Civilinė byla Nr. e2S-2373-565/2022

Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00406-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.3.2.5

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2022 m. spalio 6 d.

         Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tomadas“ ieškinį atsakovui R. P. dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Panevėžio apylinkės teismas 2022 m. birželio 1 d. išdavė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Tomadas“ teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininko R. P. 5 708,40 Eur skolą, 5 procentu? metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 1 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 32 Eur bylinėjimosi išlaidas kreditorės UAB „Tomadas“ naudai.

2.       Skolininkas, atstovaujamas advokato, 2022 m. birželio 14 d. pateikė teismui prieštaravimus dėl kreditorės pareikštų reikalavimų.

3.       Ieškovė pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo 5 708,40 Eur skolą, 5 procentu? metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

4.       Ieškovė nurodė, jog 2020 m. birželio 5 d. su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) sudarė Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 10-ST2-88, kurios pagrindu įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo bei priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas. 2021 m. rugsėjo 19 d. ieškovė gavo Vilniaus apskrities VPK pareigūnų iškvietimą atvykti į įvykio vietą priverstinai nuvežti automobilį AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė minėtą automobilį nugabeno saugojimui į ieškovės sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę, (duomenys neskelbtini), kurioje automobilis yra saugomas iki šios dienos. Ieškovė, atsižvelgdama į Vilniaus apskrities VPK ir Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Regitra pateiktus duomenis, 2021 m. rugsėjo 20 d. raštu kreipėsi į atsakovą, informuodama apie automobilio saugojimo įkainius bei saugojimo vietą. Atsakovas iš ieškovės aikštelės automobilio nėra atsiėmęs ir nėra atsiskaitęs su ieškove už suteiktas paslaugas.

5.       Panevėžio apylinkės teismas 2022 m. birželio 21 d. nutartimi priėmė ieškovės ieškinį; panaikino Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. teismo įsakymą; civilinę bylą perdavė nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus regiono apylinkės teismui.

6.       Atsakovas R. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7.       Atsakovas nurodė, jog 2021 m. rugsėjo 4 d. automobili? AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė D. V., todėl nuo 2021 m. rugsėjo 4 d. atsakovas nėra šio automobilio savininkas ar valdytojas. Dėl pirkėjo kaltės automobilio pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo įregistruota nustatyta tvarka, tačiau ši aplinkybė nepašalina nuosavybės teisės į automobilį perėjimo naujam savininkui, nes pirkimo-pardavimo sutartis nenutraukta, nepanaikinta ir nėra negaliojanti. Ieškovė Vilniaus apskrities VPK nepasiteiravo, kas vairavo automobilį, kas padarė pažeidimą ir kokiam asmeniui buvo išduotas leidimas atsiimti automobilį, tai yra ieškovė neatliko veiksmų, leidžiančių nustatyti asmenį, dėl kurio veiksmu? Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) pagrindu automobilis buvo nuvežtas saugojimui.

8.       Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį bei prašymą netinkamą atsakovą R. P. pakeisti tinkamu atsakovu D. V., bylą pradinio atsakovo atžvilgiu nutraukti, netenkinti R. P. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

9.       Ieškovė nurodė, jog pradinis atsakovas neišviešino informacijos apie transporto priemonės pardavimą, todėl ieškovė turėjo pagrindą reikšti reikalavimą tam transporto priemonės savininkui, kuris buvo nurodytas oficialiame registre. Informacijos apie transporto priemonės pardavimą skolininkas nenurodė ir prieštaravimuose dėl kreditorės pareikštų reikalavimų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10.       Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi pradinis atsakovas R. P. pakeistas nauju atsakovu D. V.; netenkintas R. P. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; patikslintas ieškinys tinkamam atsakovui priimtas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:

10.1.                      ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti. Transporto priemonę atsakovas 2021 m. rugsėjo 4 d. pardavė D. V., transporto priemonė į saugojimo aikštelę nuvežta 2021 m. rugsėjo 19 d., todėl yra pagrindas pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu (D. V.), nenutraukiant bylos;

