 m. liepos 29 d., tačiau pastarojo nusikalstamus veiksmus yra tikslinga kvalifikuoti ne pagal jo padarytų veiksmų metu galiojusią BK 300 straipsnio 2 dalies redakciją, bet pagal šio teismo nuosprendžio priėmimo metu galiojančią šios normos redakciją, įsigaliojusią nuo 2025 m. vasario 1  d. Būtent nuo 2025 m. vasario 1 d. įstatymų leidėjas BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatė papildomas alternatyvias švelnesnių bausmių rūšis, kurios nebuvo numatytos ankstesnėje šio straipsnio redakcijoje, todėl šio nuosprendžiu priėmimo metu galiojanti BK 300 straipsnio 2 dalies redakcija yra laikytina asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl ir taikytinu įstatymu.

Taigi, teismo aptarti, tarpusavyje sugretinti ir ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis R. K., nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos, savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), laikė suklastotą vairuotojo pažymėjimą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintą R. K. vardu, iki tol, kol 2022 m. liepos 29 d, apie 22.30 val., kratos metu, šį suklastotą vairuotojo pažymėjimą surado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiu būdu pastarasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, ir jo kaltė yra visiškai įrodyta.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, padarymo

BK 302 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Atsakomybė už šią nusikalstamą veiką kyla padarius vieną iš alternatyvių veiksmų – jų įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą neturint teisėto pagrindo (neteisėtai). Todėl pagal šiame baudžiamajame įstatyme nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį apibūdinančius požymius pakanka nustatyti vieną iš alternatyvių veiksmų, iš jų ir neteisėtą fizinio asmens dokumento gabenimą ar laikymą. Aptariamos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis kaltė reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad, neturėdamas teisinio pagrindo, įgyja, laiko, gabena, siunčia, panaudoja ar realizuoja antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, ir nori taip veikti. BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas yra specifinis, t. y. fizinio ar juridinio asmens dokumentai, kurie yra skirti teisiniams faktams liudyti, taip pat antspaudai, spaudai ir griežtos atskaitomybės blankai, kurie naudojami dokumentų kūrimo procese. Todėl baudžiamajame įstatyme įtvirtinant atsakomybę, be kita ko, už neteisėtą antspaudo, spaudo ar dokumento laikymą, siekiama apginti normalią, teisingą valdymo tvarką užtikrinant dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir kitus su teisinės dokumentų apyvartos funkcionalumu ir patikimumu susijusius klausimus.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, konstatuoja, kad kaltinamasis R. K. savo veiksmais realizavo jam inkriminuotą ir BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o būtent – bylai aktualiu laiku savo gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisėto pagrindo, laikė Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę, išduotą J. B. vardu, iki tol, kol kratos metu, šį svetimą asmens dokumentą surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamasis R. K., tiek apklausiamas teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo esminėse aplinkybėse pripažino ir patvirtino, kad J. B. vardu išduotą asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas, o būtent – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė, nuo 2017 m. iki 2022 m. buvo pas jį. Šį dokumentą pastarasis rado po sėdynę, tvarkydamas automobilį, tikėtina, kad J. B. savo asmens dokumentą tiesiog pametė, tuomet, kai vyko jo (R. K.) automobiliu. Kaltinamasis taip pat patvirtino, kad J. B. jam yra pažįstamas, anksčiau su juo bendravo, tačiau po pradėtų bendrų ikiteisminių tyrimų daugiau jokių santykių nepalaikė ir kur šiuo metu yra J. B. jis nežino. Po jų bendravimo, J. B. asmens dokumentas liko pas jį (R. K.), o pats J. B. dėl dokumento atsiėmimo pas jį nesikreipė. Jis pats taip pat neatliko jokių veiksmų, kad tą dokumentą grąžinti, - į patį J. B. ar policiją nesikreipė (t 1, b. l. 103-107, 114-117, 123, t. 2, b. l. 1-5). Pirmiau aptartus ir viso proceso metu pakankamai nuosekliais išlikusius kaltinamojo R. K. parodymus taip pat patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga. Iš kratos, 2022 m. liepos 29 d. atliktos kaltinamojo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), protokolo matyti, kad kaltinamojo R. K. gyvenamojoje vietoje – bute, koridoriuje, spintelės apatinėje dėžėje, rasta J. B. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 31-35). Šio dokumento 2022 m. rugpjūčio 2 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)  yra išduota (duomenys neskelbtini), galiojanti iki (duomenys neskelbtini), yra J. B., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu (t. 1, b. l. 43-50). Atlikus minėto dokumento patikrinimą viešai prieinamuose registruose, nustatyta, kad 2020 m. spalio 21 d. buvo paskelbta J. B. asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)  paieška (t. 1, b. l. 76), o ikiteisminio tyrimo metu siekiant apklausti J. B. dėl jo asmens dokumento, nustatyta, kad šio atžvilgiu nuo 2021 metų yra paskelbta paieška ir jo surasti jau pakankamai ilgą laiko tarpą nepavyksta (t. 1, b. l. 87-88, 89-90).

