Civilinė byla Nr. e2S-781-265/2018

                                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01576-2017-0

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                                                                                      3.1.14.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. liepos 26 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. Z. ir atsakovo R. K. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nutarties, kuria teismas nustatė terminą pašalinti ieškinio ir priešieškinio trūkumus, civilinėje byloje pagal ieškovės J. Z. ieškinį atsakovui R. K. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. 2017 m. birželio 2 d. priimtas ieškovės J. Z. ieškinys atsakovui R. K. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pateikdama ieškinį ieškovė nurodė, kad reikalavimas dėl atidalijimo iš bendro turto yra reikalavimas, kuriuo įgyvendinama jau turima nuosavybės teisė į dalį bendrosios nuosavybės teise valdomo turto (turimą nuosavybę bendrojoje dalinėje nuosavybėje), pakeičiant bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę. Reikalavimu dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės neprašoma daugiau nei priklauso bendraturčiui, todėl ginčas pripažintinas neturtiniu, sumokėta 31,00 Eur žyminio mokesčio.
2. 2017 m. rugsėjo 25 d. priimtas ieškovės J. Z. patikslintas ieškinys atsakovui R. K. dėl turto dalių bendrojoje nuosavybėje nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teikdama patikslintą ieškinį ieškovė, remdamasi tais pačiais argumentais, sumokėjo papildomai 75,00 Eur žyminio mokesčio
3. 2018 m. vasario 5 d. teisme gautas atsakovo priešieškinis dėl turto dalių bendrojoje nuosavybėje nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pateikdamas priešieškinį atsakovas taip pat nurodė, kad reikalavimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės ir jos dalių nustatymo laikytinas neturtiniu, kadangi juo nereikalaujama priteisti daugiau nei priklauso bendraturčiui, o tik prašoma nustatyti (konstatuoti) juridinį faktą, todėl sumokėjo 75,00 Eur žyminį mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. vasario 15 d. nutartimi nustatė ieškovei J. Z. ir atsakovui R. K. 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
5. Nurodė, kad ieškovė prašo nustatyti, jog namas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovei ir atsakovui priklauso bendrosios nuosavybės teisėmis, atidalyti žemės sklypo ir namo ½ dalį, priteisiant ieškovei priklausančią turto dalį atsakovui, o ieškovei priteisti 73 500,00 Eur kompensaciją. Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso jam, o ieškovės vardu registruotas žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), šalims priklauso dalimis: ieškovei priklauso ¼ žemės sklypo, atsakovui - ¾  žemės sklypo. Taip nustačius turto dalis atsakovas prašo priteisti jam natūra visą šį žemės sklypą, o ieškovei už tai priteisti 6 000,00 Eur kompensaciją. Atsakovas taip pat prašo pripažinti ieškovės asmeninę nuosavybę į automobilį Toyota Corola, kuris buvo įsigytas už 4 000,00 Eur
6. Teismo vertinimu, tiek ieškovė, tiek atsakovas pareiškė reikalavimus dėl turto, todėl reikalavimai turi būti apmokami CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžiu.
7. Nurodė, kad ieškovė pareiškė vieną turtinį ir vieną neturtinį reikalavimą, bei sumokėjo 106,00 Eur žyminio mokesčio. Teismo vertinimu, ieškovė turėjo sumokėti 75,00 Eur žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą ir 1 328,00 Eur už turtinį reikalavimą (už prašomą priteisti kompensaciją 73 500,00 Eur). Todėl įpareigojo ieškovę primokėti trūkstamą 1 297,00 Eur žyminį mokestį ir teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
8. Nurodė, kad atsakovas pareiškė du turtinius reikalavimus. Nustatė, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 10 745,00 Eur, o šiame sklype esančio namo, (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 176 480,00 Eur. Teismo vertinimu, atsakovas turėjo sumokėti 2 379,00 Eur žyminį mokestį, tačiau sumokėjo 75,00 Eur kaip už neturtinį reikalavimą. Todėl įpareigojo atsakovą primokėti trūkstamą 2 304,00 Eur žyminį mokestį ir teismui pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

9. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. vasario 15 d. nutarties dalį, kuria ieškovei nustatytas terminas pašalinti patikslinto ieškinio trūkumus. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog patikslintu ieškiniu ieškovė nereikalauja jokios papildomos turtinės naudos ir ieškinio patenkinimu atveju pasikeistų tik ieškovės turimo turto rūšis - vietoj nuosavybės teisės į ½ nekilnojamojo turto objekto dalį, atitenkančią atsakovui, ieškovei atitektų piniginės lėšos, kurių suma atitinka iš bendrosios nuosavybės atidalijamo turto dalies vertę. Todėl šis ginčas laikytinas neturtiniu.
10. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. vasario 15 d. nutarties dalį, kuria atsakovui nustatytas terminas pašalinti patikslinto ieškinio trūkumus. Nurodo, kad priešieškiniu prašo pripažinti nuosavybės teisę į jo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, namą, ir priešieškinyje nurodyti motyvai, kodėl atsakovas mano, jog ieškovė neturi teisės pretenduoti į šį turtą. Taip pat nurodyti motyvai ir pagrindai, kodėl atsakovas nepretenduoja į ieškovės vardu registruotą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, tiktai prašoma atidalinti turtą (žemės sklypą), registruotą ieškovės vardu, ir į jį pripažinti nuosavybės teise atsakovui. Todėl teismas turėjo vadovautis teismų praktika, kurioje tokie reikalavimai kvalifikuotini kaip neturtiniai. Tiek ieškiniu, tiek priešieškiniu sprendžiamas klausimas, ar buvo sukurta bendroji dalinė nuosavybė. Atsakovo manymu, kadangi ieškovė teigia, kad buvo sukurta dalinė nuosavybė ir prašo jai pripažinti dalį tos nuosavybės bei už ją sumokėti ieškovės naudai piniginę 75 000 Eur dydžio kompensaciją, todėl laikytina, kad tai turtinis ginčas. Atsakovas prašo patvirtinti, kad jo vardu registruotas namas yra jo asmeninė nuosavybė ir prašo priteisti tik dalį sklypo, kuris registruotas ieškovės vardu, ir tai būtų galima laikyti turtiniu ginču. Pažymi, kad jei apeliacinės instancijos padarytų išvadą, kad tai turtinis ginčas, tuomet atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskaičiuotu žyminio mokesčio dydžiu.
11. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą. Nesutinka su atsakovo argumentais, jog ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai laikyti turtiniais. Pažymi, kad ieškovė prašo teismo nustatyti, jog atsakovo vardu viešajame registre registruotas turtas laikytinas bendrąja daline ginčo šalių nuosavybe bei atidalyti šį turtą iš bendrosios nuosavybės. Ieškovės teigimu, atsakovo priešieškinio reikalavimai laikytini turtiniais, kadangi atsakovas prašo teismo ne atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis ginčo šalims priklausantį turtą, kuris, nors ir yra registruotas R. K. vardu, tačiau buvo sukurtas panaudojus bendras iš AB SEB banko kredito sutarties pagrindu gautas lėšas, bet pripažinti, jog bendras ieškovės ir atsakovo turtas yra asmeninė R. K. nuosavybė - t. y. priteisti ieškovės turto dalį atsakovui, už tai ieškovei neišmokant jokios kompensacijos.
12. Atsakovas atsiliepimu prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Atsakovo manymu, įpareigojimas ieškovei sumokėti žyminį mokesti yra teisėtas, nes jos reikalavimas yra turtinio pobūdžio - ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 75 000,00 Eur kompensaciją už atsakovo vardu įregistruotą būstą pareiškus ieškinį dėl dalies nustatymo bendroje dalinėje nuosavybėje ir atidalijimo turto iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

                                           Atskirieji skundai netenkintini.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
14. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą pašalinti ieškinio ir priešieškinio trūkumus.
15. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria nustatytas terminas sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Ji patikslintu ieškiniu reiškia reikalavimus: 1) nustatyti, kad gyvenamasis namas priklauso ieškovei ir atsakovui bendrosios nuosavybės teisėmis; 2) atidalyti žemės sklypo ir namo ½ dalį, priteisiant ieškovei priklausančią turto dalį atsakovui, o ieškovei priteisiant 73 500,00 Eur kompensaciją. Ieškovės teigimu abu reiškiami reikalavimai nėra turtiniai, nes ji siekia transformuoti dalinę nuosavybę, o nereiškia reikalavimo priteisti papildomą turtinę naudą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.
16. Ieškiniu dėl nuosavybės teisės į tam tikrą dalį bendrojoje nuosavybėje pripažinimo (nustatymo) siekiama nustatyti, kokia dalis turto priklauso ieškovui ir kokia dalis turto lieka atsakovui (bendraturčiui) bendrame turto vienete. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad dalių bendrojoje nuosavybėje nustatymas reiškia idealiosios dalies nustatymą teisėje ir realiosios dalies, kuri turi atitikti idealiąją dalį, nustatymą daikte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2004 ). Taigi ieškinio dalykas tokioje byloje yra idealiosios dalies teisėje ir realiosios dalies daikte nustatymas. Tuo tarpu atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra vienas iš bendrosios nuosavybės pasibaigimo būdų. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus – atidalijus dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, atidalyta dalis tampa savarankišku nuosavybės teisės objektu ir tokį objektą jo savininkas naudoja, valdo ar disponuoja savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008;kt.). Taigi tokio reikalavimo dalykas yra atskirti bendrojoje dalinėje nuosavybėje turėtą dalį ir pakeisti nuosavybės teise valdomo turto teisinį režimą iš bendrosios dalinės nuosavybės į asmeninę nuosavybę.
17. Reikalavimas dėl atidalijimo iš bendro turto yra toks, kuriuo įgyvendinama jau turima nuosavybės teisė į dalį bendrosios nuosavybės teise valdomo turto (turimą nuosavybę bendrojoje dalinėje nuosavybėje), pakeičiant bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę. Reikalavimu dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės neprašoma daugiau nei priklauso bendraturčiui, t. y. šiuo reikalavimu siekiama vien transformuoti bendrąją dalinę į asmeninę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m . rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010).
18. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad VĮ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis ieškinyje nurodytas ginčo turtas - žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), registruotas ieškovės J. Z. ir atsakovo R. K. vardu, o šiame sklype esantis pastatas (gyvenamasis namas) namas, (duomenys neskelbtini), registruotas atsakovo R. K. vardu. Patenkinus tokio pobūdžio ieškinį ieškovei būtų pripažinta (nustatyta) ½ gyvenamojo namo (priklausančio atsakovui) dalis. Tai reiškia, kad tokiu reikalavimu nėra transformuojama bendroji dalinė nuosavybė į asmeninę, kaip teigia ieškovė, priešingai, ginčas yra dėl bendrosios dalinės nuosavybės nustatymo ir dėl priimto sprendimo galimai keisis ieškovės turtinė padėtis.
19. Tais atvejais, kai byloje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ginčas yra kilęs dėl už nuosavybės dalį priteistinos piniginės kompensacijos dydžio, reikalavimas priteisti tam tikrą pinigų sumą, ją padidinti arba sumažinti, kaip aiškiai apibrėžiamas konkrečia pinigų suma, turi būti įkainojamas ir apmokestinamas proporciniu žyminiu mokesčiu. Ginčas dėl kompensacijos už bendrosios nuosavybės teise priklausančios nuosavybės dalį akivaizdžiai yra ginčas dėl turto, o reikalavimas priteisti tokią kompensaciją gali būti įkainotas, todėl žyminis mokestis turėjo būti apskaičiuojamas vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m . rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010).