10.2.                      R. P. prašymas priteisti iš ieškovės 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į ieškinį, netenkinamas, atsižvelgiant į tai, kad R. P. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre nebuvo išviešinęs fakto, jog nuo 2021 m. rugsėjo 4 d. jis nebėra transporto priemonės AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. Šios informacijos neatskleidimas tretiesiems asmenims viešajame registre reiškia, kad informacijos neišviešinusiam asmeniui tenka su tuo susijusių neigiamų teisinių pasekmių rizika.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11.       R. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti R. P. iš ieškovės 500 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte nenurodytas transporto priemonės savininkas ar valdytojas, taip pat jis nedalyvavo nuvežant automobilį. Ieškovė teismui pateikė 2021 rugsėjo 20 d. leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, tačiau neaišku, kokiam asmeniui išduotas šis leidimas, nes leidime nenurodyta, kas gavo šį leidimą, taip pat nėra asmens parašo. R. P. apie tokį leidimą nebuvo pranešta;

11.2.                      R. P., gavęs teismo įsakymą, kreipėsi į advokatą pagalbos. Klientui buvo suteikta konsultacija, kurios metu buvo nustatyta, kad R. P. automobilį pardavė kitam asmeniui, tačiau negalėjo pateikti tai patvirtinančių dokumentų. Advokatas surašė prieštaravimą dėl priimto teismo įsakymo, buvo ieškomi sandorį patvirtinantys dokumentai, naujas automobilio savininkas. Gavus ieškinį ir teismo įpareigojimą pateikti atsiliepimą į ieškinį, advokatas surašė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad automobilis buvo parduotas kitam asmeniui, nurodė to asmens vardą, pavardę ir telefoną, pridėjo automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Už šias paslaugas R. P. advokatui sumokėjo 500 Eur honorarą;

11.3.                      automobilio pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo įregistruota nustatyta tvarka tik dėl pirkėjo kaltės. Pagal galiojančią tvarką automobilio nuosavybės pasikeitimą turi deklaruoti ir pirkėjas, ir pardavėjas, kuriems bendrai skaičiuojamas 5 dienų terminas nuo sandorio sudarymo. Deklaravimas vyksta tokia eiliškumo tvarka: į VĮ Regitra kreipiasi pirkėjas ir internetu arba padalinyje užpildo įgijimo deklaraciją, pateikiant pirkimo-pardavimo sutartį arba kitą nuosavybės pasikeitimą įrodantį dokumentą. Tik tuomet pardavėjas patvirtina pirkėjo pateiktus duomenis. R. P. neturėjo galimybės viešajame registre patvirtinti automobilio pardavimo, nes jo nedeklaravo naujas savininkas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad dėl transporto priemonės pardavimo neišviešinimo fakto kaltas R. P., todėl jam tenka su tuo susijusių neigiamų teisinių pasekmių rizika;

11.4.                      dėl susidariusios situacijos kalta yra ir ieškovė. Ieškovė automobilį nuvežė ir saugojo dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Tai buvo pagrindas automobilį nuvežti ir saugoti. Leidimas atsiimti automobilį niekam įteiktas nebuvo, o buvo tik surašytas. Ieškovė Vilniaus apskrities VPK nepasiteiravo, kas vairavo automobilį, kas padarė pažeidimą ir kokiam asmeniui buvo išduotas leidimas atsiimti automobilį, tai yra, ieškovė neatliko visų veiksmų, leidžiančių nustatyti asmenį, dėl kurio veiksmų ANK pagrindu automobilis buvo nuvežtas saugojimui.