Taigi, visos pirmiau aptartos aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui pripažinti, kad kaltinamasis R. K. J. B. vardu išduotu asmens dokumentu disponavo teisėtai. Akivaizdu, kad pas jį bylai aktualiu laiku ir vietoje surastas J. B. asmens dokumentas – asmens tapatybės kortelė atsirado ir buvo be šio dokumento savininko žinios ir kaltinamasis R. K. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl šio dokumento grąžinimo teisėtam savininkui ar kompetentingoms institucijoms. Be kita ko, teismui nekyla objektyvių abejonių, kad kaltinamasis R. K. suvokė, kad laikydamas kito asmens dokumentą tai daro neteisėtai – jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia. Šią teismo išvadą patvirtina tai, kad pastarasis pats turi jo vardu išduotus asmens dokumentus, o pasibaigus galiojimo laikui, juos pasikeičia, todėl jam yra žinoma tiek teisėta tokių dokumentų išdavimo tvarka, tiek ir institucijos, į kurias būtinas kreiptis siekiant tokius dokumentus gauti.

Analogiškai pirmiau aptartai ir kaltinamajam inkriminuotai BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėčiai, šioje baudžiamosios bylos dalyje R. K. inkriminuotas ir BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo epizodas buvo padarytas dar 2022 m. liepos 29 d., tačiau yra kvalifikuotinas ne pagal jo padarymo metu galiojančias BK specialiosios dalies normą, bet pagal šio nuosprendžio priėmimo metu galiojančią BK 302 straipsnio 1 dalies redakciją. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi naujoji BK 302 straipsnio 1 dalies redakcija numato švelnesnes papildomas alternatyvias bausmes, todėl yra laikytina asmens teisinę padėtį palengvinančiu įstatymu, taikytinu nagrinėjamu atveju.

Taigi, teismo aptarti, tarpusavyje sugretinti ir ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis R. K. jam inkriminuotu laiku ir vietoje – iki 2022 m. liepos 29 d., savo gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisinio pagrindo, laikė kito asmens vardu išduotą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę, Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą J. B. vardu. Tokiais savo veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, ir jo kaltė yra visiškai įrodyta.

IV.                      Bausmės skyrimo motyvai

BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas, atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – kaltinamasis R. K. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskirtinas apysunkių nusikaltimų kategorijai, nukreiptas į valdymo tvarką (BK 11 straipsnio 3 dalis, 300 straipsnio 2 dalis ir 302 straipsnio 2 dalis). Kaltinamojo R. K. baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Aptariant kaltinamąjį R. K. charakterizuojančius duomenis, pažymėtina, kad pastarasis anksčiau neteistas (t. 1, b. l. 141-145), per penkerių metų laikotarpį daug kartų baustas administracine tvarka, daugumoje atvejų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas susimokėjęs (t. 1, b.  l. 146-176), vykdo individualią veiklą nuo (duomenys neskelbtini)  (t. 1, b. l. 177), tačiau teisiamojo posėdžio metu pats nurodė, kad iki šiol šios veiklos aktyviai nevykdo, kadangi laukia kol pasibaigs šis baudžiamasis procesas.

Teismas, įvertinęs kaltinamąjį ir jam inkriminuotas nusikalstamas veikas charakterizuojančius duomenis, įskaitant ir pastarojo ankstesnių teistumų nebuvimo faktą, pripažįsta, kad pastarojo šioje byloje aptarti ir teismo įrodytais pripažinti nusikalstami veiksmai nėra jam įprasto elgesio modelis. Teismo vertinimu R. K. nėra sistemingas teisės pažeidėjas, todėl BK  41  straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. K. už abi nusikalstamas veikas paskyrus vieną iš švelnesnių bausmių rūšių – laisvės apribojimo bausmę, jos dydžius nustatant atitinkamai: 

1) Už BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su teismo nustatytais įpareigojimais ir draudimais: 1) pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba); 2) būti namuose nuo 24.00  val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