20. Nagrinėjamu atveju nesvarbus ieškovės argumentas, kad patikslintu ieškiniu nereikalauja jokios papildomos turtinės naudos, negu jai priklauso, ir piniginės lėšos atitinka bendrosios nuosavybės atidalijamo turto dalies vertę, kadangi žyminiu mokesčiu yra apmokestinamas reiškiamas reikalavimas dėl turto, o ne teismo sprendimu atsiradęs rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012).
21. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovė, reikšdama patikslintą ieškinį dėl turto dalių bendroje nuosavybėje nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, teismui pareiškė du turtinius reikalavimus, už kuriuos privalo būti sumokėtas žyminis mokestis: 1) dėl nuosavybės teisės į gyvenamojo namo dalį bendrojoje nuosavybėje nustatymo; 2) dėl žemės sklypo ir namo atidalijimo, priteisiant ieškovei 73 500 Eur kompensaciją.
22. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria nustatytas terminas sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Atsakovas priešieškiniu reiškia šiuos reikalavimus: 1) nustatyti, kad gyvenamasis namas yra jo asmeninė nuosavybė; 2) nustatyti, kad ieškovei priklauso ¼ žemės sklypo, atsakovui - ¾  žemės sklypo, o taip nustačius turto dalis, atsakovui priteisti natūra visą šį žemės sklypą, ieškovei už tai priteisiant 6 000,00 Eur kompensaciją; 3) pripažinti automobilį Toyota Corolla ieškovės asmenine nuosavybe. Atsakovo teigimu, reiškiami reikalavimai nėra turtiniai. Atskirajame skunde nurodo, jog priešieškiniu prašo pripažinti nuosavybės teisę į jo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, t. y. prašo patvirtinti, kad jo vardu registruotas namas yra tik jo asmeninė nuosavybė, todėl toks reikalavimas laikytinas neturtiniu. Atsakovo manymu turtiniu ginču būtų galima laikyti tik priešieškinio reikalavimą priteisti dalį žemės sklypo, kuris registruotas ieškovės vardu. Pažymi, kad jei apeliacinės instancijos teismas padarytų išvadą, kad tai turtinis ginčas, tuomet atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskaičiuotu žyminio mokesčio dydžiu. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.
23. Pagal formuojamą teismų praktiką ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybę, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014, 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015 ir kt.). Taigi, nustatant, ar reikalavimas laikytinas (ne)turtiniu, esminis vertinimo kriterijus yra tai, kokie padariniai – turtinio ar neturtinio pobūdžio - kyla ginčo išsprendimo atveju.
24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. sausio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012 išaiškino, kad, esant turtiniam ginčui, nepriklausomai nuo to, iš kokių teisinių santykių jis kyla, civilinio proceso tvarka nagrinėtinas ginčas dėl turto turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžiu. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotė „turtiniuose ginčuose“ reiškia, kad ji yra universali, savo turiniu platesnė negu vartojama Civiliniame kodekse. Ji apima visus atvejus, kai teisme reiškiamas ginčas dėl turto, todėl tuo atveju, kai reikalavimas padalyti turtą yra reiškiamas teisme, nepriklausomai nuo to, iš kokių teisinių santykių kilo ginčas, jis turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžiu.
25. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovo priešieškiniu reiškiami reikalavimai yra dėl nuosavybės teisės į turtą pripažinimo ir jos apimties nustatymo. Šie reikalavimai pripažinti turtiniais, už kuriuos privalo būti sumokėtas žyminis mokestis: 1) dėl gyvenamojo namo nuosavybės teisės nustatymo; 2) dėl nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį bendrojoje nuosavybėje nustatymo ir atidalijimo priteisiant kompensaciją; 3) dėl automobilio nuosavybės teisės nustatymo.