12.       Ieškovė prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo šiuos argumentus:

12.1.                      pateikdama ieškinį, ieškovė vadovavosi oficialių registrų duomenimis, tai yra į bylą pateiktu 2021 m. rugsėjo 20 d. VĮ Regitra kelių transporto priemonės registro išrašu, iš kurio matyti, jog automobilio AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku yra nurodytas apeliantas. Remiantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 33 straipsnio 8 dalies nuostatomis, priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininkui ir valdytojui kyla solidari prievolė sumokėti atlyginimą už suteiktas paslaugas (priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą). Be to, iš Vilniaus apskrities VPK duomenų matyti, jog automobilio savininkui 2021 m. rugsėjo 20 d. išduotas leidimas Nr. 10-ANRJLAT-105-2021 atsiimti priverstinai nuvežtą automobilį. Ieškovė, gavusi iš VPK informaciją apie grąžintiną automobilį, nedelsdama, tai yra 2021 m. rugsėjo 20 d. informaciniu pranešimu, kuris apeliantui įteiktas 2021 m. rugsėjo 24 d., informavo apeliantą apie privertinai nuvežtą automobilį. Apeliantui nereaguojant, ieškovė 2021 m. lapkričio 9 d. ir 2021 m. gruodžio 23 d. pakartotiniais pranešimais kreipėsi į apeliantą dėl automobilio atsiėmimo ir įsiskolinimo apmokėjimo, tačiau iš apelianto nesulaukė jokios reakcijos. Atsižvelgiant į tai, ieškovė kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo;

12.2.                      apeliantas, pateikdamas teismui prieštaravimus, tik abstrakčiai nurodė, jog prieštarauja kreditorės pateiktam reikalavimui. Jokių papildomų paaiškinimų ar įrodymų, patvirtinančių automobilio pardavimą, apeliantas teismui nepateikė. Jei apeliantas savalaikiai teisės aktų nustatyta tvarka VĮ Regitra būtų išviešinęs juridinį faktą apie automobilio nuosavybės teisės perleidimą D. V., o taip pat reagavęs į daugkartinius ieškovės pranešimus dar ikiteisminėje ginčo stadijoje, apeliantui nei pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo, nei ieškinys nebūtų buvę pareikšti. Apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos atsirado tik dėl paties apelianto netinkamų veiksmų, be to, šios išlaidos buvo didinamos dėl paties apelianto veiksmų;

12.3.                      ieškovė neturėjo jokio objektyvaus pagrindo netikėti VĮ Regitra duomenimis apie automobilio savininką. Deklaratyvūs apelianto teiginiai, neva ieškovė papildomai turėjo susisiekti su VPK pareigūnais (patruliais) tam, kad sužinoti duomenis apie asmenį, valdžiusį automobilį ir pažeidusį Kelių eismo taisyklių reikalavimus, yra tik apelianto gynybinė pozicija ir siekis savo paties atsakomybę perkelti ieškovei;

12.4.                      apelianto nurodomos aplinkybės apie tai, kuris subjektas eiliškumo tvarka turėjo (privalėjo) kreiptis į VĮ Regitra dėl pasikeitusių duomenų pakeitimo, nėra šios bylos dalykas. Nagrinėjamu atveju ne ieškovė, iš kurios prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėjo už apeliantą ar kitus trečiuosius asmenis atlikti atitinkamus veiksmus tam, jog VĮ Regitra duomenų bazėje būti išviešinti teisingi ir aktualūs duomenys. Be to, byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog apeliantas kreipėsi į VĮ Regitra, o pastaroji motyvuotai atsisakė registruoti pasikeitusius duomenis apie automobilio savininką. Apeliantas turi visas galimybes atskiru procesu inicijuoti savo interesų gynybą bei turtinių nuostolių atlyginimo reikalauti iš asmens, kurį laiko atsakingu už duomenų neišviešinimą VĮ Regitroje, tai yra iš D. V..

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.

