Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-896-113/2012
Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00949-2012-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 49
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. gruodžio 21 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valentinas Janonis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. K. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutarimo,
n u s t a t ė:
2012-11-12 G. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2012-10-28 18 val. (duomenys neskelbtini), žinomai melagingai iškvietė policijos specialiąją tarnybą. Šiais veiksmais G. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 str.
Šilutės rajono apylinkės teismas 2012-11-24 nutarimu G. K. pripažino kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 str., ir paskyrė jai trijų šimtų litų baudą.
Apeliaciniu skundu G. K. prašo pakeisti nutarimą, paskirti švelnesnę nuobaudą arba administracinės nuobaudos neskirti. Nurodo, kad yra nekalta, parašus padėjo šoke.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal ATPK 257 str. administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad G. K. padarė jai inkriminuotą teisės pažeidimą.
ATPK 186 str. numatyta administracinė atsakomybė už žinomai melagingą priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą. Šio straipsnio dispozicijoje esantis terminas „žinomai melagingas“ apibūdina būtinąjį šio pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-232/2012). Nagrinėjamos bylos atveju pranešime apie gautą iškvietimą užfiksuota, kad G. K. nurodė, jog ją muša jos vyras ir sūnus. Nuvykę policijos pareigūnai, nustatė, jog G. K. yra neblaivi, jai nustatytas 1,43 promilių girtumas, akivaizdžių sužalojimų nesimatė, vykti į ligoninę G. K. atsisakė (b. l. 5, 6). Taigi G. K. iškvietė policijos pareigūnus dėl jos sumušimo, tačiau policijos pareigūnai nenustatė tokios aplinkybės, kas rodo, kad apeliantei policijos pareigūnų pagalba jų iškvietimo metu nebuvo reikalinga. Atkreiptinas dėmesys, kad pati G. K. atsisakė, vykti medicininei apžiūrai, kas, iš tikrųjų esant apeliantės sumušimo faktui, yra nelogiškas asmens elgesys. Be to, tiek G. K. vyras G. K., tiek sūnus G. K. paaiškinimuose nurodė, jog G. K. nemušė, ji dažnai girtauja, konfliktuoja ir grasina iškviesti policiją (b. l. 9, 10). Pažymėtina ir tai, kad 2012-11-06 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi nenustatyta, jog prieš G. K. buvo panaudotas smurtas. Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad G. K. žinomai melagingai, t. y. tyčia, iškvietė policijos pareigūnus, todėl jos veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ATPK 186 str., o G. K. apeliacinio skundo teiginiai, jog yra nekalta, yra niekuo nepagrįsti.
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a:
G. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Valentinas Janonis