26. Atsakovas atskirajam skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas, remdamasis VĮ Nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenimis, neteisingai nurodė žemės sklypo vidutinę rinkos vertę - 10 745, 00 Eur, ir gyvenamojo namo vidutinę rinkos vertę - 176 480,00 Eur, bei klaidingai apskaičiavo žyminį mokestį, kadangi 2018-01-01 masinio vertinimo duomenimis žemės sklypo vidutinę rinkos vertė yra nustatyta 4 730,00 Eur, o gyvenamojo namo - 85 900,00 Eur.
27. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo argumentu. Kadangi pirmos instancijos teismas žyminį mokestį apskaičiavo remdamasis šalių pateiktais įrodymais, t. y. ieškovės su ieškiniu pateikto VĮ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. balandžio 6 d. išrašu bei atsakovo su  atsiliepimu į ieškinį pateiktu VĮ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017 m. liepos 10 d. išrašo duomenimis, kuriuose žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 10 745,00 Eur, o šiame sklype esančio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 176 480,00 Eur.
28. Pažymėtina, kad atsakovas VĮ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. vasario 21 d. išrašą su naujais duomenimis pateikė 2018-02-23 kartu su atskiruoju skundu dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018-02-15 nutarties.
29. Atsižvelgus į tai darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas, apskaičiuodamas žyminį mokestį, vadovavosi teisingais duomenimis. Pažymėtina, kad šiuo metu byla yra stadijoje, kurioje sprendžiamas patikslinto ieškinio ir priešieškinio priėmimo klausimas. Vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje, vertinant įrodymus ir jų pagrindu nustačius turto vertę, nustačius, kad žyminio mokesčio sumokėta daugiau, gali būti sprendžiamas žyminio mokesčio ar jo dalies grąžinimo klausimas (CPK 87 straipsnis).
30. Kadangi ieškovė patikslintu ieškiniu, o atsakovas priešieškiniu pareiškė reikalavimus dėl turto, todėl reikalavimai turi būti apmokami CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 7 straipsnio nustatytu dydžiu.
31. Ieškovė pareiškė du turtinius reikalavimus ir sumokėjo 106,00 Eur žyminio mokesčio. Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo sumokėti 2 299,00 Eur už turtinį reikalavimą dėl nuosavybės teisės į gyvenamojo namo dalį bendrojoje nuosavybėje nustatymo ir 1 328,00 Eur už turtinį reikalavimą priteisti 73 500, 00 Eur kompensaciją. Ieškovė įpareigojama sumokėti trūkstamą 3 521,00 Eur žyminio mokesčio dalį.
32. Atsakovas pareiškė tris turtinius reikalavimus ir sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio. Nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo sumokėti 2 299,00 Eur už turtinį reikalavimą dėl gyvenamojo namo nuosavybės teisės nustatymo, 242,00 Eur už turtinį reikalavimą dėl nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį bendrojoje nuosavybėje nustatymo ir atidalijimo priteisiant kompensaciją,  90,00 Eur dėl automobilio nuosavybės teisės nustatymo. Atsakovas įpareigojamas sumokėti trūkstamą 2 556,00 Eur žyminio mokesčio dalį.
33. Atsižvelgus į nurodytų aplinkybių visetą darytina išvada, kad nors pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė ieškinio ir priešieškinio trūkumų instituto normas, tačiau įvertinus tai, jog priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Kadangi atskirojo skundo nagrinėjimo dieną jau yra pasibaigęs skundžiama nutartimi nustatytas terminas ieškinio ir priešieškinio trūkumams pašalinti, apeliantams nustatytinas naujas terminas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. vasario 15 d. nutarties reikalavimams įvykdyti, t. y. sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį ir tai patvirtinančius įrodymus pateikti pirmos instancijos teismui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

         Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Nustatyti apeliantams J. Z. ir R. K. terminą per 10 dienų nuo šios nutarties gavimo pašalinti pareiškimo trūkumus, t. y. sumokėti trūkstamą žyminį mokestį, išaiškinti, kad minėti reikalavimai turi būti įvykdyti pirmosios instancijos teisme.

Teisėjas                                                                                                  Alvydas Žerlauskas