14.       Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

15.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas netinkamo atsakovo R. P. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16.       Iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovė UAB „Tomadas“ kreipėsi į teismą, prašydama išduoti teismo įsakymą dėl 5 708,40 Eur skolos, 5 procentu? metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidu? išieškojimo iš atsakovo R. P.. Panevėžio apylinkės teismas 2022 m. birželio 1 d. išdavė ieškovei teismo įsakymą. Atsakovas R. P. pateikė teismui prieštaravimus, teigdamas, jog UAB „Tomadas“ teismui nenurodė, kokie santykiai sieja minėtą bendrovę su skolininku. Ieškovė pateikė ieškinį, nurodydama, jog nugabeno atsakovui R. P. priklausantį automobilį AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimui į ieškovės sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę, atsakovas automobilio nėra atsiėmęs ir nėra atsiskaitęs su ieškove už suteiktas paslaugas, todėl ieškovė yra priversta savo teises ginti teisme. Atsakovas, teikdamas atsiliepimą į ieškinį, nurodė, jog 2021 m. rugsėjo 4 d. automobili? AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė D. V. ir nebėra automobilio savininkas, todėl neturi pareigos atsakyti pagal ieškovės ieškinio reikalavimus bei prašė teismą priteisti jam iš ieškovės 500 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą.

17.       Vilniaus regiono apylinkės teismas skundžiama 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi pakeitė pradinį atsakovą R. P. tinkamu atsakovu D. V. bei netenkino R. P. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

18.       R. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria netenkintas jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

19.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

20.       CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos šalims taisyklės išimtis yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Šios teisės normos tikslas – neleisti turinčiai teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šaliai gauti tų išlaidų, kurios atsirado dėl pačios šalies nesąžiningų procesinių veiksmų, atlyginimą. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų našta turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus (nesąžiningus) veiksmus. Įstatymų leidėjas tokiu būdu įtvirtina piktnaudžiavimo procesu teisinių padarinių taikymą, kaip drausminimo priemonę, per bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutą.  Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant nagrinėjamu atveju aktualią CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Be to, atsižvelgiant į CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos išimtinį pobūdį, jos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo. Šalies tinkamo procesinio elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą jų paskirstymo procedūroje, turi atsižvelgti į piktnaudžiavimo pobūdį, trukmę, pasikartojamumą, poveikį bylos nagrinėjimo operatyvumui ir ekonomiškumui, teisingumo ir protingumo principus bei kitas reikšmingas aplinkybes. Tokiu būdu įstatymų leidėjas įtvirtino siekį užkirsti kelią šalims gauti atlyginimą tų bylinėjimosi išlaidų, kurios atsirado arba padidėjo dėl šalių nesąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020).

21.       Išanalizavus byloje esančius duomenis, ieškovės veiksmuose neįžvelgiama nesąžiningų veiksmų ar siekio piktnaudžiauti suteikiamomis teisėmis bei vilkinti teismo procesą. Ieškovė neturėjo pagrindo abejoti VĮ Regitra esančiais duomenimis bei dėl apelianto vengimo pateikti atsakymą į ieškoves pateiktus prašymus objektyviai negalėjo sužinoti tikrojo transporto priemonės savininko iki teismo proceso pradžios. Ieškovė dėjo maksimalias pastangas, siekdamas nustatyti tikrąjį automobilio savininką, tačiau apelianto nerūpestingi veiksmai / neveikimas užkirto tam kelią.

22.       Tuo tarpu negalima teigti, kad apelianto procesinis elgesys buvo tinkamas ir sąžiningas, kad apeliantas siekė bendradarbiauti su ieškove byloje. Apelianto neveikimas iki bylos nagrinėjimo teisme bei pačiame procese lėmė jam susidariusias bylinėjimosi išlaidas.  

23.       Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. 260 “Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo” 75.1 punkte įtvirtinta, kad įregistruotų transporto priemonių registravimo duomenys keičiami pasikeitus transporto priemonės valdytojui arba transporto priemonės savininkui, kuris nėra transporto priemonės valdytojas (kai transporto priemonė perduodama valdyti Lietuvos Respublikoje gyvenančiam asmeniui arba Lietuvos Respublikoje įregistruotai įmonei, įstaigai, organizacijai). To paties įsakymo 79 punktas numato, kad registruoti pasikeitusio transporto priemonės valdytojo (transporto priemonės savininko) duomenis į VĮ „Regitra“ kreipiasi naujo transporto priemonės valdytojo (transporto priemonės savininko) vardu veikiantis pareiškėjas.