2) Už BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su teismo nustatytais įpareigojimais ir draudimais: 1) pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 24.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bei atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, priskirtinas tai pačiai nusikalstamų veikų kategorijai, kaltinamajam R. K. skirtinos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 8  mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį švelnesnės – 4 mėnesius laisvės apribojimo, pridedamos bausmės dalį nustatant atsižvelgus į pirmiau aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, ir kaltinamajam R. K. paskiriant galutinę subendrintą 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su teismo nustatytais įpareigojimais ir draudimais: 1)  pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) būti namuose nuo 24.00 val. iki 06.00  val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.  Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atitinka tiek kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, tiek jo paties asmenybę, todėl padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir darys tinkamą įtaką kaltinamojo elgesiui ateityje. Nagrinėjamu atveju švelniausios baudos bausmės skyrimas laikytinas netikslingu, atsižvelgiant į kaltinamojo R. K. finansinę padėtį, - pastarasis šiuo metu nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja ir pastovių pajamų neturi.

Ši byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis R. K. visiškai prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK  641 straipsnio 1 dalies nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su teismo nustatytais įpareigojimais ir draudimais: 1) pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie; 2) būti namuose nuo 24.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kaltinamasis R. K., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas 2022 m. liepos 29 d., 18.30 val. (b. l. 91-93). Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2022 m. liepos 31 d. nutartimi kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nuo 2022 m. liepos 29 d. iki 2022 m. rugpjūčio 29 d., t. y. vieno mėnesio terminui (t. 1, b. l. 126-127).

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, BPK 140 straipsnio 13 dalimi,, į R. K. paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. liepos 29 d. iki 2022 m. rugpjūčio 29 d., vieną suėmime išbūtą dieną prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

V.                      Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu R. K. buvo paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 128-131; 132-135). Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2025 m. sausio 24 d. nutarimu viena iš kaltinamajam paskirtų kardomųjų priemonių – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje buvo panaikinta (t. 1, b. l. 136-139). Dabartiniame baudžiamojo proceso etape kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas yra paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikintina. Panaikinus kardomąją priemonę, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintina R. K..

Byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

BPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad priimant nuosprendį turi būti išsprendžiamas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Todėl, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 punktais, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1.       Vokas su netikru R. K. vardu išduotu Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių, adresu Buivydiškių g. 20, Vilnius, sunaikintinas;

2.       Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota J. B. vardu, perduota saugoti į Migracijos departamento Vilniaus skyrių, atsižvelgiant į J. B. atžvilgiu paskelbtą paiešką, perduotina Migracijos departamentui; 

3.       dujinis pistoletas „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini) ir 6 vnt. šovinių, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių, atsižvelgiant į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus specialistės J. O. 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta paimti išduotą ginklą, perduotini Išteklių agentūrai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;

4.       leidimas laikyti ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ginklo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato VTV Licencijavimo skyrių, atsižvelgiant į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus specialistės J. O. 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta paimti išduotą leidimą, paliktini Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato VTV Licencijavimo skyriuje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 8  (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) būti namuose nuo 24.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

R. K. pripažintu kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos 302 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) būti namuose nuo 24.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 bei 4 dalimis, R. K. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridėti dalį švelnesnės 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmės – 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo bausmės, ir paskirti subendrintą 1  (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) būti namuose nuo 24.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. K. paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) būti namuose nuo 24.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 punktu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2022 m. liepos 29 d. iki 2022 m. rugpjūčio 29 d., vieną suėmime išbūtą dieną prilyginant 3 (trims) laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtą dokumentą – R. K. vardu išduotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti R. K..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 punktais, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1.        voką su netikru R. K. vardu išduotu Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių, esantį Buivydiškių g. 20, Vilniuje, - sunaikinti;

2.        Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą J. B. vardu, perduotą saugoti į Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyrių, adresu Vytenio g. 18, Vilniuje, perduoti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;

3.        dujinį pistoletą „(duomenys neskelbtini)“, Nr. (duomenys neskelbtini)  ir 6 (šešis) vienetus šovinių, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių, perduoti Išteklių agentūrai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos;

4.        leidimą laikyti ginklus Nr. (duomenys neskelbtini)  ir ginklo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Licencijavimo skyrių, perduoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato VTV Licencijavimo skyriui.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam kaltinamajam – nuo nuosprendžio įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti R. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teisėja                                               Justyna Žukovska-Pečiulienė