24.       Apeliantas nepateikė duomenų, kad būtų bandęs kontaktuoti su pirkėju ar kreipęsis į VĮ Regitra dėl automobilio savininko perregistravimo. Jeigu automobilio pirkėjas sąmoningai vengė registruoti pasikeitusius transporto priemonės savininko duomenis, apeliantas galėjo pasinaudoti kitomis teisinėmis priemonėmis išspręsti susidariusią situaciją.

25.       Apelianto nesąžiningumą taip pat indikuoja atlikti veiksmai bylos procese. Nors remiantis CPK 439 straipsnio 2 dalimi skolininko prieštaravimai neturi būti motyvuoti, tačiau CPK 95 straipsnis įtvirtina draudimą proceso šalims piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Kiekvienas asmuo privalo naudotis savo teisėmis remdamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Apeliantas turėjo galimybę pateikti pirkimo-pardavimo sutartį kartu su prieštaravimais arba informuoti apie sudarytą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau to nepadarė. Prieštaravimuose nurodoma, kad kreditorius teismui nenurodė, kokie santykiai sieja jį su skolininku, tačiau, kaip pažymima atskirajame skunde, gavęs teismo įsakymą, apeliantas kreipėsi į advokatą teisinės pagalbos. Klientui buvo suteikta konsultacija, kurios metu buvo nustatyta, kad R. P. automobilį pardavė kitam asmeniui, tačiau negalėjo pateikti tai patvirtinančių dokumentų. Advokatas surašė prieštaravimą dėl priimto teismo įsakymo ir buvo ieškomi sandorį patvirtinantys dokumentai. Iš to kas pateikta, matoma, kad apeliantas suvokė, kodėl ieškovas kreipėsi į teismą ir delsė informuoti ieškovą apie pasikeitusį automobilio savininką, taip nepagrįstai didindamas išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas.

26.       Apeliantas taip turėjo galimybę išvengti bylinėjimosi, tačiau nutylėjo svarbias faktines aplinkybes. Ieškovas, gavęs iš VPK informaciją apie grąžintiną automobilį, nedelsdamas informaciniu pranešimu informavo apeliantą apie privertinai nuvežtą automobilį. Apeliantui nereaguojant jokia forma, ieškovas pateikė pakartotinį pranešimą dėl automobilio atsiėmimo ir įsiskolinimo apmokėjimo už automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugas. Nesulaukus atsakymo ir į šį pranešimą, taip pat – apmokėjimo, ieškovas apeliantą dar vienu pakartotinu pranešimu informavo apie situaciją, tačiau iš apelianto nesulaukta jokios reakcijos. Apeliantui nereaguojant į ieškovo siunčiamus pranešimus, ieškovas buvo priverstas kreiptis su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo.

27.       Apeliantas, pateikdamas atsakymą į ieškovo pranešimus ir informuodamas ieškovą, kad automobilis buvo parduotas, būtų galėjęs išvengti teisminio proceso. Apelianto nurodytas teiginys, kad tik konsultacijos su advokatu metu nustatyta, kad R. P. automobilį pardavė kitam asmeniui, yra visiškai nepagrįstas. Ieškovui pateikus pranešimus, apeliantas jau žinojo apie įvykdytą pirkimą-pardavimą.

28.       Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybės, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neturi būti atlygintinos. Apelianto nerūpestingi veiksmai, vengimas bendradarbiauti su ieškove bei piktnaudžiavimu jam suteiktomis teisėmis lėmė susidariusias bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

30.       Ieškovė prašo priteisti 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovės prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais (2022 m. rugpjūčio 22 d. PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas Nr. JS0558 ir 2022 m. rugpjūčio 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 28), iš kurių matyti, kad ieškovei buvo suteikta teisinė pagalba teikiant atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą. Ieškovės patirtos išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių, todėl, atmetus atsakovo atskirąjį skundą, šios išlaidos visa apimtimi priteisiamos iš atsakovo.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d.

Priteisti ieškovei UAB „Tomadas“ iš atsakovo R. P. 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, ieškovės patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                                    Rūta Burdulienė